Įžvelgia medikų aplaidumą

„Savo mamos netekome dėl medikų aplaidumo ir nekompetencijos“, – įsitikinusios prieš mėnesį mamą palaidojusios Roberta ir Joana.

Balandžio mėnesį energinga, jaunatviška, gyvenimo džiaugsmu tryškusi Nijolė Liubinskienė atšventė 60-metį. Tuo metu kartu su suaugusiomis dukromis keliavusi moteris jautėsi geriau nei jos. „Aplinkiniai mus tris dažnai pavadindavo sesėmis. Mama atrodė labai jauna. Iki pat gyvenimo pabaigos ji buvo puikios sveikatos. Kupina jėgų, gyvybės, entuziazmo, meilės ir šilumos visiems“, – pasakoja Roberta.

Nuotaika: gyvenimo džiaugsmu tryškusi, sveikatos problemų neturėjusi N. Liubinskienė mėnuo prieš mirtį atšventė 60-metį. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Iki tol sveikata nesiskundusi, tik retkarčiais aukštą kraujospūdį fiksuodavusi N. Liubinskienė staiga prastai pasijuto gegužės 10 d. vakarą suvalgiusi kalmarą.

„Žaibiškai plinta skausmas visame žandikaulyje, skauda visus dantis, smilkinius, jaučiamas stiprus skausmas, smaugimas gerklėje, nutirpsta ranka, mirga akyse, silpna, juntamas aukštas kraujospūdis“, – prisimena Roberta.

Įtarus alerginę reakciją, greitoji pagalba moterį nuvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninę Josvainių gatvėje. Čia alerginės reakcijos hipotezė greitai atmetama, tačiau labai stiprūs skausmai nesiliauja – plinta į krūtinę. Atlikti kraujo tyrimai, elektrokardiograma nerodo jokių pakitimų. Tačiau kraujospūdis ir pulsas – labai žemi: 86/46 mmHg, pulsas – 43 k/min (normalus kraujospūdis – 120/80 mmHg, pulsas – 60 k/min). „Mama vos paeina, ją nešioja į šonus, tebesitęsia košmariškas skausmas kakle, krūtinėje“, – pasakoja Roberta.

Pasak jos, skausmams malšinti mamai vis leidžiami skausmo malšinamieji ir raminamieji vaistai.

Nepanašu į konsultaciją

Beveik po šešių valandų, t. y. visos nakties, praleistos LSMU Kauno ligoninės priimamajame, 5 val. ryto N. Liubinskienė išleidžiama namo su siuntimu į skubią gydytojo kardiologo konsultaciją ir diagnoze – krūtinės angina.

Tą dieną moteris ilgas valandas leido jau kitos ligoninės – Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, laukdama skubios kardiologo konsultacijos. Tačiau tai, kaip ji buvo suteikta, Roberta vadina pasityčiojimu iš žmogaus, o ne konsultacija.

„Skubi kardiologo konsultacija – jei tai apskritai galima pavadinti konsultacija – vyko labai primityviai: mamai sėdint klinikų priimamojo koridoriuje, priėjo gydytojas, paklausinėjo ligos istorijos, palinksėjo galva ir nuėjo. Mama po tokios „konsultacijos“ tik dar labiau susinervino“, – prisimena Roberta.

Pasak jos, tą dieną Klinikose mamai atlikti kraujo tyrimai ir tirti plaučiai. Gegužės 11 d. Kauno klinikų vidaus ligų gydytojos Solveigos Padriezienės surašytame medicinos dokumentų išraše rašoma, kad N. Liubinskienei atmesta miokardo infarkto hipotezė ir surašytos rekomendacijos: „ambulatorinė gydytojo kardiologo konsultacija ir didesnis kardiovaskulinės sistemos ištyrimas: Holter monitoravimas, širdies echoskopijos, VEM atlikimas ambulatorine tvarka“.

Su šiuo išrašu N. Liubinskienė išleista namo. Kitą dieną N. Liubinskienės būklė pablogėjo. Kraujospūdis ir pulsas pakyla iki aukšto. Sunkiai ištveriami skausmai ima plisti į petį, nugarą. Dukros vėl veža mamą į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur, pasak Robertos, mamos laukia dar aštuonios valandos ligoninės priimamojo koridoriuose. Kartojami kraujo tyrimai, elektrokardiograma, konsultuoja gydytojas kardiologas.

Silpo tiesiog akyse

Kauno klinikų priimamajame, pasak Robertos, mama silpo tiesiog akyse. Matydama ją verkiančią iš skausmo ir beviltiškumo, dukra paprašė, kad mamą konsultuotų kiti gydytojai specialistai. Tačiau, pasak Robertos, prašymai buvo išgirsti tik jai pradėjus šaukti. Iškviestas LOR gydytojas šios srities problemų N. Liubinskienei nenustatė. Tuo metu moters būklė toliau blogėjo, skausmai stiprėjo, jai darėsi sunku net ir sėdėti. Vėl suleidžiami skausmo malšinamieji, tačiau iš karto pasibaigus jų poveikiui skausmai vėl užplūsta.

Roberta skaičiuoja, kad per tris dienas mamai buvo paimti 8 mėgintuvėliai kraujo ir atsakymas visada buvęs tas pats: kraujas geras. Toks atsakymas buvęs ir abu kartus Kauno klinikose. Vis dėlto, pasak Robertos, jaunas gydytojas pagailėjęs beveik nepakeliamų skausmų kamuojamos N. Liubinskienės ir nusprendęs moterį guldyti į ligoninės stacionarą atlikti detalesnių tyrimų.

Kaip teigia dukra, tris dienas N. Liubinskienei gulint Kauno klinikose, mamos savijauta šiek tiek pagerėjo.

„Skausmai ir smaugimas tapo retesni. Tačiau kraujospūdis išliko aukštas, o paskutinę dieną gulint Kauno klinikose kraujas parodė infekciją. Skirti antibiotikai ir tolesnis gydymasis namuose“, – pasakoja Roberta, kuri įsidėmėjo ir gydytojos žodžius išleidžiant mamą iš ligoninės: „Jei vėl pakils kraujospūdis ir temperatūra – grįžkite.“

Turėdama Kauno klinikų gydytojų rekomendaciją pasirodyti ambulatorinio lygmens gydytojui kardiologui ir atlikti tyrimus, N. Liubinskienė, gavusi šeimos gydytojo siuntimą pas gydytoją kardiologą, bando registruotis pas šį specialistą. Tačiau laisvas laikas pas gydytoją kardiologą poliklinikoje – tik po dešimties dienų, gegužės 26 d.

Įtarė panikos priepuolius

Nerukus N. Liubinskienei vėl pakyla aukštas kraujospūdis ir pulsas, temperatūra. Sveikatos būklę moteris bando sureguliuoti vaistais, tačiau nesėkmingai.

„Gegužės 17 d. rytą mamos kraujospūdis ir toliau išlieka labai aukštas: 184/120 mmHg, pulsas – 102 k/min. Ji balta kaip popierius, temperatūra 37,3, vėl didžiulis skausmas, smaugimas gerklėje“, – pasakoja dukra.

Tačiau iškviestų greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikų atlikta elektrokardiograma nerodo jokių pakitimų. Pasak Robertos, tada GMP medikai užsimena apie galimus panikos priepuolius ir sako vešiantys mamą į ligoninę. Nepaisant dukrų prašymų vežti mamą į Kauno klinikas, N. Liubinskienė vėl atsiduria LSMU Kauno ligoninės, Josvainių gatvėje, priimamajame.

Čia N. Liubinskienė 14 val. paguldoma į priimamojo palatą laukti tyrimų rezultatų, stebėti būklės.

Kraujas rodo infekciją. Peršviečiami plaučiai, tiriamas šlapimas.

Skaitau mamos ligos išrašą: „širdies skersmuo padidėjęs į kairę, aorta paplitusi“. Gydytojos atsakymas: „Čia normalu, nieko čia tokio“.

„Praėjus penkioms valandoms nuo atvykimo į ligoninę mes vis dar laukiame tyrimų atsakymo dėl plaučių, aplink žmonės tiesiog dejuoja iš skausmo. Tuo metu vos atėjusi į savo pamainą gydytoja valgo, seselės rūko po langais, o pacientai šaukia iš skausmo ir laukia“, – tokį ligoninės priimamojo vaizdą prisimena Roberta. Pasak jos, pagrindinis ten skiriamas gydymas – raminamieji ir skausmo malšinamieji vaistai. „Ateina seselė, suleidžia vaistų nuo skausmo ir raminamųjų. Labai paprasta užčiaupti pacientus, duodi raminamųjų ir visi tylūs, ramūs.“

Dukters skaičiavimu, tik praėjus šešioms valandoms nuo mamos atvykimo į šios ligoninės priimamąjį, ateina gydytoja.

„Daktarė tvirtai teigia, kad mamai – plaučių uždegimas ir priduria, kad infektologas rekomendavo gultis į ligoninę. Skaitau mamos ligos išrašą ir užduodu gydytojai klausimų dėl man neaiškių sakinių išraše: „širdies skersmuo padidėjęs į kairę, aorta paplitusi“. Gydytojos atsakymas: „Čia normalu, nieko čia tokio“, – Roberta pasakoja tik vėliau supratusi, kad šie įrašai liudijo apie ūmią mamos širdies ligą, kurios medikai laiku nenustatė ir negydė.

Vis dėlto, išklausiusi LSMU Kauno ligoninės medikės kritiką griaunamai sveikatos apsaugos sistemai, N. Liubinskienė išleidžiama gydytis į namus. Vartoja antibiotikus, vaistus nuo infekcijos, aukšto kraujospūdžio. Tačiau jis išlieka aukštas, laikosi ir aukštesnė temperatūra.

Daug neatsakytų klausimų

Pasak Robertos, kadangi dviejose Kauno ligoninėse efektyvios pagalbos mamai nepavyko sulaukti, beliko pačiai gydytis namuose. Po dviejų dienų, gegužės 19 d. vidudienį, N. Liubinskienė kalbėdama su dukra telefonu pasidžiaugė, kad jaučiasi žymiai geriau nei anksčiau, tik turi šiek tiek temperatūros ir kraujospūdis vis pakyla. Mama ir dukros vakare sutaria susitikti. Tačiau po dviejų valandų užsukusi pas mamą viena dukrų randa ją negyvą – sukniubusią vonioje. Mirties priežastis – krūtininės aortos (kylančios dalies) atsisluoksniavimas ir plyšimas.

„Manėme, kad visi tyrimai padaryti, deja – ne visi. Medikai nesusivokė padaryti paprasto tyrimo – širdies echoskopijos. Kraujas, šlapimas, burna, stemplė, skrandis, plaučiai, pilvas buvo ištirti, bet širdis – nevisiškai“, – pasak Robertos, jai ir seseriai iki šiol medikai nepaaiškino, kodėl keturis kartus lankantis dviejų Kauno ligoninių priimamuosiuose mamai nebuvo iš karto atliktas širdies echoskopijos tyrimas, galėjęs laiku diagnozuoti lemtingą ligą, kodėl šis tyrimas įrašytas tik kaip rekomendacija.

N. Liubinskienės dukros įsitikinusios: jei šis tyrimas būtų buvęs atliktas laiku, mama tebebūtų gyva.

„Deja, medikai visi kaip susitarę tvirtino, kad čia panikos priepuolis, kad dėl jo mamai skauda krūtinę, sunku kvėpuoti, kad reikia apsilankyti pas psichiatrą. Medikai, kurie šviesdami plaučius matė, kad širdies aorta išsiplėtusi, kad plaučiuose susikaupę skysčių, nesugebėjo atlikti širdies echoskopijos, klaidingai diagnozavo plaučių uždegimą“, – pasak Robertos, tik po mamos mirties paaiškėjo, kad šviečiant plaučius matyti skysčiai iš tiesų buvęs kraujas, į ten tekėjęs iš plyšusios aortos.

Kartu: N. Liubinskienė (viduryje) su dukromis Joana ir Roberta – labai jaunatvišką moterį ir jos dukras aplinkiniai dažnai pavadindavo sesėmis. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Ieškodamos atsakymų į neatsakytus klausimus ir įžvelgdamos medikų aplaidumą, Roberta su seserimi pasisamdė advokatą ir teisiniu keliu sieks išsiaiškinti, ar dviejų Kauno ligoninių medikai padarė viską, kad išgelbėtų jų mamos gyvybę.

Žadėjo atsakyti vėliau

Abiejų Kauno ligoninių, kuriose dėl ją kamavusių ūmių skausmų lankėsi N. Liubinskienė, atstovų paprašėme pakomentuoti jai skirtus tyrimus, nustatytą diagnozę ir taikytą gydymą.

LSMU Kauno ligoninė atsisakė komentuoti motyvuodama tuo, kad ligoninėje dėl to atliekamas vidinis tyrimas. „Kai turėsime šio tyrimo rezultatus, jais pasidalysime“, – žadėjo ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas.

Kauno klinikų ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovo Šarūno Mačinsko atsakymus gavome raštu.

Į klausimą, kodėl N. Liubinskienei lankantis Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje nebuvo atlikta širdies echoskopija arba kiti tyrimai, galėję nustatyti aortos atsisluoksniavimą ir plyšimą, Š. Mačinskas atsakė: „Siekiant išanalizuoti visą pacientės diagnostikos ir gydymo Kauno klinikose kelią, artimiausiu metu bus atliekamas klinikinio atvejo išplėstinis aptarimas – patologoanatominė konferencija. Po jos išvadų galėsime detaliau atsakyti į visus jūsų klausimus. Su skirtingų sričių medikais bus aptariami medicininės literatūros duomenys, pacientei teiktos paslaugos, vertinami atlikti diagnostikos tyrimai ir konsultacijos ne tik mūsų įstaigoje, bet ir kitoje ligoninėje, taip pat kita prieinama informacija.“

Savo mamos netekome dėl medikų aplaidumo ir nekompetencijos.

Š. Mačinsko teigimu, vienas iš pagrindinių aortos atsisluoksniavimo rizikos veiksnių – padidėjęs kraujospūdis. Kaip teigė Kauno klinikų atstovas, liga dažniau diagnozuojama vyrams nei moterims (65 ir 35 proc.), tačiau moterims aortos atsisluoksniavimas įvyksta vyresniame amžiuje, vidutiniškai 67-aisiais gyvenimo metais, o vyrams – 60-ies. Ūminių aortinių sindromų metu pažeidžiama aortos sienelė.

Didelis mirštamumas

„Net aortos plyšimui įvykus medikų akivaizdoje mirštamumas siekia iki 60 proc. Aortos atsisluoksniavimo ar plyšimo metu 80–90 proc. pacientų skundžiasi labai stipriu – plėšiančiu, aštraus pobūdžio –  krūtinės skausmu. Diagnozei nustatyti atliekamas širdies echoskopinis tyrimas arba dar tikslesnis tyrimas – kompiuterinė tomografija su angiografija. Aortos plyšimas – tai staigios ir ūmios mirties priežastis, žmogus gali mirti per 2–4 valandas, atsiradus simptomų“, – teigė Š. Mačinskas.

Į klausimą, kodėl skubios pagalbos Kauno klinikose N. Liubinskienei teko laukti 8 val., jis atsakė: „Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta, kad Skubios pagalbos skyriuje pagalba gali būti teikiama iki 24 valandų. Toks laikas reikalingas, kai diagnozė yra neaiški ir reikia stebėti būklę, kartoti tyrimus, stebėti dinamiką. Tyrimo atlikimas laboratorijoje užtrunka apie 1–2 valandas. Remiantis tarptautinėmis gairėmis, atliekant tyrimus, kartais tenka išlaikyti tam tikrą laiką, pavyzdžiui, 3 ar 6 valandas, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad laukimo laikas – ilgas, tačiau tuo metu vis tiek vyksta diagnostika ir gydymas.“

Siūlo kreiptis į komisiją

Pakomentuoti situaciją paprašėme ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio.

Į klausimą, kaip ministras vertina tai, kad ūmios būklės pacientui, kuris kreipėsi dėl labai stiprių krūtinės skausmų, nė vienos Kauno ligoninės priimamajame nebuvo atliktas širdies echoskopijos tyrimas, ministras raštu pateiktuose atsakymuose teigia: „Pats atvejis man nežinomas, tačiau iš patirties žinau, kad netekties akivaizdoje tvyro sumaištis, artimieji ieško atsakymų, tad gydymo įstaigos padėtų ir sau, ir artimiesiems, jei paaiškintų savo darbuotojų priimtus sprendimus ir jų logiką. Pirmiausia žmonės ieško paaiškinimų, o tik jų neradę, imasi kitų, dažniausiai, teisinių veiksmų.“

Ministras ragino neužbėgti įvykiams už akių su nuteisimais ar vertinimais, kas ką padarė ar ko nepadarė, ir ragino N. Liubinskienės artimuosius kreiptis iš pradžių į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

„Komisija atlieka nepriklausomus tyrimus dėl abejonių keliančių atvejų, tad būtų atsekta aiški gydymo eiga ir nustatyti atsakingi asmenys ir įstaigos, dalyvavę konkrečios pacientės gydyme“, – tvirtino A. Dulkys.

Paklausėme, kaip ministras vertina tai, kad dažnam pacientui ant kėdutės ligoninės priimamojo koridoriuose tenka pralaukti po 6–8 valandas.

„Jei tai planiniai pacientai, kurių vizitai yra suplanuoti, tai toks laukimo laikas yra neatleistinas ir rodo įstaigos darbo organizavimo bėdas. Jei tai vadinamieji ekstriniai pacientai, kurie atvyksta su ūmiais negalavimais, tai visko būna pagal aplinkybes – gydytojas arba kitas medicinos personalas įvertina paciento būklę ir paskirsto pacientų srautus pagal turimą darbo krūvį ir pagalbos reikalingumą, – teigė A. Dulkys. – Vadovų darbo vertinimas daugiausia dabar susijęs su finansinių rodiklių pasiekimais, todėl tenka pripažinti, kad didžiausias dėmesys skiriamas būtent įstaigos finansams subalansuoti, taip pat gydymo procesui, tačiau ne paciento patirčiai. Šitą vietą planuojama taisyti darant pacientų apklausas, o jų rezultatus įtraukiant į gydymo įstaigų vadovų vertinimą. Tikiuosi, tai bus vienas iš postūmių diegti pacientams reikalingus sprendimus ir gerinti jų patirtį gydymo įstaigoje.“

„Dvejojau, ar tą skausmą nuryti ir kad niekas nematytų, niekas nežinotų. Bet galų gale noriu perspėti kitus“, –  teigė šiaulietė Renata.

Moteris sako visiškai pasitikėjusi gydytojais, iki tol, kol ligoninėje mirė jos tėvas.

„Praradau viską, patį brangiausią žmogų. Aš jį praradau. Niekas nepasikeis, aš tik noriu garsiai pasakyti, perspėti, kad savo artimiausius žmones labai saugotumėte“, – kalbėjo moteris.

Vos ketvirtadienį tėvą palaidojusi Renata sunkiai renka žodžius, bet nusprendė perspėti kitus ligonių artimuosius. „Nepasitikėti taip aklai, kaip pasitikėjau aš ir nenusileisti iki to, kad... Ne, negaliu“, – ašarų negalėjo sulaikyti tėvo netekusi Renata.

Į Šiaulių ligoninę Renatos 86 metų tėvą greitosios medicinos pagalbos ekipažas atvežė dėl pilvo skausmų. Anot Renatos, tėvui buvo pašalinti akmenys iš šlapimtakių ir jis sėkmingai sveiko. „Jautėsi labai gerai ir pats gydytojas sakė: jis labai nori važiuoti namo“, – detalizavo moteris.

Niekas nepasikeis, aš tik noriu garsiai pasakyti, perspėti, kad savo artimiausius žmones labai saugotumėte.

Tačiau jau pradėjus galvoti apie namus, Renatos tėvo sveikata ėmė prastėti. Kai susiskambindavo, jis sakydavo, kad jam trūksta oro. Kas yra tėvui, paaiškinimo iš gydytojų Renata sako neišgirdusi. „Medicinos seselės su mumis nekontaktavo, tiesiogiai perjungdavo į gydytojų kabinetą, kurio signalas būdavo užimtas arba niekas neatsako“, – teigė pašnekovė.

Susitikti su pačiu tėvu gydytojai, anot Renatos, ilgą laiką neleido, aiškindami, kad karantinas. „Aš mačiau, kad situacija blogėja kalbant su savo tėčiu. Buvo bandyta prisibelsti pas gydytojus su prašymu. Galų gale, kai mes šiaip ne taip prisibeldėme, mes nebespėjome“, – pasakojo Renata.

Net apie tėvo mirtį jiems pranešė ne ligoninė, nors ir turėjo jų telefono numerį. „Mums pranešė policija ir visai ne tuo numeriu. Pirmiausia pranešė giminėms“, – teigė pašnekovė.

Priežastis, nuo ko mirė tėtis, Renatai buvo netikėta. „Informaciją dėl sepsio aš sužinojau tik iš mirties liudijimo. Kiek bus skambinta, klausta, niekada nebuvo paminėta diagnozė, kad yra jam sepsis. Aš įžvelgiu, kad čia yra aplaidus darbas medikų“, – situaciją komentavo šiaulietė.

Nors įžvelgia medikų kaltę, Renata ieškoti teisybės neketina. Ligoninė situaciją sutiko pakomentuoti raštu. „Pacientui diagnozuotas ir gydytas kasos ūmus uždegimas, kuris vėliau komplikavosi plaučių uždegimu, žarnyno uždegimu, galimai sepsiu bei tulžies pūslės akmenligė su paūmėjusiu uždegimu. (...) Klinika, kurioje buvo gydomas pacientas, gilinasi į su šio paciento gydymu susijusias aplinkybes“, – teigė ligoninės atstovai.

Kiek bus skambinta, klausta, niekada nebuvo paminėta diagnozė, kad yra jam sepsis. Aš įžvelgiu, kad čia yra aplaidus darbas medikų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad nepaisant koronaviruso šalyje, ligoninės privalo leisti artimiesiems lankyti ligonius. „Tvarka nedraudžia artimiesiems lankyti paciento. Tvarka nustatyta tik tiek, kad būtų laikomasi infekcijų kontrolės reikalavimų, kad būtinai tie, kurie lanko turi turėti galimybių pasą, jie turi būti sveiki“, – teigė SAM specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Genovaitė Klimienė.

Tai – ne pirmas atvejis, kai ligoninė kaltinama aplaidumu. Dėl apendicito į Šiaulių ligoninę patekęs joniškietis Julius iš jos paspruko, kai, anot jo, nesulaukė tinkamo gydymo. Kauno klinikose jam taip pat nustatyta būklė, artima sepsiui. Gydymo įstaigų paslaugų kokybę kontroliuojanti Akreditavimo tarnyba dėl Šiaulių ligoninės vien pernai gavo šešis skundus ir visi jie pasiteisino. Buvo nustatyti pažeidimai dėl gydymo kokybės.

Anot Higienos instituto, pernai Lietuvoje nuo sepsio mirė beveik 400 žmonių. Kiek iš jų nuo sepsio mirė ligoninėse – statistika nerodo.

Iš gydytojos grįžo verkdama

Danutės gyvenimo draugas Justinas Jonas Voska pasakojo, kad pavasarį ją ėmė varginti kosulys. Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pasijuto prasčiau, ėmė kristi svoris. Tačiau, pasak artimųjų, tuo metu Danutė dar buvo fiziškai stipri, kasdien 5–7 km numindavo dviračiu, nevengė kitokio fizinio krūvio. "Dėl varginančio kosulio gegužės pradžioje Danutė kreipėsi į Kauno miesto poliklinikos (KMP) Dainavos padalinio šeimos gydytoją Sondrą Smalskienę. Danutė vis apsilankydavo pas šeimos gydytoją, tačiau ši ją vis gydė piliulėmis nuo kosulio, bet siuntimo pas pulmonologą neišrašė", – tvirtino J.J.Voska.

Rugsėjo mėnesį šeimos gydytoja dėl kitų problemų Danutei išrašė siuntimą pas kardiologę. Pašnekovo žodžiais, kardiologė atsakyme šeimos gydytojai parašė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į plaučius – problemų esą gali būti juose. Su tokiu kardiologės atsakymu spalio 4 d. Danutė sugrįžo pas gydytoją S.Smalskienę.

J.J.Voskos teigimu, į kardiologės pastabą, kad problema galbūt plaučiuose, šeimos gydytoja nereagavo. "Danutei susidarė įspūdis, kad S.Smalskienė to atsakymo net neskaitė. Siuntimo pas pulmonologą neišrašė. "Esi sveika", – pasak artimųjų, tokius gydytojos žodžius tuomet išgirdo Danutė. Pasiskundus gydytojai, kad vis tiek blogai jaučiasi, ši esą atšovė: "Jei nori, kvieskis greitąją."

J.J.Voska prisiminė, kad Danutė tądien verkdama parėjo iš poliklinikos. "Mums nieko kito ir nebeliko, kaip tik kviesti greitąją", – pasakojo pašnekovas.

Greitosios pagalbos medikai Danutę nuvežė į Respublikinę Kauno ligoninę. Ten atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą, pervežta į Kauno klinikų Priėmimo skyrių. "Klinikose vėl atliko plaučių rentgenogramą ir, įtarę tuberkuliozę, pervežė į Romainių tuberkuliozės ligoninę (RTL). Nesuprantu, kodėl klinikose nesiėmė Danutės gydyti, kodėl reikėjo vežti į Romainius? – svarstė J.J.Voska. – Juk tuberkuliozė jai buvo tik įtariama."

Laukė kompiuterinės tomografijos

Vyro teigimu, RTL Danutė praleido 2–3 savaites. Tuo metu moters sveikata vis prastėjo. "RTL Danutės, galima sakyti, negydė, o tik laukė, kol jai Klinikose bus atlikta plaučių kompiuterinė tomografija. Tai užtruko apie dvi savaites. Paskui dar maždaug savaitė praėjo, kol buvo gautas šio tyrimo atsakymas. Tik tada mes išgirdome diagnozę: ketvirtos stadijos plaučių vėžys su metastazėmis visame organizme. O juk jei šeimos gydytoja nebūtų pažiūrėjusi aplaidžiai, iš karto parašiusi reikiamus siuntimus ir nebūtų buvę to laukimo RTL, dėl ko buvo sugaišta beveik pusė metų, vėžys Danutei galėjo būti diagnozuotas anksčiau, gal ir nebūtų išsisėjęs visame organizme, ir gydytojai dar būtų galėję ją išgelbėti", – įsitikinęs J.J.Voska.

Pavasarį Danutė pasijuto prasčiau, o gruodžio mėnesį ji jau atgulė amžinojo poilsio Šeštokų kapinėse.

Diagnozavus onkologinę ligą, Danutė buvo perkelta į Kauno klinikas, kur jai, pasak artimųjų, taikyta spindulinė terapija, gama peiliu pašalinti navikai smegenyse. Danutės sūnus Reno Babičius pabrėžė, kad tuomet, kai Danutė, praleidusi kelias savaites RTL, buvo pervežta atgal į Kauno klinikas, ji gavo visą reikiamą gydymą. "Kauno klinikų gydytoja pulmonologė Kristina Biekšienė darė viską, ką galėjo, kad mamos gyvybė būtų išgelbėta. Tačiau tada jos fizinė būklė jau buvo labai prasta. Gydytojai pasakė, kad mama per vėlai pateko į jų rankas", – apgailestavo R.Babičius.

Būklei vis labiau prastėjant, lapkričio pabaigoje Danutė buvo perkelta į Onkologijos ligoninę Panemunėje, kur gruodžio 8 d. mirė.

Įsitikinę, kad Danutė iš pradžių buvo gydoma aplaidžiai, jos artimieji parašė skundus KMP, Kauno miesto savivaldybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). "Danutės iš numirusiųjų neprikelsime, tačiau jei tai bus ištirta, galbūt ateityje panašiems atvejams bus užkirstas kelias", – vylėsi J.J.Voska.

Siuntimas vis dėlto buvo?

"Užjaučiame šeimą ir artimuosius dėl netekties. Kad ir kokios būtų aplinkybės, artimųjų netektis – skaudus įvykis", – sakė KMP direktorius Paulius Kibiša. Jis "Kauno dienai" patvirtino, kad gavus pacientės atstovų skundą dėl netinkamo D.B. gydymo poliklinikoje buvo atliktas neplaninis medicininis auditas. Pasak poliklinikos vadovo, pacientė į KMP Dainavos padalinio šeimos gydytoją S.Smalskienę skųsdamasi kosuliu pirmą kartą kreipėsi pernai gegužės 3 d. "Pacientė buvo apžiūrėta ir nusiųsta atlikti plaučių rentgenologinį tyrimą, kuriame patologijos nepastebėta. Dėl šios priežasties tuo metu pacientė nebuvo siųsta į pulmonologo konsultaciją", – teigė P.Kibiša.

Poliklinikos atstovai informavo, kad liepos 11 d. dėl besitęsiančio kosulio moterį konsultavo kita šeimos gydytoja Aušra Akelaitienė. Kadangi kosulio priežastimi gali būti ir refliuksas, gydytojai paskyrus, liepos 31 d. buvo atliktas skrandžio endoskopinis tyrimas, kuriuo refliuksas nenustatytas. Įrašai Danutės medicininėje kortelėje liudija, kad pakartotinai dėl kosulio į savo šeimos gydytoją moteris kreipėsi rugpjūčio 1 d. "Buvo auskultuoti plaučiai, karkalų neišklausyta. Pacientė nusiųsta į pulmonologo konsultaciją, – P.Kibiša teigė, kad siuntimas pas pulmonologą Danutei tada vis dėlto buvo išrašytas. – Pulmonologas D.B. konsultavo rugpjūčio 28 d., buvo paskirti vaistai. Rugsėjo 4 d. apsilankiusi pas šeimos gydytoją pacientė kosuliu nesiskundė, auskultuoti plaučiai: kvėpavimas normalus, laboratoriniai kraujo tyrimai (kuriuos reikėjo atlikti ruošiantis koronarografijai – red. past.) normalūs, nusiųsta pas kardiologą."

Danutės iš numirusiųjų neprikelsime, tačiau jei tai bus ištirta, galbūt ateityje panašiems atvejams bus užkirstas kelias.

Rugsėjo 12 d. moteriai atlikta koronarografija – širdies kraujagyslių kontrastinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti kraujagyslių susiaurėjimus. "Savijautai negerėjant, spalio 4 d. šeimos gydytoja nusiuntė pacientę į stacionarą, diagnostikos skyrių, esant neaiškiai diagnozei", – tvirtino P.Kibiša.

Jis teigė esąs susipažinęs su Danutės artimųjų skundu Kauno miesto savivaldybei, informuotas apie tolesnį Danutės gydymą, taikytą kitose gydymo įstaigose. "Įvykių eiga suponuoja išvadą, kad tiek ligos pradiniai simptomai, tiek patologiniai pokyčiai radiologiniuose tyrimuose nebuvo išreikšti ar aiškiai priskirtini onkologiniam susirgimui. Be to, pacientė sirgo daugeliu gretutinių ligų, dėl kurių buvo tiriama ir gydoma", – teigė poliklinikos vadovas.

Į klausimą, kaip jis vertina šeimos gydytojos S.Smalskienės Danutei skirtą gydymą, P.Kibiša atsakė: "Atliktas neplaninis medicininis auditas parodė, kad gydytojai skyrė pagal tyrimų rezultatus pakankamą gydymą."

Pasiteiravus, kodėl, jei pacientas kosti, kosulys nepraeina du mėnesius, neaiški jo priežastis, šeimos gydytoja neparašė siuntimo pas pulmonologą, KMP direktorius tvirtino: "Po pirmos konsultacijos pacientė nebuvo nusiųsta į pulmonologo konsultaciją, nes rentgeno tyrimai nerodė patologinių pakitimų. Po antros konsultacijos ir papildomų tyrimų pacientė į pulmonologo konsultaciją buvo nusiųsta rugpjūčio 1 d."

Gauti atsakymai nustebino

Prieš mėnesį Danutės artimieji gavo atsakymus iš institucijų, į kurias kreipėsi dėl, jų teigimu, aplaidaus Danutės gydymo. Kai kurie atsakymai J.J.Voską labai nustebino. "Žinau, kad siuntimas pas pulmonologą Danutei poliklinikoje nebuvo išrašytas ir poliklinikoje ji nebuvo konsultuota pulmonologo, o jie rašo, kad buvo. Jie rašo, kad spalio 4 d. šeimos gydytoja nusiuntė pacientę į stacionarą, diagnostikos skyrių. Žinau, kad nebuvo jokio gydytojos siuntimo į stacionarą, nebent gydytojos pasakymas "Esi sveika. Jei nori, kvieskis greitąją" reiškia tokį siuntimą", – teigė J.J.Voska.

Kauno klinikų atstovai atsisakė komentuoti Danutei taikytą gydymą, remdamiesi jos sūnaus prašymu neteikti informacijos. Tuomet Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos paprašėme paaiškinti, kokia yra įprasta tvarka Kauno klinikose, jei pacientui, tuo metu gydomam kitame Klinikų skyriuje, įtariama tuberkuliozė: ar jis visais atvejais iš karto siunčiamas į RTL? Ar tyrimai, reikiami atlikti tuberkuliozės diagnozei patvirtinti, atliekami tik RTL, ar juos galima atlikti ir pacientą gydant kituose Klinikų skyriuose? Ir kiek laiko Kauno klinikų stacionare gydomi pacientai vidutiniškai laukia kompiuterinės tomogramos tyrimo? Atsakymų į šiuos klausimus per septynias darbo dienas nesulaukėme.

Tarnyba skundų nesvarstė

SAM Danutės artimųjų skundus persiuntė svarstyti jai pavaldžiai Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (VASPVT). Šios tarnybos direktorė Nora Ribokienė teigė, kad, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu ir Pacientų skundų nagrinėjimo VASPVT tvarkos aprašu, tarnyba nustatė kai kuriuos šių skundų pateikimo trūkumus. "Su pareiškimais nebuvo pateikti pareiškėjų ir pacientės asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, nepateikti atstovavimą pacientei patvirtinantys dokumentai ir jos mirties liudijimas, be to, pareiškėjai nesikreipė su skundais į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurias norėtų apskųsti", – teigė tarnybos direktorė. Pasak N.Ribokienės, esant šiems trūkumams, tarnyba negalėjo svarstyti pareiškimų – ji informavo pareiškėjus apie minėtus trūkumus ir nurodė, kaip juos pašalinti.

J.J.Voska, paklaustas, ar teiks skundą SAM ar tiesiogiai VASPVT pakartotinai, neslėpė nusivylimo: "Manau, kad tai beviltiška. Norint viską tinkamai pateikti, dokumentų nuorašus turi tvirtinti notaras. Tai kainuos ir laiko, ir lėšų, o rezultatas – labai abejotinas. Mums atrašė taip, tarsi mes norėtume iš minėtų gydymo įstaigų prisiteisti žalos atlyginimą. Mes to nesiekiame. Mes tik norėjome, kad kitiems žmonėms neatsitiktų panašiai – kad gydytojai būtų atidesni."

Lina Bušinskaitė

Sveikatos pasaugos ministro patarėja

Nuoširdžiai užjaučiame šeimą, artimuosius, draugus dėl netekties. Sveikata visiems mums yra pats brangiausias turtas, tad sunegalavę ar patyrę traumą tikimės medikų profesionalumo, kompetencijos, pasitikime jais. Tad tenka apgailestauti, kad ši situacija leidžia susidaryti priešingą vaizdą. Tikrai neturėtų būti taip, kad pacientui, jo artimiesiems reikia kovoti siekiant gauti kokybiškas paslaugas, prašyti siuntimų pas specialistus, reikalauti tyrimų, procedūrų, kurias medikai, atsižvelgę į būklę, indikacijas, turėtų paskirti.

Vis dėlto iš pateiktos informacijos jokių galutinių vertinimų, išvadų daryti tikrai negalime. Labai aišku tik viena, kad pacientei visa reikalinga pagalba pagal jos būklę turėjo būti suteikta. Jei konkrečioje gydymo įstaigoje tam tikrų paslaugų nebuvo galima suteikti, pacientei turėjo būti nurodoma, kur kreiptis pagalbos.

Pati SAM gautų pacientų skundų dėl paslaugų kokybės nenagrinėja, jie yra siunčiami atsakingoms institucijoms, kurios yra kompetentingos tai atlikti. Šiuo atveju skundas perduotas VASPVT.

Apskritai, tais atvejais, kai pacientas ar jo artimieji yra nepatenkinti suteiktomis paslaugomis, jie pirmiausia turėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei gautas atsakymas netenkina, galima kreiptis į VASPVT, kuri pagal kompetenciją atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, arba į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie SAM, kuri nustato paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktą.

Bronė Gustienė

Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės gydytoja onkologė

Pasaulyje nuo plaučių vėžio miršta daugiau žmonių nei nuo krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio kartu sudėjus. Per metus Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų. Lietuvoje diagnozuojamų atvejų skaičius beveik sutampa su kita liūdna statistika – mirštamumo. Sergant ketvirtos stadijos vėžiu penkerių metų išgyvenamumas siekia vos 1 proc.

Plaučių vėžiui dažnai būdingi kitų ligų požymiai. Kosulys, skrepliavimas, karščiavimas, bendras silpnumas, dusulys, krūtinės ląstos skausmas – šiais simptomais gali skųstis ir sergantys kitomis ligomis. Nemaža dalis žmonių (net iki 13 proc.) neturi jokių nusiskundimų.

Deja, dažnai vėžys aptinkamas pavėluotai, 80 proc. plaučių vėžio atvejų nustatoma 3–4 stadijos. Kai kurie navikai progresuoja ypač sparčiai ir nenuspėjamai. Netikėtai gali prasidėti žaibiškas augimas, per kelis mėnesius pasibaigiantis mirtimi.

Nesiliaujantį kraujavimą stabdė kelis kartus

Naktį iš penktadienio į šeštadienį nelaimė kaunietės tykojo darbe – nešdama pilną tuščių taurių padėklą, Sandra pasakojo užkliuvusi už paskutinės laipto pakopos. Tuo metu suklupusi moteris rankomis atsirėmė į grindinį, o pakėlusi nuo jo rankas išvydo šiurpų vaizdą.

„Pamačiau, kad du mano dešinės rankos pirštai – smilius ir didysis – labai sužaloti, ypač kraujavo didysis pirštas. Padėjau padėklą ir nuėjau atsisėsti, o kolegos atnešę ledo iškvietė greitosios medicinos pagalbos brigadą. Atvykę medikai sutvarstė mano du kraujuojančius pirštus, tačiau pakeliui į Kauno klinikas jiems teko stabtelėti, nes kraujavimas nesiliovė. Todėl gydytojai uždėjo ledo. Kai atvažiavome į Traumų ir skubios pagalbos centrą, pirmąją pagalbą medikai man suteikė greitai. Tiesa, šie kiek ilgiau užtruko surasdami veną keteteriui įvesti, nes nuspręsta statyti lašinę. Visa tai atlikę, gydytojai ant pirštų man uždėjo vienkartinės guminės pirštinės galiuką“, – įvykių eigą dėstė Sandra.

Palatoje laukė valandų valandas

Pasak kaunietės, netrukus po to ji buvo pristatyta į Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. Čia medikai mikroskopu žadėjo atlikti sužeistų pirštų apžiūrą ir nustatę galimus pažeidimus, operuoti pirštus bei susiūti juose atsivėrusias žaizdas.

„Atvykusi į minėtą skyrių persirengiau kitais rūbais ir lūkuriavau ateinant mane operuosiančio gydytojo. Kai į palatą įžengė medicinos seselė, o aš paklausiau, kada ateis mane gydysiantis medikas, ji pasakė, kad teks laukti iki 9 val. ryto. Išgirdusi nustebau ir tariau, jog man buvo teigta, kad medikas ateis neilgai trukus. Tačiau medicinos seselė tik tarstelėjo, kad šiuo metu operacinė – užimta ir niekas manęs tuoj pat neoperuos. Pasakė: „labanakt“ ir išėjo“, – prisiminė Sandra.

Naktį kentė nepakeliamą skausmą

Moteris pasakojo snūstelėjusi vos keletą minčių ir vėl pabudusi nuo nepakeliamo skausmo ir nesiliaujančio kraujavimo. Vaistai skausmui malšinti esą buvo suleisti jau du kartus, tačiau menkai gelbėjo sprendžiant esamą padėtį.

„Nors medicinos seselė žaizdas perrišo iš naujo ir suleido papildomą dozę vaistų, po pusvalandžio aš vėl vaikščiojau iš vieno palatos kampo į kitą verkdama ir kūkčiodama nuo skausmo. Išėjau į Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus koridorių ieškoti pagalbos. Sutiktai medicinos seselei pasakiau, kad žaizdos pirštuose labai kraujuoja, man silpna ir galiu nualpti. Ji įsodino mane į neįgaliojo vežimėlį, apžiūrėjo sužalotus pirštus, atvežė atgal į palatą ir liepė laukti. Laukiau neapibrėžtą laiko tarpą, o medicinos seselę, nešiną vaistais nuo skausmo, teko kviesti dar sykį“, – sakė kaunietė.

Gydytojo sulaukė tik ryte

Po ilgų kančių su kraujuojančiomis žaizdomis pirštuose, Sandra teigė šurmulį minėto Kauno klinikų skyriaus koridoriuje, netoli palatos, išgirdusi apie 8 val. ryto. Moteris pasakojo dar kartą pasiteiravusi personalo, kada pas ją ateis operuosiantis gydytojas, kai pagaliau, apie 9 val., medikas įžengė į palatą. Maždaug 9.40 val. kaunietė buvo nuvežta į operacinę. O pooperacinėje palatoje atsidūrė apie 11.45 val.

„Iš narkozės pabudau šiek šiek tiek po 13 val. ir pamačiau, kad beveik visa mano ranka – gipse. Greta stovėjo lašinė, o netrukus medicinos seselė atnešė ir maišelį su donoro krauju, nes per visą šį laiką stipriai nukraujavau, o hemoglobino norma buvo kritusi beveik per pusę. Nors vos atvykusi į Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą sakiau, jog sergu mažakraujyste (anemija – aut. past.) ir galiu nukraujuoti, bet mane tikino, kad tiek nenukraujuosiu. O, pasirodo, nukraujavau“, – kalbėjo pašnekovė.

Žaizdos kitame piršte nepastebėjo?

Kaip pasakojo Sandra, atgal į palatą ji buvo atvežta šeštadienį gerokai popiet. O apie 18 val. kaunietė sulaukė ir operavusio gydytojo vizito. „Jis prisistatė bei pasakė, kad operacija buvo nelengva, nes nelaimės metu abejose pusėse trūko piršto sausgyslės bei vena. Ir esą, tikėtina, kad didžiojo piršto nevaldysiu taip, kaip anksčiau. Nors norėjau daug ko paklausti mediko, bet viską pamiršau, nes išgirdusi pastarąjį teiginį gerokai sunerimau“, – atviravo kaunietė.

Atsidūrusi procedūriniame kabinete pasakiau, kad man itin skauda rodomąjį pirštą, o kai pirštai buvo apnuoginti, nustėrau – smilių operacijos metu medikas pamiršo susiūti.

Operavęs gydytojas K. V. šeštadienio vakarą esą užsiminė, kad sekmadienį moteris galės vykti namo, kai bus perrištos žaizdos.

„Sekmadienį atsidūrusi procedūriniame kabinete pasakiau, kad man itin skauda rodomąjį pirštą, o kai pirštai buvo apnuoginti, nustėrau – smilių operacijos metu medikas pamiršo susiūti. Kai parodžiau, gydytojas teigė, kad nieko jam nesakiau. Bet juk aš su juo anksčiau nekalbėjau! Medikas mane tikino, kad atsivėrusios žaizdos rodomajame piršte nepastebėjo. Medicinos seselė, žvilgčiodama į jį kone su šypsena, netrukus atnešė medicininių siūlų ir vaistų nuo skausmo, tam, kad susiūtų žaizdą“, – niuansus iš gydymo įstaigos pasakojo moteris.

Namo iš Kauno klinikų ji buvo išleista su beveik iki pusės dešinės rankos sugipsuotais dviem pirštais. Taip kaunietė turės praleisti dvi savaites, kol bus išimti medicininiai siūlai, gydantys žaizdas.

Medikai pateikė savo versiją

Aiškindamiesi situacijos, į kurią buvo patekusi moteris, aplinkybes portalo kauno.diena.lt žurnalistai kreipėsi į Kauno klinikų atstovus. Pasak Komunikacijos tarnybos vyriausiosios specialistės Eglės Audickaitės, pacientės žaizdos kraujavo, todėl skubi pagalba jai buvo suteikta iš karto. Esą moteriai medicininėmis priemonėmis buvo sustabdytas kraujavimas ir suleisti vaistai nuo skausmo.

Po medikų apžiūros, detalizavo E. Audickaitė, pacientę nuspręsta stacionarizuoti į Plastinės ir rekonstrukcinės medicinos kliniką. Kauno klinikų atstovės teigimu, dėl šio sužalojimo moters gyvybei pavojus negrėsė, o kraujavimas ir skausmas buvo kontroliuojami. Todėl esą ją nuspręsta operuoti sulaukus budinčio gydytojo.

„Plastinės ir rekonstrukcinės medicinos chirurgijos klinikoje budi vienas gydytojas chirurgas, kuris tuo metu buvo operacinėje ir padėjo pacientui, patyrusiam gyvybei pavojingus sužalojimus. Ryte, gydytojams užbaigus sudėtingą operaciją, pacientė iš karto buvo nuvežta į operacinę. Medikai mikrochirurgiškai susiuvo trečio piršto žaizdas. Antrojo piršto žaizda buvo paviršinė, ji nekraujavo, pavojaus moters gyvybei ar piršto funkcijai nebuvo. Tačiau rytinio perrišimo metu, pacientei išsakius diskomfortą dėl minėtos žaizdos, ši buvo papildomai susiūta. Operacija buvo atlikta be komplikacijų, moteris galės valdyti pirštus“, – tikino ji.

Paklausta, kodėl medikai vis dėlto buvo pasiruošę donoro kraujo atsargas, E. Audickaitė pabrėžė, jog gausiai nukraujuoti dėl vieno piršto žaizdos žmogus negali.

„Nors žaizdos iš pradžių kraujavo, žemesnius kraujo rodiklius labiau lemti galėjo gretutinė moters liga (anemija – aut. past.)“, – įsitikinusi ji.

Neteisinga diagnozė

Jonavos gyventoja Ingrida pasidalijo istorija, kuomet medikai aplaidžiai pasižiūrėjo į jos sūnaus būklę. Ji tikino, kad jei ne jos atkaklumas, vaikui taip ir nebūtų atlikti papildomi tyrimai bei nustatyta tikroji diagnozė.

„Gyvenimo tempas tiesiog žaibiškas, tačiau viskas sustojo, kai kovo 7 d. mano vaiką pradėjo pykinti, kitos dienos ryte jis tapo vangus, karščiavo. Berniukas kovo 8 d. atsidūrė Jonavos ligoninės vaikų skyriuje, kur apžiūros būdu ir kraujo tyrimu iš piršto buvo diagnozuota angina. Dar tą pačią dieną prasidėjus viduriavimui buvo papildyta diagnozė – angina ir žarnyno infekcija. Išskyrus papildomą kraujo tyrimą iš piršto, daugiau jokie tyrimai nebuvo atlikti“, – pasakojimą pradėjo moteris.

Ji tikino, kad praėjus keturioms dienoms, vaiko temperatūra šoktelėjo iki 40 laipsnių, tuomet mama paprašė siuntimo į Kauną. Jonavos medikai sutiko vaiką perkelti į kitą miestą, tačiau tikino, kad Kaune bus taikomas toks pats gydymas.

„Buvo pabrėžta, jog tai žarnyno infekcija ir angina, kito gydymo t.y penicilino dozės tris kartus dienoje mano vaikas negaus. Taip mes atsidūrėme Kauno klinikinėje ligoninėje, Intensyvios terapijos skyriuje. Kadangi vaikas viduriavo, buvo paimtas išmatų pasėlis bei pakartotas kraujo tyrimas, čia jau imtas veninis kraujas. Diagnozė: „Gal ir buvo ta angina, bet pas vaiką šiuo metu įtariama salmoneliozė“. Po dviejų dienų, kovo 13-ąją, buvome perkelti į bendrą skyrių su diagnoze – salmoneliozė, nors bakterija laboratorijoje taip ir neišaugo“, – apie tai, jog ir antrojoje ligoninėje vaikui buvo nustatyta ne ta liga pasakojo Ingrida.

Pilvo skausmai

Moteris tikino, kad jos vaikas vis rodė į pilvą ir sakė, kad ten skauda, tačiau gydytojai šio simptomo nebuvo įrašę. Tik dar po kelių dienų buvo paskirtas papildomas tyrimas.

„Niekas neklausė nei Jonavoje, nei Kaune, kai sakiau, jog vaikas rodo ir sako, kad skauda pilvą. Niekas to net neužrašė – lyg tai būtų smulkmena. Kai atsidūrėme bendrame skyriuje, vis kartojau „pilvas, pilvas, pilvas“, nes vaikas aiškiai parodė, jog jam skauda. Negana to, jis tai ir pasako. Gydytojos tik paklausydavo, sakydavo: „gurgia“. Na gerai, aš ne medikė, tad tyliu, neturiu kompetencijos. Galiausiai mano žodžius išgirdo ir kovo 15 d. mano vaikui pagaliau buvo atlikta echoskopija“, – tęsė Ingrida.

Niekas neklausė nei Jonavoje, nei Kaune, kai sakiau, jog vaikas rodo ir sako, kad skauda pilvą. Niekas to net neužrašė – lyg tai būtų smulkmena.

Išgirsta diagnozė moterį išmušė iš vėžių. Buvo nustatyta, kad vaikui trūkęs apendicitas, todėl berniukas skubiai perkeltas į Kauno klinikas.

„Taip per vieną savaitę mano vaikas atsidūrė jau trečioje gydymo įstaigoje – Kauno klinikose. Čia jau mano berniukas buvo skubiai operuojamas, tačiau viskas buvo ne taip, kaip planuota. Vaikui yra įstatyti drenai, kurie padeda išvalyti apendiksą nuo pūlių, kadangi viskas infiltravosi. Jam bus reikalinga dar viena operacija paties apendicito šalinimui“, – apie vaiko būklę pasakojo mama.

Pyksta ant medikų

Vaiko mama portalui kauno.diena.lt tikino, kad tikrai pyksta dėl medikų aplaidumo. Anot jos, Jonavos gydytojai pirmieji turėjo nustatyti tinkamą diagnozę, Kauno klinikinėje ligoninėje gydytojams taip pat derėjo greičiau skirti papildomus tyrimus. Kauno klinikų personalui priekaištų moteris neturi ir tikino, kad jos sūnumi tikrai gerai rūpinamasi.

„Mano vaikas dėl daktarų, ypatingai Jonavos vaikų skyriaus aplaidumo, bus pumpuojamas trijų rūšių antibiotikais ir būdamas 2 metų ir 4 mėn., bus patyręs dvi operacijas. Neaišku, kaip baigtųsi vaikui, jei nebūčiau jo išvežus į Kauną ir nebūtumėme galiausiai pasiekę Klinikų. Labai tikiuosi, jog vieną dieną Jonavos vaikų skyrius taps tik kompetentingų gydytojų darbo vieta, arba, kitu atveju, tokio skyriaus iš viso geriau nereikia. Kauno klinikinės ligoninės Intensyvios terapijos skyrius turėtų susiimti ir atlikti daugiau tyrimų nei tik išmatų pasėlio ir kraujo iš venos. Galbūt mano istorija pasieks adresatus ir į viską bus žvelgiama rimčiau, o kiti vaikai nesusidurs su medikų aplaidumu“, – savo poziciją išdėstė jonaviškė.

Staigiai suprastėjo sveikata

Į "Kauno dieną" kreipėsi kaunietis Donatas (pavardė redakcijai žinoma) ir papasakojo, kokį košmarą su sunkiai susirgusiu tėčiu jam teko patirti Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyriuje. Pasak pašnekovo, priimamajame dirbantys medikai aplaidžiai žiūrėjo į tėvo sveikatą, nuolat jautėsi ir patyčios.

Donatas pasakojo, kad vasario 7 d. jo 87 m. tėtis buvo atvežtas į Kauno klinikas. Šeima vežti į ligoninę jį nusprendė, nes vyrui pakilo temperatūra, jis pasidarė vangus. Į ligoninę senolis pristatytas apie 20 val., tačiau šeima net neįtarė, kad Skubiosios pagalbos skyriuje pagalbos nesulauks.

"Kai atvežė, padarė visus būtinus tyrimus. Apie 3 val. nakties mums pasakė, kad kviečia greitosios medicinos pagalbos (GMP) ekipažą ir mano tėvuką veš į kitą ligoninę. Dar paklausiau, ar negali Klinikose paguldyti, nes tėtis – sunkus ligonis. Tačiau jie dar pasišaipė, kad būna sunkesnių", – pasakojo kaunietis.

Kai atvyko GMP, Donatas pastebėjo, kad tėčio nugara visa šlapia, todėl dar kartą paprašė, kad būtų atrasta vieta Klinikose. Anot jo, priimamojo medikai tepasakė, kad garbaus amžiaus kaunietį gali aprengti iš labdaros gautais drabužiais ir tada sausa nugara išvežti į kitą ligoninę.

"Tada nuėjau prie apžiūrėjusio daktaro, pasakiau, kad pažiūrėtų, ką darote, nugara šlapia, CRB (baltymas, rodantis uždegimą – red. past.) virš 200, hemoglobinas 77, kiek trūksta iki plaučių uždegimo tokiam žmogui. Kai surado tuos rūbus, visai pratrūkau. Pasakiau, kad niekur nevešime. Man gaila tėvo, tegul guldo Klinikose, nes čia yra visa aparatūra bei visi būtini skyriai. Tačiau tada prasidėjo dar didesni įžeidinėjimai", – pasakojimą tęsė Donatas.

Donatas nusivylė Klinikų Skubiosios pagalbos skyriaus darbu. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Naktis be priežiūros

Donatui buvo pasakyta, kad Skubiosios pagalbos skyriuje leidžiama gulėti iki 24 val., o kita moteris vis rėkė, kad nėra vietų. Kaunietis tikino, kad tėvui suleido antibiotikų ir paliko gulėti priimamojo palatoje. Taip sergantis garbaus amžiaus vyras be didesnės priežiūros pragulėjo iki maždaug 9.30 val.

"Niekas nieko nedarė, nors tėtis silpo akyse, pradėjo tinti lūpos, aplink jas atsirado baltų dėmių, bet kažkodėl jiems neatrodė, kad mano tėvukas yra sunkus ligonis. Kai keitėsi pamaina, viena darbuotoja dar pasakė kitoms, kad aš esu labai užsispyręs vyras, kad mano tėvui buvo pasiūlyta važiuoti į kitą ligoninę, bet mes atsisakėme, tai esą greičiausiai važiuosime namo. Aš tada pasakiau, kad mes nevažiuosime namo, paciento būklė neleidžia, tačiau tada vėl išgirdau juokelį, kad tik aš taip manau", – toliau apie Kauno klinikų priimamojo darbuotojų elgesį pasakojo Donatas.

Kadangi kaunietis nepasidavė ir neketino sergančio tėvo vežti namo, naujos pamainos gydytojai pasakė, kad apie 11 val. ateis apžiūrėti gastroenterologas. Šio skyriaus gydytojai bendravo maloniai ir profesionaliai, tad jiems Donatas priekaištų neturi.

"Gydytoja buvo tikrai maloni, ji pasakė, kad iš vakarykščių tyrimų mato du nedidelius navikus stemplėje, bet ar jie piktybiniai, galima pasakyti tik po biopsijų. Aš gražiai paprašiau, kad pasistengtų tėvukui atrasti laisvą vietą. Apie 13.30 val. vis dėlto, paguldė į palatą. Tad tiek laiko tėvas be reikalo klinikose praleido", – stebėjosi sergančio kauniečio sūnus.

Nematė diagnozės?

Tik paguldžius 87 m. vyrą į palatą, Donatas sužinojo, kad tėvo kraujo rezultatai ypač prasti. Dar priėmimo skyriuje padarytuose kraujo tyrimuose buvo matyti, jog tėvui – ūmus kraujo vėžys, tačiau šiame skyriuje budėję gydytojai apie tai net neužsiminė. Kauniečiui kilo klausimas, ar gydytojai nematė to, kas akivaizdu, ar nenorėjo matyti, todėl ir siūlė vežti į kitą ligoninę.

"Apie 14 val. atėjo kita maloni gydytoja, pasakė, kad iš vakarykščių kraujo tyrimų mato, jog yra piktybinių ląstelių kraujyje, iškvies hematologus. Aš po 18 valandų, praleistų Klinikose, palikau brolį ir mamą pas tėvą ir nuvykau pas pažįstamą medikę. Jos išvada aiški – pagal kraujo tyrimus, turėjo skubiai guldyti, nes blastų (piktybinių kraujo ląstelių – red. past.) rodiklis buvo 36. Jis rodo, kad yra ūmi kraujo vėžio forma. Visi kiti kraujo rodikliai irgi labai blogi, o mus siuntė į Kauno klinikinę ligoninę, kurie nei hematologijos, nei onkologijos skyrių neturi. Nežinau, ar jie nuslėpė tėvo diagnozę, ar tyčia jos nematė, nes niekas priimamajame apie prastus kraujo rezultatus nė puse žodžio neužsiminė", – apie sunkią tėčio diagnozę pasakė Donatas.

Jis silpo akyse, pradėjo tinti lūpos, aplink jas atsirado baltų dėmių, bet kažkodėl medikams neatrodė, kad mano tėvukas yra sunkus ligonis.

Vyras tikino, kadangi tėvui jau 87 m., jam chemoterapija taikoma nebebus, nes organizmas greičiausiai neatlaikytų tokios vaistų dozės. Anot jo, dabar tėvui taikomas gydymas, kuris tik palaiko gyvybę.

"Mano tėvukas gyvena tarp šio ir kito pasaulio. Niekuo negalime jam padėti. Tačiau manau, kad Klinikų priimamojo gydytojai neturėjo taip atsainiai žiūrėti tiek į pacientus, tiek į tyrimų rezultatus bei taip lengvai nurašyti žmogaus dėl jo amžiaus ar kitų dalykų. Juk kiekvienas pacientas yra kažkieno tėtis, vyras, artimasis. Dabar, nors tėtis ir senas, juo tikrai gerai rūpinasi, priekaištų neturiu, tačiau pats priėmimas neturėjo toks būti, neturėjo klinikose būti jokių pykčių ir barnių, nebūtina tampyti žmogaus", –  pasakojo Donatas.

Klaidų nepripažįsta

Kauno klinikų atstovai laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju viskas buvo atlikta tinkamai, o vyrą perkelti į kitą ligoninę esą buvo siūloma dėl to, jog ir kitoje gydymo įstaigoje būtų pritaikytas tinkamas gydymas. Specialistai tikino, kad įprastai klinikose guldomi tie pacientai, kurių būklė nebūtų užtikrinama paprastesnėse ligoninėse.

"Suprantamas pacientų noras gydytis Kauno klinikose ir tai yra labai svarbus mūsų ligoninės įvertinimas. Tačiau tretinio lygio gydymo įstaigoje pirmiausia apžiūrime ir gydome tuos pacientus, kuriems antrinio lygio ligoninėse dirbantys medikai padėti negali. Šio paciento ligos atveju, infekcijos gydymas antibiotikais buvo galimas ir antrinio lygio arčiau namų esančioje ligoninėje. Toks resursų paskirstymas tarp ligoninių yra būtinas, nes sunkios būklės pacientai, kuriems mūsų turima įranga gali padėti įveikti ligą, tiesiog nepakliūtų į tretinio lygio įstaigą dėl vietos stokos", – bandė aiškinti Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos specialistė Karolina Vaikšnoraitė.

Ji sakė, kad minėtas pacientas į Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrių su lydinčiu sūnumi atvyko dėl staiga atsiradusio dusulio, pilvo skausmo ir bendro silpnumo. Ieškant pagrindinės negalavimo priežasties, jam buvo atlikti išsamūs kraujo, rentgeno ir ultragarso tyrimai.

"Pacientui nustatytas ūmus infekcinis procesas, buvo įtariama bakterinė infekcija. Atlikta krūtinės kompiuterinė tomografija parodė iki tol nediagnozuotą galimą onkologinį procesą stemplėje. Tačiau pirmiausiai buvo siekiama išgydyti infekciją. Specifinis onkologinis gydymas – chemoterapija – šiuo metu nėra taikomas, nes šios grupės vaistai mažina organizmo galimybes kovoti su infekcija. Žinant tai, kad pacientas turi gretutinių lėtinių ligų (lapkričio mėnesį patirta plaučių arterijų embolija, giliųjų venų trombozė) ir yra garbingo amžiaus, agresyvios chemoterapijos taikymą sunkiai toleruotų", – apie diagnozuotą infekciją toliau dėstė klinikų atstovė. Tačiau liko neatsakyta, kodėl tėvą lydėjusiam Donatui priėmimo skyriuje nieko nebuvo pasakyta apie prastus kraujo rezultatus, kurie rodė kraujo vėžį.

Nebuvo laisvų vietų

K.Vaikšnoraitė paaiškino, kodėl vyrui teko ilgai laukti Skubiosios pagalbos skyriuje. "Kadangi tuo metu laisvų vietų terapinio profilio skyriuje nebuvo, buvo planuojama infekcijos gydymui pacientą iškelti į antrinio lygio gydymo įstaigą, kurioje yra visos galimybės gydyti infekcijas. Gydant pacientą stacionare būtų toliau derinamas tolimesnis sveikatos būklės ištyrimas, gydymas bei slauga", – sakė ji.

"Paciento artimiesiems atsisakius vykti į antrinio lygio gydymo įstaigą, buvo laukiama, kol atsilaisvins lova terapinio profilio skyriuje. Paprastai pacientai po gydymo iš ligoninės išvyksta apie 10–12 val. Tuo metu jam buvo paskirtas reikalingas gydymas, antibiotikai, kurie leidžiami į veną, paimti kraujo pasėliai ir atidžiai stebima paciento būklė", – pridūrė Klinikų viešųjų ryšių specialistė.

Ji nurodė, kad, paguldžius pacientą į palatą, konsultacijoms buvo kviečiami kelių sričių specialistai.

Konsultuojanti gydytoja gastroenterologė patvirtino, kad stemplėje yra matomas galbūt onkologinis procesas, tačiau ar piktybinis, paaiškėtų po biopsijos.

"Šiuo metu pacientas gydomas Hematologijos skyriuje. Jam toliau gydoma infekcija ir tęsiamas antibiotikų kursas", – sakė K.Vaikšnoraitė.

Į namus – su infekcija

75-erių Šilutės rajono gyventojas Stanislovas Jonas Černauskas buvo iš tų vyrų, kuris itin rūpinosi savo sveikata.

Pajutęs skausmą širdies plote vyras į Šilutės medikus kreipėsi spalio 5-ąją.

"Prieš dieną jis dalyvavo laidotuvėse. Palaidojo brolį. Sunkūs išgyvenimai tokio amžiaus žmogui. Sustreikavo širdis. Jis ligoninėje buvo gydytas nuo spalio 5-osios iki 10-osios, penkias dienas. Tuo metu vis skundėsi, kad vaistus jam gydytojai skyrė, bet visą tą laiką būklė negerėjo. Galų gale, konstatavę, kad jam nieko ypatingo nėra, išleido namo. Esą ūmi bronchinė infekcija praeis ir namuose", – apie vyro ligą pasakojo E.Černauskienė.

Moteris tikino, kad sutuoktinį į namus parsivedė šlitinėjantį į šonus.

Tarp pensininkui išrašytų medikamentų moteris aptiko raminamųjų vaistų, nes iš pradžių nesistebėjo vyro vangumu.

"Dar ligoninėje jis buvo iškritęs iš lovos. Jau tuomet buvo sutrikusi orientacija. O namuose jis dvi paras miegojo lyg užmuštas. Gal dėl išrašytų bromazepamo vaistų? Jis labai prastai atrodė, visai jėgų neturėjo. Naktį vyras ėmė kliedėti. Trečią valandą nakties atsikėlė, apsirengė ir susiruošė parsivežti traktoriaus. Sakė, kad nori priekabą parsigabenti. Aš supratau, kad tai jau yra labai blogai", – pasakojo našlė.

Į ligoninę nevežė

Moteris naktį iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą.

"Tačiau felčerė pasakė, jog nieko jam nėra, ir man pareiškė, kad jei kiekvieną tokį ligonį vešis, bus pilna ligoninė. Mėginau klausti, kodėl jis kliedi, juk tai nėra normalu. Išgirdau atsakymą, kad tai dėl 39,5 laipsnio temperatūros. Esą senas žmogus. Felčerė suleido analgino, nošpos, sėdo į mašiną ir išvažiavo", – prisiminė moteris.

Naktį vyras lovoje praleido atmerktomis akimis. Paryčiais atsikėlęs nežinia iš kur išsitraukė pirštines ir vėl ėmė blaškyti po kambarį.

"Neištvėriau, vėl kviečiau medikus. Juk aišku, kad žmogus kliedi. Šiaip taip išprašiau, kad nugabentų į ligoninę", – pasakojo moteris.

Klaipėdiečiai būtų išgelbėję?

Našlės teigimu, Šilutės ligoninės priėmimo skyriuje ligonis nebuvo skubiai guldytas į stacionarą ar kitaip operatyviai tirtas.

"Per tą laiką susisiekiau su viena Klaipėdoje dirbančia gydytoja. Pažįstama patarė kuo greičiau jį gabenti į uostamiestį. Ji iš karto įtarė, kad gali būti meningitas", – teigė moteris.

Tačiau Šilutės medikai nelabai norėjo klausytis sergančio vyro žmonos prašymų ir aiškinimų.

"Daktarė buvo labai nepatenkinta. Sunku net suprasti kodėl. Vos pavyko išprašyti siuntimą į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių. Pusantros valandos teko laukti greitosios medicinos pagalbos automobilio. Visą tą laiką vyras gulėjo išpiltas prakaito", – prisiminė E.Černauskienė.

Vos tik šilutiškis pateko į uostamiesčio medikų rankas, šie konstatavo, kad ligonio būklė yra kritinė.

Medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad ligonis buvęs prekomos būsenos, tai reiškia, kad sąmonė retkarčiais praskaidrėja, jis sugeba atsakyti į nesudėtingus klausimus.

"Klaipėdoje nustatyta, kad jam abiejų plaučių uždegimas. O to Šilutės medikai net nematė. Siuntime pažymėta, jog Šilutės medikai įtaria erkinį encefalitą", – medicininius įrašus garsiai vardijo moteris.

Erkinio encefalito virusas gali būti vienas iš meningitą sukeliančių virusų. Bet siuntime apie meningitą neužsimenama.

Mirė nuo meningito

"Jam ėmė kristi temperatūra, vyras paniro į komą. Kūno temperatūra tesiekė 35 laipsnius. Spalio 31-ąją konstatuota vyro mirtis. Klaipėdos ligoninėje jis išgulėjo nuo spalio 16-osios. Mirties liudijime parašyta, kad jis mirė nuo bakterinio meningito", – susijaudinusi kalbėjo moteris.

E.Černauskienė itin išgyvena dėl vyro mirties ir piktinasi, kad Šilutėje teko prašinėti siuntimo pas specialistus.

"Vadinasi, jis į namus jau galėjo grįžti su meningito užkratu. Visus kitus galėjo juo užkrėsi. Jis nesugebėjo net laipteliais užlipti, jau turėjo būti aišku, kad ne veltui žmogus nesiorientuoja aplinkoje", – braukdama ašaras teigė E.Černauskienė.

Moteris tikino, kad labiausiai šia istorija piktinasi jos anūkė, kuri JAV dirba medike.

Anūkė grįžo sukrėsta ir patikino, kad Amerikoje katinus geriau prižiūri, nei žmones Lietuvoje.

"Pernai ji vežė senelį į ligoninę. Medikai jam vietos nerado, kur paguldyti. Anūkė grįžo sukrėsta ir patikino, kad Amerikoje katinus geriau prižiūri, nei žmones Lietuvoje. Sūnus su dukra taip pat nedovanos už tėvo mirtį. Visi mes esame sukrėsti", – kalbėjo našlė.

Atsakymas – stuburo skystyje

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Zita Vetrovienė paaiškino, kad bakterinio meningito infekcija plinta oro lašiniu būdu.

"Dažniausiai pacientams pasitaiko febrilus, tai yra aukštas, karščiavimas. Tačiau tai nėra taisyklė. Gali pasireikšti galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Reikėtų atkreipti dėmesį į bet kokius sąmonės sutrikimus. Gali būti dezorientacija, gali būti haliucinacijos, žmogus gali darytis vangus. Gali ryškėti įvairiausia neurologinė simptomatika. Tokiam ligoniui yra būtina medikų apžiūra ir simptomatikos vertinimas", – tikino gydytoja.

Z.Vetrovienė aiškino, kad nustatant meningitą didelį vaidmenį vaidina kraujo laboratorinis tyrimas.

"Tačiau tai nėra pagrindinis tyrimas. Gali pasitaikyti virusinė neuroinfekcija, ir kraujo tyrimas jos gali neparodyti. Diagnostika varijuoja labai plačiai, priklausomai nuo sukėlėjo. Dažniausiai daroma stuburo punkcija, tiriamas stuburo smegenų skystis. Likvoro tyrimas yra svarbus meningito diagnostikai", – aiškino Z.Vetrovienė.

Svarbi kiekviena minutė

Medikė pabrėžė, kad meningito nustatymui gydytojas informaciją dėlioja lyg mozaiką.

"Vieno simptomo nėra. Negaliu konstatuoti, kad rajono ligoninėse nedaromos stuburo punkcijos. Atvažiuoja ligoniai jau su atliktais tyrimais, su nustatytomis diagnozėmis. Kitos ligoninės atveža net ir reanimobiliais savo pacientus. Visaip pasitaiko", – patikino medikė.

Tačiau Z.Vetrovienė akcentavo, kad gydant šią ligą ir siekiant išsaugoti ligonio gyvybę lemiamą vaidmenį turi laikas.

"Negrįžtamai prarastas laikas sukelia tokias komplikacijas, kurios neleidžia žmogui išgyventi. Kuo greičiau pradėsime gydymą, tuo geresni rezultatai bus. Aš nežinau, kodėl šiam pacientui nebuvo diagnozuotas meningitas, negaliu to komentuoti", – tikino Z.Vetrovienė.

Užkratas tyko tyliai

Z.Vetrovienė perspėjo, kad meningitą gali sukelti ne tik visuomenėje žinoma meningokoko bakterija, tačiau ir daugelis kitų bakterijų, virusų, grybelių.

"Ligos patologija yra labai plati. Tai gali būti ne tik oro lašiniu būdu plintanti infekcija. Infekcija taip pat gali plisti iš bet kokio židinio, esančio organizme. Židinys gali būti plaučiuose ar dantyje ir nukeliauti kraujo keliu. Teoriškai ta pati bakterija, kuri sukelia plaučių uždegimą ar bronchitą, gali sukelti ir meningitą", – teigė specialistė.

Z.Vetrovienė paaiškino, kad, pavyzdžiui, meningokokinės bakterijos sukelta sloga daugeliui žmonių gali neiššaukti jokių kitų negalavimų.

"Dalis visuomenės yra šių bakterijų nešiotojai. Jei yra geras imunitetas, meningitu nesusirgsime. Ne visi virusiniai susirgimai gali būti priežastis meningitui atsirasti. Tačiau jei žmogus praranda sąmonę, klejoja, tokiu atveju tiesiog būtina kreiptis į medikus. Trinkanti sąmonė signalizuoja apie sunkią ligonio būklę. Juk ne visais atvejais gydymas būna sėkmingas, pasitaiko ir letalinių baigčių", – pabrėžė gydytoja.

Pavaldinių dar nevertino

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus tikino, kad dar nėra sulaukęs mirusiojo artimųjų raštiškų pretenzijų dėl galbūt netinkamo ligonio gydymo.

"Sunku komentuoti, kodėl mirė šis žmogus. Tačiau meningito sukėlėją žmonės dažnai patys nešioja. Priežastys gali būti įvairios – persirgtos ligos ar net susilpnėjęs imunitetas. Nustatyti sukėlėją nėra paprasta. Kartais žmogus į medikus kreipiasi dėl galvos ar širdies skausmų. O sukėlėjas gali būti nustatomas tik vėliau, kartais tik po mirties. Nesvarbu, kur tai nutiktų, mūsų ar kitoje ligoninėje. Todėl dažniau gydoma ta patologija, kuri vyrauja", – aiškino D.Steponkus.

Šilutės vyriausiasis gydytojas patikino, kad įstaigoje yra pakankamai įrangos šiai ligai nustatyti, tačiau rajone vis dėlto nėra specialisto.

"Taip, infektologo neturime, tačiau tyrimus galime atlikti patys. Jei yra būtinybė, pasitelkiame Klaipėdos laboratorijas", – teigė ligoninės vadovas.

D.Steponkus pripažino, kad paciento sąmonės aptemimai – pakankama priežastis, dėl kurios medikai turėjo sunerimti.

Tačiau įstaigos vadovas nenorėjo įvertinti pavaldinių kompetencijos, gydant šį konkretų ligonį.

"Mūsų rajonas nėra išskirtinis dėl meningito susirgimų. Tai vienas infekcinių susirgimų. Jei yra infekcinis susirgimas, siunčiame ligonį į Klaipėdą. Tačiau kiekviena situacija yra individuali", – kalbėjo Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas.