„Medininkų byla, kaip paprastai sakoma, iš tikrųjų yra Lietuvos byla, nebe apie nusikaltimą, o apie nusikaltimo netyrimą ir netyrimo netyrimą, tad galimą dangstomą netyrimo nusikaltimą anuomet, vis laukiant išganingosios senaties dėl dviejų ar daugiau žmonių nužudymo, pagal kodeksą, jokiu būdu ne dėl tarpvalstybinio-teroristinio ir karo nusikaltimo“, – Medininkuose pirmadienį minint prieš 32 metus čia sovietų saugumiečių įvykdytas Lietuvos pareigūnų žudynes, sakė V. Landsbergis.

Pasak jo, prezidentei Daliai Grybauskaitei inicijavus senaties už minėtus nusikaltimus panaikinimą, „netyrimas išsiraitė kitokiais šunkeliais“.

„Atrodo, pareigūnai, kaip kokie vyrukai galų gale susitarė: nurašome ant Nikulino (nuteisto Konstantino Michailovo – BNS) ir galų gale uždarome“. Dėl teisinio suokalbio teksto – spėlioju, nedalyvavau – bet esmė būtų tokia: ar beverta šiandien tikėtis, kad iškils dar faktų ir liudininkų, kurių Lietuvos teisingumui nereikia?“, – svarstė buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.

Teisingumo kalnas mums per aukštas, per sunkūs mūrai, pro kuriuos joja lietuviai.

„Teisingumo kalnas mums per aukštas, per sunkūs mūrai, pro kuriuos joja lietuviai. O aš vis pasvajoju, kol tebeesu: gal dar pasiryš, o gal ateis prezidentas, kuris įsteigs jurisprudencinį darinį, visai nepriklausomą nuo teisėjų partijos, kad ištirtų šio nusikaltimo netyrimo netyrimo bylą. Dar lauksiu, mat šio išbandymo dar neišlaikėme“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Pasak jo, karo nusikaltimais kaltintas dabar jau miręs buvęs Vilniaus OMON vadas Boleslovas Makutinovičius yra liudijęs teisme, kad užtikrino logistiką žudikams iš Rygos OMON.

Jis kėlė klausimą ir dėl B. Makutinovičiaus vaidmens byloje, ar jis buvo apklaustas Medininkų žudynių byloje ir ar figūravo byloje bent kaip svarbus liudininkas. B. Makutinovičius buvo išteisintas byloje po mirties.

„Man regis, ne, nors jo pavardę minėjo net ant mirties slenksčio prabilęs Tomas Šernas. Ne (...), dabar jis dalyvauja visų aukščiausiame teisme“, – sakė V. Landsbergis.

Jis taip pat priminė, jog tuomečiai Aukščiausios Tarybos deputatas Nikolajus Medvedevas ir Muitinės vadovas Valerijonas Valickas viešumoje galėjo turėti vertingos informacijos tiriant bylą, tačiau jie žudikų pavardžių neįvardijo.

V. Landsbergis taip pat kėlė klausimą, kodėl Medininkų byla nėra paskelbta viešai.

1991 metų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija sovietų omonininkai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus – tai Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.

Dėl Medininkų žudynių nuteistas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas.

Dar tris omonininkus – Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlyniką ir Aleksandrą Ryžovą – Lietuvos teismai griežčiausia bausme nuteisė už akių, nes Rusija atsisako juos išduoti.

Iš K. Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Jo advokatas Bogdanas Chranovskis BNS sakė, kad iš K. Michailovo sąskaitos antstolis kas mėnesį išskaičiuoja visas į asmeninę sąskaitą pervedamas lėšas, jam nelieka pinigų net higienos reikmenims.

Vilniaus miesto apylinkės teismas neseniai atnaujino terminą skundui paduoti dėl antstolio veiksmų, tačiau, pasak advokato, dėl esminio klausimo – išieškojimo, prašymo nepatenkino.

„Viską nuskaičiuoja iki nulio. Prašau, kad jam būtų sumažintas (išieškojimas – BNS). Žmogus negali net dantų šepetėlio nusipirkti, taip pažeidžiamas žmogaus orumas “, – BNS sakė K. Michailovo advokatas.

Žmogus negali net dantų šepetėlio nusipirkti, taip pažeidžiamas žmogaus orumas.

Jis mano, kad antstolis laikosi Civilinio kodekso, tačiau nesilaiko Bausmių vykdymo kodekso, yra kilusi teisinė kolizija.

Pasak advokato, nuteistasis turi teisę būti švarus, tvarkingas, nusipirkti laikraščių bei žurnalų ir taip sužinoti svarbiausius įvykius.

Dabar B. Chranovskis rengia skundą Vilniaus apygardos teismui.

„50 proc., 80 proc. antstolis gali paimti, turi būti pusiausvyra tarp kreditoriaus ir skolininko. Negalima palikti žmogaus be jokios paramos. Teisinėje valstybėje turi būti protingumo, sąžiningumo principai“, – BNS sakė advokatas B. Chranovskis.

Išieškojimą vykdo Vilniuje veikiantis antstolis Valdas Čeglikas. Jo kontoros darbuotoja BNS sakė, kad antstolis savo vykdomųjų bylų nekomentuoja.

Medininkų žudynių byla yra iki galo išnagrinėta, nuteistasis atlieka bausmę Lukiškių kalėjime.

Vasario 28 dieną išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) septynių teisėjų kolegija atmetė iki gyvos galvos Medininkų žudynių byloje nuteisto buvusio omonininko K. Michailovo ir jo advokatų skundus.

LAT teisėjai patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje, o užpuolikai rėmė ir vykdė sovietų valdžios politiką – dideliu mastu užpuldinėti, žudyti ir žaloti civilius. Buvo siekiama naikinti valstybingumo požymius, tarp jų ir jų muitinės postus.

K. Michailovo aiškinimus, kad jis nedalyvavo žudynėse, Aukščiausiojo Teismo vertinimu, paneigia surinkti bylos duomenys.

Šio teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nužudyti Medininkų kelio poste budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, „Aro“ pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas. Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas. Anot Lietuvos prokurorų, šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos. 

K. Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai.

Teismas: suplanuotas nusikaltimas

1991 metais įvykdytą septynių savo pareigas vykdžiusių Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnų nužudymą teisėsaugos pareigūnai kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui. Teismo nuosprendyje pažymima, kad pareigūnai nužudyti, nes „vykdė tarnybines pareigas Nepriklausomybę atstačiusiai Respublikai“. Taip pat nurodoma, kad nuteistieji nusikaltimą įvykdė remdami Sovietų sąjungos ir OMON organizacijos politiką dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudyti, sunkiai sutrikdyti jų sveikatą.

Teismas paskelbė, kad tokia bausmė skirta atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas buvo suplanuotas, apgalvotas atvykimo ir pasišalinimo planas, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra teisinga ir adekvati įvykdyto nusikaltimo sunkumui, ją skiriant, bus įgyvendintas vienas iš baudžiamosios teisės principų – atsakomybės neišvengiamumo principas.

Rusijos piliečiai Andrejus Laktionovas, Česlavas Mlynikas ir Aleksandras Ryžovas pripažinti žudę civilius. Teismas patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš nuteistųjų priteisė 653 tūkst. 850 eurus valstybei padarytos žalos. Ši žala atsirado dėl pareigūnų šeimų nariams išmokėtų pašalpų ir mokamų pensijos, pareigūnų laidojimo išlaidų, kapaviečių tvarkymo, paminklo pastatymo, sužalotų pareigūnų gydymo išlaidos.

Taip pat priteisti šimtatūkstantiniai ieškiniai nužudytų asmenų artimiesiems: tėvams, našlėms ir vaikams. Kiekvienas jų turėtų gauti po 100 tūkst. eurų.

„Įvykdytas nusikaltimas žmogaus gyvybei. Mirė artimi jiems giminaičiai, jie buvo šeimos maitintojai, buvo suluošinta vaikų vaikystė, pašlijo artimųjų sveikata“, – sakė teisėja J. Čepukėnienė.

Nuosprendis – už akių

Kaltinamiesiems nuosprendis paskelbtas už akių, teismo procese Lietuvoje jie nedalyvavo.

Rusija šiuo klausimu su Lietuva nebendradarbiauja ir nesutinka išduoti savo piliečių. Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais leidžia nagrinėti bylas kaltinamiesiems už akių.

Nuosprendis nėra galutinis – jis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Priimtas nuosprendis bus įteiktas nuteistųjų gynėjams. Omonininkams procese atstovavo Lietuvos valstybės skirti gynėjai, Vilniuje praktikuojantys advokatai. Nuosprendis per Lietuvos teisingumo ministeriją, kreipiantis teisinės pagalbos prašymo, bus išsiųstas Rusijai, kur turėtų pasiekti čia gyvenančius nuteistuosius.

Gynėjai prašė išteisinti kaltinamuosius, neįrodžius jų kaltės, o jeigu jie ir bus pripažinti kaltais, skirti švelnesnę bausmę nei siūlo prokurorai. Generalinė prokuratūra visus kaltinamuosius prašė pripažinti kaltais ir skirti įkalinimą iki gyvos galvos.

Siūlydamas bausmę valstybės kaltintojas prokuroras Saulius Verseckas yra sakęs, kad Medininkų pasienio posto pareigūnai nužudyti tęstinės karinės agresijos metu, o omonininkai pažeidė įstatymus ir karo papročius, įvykdė Niurnbergo tribunolo jurisdikcijai priskirtus nusikaltimus taikai ir žmoniškumui.

Pasak S. Versecko, nors to meto Lietuvoje nebuvo numatyta atsakomybė už nusikaltimus žmoniškumui, jau galiojo tarptautinės teisės normos, numatančios atsakomybę už tokius nusikaltimus. Kaltinamieji aiškiai žinojo ir suvokė Sovietų Sąjungos vykdymą politiką.

Bylos duomenimis, Rygos OMON vadovas Č.Mlynikas davė įsakymą užpulti Medininkų postą, o A. Laktionovas ir A. Ryžovas, remdami sovietų politiką, šį įsakymą įvykdė.

Teismas nuosprendyje akcentavo ir politinį bei istorinį kontekstą. Jis paskelbė, jog nustatyta, kad Sovietų sąjunga Lietuvą ir Latviją siekė grąžinti į Sovietų sąjungos sudėtį, norėjo tęsti šių valstybių okupaciją ir aneksiją, skelbė ekonominę blokadą, į Lietuvą ir Latviją neteisėtai buvo įvesti sovietų daliniai.

Ši byla teismui nagrinėti perduota 2013 metų gruodį.

K. Michailovas kali

Tai antroji teismą pasiekusi byla dėl šio nusikaltimo. Dėl Medininkų žudynių kol kas nuteistas vienas asmuo. 2011 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos.

Lietuvos apeliaciniam teismui šią vasarą atmetus nuteistojo skundą, nuosprendis įsiteisėjo. Penktadienį paskelbtame Vilniaus apygardos teismas rėmėsi ir jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu K. Michailovo byloje.

Pripažinti tris omonininkus įtariamaisiais ir perduoti šią bylą teismui tapo įmanoma, kai 2010 metų gruodžio mėnesį buvo priimtos Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Šios pataisos numatė galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese.

1991-ųjų liepos 31 dieną Medininkuose buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas. Nusikaltimo metu iššauta ne mažiau 16 šūvių, naudoti savadarbiai ginklų slopintuvai.

Iš omonininkų priteistos ir išlaidos, patirtos ežere ieškant ginklo

Medininkų byloje nuteistiems omonininkams teks apmokėti ir išlaidas, kurias Lietuva patyrė, kai Ežerinio ežere Trakų rajone buvo ieškomas žudynėse galbūt naudotas šaunamasis ginklas. Jo rasti taip ir nepavyko, nors liudytojai buvo nurodę, kad čia gali būti paslėptas automatas.

„Buvo atlikti didelio masto darbai – dumblo šalinimo, narų panaudojimo, metalo ieškiklių“, – sakė teisėja J. Čepukėnienė.

Ginklo paieškos išlaidos siekia daugiau nei 114 tūkst. eurų ir yra priteistas iš nuteistųjų kaip proceso išlaidos.

Č. Mlynikas ir A. Laktionovas anksčiau yra yra teigę, kad įvykių metu buvo atvykę į Vilnių, buvo OMON bazėje, Medininkų žudynių metu niekur iš jos nebuvo išvykę. A. Ryžovas iš viso neigė, kad buvo tądien atvykęs į OMON bazę. Teismo proceso metu su juos Vilniuje ginančiais advokatais nesusisiekė ir savo byla nesidomėjo.

Nuteistiesiems galioja išduotas Europos arešto orderis, taip pat galioja anksčiau už akių skirtas suėmimas. Jeigu jie išvyktų į užsienį, gali būti sulaikyti ir perduoti Lietuvai.

Prokuratūrą nuosprendis tenkina

Kaip žurnalistams sakė prokuroras S. Verseckas, pareigūnams buvo pavykę susisiekti tik su A. Ryžovu, jis Rusijoje buvo nuteistas ir atliko bausmę už šioje šalyje įvykdytą nusikaltimą. Jam vieninteliam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą Medininkų byloje, tačiau buvęs omonininkas atsisakė duoti Lietuvai paaiškinimus.

„Rusija turėtų jaustis tiek moraliai, tiek teisiškai atsakinga už tą Lietuvai padarytą žalą. Kaip Sovietų sąjungos teisių peremėja“, – sakė S. Verseckas, žurnalistų paklaustas dėl žalos, kuri priteista nuosprendžiu, atlyginimo klausimo.

Gali būti, kad šiuo nuosprendžiu bus baigtas procesas dėl žudynių Medininkuose, prokuratūra dėl šio įvykio daugiau jokių tyrimų neatlieka. Prokuratūrą nuosprendis tenkina, nes ji nuteistųjų veiksmus kvalifikavo, kaip prašė kaltintojai.

„Manau, kad šioje byloje skundo tikrai nebeteiksime“, – sakė S. Verseckas.

Tuo metu per žudynes žuvusio Stanislovo Orlavičiaus sūnus Justinas Orlavičius penktadienį sakė, kad teismą palieka su dvejopomis mintimis.

„Viena vertus, tai kaip mažas žingsnelis link teisingumo, kita vertus, sakykim, apmaudas, kad procesas užtruko taip ilgai“, – žurnalistams sakė J. Orlavičius.

Jo manymu, galbūt objektyviai ir nebuvo galima tikėtis greito proceso, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji nebendradarbiavo su teisėsauga.

Jis sakė, kad jam atrodo „šiek tiek juokinga“, jog teismas, skirdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, teigia, kad bus pasiektas bausmės neišvengiamumo principas, nors nuteistieji slapstosi užsienyje ir nėra sulaikyti.

„To teisingumo trūksta, kita vetus, bent jau iš Lietuvos institucijų pusės padaryta – įvardyti kaltinamieji, išduota krūva dokumentų, pagal kuriuos tie asmenys ieškomi. Dvejopos mintys – ar buvo galima padaryti daugiau? Ar ateityje galime sulaukti kaltinamųjų išdavimo. Viskas labai priklauso nuo kai kurių šalių geranoriškumo“, – žurnalistams sakė Š. Orlavičius.

Jo sesuo Jolanta Martinson nuosprendžio klausėsi verkdama.

„Ar palengvėjo? Ne. Gyventi reikia, gyvename, sukūrėme savo šeimas, tiesiog sunku augti be tėčio. (..) Sunku, gaila, kapus lankome. Man sunku buvo augti, aš turėjau už save kovoti. Ne piniguose, ne sumose esmė. Kažkas eina pas tėtį ant peties pasiguosti, kažkas važiuoja į kapus“, – liejo nuoskaudą vaikystėje tėvo netekusi moteris.

Perkvalifikavimo prašė prokuratūra.

Generalinė prokuratūra savo apeliaciniu skundu prašė nuteistojo K.Michailovo veiką iš nužudymo perkvalifikuoti į nusikaltimą žmoniškumui – nužudymą, įvykdytą remiant užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką, sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant civilius gyventojus.

„Nuteistasis buvo tarp asmenų, atlikusių smurto veiksmus prieš aštuonis pareigūnus“, – sakė teisėjas Aloyzas Kruopys.

Jis taip pat paskelbė, kad K.Michailovo ir jo advokatų skundai atmetami.

„Nusikaltimo padarymo metu nebuvo numatyta atsakomybė už nusikaltimą žmoniškumui, tačiau Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis turi grįžtamąją galią, nes iki jo įsigaliojimo nusikaltimai žmoniškumui, padaryti prieš civilius gyventojus, tarptautinėje teisėje buvo aiškiai apibrėžti, įtvirtinti 1945-ųjų Niurnbergo tribunolo statute. K.Michailovas galėjo numatyti, kad gali būti baudžiamas už nusikaltimus žmoniškumui“, – sakė teisėjas.

Kalbėdamas apie K.Michailovo veiksmų perkvalifikavimą jis taip pat paminėjo, kad pagal tarptautinę teisę, civilių gyventojų nužudymas priskiriamas prie nežmoniškumų veikų, nužudyti pareigūnai laikytini civiliais gyventojais tarptautinės teisės prasme, nes jie nepateko į karines pajėgas.

Teisėjas taip pat paminėjo, kad Medininkų žudynės buvo dalis Sovietų sąjungos tuo metu vykdytos politikos. Į muitininkus ir policininkus šaudyta taikant jiems į galvas, gyvybiškai pavojingą vietą, siekiant tyčia juos nužudyti.

„Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, jam kruopščiai ruoštasi“, – sakė teisėjas.

Jis teigė, kad skirta bausmė yra adekvati ir teisinga įvykdytam nusikaltimui.

Po Apeliacinio teismo sprendimo nuosprendis įsiteisėjo.

„Aš supratau, kad bausmė perkvalifikuota, bet teismas nenurodė, kokiais duomenimis įrodyta mano kaltė. (...) Aš nesupratau teismo pozicijos“,– sakė K.Michailovas, teisėjo paklaustas, ar suprato nuosprendį.

Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Prokurotas: svarbu, kad pripažinta

Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas sako, kad Apeliacinio teismo nuosprendis, kuriuo buvusio omonininko K. Michailovo veiksmai iš nužudymo perkvalifikuoti į nusikaltimus žmoniškumui, yra svarbus ir tuo, kad teismas konstatavo, kad nusikaltimas įvykdytas politiniais motyvais.

„Teismas patenkino prokuratūros skundą ir perkvalifikavo nuteistojo K.Michailovo veiką iš 129 straipsnio, kuris buvo kvalifikuotas kaip nužudymas, į 100-ąjį straipsnį, kaip nusikaltimą žmoniškumui. Tai aišku duoda pagrindinį dalyką – buvo pripažinta, kad ši veika padaryta buvo politinais motyvais, o būtent vykdant TSRS oficialią politiką užpuldinėti Lietuvos gyventojus ir juos žudyti“,– sakė prokuroras.

Jis mano, kad Apeliacinio teismo nuosprendis turės reikšmės kitoms, šiuo metu dar nagrinėjamoms byloms, susijusioms su to metu įvykiais. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Sausio 13-osios bylą, taip pat nagrinėjama kitų omonininkų, K.Michailovo bendrininkų byla dėl žudynių Medininkuose.

Prokuroras sako, kad teismas pripažino, kad Medininkų žudynės nebuvo atsitiktinis užpuolimas iš kriminalinių paskatų – buvo įvykdytas OMON pareigūnų, ir jie tai padarė vykdymi įsakymus, siekdami įbauginti Lietuvos gyventojus ir valdžios atstovus atsisakyti paskelbtos Nepriklausomybės ir grįžti į TSRS sudėtį.

Tuo metu nuteistojo advokatas Arūnas Marcinkevičius sakė, kad ketina skųsti nuosprendį Aukščiausiajam Teismui.

„Buvo pasakyta, kad kaltė grindžiama T. Šerno parodymais, tačiau cituoju, jis sako, kad nemačiau tokio žmogaus užpuolikų tarpe“, – žurnalistams sakė K.Michailovo advokatas.

Teismas pirmadienį paliko galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Medininkų byloje nuteistam K.Michailovui.

„Nusikaltimo padarymo metu nebuvo numatyta atsakomybė už nusikaltimą žmoniškumui, tačiau Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis turi grįžtamąją galią, nes iki jo įsigaliojimo nusikaltimai žmoniškumui, padaryti prieš civilius gyventojus, tarptautinėje teisėje buvo aiškiai apibrėžti, įtvirtinti 1945-ųjų Niurnbergo tribunolo statute. K.Michailovas galėjo numatyti, kad gali būti baudžiamas už nusikaltimus žmoniškumui“, – sakė teisėjas.

Kalbėdamas apie K.Michailovo veiksmų perkvalifikavimą jis taip pat paminėjo, kad pagal tarptautinę teisę, civilių gyventojų nužudymas priskiriamas prie nežmoniškumo veikų, nužudyti pareigūnai laikytini civiliais gyventojais tarptautinės teisės prasme, nes jie nepateko į karines pajėgas.

Apeliacinio teismo pranešime rašoma, kad visuotinai pripažinti bendrieji teisės principai neabejotinai priskiria civilių gyventojų nužudymą nežmoniškoms veikoms pagal tarptautinę teisę. Teismas nustatė, kad nužudyti pareigūnai pagal tarptautinėje teisėje vartojamas sąvokas buvo civiliai (t. y. ir muitinė, ir policija buvo institucijos, nesusijusios su ginkluotosiomis pajėgomis). Poste 1991 metų liepos 31 dieną dirbę pareigūnai buvo užpulti netikėtai staiga pasirodžiusių ginkluotų užpuolikų, su kuriais nė vienas iš pareigūnų nekonfliktavo, jų neprovokavo ir jiems jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino.

Teismas nustatė, kad Lietuvai ir Latvijos atkūrus nepriklausomybę, TSRS, siekdama destabilizuoti padėtį, tęsti okupaciją ir grąžinti šias valstybes į savo sudėtį, ėmėsi bauginimo ir teroro politikos. Nuo 1991 metų pradžios Lietuvoje buvo vykdoma atvira karinė agresija, kuria siekta išprovokuoti ginkluotą konfliktą, neramumus. Sėkmingos provokacijos atveju tai būtų tapę priežastimi nuversti atsikūrusių valstybių valdžią, panaudojant karines pajėgas įvesti TSRS prezidentinį valdymą ir taip tęsti okupaciją. Didelio masto ir sistemingos represijos prieš gyventojus buvo dalis oficialios tikslingos sisteminės totalitarinės TSRS politikos, siekiant išsaugoti TSRS vientisumą.

Byloje taip pat buvo padaryta išvada, kad Medininkų žudynių metu Rygos OMON milicininkas K. Michailovas veikė kaip TSRS valdžios atstovas, palaikė ir įgyvendino TSRS persekiojimo politiką.

Iš K. Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

Iki gyvos galvos Medininkų žudynių byloje nuteisto Konstantino Michailovo (buvusio Nikulino) advokatas ketvirtadienį pareiškė kategoriškai nesutinkantis su su apkaltinamuoju nuosprendžiu savo klientui bei prokuratūros apeliaciniame skunde pareikštais reikalavimais perkvalifikuoti veiką iš tyčinio nužudymo į nusikaltimą žmoniškumui.

„Lygiai kaip ir pirmos instancijos teismo procese esame priversti dar kartą atkreipti jūsų dėmesį kviesdami atsakingai ir kruopščiai įsigilinti į šios istoriškai rezonansinės baudžiamosios ikiteisminio tyrimo bei nagrinėjimo teismo procese kokybę, akivaizdžius trūkumus bei neleistinas klaidas, faktines aplinkybes bei joje sukauptus faktinius duomenis, įrodymus ir juos atspindinčius dokumentus“, - teismo posėdyje Apeliaciniame teisme sakė advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Proceso dalyviai praėjusią savaitę baigė klausyti prokurorų pasisakymų, dabar savo kalbą pradėjo sakyti nuteistojo gynėjas. Advokatas yra minėjęs, kad parengė apie 500 puslapių kalbą.

Savo kalbos pradžioje jis teigė, kad per daugiau nei du dešimtmečius valstybė taip ir nesugebėjo atskleisti ir ištirti nusikaltimo, švaistėsi pompastiškai garsiais, tačiau tiesos nustatymui beverčiais politiniais pareiškimais, užuot laiku vykdžiusi veiksmingą nusikaltimo operatyvinį tyrimą.

A.Marcinkevičiaus teigimu, atpirkimo auka buvo paverstas niekuo dėtas žmogus, buvęs paprastu milicijos pareigūnu.

„Kaip žinoma, nei Niunbergo, nei Tokijo procesuose dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui nebuvo teisiamas nė vienas eilinis karys ir net vyresnysis karininkas“, - sakė K.Michailovo advokatas.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Č.Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

K.Michailovas Apeliaciniam teismui teigė, kad Medininkų žudynių laikotarpiu su kitais omonininkais buvo Vilniaus OMON bazės teritorijoje ir nebuvo jos palikęs iki pat išvykdamas į Rygą.

Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme trunka ilgiau nei trejus metus - pirmasis posėdis įvyko 2012 metų sausį. Per šį laikotarpį teismas gynybos ir prokuratūros prašymu apklausė liudytojus, siuntė teisinės pagalbos prašymus į Latviją ir Rusiją dėl buvusių omonininkų apklausų, tačiau pastarieji prašymai nebuvo įvykdyti.

Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Prokurorai savo apeliaciniu skundu prašo nuteistojo K.Michailovo veiką iš nužudymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, numatyto Baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje, perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, taip yra į nusikaltimą žmoniškumui - kaip nužudymą, įvykdytą remiant užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką, sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant civilius gyventojus.

Nuosprendį apskundė ir nuteistasis, kuris prašo būti visiškai išteisintas.

Medininkų žudynių byloje trečiadienį Vilniaus apygardos teisme liudytojais apklausti dar keturi buvę SSRS jėgos struktūrų darbuotojai.

Kaip BNS informavo valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Rolandas Stankevičius, liudytojais apklausti buvęs sovietų Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės karinio dalinio vadas Stanislovas Stančikas, buvę Vilniaus omonininkai Michailas Zinkevičius ir Igoris Bormontovas bei Rygos OMON pareigūnas Sergejus Bekers.

Šioje byloje kaltinimai už akių pateikti buvusio specialiosios paskirties milicijos būrio OMON pareigūnams Andrejui Laktionovui, Česlavui Mlinykui ir Aleksandrui Ryžovui.

1991-ųjų liepos 31-osios naktį Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius. Muitininkas Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją.

Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.

Nusikaltimą prokurorai kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui.

Dėl šio nusikaltimo kol kas nuteistas tik vienas asmuo - 2011 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos. Dabar šią bylą pagal nuteistojo ir prokuratūros skundus nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Medininkų žudynių bylą nagrinėjančiam Lietuvos apeliaciniam teismui nepavyko gauti dviejų atsakymų į teisinės pagalbos prašymus iš Rusijos ir Latvijos.

Į bylos nagrinėjimą susirinkusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pranešė, kad Rusija grąžino teismo prašymą apklausti liudytoju šioje šalyje gyvenantį buvusį omonininką Aleksandrą Kuzminą.

Savo atsisakymą Rusija motyvavo Lietuvos ir Rusijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 18 straipsniu.

Teisėjas Aloyzas Kruopys sakė, kad šis straipsnis numato, jog teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.

„Reikia suprasti, kad Rusijos Federacija mano, kad gali pakenkti jai, todėl atsisako šį prašymą vykdyti. Nevykdo, tai nevykdo“, - sakė teisėjas.

Tuo metu Latvija teismui pranešė, kad neįvykdytas teismo prašymas apklausti Latvijoje gyvenančius buvusios omonininkus - Normundą Strapcaną ir Germaną Buniatovą (ankstesnė pavardė Glazovas - BNS).

Latvijos pareigūnai pranešė išsiaiškinę, kad G.Buniatovas gyvena Rusijoje, Latvijoje gyvenantis jo sūnus teigė su tėvu bendraujantis programa „Skype“.

Latvių pareigūnai nustatė, kokioje šios šalies įmonėje dirba N.Strapcanas. Įmonės darbuotoja jiems pranešė, kad N.Strapcanas išvykęs į Vokietiją.

Latvijoje gyvenančių liudytojų, buvusių omonininkų norėta paklausti apie tarnybą Rygos OMON, ar pažinojo kitus omonininkus - Česlavą Mlynniką, Alekdandrą Kuzminą, Andrejų Laktionovą, Aleksandrą Ryžovą, Konstantiną Michailovą, apie Rygos OMON būryje sukurtas „Delta-1" ir „Delta-2" grupes, kieno nurodymu ir kokiu tikslu tos grupės buvo sukurtos, kokia buvo jų veikla, ar jiems žinomos kokios nors konkrečios Rygos OMON „Delta" grupių operacijos. N.Strapcano prašyta atsakyti, ar jam žinoma, ar 1991 metais Rygos OMON darbuotojai užpuldinėjo Latvijos, Lietuvos vidaus reikalų sistemos pareigūnus, Latvijos ir Lietuvos muitinės postus, juos degino, mušė ir tyčiojosi iš muitininkų, kieno nurodymu tokie veiksmai buvo atliekami.

Bylos nagrinėjimą Apeliacinis teismas tęs trečiadienį, gegužės 13 dieną.

Tada turėtų paaiškėti, ar nuteistasis Konstantinas Michailovas duos parodymus pagal prokuratūros naujai suformuluotus kaltinimus.

K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio.

Vilniaus apygardos teismas K.Michailovą pripažino kaltu dėl nužudymų Medininkuose ir 2011 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Šį nuosprendį skundę Lietuvos prokurorai siekia, kad K.Michailovas būtų nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui.

Nuosprendį skundė ir nuteistasis, kuris kategoriškai neigia savo kaltę. Ketvirtadienį jis prašė „nedelsiant paleisti jį į laisvę, nes yra neteisėtai ir nepagrįstai nuteistas“.

Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję policijos ir muitinės pareigūnai.

Vilniaus apygardos teismui trečiadienį toliau nagrinėjant Medininkų žudynių bylą, liudytojai pateikė skirtingas lemtingos nakties įvykių versijas.

Byloje kaltinamaisiais yra buvęs specialiosios paskirties milicijos būrio OMON Rygos būrio vadas Česlavas Mlynikas bei buvę Rygos OMON milicininkai Aleksandras Ryžovas ir Andrejus Laktionovas.

Teismui trečiadienį liudiję 1991-ųjų liepos pabaigoje dirbę OMON Vilniaus būrio pareigūnai teigė, kad 1991-ųjų liepos 30 dieną į Vilniaus dalinį su dviem automobiliais - mikroautobusu „Latvija“ ir automobiliu „Volga“ - atvyko mažiausiai aštuoni Rygos OMON pareigūnai, tarp jų - Rygos OMON vadas Česlovas Mlynikas, tačiau vėliau dalis jų išvyko.

Vienas liudytojų, buvęs Vilniaus OMON pareigūnas Aleksandras Skliaras teisme trečiadienį tvirtino, kad buvęs Vilniaus OMON būrio vadas Boleslovas Makutynovičius Medininkų žudynių naktį buvo bazėje ir iš jos nebuvo išvykęs. Jis tai pat neigiamai atsakė į prokurorų klausimą, ar B.Makutynovičius davė įsakymą tą naktį vykdyti kokias nors operacijas už bazės ribų.

Tuo metu kitas liudytojas, tuo metu OMON dalinyje Vilniuje budėtoju dirbęs Antonas Zapolskis, anksčiau teismui duotuose rašytiniuose parodymuose, kuriuos trečiadienį pagarsino teismas, nurodė, kad B.Makutynovičius į bazę žudynių išvakarėse, liepos 30-ąją buvo atvažiavęs tik trumpam ir po to išvažiavo. Kitas OMON vadas Vladimiras Razvodovas esą tai pat išvažiavo apie 23 val. vakaro ir grįžo tik liepos 31-osios ryte, prieš 9 val. Kada į bazę grįžo B.Makutynovičius, A.Zaposlkis negalėjo atsakyti, nes tą naktį budėjo su porinininku ir nuo 11 val. vakaro iki 4 ryto miegojo. Jis darė prielaidą, kad buvęs Vilniaus OMON būrio vadas grįžo jam miegant.

Teisme trečiadienio rytą taip pat apklausta ir vieno iš nužudytųjų Medininkų pareigūnų Juozo Janonio našlė Rūta Janonienė.

Č.Mlynikas, A.Ryžovas ir A.Laktionovas kaltinami septynių Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnų nužudymu pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, numatantį atsakomybę už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui. Jiems gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Generalinės prokuratūros duomenimis, šie kaltinamieji nuo teisingumo slapstosi Rusijoje, kuri nesutinka savo piliečių perduoti Lietuvai, todėl jų atžvilgiu vykdoma tarptautinė paieška. Teismo procesas vyksta kaltinamiesiems už akių.

Kalėti iki gyvos galvos dėl Medininkų žudynių kitoje byloje nuteistas vienintelis buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas - Vilniaus apylinkės teismas nustatė, kad jis, veikdamas būrio vado Č.Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su A.Laktionovu ir A.Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus.

Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję policijos ir muitinės pareigūnai - Antanas Musteikis, Stanislavas Orlavičius, Ričardas Rabavičius, Algirdas Kazlauskas, Juozas Janonis, Algimantas Juozakas ir Mindaugas Balavakas, išgyveno vienintelis Tomas Šernas, kuris buvo sunkiai sužalotas.

Du buvę omonininkai, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas kvietė atvykti į Vilnių ir duoti parodymus Medininkų žudynių byloje, bus apklausti Latvijoje, kompetentingų šios šalies institucijų.

Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius Apeliacinio teismo posėdyje trečiadienį pranešė, kad ieškant bylai svarbių liudytojų, buvo duoti pavedimai Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorei ir Kriminalinės policijos biurui.

Pasak R.Stankevičiaus, pareigūnai išsiaiškino, kad buvusių omonininkų, liudytojų Normundo Strapcano ir Germano Buniatovo (ankstesnė pavardė Glazovas - BNS) gyvenamųjų vietų duomenys yra kiti, nei nurodyta byloje. Bendradarbiaujant su Latvijos pareigūnais, paaiškėjo, kad G.Buniatovas (Glazovas) nebuvo gavęs šaukimo į ankstenį posėdį, be to, dėl sunkios materialinės padėties jis negalėtų atvykti į Lietuvą duoti parodymų.

„Tikslinga kreiptis į Latvijos kompetentingas institucijas apklausti liudytojus Latvijos teisme“, - sakė prokuroras.

Kitas valstybės kaltintojas Saulius Verseckas po posėdžio žurnalistams tvirtino, kad abu liudytojus pareigūnai rado analizuodami Latvijoje tirtos baudžiamosios bylos duomenis. Kokia tai byla, prokuroras sakė nepamenantis.

Anot S.Versceko, minėti buvę omonininkai yra liudiję apie OMON struktūrą ir šioje struktūroje sukurtų DELTA grupių paskirtį, veiklos pobūdį ir pan.

Tuo metu nuteistojo Medininkų žudynių byloje buvusio omonininko Konstantino Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius teigia, kad visi dokumentai, kurių pagrindu prokurorai prašo iškviesti ir apklausti liudytojus, gauti ne proceso nustatyta tvarka, „pažeidžiant procesą ir neturint jokios įrodomosios galios, iš visai kitos bylos, svetimos valstybės, visiškai kitais klausimais“.

„Paimti ištraukti iš konteksto kažkokį sakinį, ar frazę ir bandyti paversti argumentu, siekiant apkaltinti žmogų nebūtais nusikaltimais, yra daugiau nei įžūlu“, - kalbėjo advokatas.

Abu Latvijos gyventojai buvo kviečiami į birželio 6 dienos posėdį, tačiau neatvyko.

Buvę „omonininkai“ į Medininkų žudynių bylą nagrinėjantį Lietuvos apeliacinį teismą kviesti, kad patvirtintų, jog OMON veiksmai buvo nukreipti prieš civilius gyventojus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.

Bylos nagrinėjimą Apeliacinis teismas tęs penktadienį, į jį kviečiami du teisės ekspertai.

Lietuvos apeliacinis teismas Medininkų žudynių bylą nagrinėja beveik pustrečių metų – pirmasis posėdis įvyko 2012 metų sausio 26 dieną.

K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vilniaus apygardos teismas K.Michailovą pripažino kaltu ir 2011 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Šį nuosprendį skundę Lietuvos prokurorai siekia, kad K.Michailovas būtų nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui. Nuosprendį skundė ir nuteistasis, kuris kategoriškai neigia savo kaltę.

Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję policijos ir muitinės pareigūnai.

Į Medininkų žudynių bylą nagrinėjantį Lietuvos apeliacinį teismą pakviesti liudytojai, buvę „omonininkai“, kurie turėtų patvirtinti, kad OMON veiksmai buvo nukreipti prieš civiliius gyventojus, tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje.

Pasak šioje byloje nuteisto buvusio „omonininko“ Konstantino Michailovo advokato Arūno Marcinkevičiaus, šie liudytojai į teismo posėdį turėtų atvykti penktadienį.

„Bus įdomu paklausyti“, – žurnalistams trečiadienį sakė advokatas.

„Jie (liudininkai - BNS) turi atskleisti, kad bendrai OMON veikla buvo nukreipta prieš civilius gyventojus, ir kad neva egzistavo vidinė šio padalinio politika, nors man sunku tai suprasti. Kokia gali būti politika OMON viduje, jei jie yra kariškiai?“, – stebėjosi advokatas.

Vienas šios bylos kaltintojų prokuroras Saulius Verseckas BNS sakė, kad liudytojus tikimasi apklausti dėl grupių, kuriose jie tarnavo, sukūrimo paskirties.

Trečiadienį vykusiame posėdyje nebuvo paskelbta, ar šiuos buvusius „omonininkus“, galimai gyvenančius Latvijoje, teismui pavyko surasti, ar jiems įteikti šaukimai.

Trečiadienį Lietuvos apeliaciniame teisme buvo skelbiama, kokius prokuratūros pateiktus dokumentus prie bylos prijungė teismas. Teisėjų kolegija pranešė, kad prie bylos prijungia tik dalį dokumentų, nes likusieji yra bendro pobūdžio apie politinę situaciją.

Iš pateiktų dokumentų aiškėja, kad 1991 metais Lietuvoje veikusi Vyriausybė siuntė įvairius raštus Rusijos vadovybei dėl „omonininkų“ siautėjimo nepriklausomybę atkūrusioje valstybėje.

Paskelbta, kad 1991 metais tuometinis premjeras Gediminas Vagnorius kreipėsi į Rusijos Federacijos prezidentą Borisą Jelciną ir informavo apie kariškių vykdytus užpuldinėjimus. Premjeras Rusijos valdžiai taip pat siuntė raštus dėl Lietuvoje kariškių vykdytų valstybinių įstaigų ir muitinės postų puldinėjimo.

Prie bylos prijungta ir Lietuvos Vyriausybės telegrama, kurioje reiškiamas susirūpinimas, jog Rusijos valdžia nesiima priemonių nutraukti muitinės postų puolimus. Buvęs vicepremjeras Zigmas Vaišvila rašė kreipimąsi į sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą.

Taip pat raštai atskleidžia, kad tuometinė Lietuvos valdžia reiškė susirūpinimą incidentu, kai Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir jo vairuotoją Vilniaus miesto centre neteisėtai sulaikė ginkluoti „omonininkai“. Šiuos nusikaltimus dabar nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas Medininkų žudynių bylą nagrinėja beveik pustrečių metų – pirmasis posėdis įvyko 2012 metų sausio 26 dieną.

K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vilniaus apygardos teismas K.Michailovą pripažino kaltu ir 2011 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję policijos ir muitinės pareigūnai.