Tam trečiadienį pritarė sostinės taryba.

Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunko, iki šiol į saugotinų medžių sąrašą įtraukta 115 tūkst. medžių, jiems taikoma savivaldybės nustatyta didesnė atkuriamoji vertė.

„Surenkamas atkuriamosios vertės mokestis naudojamas rūpinantis esamais medžiais ir sodinant naujus – pernai iš padidinto mokesčio surinkta net 600 tūkst. eurų“, – savivaldybės pranešime cituojamas meras.

Į sąrašą įtraukti jau paaugę medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės, ginkmedžiai. Taip pat brandžios geros ir patenkinamos būklės tuopos.

Šie medžiai auga senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno, Pilaitės, Naujininkų, Naujosios Vilnios seniūnijose. Kai kurie iš šių medžių auga ir privačiuose sklypuose.

Anot savivaldybės, apie pasikeitusios atkuriamosios vertės įkainį sklypo savininkai informuojami laišku. Savivaldybė atkreipė dėmesį, kad Vilniuje kai kurių daugiabučių namų sklypo savininkai yra visi butų savininkai, todėl ir informacinius laiškus gaus visi.

Taryba trečiadienį taip pat pritarė naujai Želdynų ir želdynų apsaugos komisijos darbo tvarkai.

Komisijos narių skaičius nuo 11 sumažintas iki septynių. Nuo šiol komisijos nariai už savo darbą gaus valandinį 17,85 euro užmokestį, anksčiau jie dirbo visuomeniniais pagrindais.

„Tačiau įtraukiamas reikalavimas, kad komisijos nariai turėtų tam tikrą aukštojo mokslo kvalifikaciją: kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, miškininkystės, agronomijos krypties ar turėtų tarptautinį arboristikos asociacijos sertifikavimo centro išduotą medžių techninio eksperto ar medžių rizikos vertinimo specialisto sertifikatą“, – teigiama pranešime.

Įtrauktas ir reikalavimas turėti mažiausiai vienų metų želdynų priežiūros, tvarkymo, projektavimo patirtį.

Vilniuje Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija veikia nuo 2018 metų, 2022 metais ji buvo atnaujinta.

Komisija teikia pastabas ir išvadas dėl saugotinų medžių ir krūmų tvarkymo Vilniaus miesto želdynų ir želdinių teritorijose ir valstybinėje žemėje. Kai planuojama kirsti ar perkelti iš augimo vietos dešimt ar daugiau saugotinų želdinių, komisija įvertina, ar toks veiksmas yra būtinas, ir teikia savo išvadas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriui.

Anot jo, informacija apie galimai neturint leidimo pjaunamus medžius žemės ūkio paskirties žemėje gauta rugpjūčio 21 dieną.

„Atvykusiems į vietą aplinkosaugininkams pjovimo darbus atlikęs asmuo nurodė, kad medžius jam liepė pjauti ūkininkas, kuris nuomojasi valstybinę žemę ūkininkavimui ir tvarkosi apleistą sklypą“, – rašoma pranešime.

Atlikus žemės sklypo matavimus buvo nustatyta, kad galimai kertami saugotini medžiai žemės ūkio ir miško ūkio paskirties žemėje.

Anot AAD tyrimo, valstybinėje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemėje iškirsti 27 beržai, 26 juodalksniai, 27 baltalksniai ir drebulė. Jų mediena pasisavinta ir išvežta.

Aplinkai padaryta 17,6 tūkst. eurų dydžio žala.

Taip pat dalis iškirstų medžių augo valstybinėje miško paskirties žemėje. Atlikus šių medžių kelmų matavimus įvertinta, kad aplinkai padaryta 8,8 tūkst. eurų dydžio žala.

Neteisėtais medžius kirtusiam asmeniui reikės atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Visa AAD pareigūnų surinkta informacija perduota Molėtų policijos komisariatui, kuris atlieka tyrimą dėl medžių pasisavinimo.

Kūjis, laužtuvas, kirtiklis ir kastuvas – pagrindiniai medžių armijos kovotojų ginklai. Aptikę betono užkankintą medį Meksikos gatvėse jie pabando išsiaiškinti su tais kas tai padarė, o jei nepavyksta, imasi darbo.

„Mes suteikiame valdžios institucijoms galimybę pačioms išspręsti šią problemą. Jei valdžia ir betoną dedantys žmonės nesiima veiksmų, mes patys ateiname su savo kūjais, savo jėgomis ir sudaužome betoną“, – šnekėjo „Medžių armijos“ įkūrėjas Arturo Hernández.

A. Hernández pripažįsta, kad kartais, nors ir labai retai, konfliktų pasitaiko, bet šimtai tūkstančių jo „Medžių armijos“ sekėjų internete pritaria tokioms medžių gelbėjimo akcijoms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Lieka vis mažiau žaliųjų plotų, o betono vis daugiau, sausros tampa vis stipresnės. Ką tik Meksikoje buvo baisi sausra, todėl nepriimtina, kad penkiasdešimties metų meksikietiškas uosis pasmerkiamas mirti, tam, kad motociklininkams atsirastų daugiau stovėjimo vietų“, – kalbėjo aplinkosaugos aktyvistas Michelas Duhartas de la Cerda.

Iš tikrųjų Meksikos „Medžių armijai“ priklauso tik gal kokie šeši aktyvūs nariai, bet jos įtaka stiprėja, nes nebūtinai reikia sugebėti mosuoti sunkiu kūju, kartais pakanka paimti į rankas nedidelį kastuvą ir tiesiog pasodinti jauną medelį į jam tinkamą vietą.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, Justiniškėse tarp daugiabučių namų, Šypsenų alėjoje, bus sodinamos beržalapės lanksvos, paprastieji sidabrakrūmiai, Dorenboso meškyčiai, žvilgančiosios kaulenės ir kitų rūšių augalai.

„Kitais metais Vilnius tituluotas žaliąja Europos sostine – tai ne tik svarbus laimėjimas, bet ir įsipareigojimas ir toliau kartu kurti dar žalesnį Vilnių. Siekiame, kad žalios erdvės kartu leisti laiką, bendrauti kurtųsi visame Vilniuje, ne tik centrinėje miesto dalyje. Kviečius visus atvykti į talką Justiniškėse ir kartu kurti dar žalesnę sostinę“, – į augalų sodinimo talką kviečia sostinės meras Valdas Benkunskas.

Augalų sodinimo talka Justiniškėse vyks rugsėjo 28 dieną. Visi norintys prisidėti vilniečiai bus laukiami Šypsenų alėjoje.

Šiaulietis Rimantas su pasididžiavimu žvelgia į kieme augančius tris didingus medžius. „Mūsų seneliai pasodino ir dabar yra tiems medžiams po 50 metų. Svarbiausia, kad jie yra tvirti, sveiki, gražūs“, – teigė medžius siekiantis išsaugoti šiaulietis.

Gyventojai pasakoja, kad čia pavėsyje jie dažnai susiburia, žaidžia ir vaikai.

„Atidarai langą – pasidžiaugi, pakvėpuoji. Viešpatie brangiausias, vaikai čia visi žaidžia, išsineša paklodes, pasikloja, ir sviediniu (žaidžia), bėgioja. Vienu žodžiu, vieni smagumai“, – sentimentų kiemui nestokojo gyventoja Liuba.

„Čia būnam, čia dainuojam beveik kiekvieną dieną. Eina žmonės, sustoja, prašo užsirašyti dainas. Čia mūsų, senukų, pasimatymų aikštė. Visi čia susitinkam“, – pasakojo kita kaimynė Stasė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau gyventojai sunerimo, kai sužinojo, kad greta esančio namo bendrija užsimojo čia įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę. Jos statybos pareikalaus dviejų kaštonų. Pirminis planas buvo iškirsti visus tris medžius, tačiau, įsikišus savivaldybei, aikštelės planas šiek tiek pakoreguotas. Planuojama, kad joje atsiras 20 naujų parkavimo vietų, mat kieme dabar automobiliams vietos neužtenka.

„Vakare grįžtam iš darbo, nėr išvis vietų, kur pasistatyt. Pasistato 3-io namo po kelias mašinas ir savo kieme mes nebeturime vietos“, – piktinosi Vida. Paklausta, ar negaila medžių, nedvejojo: – Nu, man tikrai negaila. Tikrai negaila, neprieštarauju.“

Prieš statybas piestu stojasi kito namo gyventojai. Jiems nesuvokiama, kad medžiai tapo beverčiais. „Atlaikė visas audras, net šakų nenuplėšė ir dabar šitaip, laisva ranka, juos nupjauti? Nu, čia yra, nežinau, nusikaltimas. Dėl kažkokios mašinų aikštelės...“ – emocijų neslėpė Angelė.

Atlaikė visas audras, net šakų nenuplėšė ir dabar šitaip, laisva ranka, juos nupjauti? Nu, čia yra, nežinau, nusikaltimas.

„Medžiai tai tik šiukšlės, iš jų jokios naudos. Dėl tokio požiūriu, tokio abejingumo gamtai, grožiui visos blogybės prasideda“, – įsitikinusi gyventoja Zita.

Medžius norintys išsaugoti gyventojai siūlo keisti planus ir panaudoti nenaudojamą krepšinio aikštelę. „Vaikai ar suaugusieji, mažai kas čia žaidžia. Vienas kitas. Ir tą aikštelę panaudoti mašinų stovėjimo aikštelei įrengti būtų pats geriausias variantas. Galėtų vieną lentą perkelti toliau, čia didžiulis plotas, būtų dar daugiau vietos“, – siūlymą pateikė Rimantas. Tačiau to negalima daryti dėl detaliojo kiemo plano. Jis nurodo, kuriose vietose privalo išlikti žaliosios zonos, žaidimų ir automobilių aikštelės.

„Kaimynai, matyt, pavydi. Kaip matote, mūsų namas gražus, renovuotas 2010 m., tais pačiais metais, kai atsirado detalusis planas, ir po namo renovacijos pradėjome galvoti, kad tą problemą reikia spręsti, ji tikrai pati neišsispręs“, – komentavo automobilių aikštelę statančio namo pirmininkas Jonas Vingilis.

Už medžių išsaugojimą pasisakantieji prieš metus rinko ir parašus, teikė juos savivaldybei. Deja, nieko nepešė. Anot valdininkų, automobilių aikštelę norinti įsirengti bendrija nuo 2020-ųjų pateikė ir gavo visus leidimus.

„Tai yra labiau vidinis, vienoje teritorijoje gyvenančių gyventojų bendras susitarimas. Visada yra skaudus atvejis medžiai, medžių kirtimas, bet erdvė, kurioje gyvena žmonės, yra viena ir reikia rasti kompromisų“, – situaciją pakomentavo Šiaulių savivaldybės atstovė Eglė Bružienė.

Leidimą nukirsti du kaštonus savivaldybė išdavė, namo bendrija už juos sumokėjo ir atkuriamąją vertę. Viskas atlikta teisėtai, tad statybos, matyt, prasidės artimiausiu metu.

Ūkininkas Dainius Kasiulis iš Genėtinių kaimo – piktas. Trečius metus neprisibeldžia į Energijos skirstymo operatorių, kad prie kaimo elektros pastotės būtų pašalinti seni pavojingi medžiai.

„Iki nelaimės vienas žingsnis, kad vėl kaimas liktų be elektros. Per praėjusią audrą virš paros be elektros sėdėjom“, – kalbėjo Genėtinių kaimo gyventojas D. Kasiulis.

D. Kasiulis parodė, kaip per ESO neįgalumą pastotė spėjo tiek apaugti, kad jos nebesimato. Žmogui prisiirti irgi sunku.

ESO neva telefonu aiškino, kad daromas projektas medžiams šalinti. Tiek žinių. Pastotė elektrą tiekia pusšimčiui kaimo žmonių.

„Geriau šalinti priežastį, kada yra laisvo laiko, o ne tada, kada jau pasidarys pasekmės“, – siūlė D. Kasiulis.

Apie 900 vartotojų vis dar be elektros. Sudėtingiausia situacija – Vilniaus regione.

Aš girdžiu rankų skėsčiojimą, pirštų badymą vieni į kitus, girdžiu sakymą, kad mes ne Hariai Poteriai ir stebuklų nedarome.

„Apie 400 dar neatstatytas elektros tiekimas – patys sudėtingiausi atvejai. Dar maždaug 300 gali turėti nekokybišką elektros energiją“, – kalbėjo ESO atstovė Rasa Juodkienė.

„Gamta pasirūpino mums suorganizuot idealų strestestą. Mes jo neišlaikėme“, – sakė prezidentas G. Nausėda.

Nebejuokinga ne tik šalies vadovui. Gyventojai Energijos skirstymo operatoriui grasina teismais, bet šis bylinėtis neturi ūpo.

„Mes kompensuosime su audra susijusius nuostolius ir tvarką parengsime per dešimt dienų“, – žadėjo R. Juodkienė.

„O ką jie kompensuos? Žmonėms maistą, kuris sugedo? Jie nekompensuoja tokių dalykų“, – sakė D. Kasiulis.

„Kompensacijos, mano akimis, labai menkos, vargu, ar ištaisys situaciją“, – abejojo G. Nausėda.

Opozicijos nariai budina atsakingus. Jau antra savaitė, o atsakymų iš ESO nėra, tyli ir jį valdantis „Ignitis“ ir „Ignitį“ kontroliuojanti Finansų ministerija.

„Aš negirdžiu atsakymų. Aš girdžiu rankų skėsčiojimą, pirštų badymą vieni į kitus, girdžiu sakymą, kad mes ne Hariai Poteriai ir stebuklų nedarome“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.

ESO valdo 130 tūkst. kilometrų elektros linijų, tai – kaip iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal nuvažiuoti 200 kartų. Po žeme vos mažiau nei 40 proc. elektros kabelių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

G. Nausėda siūlo į elektros tinklus investuoti dar daugiau.

„Investicijos į tinklus, į pažeidžiamas vietas, gali būti tinkama išmokta pamoka iš šitos krizės“, – teigė prezidentas.

„Mažų mažiausiai 250 mln. investicijų kasmet, vien būklės kokybės palaikymui, užtikrintumui, atsparumui. Investuojame daugiau nei du kartus mažiau. Akivaizdu, kad kelis metus iš eilės vis labiau apleidžiame savo investicijas į kritinę infrastruktūrą“, – tikino Seimo narys Lukas Savickas.

Kol politikai apie pinigus, ūkininkas D. Kasiulis prašo leisti pačiam apsigenėti medžius, kurie kliudo laidus.

„Šakas apipjaustyti, kad ant laidų negulėtų. Bet atvažiuos ESO, baudom apmėtys ir baigsis, nes savivaliavimas išeina“, – sakė D. Kasiulis.

Lietuvoje proskynos tarp elektros linijų – pačios siauriausios iš visų Baltijos šalių, tesiekia tris metrus. Kai Latvijoje – 6,5, o Estijoje – 10 metrų. Ministras Dainius Kreivys sako, kad proskynų plėtimui priešinasi gamtos sergėtojai.

Šakas apipjaustyti, kad ant laidų negulėtų. Bet atvažiuos ESO, baudom apmėtys ir baigsis, nes savivaliavimas išeina.

„Po dviejų metų pasigirdo gamtosaugininkai: gal negalima proskynų valyti“, – kalbėjo energetikos ministras D. Kreivys.

Bet kitas ministras aiškino, kad tai energetikos įmonės nepadaro namų darbų. Šios jau trejus metus valstybiniame ir privačiame miške gali pavojingus medžius kirsti žymiai plačiau.

„Energetikai gali be leidimų patys nuspręsti, kurie medžiai pavojingi, juos nukirsti ir per penkias dienas informuoti savininkus. Akivaizdu, kad tai nebuvo padaryta“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kita svarstoma išeitis – įsigyti daugiau galingų generatorių.

„ESO, pastatęs didelį generatorių, galėtų kritiniuose mazguose užtikrinti energijos tiekimą vartotojams“, – siūlė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Bet ESO aiškina, generatoriai pasitarnauja tik ten, kur nenutraukti elektros laidai.

„Ten, kur įmanoma fiziškai prijungti generatorius, jie stovi. Šiuo metu stovi apie 46, kurie keičia lokacijas, vienoj vietoj sutvarkius, važiuoja kitur“, – aiškino R. Juodkienė.

„ESO sako, kad jau ne generatoriai problema, generatorių turi, bet neturi mechanikų, kurie generatorius pajungtų“, – sakė A. Mazuronis.

LNK žiniomis, apie išeitis po audros antradienį premjerė Ingrida Šimonytė dar tarsis su ministrais ir energetikais.

Anot jos, tvarkymo apimtys siekia 50 tūkst. kubinių metrų.

Labiausiai nukentėjo Panevėžio regioninio padalinio teritorijoje esantys miškai, kuriuose tvarkomas plotas siekia 18 tūkst. kubinių metrų. Taip pat dideli kiekiai medžių išversti Kuršėnų, Šalčininkų, Dubravos ir Raseinių regioniniuose padaliniuose.

Anot Valstybinės miškų urėdijos, dėl vyraujančių pavienių medžių pažeidimų susidaro milžiniškas tvarkomos teritorijos tinklas, apsunkinantis tvarkymo darbus.

Bendradarbiaujant su ugniagesiais ir kelininkais, pirmiausia pašalinti ant kelio užvirtę ir pavojingi medžiai, kurie kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, nedelsiant sutvarkytos lankytojų pamėgtos vietos – Varnikų pažintinis takas, Dubravos rezervatinė apyrubė, Pašilių stumbrynas.

Šiuo metu žmonės gali lankytis miškuose, tačiau miškų urėdija rekomenduojama išlaikyti budrumą.

Teisėsaugos duomenimis, trečiadienį, apie 13 val. Pasvalio r. sav., Dagių k., moteris (gim. 1956 m.) pranešė, kad iš negyvenamos sodybos pavogtos garažo, lauko tualeto, rūsio ir pirties medinės durys bei iš eglyno nukirstos 7 eglės.

Iš viso turtinė žala siekia 4700 eurų.

Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.