Anot PAGD, Utenos apskrityje praėjusią parą ugniagesiai 9 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių, Panevėžio apskrityje – 4 kartus, Šiaulių apskrityje – 3 kartus, Tauragės apskrityje – 3 kartus , Kauno apskrityje – 2 kartus, Vilniaus apskrityje – 2 kartus.

PAGD duomenimis, pirmadienį, 6.44 val., pranešta, kad Jurbarko rajone, Milkūniškės kaime, ant kelio nuvirtęs medis. Ugniagesiai supjaustė ir patraukė ant kelio nuvirtusius medžius.

Kiek vėliau, 7.17 val., pranešta, kad tame pačiame Jurbarko rajone, Pakarklio kaime, ant kelio yra nuvirtę medžių. Nuo kelio patraukta 10 medžių.

Anot PAGD, pirmadienį, 7.23 val. gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Pelenių kaime, nuvirtęs medis, negalima pravažiuoti. Medis buvo supjaustytas ir patrauktas nuo važiuojamosios kelio dalies.

Pirmadienį, 11.43 val., pranešta, kad Trakų rajone, Lentvaryje, Ežero gatvėje, aikštelėje, ant dviejų automobilių „AUDI“ ir „BMW“ užvirto medis. Ugniagesiai medį supjaustė ir pašalino nuo automobilių.

PAGD duomenimis, pirmadienį, 16.59 val. gautas pranešimas, kad Kauno rajone Romainių kaime, Raudondvario plente, ant kelio užvirtęs medis. Medis ugniagesių buvo supjaustytas ir patrauktas nuo važiuojamosios kelio dalies.

Kauno ugniagesių paros įvykių suvestinėje nurodoma, kad gauta daugybė iškvietimų dėl nuvirtusių medžių ir kitokių vėjo padarinių Kauno mieste ir rajone.

Apie 14 val. pranešta, kad Kaune, ties Baterijos pl. ir Elnių g. sankirta, nuvirto medis. Po pusvalandžio – skambutis dėl A. Juozapavičiaus g. ant dviračių taką užblokavusių medžių. Jų vėjas čia išguldė net keturis.

Į Šilainių pl. – du kvietimai. Vienas dieną, kitas – jau 19 val. Vakarop kitas medis buvo užvirtęs ant gatvės apšvietimo laidų.

Sekmadienio popietę aliarmas buvo ir Romainiuose. 16 val. pastebėta, kad medis pavojingai įsirėmęs į mokyklos pastatą, esantį Romainių g. Sunerimta dėl Kauno Veršvų vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyriaus pastato stogo.

Aurimo Barkausko nuotr.

Teritorija aptverta „STOP“ juosta. Drauge su mokyklos atstovu priimtas sprendimas medžio nešalinti. Darbo dieną informacija bus perduota miškų urėdijai, kad pašalintų ir daugiau pavojingų medžių.

16.30 val. pranešta dėl Šilainiuose, Jotvingių g., esančioje statybų aikštelėje matomo vaizdo. Nurodyta, kad atsifiksavęs kranas važinėja po visą aikštelę. Atvykus nustatyta, kad dėl stipraus vėjo kranas siūbuoja 2-3 m amplitude. Informacija perduota statybų aikštelės techniniam direktoriui.

Aurimo Barkausko nuotr.

Nukentėjo ir gyvenamieji namai. 19 val. iš J. Pabrėžos g. atskriejo pagalbos prašymas. Čia nuo gyvenamojo namo stogo atplyšo skarda. Vienas gabalas nukrito, kitas tabaluoja. Gelbėtojai padėjo nuimti skardą.

Siautė visoje Lietuvoje

Nuo sekmadienio 6 val. iki pirmadienio 6 val. ugniagesiai 85 kartus visoje šalyje vyko šalinti nuvirtusių medžių ar nulūžusių jų šakų, pranešimų apie nukentėjusius žmones negauta.

„Daugiausia medžiai krito ant kelių, nuo automobilių šalinti buvo trys, nuo pastatų – pora. Daugiausia iškvietimų gauta Kauno apskrityje, po to Tauragės ir Utenos apskrityse“, – Eltai pirmadienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijos koordinavimo skyriaus vyresnysis specialistas Saulius Raščevskis.

Daugiausia iškvietimų gauta Kauno apskrityje.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Sonata Kukienė pirmadienį Eltai sakė, kad po 6 valandos ryto buvo gauta dar 10 pranešimų apie visoje Lietuvoje nuvirtusius medžius.

Be ugniagesių nuvirtusius medžius šalina ir komunalininkai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad pirmadienį Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais. Be žymesnio lietaus. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s.

Aukščiausia temperatūra 6–11 laipsnių šilumos.

„Ne, neskundė“, – Eltai ketvirtadienį sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

G. Filipavičiaus skundą šioje byloje teismas atmetė kovo 7 d. Vyras, kuris dabar yra įtariamas vaiko pagrobimu Kaune, buvo apskundęs policijos nutarimą skirti jam administracinę baudą.

Tada Kauno apylinkės teismo teisėja nusprendė, kad pažeidėjo kaltė įrodyta, jo skundas netenkinamas. G. Filipavičius šią teismo nutartį per 20 dienų galėjo apskųsti Kauno apygardos teismui, tačiau to nepadarė.

Ši nuobauda G. Filipavičiui buvo skirta už tai, kad jis traktoriumi rovė kelmus.

„Nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, kita byloje esančia medžiaga, vaizdo įrašais, teismo vertinimu, asmens kaltumas padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodytas“, – Eltai tada sakė šią bylą nagrinėjusi teisėja Vita Padriezaitė.

Šios bylos duomenimis, pernai rugpjūčio 26-osios vakarą, apie 19.30 val., traktoriumi Karmėlavoje rovė kelmus ir taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį bei ramybę.

Asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl viešosios rimties sutrikdymo. Dėl to kreipėsi pareiškėja, ji manė, kad jos viešoji rimtis buvo sutrikdyta ir būtent dėl to pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal jos priimtą pareiškimą.

Kaip skelbė ELTA, tuo metu kitoje G. Filipavičiaus administracinėje byloje Kauno apylinkės teismas paskyrė jam psichiatrinę ekspertizę, šioje byloje vyras taip pat kaltinamas viešosios rimties trikdymu.

G. Filipavičiui psichiatrinė ekspertizė jau yra paskirta ir vaiko pagrobimo byloje.

Kauno apylinkės teisme balandžio 23 d. turi būti nagrinėjama dar viena G. Filipavičiaus administracinė byla, joje jis taip pat yra apskundęs policijos nutarimą skirti jam piniginę baudą. Vyras buvo nubaustas už kaimynų įžeidinėjimą.

ELTA primena, kad Kauno apylinkės teismui G. Filipavičius yra apskundęs tris policijos nutarimus skirti jam administracines baudas už viešosios rimties trikdymą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Įvykiai susiję su konfliktais su kaimynais.

Vasario 28 d. Kauno apylinkės teismas vaiko pagrobimu Kaune įtariamam G. Filipavičiui nusprendė skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Psichiatrijos ekspertizės metu paprastai yra nustatoma, ar asmuo galimai padaryto nusikaltimo metu suvokė savo veiksmus, jų esmę ir pasekmes.

Vasarį į Kauno apylinkės teismą dėl kitos bylos atvežtas G. Filipavičius teigė pagrobti mergaitės Kaune nenorėjęs.

„Nenorėjau grobti, netyčia“, – sakė G. Filipavičius.

Vyras, paklaustas, ar nepilnametė prašė ją paleisti, teigė, kad mergaitė to prašė, bet esą „buvo sudėtinga“ situacija ir jis negalėjo jos paleisti, nors norėjo.

„Sudėtinga situacija buvo, daug žmonių aplink buvo“, – kalbėjo G. Filipavičius.

ELTA primena, kad sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Mergaitę įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.

Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.

Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.

Sausio pabaigoje prokuratūra pranešė, kad G. Filipavičius atsisakė duoti parodymus. Anot teisėsaugos, jam pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.

Ketvirtadienį Kauno apylinkės teismas spręs, ar G. Filipavičių toliau laikyti suimtą, prokurorai prašo suėmimą pratęsti dar trims mėnesiams.

„Susidomėjimas šia akcija – kasmet auga. Vilniečiams per keletą metų jau išdalinome apie 15 tūkst. krūmelių pasisodinti daugiabučių kiemuose, – pasakojo sodinukų dalinimo akcija koordinavusi „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė. – Džiugu, kad gyventojai jaučiasi savo aplinkos šeimininkais ir mielai prisideda prie jos puoselėjimo. O bendras rūpinimasis augalais skatina kaimyniškumą, sutelkia bendruomenes.“

Prie daugiabučių namų norintys pasisodinti krūmų gyventojai ar bendruomenės kviečiami iki balandžio 19 d. kreiptis į savo seniūniją ir elektroniniu paštu pateikti laisvos formos prašymą. Jame reikia nurodyti sodinukų kiekį ir rūšį iš pateikto sąrašo, pageidaujamos želdinti vietos nuotrauką ir taškeliais pažymėti sodinimo vietą ant ortofoto bei kaimynų sutikimą želdinti aplinką. Prašyme taip pat reikėtų keliais sakiniais argumentuoti, kodėl šioje vietoje gyventojai norėtų pasisodinti augalų.Su kaimynais reikėtų apsitarti, kas prižiūrės sodinukus, palaistys augalus bent pirmuosius metus, kol jie gerai prigis ir įsišaknys, kas rūpinsis apsauginiais kuoliukais, kad nedideli krūmai nebūtų nušienauti.

Džiugu, kad gyventojai jaučiasi savo aplinkos šeimininkais ir mielai prisideda prie jos puoselėjimo.

Vilniečiams bus dalijami 8 rūšių krūmai (juodvaisė aronija, juodugis šeivamedis, tarpinė forsitija, šviesioji hortenzija, paprastasis jazminas, pilkoji lanksva, paprastosios alyvos, paprastasis putinas). Daugiau apie šiuos augalus galite pasiskaityti čia.

Dauguma krūmų užaugs iki 2–3 m aukščio, todėl gyventojai turėtų pagalvoti, ar užaugę krūmai netrukdys kaimynams, inžinerinius tinklus prižiūrinčioms įmonėms ir miestą prižiūrinčiomis tarnyboms.

Gyventojų prašymą gavusios gavusios seniūnijos patikrins, ar siūlomoje vietoje galima sodinti, ar teritorijoje nėra tam tikrų inžinerinių tinklų, bus įvertintos sklypų ribos, leistini atstumai nuo pastatų ir atsakys klausėjams. Gavus seniūnijos patvirtinimą, nuo balandžio 26 dienomis reikės atvykti į seniūnijos nurodytą vietą pasiimti sodinukų.
Krūmai bus dalinami bendruomenėms, pasisodinti daugiabučių kiemuose, bendrai naudojamose teritorijose. Krūmeliai nedalinami sodinimui privačiose teritorijose, net jei tose vietose įsikūrę daugiabučiai gyvenamieji namai.

Pasodinus krūmus, apsaugant nuo nušienavimo derėtų želdinius aptverti pačių įsigytais mediniais kuoleliais ir pranešti seniūnijai apie tikslią krūmų pasodinimo vietą, kad augalus būtų galima inventorizuoti ir įtraukti į želdynų priežiūros  žemėlapį, pagal kurį planuojami įvairūs aplinkos tvarkymo darbai.

Savo kiemuose pasodintų žaliuojančių sodinukų nuotraukomis vilniečiai kviečiami dalintis el. paštu zalias@vilnius.lt.

Kaip sodinti sodinukus?

Svarbu iškasti dvigubai didesnę duobę nei sodinuko vazonėlis. Jei gruntas kietas ar nelaidus, duobę reikia padidinti. Kiti žingsniai: įmaišyti komposto, permaišyti su esamu gruntu, laikantis tręšimo instrukcijų įberti lėto poveikio trąšų. Iš vazonėlio išėmus augalą, reikia patikrinti šaknis: jei jos susivijusios, praardyti, kad galėtų plėstis į šonus. Augalą sodinti taip, kad jo kaklelis būtų sulig aplinkinės žemės lygiu. Mulčiuoti pomedį 50–100 cm spinduliu aplink augalą 3–5 cm storio mulčiaus sluoksniu – tada neaugs piktžolės ir geriau laikysis drėgmė.

Pasodinus augalą, jį reikia gausiai palaistyti ir rūpintis, kol prigis. Uždėti kamienų apsaugą, iš vidinės pusės įkalti kuoliukus, kad jie kyšotų bent 70 cm virš žemės. Tai apsaugos mažus augalus nuo neapdairaus nušienavimo trimeriu ar žoliapjove.

Rabka Zdrojo miestelyje šalies pietuose žuvo trys žmonės, tarp jų – šešerių metų vaikas, agentūrai PAP sakė vietos ugniagesių atstovas.

Zakopanės kalnų kurorte medis prie bažnyčios užvirto ant devynerių metų vaiko ir jo motinos. Vaikas buvo nuvežtas į ligoninę, kur nuo sužalojimų mirė. Taip pat Zakopanėje medis užvirto ant automobilio, žuvo jo vairuotoja.

Dėl smarkių vėjo gūsių ugniagesiai Pietų Lenkijos regione pirmadienį daugiau kaip 140 kartų vyko šalinti stichijos padarinių. Išvirtę medžiai blokavo daug kelių.

„Gaila žiūrėti į griaunamą mažyti plotelį gamtos miesto centre“, – rašė viena gyventojų, nenorėjusi skelbti savo vardo ir pavardės.

Moteris minėjo nežinanti, į ka kreiptis. „Kokiu tikslu yra pjaunamas mini parkelis, Kaune, Eiguliuose, Ukmergės g.? Prasidėjus pavasariui atbunda gamta… Rytais girdisi paukštukai. Nenustebčiau, jog yra medžiuose ir daug lizdų, kuriuose gyvena maži paukštukai...“ – situaciją aprašė gyventoja.

Skaitytojos nuotr.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus atstovai portalui kauno.diena.lt nurodė, kad Ukmergės g. 18A yra privatus sklypas. Dėl kirtimų jame dar prieš dvejus metus gauti du prašymai.

„Leidimai išduoti 2022-ųjų metų balandžio 25 d. ir lapkričio 7 d. Privataus sklypo savininkai, pagal suderintą statybos projektą, numatę iškirsti 35 medžius, kurie yra planuojamoje užstatymo zonoje“, – komentavo savivaldybės atstovai.

Brandūs medžiai

Į Laisvės alėją sodinimui atvežti brandūs medžiai, kurie pakeis praėjusią savaitę nupjautus medžius. Naujos centrinės gatvės puošmenos augintos Vokietijoje ir Kauną pasiekė turėdamos jau apie 50–60 centimetrų pločio kamieną ir išaugusios iki maždaug 10 metrų aukščio. Kartu atkeliavo ir klevas, kuris bus pasodintas prie Vytauto Didžiojo paminklo.

„Vietoj senų iškirstų liepų atvežtos 23 mažalapės naujos liepos. Jas planuojame pasodinti iki šio mėnesio pabaigos. Šios liepos augintos apie 20-25 metus, specialiai suformuotos šaknys, pritaikytos tokiomis miesto sąlygomis augti. Medžiai sveria apie 2,5 tonos, suformuota ir graži lapo formos laja. Tikimės, kad jos priaugs ir puoš Laisvės alėją“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Netoli savivaldybės pastato vietoj nudžiuvusio klevo bus taip pat sodinamas naujas. Šis naujasis klevas taip pat brandus, augintas apie 20 metų ir jau turi subrandinęs nemažą lapų lają.

Naujieji medžiai paruošti vegetacijai, tad kai pripras prie naujos vietos, tada turėtų pradėti skleisti lapus. Savivaldybės atstovai pažymėjo, tad ir naujųjų medžių lapai gali prasiskleisti kiek vėliau.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja įvardijo, jog viena liepa miestui kainavo kiek daugiau nei 1,6 tūkst. eurų, tačiau įskaičiavus atvežimo ir sodinimo darbus, kaina išauga iki maždaug 2,5 tūkst. eurų.

Speciali priežiūra

Į paruoštas duobes sunkiasvorė technika įleido suformuotą medžių šaknų gumbą. Kiek patiesinus pirmąją liepą, darbininkai įrengė ir laistymo sistemą. Miesto savivaldybės atstovai patikino, kad kol kas nauji medžiai nebus genimi.

„Šiuos medžius reikia ir šiaip mažiau genėti, nes jie labiau pritaikyti augti mieste, kad nesiplėstų į šonus. Tai aktualu, nes netoli yra ir transporto linija, laidai, tad tikrai bus patogiau naujus medžius prižiūrėti. Žinoma, priežiūra vis tiek bus, nes seni medžiai buvo prižiūrimi, juos reikia tręšti, laistyti, bet nauji medžiai ne tokie lepūs“, – teigė R. Savickienė.

Senosios Laisvės alėjos liepos eilę metų buvo formuojamos ir įgaudavo stačiakampio formą. Kol kas neaišku, ar nauji medžiai taip pat atėjus laikui įgaus tokią formą, ar atvirkščiai – padiktuos naujas madas.

„Šiai dienai bandysime išlaikyti viską taip, kaip yra. Naujos liepos tikrai neiškris iš konteksto, nes jos neturi didelio pločio. Stebėsime, kaip jos auga, bet galbūt išliks tokia pagrindinė forma. Su dendrologais tarsimės, ką galima daryti, ko ne. Kol kas žengiam tik pirmą sodinimo žingsnį“, – komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Dalį Laisvės alėjos medžių iškirsti teko dėl to, kad juose įsiveisė kenkėjai. Specialistai aiškino, kad naujų liepų tai paveikti neturėtų.

„Paprastai visokios grybinės ligos, erkutės puola nusilpusius medžius, o čia yra sveiki, suformuoti medžiai, tad neturėtų būti ir ligų. Visgi, visada pasitaiko, kad koks medelis neprigija, bet tai būna mažas procentas. Tada tas liepas pakeisime, nes ir pačiam medelynui yra prestižo reikalas, kad jų medžiai augtų“, – pažymėjo R. Savickienė.

Vadovavosi rekomendacijomis

Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad daugiau nei dvi dešimtis liepų ir klevą Laisvės alėjoje reikėjo pjauti dėl kamienuose smarkiai išplitusio puvinio. Tokio sprendimo esą prieita atsižvelgus į nepriklausomų mokslininkų dendrologų rekomendacijas ir rūpinantis aplinkinių saugumu pagrindinėje miesto pėsčiųjų gatvėje.

Kauno miesto gatvėse augančių medžių būklė stebima jau pastaruosius 40 metų. Ne išimtis ir 550 Laisvės alėjos liepų. Pirmieji jų lajas apnikę kenkėjai aptikti maždaug 2000-aisiais. Jau tąkart fiksuotas didesnis nei 10 procentų sausų šakų kiekis ir priešlaikinis lapų kritimas.

Bemaž prieš 15 metų net ketvirtadalis liepų savo kamienuose ir skeletinėse šakose turėjo puvinių bei kitų ligų. Siekiant kaip įmanoma pratęsti šių medžių ilgaamžiškumą, augalai iki šios dienos laistomi ir tręšiami specializuotomis trąšomis, naudojami augimą gerinantys preparatai, taikomos kitos kenkėjų mažinimo priemonės.

„Dar prieš prasidedant Laisvės alėjos rekonstrukcijai dendrologai nustatė, kad bent trečdalį visų liepų yra apėmusios įsisenėjusios ligos. Tai – daugiametis neigiamų aplinkos veiksnių poveikis. Tąkart VDU Botanikos sodo mokslininkai siūlė net 109 liepas pakeisti naujomis. Tačiau tokio masiško medžių šalinimo tąkart atsisakėme ir apsistojome tik ties šešiomis labiausiai puvinio pažeistomis liepomis, vietoje jų ir papildomose vietose pasodindami 18 naujų“, – tuomet teigė R. Savickienė.

Darbų įkarštis

Popietę darbininkai liepas šalino Laisvės alėjoje, netoli Vasario 16-osios gatvės. Pirmiausiai nuo medžių nukabintos lemputės, o tada užkurti pjūklai ir pradėta genėti šakas. Joms nugarmėjus ant žemės, darbininkai ėmėsi dalimis pjaustyti liepų kamienus. Matyti, kad nupjovus medį paliktame kelme – nemažai puvinio, vietomis žiojasi ir tarpai.

Pagrindinėje Kauno pėsčiųjų alėjoje suplanuota nupjauti 23 pažeistas liepas ir klevą. Vėliau šiose vietose bus atsodinti nauji medeliai, kurie labiau pritaikyti augti miesto sąlygomis.

Visgi, kol dar vyksta liepų pjovimo darbai, juos palydi smalsūs praeivių žvilgsniai. Vieni neslėpė, kad širdis suvirpėjo pamačius, kaip pjaunami dešimtmečius čia augę medžiai. Kiti laikėsi pozicijos, kad ligotas liepas seniai reikėjo pakeisti naujomis. Mat rekonstravus Laisvės alėją gumbuoti ir vietomis išpuvę medžių kamienai nedavė norimo estetinio vaizdo. „Jei iš karto būtų persodinę naujais medžiais, per tiek laiko jie jau būtų gerokai ūgtelėję“, – tarstelėjo vienas praeivis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Atsižvelgė į rekomendacijas

Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad dvi dešimtys iš daugiau kaip 500 abipus Laisvės alėjos išsirikiavusių senųjų liepų dėl kamienuose smarkiai išplitusio puvinio netrukus užleis vietą jaunesniems, bent dešimties metų sulaukusiems medžiams.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į nepriklausomų mokslininkų dendrologų rekomendacijas ir rūpinantis aplinkinių saugumu pagrindinėje miesto pėsčiųjų gatvėje.

„Kauno miesto gatvėse augančių medžių būklė stebima jau pastaruosius 40 metų. Ne išimtis ir pusšešto šimto Laisvės alėjos liepų. Pirmieji jų lajas apnikę kenkėjai aptikti maždaug 2000-aisiais. Jau tąkart fiksuotas didesnis nei 10 proc. sausų šakų kiekis ir priešlaikinis lapų kritimas“, – skelbė miesto atstovai.

Bemaž prieš 15 metų net ketvirtadalis liepų savo kamienuose ir skeletinėse šakose turėjo puvinių bei kitų ligų. Siekiant kaip įmanoma pratęsti šių medžių ilgaamžiškumą, augalai iki šios dienos laistomi ir tręšiami specializuotomis trąšomis, naudojami augimą gerinantys preparatai, taikomos kitos kenkėjų mažinimo priemonės.

„Dar prieš prasidedant Laisvės alėjos rekonstrukcijai dendrologai nustatė, kad bent trečdalį visų liepų yra apėmusios įsisenėjusios ligos. Tai – daugiametis neigiamų aplinkos veiksnių poveikis. Tąkart VDU Botanikos sodo mokslininkai siūlė net 109 liepas pakeisti naujomis.

Tačiau tokio masiško medžių šalinimo tąkart atsisakėme ir apsistojome tik ties šešiomis labiausiai puvinio pažeistomis liepomis, vietoje jų ir papildomose vietose pasodindami aštuoniolika naujų“, – priminė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Senus keis nauji

Šį kartą sprendimas priimtas dėl 23 liepų ir vieno klevo. Leidimas šių kritinės būklės medžių šalinimui išduotas dar pernai, tačiau pjovimo darbai pradėti tik dabar.

„Visus pašalintus medžius pakeisime naujomis 50–60 centimetrų apimties ir 6–8 metrų aukščio liepomis. Kartu atvyksta ir naujas klevas. Naujųjų medžių sodinimą pradėsime kitą savaitę. Kadangi atsodinimas pareikalaus didelio kruopštumo, o didelę dalį darbo teks atlikti rankomis, tikimės viską užbaigti per porą mėnesių. Laisvės alėjos estetinis vaizdas tikrai nenukentės“, – teigė R. Savickienė.

Pasak Aplinkos skyriaus vedėjos, reguliari miesto želdinių būklės stebėsena vykdoma nuolat. Tam Kauno savivaldybės administracija pasitelkia aukščiausios kvalifikacijos, ilgametę patirtį sukaupusius dendrologus, miškininkus ir arboristus. Specialistai vadovaujasi ekspertų nuomone bei atsižvelgia į jų rekomendacijas, taikant papildomas priemones želdinių būklei gerinti.

Ateityje numatyta toliau vykdyti nuolatinę liepų priežiūrą ir tvarkymą, taikyti kompetentingų profesionalų siūlomas metodikas.

Kauno miesto gatvėse augančių medžių būklė stebima jau pastaruosius 40 metų. Ne išimtis ir pusšešto šimto Laisvės alėjos liepų. Pirmieji jų lajas apnikę kenkėjai aptikti maždaug 2000-aisiais. Jau tąkart fiksuotas didesnis nei 10 proc. sausų šakų kiekis ir priešlaikinis lapų kritimas.

Dar prieš prasidedant Laisvės alėjos rekonstrukcijai dendrologai nustatė, kad bent trečdalį visų liepų yra apėmusios įsisenėjusios ligos.

Bemaž prieš 15 metų net ketvirtadalis liepų savo kamienuose ir skeletinėse šakose turėjo puvinių bei kitų ligų. Siekiant kaip įmanoma pratęsti šių medžių ilgaamžiškumą, augalai iki šios dienos laistomi ir tręšiami specializuotomis trąšomis, naudojami augimą gerinantys preparatai, taikomos kitos kenkėjų mažinimo priemonės.

„Dar prieš prasidedant Laisvės alėjos rekonstrukcijai dendrologai nustatė, kad bent trečdalį visų liepų yra apėmusios įsisenėjusios ligos. Tai – daugiametis neigiamų aplinkos veiksnių poveikis. Tąkart VDU Botanikos sodo mokslininkai siūlė net 109 liepas pakeisti naujomis.

Tačiau tokio masiško medžių šalinimo tąkart atsisakėme ir apsistojome tik ties šešiomis labiausiai puvinio pažeistomis liepomis, vietoje jų ir papildomose vietose pasodindami 18 naujų“, – priminė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Šį kartą sprendimas priimtas dėl 23 liepų ir vieno klevo. Leidimas šių kritinės būklės medžių šalinimui išduotas dar pernai. Darbai prasidės jau šį antradienį.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

„Visus pašalintus medžius pakeisime naujomis 50–60 centimetrų apimties ir 6–8 metrų aukščio liepomis. Kartu atvyksta ir naujas klevas. Naujųjų medžių sodinimą pradėsime kitą savaitę. Kadangi atsodinimas pareikalaus didelio kruopštumo, o didelę dalį darbo teks atlikti rankomis, tikimės viską užbaigti per porą mėnesių. Laisvės alėjos estetinis vaizdas tikrai nenukentės“, – patikino R. Savickienė.

Reguliari miesto želdinių būklės stebėsena vykdoma nuolat. Tam Kauno savivaldybės administracija pasitelkia aukščiausios kvalifikacijos, ilgametę patirtį sukaupusius dendrologus, miškininkus ir arboristus. Specialistai vadovaujasi ekspertų nuomone bei atsižvelgia į jų rekomendacijas, taikant papildomas priemones želdinių būklei gerinti.

Ateityje numatyta toliau vykdyti nuolatinę liepų priežiūrą ir tvarkymą, taikyti kompetentingų profesionalų siūlomas metodikas.

„Šviežiai padirbėta, kiek seniau vaikščiojome, nebuvo matyt tokių dalykų. Ko gero tai – paauglių darbelis. Liūdna. Kam pranešti? Be to, suoliukas vienoje vietoje irgi išrautas“, – taip socialiniame tinkle po nuotraukomis parašė vandalų paliktus vaizdus fotografavę kretingiškiai.

Gyventojai svarstė, gal reikėtų parke įrengti vaizdo kameras?

Pastaruoju metu buvo kiek ramiau, bet kartkartėmis kažkam nagai niežti.

„Negi parkelis sutvarkytas vandalams niokoti? Kameros nieko nepadėtų, patys žmonės turi imtis tvarkos ir nebūti abejingi“, – pastebėjo gyventoja.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė pripažino, kad kurį laiką parke buvo tvarka, nors anksčiau ir fiksuoti vandalizmo atvejai.

„Pastaruoju metu buvo kiek ramiau, bet kartkartėmis kažkam nagai niežti. Tai šiukšlinę, tai suoliuką išrauna. Dabar nusprendė, kad medžius reikia pagražinti. Neuždažysi juk, nieko padaryti negalime. Kažkokia iškreipta saviraiška“, – pastebėjo G. Liobikienė.

Gintarė Liobikienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Seniūnė vylėsi, kad viešumas galbūt padės surasti vandalus.

„Žmonės nuotraukas patalpino socialiniame tinkle. Gal pavyks susekti, kas čia tokie taip pasidarbavo. Yra buvę atvejų, kai po vandalizmo atvejų paviešinimų, atsirasdavo liudininkų. Esame ir kaltininkus taip išaiškinę“, – pasakojo seniūnė.

Seniūnė prisiminė, kad anksčiau svastikų buvo aptikę ir ant akmenų.

„Ant akmens gali dažus bent nuvalyti. O nuo medžio nepašalinsi, neišgremši juk. Parke pernai pasodinome 500 krūmų ir medžių. Jau ir spėjo Pastauninko parke išvogti keturias lanksvas. Žmonėms nesvarbu ką, svarbu paimti“, – stebėjosi seniūnė.

Pastauninko parkas – viena didžiausių žaliuojančių erdvių mieste. Parkas suformuotas buvusiose pranciškonų vienuolyno žemėse ir užima 18 ha plotą.

Prieškario laikotarpiu, užtvenkus Pastauninko upelį, čia suformuoti du tvenkiniai. Kažkada vienuoliai juose veisė žuvis.

Šalia parko ar jo teritorijoje rasti galima ne vieną istorinį pastatą – malūną, Lurdo grotą, Šv. Antano rūmus, senąsias kapines.