Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, sekmadienį, 23.15 val., gautas vyriškio pranešimas, kad po sofa padėta bomba, jis sėdi ant sofos. Asmuo kalbėjo nerišliai, kas padėjo bombą – nežino.

Atvykus ugniagesiams ir policijos pareigūnams, pilietis į namą tarnybų neįsileido, buvo neblaivus. Tikino, kad nieko nežino. Iškvietimas melagingas.

Kaip pranešama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinėse, policijos pagalbos prašymo patekti į vieną Raudondvario plento butą sulaukta 16.43 val. Tačiau atskubėjus į nurodytą daugiabutį, šio buto durys jau buvo atidarytos – ugniagesių gelbėtojų pagalbos nereikėjo.

Pasak Kauno policijos atstovės, Bendrasis pagalbos centras pasiuntė nurodytu adresu jos kolegas bei greitosios medikus 16.10 val. užregistravęs moters pagalbos šauksmą, kad kažkas braunasi į jos butą.

Tačiau nuskubėjus į įvykio vietą, jokios nurodyto buto apgulties ar įsilaužimo į jį pėdsakų nerasta. O pabendravus su skambinusiąja telefonu 112, kuri įsileido į savo butą ir policiją, ir greitosios medikus, šie, konstatavę ketvirtą dešimtį įpusėjusiai jo šeimininkei specifinius sveikatos sutrikimus, moterį išsivežė.

„Būna ir net nesant pilnačiai, kaip šį kartą,“ – teigė policijos atstovė, primindama, kad kartais tokie iškvietimai turi ir kitokią baigtį.

Administracinių nusižengimų kodeksas už Bendrojo pagalbos centro trukdymą, žinant, kad pagalba nereikalinga, numato įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų. O už tokį patį priešgaisrinės apsaugos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą – baudą nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.

Cinikams (skambina skirtingai prisistatantys vyras ir moteris iš skirtingų telefonų) išradingumo netrūksta.

Šiandien 11.54 val. paskambinęs vyras, prisistatęs Maironiu, teigė, kad mato per langą, jog rūksta dūmai bute, kuriame gyvena neįgalus vyras, gulintis lovoje. Skambinusysis teigė, kad devyniaaukščio, kuriame viskas vyksta, laiptinės durų kodo nežino. Ir nurodė tą patį jau minėto šeštojo aukšto buto numerį.

Ugniagesiai gelbėtojai, kaip ir privalo tokių pranešimų atvejais, ir šiandien išskubėjo minėtu adresu keturiais automobiliais – trimis autocisternomis ir autokeltuvu. Buvo išsiųstos visos Šilainių komandos gaisrų gesinimo pajėgos ir kolegų iš kitos komandos autocisterna.

Į įvykio vietą Bendrasis pagalbos centras pasiuntė ir greitosios medikus bei policiją.

Atvykus, nurodyto buto šeimininkė teigė, kad jokio gaisro pas juos vėl nėra ir, kad niekas iš namiškių į Bendrąjį pagalbos centrą neskambino.

Asociatyvi J. Elinsko/BNS nuotr.

Anot specialiųjų tarnybų atstovų, nepaisant to, kad šiame bute renkasi kvartalo girtuokliai, šiandien jo šeimininkė buvo blaivi.

Pastarąjį kartą panašios ugniagesių gelbėtojų pajėgos, pasiųstos į įvykio vietą kartu su medikais bei policija, skubėjo tuo pačiu Šilainių adresu vos prieš pusdienį – trečiadienio vakare, kai 18.58 val. taip pat buvo pranešta apie gaisrą šiame bute. Nors Bendrojo pagalbos centro užpildytoje įvykio kortelėje ir teigiama, kad skambino, panašu, kad neblaivus asmuo, kuris neprisistatė. Ir jo pranešimas gali būti melagingas.

Įtarimas pasitvirtino – minėto buto duris specialiosioms tarnyboms atidaręs buto savininkas teigė, kad pagalbos nekvietė ir jokio gaisro nėra.

Kaip jau rašyta, visa budinti Šilainių komandos ugniagesių pamaina išskubėjo į tą patį Jotvingių gatvės adresą, nepaisant, kad tai buvo jau šeštas kartas per metus, kai po skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą jie bergždžiai naudojo kurą ir savo brangų laiką, kurio kiekviena minutė gali būti lemtinga kitos nelaimės, kilusios tuo pačiu metu, atveju, ir antradienio vakare. 19.18 val. paskambinusiai moteriai esą reikėjo medikų pagalbos – ji skundėsi silpnumu ir teigė, kad namuose – gaisras, jie skęsta dūmuose.

Atvykus, ir vėl konstatuota, kad jokio gaisro nėra. Tačiau nurodytame bute rasti asocialūs asmenys. Visa kompanija buvo neblaivi. Ir atsisakė prisistatyti.

Tačiau tada, anot Kauno policijos atstovės, jos kolegos į šį skandalingai pagarsėjusį Jotvingių gatvės adresą Bendrojo pagalbos centro nebuvo siųsti. Nors Administracinių nusižengimų kodeksas už Bendrojo pagalbos centro trukdymą, žinant, kad pagalba nereikalinga, numato įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų. O už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą tokiomis pačiomis aplinkybėmis – baudą nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.

Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės, ir ankstesniais atvejais, prasidėjusiais pernykštį rugpjūtį, skambindavo arba vyras, prisistatantis tuo pačiu vardu ir pavarde, tačiau iš skirtingų telefonų, arba taip pat juos keičianti taip pat pasivadinusi moteris.

Pavyzdžiui, vieno pernykščio rugsėjo vakarą vyriškis pranešė, kad gavo informaciją iš kaimynės, jog šiame bute – gaisras, o jo viduje – situacijos įkaitais tapę trys moterys ir du vyrai. Ir tada jokio gaisro nebuvo, tačiau rasta neblaivi kompanija, tesugebėjusi paaiškinti, kad šiuo skambučiu jie norėjo išsikviesti dėl jiems vieniems suprantamos priežasties policiją.

Nuo šių metų balandžio estafetės lazdelę iš vyro perėmė moteris. Apie tai, kad dega minėtas butas, jį pirmą kartą melagingai pranešė vieną šiųmečio balandžio naktį – apie ketvirtą valandą.

Pasak Kauno policijos atstovės, šiandien pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas – gresia administracinė teisena. 

Kaip pranešama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinėje, 19.18 val. paskambinusiai moteriai esą reikėjo medikų pagalbos – ji skundėsi silpnumu ir teigė, kad namuose – gaisras, jie skęsta dūmuose.

Po tokio pagalbos šauksmo įvykio vieton buvo pasiųsti ir ugniagesiai gelbėtojai. Įvertinus, kad, pagal nurodytą adresą, jis sklinda iš Jotvingių gatvės devyniaaukščio, į įvykio vietą išskubėjo visos trys Šilainių ugniagesių komandos autocisternos ir jų kolegų iš dar vienos Kauno ugniagesių komandos automobilis.

Atvykus nurodytu adresu, konstatuota, kad jokio gaisro nėra. Jame rasti asocialūs asmenys. Visa kompanija buvo neblaivi. Ir atsisakė prisistatyti.

Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės, nuo pernykščio rugpjūčio tai – jau šeštas melagingas iškvietimas nurodytu adresu. Skambina arba vyras, prisistatantis tuo pačiu vardu ir pavarde, tačiau iš skirtingų telefonų, arba taip pat vis prisistatanti moteris.

Pavyzdžiui, vieno pernykščio rugsėjo vakarą vyriškis pranešė, kad gavo informaciją iš kaimynės, jog šiame bute – gaisras, o jo viduje – situacijos įkaitais tapę trys moterys ir du vyrai. Ir tada jokio gaisro nebuvo, tačiau rasta neblaivi kompanija, tesugebėjusi paaiškinti, kad šiuo skambučiu jie norėjo išsikviesti dėl jiems vieniems suprantamos priežasties policiją.

Nuo šių metų balandžio estafetės lazdelę iš vyro perėmė moteris. Apie tai, kad dega minėtas butas, ji pirmą kartą melagingai pranešė vieną šiųmečio balandžio naktį, apie 4 val.

Belieka užjausti šio devyniaaukščio gyventojus, matančius specialiųjų tarnybų švyturėlius bei girdinčius jų automobilių sirenas ir naktį, ir dieną, nes vienas kartas gali ir nemeluoti.

Asociatyvi BNS nuotr.

Administracinių nusižengimų kodeksas už Bendrojo pagalbos centro trukdymą, žinant, kad pagalba nereikalinga, numato įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų. O už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą tokiomis pačiomis aplinkybėmis – baudą nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.

Tačiau, anot Kauno policijos atstovės, jos kolegos antradienio vakare į šį skandalingai pagarsėjusį Jotvingių gatvės adresą Bendrojo pagalbos centro nebuvo siųsti.

Gal todėl tokie neblaivių asmenų išsišokimai ir nesibaigia?

Bendrasis pagalbos centras šio 55-erių metų kauniečio skambučio sulaukė apie 21 val. Jis dėjosi labai pergyvenantis dėl žmonos, kuriai galimai sustreikavo sveikata. „Ji nukrito, neatsiliepia ir neatidaro durų!“ - tikino skambinusysis.

Į įvykio vietą – vieną Baltijos gatvės daugiabutį buvo išsiųsti ir greitosios pagalbos medikai, ir policija, ir ugniagesiai gelbėtojai. Šį kartą – be ypatingų apsaugos priemonių, nes, papildomai perklausius skambinusiojo, ar šiame adrese nėra grįžusiųjų iš užsienio, ar turėjusių kontaktų su užsikrėtusiaisiais koronavirusu, specialiąsias tarnybas kvietęs kaunietis bent šioje vietoje situacijos „nepagrąžino“.

Pirmieji, kad tai – melagingas iškvietimas, konstatavo su autocisterna bei visa būtina tokiais atvejais gelbėjimo įranga atskubėję ugniagesiai gelbėtojai. Kai svečiai iš specialiųjų tarnybų ėmė belsti į jas kvietusiojo buto duris, šio žmona jiems atsiliepė. Ji teigė, kad jokios medikų pagalbos jai nereikia. Ir teisinosi neįsileidusi sutuoktinio, nes šis galimai grįžo į namus neblaivus.

Kodėl moteris taip elgėsi, taip pat galima įtarti. O neįleistasis į namus, pasak policijos, buvo nusiteikęs ryžtingai – net reikalavo, kad būtų išpjautos jo buto durys.

Kada šis pusamžis kaunietis pateko į namus, neaišku, nes policijos patruliai iš įvykio vietos jį išsivežė. Pristačius melagingu specialiųjų tarnybų iškvietimu įtariamą pažeidėją į policiją, pirmiausiai jam konstatuotas vidutinis girtumas – 1,52 prom. alkoholio. Po ko surašytas ir administracinių nusižengimų protokolas dėl ugniagesių gelbėtojų, policijos ir greitosios medikų iškvietimo, žinant, kad jų pagalba nereikalinga. O už tai gresia bauda nuo 200 iki 2 tūkst. eurų – priklausomai nuo to, ar pažeidėjas jau yra baustas už panašius ar kitus nusižengimus.

Anot ugniagesių gelbėtojų, tai – ne pirmas kartas, kai jie tampa panašių šeimyninių vaidų, į kuriuos skuba kaip į tikrus įvykius, liudytojais. Dar vis atsiranda galvojančių, kad jie gudresni už kitus. Ypač padauginus alkoholio.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Odetos Vaitkevičienės, šiemet jau surašyti 83 administracinių nusižengimų protokolai už specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad jų pagalbos nereikia. Pernai – 235.

Apie gaisrą pranešta vasario 24 d. 01.51 val. Pasak ugniagesių, pranešėjas informavo, kad Kaišiadorių rajone, Žiežmarių seniūnijos ribose, Stasiūnų kaime, Ateities gatvėje, atvira liepsna dega butas. Tačiau brigadoms nuvykus į nurodytą vietą, gaisro požymių nebuvo matyti. 

„Susisiekus pranešėjo nurodytu kontaktiniu telefonu atsiliepusi pilietė teigė, kad niekam neskambino, gyvena Vilniuje ir nieko nežino“, – apie naktinį iškvietimą pasakojo ugniagesiai.

Po minėto skambučio nuspręsta, kad buvo sulaukta melagingo pranešimo. Kaip teigta, skambinta iš telefono be SIM kortelės bei padiktuotas melagingas telefono numeris.

Primename, jog už bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga gresia įspėjimas arba bauda nuo 90 iki 200 eurų; už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, gresia bauda nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.

Apie 15 val. buvo pranešta, kad viename V.Krėvės prospekto adrese – ant penkto aukšto turėklų vos laikosi žmogus, kurį iš paskutiniųjų prilaiko skambinantysis.

Nurodytu adresu nežinant nei situacijos sudėtingumo, nei grėsmės žmogaus gyvybei buvo pasiųsti ir ugniagesiai gelbėtojai, ir policija, ir greitoji medicinos pagalbos.

Ugniagesiai išskubėjo su autokopėčiomis, nusigabendami į įvykio vietą ir vienos iš kelių Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos turimų oro pagalvių įrangą.

Atvykus paaiškėjo, kad nurodytu adresu įsikūręs vaikų lopšelis-darželis, kuriame nieko panašaus nevyksta.

Perdavus šią žinią Bendrajam pagalbos centrui, kuriam ir buvo skambinta, paaiškėjo, kad mobilusis telefonas, iš kurio gauta ši žinia, išjungtas.

Suradus skambinusįjį už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalbą nereikalinga, jam gresia minėtos solidžios baudos.

Nemažėjant melagingų specialiųjų tarnybų iškvietimų, nuo balandžio griežtinamos sankcijos: už tokius pranešimus grės ne tik didesnės baudos, bet ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Be to, pagalbos tarnyboms nurodyta visais melagingų iškvietimų atvejais išieškoti patirtus nuostolius iš kaltininkų.

2015 metais užregistruota per 1 900 melagingų iškvietimų – aštuoniais procentais daugiau nei 2015 metais.

Beveik visais atvejais melagingai buvo kviesti policijos pareigūnai, taip pat dvigubai išaugo pranešimų apie neva padėtus sprogmenis.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis tikina, kad būtina imtis priemonių, nes melagingi specialiųjų tarnybų iškvietimai kainuoja labai brangiai. Be to, tuo metu specialiosios tarnybos negali atlikti tiesioginio darbo.