Jis prisipažino melavęs prokurorams, tyrusiems buvusį prezidentą dėl kaltinimų sukčiavimu išpučiant savo nekilnojamojo ir finansinio turto vertę.

76-erių A. Weisselbergas eksprezidento nekilnojamojo turto ir pramogų grupės vyriausiuoju finansininku dirbo nuo 2005-ųjų iki 2021-ųjų.

A. Weisselbergas, kuris pripažino savo kaltę dėl dviejų kaltinimų davus melagingus parodymus per 2020 metų apklausas sukčiavimo byloje, įkalintas likus mažiau nei savaitei iki D. Trumpo teismo, kuriame jis bus teisiamas už tai, kad nuslėpė mokėjimus vienai pornografijos aktorei už tylėjimą apie jųdviejų romaną.

Mainais už tai, kad prisipažino melavęs kalbėdamas apie Niujorke esančio nekilnojamojo turto vertę, A. Weisselbergas sutiko su prokurorais, kad jam būtų skirta mažesnė – penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Už nusikaltimus, kuriais jis buvo kaltinamas, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, teigiama kaltės pripažinimo dokumente.

Prokurorai taip pat sutiko nereikšti daugiau kaltinimų A. Weisselbergui, susijusių su jo darbu „Trump Organization“.

Vasario 16 dieną teisėjas nurodė eksprezidentui sumokėti 355 mln. dolerių (327,27 mln. eurų) kartu su palūkanomis, po to, kai jis buvo pripažintas atsakingu už tai, kad neteisėtai išpūtė savo turtą ir manipuliavo nekilnojamojo turto verte, kad gautų palankias banko paskolas ar draudimo sąlygas.

D. Trumpui, kuris prieš tapdamas politiku Niujorke buvo žymus nekilnojamojo turto vystytojas ir verslininkas, gali tekti parduoti arba įkeisti nekilnojamąjį turtą, kad sumokėtų užstatą milžiniškai baudai padengti, jei jo apeliacinis skundas dėl sprendimo nebus patenkintas.

D. Trumpo teismas

A. Weisselbergas anksčiau yra atlikęs bausmę liūdnai pagarsėjusiame Niujorko Rikerso salos kalėjime dėl savo vaidmens sukčiaujant mokesčių srityje. Už šį nusižengimą D. Trumpo šeimos bendrovei buvo skirta 1,6 mln. dolerių  (1,48 mln. eurų) bauda.

Būtent ten jis atliks paskutinę bausmę.

Pripažinus kaltę ir sutikus liudyti D. Trumpo šeimos bendrovės teisme, jam asmeniškai buvo skirta 2 mln. dolerių (1,86 mln. eurų) bauda.

Allenas Weisselbergas tikisi, kad ši situacija liks užmarštyje.

A. Weisselbergo parodymai padėjo prokurorams nuteisti „Trump Organization“ ir seserinę įmonę „Trump Payroll Corp“ dėl 17 panašių kaltinimų sukčiavimu ir mokesčių vengimu, susijusių su verslo dokumentų klastojimu.

Nors A. Weisselbergas liudijo prieš bendrovę, jis buvusio prezidento, kuris 2024 metais vėl kandidatuos į Baltuosius rūmus, neapkaltino jokiu nusikaltimu.

„Allenas Weisselbergas tikisi, kad ši situacija liks užmarštyje“, – teigė jo advokatas Sethas Rosenbergas (Setas Rosenbergas) pareiškime naujienų agentūrai AFP.

Pirmadienį prasideda prisiekusiųjų atranka D. Trumpo baudžiamojoje byloje, kurioje jis įtariamas klastojęs apskaitą, kad nuslėptų mokėjimus pornografinių filmų aktorei Stormy Daniels (Stormi Daniels).

Mokėjimą atliko artimas D. Trumpo padėjėjas, advokatas Michaelas Cohenas (Maiklas Koenas), kuris sakė, kad vėliau jam tie pinigai buvo kompensuoti.

Manhatano prokurorai teigia, kad jis tai darė siekdamas apsisaugoti nuo kompromituojančios medžiagos – apie jųdviejų romaną – paviešinimo jo 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijos metu.

D. Trumpui yra pateikti keturi kaltinamieji aktai ir 88 kaltinimai dėl įvairių įtariamų nusikalstamų veikų.

Prieš prasidedant bylos nagrinėjimui jis pareiškė esąs nekaltas.

S. Kurzas yra aukščiausio rango asmuo, įsivėlęs į kelis iš virtinės ES narę sukrėtusių skandalų, o ši byla – pirmas kartas per daugiau nei 30 metų, kai kuris nors buvęs kancleris stoja prieš teismą.

Kadaise „Vunderkindu“ vadintas S. Kurzas prieš dvejus metus atsistatydino iš kanclerio pareigų po virtinės kaltinimų kyšininkavimu, įskaitant palankių žiniasklaidos pranešimų pirkimą už valstybės pinigus.

Tai reiškė įspūdingą charizmatiško griežtosios linijos šalininko, kuris 2017 metais, būdamas 31-erių, tapo jauniausiu pasaulyje demokratiškai išrinktu vyriausybės vadovu, nuopuolį.

S. Kurzas prieš teismą stoja už tai, kad 2020 metais galimai davė melagingus parodymus parlamento komitetui, tiriančiam virtinę įtarimų dėl kyšininkavimo.

„Tikiuosi, kad procesas bus sąžiningas ir kad galiausiai bus įrodyta, jog kaltinimai yra neteisingi“, – prieš įeidamas į teismo salę žurnalistams sakė 37-erių S. Kurzas.

Jis pasmerkė tai, ką pavadino jo bylos politizavimu, ir sakė esąs įsitikinęs, kad bus išteisintas.

Jei S. Kurzas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki trejų metų kalėjimo.

Teko išbandymas

Teismo posėdis prasidėjo po 9.30 val. vietos (10.30 val. Lietuvos) laiku. Į teismo salę susirinko daug žiniasklaidos atstovų. Prieš atsisėsdamas šalia dviejų kitų kaltinamųjų, S. Kurzas linktelėjo auditorijai.

Tikimasi, kad S. Kurzas parodymus duos tik vėliau šią savaitę, trečiadienį didžiąją laiko dalį skiriant įžanginiams pareiškimams.

Prokurorai teigė planuojantys iškviesti apie 20 liudytojų, įskaitant buvusį S. Kurzo finansų ministrą ir kitus aukšto rango pareigūnus.

Buvęs kancleris kaltinamas sumenkinęs savo įtaką skiriant valstybinės įmonės vadovą.

Tačiau žiniasklaidai nutekintos telefoninių pokalbių žinutės leidžia manyti, kad S. Kurzas šį klausimą aptarė su pareigūnu, kuris vienoje žinutėje rašo: „Aš toks laimingas. Myliu savo kanclerį.“

Prokurorams iki šiol nepavyko priimti apkaltinamųjų nuosprendžių, susijusių su daugybe skandalų, kurie nuo 2019 metų sukrėtė 9 mln. gyventojų turinčią Alpių šalį.

Tikiuosi, kad procesas bus sąžiningas ir kad galiausiai bus įrodyta, jog kaltinimai yra neteisingi.

Šią savaitę dienraščio „Die Presse“ redakciniame straipsnyje pažymima, kad prokuratūrai ir pačiam teismui teko išbandymas.

Remiantis Teisingumo ministerijos statistiniais duomenimis, maždaug trys ketvirtadaliai bylų, susijusių su melagingais parodymais, paprastai baigiasi apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Filmai apie S. Kurzą

Atskiroje byloje prokurorai tiria S. Kurzo vaidmenį dėl įtariamo viešųjų lėšų švaistymo, kad sumokėtų už specialiai iškreiptas apklausas siekiant pagerinti įvaizdį ir palankiai nušviesti jo politinę karjerą.

Nors S. Kurzas, kuris neigia visus kaltinimus, atsistatydino, jo vadovauta konservatyvioji Liaudies partija (OeVP) išlieka valdžioje ir šiuo metu valdo kartu su Žaliųjų partija. Tačiau OeVP reitingai smuko.

Tai pasitarnavo kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijai (FPOe), kuri, apklausų duomenimis, prieš kitais metais vyksiančius rinkimus turi apie 30 proc. paramą.

Su nauja vadovybe partijai pavyko įveikti vadinamąjį „Ibisageito“ skandalą, kilusį 2019 metais ir sužlugdžiusį pirmąją S. Kurzo vyriausybę.

Jo tuometinis vicekancleris ir kraštutinių dešiniųjų lyderis Heinzas-Christianas Strache (Heincas Kristianas Štrachė) atsistatydino po to, kai pasirodė Ibisos saloje nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame už paramą jo rinkimų kampanijai H. Ch.-Strache žada viešųjų pirkimų sutartis moteriai, besidedančiai rusų oligarcho dukterėčia.

Nepaisant to, kad pasitraukė iš politikos, S. Kurzas, kurio socialiniuose tinkluose nuolat skelbiami įrašai apie jo keliones lėktuvais ir susitikimus su konservatyvių pažiūrų politikais, ir toliau sulaukia žiniasklaidos dėmesio.

Rugsėjį beveik vienu metu pasirodė keli filmai apie jo politinę karjerą: vienas kritiškas, kiti du – jį liaupsinantys, bet interviu S. Kurzas davė tik pastarųjų kūrėjams.

Dabar jis dalyvauja kelių privačių tarptautinių įmonių veikloje, be kita ko, kartu su buvusiu Izraelio „NSO Group“ vadovu įsteigė kibernetinio saugumo bendrovę. „NSO Group“ gamina prieštaringai vertinamą šnipinėjimo programinę įrangą „Pegasus“.

Kelno prokurorai pareiškime nurodė, kad maždaug 30 policijos pareigūnų atliko kratas šešiose vietose, įskaitant R. M. Woelki rezidenciją ir IT centrą, kuriame tvarkomi Bažnyčios elektroniniai laiškai.

„Priemonės vyko be incidentų, o atitinkamose vietose, kuriose buvo atliktos kratos [didžiausioje Vokietijos arkivyskupijoje], iš esmės buvo bendradarbiaujama“, – teigė prokurorai.

Jie pridūrė, kad siekdami išvengti klaidingų interpretacijų jie norėjo „aiškiai pažymėti, kad kaltinamasis jokiu būdu nėra įtariamas aktyviu ar net pasyviu prievartos veiksmų slėpimu ar dalyvavimu juose“.

66 metų R. M. Woelki sulaukė griežtos kritikos dėl to, kaip dorojosi su plačiai paplitusiu dvasininkų vykdomu vaikų tvirkinimu, įskaitant įtarimus, kad jis padėjo nuslėpti dviejų Diuseldorfo kunigų, iš kurių vienas jau mirė, prievartą.

Kelno prokuratūra praėjusį mėnesį paskelbė, kad, remdamasi vieno pasauliečio baudžiamuoju skundu, atlieka tyrimą dėl įtariamo melagingų parodymų davimo.

Kovo pabaigoje vykusiame teismo posėdyje dėl žiniasklaidos teisių prieš garsų laikraštį „Bild“ R. M. Woelki paliudijo, kad niekada neskaitė dviejų dokumentų, susijusių su išnaudojimu kaltinamu kunigu, ir nebuvo supažindintas su jų turiniu.

Tačiau 2018 metais laiške Vatikanui jis galimai paminėjo tuose dokumentuose esančią informaciją, įskaitant duomenis apie kunigo seksualinę prievartą prieš jaunuolius.

Pagal Vokietijos įstatymus už melagingus parodymus gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, o mažiausia bausmė – vieni metai kalėjimo.

Vokietijos baudžiamosios teisės sistema vis aktyviau imasi persekioti už nusikaltimus, susijusius su pastaraisiais dešimtmečiais Romos Katalikų Bažnyčią sukrėtusiais seksualinio išnaudojimo skandalais.

Šį mėnesį Vokietijos teismas nurodė Kelno arkivyskupijai sumokėti 300 000 eurų kompensaciją kunigo pakartotinės seksualinės prievartos aukai.

Iki šiol Bažnyčia Vokietijoje nukentėjusiesiems yra išmokėjusi apie 40 mln. eurų.

2018 metais Vokietijos vyskupų konferencijos užsakymu atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad 1946–2014 metais 1 670 dvasininkų įvykdė kokią nors seksualinę prievartą prieš 3 677 nepilnamečius.

Manoma, kad tikrasis aukų skaičius yra daug didesnis.

2021 metais popiežius Pranciškus įsakė atlikti Kelno arkivyskupijos apaštališkąją vizitaciją po to, kai buvo paskelbta atskira griežta ataskaita apie vaikų seksualinį išnaudojimą, įskaitant R. M. Woelki tyrimą dėl, kaip teigė arkivyskupija, galimų jo klaidų.

Apie tai pareigūnai informavo Petro Gražulio apkaltos komisijai vadovavusį parlamentarą Liną Slušnį.

„Džiaugiuosi, kad prokuratūra į liudijimą ir pateiktą medžiagą pažiūrėjo principingai“, – penktadienį BNS sakė parlamentaras.

„Tai rodo, kad pateikta medžiaga yra verta atskiro dėmesio kolegai ir kiek liūdna, kai tokiu atsakingu klausimu kolegos gali sau leisti reikšti teiginius, kuriuos galima traktuoti kaip melą. Dar liūdniau, kad neveikia net įspėjimas apie pasekmes dėl melagingų parodymų“, – teigė jis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis A. Palionis parlamentinei komisijai nurodė matęs, kad socialdemokratas Linas Jonauskas 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį Seimo posėdį pats užsiregistravo ir balsavo dėl sesijos darbų programos.

Pasak A. Palionio, P. Gražulis buvo padėjęs kairę ranką link L. Jonausko balsavimo pulto, tačiau mygtukų nepaspaudęs.

„Sakau: Petrai, nejuokauk. Ir Petras tikrai nepaspaudė mygtukų“, – apkaltos komisijai tvirtino A. Palionis.

Jis sakė galįs garantuoti, kad L. Jonauskas pats balsavo.

Sakau: Petrai, nejuokauk. Ir Petras tikrai nepaspaudė mygtukų.

Tuo metu teismo ekspertai konstatavo, kad balsavimo laiku nefiksuota socialdemokrato veiksmų ties jo elektroninio balsavimo pultu, o greta sėdintis P. Gražulis „kaire ranka atlieka nenustatytą veiksmą (-us) ties savo darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele ir ištiesęs ranką atlieka nenustatytus veiksmus ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele“.

Seimo nariai, liudydami specialiajai komisijai, pasirašo, kad pažada sakyti tiesą ir yra įspėjami apie baudžiamąją atsakomybę už melagingą liudijimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas būtent dėl melagingo liudijimo apkaltos proceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisijai.

A. Palionis penktadienį BNS sakė, kad prokurorai su juo dar nesusisiekė dėl šio tyrimo.

„Atliks ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškins“, – teigė jis.

Parlamentaras tvirtino savo liudijimo neketinąs atsisakyti.

„Kaip aš galiu juos (parodymus – BNS) pakeisti, jeigu pasakiau tai, ką mačiau“, – sakė A. Palionis.

„Pažiūrėkite filmą ir matysite, kad jis (L. Jonauskas – BNS) lygiai taip pat atlieka veiksmus, kaip ir P. Gražulis, tik tiek, kad jų nesimato“, – tvirtino politikas.

P. Gražulio veiksmus tyrusi apkaltos komisija valdančiųjų balsais nusprendė, kad Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras balsavo už kitą Seimo narį, todėl yra pagrindas pradėti jam apkaltą.

Šiai išvadai dar turi pritarti Seimas.

Jeigu prokurorai norės A. Palionį apklausti kaip įtariamąjį, generalinė prokurorė turės kreiptis į Seimą dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Raseinių rajone, Betygalos miestelyje, devyniolikmetis gyventojas, nors ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą, pamelavo policijos tyrėjai.

Liudytojo apklausos metu jis davė melagingus parodymus, esą motinos sutuoktinis jį sumušė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo.

Linksmybės – vonioje

Teisėsaugininkai narpliojo tyrimą, kuriame išaiškinta, kuo užsiiminėjo dviejų naktinių klubų Vilniuje ir Klaipėdoje vadovai, administratorės ir striptizo šokėjos.

Naktinių klubų savininkai buvo įtariami pasisavinę didelės vertės turtą, legalizavę nusikalstamu būdu gautą turtą bei įvykdę kitus nusikaltimus finansų sistemai. Lietuvos valstybei galėjo būti padaryta šimtų tūkstančių eurų turtinė žala.

Tiriant šią bylą teisėsaugininkų akiratyje atsidūrė 1992–1993 m. į Seimą išrinktas R.Ž.

Paaiškėjo, kokiu būdu šis buvęs politikas linksminosi uostamiestyje įsikūrusiame naktiniame klube.

Buvęs Seimo narys, viešai pristatomas kaip visuomenės ir politikos veikėjas, todėl abejoti jo gebėjimu suvokti, kas yra seksualinė paslauga, nėra pagrindo.

Klubo duris užvėrę pasiturintys uostamiesčio vyrai pasilinksminimo vietoje galėjo tikėtis bet kokių pramogų.

Apie tai, ką iš tiesų veikė vieną 2012-ųjų naktį, pats R.Ž. papasakojo ikiteisminio tyrimo tyrėjams. Vyras prisipažino, kad tenkino lytinę aistrą su viena šokėjų sūkurinėje vonioje.

"2012 metais, tikslios datos tikrai neprisimenu, klube ir man buvo suteiktos seksualinės paslaugos. Aš buvau su viena iš merginų, kiek prisimenu, jos vardas ar slapyvardis buvo V. "Jakuzi" kambaryje man buvo suteiktos seksualinės paslaugos, tai yra mano lytinė aistra buvo patenkina oraliniu būdu", – tokius parodymus apklausiamas davė R.Ž.

Pramogos vonioje šiame klube kainavo 1 tūkst. litų, t. y. beveik 290 eurų.

Bauda – už melavimą

Vėliau vyras išsigynė šių žodžių ir teisme ėmė aiškinti, esą bylos tyrėjai jo prašė padėti teisėsaugininkams, neva sėkmingam bylos užbaigimui tereikėjo tinkamo liudijimo. Esą taip buvęs politikas ir sutiko duoti parodymus, kurių vėliau išsigynė.

Byla dėl klubų vadovų, administratorių ir kitų darbuotojų nusikalstamos veikos išnagrinėta dar prieš kelerius metus, 2019-aisiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija padėjo galutinius taškus šiame baudžiamajame procese.

Tačiau vieną bylos liudininkų pasivijo naujas procesas.

Klaipėdos apygardos teismas panaikino apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį už melagingų parodymų davimą teisme, pripažino vyrą kaltu ir skyrė jam 5 649 eurų baudą, nurodė ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Turėjo žinoti, kas yra seksas

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, o bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jį išteisino tuo pagrindu, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Prokuratūra dėl tokio teismo nuosprendžio pateikė apeliacinį skundą – prašė išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir vyrą nuteisti.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs apygardos teismas prokuroro skundą patenkino – išteisinamąjį nuosprendį panaikino, pripažino vyrą kaltu dėl melagingų parodymų davimo.

Teisėjų kolegija nesutiko su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamasis neteisingai suprato aplinkybes, apie kurias buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, o nuogos merginos šokį sūkurinės vonios kambaryje vertindamas kaip suteiktas seksualines paslaugas, suklydo.

Apygardos teismas pažymėjo, kad kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, ne tik nurodė, jog klube jam buvo "suteiktos seksualinės paslaugos", bet ir nurodė konkretų jam suteiktos šios paslaugos būdą, todėl kalbėti apie galimą suklydimą nėra pagrindo, juolab kad kaltinamasis yra aukštąjį išsilavinimą turintis ir įmonei vadovaujantis asmuo.

Pasak teismo, buvęs Seimo narys, viešai pristatomas kaip visuomenės ir politikos veikėjas, todėl abejoti jo gebėjimu suvokti, kas yra seksualinė paslauga, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad kaltinamasis, suprasdamas, jog duoda tikrovės neatitinkančius, melagingus parodymus, melavo, žinomai melagingai parodydamas, kad per jo apsilankymą klube mergina jam nesuteikė seksualinių paslaugų.

"Kaltinamojo, apklausto vykstant ikiteisminiam tyrimui, parodymuose užfiksuoti teiginiai apie jam klube suteiktas seksualines paslaugas – lytinės aistros patenkinimą oraliniu būdu – vis dėlto yra objektyvi tiesa", – mano teismas.

Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padaryta tyčia, siekiant suklaidinti teismą ir sutrukdyti nustatyti objektyvią tiesą baudžiamojoje byloje, dėl to skirta didesnė nei minimali bauda.

Nuosprendis per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Klaipėdos apygardos teismas, pakeitęs išteisinamąjį apylinkės teismo nuosprendį, skyrė buvusiam politikui  5 649 eurų baudą.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, kaltinimai vyrui buvo pareikšti dėl to, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje asmenys buvo kaltinami dėl nusikalstamų veikų, tarp kurių buvo pelnymasis iš kito asmens prostitucijos, prisiekęs sakyti tiesą ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad striptizo klube dirbusi mergina sūkurinės vonios kambaryje jam suteikė seksualines paslaugas, patenkindama jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau bylą nagrinėjant teisme jau nurodė, kad seksualinės paslaugos jam nebuvo suteiktos.

Pasak teismo, kaltinamasis savo kaltės nepripažino, o bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs apylinkės teismas jį išteisino tuo pagrindu, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Prokuratūra dėl apylinkės teismo nuosprendžio pateikė apeliacinį skundą – prašė išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir vyrą nuteisti.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs apygardos teismas prokuroro skundą patenkino – išteisinamąjį nuosprendį panaikino, pripažino vyrą kaltu dėl melagingų parodymų davimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad striptizo klube dirbusi mergina sūkurinės vonios kambaryje jam suteikė seksualines paslaugas.

Teisėjų kolegija nesutiko su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamasis neteisingai suprato aplinkybes, apie kurias buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, o nuogos merginos šokį sukūrinės vonios kambaryje vertindamas kaip suteiktas seksualines paslaugas suklydo.

Apygardos teismas pažymėjo, kad kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, ne tik nurodė, jog klube jam buvo „suteiktos seksualinės paslaugos“, bet ir nurodė konkretų jam suteiktos šios paslaugos būdą, todėl kalbėti apie galimą suklydimą nėra pagrindo, juolab kad kaltinamasis yra aukštąjį išsilavinimą turintis ir įmonei vadovaujantis asmuo, buvęs Seimo narys, viešai pristatomas kaip visuomenės ir politikos veikėjas, todėl abejoti jo gebėjimu suvokti, kas yra seksualinė paslauga, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčia, t. y. suprasdamas, jog duoda tikrovės neatitinkančius, melagingus parodymus, ir norėdamas taip veikti, melavo, žinomai melagingai parodydamas, kad jo apsilankymo klube metu mergina jam nesuteikė seksualinių paslaugų.

Kaltinamojo, apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymuose užfiksuoti teiginiai apie jam klube suteiktas seksualines paslaugas – lytinės aistros patenkinimą oraliniu būdu – vis dėlto yra objektyvi tiesa.

Pasak bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusio teismo, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai yra priešingi ir prieštaringi.

„Toks jų neatitikimas negali būti paaiškinamas ir pateisinamas nei ilga bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme trukme ir nemažo laiko tarpo tarp apklausų, nei pastarojo neatsargumu ar apklausos ikiteisminio tyrimo metu susiklosčiusios situacijos nesupratimu ir galimu neteisingu įvertinimu, kaip skundžiamame nuosprendyje sprendė pirmosios instancijos teismas“, – teigia teismas.

Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padaryta tyčia, siekiant suklaidinti teismą ir sutrukdyti nustatyti objektyvią tiesą baudžiamojoje byloje, dėl to skirta didesnė nei minimali bauda.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Reta byla

„Man labai bloga“, – pareiškė Sandra Baliulevičiūtė, teisėjai pradėjus garsinti jos parodymus, duotus M.Mažeikos teisme tada, kai judviejų advokatams pavyko pasiekti, kad tai būtų uždaras teismo procesas.

Kaip jau rašyta, S.Baliulevičiūtė turėjo neprognozuojamu elgesiu garsėjančio M.Mažeikos, ką byloja ir jo pravardė, byloje nukentėjusiosios statusą. Šis jai buvo suteiktas po didelį atgarsį turėjusio vieno Žemaičių gatvės buto šturmo, surengto 2018-ųjų lapkritį Kauno specialiųjų tarnybų. Tačiau M.Mažeikai stojus prieš teismą dėl žiauraus elgesio su ja, iš nukentėjusiosios tapo teisiamojo bendrininke, kaip ir jai antrinęs Eugenijus Brazinskas.

Trečia kaltinamoji, davusi M.Mažeikos teisme melagingus parodymus – jo mama Nijolė Agnietė Mažeikienė, sumokėjusi už sūnaus paleidimą į laisvę, kai jis buvo prieš puspenktų metų suimtas įtariant nušovus savo draugą, 20 tūkst. eurų užstatą. Tačiau šis buvo konfiskuotas valstybės naudai, laisvėje atsidūrusiam M.Mažeikai ir toliau darant nusikaltimus. Ir šios Kauno apygardos teismo nutarties N.A.Mažeikienė neskundė.

Tai, už ką teisiama minėta trijulė, – dar gana reta mūsų teismų praktikoje byla, nors melagingų parodymų davimas juose – gana dažnas reiškinys. Už tai gresia viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Sandra Baliulevičiūtė. Vilmanto Raupelio nuotr.

Pateko į teisinius spąstus

80-metė N.A.Mažeikienė – vienintelė iš teisiamųjų pripažįsta jai pareikštą kaltinimą. Nors jį pagarsinus, iš pradžių teigė, kad nieko neprisimena, bet, „jeigu taip parašyta, prisipažįsta.“ Galiausiai apsistojusi ties „prisipažįstu, bet neprisimenu.“

80-metė N.A.Mažeikienė – vienintelė iš teisiamųjų pripažįsta jai pareikštą kaltinimą.

N.A. Mažeikienei pareikštas kaltinimas dėl melagingų parodymų grindžiamas tuo, kad ši bandė tikinti jos sūnaus bylą dėl smurto prieš S.Baliulevičiūtę nagrinėjusį tą patį Kauno apylinkės teismą, jog daug draugių turėjęs jos sūnus asmeniškai S.Baliulevičiūtės nepažįsta. Tik iš matymo. O pagarsinus visai kitokius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, N.A.Mažeikienė pareiškė, kad po šiais – ne jos parašas. Dėl to teko kviesti į teismą ir šį N.A.Mažeikienės apklausos protokolą pildžiusią policijos tyrėją. Ši patvirtino, kad N.A.Mažeikienė jai teigė, jog jos sūnus su S.Baliulevičiūte draugavo apie porą metų. Buvo jiedu apsistoję jos namuose ir sūnaus sulaikymo išvakarėse. Prieš tai kartu gyveno šio išsinuomotame bute Kęstučio gatvėje. Ir, kad jiedu nuolat pykosi, nes sūnus – ūmaus būdo, o S.Baliulevičiūtė nenorėjo jam nusileisti.

Pareiškus N.A.Mažeikienei įtarimą dėl melagingų parodymų teisme, ji teisinosi taip pasielgusi iš susijaudinimo. Be to, yra jau garbaus amžiaus ir daug ką pamiršta.

Beje, duoti parodymus sūnaus teisme N.A.Mažeikienė galėjo atsisakyti. Tačiau savanoriškai juos davė, taip patekdama į teisinius spąstus, kuriuose šiandien yra atsidūrusi. Nes prisiekė teismui, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės bei buvo perspėta dėl gresiančios atsakomybės už melagingus parodymus.

Gelbėti N.A.Mažeikienę dar bando dukra, parašiusi prašymą atleisti mamą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Šis M.Mažeikos sesers prašymas yra prijungtas prie teismui perduotos bylos. O ji pati atlydi mamą į teismo posėdžius.

Teista ir draugė

Nei Jonavos rajone gyvenanti ir niekur nedirbanti S.Baliulevičiūtė, nei aukštąjį išsilavinimą ir mažąją bendriją turintis Prienų rajono gyventojas E.Brazinskas savo kaltės davus melagingus parodymus M.Mažeikos teisme nepripažįsta.

30-metė S.Baliulevičiūtė kaltinama taip pat prisiekusi, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės bei būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, bandžiusi padėti M.Mažeikai išvengti atsakomybės, pareiškusi, jog ją sumušė ne jis, o nepažįstama mergina. Nors pirmosios apklausos metu, kaip ir apklausta papildomai, teigė, kad prieš ją smurtavo M.Mažeika. Ir daugiau nieko bute nebuvo.

24-erių E.Brazinskas kaltinamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis antrinęs S.Baliulevičiūtei esą M.Mažeikos prašymu tada atvežęs apie 1 val. nakties į jo išsinuomotą butą merginą, kurią po kelių valandų išvežė. Ir žino, kad ji sumušė S.Baliulevičiūtę. Tačiau nežinantis šios mįslingosios nakties vaiduoklės anketinių duomenų. Ir negalintis nurodyti, kur ji gyvena, nors ir parvežė ją po „incidento“ namo.

E.Brazinskas ligi šiol teisėsaugininkams užkliuvęs nebuvo. O 30-metė S.Baliulevičiūtė yra teista už automobilio vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 2018-ųjų rugsėjį, t.y. prieš porą mėnesių iki M.Mažeikos bylon sugulusių įvykių. Sulaikyta tada netoli Karmėlavos neblaivi prie automobilio „Audi A3“ vairo, ji pripūtė į alkoholio matuoklį 2,5 promiles. Nors buvo apie 11 val. dienos. Už tai tas pats Kauno apylinkės teismas jai dvejiems metams atėmė teisę vairuoti transporto priemonę bei skyrė 1700 eurų baudą, kurią įpareigojo sumokėti per vienerius metus. S.Baliulevičiūtė minėto baudžiamojo įsakymo neskundė. Tačiau paskirtos baudos iki šiol nesumokėjo. O už kelių savaičių po šios paskyrimo kartu su M.Mažeika, kuris taip ne kartą buvo sulaikytas vairuojantis automobilį apsvaigęs, nors niekada neturėjo vairuotojo teisių, pateko į šią vienuoliktu teistumu jo biografijoje pasibaigusią istoriją.

Eugenijus Brazinskas. Vilmanto Raupelio nuotr.

Iškalbingi namų darbai

Į ketvirtadienį įvykusį Kauno apylinkės teismo posėdį visi teisiamieji atvyko, atlikę su savo advokatais namų darbus.

N.A.Mažeikienę ginantis nuolatinis jos sūnaus advokatas Ričardas Girdziušas pateikė teismui privačios klinikos išduotą medicininę pažymą apie jo ginamajai konstatuotą atminties sutrikimą ir skirtą gydymą bei teigiamą šios ilgametės Sargėnų ir Vytėnų bendruomenės centro pirmininkės charakteristiką. Tokią pačią už N.A.Mažeikienę laiduoti norinčios jos dukters charakteristiką teismui parašė ir Domeikavos seniūnija.

E.Brazinską ginantis advokatas Vytautas Merkšaitis prašė išreikalauti iš M.Mažeikos bylos jo ginamojo duotus parodymus, už kuriuos šis teisiamas, nes tik po šio įrašo perklausos E.Brazinskas duos parodymus savo byloje.

S.Baliulevičiūtė su savo advokatu Edgaru Jautakiu, atstovavusiu ją kaip nukentėjusiąją ir M.Mažeikos byloje, taip pat buvo paruošę namų darbus, nes, prasidėjus S.Baliulevičiūtės apklausai, ši pareiškė, kad viskas buvo jau gana seniai ir tai, ką ji sakė tada teisme, yra tiesa. Ir ji neturi, ką daugiau pasakyti. Tačiau bylą nagrinėjančiai teisėjai Tatjanai Butkienei pareikalavus sukonkretinti, ar ji neprisimena, ką tada sakė, ar atsisako duoti parodymus, S.Baliulevičiūtė apsistojo ties tuo, kad teisėja pagarsintų, ką ji teigė M.Mažeikos teisme.

Ko išsigando teisiamoji?

Teisėja spėjo perskaityti tik pirmuosius minėtų parodymų puslapius apie tai, kad M.Mažeika niekada šios teisiamosios nemušė, kaip jie nebuvo ir sugyventiniai, o tik lovos partneriai. O anksčiau ji pasakojo kitaip, nes pirmą kartą buvo apklausta dar ligoninėje, t.y. jai skirtų stiprių vaistų poveikyje, o pakartotinai – vos išrašyta iš ligoninės. Ir nusprendė M.Mažeikos teisme prisipažinti, kad jį apkalbėjo supykusi dėl to, kad „jis duodasi su kitomis“. Iš tikrųjų tąnakt jis nuėjo miegoti anksčiau už ją. Ir tik po to – apie trečią nakties ji išgirdusi beldimą į duris ir įsileidusi E.Brazinsko atvežtą moterį, berods, vardu Ievą. Ši, kaip ir ji, buvo neblaivi. Ir veržėsi pas miegantį M.Mažeiką, bet ji neleido, dėl ko kilo konfliktas. Ir jos oponentė kelis kartus trenkė jai į veidą. Kokios to pasekmės, ji pamatė tik ryte, pažvelgus į save veidrodyje. Ir išsigando, nes turėjo eiti į darbą, kuriame ką tik pradėjo dirbti. Todėl ir nusiuntė mamai vaizdo įrašą, kaip ji atrodo, teigdama esą M.Mažeika ją pagrobė ir neišleidžia. Tiesiog nepagalvojusi, kad jis dėl to gali būti teisiamas.

S.Baliulevičiūtė pertraukė teisėją, prašydama pertraukos, pradėjus skaityti apie tai, kad ji niekada neketino žudytis, kaip neatsargiai leptelėjo specialiosioms tarnyboms šturmavus M.Mažeikos išsinuomotą butą.

Po pertraukos S.Baliulevičiūtė grįžo į teismo salę apsiverkusi. Ir teisėjai pasiteiravus, ar galima tęsti posėdį, atsakė: „Gal ne.“

Nijolė Agnietė Mažeikienė (viduryje). Vilmanto Raupelio nuotr.

Apskųstas ir įsiteisėjęs nuosprendis

Kaip jau rašyta, Asilo gelbėtojų byla susijusi su M.Mažeikai pernai lapkritį Kauno apylinkės teismo paskelbtu nuosprendžiu, baigus nagrinėti minėto vieno Žemaičių gatvės buto šturmo 2018-ųjų lapkričio 29-osios vidurdienį aplinkybes.

Šioje byloje 44-erių M.Mažeika kaltintas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kokaino, nesunkiai sutrikdęs buvusios savo keturiolika metų jaunesnės sugyventinės sveikatą, šią kankinant ar kitaip itin žiauriai.

Šturmuotame bute teisėsaugininkai aptiko kokaino bei tablečių su psichotropine medžiaga – lorazepamu. Rasta pastarųjų ir per M.Mažeikos asmens kratą policijoje. O ekspertai, kuriems jis tada buvo nuvežtas, aptiko draudžiamų medžiagų ir sulaikytojo organizme.

Šią bylą nagrinėjusi teisėja Rasa Paulauskaitė pripažino M.Mažeika smurtavus prieš S.Baliulevičiūtę ir skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

R.Paulauskaitės nuosprendį apskundė ir M.Mažeika, ir nukentėjusioji. Tačiau, Kauno apygardos teismas S.Baliulevičiūtės skundą atmetė. O M.Mažeikos tenkino iš dalies – išteisindamas jį tik dėl disponavimo šturmuotame bute aptiktais kvaišalais, turint tikslą juos ir platinti. Dėl to M.Mažeikai skirta bausmė sumažinta beveik metais – iki trejų metų ir 20 dienų įkalinimo.

Šį Kauno apygardos teismo sprendimą M.Mažeika su savo advokatu R.Girdziušu apskundė Aukščiausiajam Teismui. Šis, anot R.Girdziušo, jų skundą priėmė, tačiau posėdžio datos dar nepaskyrė.

Svarbiausias sprendimas – netrukus

Belaukdamas Kauno apylinkės teismo verdikto dėl smurto prieš S.Baliulevičiūtę, M.Mažeika išgirdo ir nuosprendį dėl jau minėto savo draugo, kaip ir jis siejamo su agurkiniais, nužudymo 2016-ųjų kovą.

Šis nusikaltimas buvo įvykdytas už kelių dienų po to, kai M.Mažeikai buvo diagnozuota onkologinė liga, kurį laiką tapusi jo skydu, nors ši netrukdė jam daryti naujų nusikaltimų. Vieną iš jų vainikavo jau minėtas Žemaičių gatvės buto šturmas, surengtas specialiųjų tarnybų, nes nagrinėjant M.Mažeikos draugo nužudymo bylą kaltinamasis dėl savo ligos buvo laisvėje.

Už draugo nužudymą Kauno apygardos teismas pernai rugpjūtį įkalino M.Mažeiką dvylikai metų. Tačiau šis apsiskundė Apeliaciniam teismui. Pastarasis planuoja skelbti savo verdiktą jau spalį – dar prieš paskirtą naują posėdį M.Mažeikos gelbėtojų byloje.

Pasak teismo, žemesnės instancijos teismai teisingai vertino, jog pareigūnė negalėjo būti byloje apklausiama kaip neutrali liudytoja.

„Situacija, kai išteisintoji, būdama apklausiama savo kolegos baudžiamojoje byloje apie įvykius, kuriuose ji, kaip policijos pareigūnė, dalyvavo kartu su juo, galėjo sukelti jai baimę būti pačiai patrauktai atsakomybėn“, – rašoma kasacinio teismo pranešime.

Teismo vertinimu, ji negalėjo būti apklausiama bendra tvarka, nes tikimybė, jog išteisintajai bus pradėtas ar atnaujintas ikiteisminis tyrimas, nebuvo tik hipotetinė.

„Faktas, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tik dėl jos kolegos, negarantavo jai teisinio imuniteto“, – teigia LAT.

Teisėjų kolegija nusprendė, jog E. Karaliūnaitė šioje byloje apklausiama galėjo būti tik su jos sutikimu ir nebūdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ar atsisakymą juos duoti.

Ji buvo teisiama už tai, kad apklausiama kaip liudytoja savo kolegos policijos pareigūno baudžiamojoje byloje apie jo veiksmus, siekdama palengvinti jo teisinę padėtį ar iš viso padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, sąmoningai davė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus.

Žiniasklaida yra skelbusi, jog pareigūnei byla iškelta dėl liudijimo apie kolegos prieš gimtadienį šventusius paauglius naudotą smurtą.

Pirmosios instancijos teismas ją dėl šio kaltinimo išteisino. Apeliacinės instancijos teismas tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui pritarė.

LAT bylą nagrinėjo pagal prokuroro skundą.

Priimdami išteisinamąjį sprendimą, teismai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjant minėto pareigūno bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, E. Karaliūnaitė ikiteisminio tyrimo metu dėl piktnaudžiavimo buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, o dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo jai buvo pareikšti įtarimai.

„Kadangi nuteistojo gynėjo skundas yra atmestas, LAT pripažįsta skunde pateiktus argumentus nepagrįstais“, – per posėdį sakė teisėjas Pranas Kuconis.

Teisėjų kolegijos neįtikino atlikėjo pareiškimas, kad jis nieko neatsimena apie neteisėtai gautą atlygį.

Ž. Žvagulio advokatas Marius Zabita kasaciniu skundu prašė palikti galioti pirmos instancijos teismo paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį, kurį vėliau pakeitė Kauno apygardos teismas.

Kauno apygardos teismas šių metų lapkritį panaikino ankstesnį Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį ir atlikėją Ž. Žvagulį  pripažino kaltu dėl melagingų parodymų davimo bei skyrė jam 2,6 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, jis davė melagingus parodymus, jog koncertuodamas Darbo partijos renginiuose, pagal sutartį, kurią partijos vardu pasirašė „darbietė“ Vitalija Vonžutaitė, 2005–2006 metais jokio honoraro negaudavo, koncertavo tik už transporto išlaidas, šios siekė 400–500 litų.

Teisėsaugos duomenimis, už Ž. Žvagulio koncertus mokėta iš neoficialios partijos kasos. Darbo partijos būstinėje rastuose išlaidų orderiuose nurodyta, kad Ž. Žvaguliui už vieną koncertą mokėti 5 tūkst. litų (apie 1,4 tūkst. eurų).

Anot Kauno apygardos teismo, tiek tyrimo metu, tiek teisme, jis privalėjo nurodyti teisingas ir tikslias aplinkybes apie kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, kadangi įtarimai bei kaltinimai toje byloje buvo pareikšti ne Ž. Žvaguliui, o kitiems asmenims.