Memorandumą pasirašė Susisiekimo, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Savivaldybių asociacijos ir kitų institucijų atstovai.

Kaip teigė renginyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis, vienas esminių programos tikslų – sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.

„Iki 2030 m. perpus sumažinti keliuose žūstančiųjų skaičių – toks yra tikslas mūsų visų“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad galiausiai norima pasiekti, jog iki 2050 m. šalies keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis.

Pasak M. Skuodžio, valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių plane numatytos penkios veiklos kryptys ir 44 įvairios priemonės.

Iki 2030 m. perpus sumažinti keliuose žūstančiųjų skaičių – toks yra tikslas mūsų visų.

Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys teigė, kad nors žuvusiųjų keliuose skaičius ilguoju laikotarpiu Lietuvoje mažėja, pastaruoju metu ši statistika vėl ima neraminti. Tad, anot jo, būtina ieškoti naujų būdų, jog galima būtų išvengti tragedijų keliuose.

„Deja, kalbant apie žuvusiųjų keliuose skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų, 2022 m. turėjome 43, o pernai – 55“, – pažymėjo V. Grašys.

Policijos duomenimis, 2022 m. keliuose žuvo 122 žmonės, o pernai – 160.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas teigė, kad valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių planas susideda iš penkių krypčių, kuriomis bus organizuojamos ir vykdomos plano priemonės, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičiaus mažinimas, kelių infrastruktūros tobulinimas, transporto priemonių būklės gerinimas, pagalbos nukentėjusiems keliuose operatyvus suteikimas ir duomenų apie avarijas analizė.

Kaip spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis, siekiant mažinti žūčių keliuose skaičių, itin svarbu daugiau investuoti į eismo infrastruktūros tobulinimą.

„Pavyzdžiui, „Via Baltica“ kelias, kurį dažnai žiniasklaida vadino mirties keliu, 40 kilometrų (...) atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sutvarkymas turės labai dideles teigiamas pasekmes“, – sakė ministras.

Policijos atstovas V. Grašys konferencijoje akcentavo, kad policija, siekdama memorandume numatytų tikslų įgyvendinimo, orientuosis į priemones, veikiant nežymėtiems pareigūnams.

„(Bus siekiama – ELTA) kad bet kurioje šalies vietoje galima būtų užfiksuoti, kai vairuotojas naudojasi mobilaus ryšio įrenginiu, dalyvaudamas eisme, pažeisdamas taisykles“, – sakė V. Grašys.

Anot jo, statistika rodo, kad dažniausiai eismo įvykiai įvyksta dėl greičio viršijimo, tad, pasak V. Grašio, policija yra pasirengusi pažeidėjus tramdyti, pasitelkdama daugiau greičio matuoklių keliuose.

„Taip pat kalbame apie neblaivių vairuotojų kontrolę. Stiprinsime šiuos pajėgumus. (...) Bet kurioje šalies vietoje bet kuriuo metu gali būti organizuojama vairuotojų blaivumo patikros priemonė“, – dėstė policijos atstovas.

Kaip skelbia ministerija, šiuo planu bendromis šalies institucijų pastangomis bus siekiama iki 2030 metų žymiai sumažinti žuvusiųjų skaičių šalies keliuose.

Memorandumą pasirašys susisiekimo ministras Marius Skuodis, policijos, „Via Lietuva“ atstovai, po pasirašymo rengiama spaudos konferencija.

Renginio metu Policijos departamentas taip pat pateiks avaringumo situaciją ir statistiką Lietuvoje.

„Reaguojant į nūdienos realijas, kibernetinio saugumo stiprinimas ir kova su nusikaltimais elektroninėje erdvėje jau eilę metų yra vienas pagrindinių Lietuvos policijos veiklos prioritetų. Tuo tarpu esminis įrankis šioje kovoje yra ne tik pažangios kompiuterinės technologijos, bet ir motyvuoti, kompetentingi bei profesionalūs policijos pareigūnai“, – sakė Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Šiandienos pasaulyje daugybę kasdienių darbų galime atlikti neišeidami iš namų, vos keliais kompiuterio mygtukų paspaudimais. Daugumai gyvenimo sričių persikėlus į elektroninę erdvę, išaugo tiek gyventojų, tiek įmonių, tiek ir valstybės institucijų pažeidžiamumo rizika.

Renatas Požėla. Policijos departamento nuotr.

„Norvegijos policijos mokyklos sukurti specializuoti mokymai, skirti pareigūnams dirbantiems su nusikaltimais elektroninėje erdvėje, yra vieni labiausiai vertinamų ir paklausiausių Europoje. Jie sukūrė išskirtinę daugiapakopę online mokymo modulių programą su didžiulės apimties kokybiškos mokymų medžiagos paketu ir praktinėmis užduotimis“, – apie mokymus pasakojo policijos vadovas.

Tikimasi, kad mokymai bus naudingi ne tik jose dalyvausiantiems Lietuvos policijos pareigūnams, bet kartu pasitarnaus perteikiant mokymų metu gautas žinias bei gerąją praktiką kitiems kolegoms. Norvegijos policijos mokyklos mokymų pagrindu planuojama kurti ir specializuotas mokymų programas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalinės žvalgybos mokymų centre.

Lietuvos policija taip pat yra pasirengusi dalintis sukaupta patirtimi kovoje su nusikaltimais elektroninėje erdvėje, prisidėdama prie naujų mokymo programų, praktinių užduočių rengimo ir mokymo renginių organizavimo kartu su partneriais iš Norvegijos policijos mokyklos.

„Bendradarbiavimas su vienu stipriausių JAV universitetų atveria naujų galimybių Lietuvos ir JAV akademiniams mainams ir prisideda prie Lietuvos užsienio politikos tikslų įgyvendinimo, gilinant JAV žinias apie Lietuvą, jos užsienio politiką ir regiono geopolitinę padėtį. Tai – svarbus impulsas Lietuvos ir JAV strateginės partnerystės stiprinimui“, – pranešime spaudai cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Memorandumą ministerijos vardu pasirašė Lietuvos ambasadorė Jungtinėse Amerikos Valstijose Audra Plepytė.

JAV Kalifornijos valstijoje, netoli San Fransisko, esantis Stanfordo universitetas įkurtas 1885 metais, šiuo metu turi daugiau kaip 17 tūks. studentų bei daugiau kaip 2 tūkst. dėstytojų. Universitetas yra tarp pirmaujančių pasaulyje pagal tarptautinius universitetų reitingus. Su Stanfordo universitetu susiję 58 Nobelio premijos laureatai.

ELTA (ELTA)

„Nors Lietuvą ir Filipinus skiria tūkstančiai kilometrų, daugybę globalių iššūkių vertiname panašiai. Pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas – dar vienas žingsnis stiprinant partnerystę su Indijos ir Ramiojo vandenynų šalimis“, – sakė ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos ir Filipinų diplomatijos vadovai taip pat aptarė autokratinių režimų keliamus pavojus tarptautinei tvarkai ir būtinybę suvienyti tarptautinės bendruomenės pastangas juos atremiant.

„Lietuvos patirtas ekonominis spaudimas atkreipė pasaulio dėmesį į tai, kiek toli gali nueiti Kinija ar bet koks kitas autoritarinis režimas. Tarptautinės bendruomenės  solidarumas  parodė, kad nei Lietuva, nei jokia kita panašioje situacijoje atsidūrusi šalis nebus palikta viena“, – teigė G. Landsbergis.

Ministrai taip pat sutarė dėl būtinybės būsimų vizitų metu tęsti dialogą, skatinti intensyvesnį bendradarbiavimą verslo, kultūros bei kitose srityse.

Šiukšlės patenka į jūrą

Memorandumą penktadienį pasirašė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas, uosta-miesčio vicemerė Lina Šukytė-Korsakė ir „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Girdvainis.

Šią dieną pirmą kartą Klaipėdoje buvo surengta masinė paplūdimių švarinimo akcija „Žuvys nerūko. Neteršk!“, kurioje dalyvavo apie 400 savanorių iš socialiai atsakingų Klaipėdos įmonių, organizacijų.

Akcijos organizatoriai – bendrovė „Klaipėdos vanduo“, globėjai – Klaipėdos savivaldybė, partneriai – „Klaipėdos paplūdimiai“ ir visame pasaulyje vykstančios upių valymo akcijos „River Cleanup“ organizatorė Lietuvoje viešoji įstaiga „Žaliosios politikos institutas“.

Akcijos „Žuvys nerūko. Neteršk!“ dalyviai penktadienį prieš vidurdienį rinkosi Pirmojoje Melnragėje, Neįgaliųjų ir Girulių paplūdimiuose ir rinkdami šiukšles susitiko Antrojoje Melnragėje.

Pasveikino: pasibaigus akcijai, dalyviai buvo vaišinami karšta arbata ir užkandžiais. Už dalyvavimą taip pat kiekvienas gavo elektroninį sertifikatą, pažymintį, kad tapo tvarios Klaipėdos ambasadoriais. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kiekvienas akcijos dalyvis gavo elektroninį sertifikatą, pažymintį, kad nuo šiol jis tampa tvarios Klaipėdos ambasadoriumi.

„Tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį, kad visos šiukšlės, kurios patenka ne tik į gyvąją gamtą, bet ir ant šaligatvio, asfalto, netgi ant žolės, esant gausiam lietui, patenka į lietaus nuotekų tinklus. Dalį jų mes išvalome, bet ypač plastiko dalelės ar nuorūkos su lietumi patenka į upes – Dangės upę, Kuršių marias ir galiausiai – į jūrą“, – apie šiukšlinimo padarinius kalbėjo B. Jonikas, kuris teigė besiviliantis, kad ši akcija gyvuos dar ne vienerius metus.

Žmonės – vis sąmoningesni

L. Šukytė-Korsakė pažymėjo, kad žmonės tampa sąmoningesni, o tai džiugina.

„Pakelta nuo žemės šiukšlė ar paimtas plastiko butelis, nuorūka gal šiandien pasaulio neišgelbės, bet turime nuo mažų darbų pradėti daryti didžiulius pokyčius gamtoje. Norėdami padaryti švarią, gražią, tvarią Klaipėdą, visus kviečiu šią tradiciją palaikyti kiekvienais metais“, – skatino vicemerė.

Biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ atsakinga už švarą ir tinkamos infrastruktūros paruošimą poilsiauto-jams prieš vasaros sezoną, tad tokios iniciatyvos – itin prasmingos ir prisideda prie didelių pokyčių.

A. Girdvainis palinkėjo pirmiausia keisti požiūrį į rūšiavimą, gamtos saugojimą. Atsinešus maišą, pilną maisto, ne-patingėti jo išsinešti ir po savęs gamtą palikti švarią.

„Linkiu visiems skleisti šią mintį, vadovautis šituo principu ir manau, kad vieną kartą akcijos jau nebereikės. Visi būsime laimingi, džiaugsimės gražiais paplūdimiais, paežerėmis, paupiais ir miestu“, – sakė A. Girdvainis.

Džiaugėsi: „Tvariausio miesto“ memorandumą pasirašė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas A. Girdvainis (kairėje), vicemerė L. Šukytė-Korsakė ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius B. Jonikas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Nepratinkite žuvų rūkyti“

Viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ekologė Vaida Griškevičienė trumpai papasakojo apie atsakingą vartojimą, at-liekų prevenciją ir paneigė klaidžiojančius mitus apie rūšiavimą.

Žmogui gamtos reikia, gamtai žmogaus – ne. Turėkime omenyje, kad mes čia esame svečiai.

„Žmogui gamtos reikia, gamtai žmogaus – ne. Turėkime omenyje, kad mes čia esame svečiai“, – sakė ekologė.

Ji taip pat priminė, kaip žmonių veiksmai atsiliepia ne tik gamtai, bet ir jos gyventojams.

„Neretai gyvūnai palaiko mūsų šiukšles maistu. Man sakė, kad čia žuvys nerūko. Aš esu iš Vilniaus, mūsų an-tys jau meta rūkyti. Nepratinkime žuvų rūkyti, kad nereikėtų atpratinti“, – šmaikštavo V. Griškevičienė.

Remiantis „Eurostato“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sukuria apie 500 kg atliekų. Skaičiuojant, jog daugelis žmonių kasmet atostogauja mažiausiai 14 dienų, keturių asmenų šeima vien per atostogas gali sukaupti net apie 80 kg atliekų.

Tikimasi, kad rekonstruota trasa bus svarbiu traukos centru tiek sportininkams, tiek saugaus eismo mokymams.

Dokumentą dėl trasos rekonstrukcijos pasirašė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos vadovas Karolis Ramoška. Dokumentas galios penkerius metus.

„Neatleistina, kad taip ilgai šitas svarbus objektas, kuris gali būti tikrai puikiu traukos objektu tiek sportininkams, tiek visuomenei, turistams, jog jis iki šiol yra tokios būklės, – pasirašymo metu kalbėjo J. Šiugždinienė. – Ir mums, aišku, labiausiai gaila, kad mūsų aukščiausio lygio sportininkai negali naudotis šia trasa taip, kaip galėtų, kadangi ji neatitinka šiuo metu jokių tarptautinių saugumo reikalavimų.“

Pasak jos, memorandumą pasirašiusios pusės sieks trasą „pakelti naujam gyvenimui“ ir surengti čia tarptautines varžybas.

Anksčiau ministrė akcentavo, kad ši trasa yra labai svarbi automobilių ir motociklų sportui, tačiau šiuo metu sportininkai gali ja naudotis ribotai, nes ji tinka ne visoms varžyboms.

M. Skuodis savo ruožtu pabrėžė, jog techninio sporto bendruomenė yra „vieni iš labiausiai prisidedančių prie saugaus eismo propagavimo Lietuvoje“.

„Tai yra tie žmonės, kurie žino, kaip vairuoti transporto priemones, tie žmonės, kurie nelaksto taip, kaip kiti, kurie neturi tos patirties ir nelabai žino, kaip tas automobilis gali būti valdomas, ir aš labai tikiuosi, kad (...) mes galėsime bendromis pastangomis paversti šį objektą kartu ir saugaus eismo propagavimo skatinimo centru Lietuvoje“, – kalbėjo ministras.

Pasak Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos vadovo, rekonstruojant trasą jau dabar padaryti darbai, kurių niekas „nedarė eilę metų“ ir teigė, jog jo vadovaujama organizacija prisidės viskuo, kuo gali, kad žiedas atsigautų ir vėl klestėtų.

Tikrai tikime ir tikimės, kad šis žiedas atsigaus.

„Kalbant apie įvairius pareigūnų mokymus, visuomenės mokymą, įvairius kitus įveiklinimo būdus, tai tikrai tikime ir tikimės, kad šis žiedas atsigaus“, – sakė K. Ramoška.

Ministerija trasos rekonstrukcijai ir įveiklinimo projektui skirs 200 tūkst. eurų, Kauno rajono savivaldybė per 2023-2024 metus biudžete privažiavimo keliui prie „Nemuno žiedo“ numato skirti 1,2 mln. eurų.

Lenktynių trasos atnaujinimo darbai vyktų etapais, juos tikimasi pradėti rudenį. Šiemet numatytas dalinis trasos atnaujinimas.

Rekonstravus „Nemuno žiedą“, Kauno rajone atsirastų nacionalinio ir regioninio lygio trasa, kur būtų organizuojamos nacionalinės ir tarptautinės varžybos, technikos sporto šakų varžybos, ekstremalaus vairavimo mokymai, skatinamas vietos ir tarptautinis sporto turizmas.

2015 metais lenktynių trasą valdanti bendrovė dėl skolų valstybei paskelbė bankrotą. Po to trasai valdyti buvo įsteigta viešoji įstaiga „Nacionalinis žiedas“. Registrų centro duomenimis, „Nacionalinis žiedas“ šiuo metu likviduojamas dėl bankroto, todėl trasos valdytoju paskirta biudžetinė įstaiga Lietuvos sporto centras.

Diskusijos metu buvo aptartas Lietuvos futbolo klubų atstovavimas Lietuvos futbolo federacijoje bei finansavimo iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos futbolo klubai bei futbolo akademijos.

„Lietuvos futbolo klubai, kurie žaidžia A lygoje ir Pirmoje lygoje, supranta, kad politikų iniciatyvos kelia didelį ažiotažą, tačiau labai svarbu suprasti, kad tiek Lietuvos futbolo valdymas, tiek klubų atstovavimas Lietuvos futbolo federacijoje, yra išskirtinai Lietuvos futbolo bendruomenės klausimai.

Lietuvos futbolo federacijoje sudaryta speciali darbo grupė paprašė klubų pateikti savo siūlymus, kaip tobulinti esamus įstatus, kad klubų atstovavimas atitiktų pačių klubų poreikius bei įvardinti esmines problemas, su kuriomis susiduria klubai savo veikloje“, – teigė „Optibet A lygos“ prezidentas Janas Nevoina.

Diskusijos metu buvo nutarta, kad klubai pateiks memorandumą, kuriame išdėstys savo pozicijas tiek dėl klubų atstovavimo, tiek atkreips politikų dėmesį į klubų finansavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų problemas, futbolo akademijų finansavimo poreikį bei sudėtingą situaciją su futbolo infrastruktūra.

„Politikų pasisakymų fone nublanksta esminės futbolo klubų veiklos problemos, susijusios su nesutvarkytais valstybės finansavimo klausimais, akademijų, kuriose ugdomi jaunieji futbolo talentai, stiprinimas bei valstybės investicijų į futbolo infrastruktūrą klausimai. Lygos priėmė sprendimą išreikšti savo vieningą poziciją šiais klausimais.

Esame įsitikinę, kad dabar reikalingos ne tuščios politinės batalijos, o bendras konstruktyvus darbas“, – sakė „Optibet Pirmos lygos“ direktorė Diana Jonaitienė.

Depresija ‒ labiausiai paplitęs psichinės sveikatos negalavimas, kuris daro didelę socialinę ir ekonominę žalą. Be tiesioginių išlaidų gydymui yra ir mažiau akivaizdžių netiesioginių nuostolių dėl sumažėjusio darbingumo – depresija produktyvumą gali sumažinti iki 25 proc. Depresija taip pat apsunkina sergančiųjų buitį, kenkia dalyvavimui visuomenėje, trikdo saviraišką ir t. t.

Lietuvoje itin opi savižudybių problema. Nepaisant to, kad šioje srityje Lietuvos situacija kasmet gerėja, ir toliau liekame liūdnos savižudybių statistikos lyderiai Europos Sąjungoje. Skaičiuojama, kad iki 60 proc. savižudybių visame pasaulyje gali lemti depresija.

Kreipėsi į politikus ir sprendimų priėmėjus

Nepaisant depresijos poveikio pacientų, jų šeimų ir visuomenės gerovei, šios ligos keliamoms problemoms vis dar neskiriama pakankamai dėmesio. Todėl Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Serbijos, Slovakijos ir Slovėnijos pacientų organizacijos pasirašė bendrą memorandumą, kuriame pažymėjo esmines kryptis, leisiančias sustiprinti kovą su depresija.

Pasak memorandumą pasirašiusio Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, šiuo dokumentu siekiama atkreipti vyriausybių dėmesį į depresijos keliamus iššūkius.

„Rekomendacijos, pateiktos politiniu lygmeniu, padeda į egzistuojančią problemą atkreipti nacionalinių vyriausybių dėmesį bei numatyti tinkamas priemones. Turėtų būti akcentuojamas psichikos ligų, tarp jų ir depresijos gydymo prieinamumas ir kokybiška pagalba pacientams reikiamu metu“, – sako V. Nikžentaitis.

Šešių punktų memorandumas

Pacientų organizacijos pasirašė memorandumą, kuriame numatyti šeši siūlymai:

pagerinti prieigą prie medicininių paslaugų, kad depresija sergantieji galėtų gauti aukštos kokybės paslaugas ir gydymą;

rinkti daugiau duomenų apie gydymo rezultatus, pacientų gyvenimo kokybę, netiesiogines išlaidas ir kt. bei remiantis jais priimti su depresijos gydymu ir jo finansavimu susijusius sprendimus;

didinti depresiją sergančių žmonių ir jų atstovų įtraukiamą į politikos formavimą bei sprendimų priėmimą, mat šie žmonės yra svarbūs suinteresuoti subjektai, galintys pateikti svarbių įžvalgų ir pasiūlymų savižudybių bei depresijos prevencijos strategijoms;

skatinti ir remti bendruomenės centrų ir savitarpio paramos grupių plėtrą, kurios ne tik daro teigiamą poveikį sergantiesiems, bet ir padeda mažinti tiesiogines ir netiesiogines išlaidas depresijos gydymui;

skatinti informacijos apie depresiją sklaidą, mažinti šios ligos stigmatizaciją, kad sergantieji nevengtų kreiptis pagalbos į specialistus;

skatinti skaitmeninių sprendimų diegimą – COVID-19 pandemija smarkiai prisidėjo prie nuotolinių paslaugų tiekimo ir kitų technologinių sprendimų atsiradimo, šią tendenciją reikėtų išsaugoti ir toliau diegti naujoves, kad depresijos gydymas taptų prieinamesnis.

Memorandumo pristatymas

Birželio 3 d. tarptautinio forumo „Globsec 2022“ metu Bratislavoje pasirašytas dokumentas bus viešai pristatytas Vidurio Europos ir Baltijos šalių pacientų asociacijos vadovo. Renginyje dalyvaus ekspertai ir politikai iš įvairių Europos šalių tokių kaip Slovakija, Kroatija, Lenkija, Vengrija.

„Šis projektas sėkmingai juda į priekį ir Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai tariasi ir susitaria dėl bendrų sprendimų. Todėl nuo liepos 1 d. Lietuvos regionų gyventojai galės greičiau ir patogiau pasiekti pinigų išgryninimo vietas, kaip ir numatyta pasirašytame Memorandume“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Nuodugniai įvertinus konkurencinės teisės aspektus, gyventojų tankumą ir techninius mokėjimo sistemų ypatumus, pasirinktas šalies žmonėms patogiausias sprendimas – įrengti papildomus bendrus bankomatus, kuriuos administruotų nepriklausomas tiekėjas. Šia infrastruktūra tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip savo banko bankomatuose, galėtų naudotis visų Memorandumą pasirašiusių finansų rinkų dalyvių klientai. Naujieji bankomatai bus aiškiai pažymėti jų logotipais“, – sako dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Šiuo metu vyksta derybos su potencialiais naujosios infrastruktūros tiekėjais. Kaip numatyta Memorandume, papildomi bankomatai ar kiti grynųjų pinigų išdavimo sprendimai iki kitų metų vidurio atsiras 100 šalies vietovių, kuriose bankomatų šiuo metu nėra. Tad, įgyvendinus Memorandumą, galimybė išgryninti pinigų bus prieinama ne mažiau kaip 191 šalies mieste ir miestelyje.

Naujieji bankomatai papildys esamą tinklą: šiuo metu šalyje veikia 1 044 skirtingų finansinių paslaugų teikėjų bankomatų, daugiau nei 2 200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ parduotuvių kasose bei „Narvesen“ ir „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 5 000 vietų.

Lietuvos bankui skatinant finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos šiemet birželio mėn. įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, t. y. miestų ir miestelių, kuriuose galima išsigryninti pinigų, skaičių. Memorandumą, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje, pasirašė „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Revolut Payments UAB ir Lietuvos centrinė kredito unija, taip pat Lietuvos bankas ir LBA.

Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai įsipareigojo iki 2022 m. liepos 1 d. užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų.

Lietuvos banko birželio 9 d. duomenimis, 73 proc. gyventojų artimiausią bankomatą pasiekia iki 5 km, o 82 proc.– iki 10 km atstumu.