Pristatydama pirmąją pasaulinę kovos su šia liga strategiją, PSO teigė norinti išnaikinti bakterinio meningito – mirtiniausios ligos formos – epidemijas.

Taip PSO tikisi perpus sumažinti susirgimų skaičių ir 70 proc. sumažinti mirčių atvejų. Taip pat norima gerokai sumažinti ligos sukeliamo neįgalumo atvejų.

„Kad ir kur pasireikštų, meningitas gali būti mirtinas ir luošinantis; jis greitai smogia, turi rimtų pasekmių sveikatai, ekonomikai ir visuomenei, sukelia pragaištingus protrūkius, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Atėjo laikas kartą ir galutinai įveikti meningitą visame pasaulyje – skubiai plečiant galimybes naudotis esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, vakcinomis, skatinant naujus mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant užkirsti kelią įvairioms ligos priežastims, jas nustatyti ir gydyti, gerinti sergančiųjų reabilitaciją.“

Meningitas – tai pavojingas galvos ir stuburo smegenis supančių membranų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia bakterinė infekcija ir kiti patogenai, tarp jų – virusai bei grybeliai.

Bakterinės infekcijos sukeltas meningitas yra sunkiausia forma, nes gali sukelti greitai plintančias epidemijas. Nuo jos miršta kas dešimtas užsikrėtęs žmogus, dažniausiai vaikai ir jaunimas.

Be to, kas penktam ligoniui meningitas sukelia ilgalaikę negalią, pavyzdžiui, traukulius, klausos ir regos sutrikimus, neurologinius pakitimus ir kognityvinius sutrikimus.

Per pastaruosius 10 metų epidemijos dažniausiai kildavo vadinamojoje „Meningito juostoje“, apimančioje 26 šalis Užsachario Afrikoje, nuo Senegalo iki Etiopijos.

Epidemijos gali smarkiai sutrikdyti sveikatos apsaugos sistemas ir sukelti didžiules išlaidas namų ūkiams ir bendruomenėms.

Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos pažeidimas, kai pažeidžiami minkštieji galvos smegenų dangalai. Minėta liga pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 5 mln. žmonių, 300 tūkst. ligos atvejų baigiasi mirtimi. Didžiausioje rizikos grupėje – kūdikiai ir vaikai iki 5 m. amžiaus.

Dauguma ligų valdoma skiepais

Pasak profesoriaus dr. Rimanto Kėvalo, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo, meningitas yra skirstomas į virusinį ir kur kas pavojingesnį bakterinį, kurį dažniausiai sukelia pneumokokai, meningokokai ir streptokokai.

Reikia prisiminti, kad didžioji dalis ligų valdoma skiepais, todėl nutraukus juos, galime sulaukti įvairių ligų protrūkių.

„Iš minėtų trijų bakterijų pagrindine įvardinčiau meningokoką. Ši bakterija sukelia invazinę ligą, kuri dažniausiai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikų organizmas nesugeba gaminti pakankamai antikūnų, kurie kovotų su meningokoku, imunitetas negali jam pasipriešinti ir mažyliai suserga, neretai ir labai sunkiai“, – pasakoja R. Kėvalas.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad pagrindinė meningokoko B prevencijos priemonė yra skiepai. „Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja tris pagrindines priemones, kurios kiekvieną dieną gelbsti tūkstančius vaikų visame pasaulyje – tai skiepai, švarus vanduo ir rankų higiena. Labai svarbu, kad planiniai skiepai būtų tęsiami nepaisant karantino dėl pandeminės koronaviruso infekcijos ar ekstremalių situacijų. Reikia prisiminti, kad didžioji dalis ligų valdoma skiepais, todėl nutraukus juos, galime sulaukti įvairių ligų protrūkių“, – teigia profesorius.

Vakare žaidė kieme, ryte – vos kvėpavo

Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 37 susirgimai meningokokine B tipo infekcija, iš jų – 5 mirties atvejai. Daugiausiai susirgimų – 16 – užfiksuota kūdikiams ir vaikams iki 6 metų amžiaus. Kita rizikos grupė – paaugliai ir jaunimas.

Per ilgametę patirtį ne kartą meningokoku B sirgusius vaikus gydęs profesorius pasakoja, kad ši liga gali užklupti bet kuriame amžiuje – susirgti gali ne tik vaikai, bet ir paaugliai ar vyresnis jaunimas. Kovo mėnesį Kauno klinikose gydytojui teko priimti du 12 ir 14 metų paauglius, kuriems buvo diagnozuotas meningokokas B.

„Vaikai iš visiškai skirtingų šeimų, skirtingų Lietuvos kraštų, bet istorijos panašios, simptomai vadovėliniai. Pirmiausia pakyla temperatūra, vėliau šiek tiek peršti gerklę, skauda galvą, pykina. Per pirmas 8 val. jų būklė kritiškai blogėjo – tapo vangūs, mieguisti, atsirado šaltkrėtis, viso kūno raumenų skausmas. Atidžios mamos pastebėjo pavienes bėrimo žymes ir skubiai kvietė medikus. Paaugliai iš karto buvo nuvežti į gydymo įstaigą. Per pirmąsias 12 val. išsivystė dauginis organų nepakankamumas, sutriko kvėpavimas, jie buvo prijungti prie aparatų, kurie pakeitė sutrikusių organų veiklą“, – pasakoja profesorius R. Kėvalas.

Vaikus buvo ištikęs sepsinis šokas, kurio mirtingumas yra apie 50 proc., o kiekvieno organo nepakankamumas prognozę pablogina iki 10 proc. Budrūs artimieji, operatyvi ir gera pirminė pagalba, greitas transportavimas bei prijungimas prie gyvybę gelbstinčių aparatų – toks sklandus visų grandžių darbas lėmė, kad labai skaudžių nelaimių pavyko išvengti.

Mes turime bent 4–5 metus sistemingai skiepytis, kad pastebėtume apčiuopiamus pokyčius.

„Meningokokinė infekcija yra labai klastinga, kurios pradiniai simptomai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastos peršalimo ligos. Be to, ji suintensyvėja būtent gripo sezono metu, t. y. rudenį ir pavasarį. Ligos simptomai vystosi labai sparčiai. Vienas vaikas su perštinčia gerkle vakare dar lakstė kieme su draugais, o po 10 valandų jam jau buvo sutrikęs kvėpavimas ir galvos smegenų veikla“, – pasakoja Vaikų ligų klinikos vadovas.

Tikimasi, kad Kauno klinikų Vaikų ligų klinikose gydomiems paaugliams neliks liekamųjų reiškinių arba jie bus lengvi. Statistika rodo, kad net ir išgyvenę meningokokinę infekciją, apie 20 proc. visų amžiaus grupių asmenų gali turėti skaudžių pasekmių. Tai gali būti ne tik daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia ar klausos pažeidimai, tačiau ir psichologiniai ar elgesio sutrikimai, kurie gali sukelti, pavyzdžiui, mokymosi ar bendravimo problemų ateityje.

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ir be pasekmių invazinę meningokokinę infekciją išgyvenę asmenys net ir po daugelio metų turėjo prastesnę su sveikata susijusią gyvenimo kokybę – buvo stebima žemesnė savivertė, prastesnė fizinė, psichinė ir psichosocialinė sveikata.

Lietuva – tarp Europos šalių, kur serga daugiausiai

2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva patenka tarp keturių Europos šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas meningokokine B tipo infekcija. Daugiausiai sergama Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.) bei Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.).

Visame pasaulyje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos įskiepyta daugiau nei 30 mln. kartų. Lietuvoje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos į valstybės vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta nuo 2018 m. liepos. Nors pastaraisiais metais susirgimų Lietuvoje užregistruojama vis mažiau, tai nereiškia, kad problema yra išspręsta ir liga yra kontroliuojama.

„Mes turime bent 4–5 metus sistemingai skiepytis, kad pastebėtume apčiuopiamus pokyčius. Puikus pavyzdys – Kanados Kvebeko regionas, kuriame susirgimų būdavo apie penkis kartus daugiau nei dabar Lietuvoje. Jie 2014 m. pradėjo skiepyti visus nuo 2 iki 20 m. amžiaus asmenis. Po 4 m. susirgimų skaičius sumažėjo 96 proc. Tad Lietuvoje turėtų skiepytis vaikai ne tik pagal skiepų kalendorių, bet ir tie, kurie yra didžiausioje rizikos grupėje, t. y. iki 5 metų“, – teigia R. Kėvalas.

Gydytojai primena, kad karantino metu planiniai skiepijimai, tarp jų ir nuo meningokokinės infekcijos, tęsiami, o konsultuotis galima nuotoliniu būdu. Skiepyti reikia taip, kaip nurodyta skiepų kalendoriuje. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai įspėja, kad netgi trumpai trunkantys skiepijimo trikdžiai gali padidinti pažeidžiamų asmenų skaičių ir paskatinti ligų protrūkius, kurie galėtų būti kontroliuojami skiepais.

Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Sveikatos apsaugos ministras Isaacas Adewole (Isaakas Adevolė) sakė, jog buvo patvirtinti 4 637 susirgimo meningitu atvejai.

Federalinė vyriausybė pradėjo nacionalinę vakcinacijos programą milijonams žmonių, tačiau visame pasaulyje trūksta skiepų nuo šios infekcijos, sukeliančios minkštųjų smegenų dangalų uždegimą.

Labiausiai nuo meningito protrūkio, kuris prasidėjo pernai gruodį, nukentėjo šiaurinė Zamfaros valstija – čia užregistruoti 216 mirties atvejų.

Mirties atvejų taip pat užregistruota Kacinos, Kebio, Nigerio ir Sokoto valstijose šalies šiaurės vakaruose ir vidurio regione.

Dauguma šių aukų – vaikai.

2015 metais Nigerijoje ir kaimyniniame Nigeryje meningito epidemija nusinešė 1 100 gyvybių, dar daugiau nei 10 tūkst. žmonių užsikrėtė šia liga.

Būgštaujama, kad šįkart liga taip pat gali išplisti į kaimyninę valstybę.

Meningitą sukelia įvairaus tipo bakterijos, o šešios iš jų gali sukelti epidemiją. Liga užsikrečiama žmonėms kosėjant ir čiaudant; ji ypač plinta esant skurdžioms gyvenimo sąlygoms bei artimam kontaktui su užsikrėtusiu žmogumi.

Šis susirgimas gali sukelti minkštųjų smegenų dangalų ir nugaros smegenų uždegimą. Dažniausi meningito simptomai – karščiavimas, galvos skausmas ir kaklo raumenų įtempimas.

„Šiuo metu turime 1 828 įtariamų atvejų... ir 269 mirtis maždaug 15 valstijų“, – per vietos televiziją sakė Nacionalinio ligų kontrolės centro atstovė Olubunmi Ojo (Olubunmi Odžo).

Mažiausiai penkiose šiaurinėse valstijose – Sokote, Zamfaroje, Kacinoje, Kebyje, Nigeryje – ir Federalinėje sostinės teritorijoje padėtis yra itin sudėtinga: ten peržengta epidemijos riba, pridūrė ji.

Federalinės sveikatos apsaugos ministerijos ligų kontrolės direktorius Nasiras Sani-Gwarzo (Nasiras Sani Gvarcas) sakė, kad tose šešiose valstijose užfiksuota 1 090 užsikrėtusių meningitu asmenų, 154 jų mirė.

„Vien Zamfaros valstijoje užfiksuota 590 atvejų, o 29 žmonės mirė“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Laboratorijose atlikti testai patvirtino, kad liga yra naujo C tipo atmainos, pridūrė jis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 24 dieną pranešė, kad pažeidžiamiausia šios epidemijos grupė yra 5–14 metų vaikai. Beveik pusė visų užfiksuotų ligos atvejų susiję su šios amžiaus grupės vaikais.

PSO nurodė, kad buvo pradėta didelio masto vakcinacijos programa.

Nigerija priklauso vadinamajam „meningito ruožui“, kuris driekiasi Užsachario Afrikoje nuo Senegalo vakaruose iki Etiopijos rytuose. Šiose vietovėse reguliariai užfiksuojama meningito protrūkių.

Nigerijai ir kaimyniniam Nigeriui smarkiai pakenkė 2015-aisiais užfiksuoti meningito protrūkiai, kai per pusę metų šia liga užsikrėtė per 13 700 žmonių, o daugiau kaip 1 100 asmenų mirė.

Meningitą sukelia įvairaus tipo bakterijos, o šešios iš jų gali sukelti epidemiją. Liga užsikrečiama žmonėms kosėjant ir čiaudant; ji ypač plinta esant skurdžioms gyvenimo sąlygoms bei artimam kontaktui su užsikrėtusiu žmogumi.

Šis susirgimas gali sukelti minkštųjų smegenų dangalų ir nugaros smegenų uždegimą. Dažniausi meningito simptomai – karščiavimas, galvos skausmas ir kaklo raumenų įtempimas.

Kauno klinikų pacientė, kuriai abipusės kochlearinės implantacijos operacijos atliktos dar iki pirmojo gimtadienio, jau girdi abiem ausimis. Ketvirtadienio rytą Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų ambulatorinio skyriaus kabinete mergaitė antrą kartą patyrė stebuklą – išgirdo pirmuosius garsus kairiąja ausimi.

Gerokai prieš laiką gimusiai Viltei abiejų ausų kurtumas buvo įtartas jau ankstyvosios patikros metu. Be to, mergaitė, būdama vos 4 mėnesių, persirgo sunkia infekcija – meningitu, kuri buvo gydoma klausą galinčiais pažeisti antibiotikais.

Viltę prižiūrinti gydytoja Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja otorinolaringologė Ieva Rastenienė pasakoja, kad sprendimas atlikti kochlearinę implantaciją turėjo būti priimtas greitai, nes reikėjo spėti, kol neprasidėjo sraigės kaulėjimas. Valstybinė ligonių kasa kompensavo abu implantus: dešiniosios ausies operaciją Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas otochirurgas Giedrius Gylys atliko spalį, o į kairiąją implantas įdėtas vasario viduryje.

„Vien operacija klausos reabilitacija nesibaigia, toliau didelį darbą turi nuveikti logopedai, surdopedagogai ir patys tėvai, kurie turi bendrauti su vaiku, nes reikia ne tik girdėti, bet ir suprasti žodžius, susieti juos su vaizdu“, – teigia I.Rastenienė.

Ar implantas veikia, ar gaunamas atsakas į garsinį stimulą, tikrinama operacinėje, o tolesnis procesoriaus programavimas vyksta prižiūrint kochlearinės implantacijos specialistų komandai. Pasak Ausų, nosies ir gerklės ligų ambulatorinio skyriaus vyr. slaugytojos-slaugos administratorės Ramintos Urkienės, implantas programuojamas po operacijos praėjus mėnesiui – iš pradžių pradedant nuo silpnesnio garso ir palaipsniui, keičiant programas, pereinama prie sveikiems žmonėms įprasto girdimumo. Jau  po pirmosios operacijos, kai buvo įjungtas kalbos procesorius, mergaitės tėvai pastebėjo, kad vaikas pasikeitė – pradėjo tarti balses, reaguoti šaukiama vardu.

Nuo 2014 metų visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams atliekama klausos patikra otoakustinės emisijos metodu, siekiant kaip galima anksčiau nustatyti įgimtą klausos sutrikimą. Todėl tikimybė, kad vaikas pateks pas specialistus laiku, padidėja. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni būna jo rezultatai.

„Dažniausiai kurtiems vaikams kochlearinės implantacijos atliekamos 1–2 metų amžiuje, kol galvos smegenų plastiškumas yra didžiausias“, – tvirtina operacijas atlikęs gydytojas G.Gylys. Tuo tarpu mažajai Viltei gydytojas pirmąją operaciją atliko, kai jai buvo vos 7 mėnesiai.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2015 metais abipusė kochlearinė implantacija (t. y. implantuoti 2 kochleariniai implantai vienu metu) arba implantacija antrai ausiai atlikta iš viso 9 vaikams. Iš viso per metus implantuojami apie 50 pacientų (vaikų ir suaugusiųjų). Vieno kochlearinio implanto kaina – apie 25,5 tūkst. eurų, tad VLK kasmet šioms priemonėms ir intervencijoms skiria apie 2 milijonus eurų.​

Kochlearinės implantacijos Lietuvoje atliekamos dviejuose centruose – Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Pirmąją kochlearinės implantacijos operaciją Baltijos šalyse 1998 metais atliko Kauno klinikų medikai. Per aštuoniolika metų Kauno klinikose iš viso atlikta daugiau nei 250 operacijų vaikams ir suaugusiems. Kaune taip pat atliekamos klausos atkūrimo operacijos BAHA įsriegiamaisiais kauliniais implantais.

Kasmet Lietuvoje meningokokine infekcija užsikrečia apie 80 žmonių, mirštamumas siekia daugiau kaip 10 proc. Mūsų šalyje vyrauja B grupės meningokokinė infekcija ir iki šiol nebuvo galimybės apsisaugoti nuo šios grėsmingos ligos.

„Bexsero“ yra pirmoji vakcina pasaulyje nuo B grupės meningokokinės infekcijos, skirta visoms amžiaus grupėms, taip pat ir kūdikiams nuo 2 mėnesių amžiaus, kurie priskiriami pažeidžiamiausiai asmenų kategorijai. Pasiskiepyti šia vakcina jau galima ir Lietuvoje.

Meningokokinė infekcija yra dažniausia bakterinio meningito (smegenų ir stuburo dangalų uždegimo) ir sepsio (kraujo užkrėtimo) priežastis. Maždaug  10 proc. susirgusiųjų generalizuota ligos forma miršta, nors yra tinkamai gydomi. 5 proc. pasveikusiųjų visam gyvenimui išsivysto sunkus neįgalumas, pavyzdžiui, smegenų pažeidimas, klausos praradimas ar galūnių netekimas. Jeigu liga pasireiškia žaibine forma, per 24 valandas gali ištikti mirtis.

Daugiausiai meningokokinės infekcijos atvejų pasaulyje sukelia penkios pagrindinės meningokokų grupės: A, B, C, W-135 ir Y. Turima vakcinų, kuriomis galima apsisaugoti nuo A, C, W-135 ir Y grupių meningokokinių infekcijų, tačiau B grupės meningokokinė infekcija (sutrumpintai MenB) – pagrindinė bakterinio meningito priežastis išsivysčiusiose šalyse – tebėra opi  sveikatos problema, nes iki šiol nebuvo veiksmingos vakcinos.

„Lietuvoje susirgimų meningokokine infekcija skaičius kasmet didėja. Šia liga serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai – kūdikiai bei vaikai iki penkerių metų. Meningokokinės infekcijos atvejų dažnai pasitaiko ir tarp paauglių bei jaunų žmonių iki 25 metų. Nesant būdingo bėrimo ir meningito simptomų, ligą diagnozuoti būna sunku. Tai greitai progresuojanti ir grėsminga liga, todėl galimybė nuo jos apsisaugoti pasiskiepijant B grupės meningokokų vakcina „Bexsero“ – neabejotinai reikalinga. Tikime, kad ši vakcina sustabdys ligos plitimą“, – teigia infektologė daktarė Daiva Radzišauskienė.

„Bexsero“ yra daugiau kaip 20 metų trukusių tyrimų rezultatas. Tai pirmoji plataus veikimo B grupės meningokokų vakcina, patvirtina Europos Komisijos ir leidžiama naudoti jau dviejų mėnesių kūdikiams ir vyresniems žmonėms.

„Nesunku apsirikti diagnozuojant B grupės meningokokinę infekciją, kuri gali ir pražudyti, ir sukelti sunkų neįgalumą visam gyvenimui. Europos šalyse MenB sukelia apie 90 proc. vaikų  meningokokinės infekcijos atvejų. Išorinį šios bakterijos apvalkalą žmogaus imuninė sistema sunkiai atpažįsta, tad įprastais būdais sukurti vakcinos iki šiol nepavykdavo. „Bexsero“ sukurta tik iššifravus B grupės meningokoko genetinę sandarą ir pritaikius naujus vakcinų kūrimo metodus. Beveik 8 000 kūdikių, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų dalyvavo „Bexsero“ klinikiniuose tyrimuose, kurie įrodė, kad „Bexsero“ vakcina gali padėti apsaugoti nuo šios pražūtingos ligos įvairaus amžiaus žmones, įskaitant kūdikius, kurie turi didelę riziką susirgti“, – komentuoja dr. D. Radzišauskienė. 

Ligos grėsmę rodo tai, kad dažniausiai meningokokine infekcija netikėtai užsikrečia iki tol buvę sveiki asmenys. Meningokokinę bakteriją žmonės lengvai perduoda vieni kitiems oro – lašeliniu būdu, pavyzdžiui, kosėdami, čiaudėdami ir per tiesioginį kontaktą. Žmogus gali užsikrėsti mirtiną ligą sukeliančia meningokokine infekcija arba tapti meningokokų nešiotoju. Dėl artimo kontakto su jų nešiotoju pavojus užsikrėsti šiomis bakterijomis gali padidėti 800 kartų.

Pasiskiepyti „Bexsero“ vakcina Lietuvoje galima kai kuriose privačiose ir valstybinėse šaliesdymo įstaigose. Vakcina gali būti naudojama kartu su kitomis įprastomis vaikų ir suaugusiųjų vakcinomis. Tačiau jos, kaip ir kitų vakcinų, negalima vartoti esant padidėjusiam jautrumui (alergijai) arba sergant (karščiuojant, sloguojant ir pan.).

Panevėžio visuomenės sveikatos centras praneša, kad 2013 metais Panevėžio apskrityje padidėjo sergamumas meningitais. Centro duomenimis, praėjusiais metais užregistruota 83 virusinio meningito atvejai (sergamumo rodiklis 3,45 atvejo10 000 gyventojų), kai 2012 metais šios ligos užregistruota 2 kartus mažiau - 42 atvejai (1,7 atvejo10 000 gyventojų). Didžiausias sergamumas registruotas Panevėžio mieste (5,76 atvejo10 000 gyventojų). Taip pat ženkliai išaugo sergamumas bakteriniu meningitu. Lyginant pastaruosius dvejus metus sergamumas bakteriniu meningitu padidėjo nuo 0,08 iki 0,83 atvejo/10 000 gyventojų (atitinkamai 2 ir 20 atvejų).

2013 metais Panevėžio apskrityje pusė (50 proc.) visų susirgimų virusiniu meningitu ir net visi (100 proc.) bakterinio meningito atvejai buvo užregistruoti vaikų tarpe. Daugiausia susirgimų virusiniu meningitu registruota 10-14 metų vaikų amžiaus grupėje (31 proc.), tuo tarpu bakteriniu meningitu - vaikų iki 3 metų amžiaus grupėje (35 proc.). Analizuojant praėjusių metų duomenis pagal lytį, matyti, kad bakteriniais ir virusiniais meningitais daugiau sirgo vyrai nei moterys (atitinkamai 65 ir 59 proc.). Pagal gyvenamąją vietą daugiausiai susirgimų registruota miesto gyventojų tarpe (atitinkamai 65 proc. bakterinių ir 77 proc. virusinių meningitų).

Meningitas yra infekcinis nervų sistemos susirgimas, kuris labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygoja jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Rimčiausia sukeliama komplikacija yra galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas (meningoencefalitas), galvos smegenų pūlinio (absceso) susiformavimas, rašoma centro pranešime.

Bakterinį meningitą gali sukelti įvairios bakterijos: dažniausiai pneumokokai, meningokokai, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos. Tuo tarpu virusinį meningitą sukelia įvairūs virusai: pūslelinės (Herpes), erkinio encefalito, parotito, poliomielito, enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti.

Virusiniai meningitai dažniausiai praeina savaime per 5-7 d., rečiau per 10-14 d. Praktiškai visada visiškai pasveikstama. Bakterinio meningito atveju, gydant antibiotikais apie 10-60 proc. (priklauso nuo sukėlėjo) ligonių lieka lengvi arba sunkūs liekamieji reiškiniai (klausos sutrikimai, intelektualinio vystimosi sutrikimai, pakitęs elgesys ir kt.).

Tiek bakteriniu, tiek virusiniu meningitu galima užsikrėsti oro lašeliniu keliu (kosint, čiaudint) arba per burną (su maistu, per neplautas rankas), tačiau bakterinio meningito atveju bakterijos neretai gali patekti per kvėpavimo takus bei pasiekti smegenų dangalus iš kito organizme esančio infekcijos šaltinio kontaktiniu arba kraujo keliu (pvz., iš ausies, sinusų).
Šių ligų simptomai yra labai panašūs. Iš pradžių pasireiškia bendras negalavimas, karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, galimas bėrimas. Bakterinio meningito simptomatika gana ryški palyginus su virusiniu meningitu.

Siekiant išvengti susirgimų meningitais, svarbu laikytis higienos reikalavimų: kosint ar čiaudint užsidengti burną nosinaite, drėgnu būdu valyti patalpas, reguliariai plauti rankas, ypač prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš maisto gaminimą. Taip pat labai svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Pasiskiepyti privalomais ir rekomenduojamais skiepais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai aiškina, kuo skiriasi meningitas nuo meningoko. 

Meningitas - galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimas. Lotynų k. meninges – smegenų dangalai, itis – uždegimas.

Ligą sukelia šie virusai: enterovirusai, Koksaki virusas, poliomielito, epideminio parotito (kiaulytės), tymų, erkinio encefalito virusai, pūslelinės (Herpes) virusas ir kiti. Užsikrečiama artimo kontakto metu, dažniausiai per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant).Galima užsikrėsti ir per burną: valgant užterštą maistą, geriant užterštą vandenį ar per nešvarias rankas. Šiai ligai būdinga staigi ligos pradžia, kuri prasideda karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu ar vėmimu, sprando raumenų sustingimu. Serga įvairaus amžiaus asmenys. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo priklauso nuo sukėlėjų, gali svyruoti nuo 9 iki 21 d. Sezoniškumas taip pat priklauso nuo sukėlėjo: sergamumą vasarą ir rudenį gali sukelti enterovirusai; žiemą – gripo ir parotito virusai.

Meningitą taip pat gali sukelti ir  Haemophilus influenzae, S. pneumoniae, S. agalactiae, E. coli ir kitos bakterijos.  Užsikrečiama artimo kontakto metu, dažniausiai per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant). Galima užsikrėsti ir per burną: valgant užterštą maistą, geriant užterštą vandenį ar per nešvarias rankas. Šiai ligai būdingas karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų sustingimu, pykinimas, vėmimas, vangumas, mieguistumas, odos bėrimas. Daugiausia liga serga vaikai iki 5 metų amžiaus, vyresnio amžiaus ir rizikos grupėms priklausantys asmenys. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo priklauso nuo sukėlėjų, gali svyruoti 1 - 7 d. 

Meningokokas - bakterija gramneigiamas diplokokas,  panašus į kavos pupelę (gr. coccus – uoga),  todėl ši bakterija vadinama meningokoku,  kuris sukelia meningokokinę infekciją. Sukelia bakterija - Neisseria meningitidis. Užsikrečiama nuo sergančio asmens ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant). Ankstyvieji požymiai  - nespecifiniai ir panašūs į virusinę infekciją: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vangumas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja ir išryškėja hemoraginis bėrimas. Serga įvairaus amžiaus asmenys.

Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo yra 2 -10 d., dažniausiai 3 – 4 d. Todėl po kontakto su sergančiuoju rekomenduojama stebėti asmenį 10 dienų ir pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams kreiptis į gydytoją. Daugiausia susirgimų registruojama žiemos – pavasario mėnesiais.

Siekiant išvengti šių infekcijų, rekomenduojama:

reguliariai plauti rankas;
laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
vartoti gerai termiškai apdorotą maistą, vandenį iš patikimų vandens šaltinių;
skiepyti vaikus pagal Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, atsižvelgiant į darbuotojų riziką susirgti užkrečiamosiomis ligomis skiepyti valstybės lėšomis įsakymų nustatyta tvarka, bei skiepyti keliautojus, vykstančius į užsienio šalis, kuriose yra didelė rizika užsikrėsti ligomis, kurios gali sukelti virusinį meningitą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad per devynis mėnesius Lietuvoje užregistruota 380 virusinio meningito atvejų – 3,37 karto daugiau nei 2011 metais per tą patį laikotarpį. Tuomet susirgo 114 žmonių.

Didžioji dalis susirgimų užregistruota Kauno apskrityje – 175 atvejai (46 proc.), Vilniaus apskrityje – 83 atvejai (22 proc.) ir Panevėžio apskrityje – 51 atvejis (13 proc.).

Daugiausia (66,8 proc.) susirgimų registruojama nuo gimimo iki 18 metų (254 atvejai). Dažniausiai (61,4 proc.) serga 5 – 14 metų asmenys (156 atvejai). Didesniam sergamumui įtakos turi bendravimas ugdymo įstaigose ir kolektyvuose.

Net 71 proc. susirgimų užregistruota tarp miesto gyventojų, dėl galimai geresnio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, bei geresnės diagnostikos. Stebimas didesnis sergamumas tarp vyrų – 228 atvejai (60 proc.), moterų - 152 susirgimai (40 proc.).

Virusinis meningitas – galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimas, kurį sukelia virusai. Sukėlėjai – enterovirusai, Koksaki virusas, poliomielito, epideminio parotito (kiaulytės), tymų, erkinio encefalito virusai, pūslelinės (Herpes) virusas ir kiti. Sukėlėjams būdingas sezoniškumas, pvz. sergamumą vasarą ir rudenį gali sukelti enterovirusai; žiemą – gripo ir parotito virusai.

Užsikrečiama nuo sergančio asmens artimo kontakto metu, dažniausiai per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant). Galima užsikrėsti ir per burną: valgant užterštą maistą, geriant užterštą vandenį ar per nešvarias rankas.

Virusiniams meningitams būdinga staigi ligos pradžia, kuri prasideda: karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu ar vėmimu, sprando raumenų sustingimas, kartais bėrimu. Skirtingų virusų sukelto meningito klinika nesiskiria, todėl tiksliai nustatyti sukėlėją galima tik mikrobiologiniais tyrimais.

Padidėjusį sergamumą galima sieti su gerėjančiu asmens sveikatos paslaugų prieinamumu,  medicinine diagnostika ar sezoniškumu. Kadangi dauguma virusologinių tyrimų brangūs, ilgai trunkantys, atliekami specializuotose laboratorijose, todėl išaiškinama tik 30 – 70 proc. virusinio meningito atvejų.

Siekiant išvengti virusinio meningito, rekomenduojama:

reguliariai plauti rankas;
laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
vartoti gerai termiškai apdorotą maistą, vandenį iš patikimų vandens šaltinių;
skiepyti vaikus pagal Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, atsižvelgiant į darbuotojų riziką susirgti užkrečiamosiomis ligomis skiepyti valstybės lėšomis įsakymų nustatyta tvarka, bei skiepyti keliautojus, vykstančius į užsienio šalis, kuriose yra didelė rizika užsikrėsti ligomis, kurios gali sukelti virusinį meningitą.

Susirgus patariama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys tikslią diagnozę ir skirs tinkamą gydymą.

Barselonos apylinkėse policija išvadavo 22 metų sunkią intelektinę negalią turinčią rumunę iš vieno didžiausių palydovių paslaugas teikiančių naktinių klubų Ispanijoje, skelbia elpais.com.

Kai pareigūnai įžengė į jos kambarį „Paradise“ naktiniame klube, mergina neparodė nei palengvėjimo, nei džiaugsmo, nei liūdesio.

„Ji nesupranta ją supančio pasaulio. Lyg matytum tyrą ir nekaltą 10 metų mergaitę“, - pasakojo vienas iš bylos tyrėjų.

Esą kad tai suprastum, su ja pakalbėti nereikia nei 30 minučių. Mergina surasta tuo metu, kai grįžo iš gatvės, kurioje sąvadautojas ją buvo primušęs, nes ši nesutikusi parsidavinėti.

Buvusi auklėtinė

Socialinės pagalbos centras, padedantis neįgaliesiems integruotis į visuomenę, buvo pirmasis gavęs pavojaus signalą. Centro darbuotojai kovą atpažino merginą, kuri prieš kelis metus gyveno viename iš parūpintų butų, kol sulaukė pilnametystės ir išsikėlė. Pagal Ispanijos įstatymus šią negalią turinčių žmonių priverstinai laikyti negalima.

Merginą dar kartą išvysti pavyko atsitiktinai. Siekdami padėti prostitutėms, centro darbuotojai lankėsi prastos reputacijos rajonuose ir išvydo ją vienoje sankryžoje.

„Ar tau viskas gerai?“, - paklausė.

Mergina atrodė abejinga ir pasimetus.

„Dabar nieko negaliu papasakoti“, - atsakė ji ir nuėjo.

Darbuotojai viską pranešė policijai. Tyrimas tęsėsi kelis mėnesius. Viskas baigėsi tuo, kad policija ją išvadavo. Nuo 18-kos ją parsidavinėti vertusią motiną ir sutenerį jie suėmė.

Kentė nuo vaikystės

Rumunijoje gimusios merginos gyvenimas buvo tikra kančia. Dvejus metus ją globojo valstybė, nes motina nesugebėjo ja pasirūpinti.

Negana to, mergaitė per lėtai vystėsi. Prie to prisidėjo du meningito atvejai. Mergaitė susirgo būdama 6-erių ir 14-os metų. Bukarešte ji lankė specialių poreikių mokyklą, kur mokėsi iki 17-os, o vėliau su mama nepersikraustė gyventi į Ispaniją.

Kai merginai suėjo 18-a, motina ją pradėjo išnaudoti versdama teikti seksualines paslaugas.

Tamsioji Ispanijos pusė

Pirmoji merginos darbo vieta buvo vietos klubas „Las Palomas“. Ten ji ir jos motina užsiminėjo prostitucija bei prižiūrėjo kitas prostitutes.

„Ten visos žinojo apie jos intelekto negalią“, - apgailestaudamas teigė įvykio liudininkas.

Tyrėjai motinos bute aptiko įvairių dokumentų, įrodančių, kad dukra jai pervesdavo dalį uždirbtų pinigų.

Pastaruosius ketverius metus mergina už pinigus savo kūną pardavinėjo privačiuose butuose, įvairiuose Barselonos rajonuose ir gatvėse...

„Ir užsienyje, - tvirtina tyrimą atlikęs pareigūnas. - Mergina nėra sumani, ji gali nueiti su pirmu pasitaikiusiu.“

Kai ją surado klube „Paradise“, pareiškimą priėmęs vadybininkas teigė, kad merginą primušė, nes ji išėjo iš klubo į gatves. Tačiau pareigūnai turėjo įrodymų, kad ir klube ją vertė užsiimti prostitucija.

Šiuo metu mergina gyvena viename iš butų, kurį parūpino ją atradęs socialinės pagalbos centras. Darbuotojai iškart ėmėsi veiksmų, kurie turėtų pakeisti neįgaliųjų priežiūrą neužtikrinančius įstatymus.