Rugsėjo 1-ąją Klaipėdos universitetas pasitiko su naujovėmis. Vidurdienį ant universiteto Menų fakulteto pastato atidengta nauja lenta, skelbianti, jog čia veikia ne minėtas fakultetas, o Menų akademija. Tiesa, pakito ne tik pavadinimas, esama ir vidaus struktūros pokyčių.

Naujas pavadinimas

Antradienį ant buvusio Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto pastato atidengta lenta, skelbianti, jog nuo šiol čia veiklą vykdo universiteto Menų akademija.

Atidarymo renginį iš pradžių kiek sutrukdė netikėtai prapliupęs lietus, tačiau vėliau viskas ėjosi it iš pypkės.

Šventėje sveikinimo žodį čia studijuosiantiems tarė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas bei KU rektorius Eimutis Juzeliūnas.

Po sveikinimo kalbų studentai bei akademinė bendruomenė klausėsi šių metų įvairiausių konkursų  laureatų koncerto. Norintieji jo pasiklausyti vos tilpo salėje.

Laukti pokyčiai

Menų akademijos dekano Vytauto Tetensko teigimu, fakulteto virsmas akademija buvo sena svajonė.

„Tai yra platesnis pavadnimas, manome, kas jis bus patrauklesnis stojantiems jauniems žmonėms. Manau, kad atėjo laikas keisti senuosius fakultetus ir senąją struktūrą“, – pastebėjo akademijos galva.

Pašnekovo teigimu, visame pasaulyje populiarėja akademijos, jų yra ir Lietuvoje, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitete veikia Muzikos akademija.

Tiesa, naujoji akademija neatskils nuo universiteto, ji vis dar bus KU dalimi.

Mažiau katedrų

Pasikeitus buvusio fakulteto pavadinimui planuojama kiek koreguoti ir studijų programų turinį. Tai bus atliekama tariantis su absolventais, studentais bei galimais jų darbdaviais.

„Visada sakau, kad nesvarbu, kas jis bebūtų – studentas, valytojas ar profesorius, pirmiausia jis – žmogus, todėl su studentais mes kalbame ir klausiame jų nuomonės“, – pasakojo V.Tetenskas.

Prieš Menų akademijai atveriant duris naujiems mokslo metams, čia buvo kiek atnaujintas pats jos statinys, instrumentai, infrastruktūra.

Pašnekovo teigimu, pokyčių būta ir pačioje akademijos vidaus struktūroje. Prieš pasikeičiant pavadinimui buvo sujungtos trys muzikinės katedros ir iš viso iš buvusių šešių beliko tik keturios: Muzikos, Teatro, Šokio, Architektūros, Dizaino ir dailės.

„Akivaizdu ir suprantama, kad tai mes darėme taupymo sumetimais“, – pripažino dekanas.

Šiuo metu akademijoje esą yra nemenkas studentų skaičius, todėl dėstytojams teks paplušėti, tačiau kitų išeičių nėra.

„Darome viską, kad pasivadinę Menų akademija neliktume pakeitę tik pavadinimo. Ieškome naujų formų, būdų, kurie galėtų pakeisti studijų procesą į gerąją pusę“, – patikino V.Tetenskas.

Studentų – panašiai kaip pernai

Dekano teigimu, šiuo metu didžiausia problema – Mokslo ir studijų įstatymas, kuris nustato itin aukštas meninės krypties studijų kainas. Todėl neretas valstybės finansuojamos vietos negavęs studentas renkasi mokslą kitose šalyse arba metus praleidžia uždarbiaudamas.

„Baigę konservatorijas ar meno mokyklas stojantieji į užsienį išvažiuoja ištisomis klasėmis, nes ten mokslas arba nemokamas arba pastebimai pigesnis“, – paaiškino Menų akademijos vadovas.

Bakalauro studijos per metus vidutiniškai kainuoja apie 18 tūkst., o magistro – 21 tūkst. senąja valiuta.

Vis dėlto buvusiame Menų fakultete šiemet studijas pradės 75 pirmakursiai. Šis skaičius prilygsta praėjusių metų rezultatui, todėl kol kas nenusiviliama.

Šventės metu akademijos dekanas patikino įsipareigojantis savo bei visos akademijos vardu, jog šį garbingą vardą visomis išgalėmis bus stengiamasi pateisinti.

Naujuosius mokslo metus Klaipėdos universiteto Menų fakultetas pradės pakeitęs savo pavadinimą. Rugsėjo 1-ąją jo pastato K.Donelaičio g. 4 fasadą papuoš naujas užrašas, skelbiantis, kad čia įsikūrusi Menų akademija.

Pakeis pavadinimą

Iš tikrųjų tai nebus nauja mokslo įstaiga. Menų akademija liks Klaipėdos universiteto sudėtyje, jai toliau vadovaus dekanas. Šias pareigas nuo 2004-ųjų einantis prof. Vytautas Tetenskas viliasi, kad naujas vardas šiam kultūros ir mokslo židiniui suteiks didesnį žinomumą, kad Menų akademija pritrauks daugiau studentų ne tik iš mūsų šalies, bet ir užsienio. „Mes nekuriame naujo padalinio, tik pavadinimą pakeisime“, – pabrėžė dekanas.

Anot jo, Klaipėdos universiteto tarybai toli pavyzdžių nereikėjo ieškoti – Vytauto Didžiojo universitete yra Muzikos akademija, o Estijos Tartu universitetas turi Kultūros akademiją, daug kur pasaulyje universitetuose esama akademijų. Tai skamba patraukliau nei fakultetai.

Juolab kad Menų fakultetas akademijos vardą užsitarnavo ilgamete ugdomąja, menine ir  moksline veikla. Jo ištakos siekia 1971-uosius, kai jis buvo įkurtas kaip Šiaulių pedagoginio instituto (dabar – Šiaulių universitetas) Klaipėdos muzikos fakultetas. Vėliau jis išaugo iš pradžių į du, o paskui – į tris fakultetus, kurie 20 metų funkcionavo Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Muzikos ir teatro akademija) sudėtyje, o prieš du dešimtmečius, nuo 1995-ųjų, įsiliejo į  neseniai įsteigtą Klaipėdos universitetą kaip Menų fakultetas. Taigi šiemet Menų akademija jis taps pradėdamas 45-uosius savo gyvavimo metus.

Tragiškos pasekmės

V.Tetensko teigimu, vis dėlto po nauju pavadinimu slypi ir nemažai struktūros pokyčių. Dar prieš kelerius metus Menų fakultete buvo 12 katedrų. Dabar iš šešių liks tik keturios: Muzikos, Teatro, Šokio, Architektūros, dizaino ir dailės. Šiemet universiteto taryba tris katedras – Muzikos teorijos ir pedagogikos, Instrumentinės muzikos ir Vokalinės muzikos – sujungė į vieną Muzikos katedrą. „Taupymo sumetimais, – neslėpė dekanas. – Nes taip sumažės katedrų vedėjų, sekretorių, koncertmeisterių, dėstytojų – irgi. Kadangi mažėja studentų.“

Šiuo metu čia menus studijuoja 300 jaunų žmonių, šiemet įstojo maždaug 70. Profesorius prisimena, kai į pirmąjį kursą būdavo priimama gerokai daugiau, o dabar studentų kasmet mažėja. „Tai vyksta nuo 2009-ųjų, kai buvo priimtas mūsų veiklos sričiai nerealus, sakyčiau, tragiškas Mokslo ir studijų įstatymas, – piktinosi V.Tetenskas. – Jis įteisino nežmoniškas meno studijų kainas į mokamas vietas.“

Jei valstybė tų vietų nefinansuoja, tai studentui reikia mokėti daugiau nei 5 tūkst. eurų per metus. O bakalauro studijos trunka ketverius metus. Studijuojantiems dvejus metus magistrantūroje mokslas dar brangesnis – po 6 tūkst. eurų kasmet.

„Tada jaunimas pradėjo dairytis po užsienio universitetus. Kai kur ten net užsieniečiams – išvis nemokamas mokslas, ar gerokai pigesnis nei pas mus. Čia baigę kad ir M.K.Čiurlionio menų gimnaziją, visomis klasėmis vaikai pradėjo ten važiuoti. Sako – išsimokslins, pamatys pasaulio ir grįš. Netikiu, tikrai jie negrįš, nes ten dar studijuodami įsidarbina, įsitvirtina, sukuria šeimas. Mes taip savomis rankomis išstumiame juos iš Lietuvos, – neslėpė apmaudo profesorius. – Ir demografinė situacija mūsų šalyje, pažiūrėkite, kokia – gimstamumas vis mažėja. Taigi stojančiųjų mažėja ne tik pas mus, bet ir į visos Lietuvos aukštąsias mokyklas. Stipriai mažėja ir dėstytojų. Maždaug prieš penkerius metus mūsų Chorvedybos katedroje dirbo bene 15 dėstytojų. Iš jų dabar belikę trys. Visose katedrose – tas pats. Todėl jas ir stambiname.“

Sukasi patys

Klaipėdos universiteto Menų akademijoje dabar galima studijuoti džiazą ir populiariąją muziką, taip pat liaudies muziką, dainavimą, chorvedybą ir vargoninkavimą, taip pat yra fortepijono studijų programa, o norintys tapti muzikos mokytojais gali rinktis muzikos pedagogiką. Tarp studijų programų – ir teatro režisūra, vaidyba, sportiniai šokiai, tautinė choreografija, karštovaizdžio architektūra, vizualieji menai. Dekanas apgailestavo, kad pastaroji programa šiemet nesulaukė susidomėjimo, stojančiųjų nebuvo. Gal kad mokslas nepinga. Už jį šiemet turės mokėti daugiau nei dvi dešimtys Menų akademijos pirmakursių.

„Praėjusį rudenį buvau Austrijoje. Grįžęs negalėjau sau vietos rasti, – pasakojo V.Tetenskas. – Ten studentams viskas – nemokamai, tik reikia ateiti ir mokytis. Bet kokiu paros metu tai galima daryti, tik norėk. O čia mes apie tai galime tik pasvajoti... Esu tvirtos nuomonės, kad tauta be savo kultūros, dainos, muzikos pasmerkta žūti. Jei nekelsime dvasios, vien ekonomika gyvi nebūsime. Todėl darome, ką galime. Universitete turime galimybę mažinti mokslo kainas patys. Naujasis rektorius menus labai palaiko, kiti universiteto fakultetai mus remia, padeda išsilaikyti. Kitaip neišgyventume. Jūs tik pagalvokite – muzikos, atlikimo meno studijos kainuoja tiek, kiek lėktuvų pilotų parengimas! Kitos Klaipėdos universiteto suteikiamos specialybės – ne tokios brangios, studijų kainos daug mažesnės. O mes labai džiaugtis kol kas neturime kuo, bet tikimės, kad valdžia kada nors ateis į protą. Kol neatėjo, sukamės patys. Gal šiemet bus geriau. Gal naujas pavadinimas potencialiems studentams bus patrauklesnis. Turime programų ir anglų kalba. Šiemet pas mus studijuoti atlikimo meną įstojo du studentai iš Latvijos.“

Jų pilna Lietuva

V.Tetensko įsitikinimu, į Klaipėdos universitetą studijuoti menus stoja motyvuoti žmonės. Baigę mokslus jie gauna kvalifikacinį laipsnį ir didžioji dauguma dirba pagal specialybę – vadovauja šokių kolektyvams, chorams, ansambliams, orkestrams arba muzikuoja juose, dirba mėgėjų teatrų režisieriais, suburia savo trupes, dainuoja ir vaidina, stato spektaklius valstybiniuose teatruose, kiti eina į muzikos mokyklas ir dirba mokytojais. „Mūsų absolventų pilna Lietuva. Nuvažiuokite į šalies dainų šventę – ir pamatysite“, – su pasididžiavimu kalbėjo Menų akademijos dekanas.

Antradienį 12 val. uostamiesčio kultūros bendruomenė laukiama prie istorinio K.Donelaičio g. 4 pastato – čia vidurdienį vyks iškilmingas ir viltingas Menų akademijos pristatymas. Po to – nedidelis nuotaikingas koncertas Klaipėdos universiteto koncertų salėje, kur muzikuos šios alma mater studentai – respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai.

Muitinės gatvėje esančiame skverelyje, kuriame anksčiau buvo statomi šiukšlių konteineriai ir parkuojami automobiliai, atsiras žalia veja. Atgaivinti apleistą senamiesčio vietą inicijavo VDU Menų fakultetas.

Tas skverelis, kuris greičiausiai yra savivaldybės teritorijoje, buvo šimtą metų apleistas, neprižiūrėtas, ir kadangi jis yra prieš VDU Menų fakulteto patalpas, universiteto infrastruktūros tarnyba nusprendė skverelį padaryti estetiškai priimtiną teritorijai“, - teigė VDU Menų fakulteto dekanė Ina Pukelytė.

Anot jos, kol kas ten bus veja, kol tie, kam priklauso teritorija, patys nesiims jo prižiūrėti. „Šis sprendimas, manau, yra teisingas ir universiteto, ir kultūros žmonių, kurie čia vaikšto, atžvilgiu. Universitetas už savo pinigus sutvarkė miesto teritoriją, tai reikėtų į tai žiūrėti pozityviai“, - sakė I.Pukelytė.

Čia mašinas įpratę laikyti kauniečiai bent jau kol kas bus turės parkuoti, kaip priklauso - gatvėje, nes kol dygs žolė, teritorija bus aptverta apsaugine juosta. „Manau, kad gal nelabai smagu bus važiuoti ant sutvarkytos teritorijos“, - vairuotojų sąmoningumu vylėsi dekanė.

Šį penktadienį 18 val. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje (Donelaičio g. 4) klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami nepraleisti retos galimybės išgirsti prestižinį jaunimo chorą „Kamēr“ iš Rygos.

Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimui skirtame koncerte skambės naujausia, ypatingo publikos susidomėjimo sulaukusi programa „Gintaro dainos“, tarptautiniuose renginiuose žinoma anglišku pavadinimu „Amber songs“. Programą sudaro kruopščiai atrinktos gilaus turinio ir įvairiapusės muzikinės raiškos latvių liaudies dainos, kurias specialiai šiam chorui aranžavo įvairių tautų kompozitoriai. Be lietuvio V.Miškinio, latvių E.Skukės ir P.Plakidžio, šiame projekte dalyvavo kompozitoriai iš Švedijos, JAV, Ispanijos, Vokietijos, Estijos, Izreaelio, Rusijos ir kitų šalių. Tokio bendradarbiavimo rezultatas tapo tikra staigmena muzikams ir klausytojams. Liaudies daina savo muzikiniu paprastumu yra universali kūrybinė medžiaga, kurią gali interpretuoti bet kurios kultūros atstovai, papildydami savo individualia stilistika ir „perskaitydami“ savo nacionaliniu suvokimu. Kartu ji nepraranda savo latviškumo, o neretai jį net išryškina.

Choras „Kamēr“ yra jaunų žmonių sambūris, keliantis aukščiausius reikalavimus ne tik savo vokalui ir muzikalumui, bet ir artistiškumui, nuoširdžiai išgyvenantis įkvėpimo akimirkas ir dainavimo malonumą. Tuo jis užburia klausytojus ir reikliausias konkursų komisijas. Jis laimėjo didįjį prizą konkurse Goricijoje (Italija), 2006 m. iškovojo tris čempionų vardus ir aukso medalius pasaulinėje chorų olimpiadoje Kinijoje, jo pasiekimų kraityje kelios dešimtys kitų prestižinių festivalių diplomų ir apdovanojimų.

Choro pavadinimas „Kamēr“ lietuviškai reiškia „Kol“. Taigi jo dalyviai džiaugiasi laime drauge dainuoti, kol yra jauni ir kupini jėgų. Kartu šis vardas yra užuomina į kamerinį žanrą. Chorui diriguoja jaunas dirigentas Janis Liepinis.

„Kamēr“ choro koncertą Klaipėdoje organizuoja Latvijos Respublikos ambasada, Klaipėdos etnokultūros centras ir Klaipėdos universitetas. Įėjimas – laisvas.

K.Donelaičio gatvėje esantis Klaipėdos universiteto Menų fakulteto pastatas prašosi remonto. Nuo pirmadienio dalis pastato yra apjuosta įspėjamąja juosta, nes netikėtai vidury dienos ant šaligatvio pabiro betono luitai.

Pastebėta, kad byra trečiojo aukšto balkono dalis. Fasado atplaišos pasipylė pirmadienį prieš pietus. Ugniagesiams teko apžiūrėti įvykio vietą ir įvertinti, ar situacija nėra pavojinga praeiviams.

Menų fakulteto dekanas Vytautas Tetenskas tikino, kad vakar mėginta susitarti dėl bokštelio nuomos, nes statybininkams teks bent laikinai sutvarkyti pavojų keliančią balkono atbrailą.

"Seni tie balkonėliai. Atšoko tinkas ir nukrito. Bet antrą kartą jis jau nekris, kas turėjo nukristi, jau nukrito. Vis dėlto tai reikės sutvarkyti, kad pavojaus nekeltų ir kad atrodytų gražiai. O dabar atrodo kaip šuo be uodegos", – juokavo fakulteto dekanas.

V.Tetensko teigimu, šis fakulteto pastatas paskutinį kartą buvo remontuotas gal tik 1987-aisiais.

"Jį reikia remontuoti, bet niekas pinigų neduoda. Seniai mes verkiame, nes remonto reikia ne tik išorėje, bet ir viduje. Fasadas visur jau aplopytas", – pasakojo dekanas.

Fakulteto vadovas tikino, kad paraiška remonto lėšoms buvo teikta ne kartą.

"Viso fasado remontas kainuotų nemažai. Per vieną uraganų mes netekome dalies stogo iš parko pusės. Tačiau šios vietos remontui pinigų gavome, ji bus sutvarkyta", – džiaugėsi V.Tetenskas.

Iš ES lėšų universitetui pavyko įveikti ir kelis vidaus remonto darbus.

"Juk toje dalyje, kur muzikai įsikūrę, langai buvo tokie supuvę, kad švilpavo vėjas žiemomis. O daugiau šioje dalyje niekas nėra remontuota. Balkonai taip pat nukrito šioje dalyje. Gal pagrojo kas garsiau trombonu, ir nukrito tinkas", – šmaikštavo V.Tetenskas.

Dekanas tikisi, kad smulkius remonto darbus pavyks atlikti iš lėšų, gaunamų už patalpų nuomą.

"Esu vaikščiojęs ištiesta ranka ne kartą. Prašiau lėšų ir miesto valdžios, ir verslininkų, tačiau nelabai kam tas menas rūpi. Verslininkams gražu tik tuomet, kai menininkas užlipa ant scenos. Bet kai koncertas baigiasi, baigiasi ir plojimai. Pasigirsta tik kaltinimai, kad menas yra brangus", – apgailestavo dekanas.