Parlamentaras įregistravo Rinkimų kodekso pataisą, kad meru gali būti renkamas Lietuvos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 21 metai ir kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Šiuo metu amžiaus riba yra 18 metų.

A. Vinkus sako, kad 18 metų cenzas atsirado sujungus visus rinkimų įstatymus į vieną, tačiau tokia riba yra per žema.

„18 metų amžiaus jaunuoliui būti lyderiu savivaldos teritorijoje, kurioje, kaip taisyklė, gyventojų amžiaus vidurkis yra dvigubai, o neretai ir daugiau kartų didesnis, būtų labai sudėtinga ir vargu ar pateisinama“, – sako parlamentaras pataisos aiškinamajame rašte.

A. Vinkus pateikia pastarųjų savivaldos rinkimų statistiką: vidutinis išrinkto mero amžius yra apie 50 metų, o jauniausias išrinktas meras – 32-ejų, vyriausias – 68-erių.

Panašūs skaičiai buvo ir 2019 metais, kai jauniausiam išrinktam merui buvo 30 metų, vyriausiam – 67.

Lietuvos istorijoje nežinomas atvejis, kad meru būtų išrinktas 18 metų jaunuolis ar jaunuolė, konstatuoja iniciatorius.

Kadangi merų rinkėjai šaligatvius analizuoja kasdien. Ir niekas už juos geriau šaligatvių nepažįsta. Jie žino, ar tie šaligatviai gerai valomi, ar pritaikyti vaikams, mamoms su kūdikių vežimėliais, senjorams, neįgaliesiems, sportininkams, augintiniams. Jie žino, ar šalia šaligatvių yra gėlynų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, ar prie suoliukų yra fontanų. Jie labai gerai žino, ar šaligatvius apšviečia žibintai. Taip pat žino, ar šaligatviai yra saugūs, ar ant jų nešlitinėja girtuokliai. Žino, ar tvarkingai nušluoti šaligatviai turi didesnę naudą, t. y. ar jie nuveda į merų rinkėjams svarbias vietas: prekybos centrus, mokyklas, turgavietes, socialinių paslaugų centrus, poliklinikas, kavines, kebabines, o gal net prie upės, ežero, tvenkinio, žaidimų, sporto aikštelių, kultūros renginiams ir pramogoms skirtų gražiai įrengtų erdvių ir statinių.

Visa tai apibendrinus, galima suprasti, kodėl kandidatų į merus reputacinės duobės rinkėjams yra ne tokios svarbios kaip duobės šaligatviuose ar gatvėse. Šį paradoksą įkūnija merų rinkimų rezultatai Anykščių rajone, kur meru buvo išrinktas nuteistasis už korupciją.

Galima suprasti, kodėl kandidatų į merus reputacinės duobės rinkėjams yra ne tokios svarbios kaip duobės šaligatviuose ar gatvėse.

Tokiame fone patetiškai, teatrališkai ir neįtikinamai atrodo kai kurių kandidatų į merus deklaracijos grąžinti į žmogaus ir visuomenės gyvenimą sąžinę ir teisybę.

Kai žvelgi nuo šaligatvio lygmens, sąžinė ir teisybė atrodo kaip prie šaligatvio stovintis nešviečiantis žibintas, neturintis jungties su realybe, kuri aprūpina elektra.

Nesąmoningai suvokiama: jei meras iš tiesų kažkokiais būdais bandys grąžinti teisybę, jis bus kaip pirmasis krikščionis katakombose. T. y. praktinės naudos iš tokio nedaug. Todėl geriau nelabai teisingas, bet raumeningas, nei labai teisingas, bet negalingas. Abejotinos vertės tendencijas gimdanti, bet šaligatviams ir sumaniems merams tinkanti perspektyva.

Patvirtinta, kad Vilniaus rajono mero rinkimus laimėjo socialdemokratas Robertas Duchnevičius, surinkęs 50,2 proc. balsų ir nugalėjęs LLRA-KŠS kandidatą Waldemarą Urbaną, gavusį 49,07 proc. balsų. Socialdemokratų kandidatas rinkimus laimėjo 526 balsų persvara.

Vilniaus rajoną praradusi LLRA-KŠS, kuri savivaldybei vadovavo nuo pat jos įkūrimo 1995 metais, dėl antrojo rinkimų turo pateikė kelis skundus, tarp jų ir dėl šaulių budėjimo rinkimų apylinkėse, tai įvertino kaip spaudimą tautinei mažumai, tačiau VRK konstatavo, kad rinkimų rezultatai savivaldybėje nustatyti aiškiai.

Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijai atsisakius perskaičiuoti balsus ketvirtadienį buvo susiklosčiusi beprecedentė situacija, kai rajono merės Marijos Rekst nurodymu neleista išvežti balsavimo biuletenių.

Į įvykio vietą buvo nuvykusi policija, pareigūnai palydėjo biuletenius vežantį transportą į saugojimo vietą.

Policija vėliau pranešė, kad įvertinus atsakingų asmenų veiksmus, bus sprendžiama dėl galimos atsakomybės taikymo.

Anykščių rajone laimėtoju pripažintas „valstiečių“ iškeltas Kęstutis Tubis, o Visagine – tos pačios partijos atstovas Erlandas Galaguzas.

Rinkimai šiose savivaldybėse išsiskyrė tuo, kad jau įvykus antrajam turui du kandidatai – K. Tubis Anykščiuose bei „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė Visagine – buvo pašalinti iš rinkimų ir po teismų sprendimų į juos grąžinti.

Naikinti rinkimų rezultatus Anykščiuose prašė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jų kandidatas Sigutis Obelevičius prarado teisę varžytis antrajame ture į jį grąžinus K. Tubį, o rezultatus Visagine skundė antra rinkimuose likusi D. Štraupaitė.

VRK penktadienį atmetė skundus, kuriais prašyta panaikinti rinkimų rezultatus šiose savivaldybėse, ir patvirtino antrojo turo rezultatus.

VRK  pirmininkė Jolanta Petkevičienė žurnalistams teigė, kad netvirtinti rinkimų rezultatų šiose savivaldybėse nebuvo pagrindo, o dėl teismų sprendimų susiklosčiusias komplikuotas situacijas stengėsi išspręsti kuo greičiau.

VRK darė viską, kas įmanoma, kad būtų kuo greičiau išspręstos nepalankios situacijos kandidatų atžvilgiu.

„VRK darė viską, kas įmanoma, kad būtų kuo greičiau išspręstos nepalankios situacijos kandidatų atžvilgiu“, – sakė J. Petkevičienė.

D. Štraupaitė žurnalistams patvirtino skųsinati sprendimą ir sieksianti naujų mero rinkimų Visagine.

„Reikės eiti ir ieškoti teisybės, organizuoti naujus rinkimus Visagino savivaldybės, nes buvo nelygios teisės“, – sakė ji.

„Manau, kad turėtų pasisakyti ir Strasbūras dėl visko, kas vyksta, tiesiog sistema visa suardyta ir ir mes eisime tolyn“, – kalbėjo per rinkimus antra likusi kandidatė.

Anykščių rajono meru sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

Tokį sprendimą VRK priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime nurodytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

Taip pat iš rinkimų pašalinta ir po teismų sprendimų į juos grąžinta buvo „Laisvės ir teisingumo“ kandidatė D. Štraupaitė Visagine.

D. Štraupaitės registracija kandidatuoti į meres buvo panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose. Dėl to VRK šiai kandidatei leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

VRK penktadienį toliau tvirtina antrojo turo rinkimų rezultatus. Antrasis turas iš viso vyko 34-iose savivaldybėse.

„Partijos rezultatas balsų skaičiumi buvo panašus į 2019 metų, tai aš vertinu kaip stabilią situaciją nepaisant, kad Vyriausybė yra valdžioje dvejus metus, metai nėra patys lengviausi. Vis dėl to nebuvo taip, kad ėmė Lietuva nuo konservatorių ir nusisuko“, – TV3 laidoje „Dėmesio centre“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Praėjusį sekmadienį pasibaigus savivaldos rinkimams, daugiausia –17 – merų postų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija. Socialdemokratai šiuose savivaldos rinkimuose laimėjo ir daugiausiai mandatų – kartu su merais, jie iš viso savivaldybėse laimėjo 375 vietas, pagal mandatų skaičių antri likę konservatoriai – 244 vietas.

„Rajonuose kažkur praradome, tiesa. Bet ir tuose vietose, kur mes neturėjome tarybos narių metų metus, kadencijų kadencijas, atsirado jauni iniciatyvūs žmonės Prienuose, Kėdainiuose. Pagėgiuose, kur netgi nepamenu, kada buvo paskutinis konservatorius Pagėgių taryboje. Tai vis dėl to atsirado nauji mandatai, ir nauji žmonės, ir nauji balsai“, – kalbėjo premjerė.

Rajonuose kažkur praradome, tiesa. Bet ir tuose vietose, kur mes neturėjome tarybos narių metų metus, kadencijų kadencijas, atsirado jauni iniciatyvūs žmonės Prienuose, Kėdainiuose.

I. Šimonytė sako, kad dabar negalvoja apie galimybę siekti partijos pirmininkės posto, o savivaldos rinkimus pažymi partijai buvus geresnius, nei atrodytų iš viešosios erdvės.

„Jūs į labai toli žiūrit, partijos pirmininko rinkimai 2025 metais, iki to laiko dar gali būti labai daug visko, keletas rinkimų, kuriuos jūs irgi taip pat įvardinsit kaip nesėkmingus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams į klausimą, ar ketina dalyvauti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, atsakė premjerė.

TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis po savivaldos rinkimų yra pasakęs prisiimantis atsakomybę dėl rinkimų rezultatų ir dėl to nebesieks vadovauti partijai. Konservatoriai laimėjo rinkimus Vilniuje, bet jų turimų merų skaičius sumažėjo perpus ir vadovybė nėra patenkinta rezultatais.

Konservatorių kandidatas Valdas Benkunskas sekmadienį antrajame Vilniaus mero rinkimų ture surinkęs 52 proc. rinkėjų balsų įveikė buvusi sostinės vadovą, „Laisvės ir teisingumo“ partijos kandidatą, kuris surinko 47 proc. balsų.

Kitose savivaldybėse TS-LKD iškovojo dar keturis merų postus, tačiau partijos vadovybė nėra patenkinta rezultatais, nes dabartinėje savivaldos kadencijoje turi dvigubai daugiau merų.

I. Šimonytė taip pat sakė, kad „konservatoriai buvo laidojami paskutinius trisdešimt metų po kiekvienų rinkimų“, bet nors ji pati 2019 metų prezidento rinkimus pralaimėjo „labai stipriai“, Seimo rinkimus konservatoriams laimėto pavyko.

Nors rinkimai buvo gana nesėkmingi ir Laisvės partijai, ji, politikos ekspertų vertinimu, turi daugiau perspektyvų nacionaliniuose rinkimuose, o sėkmingiausi rinkimai akivaizdžiai buvo socialdemokratams.

„Socialdemokratai yra akivaizdūs laimėtojai, dar jiems užtvirtino ta daug kam netikėta pergalė Vilniaus rajone“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis.

„Kalbant apie pralaimėtojus, karčiai saldus konservatorių yra pasirodymas: žiūrint į visą Lietuvą, tikrai reikia susirūpinti – penki merai vienai iš didžiausių partijų ir valdančiajai yra prastas pasirodymas, – sakė jis. – Kad ir kiek tu Vilniuje džiaugtumeisi pergale, kurį po daug metų susigrąžino Tėvynės sąjunga, faktas yra tas, kad buvo vadinamasis baudimo efektas – čia ne vien apie Lietuvą kalbame, valdančiosios daugumos pagrindinė partija gali būti baudžiama rinkėjų“.

Socialdemokratai rinkimuose iškovojo daugiausia –17 – merų postų, antri liko įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus – turės penkis merus.

Sostinėje po kovos su buvusiu meru „Laisvės ir teisingumo“ atstovu Artūru Zuoku rinkimus laimėjo konservatorius Valdas Benkunskas, partija iškovojo dar keturis merų postus, tačiau nėra patenkinta rezultatais, nes turės dvigubai mažiau merų, nei dabartinėje savivaldos kadencijoje.

„Jeigu pirmajame ture taip nepajutome tokio bendro balsavimo prieš valdančiuosius, ypač konservatorius, tai šitas labai pasijuto antrajame ture. Kitaip tariant, bendros rinkėjų nuotaikos, nusivylimas, labai stipriai sufonavo“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Pralaimėtojai – Darbo partija

Politikos ekspertai sutinka, jog prasčiausiai rinkimuose pasirodė Darbo partija ir Laisvės partija, likusios be merų.

Laisvės partija, pralaimėjus vienintelei mero posto dar siekusiai kandidatei Elektrėnų savivaldybėje parlamentarei Silvai Lenvginienei, liko be savivaldybių vadovų.

Darbo partijos kandidatai varžėsi antrajame ture Kėdainiuose ir Ukmergėje, tačiau tiek Viktoras Fiodorovas, tiek Rolandas Janickas liko antri.

Pasak politologų, jeigu „laisviečiai“ dar turi perspektyvų nacionaliniuose rinkimuose pasiekti geresnių rezultatų, „darbiečius“ išgelbėti galėtų nebent dar vienas buvusio pirmininko Viktoro Uspaskicho sugrįžimas.

„Turbūt šitų rinkimų apskritai didžiausia pralaimėtoja yra Laisvės partija ir Darbo partija, nors Darbo partija yra pralaimėtoja numeris vienas“, – sakė R. Urbonaitė.

M. Jastramskis taip pat teigia, jog net ir Kėdainiuose be mero likusi Darbo partija yra „visiškas pralaimėtojas“.

„Jie skęsta tarp opozicinių partijų gausos. Faktas yra tas, kad socialdemokratai įsitvirtino kaip pagrindinė opozicinė partija pagal įtaką ir populiarumą, „valstiečiai“ ir Demokratai pasirodė palyginti neblogai, o Darbo partijai tiesiog neturi kaip atkreipti dėmesio“, – kalbėjo jis.

„Manau, kad jie skęs tiesiog. Nenoriu daryti labai drąsių prognozių, bet manyčiau, kad jiems perspektyvos labai niūrios yra“, – pridūrė jis.

R. Urbonaitė taip pastebėjo, jog nėra aiški šios partijos tapatybė.

„Natūralu, kad jau mes matome visišką merų badą, tiesiog jų nebėra. (...) O kaip mes matome, be V. Uspaskicho ir Seimo rinkimuose pasirodyti yra labai sunku“, – sakė ji.

„Darbo partijai prognozės yra dar liūdnesnės. Aišku, galbūt Viktoras (Uspaskichas) grįš ir įvyks dar vienas prisikėlimas, ko neatmetu, bet kol kas panašu, kad jau jo faktorius irgi nelabai veikia“, – kalbėjo politologė.

Pasak TSPMI docento, Laisvės partijos „keliami klausimai yra nacionalinio lygmens“, todėl prastas pasirodymas savivaldos rinkimuose savaime nereiškia, jog jiems nepasiseks ir Seimo rinkimuose.

R. Urbonaitė taip pat mano, jog ši partija savivaldoje „neturėjo turėti daug vilčių“, nes kol kas neturi itin stiprių skyrių.

„Galų gale, tai nėra partija, kuri galėtų būti stipri regionuose su savo darbotvarke. Jos darbotvarkė geografiškai šiek tiek rinkėją lokalizuoja, ir mes labiau kalbame apie Vilnių“, – sakė politologė.

„Manau, kad Vilniaus rinkėjas juos ir Seimo rinkimuose gali šiek tiek tempti, klausimas, ar ištemps iki frakcijos dydžio – yra klaustukas“, – pridūrė ji.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Debunk.org“ kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tyrėjais nustatė galimus dirbtinio turinio matomumo didinimo atvejus socialiniame tinkle „Facebook“, dėl kurių buvo imituojamos kandidato į Vilniaus miesto merus Petro Gražulio įrašų socialinės interakcijos, taip sukuriant tikrovės neatitinkantį politiko palaikymo ir populiarumo įspūdį.

Interakcijų socialiniuose tinkluose autentiškumas vertinimas konversijos piltuvėlio principu. Nuo viso peržiūrų kiekio, maždaug 2–7 proc. vartotojų komentuoja, dalijasi, ir/arba spaudžia „patinka“. Todėl atvejis, kai peržiūrų skaičius yra mažesnis už interakcijų, nėra logiškai įmanomas, nebent naudojamos manipuliavimo platformomis technikos.

P. Gražulio atveju, rinkimų agitacijos laikotarpiu į asmeninę kandidato „Facebook“ paskyrą įkelti 56 vaizdo įrašai. 49 atvejais soc. interakcijų skaičius yra didesnis nei peržiūrų, kas nebūtų įmanoma be manipuliacinių priemonių. Minimi 49 vaizdo įrašai iš viso surinko 26141 soc. interakcijų ir tik 2823 peržiūrų. Tai panašu į nesėkmingą bandymą didinti matomą, tačiau pats potencialaus manipuliavimo atvejo faktas kelia didelį susirūpinimą.

Pavyzdžiui, P. Gražulio „Facebook“ paskyroje 2023 m. sausio 19 d. paskelbtas įrašas „Atsižvelgiau į žmonių siūlymus, papildžiau skydelį dar vienu lipduku, už Lietuvą BE konservų“ turi vos 93 peržiūras, tačiau yra surinkęs net 425 „patinka“ paspaudimus ir 56 komentarus. Pažymėtina, kad socialinio tinklo „Facebook“ peržiūros skaičiuojamos praėjus 3 sekundėms nuo vaizdo įrašo peržiūros pradžios, todėl gerokai didesnis interakcijų skaičius, lyginant su peržiūrų skaičiumi, rodo neautentišką veiką socialiniame tinkle. Tai gali būti bandymas manipuliuoti platformos algoritmu, siekiant, kad turinį pamatytų kuo daugiau žmonių. Panašūs atvejai nustatyti ir kituose kandidato į Vilniaus miesto mero postą įrašuose:

2023 01 19 Vaizdo įrašas P.Gražulio Facebook paskyroje: 425 reakcijos, 56 komentarai, ir tik 93 peržiūros.

2023 01 14 Vaizdo įrašas P.Gražulio Facebook paskyroje, 1,3 tūkst. interakcijų, 221 komentarų ir tik 466 peržiūros.

2023 01 23 Vaizdo įrašas P.Gražulio Facebook paskyroje, 423 reakcijos, 40 komentarų ir tik 234 peržiūrų.

„Manipuliacijos socialiniais tinklais naudojimas rinkiminių kampanijų metu yra pavojingas, nes jų pagalba sukuriama iliuzija, kad konkretūs politikai ar partijos sulaukia didelio palaikymo. Tokiu būdu paveikiama viešoji nuomonė, daroma įtaka žmonių apsisprendimams ir tai turi tiesioginį poveikį rinkimų rezultatams“, – sakė „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.

Nagrinėjamu atveju, nustačius galimą botų panaudojimą siekiant daryti įtaką socialiniame tinkle „Facebook“ skleidžiamų įrašų populiarumui ir sklaidai, pažeidžiami pamatiniai, įstatymais reglamentuojami rinkimų principai: skaidrumas, teisingumas, sąžiningumas ir sąžininga konkurencija.

„Rinkėjai turi žinoti, kad kandidatai, siekdami išpopuliarinti savo įrašus, gali panaudoti neteisėtas soc. medijų platformų manipuliavimo priemones. Be to, kandidato skleidžiama politinė agitacija turi atitikti tikrovę, kadangi tai gali turėti įtakos rinkėjų pasirinkimui. Šiuo atveju, iškreipiant socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtų įrašų rodiklius, sukuriamas didesnio palaikymo įspūdis, kuris gali suklaidinti neapsisprendusius piliečius“, – sakė V. Daukšas.

„Baltosios pirštinės kiekvienuose rinkimuose fiksuoja vis daugiau politinės agitacijos pažeidimų internetinėje erdvėje. Nors apskritai identifikuoti agitacijos pažeidimus ir taikyti už juos teisinę atsakomybę įmanoma, galimybės operatyviai nustatyti ir įrodyti būtent tokius atvejus, kai dirbtinai padidinamas įrašų matomumas socialiniuose tinkluose, ribotos. Tokių technologijų naudojimas rinkimų agitacijoje fiksuojamas pirmą kartą, tikėtina, kad panašių atvejų, gal net didesniais mastais, gali pasitaikyti ir ateityje. Tai kelia didžiulę grėsmę rinkimų skaidrumui ir sąžiningai kandidatų konkurencijai. Dabartiniame teisiniame reguliavime nėra instrumentų, kurių pagrindu būtų galima idetinfikuoti tokius pažeidimus bei taikyti atsakomybę už tai atsakingiems asmenims.“ – teigė organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovas Laimonas Petreikis.

Nors šiuo metu socialinių tinklų botų naudojimas rinkiminei agitacijai socialiniuose tinkluose nėra atskirai reglamentuotas, manipuliavimo interneto platforma sąvoką, tokios veiklos draudimą ir už tai taikomas sankcijas planuojama įtraukti į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, taip suteikiant minėtoms veikoms didesnę reikšmę. Tai taip pat taptų svarbiais žingsniais artėjant 2024 m. prezidento, Europos parlamento ir Seimo rinkimams.

Teikdamos skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai, „Baltosios pirštinės“ ir „Debunk.org“ siekia paraginti institucijas imtis visų prieinamų teisinių priemonių, o jų nesant – užtikrinti jų atsiradimą inicijuojant teisės aktų pakeitimus, kad ateityje manipuliavimas interneto platforma dirbtinai didinant turinio matomumą būtų užkardytas, o atsakingi subjektai – patraukti atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

Vaizdo įrašas:

„Aš tikrai manau, kad rezultatas yra geras. Ar galėjo būti geresnis? Taip, galėjo būti geresnis. Galėjo būti blogesnis irgi visko galėjo būti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė partijos pirmininkas.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turės penkis merus, keturi jų išrinkti per antrąjį turą.

S. Skvernelis teigė, jog sekmadienį merų rinkimų antrajame ture tikėjosi penkių partijos kandidatų pergalės.

„Kalbant apie vakarykščią dieną, iš šešių kandidatų aš asmeniškai tikėjau, kad penki turėtų nugalėti, deja, dviem nepasisekė“, – kalbėjo jis.

Savivaldos rinkimuose Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ užsitikrino 124 savivaldybių tarybų narius, turės penkis merus.

Didžiuosiuose miestuose pritrūko laiko

„Penki merai, 124 tarybos nariai, 36 savivaldybės – kaip pirmam kartui, kada visgi partijai metai laiko, nėra suformuoti struktūriniai padaliniai ir skyriai visuose šalies miestuose ir rajonuose, rezultatas yra tikrai geras, tikrai norėjosi geresnio“, – sakė S. Skvernelis.

„Būtų galima pasakyti, kad yra puiku jeigu būtume turėję tarybos narius didžiuosiuose miestuose, Kaune ir Vilniuje“, – teigė jis.

Partijos lyderis, paklaustas apie nesėkmės sostinėje ir Kaune priežastis, išskyrė laiko trūkumą.

„Aš manau, pritrūko laiko, nes visgi didžiuosiuose miestuose pasiketi daugybę žmonių yra sudėtinga. Kita vertus nepamiškime, sostinė dar kartą parodė, kad yra rinkėjai, didžioji dalis – dešiniųjų pažiūrų, o centro kairėje konkurencija buvo milžiniška“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Kaune fenomenas yra kitas. Yra Visvaldas Matijošaitis ir „Vieningas Kaunas“ ir ten pakovoti yra labai sudėtinga“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis spaudos konferencijoje taip pat pažymėjo, jog partija turės savo kandidatą kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose

Turės kandidatą prezidento rinkimuose

„Kalbant apie prezidento rinkimus. Taip, aš gali užtikrinti, kad mes turėsime kandidatą, savarankišką kandidatą, į prezidento rinkimus. Kas tai bus kol kas yra sunku pasakyti“, – teigė partijos vadovas.

Šiuose rinkimuose Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 6,68 proc. balsų.

Demokratų lyderis paklaustas kokią įtaką savivaldos rinkimai turės nacionaliniams rinkimams pažymėjo, jog tarp rinkimų tiesioginės koreliacijos nėra.

„Apie kitus rikinimus. Aš manau, kad tiesioginis koreliacijos ko gero nėra su nacionaliniais rinkimais, nes tai visgi daugiau yra asmenybių, vietos bendruomenių lyderių kova, bet simptomai tam tikri buvo ir tas pasikartojo kaip ir Seimo rinkimuose“, – teigė S. Skvernelis.

„Ten kur konservatorių kandidatas pateko su bet kuriuo kitu politinės jėgos atstovu į antrą turą, na, iš esmės visi patyrė nesėkmes“, – pridūrė jis.

Pakartotiniai merų rinkimai vyko 34-iose savivaldybėse. Pirmajame ture išrinkti 26 merai.

Antrojo turo prireikė Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Pasirodymą vertinu kaip labai gerą. Prieš rinkimus ne kartą sakiau, kad kaip sėkmingą rezultatą laikyčiau išlaikytą merų skaičių. Jį pavyko pagerinti, kaip ir iškovotų mandatų skaičių tarybose“, – pirmadienį BNS spaudos konferencijoje žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Turime dvejopai gerą rezultatą – perrinkti visi merai, kurie kandidatavo, gavo didesnį pasitikėjimą. Turime tris naujus merus – Gediminą Ratkevičių Elektrėnuose, Nijolę Guobienę Zarasuose, Kaišiadoryse – Šarūnas Čėsna“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovė.

Anot jos, buvo kandidatų, kurie „padarė gerą įdirbį, bet šiek tiek pritrūko iki sėkmės“. Tokiais ji įvardijo Matą Lasauską Neringoje ir Justą Ruškį Klaipėdos rajone.

Pasak partijos lyderės, skaudžių praradimų rinkimuose liberalams pavyko išvengti, tačiau esama ir pamokų.

„Tarp pamokų – mūsų rezultatai didmiesčiuose, Vilniuje ir Kaune pritrūko mandatų patekti į tarybas. Kampanijas planuoti, vykdyti turėsime anksčiau, aktyviau, ženklai pozityvūs. Turime pakankamai pagrindo tikėti, jog rinkėjų pasitikėjimas Liberalų sąjūdžiu stiprėja visoje Lietuvoje“, – teigė Seimo pirmininkė.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Liberalų sąjūdis turės 9 merus! Antras turas užtvirtino gerus rezultatus, prie rinkimų starto linijos stojome turėdami 7 merus (6 išrinkti 2019 m., Pagėgiai prisijungė vėliau), šiandien jau aišku, kad turime 9“, – sekmadienį feisbuke paskelbė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio atstovai laimėjo merų rinkimus Tauragėje, Joniškyje, Rietave, Plungėje, Trakuose, Pagėgiuose, Elektrėnuose, Zarasuose ir Kaišiadoryse.

Tauragei vadovaus ligšiolinis meras Dovydas Kaminskas, Joniškyje – antrai kadencijai išrinktas Vitalijus Gailius, tuo tarpu Rietavo meras Antanas Černeckis perrinktas jau septintai kadencijai. Plungei toliau vadovaus Andrius Klišonis, meru renkamas nuo 2014 metų.

Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, Liberalų sąjūdžiui sėkmingai antrasis turas baigėsi Trakuose, kur išrinktas Andrius Šatevičius, Kaišiadorių rajone – Šarūnas Čėsna, Pagėgiuose – Vaidas Bendaravičius. Preliminariais duomenimis, Elektrėnuose laimėjo Gediminas Ratkevičius, Zarasuose – Nijolė Guobienė.

Prieš dvi savaites vykusiame balsavime Liberalų sąjūdžio kandidatai iškovojo 139 vietas savivaldybių tarybose.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.