Nutolusias saulės elektrines šiame žaidime jau anksčiau laimėjusios šeimos iš Tauragės ir Mažeikių rajono sėkmingai naudojasi „Krekenavos“ prizais, kurie aprūpina namus švaria žaliąja energija ir kiekvieną mėnesį padeda sutaupyti pinigų.

Tvariai pagamintus mėsos produktus mėgstantiems žmonėms nereikia sukti galvų dėl nuosavų elektrinių įrengimo. Nėra ir rūpesčių dėl valstybės kompensacijų, kurios šiemet buvo išgraibstytos per kelias valandas tą pačią dieną, vos tik duotas startas paraiškoms įkelti.

„Šių dienų pavyzdžiai rodo, kad Lietuvos žmonės yra linkę pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių ir aktyviai palaiko permainas. Mes apie tai nuolat primename tūkstančiams savo produkcijos pirkėjų. Suteikiame galimybę rinktis kokybiškus produktus, pagamintus tvariai – naudojant sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją“, – sakė „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas.

Pasak jo, nekilo abejonių, ar 2024 metais verta organizuoti žaidimą „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“. 2022 ir 2023 metais surengtos akcijos sulaukė didelio pirkėjų susidomėjimo. Progą laimėti nutolusią saulės elektrinę gauna kiekvienas asmuo, perkantis „Krekenavos“ gaminių ir turintis nuosavą būstą, kurį galima aprūpinti žaliąja elektros energija. 

Paprasta registracija – tarsi žaidimo bilietas

Registracija į žaidimą vyksta visą mėnesį nuo vasario 20 iki kovos 20 dienos. Laimėtojas ar laimėtoja paaiškės po loterijos. „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“ nugalėtojo nuosavas būstas bus aprūpintas iš saulės gaminama elektros energija net 24 metus. Tai užtikrins 5 kW galingumo saulės jėgainė. 

Saulės elektrines jau laimėję žmonės sako, kad dalyvauti žaidime buvo labai paprasta – užteko nusipirkti mėgstamų „Krekenavos“ mėsos produktų ir registruoti kvitą interneto puslapyje krekenavos.lt. Sulaukusios skambučių ir informacijos apie išskirtinę dovaną tauragiškių ir mažeikiškių šeimos tuo patikėjo ne iš karto. Taip pat jos patvirtina – norint laimėti, svarbiausia dalyvauti. O registruotis žaidime išties lengva.

Šių metų žaidimo laimėtojas bus paskelbtas kovo mėnesį ir informuotas asmeniškai. 

„Krekenavos agrofirmos“ nuotr. 

Pirkėjams rūpi tvariai pagaminti produktai

Aktyvus gyventojų įsitraukimas ir iniciatyvos palaikymas yra ženklas, kad žmonės išgirsta svarbią „Krekenavos agrofirmos“ žinutę ir mato, kaip paprastai gali patys įsitraukti į žaliąsias permainas. Tuo įsitikinęs bendrovės vadovas L. Grikšas.

Jis mano, kad Lietuvoje ir Europoje vykstantiems pokyčiams yra svarbus kiekvienas prie gaminančių vartotojų bendruomenės prisijungęs namų ūkis ir kiekviena įmonė. O kad diegti tvarius sprendimus apsimoka, įrodė patirtis, kai energijos išteklių kainos buvo smarkiai pakilusios.

„Šiuolaikinės technologijos padeda vis efektyviau pasinaudoti švariais atsinaujinančiais energijos šaltiniais: saule, vėju, vandeniu. Kiekvienas galime prisidėti prie šių technologijų pažangos ir palaikyti žaliąsias permainas. Dėl to „Krekenavos agrofirma“ naudoja sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją. Taigi, pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja ir kokybiškų, ir tvariai pagamintų produktų“, – dalijosi  L. Grikšas.

Krekenavos agrofirma“ naudoja sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją. Taigi, pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja ir kokybiškų, ir tvariai pagamintų produktų.

Elektrą gaminančių vartotojų skaičius įspūdingai auga

Perėjimas prie švariai pagaminamos energijos gyventojams padeda ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti CO₂ emisijas bei taršą. „Krekenavos agrofirmos“ vadovą L. Grikšą pozityviai nuteikia informacija, kad saulės elektrinių Lietuvoje daugėja.

Energetikos ministerijos duomenimis, pernai elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dukart ir siekia beveik 90 tūkstančių.

Nutolusiose elektrinėse elektrą gaminančių vartotojų jau priskaičiuojama beveik 30 tūkstančių. Energetikos bendrovių duomenimis, gaminantys elektros vartotojai pernai į tinklą Lietuvoje patiekė 544 tūkst. MWh elektros energijos – net tris kartus daugiau negu 2022 metais.

Pasak L. Grikšo, tai liudija, kad gyventojai ir verslas siekia tų pačių tikslų – tausoti aplinką bei išteklius ir gyventi švariau.

„Krekenavos agrofirma“ pirmąją savo saulės elektrinę įsirengė prieš penkerius metus. Saulėtomis vasaros dienomis ši elektrinė įmonei užtikrina iki ketvirtadalio viso elektros energijos poreikio.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veterinarijos inspektoriai mėsos perdirbimo įmonės patikrinimo metu nustatė, kad mėsa ir jos pusgaminiai (įvairūs vyniotiniai, dešrelės, karkos, lašiniai, šaltiena ir t. t.) buvo ruošiami nešvariose patalpose, antisanitarinėmis sąlygomis. Gamybos inventorius ir įrenginių paviršiai, tiesiogiai besiliečiantys su maistu, nebuvo tinkamai plaunami ir dezinfekuojami. Patalpose dėl netvarkingos plautuvės nuotekos bėgo ant grindų.

Pagaminta produkcija nebuvo tinkamai suženklinta arba ženklinime pateikiama informacija galimai klaidino vartotoją, neužtikrintas maisto gaminių atsekamumas, nebuvo galimybės susieti konkrečių žaliavų partijų su produkcijos partijomis. Taip pat nustatyta ir produktų realizavimo pažeidimų – tinkamumo vartoti terminas buvo skaičiuojamas ne nuo gaminio pagaminimo momento, o nuo pagamintos produkcijos išvežimo dienos. Tarpiniai mėsos gaminių gamybos etapai neregistruoti. Dalis žaliavos ir jau pagamintų mėsos produktų buvo padėti tiesiogiai ant grindų, laikomi su pašaliniais daiktais, ne pagal reikalavimus, taip sudarant galimybes atsirasti kryžminei taršai.

Matant, kokiomis sąlygomis buvo gaminami itin plataus asortimento mėsos gaminiai, tai akivaizdžiai kėlė grėsmę vartotojų sveikatai.

Sandėliavimo patalpose greta prieskonių pakuočių buvo atvirai laikomi graužikų nuodai, šalia jų buvo matyti ir graužikų ekskrementų. Šalutiniai gyvūniniai produktai, t. y. įvairios maisto atliekos, buvo tvarkomos netinkamai. Užfiksuota, kad kaip gamybinis inventorius buvo naudojama apyvartinė tara – plastikinės dėžės ir kita tara, kuri neskirta naudoti pakartotinai bei liestis su maistu.

„Dėl tyrimo metu užfiksuotų pažeidimų virtinės uždraudėme realizuoti į rinką per 9,7 tonų galimai nesaugios mėsos žaliavos ir jos gaminių, nurodėme išvežti juos utilizuoti procese dalyvaujant VMVT inspektoriams. Įmonės veikla sustabdyta, kol bus pašalinti trūkumai, atsakingiems asmenims bus taikoma ir administracinė nuobauda. Įmonė visiškai nesirūpino atsekamumo užtikrinimu, kuris tiek gamybos metu, tiek ir perdirbimo, platinimo etapais labai svarbus ir padeda užkirsti kelią maisto saugumo grėsmei, kuri kyla ir dėl galimai užkrėstų produktų, ir dėl gyvūnų ligų. Šiuo atveju į tai buvo žiūrima labai aplaidžiai. Nebuvo galima nustatyti, iš kur ir kokios kokybės žaliavų buvo gaminami pusgaminiai. Laimei, visa ši nesaugi produkcija nespėjo pasiekti parduotuvių ir tam pavyko užkirsti kelią. Matant, kokiomis sąlygomis buvo gaminami itin plataus asortimento mėsos gaminiai, tai akivaizdžiai kėlė grėsmę vartotojų sveikatai. Sustabdžius įmonės veiklą, už nustatytus pažeidimus ją planuojama įtraukti į nepatikimų ūkio subjektų sąrašą“, – sprendimą komentavo tikrinimą atlikusio VMVT Marijampolės departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.

VMVT nuotr.

Įmonės „Magnuva“ patikrinimas buvo atliekamas VMVT taikant regioninį inspektorių rotacijos principą. Kaune įsikūrusios mėsos perdirbimo įmonės veiklos tyrimą vykdė VMVT Marijampolės departamento pareigūnai.

VMVT direktoriaus Manto Staškevičiaus teigimu, rotacijos principas taikomas jau kurį laiką ir duoda akivaizdžių rezultatų. „Dažnesnę inspektorių regioninę rotaciją taikysime ir toliau, organizuodami valstybinę kontrolę ūkio subjektuose. Mūsų siekis – kad tikrinimai būtų atliekami maksimaliai efektyviai, skaidriai ir objektyviai“, – pabrėžė Mantas Staškevičius.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atliko didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, siekiant nuslėpti pajamas bei išvengti mokesčių.

Kaip trečiadienį pranešė policija, į teisiamųjų suolą sėsiantys keturi, bendrininkų grupėje veikę asmenys, kaltinami tuo, kad vertėsi šešėline prekyba mėsos gaminiais, mokėjo darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį ir taip siekė išvengti mokesčių.

Pasak policijos, per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys rodo, kad į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus nesumokėta 283 tūkst. 613 eurų mokesčių. 

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų gegužę įtarus, kad Plungės rajono ūkininkas, galbūt apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą bei, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą galbūt įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Tų pačių metų gruodį, bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos, Plungės rajono policijos komisariato, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais net keliolikoje vietų – automobiliuose, parduotuvėse, ūkiuose, ofise, skerdykloje, darbuotojų namuose – buvo atlikta daugiau kaip pusšimtis kratų.

Tyrimui vadovavo, jį organizavo ir bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Pareigūnai teigia, kad per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys pakankami dviem bendrininkų grupėje veikusiems asmenims pareikšti kaltinimus ir dėl poveikio darymo liudytojams.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už poveikį liudytojui – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaip informavo Generalinė prokuratūra, ūkininkas kaltinamas veikęs bendrininkų grupėje ir vertęsis  šešėline prekyba mėsos gaminiais, mokėjęs darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį ir taip siekęs išvengti mokesčių.

Bylos duomenimis, dėl vykdytos finansinės aferos į valstybės biudžetą nepateko beveik 284 tūkst. eurų.

Didelio masto tyrimo metu atliktos 64 kratos, dalis jų atlikta ir 33-ose Vakarų Lietuvoje veikiančiose, kaltinamojo ūkininko valdomose mėsos gaminių parduotuvėse. Remiantis kratų metu surinktais dokumentais, daugiau nei šimto liudytojais apklaustų asmenų parodymais bei kitais tyrimui reikšmingais duomenimis, nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų gruodžio ūkininkas galėjo neapskaityti apie 966 tūkst. eurų pajamų, gautų už parduotą mėsos produkciją.

Kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, siekiant nuslėpti pajamas bei išvengti mokesčių, pareikšti ir išvien veikusiai, pagal individualią žemės ūkio veiklą veikiančio ūkininko buhalterei.

Tuo metu du vadybininkai ir mėsinės direktorė kaltinami padėję apgaulingai tvarkyti ūkininko apskaitą.

Bylos duomenimis, kaltinamieji galimai duodavo nurodymus pardavėjoms, jog šios kasos aparatu neužfiksuotų dalies mėsos gaminių pardavimų ir už tai kai kurioms pažadėdavo sumokėti papildomą darbo užmokestį. Skaičiuojama, kad per dvejus metus 37 darbuotojoms vokeliuose išmokėta daugiau nei 77 tūkst. eurų papildomo darbo užmokesčio.

Remiantis surinktais duomenimis, veikdamas bendrininkų grupėje su buhaltere, ūkininkas atsakingoms institucijoms pateikė ir deklaravo žinomai neteisingus duomenis ir dėl to valstybės biudžetas neteko apie 284 tūkst. eurų.

Tyrimo metu taip pat gauta duomenų, kad kaltinamasis ūkininkas kartu su buhaltere darė poveikį kai kuriems liudytojams, įtikinėdami juos duoti melagingus parodymus, o buhalterė kai kuriems liudytojams dar ir trukdė atvykti į apklausas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną.

Ūkininkas ir jo veiklos apskaitą tvarkanti buhalterė prieš teismą stos dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei poveikio liudytojui. Ūkininkui dirbantys du vadybininkai bus teisiami dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti apskaitą. Mėsinės direktorė nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą.

Tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, jį atliko Klaipėdos policijos kriminalistai. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už poveikį liudytojui – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos elektroninį apskaitos žurnalą privalės pildyti tik prekiaujantys šviežia mėsa, o apdorotų mėsos gaminių prekeiviai ir toliau galės pildyti popierinį žurnalą.

Pagal ankstesnį ministro įsakymą elektroninį žurnalą jau nuo rugsėjo 1 dienos būtų privalėję pildyti visi, prekiaujantieji šviežia mėsa, paukštiena ir jų gaminiais, taip pat naudojantys kasos aparatus.

Smulkieji prekeiviai skundėsi dėl išaugusios administracinės naštos, kompiuterinių technologijų trūkumo. Pasak ministerijos, bus ieškoma sprendimų, kaip supaprastinti elektroninio žurnalo pildymą.

Pasak K. Navicko, dalis prekybininkų jau dabar sėkmingai pildo elektroninį žurnalą – jie bei kiti prekybininkai bus skatinami tai daryti ir sulauks valstybės paramos ieškant palankesnių verslui sprendimų. Tuo metu Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai didesnį dėmesį skirs pildantiems popierinius apskaitos žurnalus.

Apskaitos žurnalo pildymo tikslas – užtikrinti turgavietėse parduodamų maisto produktų saugą ir kokybę, tobulinant atsekamumo sistemą.

Vyrai apeliaciniais skundais prašė juos išteisinti, tačiau teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pripažino teisiamuosius kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Žemės ūkio bendrovės pirmininkas taip pat nuteistas ir už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuteistieji realizavo dešrelių, sardelių ir kitų mėsos produktų, kurių vertė siekia daugiau nei 222 tūkstančius eurų.

Bylos duomenimis, žemės ūkio bendrovė gamino mėsos produktus ir realizavo juos kitoms Lietuvos įmonėms ir asmenims, vykdantiems veiklą pagal individualias pažymas. Nustatyta, kad bendrovės vadovas ir buhalteris neužfiksavo šių ūkinių operacijų buhalterinėje apskaitoje, todėl taip į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 46 tūkstančiai eurų PVM.

Kratų metu žemės ūkio bendrovėje ir kitose įmonėse rastos sąskaitos faktūros, pagal kurias produkcija buvo pristatoma pirkėjams, tačiau jos ir už produkciją gautos pajamos neįtrauktos į bendrovės apskaitą.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme kaltinamieji savo kaltę neigė.

Bendrovės vadovui teismas skyrė 18 830 eurų, o nuteistam buhalteriui – 15 064 eurų baudą.

Pagal gautą informaciją kovo 17 d. nuvykę patikrinti, VMVT Šiaulių departamento inspektoriai kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnais nustatė, kad lauko prekyba šviežia žuvimi, mėsos gaminiais ir žuvies produktais Krymo g., Šiauliuose, vykdyta antisanitarinėmis sąlygomis ir be tokiai veiklai būtino VMVT leidimo.

VMVT duomenimis, patikrinimo metu pareigūnams prekiautojas nepateikė daugiau kaip 43 kg maisto produktų saugą ir įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Mėsos ir žuvies produktai buvo neženklinti, todėl jų atsekamumas negalimas. Nebuvo galima nustatyti, kas ir kada šiuos itin greitai gendančius maisto produktus pagamino, kur jie buvo laikomi, kokiomis sąlygomis pagaminti ir atvežti į prekybos vietą. Nenurodyti ir produktų tinkamumo vartoti terminai.

Nefasuotus maisto produktus prekiautojas laikė atvirose dėžėse ant grindinio, neapsaugant produktų nuo išorinės taršos. Be to, neturėjo asmens medicininės knygelės ir privalomų higienos kursų pažymėjimo. Šiam prekiautojui dėl nustatytų pažeidimų prekiauti šiais maisto produktais uždrausta.

Kartu su Lietuvos gamintojais prekybos tinklas „Maxima“ nuolat ieško būdų, kaip atliepti besikeičiančius pirkėjų poreikius ir stiprinti lietuviškos produkcijos populiarumą. Įvairesnė populiarių „Biovela Group“ mėsos gaminių produkcija jau artimiausiu metu pasieks daugiau „Maximos“ parduotuvių.

Atrasti bei paragauti įvairesnius mėsos gaminius pirkėjus paakins ir patrauklesnės kainos. Jau nuo šios savaitės prekybos tinklas „Maxima“ sumažino dalies „Biovela Group“ gaminamų rūkytų ir vytintų dešrų bei dešrelių kainas. Per artimiausias kelias savaites bus atpiginta ir daugiau populiariųjų „Biovela Group“ gaminamų mėsos gaminių.

Atpiginti mėsos gaminiai „Maximos“ parduotuvėse yra žymimi specialiu ženklu „Sumažinome kainą“ bei šią kainų mažinimo iniciatyvą lydinčiu šūkiu „Skaniau, pigiau, įvairiau“.

Atpiginami pirkėjų mėgstami mėsos gaminiai

Prekybos tinklo „Maxima“ pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas pastebi, kad karantino metu žmonės ne tik dažniau perka, bet ir ieško įvairesnių mėsos gaminių.

„Karantino metu pasikeitę vartojimo įpročiai paskatino ieškoti sprendimų, kad patenkintume savo pirkėjų lūkesčius. Bendradarbiaudami su „Biovela Group“ stengsimės sudaryti didesnes galimybes rinktis įvairesnę kokybiškų mėsos gaminių produkciją. Mėsos gaminiai nuosekliai išlieka tarp perkamiausių maisto produktų, todėl tikimės, kad jų atpiginimas bus jaučiamas palengvėjimas kasdienėse pirkėjų išlaidose“, – sako M. Tilmantas, „Maximos“ pirkimų departamento direktorius.

Jis džiaugiasi, kad „Biovela Group“ produkcijos peržiūrėta kainodara leis „Maximos“ pirkėjams populiarius mėsos gaminius nusipirkti pigiau.

10 proc. mažinamos populiarių „Biovelos“ mėsos gaminių kainos nėra vien tik trumpalaikė akcija. Nuo sumažintos reguliarios kainos ir toliau bus taikomos papildomos nuolaidos, kad pirkėjai kuo įvairesnius kokybiškus lietuviškus mėsos gaminius galėtų įsigyti už dar patrauklesnę kainą.

Ilgametė partnerystė padeda tobulėti

„Tik siūlydami kokybišką ir skanią produkciją pasiekėme, kad žmonės parduotuvių lentynose pirmiausia ieško savo šalies produkcijos, ją mėgsta ir vertina. Turime nuolat tobulėti ir užtikrinti geriausią pasiūlymą pirkėjams. Tam svarbūs ir asortimentas, todėl jį nuolat plečiame bei peržiūrime, ir kokybė, kuri mums visuomet buvo aukščiausio prioriteto, ir kaina. Tikimės, kad šios iniciatyvos dėka mūsų gaminiai bus dar patrauklesni „Maximos“ pirkėjams“, – sako „Biovela Group“ vykdantysis direktorius Žilvinas Lenktaitis.

Jis pažymi, kad su prekybos tinklu „Maxima“ sėkmingai bendradarbiaujama jau ne vienerius metus. Ši ilgametė partnerystė, pasak Ž. Lenktaičio, leidžia tobulėti ir kurti kokybiškus gaminius bei užsitarnauti pirkėjų pasitikėjimą.

Praėjusiais metais didžiosiose „Maximos“ parduotuvėse įrengti specialūs stendai „Ant grotelių“, skirti greitesniam apsipirkimui, ruošiantis piknikui ar grilio vakarienei namuose. Juose plačiai pristatomas „Biovelos“ mėsos gaminių asortimentas. Taip pat „Biovela“ pernai pristatė 32 dienas brandintos rinktinės jautienos produktus „Dry Aged Beef“. Išskirtinis gaminys rinkoje pirmiausia buvo pasiūlytas „Maximos“ pirkėjams.

Turimais ikiteisminio tyrimo duomenimis, viena Joniškio žemės ūkio bendrovė iš nenustatytų tiekėjų įsigijo mėsos produktų ir realizavo juos kitoms Lietuvos įmonėms ir asmenims, vykdantiems veiklą pagal individualias pažymas.

Tačiau šių ūkinių operacijų buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo ir 48,6 tūkst. eurų PVM į valstybės biudžetą nesumokėjo.

Kratų metu rastos sąskaitos faktūros, pagal kurias produkcija buvo pristatoma pirkėjams, tačiau jos ir už produkciją gautos pajamos neįtrauktos į bendrovės apskaitą, skelbia FNTT.

Bendrovės vadovai su FNTT pareigūnais bendradarbiauti atsisakė.

Žemės ūkio bendrovės pirmininkui ir buhalteriui pareikšti įtarimai dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Baudžiamoji byla perduota Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.

Ikiteisminį tyrimą koordinavo Šiaulių apygardos prokuratūra.

FNTT atlieka ir kitą ikiteisminį tyrimą dėl minėtos bendrovės vykdytos šešėlinės prekybos mėsa.

Nuo kovo mėnesio prekybos tinklas „Lidl“ šiems „Pikok“ ženklu pažymėtiems gaminiams skirs ypatingą dėmesį. Šią savaitę pirkėjai galės įvertinti lietuviškų, baltomis pakuotėmis pažymėtų „Pikok“ mėsos produktų kokybę su 20 ir daugiau procentų siekiančiomis nuolaidomis. Ateityje itin palankios kainos bus pasiūlytos ir kitiems šio prekės ženklo produktams.

„Stengiamės pirkėjus kuo išsamiau supažindinti su mūsų prekės ženklais, atskleisti jų istoriją ir supažindinti su kokybės standartais. Tikime, kad mūsų siūlomos nuolaidos „Pikok“ mėsos produktams paskatins dar didesnę pirkėjų dalį išbandyti šiuos gaminius ir pamėgti tiek europietišką, tiek pripažintų Lietuvos mėsininkų produkciją“, - sako „Lidl Lietuva“ Pirkimų tarnybos vadovas Wojciech Grohn.

Tikime, kad mūsų siūlomos nuolaidos „Pikok“ mėsos produktams paskatins pirkėjus pamėgti tiek europietišką, tiek pripažintų Lietuvos mėsininkų produkciją.

Nuo kovo 1-osios pirkėjai „Lidl“ parduotuvėse su 20 ir daugiau procentų siekiančiomis nuolaidomis galės įsigyti tokių produktų, kaip šaltai rūkytas skilandis, kiaulienos nugarinė su kmynais, pjaustyta vytinta dešra, šaltai rūkytas saliamis, įvairių rūšių virtos dešros, karštai rūkytas servelatas ir kt.

Iš viso „Lidl“ asortimente – apie 1 600 prekių, kurios aprėpia visas kasdienio vartojimo prekių grupes: mėsos gaminių ir šviežios mėsos, pieno produktų, šaldytų gaminių, šviežių vaisių ir daržovių, duonos ir pyrago kepinių, kosmetikos ir buities prekių. Apie pusę prekių asortimento tiekia Vokietijos gamintojai, ketvirtadalį – Lietuvos gamintojai, o likusią dalį sudaro įvairių užsienio šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, gamintojų produkcija.

Prekes nuolat paįvairina specialios maisto produktų ir ne maisto prekių akcijos bei riboto kiekio pasiūlymai.

Šiuo metu „Lidl“ Lietuvoje valdo 35 parduotuves, įsikūrusias Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje bei Plungėje, ir planuoja aktyviai tęsti plėtrą.