Mėsos perdirbėjai ir paukštininkai sako šviežią produkciją turintys arba perskirstyti į mažesnes parduotuves, arba užšaldyti.

„Lyginant su praeitu mėnesiu, mes užšaldome blokais 20 proc. daugiau paukštienos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šviežios paukštienos mes būtent tiek neparduodame. Užšaldžius paukštieną jos vertė krenta iš karto bent 30-40 proc. Tai yra grynas nuostolis gamintojui“, – aiškina Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas.

Prekybos įmonių asociacijos duomenimis, per dvi savaites, kai taikomas galimybių paso reikalavimas, trijų prekybos tinklų didžiosiose parduotuvėse klientų sumažėjo beveik ketvirtadaliu, tačiau tų pačių tinklų mažosiose nepadaugėjo nė procentu.

Nuo rugsėjo vidurio daugelis paslaugų bei prekybos vietų yra apribotos galimybių paso neturintiems žmonėms. Be jo galima apsipirkti tik nedidelėse maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, optikose, taip pat veterinarijos prekių parduotuvėse.

Neatsakingas verslas

Paukščių gripas Lenkijoje ir sustiprinta kontrolė, tikimasi, privers įmones susirūpinti, bet rizikuojančių yra.

1 925 kg mėsos žaliavų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Marijampolės departamento sprendimu buvo išvežta utilizuoti, nes tikrintojams bendrovės "Eimasa" atsakingi asmenys nepateikė mėsos kilmę liudijančių dokumentų.

"Žaliava išvežta į utilizavimo įmonę, dokumentai perduoti teismui. Įmonė padavusi prašymą veiklai atnaujinti, tačiau kol kas dar neveikia. Tikimės, kad verslas pasveiks ir bus atsakingesnis", – praėjus maždaug mėnesiui po patikrinimo, situaciją komentavo  G.Gvazdaitis.

Tikrintojų nemalonę mėsos perdirbimo įmonė "Eimasa" užsitraukė pirmą kartą, tačiau tose patalpose anksčiau veikė kitos panašia veikla užsiimančios įmonės. "Eimasa" patalpose Marijampolės rajone karaliavo apie dvejus metus. Pasak Marijampolės departamento laikinojo vadovo, perdirbimo įmonėje nebuvo galima atsekti žaliavos kilmės, todėl ir buvo priimtas sprendimas utilizuoti visą rastą mėsą, kad  nepatektų į gamybą, prekybą ir neliktų jokios rizikos, kad neaiškios kilmės produktai pasieks vartotojus.

"Apie iš Lenkijos vežamą žaliavą informuojama tarnyba. Kiekviena siunta vertinama atskirai pagal jos kilmę, atvežimo vietą ir, esant reikalui, būtinai tikrinama, imami mėginiai. Kiekvienu atveju vertinama rizika", –  paaiškino G.Gvazdaitis.

Laikinasis Marijampolės departamento vadovas "Eimasos" situaciją vadina neatsakingo verslo pavyzdžiu. Apetito nekeliančiose nuotraukose – dėžės su atvirai laikomais, neaišku, iš kur įsigytais nupjaustytais kaulais, rūkytais viščiukų broilerių ketvirčiais ir gamybai skirta žaliava – šaldyta kiaulienos šonine, šonkauliais, kiaulienos karka.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuotr.

"Kai įmonė paleidžia vadžias, taip ir būna. Apmaudu, kad įmonės labiau dirba dėl inspektorių, o ne dėl vartotojų. Turėtų stengtis ir dirbti atsakingiau dėl vartotojo, o jie rūpinasi tik tuo, kad jų nepričiuptų. Tikimės, kad įmonei bus pamoka – juk ji irgi turi sutartis su kitais klientais ir susirūpins", – kokių tikslų siekiama tikrinimais, pabrėžė G.Gvazdaitis.

Tikimės, kad verslas pasveiks ir bus atsakingesnis.

Keistoka pozicija

VMVT skelbė, kad, reaguojant į kaimyninėse valstybėse susidariusią sudėtingą situaciją paukštininkystės sektoriuje dėl paukščių gripo protrūkių, Lietuvoje nuo šių metų sausio vykdoma sustiprinta valstybinė kontrolė mėsos perdirbimo ir prekybos įmonėse, turgavietėse.

Siekiama užkirsti kelią galimai prekybai neįtrauktais į apskaitą, nelegaliai parduodamais paukštienos ir kitos mėsos produktais. Draudimą naudoti ir nurodymą utilizuoti nelegaliai tvarkytą 1 925 kg mėsos žaliavą tarnyba grindė ne tik tuo, kad nebuvo užtikrinamas mėsos produktų atsekamumas, tačiau įmonės vadovė situaciją vertino kiek kitaip.

"Kiekviename darbe tų trūkumų pasitaiko. Gal iš darbų inercijos kažką pražiūrėjome, kažkur praleidome. Anksčiau su Maisto ir veterinarijos tarnyba niekada problemų neturėjome, dokumentai tvarkingi, cechas buvo darbo metu, tai gal kažkur kažko nepavalėme darbo metu, todėl vertinimas buvo toks, kaip jiems atrodė. Gavau nuobaudą už tai, kad vėluojame sumokėti mokesčius. Tačiau nelegalios ar neaiškios kilmės mėsos pas mane nerado", – bandė teisintis bendrovės "Eimasa" direktorė Renata Bubnė.

Mėsos perdirbimo įmonės vadovė atviravo dėl tikrinimo metu pastebėto inspektorės asmeniškumo. Esą moterys kartu mokėsi, tačiau įmonės vadovei užkliuvo tarnybos gydytojos kreipinys "tu". "Darbo metu aš esu ponia direktorė, o ji veterinarijos gydytoja ir kreiptis viena į kitą turėtume pagarbiai, o ne tujintis", – pareiškė R.Bubnė.

"Verslo žinios" skelbia "Creditinfo" informaciją, kad "Eimasos" pajamos 2018 m. siekė 1,1 mln. eurų. Bendrovė turi dešimt darbuotojų, 100 proc. jos akcijų valdo R.Bubnė.

Teisina pažeidimus

Tikrintos įmonės vadovė turėjo savo paaiškinimus kiekvienam pažeidimu įvardytam punktui. "Šaldiklis su neaiškios kilmės mėsa –  1 925 kg – užplombuotas, jame saugomus produktus ir žaliavą uždrausta realizuoti ar naudoti tolesnėje gamyboje. Tikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje netinkamai buvo tvarkomi šalutiniai gyvūniniai produktai, neįrengta vieta atskirai jiems laikyti", – skelbė VMVT.

"Gamybos metu susidaro šalutiniai gyvūniniai produktai – kaulai, odelės. Yra atskira vieta šaldiklyje, kurioje jos dedamos, vėliau atvažiuoja utilizavimo įmonės ir jas surenka", – R.Bubnė tikino, kad kiekis buvęs nedidelis. Esą vienos utilizavimo įmonės automobilis pritaikytas vežti kelias tonas atliekų ir dėl kelių šimtų kilogramų nevažiuoja, todėl tas atliekas tenka kaupti. Esą tikrintojai jas ir rado.

Teisės aktuose numatyta, kad viskas turi būti užrašoma. Mėsos perdirbimo įmonės vadovė sutiko, kad reikalaujamų užrašų nebuvo ir greičiausiai todėl buvo užfiksuota kaip pažeidimas. Esą pranešimas nuskambėjo žiauriai tik dėl to, kad šios smulkmenos nebuvo aprašytos.

Tikrintojams užkliuvo ir tai, kad gamybos patalpose ant paviršių kaupėsi pelėsiai ir kondensatas, šių patalpų sienos, durys, šaldymo įrenginiai neatitiko higienos reikalavimų. Tikrinimo metu pastebėta kenkėjų buvimo pėdsakų produkcijos fasavimo, pakavimo medžiagų patalpose ir šaldytuve. Gamybinėse patalpose ant grindų mėtėsi nuodų graužikams pakuotės, prie apgraužtų jaukų buvo matyti graužikų išmatų.

"Mes esame kaimo vietovėje, aplinkui auginamos grūdiniai augalai, todėl graužikų populiacija didesnė nei kitur", – neslėpė R.Bubnė. Tačiau vadovė tikino, kad aplink įmonę išdėstytos graužikų gaudymo priemonės. Tai, ką tikrintojai rado, esą buvo gamybai nenaudojamose patalpose.

Pastebima tendencija, kad mėsos perdirbimo įmonės prisiima perdirbti žvėrieną. Esą tiekėjai rizikuoja tokią mėsą tiekti įmonėms, kurios neturi  žvėrienai perdirbti reikiamų dokumentų. Panaši situacija buvo praėjusių metų pabaigoje Vilkaviškyje. Ten rasta žvėrena buvo nusiųsta utilizuoti. Nuostolis – ne tiek perdirbimo įmonei, kiek žvėrienos tiekėjui.

Krenta ir kiti pažeidėjai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė rinkoje parduoti Kauno bendrovės "Dargita Tau" iš Lenkijos įsivežtus 645 kg šviežios paukštienos. Bendrovė prekiavo rūkytais mėsos gaminiais.

Kaip pranešė tarnyba, nesaugi paukštiena vartotojų nepasiekė, mėsos gaminių įmonė įpareigota sunaikinti produkciją.

Pranešime teigiama, kad, atliekant neplaninį Kaune veikiančios įmonės patikrinimą, buvo aptikta neaiškios kilmės viščiukų broilerių skerdenėlių (600 kg) ir vištienos filė (45 kg). Nors įmonės atstovai teigė, kad produkcija buvo įsigyta iš Lenkijos įmonės "Galpol", inspektoriams atliekant fizinį patikrinimą nustatyta, kad daugiau kaip trečdalis visos produkcijos, t.y. 45 kg vištienos filė ir 195 kg viščiukų broilerių, buvo be ženklinimo informacijos.

"Be to, įmonė negalėjo pateikti 405 kg vištienos atsekamumo dokumentų, ženklinimo etiketės informacija nesutapo su siuntos dokumentais. Dėl netinkamos pakuotės neužtikrinta vištienos apsauga nuo išorės taršos, įmonėje nebuvo vykdoma gautos vištienos priėmimo kontrolė, duomenys neregistruoti priėmimo kontrolės žurnale", – nurodo tarnyba.

Nurodoma, kad šiuo metu tyrimas tęsiamas, įmonei bus skirtos administracinio poveikio priemonės.

Naujausiais tarnybos duomenimis, per pastarąjį mėnesį paukščių gripo židinių iš viso užregistruota jau šešiose Europos valstybėse (Lenkijoje – 17, Slovakijoje – 2, Vengrijoje – 4, Rumunijoje – 2 ir po 1 Čekijoje bei Ukrainoje), iš viso 25-iuose paukščių ūkiuose ir du laukinės faunos atvejai.

Brangimas ženklus – per savaitę sudarė apie 20 proc.

Pagrindine priežastimi laikoma sudėtinga situacija su kiaulėmis Kinijoje. Ten dėl kiaulių maro krito arba dėl biosaugos reikalavimų buvo sunaikinta labai daug kiaulių, tai formuoja deficitą ir daug didesnį importo poreikį.

Skaičiuojama, kad Kinija jau neteko ar artimiausiu metu neteks apie 100 mln. kiaulių, tai sudaro apie penktadalį jų išauginamo kiekio. Palyginimui, apie 100 mln. kiaulių per metus išaugina Vokietija ir Ispanija kartu sudėjus, kurios yra didžiausios kiaulių augintojos Europoje. Kadangi ES yra didžiausia kiaulienos eksportuotoja, neabejojama, kad didžiausią dalį trūkstamo kiekio Kinija pirks ir jau pradėjo pirkti iš ES. Todėl kainų krizė prognozuojama ilga ir gili.

Papildomai ją gilina ir tai, kad ateina didesnio vartojimo sezonas, o ES motininių ir penimų kiaulių banda šiek tiek sumažėjusi ir pradedamas jausti kiaulienos produkcijos trūkumas pačioje ES, tai dar labiau skatina kainų kilimą.

Lietuva savo poreikiams patenkinti turi importuoti apie 60 proc. suvartojamos kiaulienos, todėl yra tiesiogiai priklausoma nuo kainų užsienio rinkose ir, norint išvengti kiaulienos deficito, turi reaguoti į augančias kainas. Brangstant šviežiai kiaulienai yra neišvengiamas ir jos gaminių – dešrų, dešrelių ir kt. – kainų augimas.

Prognozė nėra optimistinė, ypač žiūrint į ankstesnių metų skaičius – realu, kad gali būti pasiektas 2017 m. kiaulienos kainų lygis, kuris yra 30-40 proc. didesnis nei buvęs prieš kelias savaites. O gamybinėms įmonėms jau dabar formuojasi didžiuliai tiesioginiai nuostoliai dėl ilgalaikių įsipareigojimų prekybos centrams. Kadangi konkursai vyksta 4-8 savaitėms, kainų nėra galimybės keisti, tačiau negalima ir pirkti žaliavos, kuri yra ženkliai brangesnė už produkcijos pardavimo kainą.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, sako, kad mėsinių galvijų augintojai užsivėrus svarbioms rinkoms itin didelių sunkumų nepajuto, tačiau mėsos perdirbėjams trūksta užauginamos jautienos, rašo "Verslo žinios".

"Dabar susiduriame su problema, kad užauginamos jautienos trūksta, pasiūla per maža. Ūkininkai labai daug parduoda per savo kanalus, o ne mėsos perdirbėjams", - sako E.Mackevičius.

Anot jo, jautienos eksportas dar pagyvėtų galutinai suderinus mėsos vežimą į kelias perspektyvias rinkas.

"Kadangi nėra didelio pasirinkimo, mėsininkus domina visos naujos rinkos. Tačiau norėtume, kad greičiau reikalai judėtų su pagrindinėmis rinkomis. Kol kas iš tokių galima vežti tik į JAV, o Kinijos, Irano, Alžyro galutinių leidimų dar laukiama", - kalba E.Mackevičius.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) sustabdė planus tikrinti kiaulienos gamintojus keliose Europos šalyse, kurioms ketino leisti eksportuoti mėsos produktus į Rusiją, kai tik pasibaigs dalinis jų embargas.

„Mes pradėjome planuoti patikrinimus, tačiau dabar sustojome ir svarstome, ar daryti tai ar ne“, - sakė tarnybos vadovas Sergejus Dankvertas. Pasak jo, gamintojai turėtų patvirtinti, ar produkcija atitinka Rusijoje galiojantiems aukščiausiems saugumo reikalavimams.

Planuota tikrinti Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Danijos, Vengrijos ir Nyderlandų įmones.

Pasirodžius pranešimams apie planuojamus patikrinimus, kai kurios ES šalys, visų pirma Lietuva ir Lenkija, kritikavo šį Rusijos požiūrį, sakydamos, kad sąlygos turi būti vienodos visoms ES šalims.

„Tačiau kaip jos gali būti vienodos, jei Europos šalyse veterinarijos padėtis yra skirtinga?“, - klausė S.Dankvertas.

„Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo registruotas afrikinis kiaulių maras. Todėl jie negalės mums tiekti mėsos trejus metus. Neįmanoma jiems taikyti tokių pat priemonių, kurias norėtume taikyti Danijai ir kitoms šalims, kuriose to viruso nėra“, - sakė jis.

„Mes mėginome rasti išeitį iš šios situacijos ir suteikti galimybę sugrąžinti europietišką kiaulieną į Rusijos rinką. Tačiau, jei mūsų kolegos iš Europos mano, kad šis būdas yra netinkamas, mes šios iniciatyvos nesiimsime“, - pareiškė S. Dankvertas.

Viena žinoma Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovė Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) nutarė statyti gamyklą, o zonos valdytojai kalba ir apie tikimybę prisivilioti skandinavų automobilių pramonės atstovą, pirmadienį rašo "Verslo žinios".

Mėsos perdirbėjas, kuris LEZ investuoja per antrinę įmonę ir kurio pavadinimas neskelbiamas, planuoja statybas pradėti pavasarį. Gamykloje turėtų dirbti apie 100 žmonių kolektyvas, o pirmuoju etapu bus investuota apie 20 mln. litų.

"Per ateinančius metus planuojame, kad sutartis pasirašysime dar su 2-3 investuotojais. Nors dėl investicijų kalbamės su 15 galimų investuotojų iš Lietuvos ir užsienio, manau, kad iki kitų metų pabaigos pavyks sukirsti rankomis su užsienio kapitalo inžinerinės pramonės, į kurią mes orientuojamės, bendrovių akcininkais", - teigė Kėdainių LEZ valdymo bendrovės direktorius Giedrius Valuckas. Jis teigė, kad deramasi ir su Suomijos automobilių gamybos įmone.

Į Rusiją jautienos nebegalintys vežti augintojai piktinasi, kad šalies valdžia šiam sektoriui skiria pernelyg mažai dėmesio. Žemės ūkio ministerijos vadovai atkerta, kad laikai, kai buvo galima brangiai parduoti ne aukščiausios rūšies jautieną, baigėsi.

Embargu pasinaudojo perdirbėjai

Mėsos augintojai pateikia duomenis, kad 2012 m. į Rusiją buvo eksportuota jautienos už 210 mln. litų, 2013 m. šis skaičius krito iki 120 mln., per pirmus aštuonis 2014 m. mėnesius siekė tik 85 mln. litų, o nuo 2014 m. rugsėjo jautienos eksporto į Rusiją rinka visiškai užsidarė.

Padėtį sunkina tai, kad jautiena Lietuvoje nėra labai populiari, todėl jos pagaminama daugiau, nei suvartojama. Vidutiniškai vienas lietuvis suvartoja tik po 4 kg jautienos per metus, o kiaulienos – net 43 kg. Vakarų Europoje, augintojų žiniomis, įprastas jautienos vartojimas siekia 10–15 kg asmeniui per metus. Jautienos augintojų skaičiavimais, dėl susiformavusio produkcijos pertekliaus ūkininkai per mėnesį praranda apie 10 mln. litų.

Mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius pasakojo, kad nuo Rusijos embargo labiausiai nukentėjo tie galvijų augintojai, kurie galvijus laiko dėl pieno, tiekia ne pačios geriausios kokybės mėsą ir tie, kurie dėl įvairių priežasčių negali susikooperuoti ieškodami naujų sprendimų.

"Jais, numušdami kainas, naudojasi perdirbėjai ir jų tarpininkai. Po embargo paskelbimo mėsos supirkimo kainos krito 25–30 proc.", – sakė D.Dzekčiorius.

Reikalauja daugiau dėmesio

Pašnekovo teigimu, tai, kad jautienos kaina krito, jos vidaus paklausos nepadidino. Kokybiškos jautienos vis tiek perkama mažiau, nes žmonės tiesiog neišgali jos pirkti.

"Žinoma, atsiranda tokių, kurie nori ir gali pirkti brangesnę mėsą, o kokybišką jautieną su kiauliena ekologiškumo, sveikumo prasme sunku net palyginti. Vis dėlto žmonės dažnai gali įpirkti tik pieninių galvijų mėsą", – augintojų problemomis dalijosi D.Dzekčiorius.

Pasak asociacijos direktoriaus, ieškoma įvairių galimybių, kaip padėti nuostolių patyrusiems augintojams. Įsibėgėjo projektas "Baltijos lankų jautiena", vystomas gyvų galvijų eksportas.

"Tačiau piniginių kompensacijų nėra. Dabar visos pagalbos priemonės nukreiptos į pieno sektorių, o kad vėliau atsivers kita problema – Vyriausybės lygiu negalvojama", – tikino D.Dzekčiorius.

Sprendžia rinka

Lietuvos žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius atkirto,  kad galvijų augintojai dėmesio stoka neturėtų skųstis – ūkininkams padedama ieškoti naujų rinkų ir į jas išvežti produkciją. Baigiami derinti susitarimai su JAV, Japonija, o nuo kitų metų atsivers ir naujos rinkos, kur valgoma tik ritualiniu skerdimu paskersti galvijai. Anot V.Martusevičiaus, daug dirbama ir parodose, misijose, į kurias vyksta ir ministerijos vadovai.

Tai, kiek sektoriaus atstovų galės perdaryti savo skerdyklas į tinkamas ritualiniam skerdimui, pasak V.Martusevičiaus, priklauso nuo jų pačių. "Sunku numatyti. Galiu pasakyti, kad Lenkijoje yra trylika tokių skerdyklų, iš jų realiai dirba aštuonios. Nemanau, kad Lietuvoje jų bus labai daug, gal dvi trys – pats verslas nuspręs ir įvertins, kiek jam tai yra naudinga", – prognozavo viceministras.

V.Martusevičius akcentavo, kad šiuo metu skundžiasi tie jautienos augintojai, kurie nori parduoti nekokybišką mėsą. "Į Rusiją buvo vežama vadinamoji pieninių galvijų mėsa, kurios kaina yra daug žemesnė, o nauda ūkininkams buvo didesnė. Karves, kurios Lietuvoje nebetikdavo pienui išgauti, jie parduodavo mėsai. Tie, kurie turi geras mėsines veisles, ir dabar neturi problemų – supirkimo kainos išlikusios aukštos, jie veža mėsą į Lenkiją. O jeigu pieninę karvę norima parduoti mėsai, tai labai sunku padaryti. Viską sureguliuoja rinka", – pabrėžė V.Martusevičius ir patarė mėsos augintojams labiau specializuotis.

Galvijų supirkėjai už pienines karves pradėjo siūlyti iki 1 lito už kilogramą. Perdirbėjai sako, kad kainos kils tik tada, jei atsiras naujų eksporto rinkų, rašo "Verslo žinios".

Kol kas tik viliamasi, kad Rusiją galbūt pakeis musulmoniški kraštai, nes nuo sausio 1 dienos bus galimas ritualinis skerdimas. Karvių vertę šiek tiek gali kilstelti eksportas į Turkiją. "Ūkininkai skundžiasi, kad už galvijų gyvo svorio kilogramą jau siūloma po 70 centų. Tai nebe prekyba, bet galvijų genocidas, nes bandos drastiškai mažės. Raguočių paprasčiausiai neapsimokės auginti", - sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

"Už senas išmelžtas karves mokame 0,6-1 lito. Iki nustatant embargą tokius raguočius supirkome po 1,5 lito už kilogramą. Iš šių gyvulių mėsos nedaug. Už mėsinius galvijus mokame 3,5-4 lito už kilogramą gyvo svorio", - sakė "Agaro" komercijos direktorė Daina Butėnė.

Po Rusijos embargo maisto produktų eksportas į Baltarusiją pradėjo augti dešimtimis ir šimtais kartų, tačiau verslininkai atsargiai vertina galimybes, kad ši gretima šalis taps tvirta ateities rinka, galinčia išgelbėti mūsų ūkininkus ir perdirbėjus.

"Į Baltarusiją eksportuoti buvo galima ir iki Rusijos sankcijų, tačiau rusai už tokią pat produkciją mokėjo iki 20 proc. daugiau", - kodėl dauguma perdirbėjų vežė į Maskvą, bet ne į Minską, "Verslo žinioms" paaiškino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, pasak kurio, Baltarusija nėra moki rinka - ten reikia pigesnių produktų nei Rusijoje.

Asociacijos vadovas vardija ir kitus eksporto trikdžius - Baltarusijoje dar iki galo nesureguliuoti atsiskaitymai, dauguma pirkėjų - valstybinės įmonės, kurios gali bet kada pasakyti, kad už patiektą produkciją nemokės, o teisinių būdų atgauti lėšas beveik nėra, apdrausti verslą sudėtinga - draudikai nenori dirbti šioje valstybėje. O į Baltarusiją gabenant tik pigesnę, atitinkamai ir ne pačios aukščiausios kokybės produkciją, įmonėms tektų imtis pigios produkcijos gamybos, todėl Vakarų ir turtingesnių šalių rinkai Lietuva taptų nebeįdomia - ūkis ir perdirbimo pramonė stagnuotų.

Seimui ketinant nuo 2015-ųjų įteisinti ritualinį skerdimą, gyvulių mėsa būtų pradėta eksportuoti ne anksčiau kaip kitų metų pavasarį ar vasarą, sako Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Tuo metu Žemės ūkio ministerijos departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio teigimu, kol kas nėra aiškus nei tokios skerdienos poreikis, nei eksporto galimybės. 

„Įstatymo priėmimas reiškia tik pirmą žingsnį, kad bus galiam iš viso pradėti atlikti konkrečius žingsnius. Kitas žingsnis - veterinarinių sertifikatų suderinimas. Dažniausiai su didesnėmis šalimis, tas procesas užtrunka, bet galima sutarti ir per 2-3 mėnesius“, - trečiadienį Seime po Kaimo reikalų komitete vykusio pasitarimo BNS sakė E.Mackevičius.

Kalbėdamas komitete, jis teigė, kad kai kurių rinkų paieška, leidimų eksportui išdavimas ir verslo pasiruošimas gali trukti ir iki metų ar dvejų.

E.Mackevičius sako, kad Seimui priėmus įstatymo pataisas, asociacija prašys Maisto ir veterinarijos tarnybos kreiptis į šalis, į kurias galima eksportuoti pagal ritualinius reikalavimus paskerstų gyvulių mėsą, be to, prašys diplomatų pagalbos.

„Prašysime veterinarijos kontaktuoti su visomis potencialiomis šalimis - Persijos įlankos, šiaurės Afrikos valstybėmis. Prašysime ir diplomatų nuvažiuoti, nes jie yra dažnai sėkmės faktorius“, - teigė E.Mackevičius.

Jis tikino, kad ritualinės skerdienos eksporto rinkų paieška vyksta nuo praėjusių metų: „Žodinis ir teorinis įdirbis padarytas, dabar reikia praktinių veiksmų“.

R.Krasuckio teigimu, apie ritualinės skerdienos eksporto galimybes ir apimtis kol kas kalbėti esą per anksti.

„Šiuo metu nėra tų užsakymų, kadangi tarp šalių sertifikatų neturime, tai jų ir nėra. Yra tiktai paklausimai, pasiūlymai. Šiandien negaliu sakyti, ar čia bus 100 tonų ar 100 gyvulių per savaitę ar per mėnesį“, - teigė jis.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė anksčiau yra teigusi, kad į musulmoniškas šalis galima išgabenti beveik visą gyvulių mėsą, kuri iki embargo buvo vežama į Rusiją.

R.Krasuckis nusiteikęs pesimistiškiau: „Netikiu, kad pusę kiekio tokiu būdu galėtume paskersti ir parduoti į tas rinkas. Nenoriu spekuliuoti skaičiais. Tai yra verslo santykiai“.

E.Mackevičius abejoja, ar tokios skerdienos gali atsirasti ant Lietuvos prekystalių: „Mums nėra tokio poreikio. Kiek religinės bendruomenės prašys, tiek bus patiekiama Lietuvoje, nes tai brangesnis skerdimo būdas“.

Rugpjūčio pradžioje Rusija paskelbė, kad vienerius metus iš Europos Sąjungos neįsileis galvijų bei kiaulių mėsos, paukštienos, dešrų ir kitų produktų, taip pat žuvies, jūrų gėrybių, pieno ir jo produktų, daržovių ir vaisių.

Lietuvos mėsininkai skaičiuoja dėl Rusijos įvestų sankcijų galintys netekti 250 mln. litų.