Viena iš tokios veiklos sričių – tvarumas. Nuo 2019 m. „BIOVELA Group“ sunaudojamo plastiko apimtys sumažėjo 18 proc. Naujausias žingsnis šia linkme – inovatyvios „Flow-pack“ pakuotės įdiegimas.

Ši inovatyvi, šviežiai smulkintai mėsai skirta perdirbama pakuotė, turi net 70 proc. mažiau plastiko, todėl per metus leidžia apie 37 tonomis sumažinti produktų įpakavimui skirto plastiko apimtis. Taip įmonė siekia kurti geresnę ateitį ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Siekis rodyti pavyzdį

Šiandien apie 40 proc. viso pasaulyje pagaminamo plastiko yra panaudojama pakuotėms. Vien lietuviai per metus išmeta apie 100 tūkst. tonų plastiko. Nors Lietuvoje kruopščiai rūšiuojame šias atliekas, tačiau ne visos jų pasiekia perdirbimo centrus.

„Nuolatinė naujovių paieška, mažesnio neigiamo poveikio aplinkai siekis yra kertiniai įmonių grupės siekiai, tad nuolatos galvojame, kaip galėtume atliepti vartotojų bei verslo partnerių draugiškesnių aplinkai sprendimų lūkesčius. Būdami rinkos lyderiai siekiame pirmieji pasiūlyti naujus sprendimus, kurie atitiktų vartotojų tvarumo lūkesčius, o taip pat tai padėtų išsaugant produkto kokybę bei galiojimo laiką, rodyti teigiamą pavyzdį visai rinkai“, – apie tvaresnės produkto pakuotės sprendimus pasakojo „BIOVELA Group“ rinkodaros vadovas Povilas Vinžanovas.

„BIOVELA Group“ rinkodaros vadovas Povilas Vinžanovas. „BIOVELA Group“ archyvo nuotr.

Naujoji pakuotė „flow-pack“, turinti 70 proc. mažiau plastiko, yra pirmoji Lietuvoje šviežios mėsos kategorijoje, kurią jau įvertino ir vartotojai. Tai – ne tik mažesnis plastiko sunaudojimas, bet ir patogesnis rūšiavimo būdas, kadangi šioje pakuotėje nebelieka plastikinio indelio. Per pastaruosius 5 mėn. buvo pagaminta ir parduota 327 tonos produkcijos su šia pakuote, tad galime sakyti, jog vartotojai jau pamilo šį produktą bei naujas pakuotes.

„Vartotojams ši pakuotė ne tik galimybė savo aplinkoje sunaudoti mažiau plastiko, bet ir patogesnis būdas rūšiuoti. Šią ypatybę, kaip vieną iš didžiausių privalumų, įvardija patys vartotojai, kurių teigimu, nebelikus plastikinio indelio, pakuotės atliekos šiukšliadėžėje užima daug mažiau vietos“, – teigiamus vartotojų atsiliepimus komentavo P. Vinžanovas.

Vartotojams ši pakuotė ne tik galimybė savo aplinkoje sunaudoti mažiau plastiko, bet ir patogesnis būdas rūšiuoti.

 

Siekiant pokyčių tvarumo srityje, P. Vinžanovas akcentuoja kiekvieno vartotojo apsisprendimą rinktis tolimesnius sąmoningus sprendimus. Rinkai pristatyta pakuotė rūšiuojant sukuria pridėtinę vertę: nuo panaudotos „flow-pack“ pakuotės tereikia nuklijuoti lipduką, o patį įpakavimą išmesti į plastikui skirtą konteinerį namų kieme.

Jokių kompromisų dėl kokybės

Didelį dėmesį produkcijos kokybei skirianti įmonių grupė, pristatydama inovatyvios „flow-pack“ tipo pakuotės naujovę, visų pirma siekė daugiausiai parduodamą „BIOVELA Group“ produktą galutiniam vartotojui pasiūlyti išlaikant aukščiausias maistines ir kokybines produkto savybes.

„Gamybos procese pakuotė yra užpildoma apsauginiu maisto saugos reikalavimus atitinkančiu dujų mišiniu. Jis užtikrina, kad smulkinta mėsa nepraras minėtų savybių viso galiojimo laikotarpiu. Mėsos kokybė ir atitiktis maisto saugos reikalavimams yra garantuojama nuolatiniais tyrimais – tiek cheminiais, tiek mikrobiologiniais. Tam turime nuosavą tyrimų laboratoriją bei dirbame ir su kitomis geriausiomis tarptautiniu mastu“, – apie produkcijos kokybės užtikrinimo procesą pasakojo „BIOVELA Group“ technologijų vystymo vadovė Vaida Žitlinskaitė.

„BIOVELA Group“ technologijų vystymo vadovė Vaida Žitlinskaitė. „BIOVELA Group“ archyvo nuotr.

Įmonės atstovė pamini, kad tokiu būdu supakuotos produkcijos pranašumas, lyginant jį su nepakuota produkcija – ilgesnis produkto galiojimo laikotarpis, mat pati pakuotė ir joje esančios apsauginės dujos sukuria terpę, kuri yra netinkama bakterijoms daugintis ir taip stabdoma jų veikla.

Apie „BIOVELA Group“

„BIOVELA Group“ – didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė Baltijos šalyse, kurioje dirba apie 1500 darbuotojų. Įmonių grupė daugelį metų remia socialines, kultūrines iniciatyvas, renginius, miesto ir sporto šventes, Utenos krepšinio komandą ir yra generalinis Lietuvos krepšinio federacijos rėmėjas.

Pasak pranešimo, Telšių departamento inspektoriai atliko neplaninį patikrinimą Telšiuose įsikūrusioje mėsos pusgaminių gamybos įmonėje „Restera“. Patikrinimo metu aptikti ir užfiksuoti šiurkštūs higienos pažeidimai. Įmonės veikla sustabdyta ir ji veiklą galės atnaujinti tik pašalinusi visus pažeidimus.

Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje visuose gamybos etapuose trūksta elementarios higienos, visur susikaupę nešvarumai, gamybinis inventorius sudėtas ant palangių, sulūžusių lentynų. Gamybinės patalpos ypač apleistos: sienos padengtos pelėsiu, nusitrynusiais dažais, išdaužytos skylės, patalpas skiriančios užuolaidos suplyšusios, nešvarios, pajuodusios, padengtos pelėsiu. Patalpoje fiksuotos ir susikaupusios graužikų išmatos. Gamyboje naudojami indai padengti pelėsiu, susikaupusiais nešvarumais.

Žaliavų laikymo kameroje, pasak inspektorių, paviršiai taip pat padengti pelėsiu. Ant lubų kaupiasi kondensatas, kamerų durys padengtos storu ledo sluoksniu, nesandarios. Nustatyta, kad žaliavos saugomos pažeidžiant laikymo sąlygas, todėl bus sunaikintos.

Maisto produktų laikymo vieta aptikta nešvari, sienos ir lubos taip pat padengtos pelėsiu, ant maisto pakuočių laša drėgmė nuo apipelėjusio ir šlapio nuo besikaupiančio kondensato ventiliatoriaus. Rankoms plauti ir dezinfekuoti buvo naudojamos medžiagos, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.

Nustatyta, kad savikontrolės žurnalai, kuriuose fiksuojami maisto saugai užtikrinti svarbūs veiksniai, tokie kaip įrašai apie patalpų valymą, temperatūrų kaitą ir pan., buvo pildomi fiktyviai, pvz., rašoma, kad patalpos valomos kasdien. Be to, šeši gamybos zonoje dirbantys darbuotojai buvo nepasitikrinę sveikatos.

Atlikus visas procedūras, sustabdytai įmonei bus taikoma nuobauda. Taip pat surašytas teikimas įtraukti įmonę į VMVT viešinamą Nepatikimų įmonių sąrašą.

Praėjusią savaitę vykusio patikrinimo metu cecho šaldymo kamerose buvo surasta daugiau kaip 4 tonos išpjaustytos kiaulienos. Produkcija neženklinta, todėl nebuvo galimybės patikrinti mėsos atsekamumo, tinkamumo vartoti terminų, saugos ir kokybės.

Tikrinant cechą taip pat nustatyti patalpų ir įrangos higieniniai pažeidimai: išpjaustymui, iškapojimui naudojamos medinės kaladės, pjaustymo lentos nusidėvėjusiais paviršiais, neplautos, nėra dezinfekcinių priemonių. Nepildomi savikontrolės žurnalai, kuriuose turi būti fiksuojami esminiai maisto saugą užtikrinantys veiksniai bei temperatūriniai režimai.

VMVT įpareigojo įmonės atstovus sunaikinti nesaugią produkciją. Įvertinus nustatytus pažeidimus bei atsižvelgiant į tai, kad įmonės nelegali veikla nustatoma jau ne pirmą kartą, atsakingam asmeniui už VMVT Vilniaus departamento direktoriaus nurodymų nevykdymą ir patikrinimo metu nustatytus pažeidimus bus taikyta administracinio poveikio priemonė.

Patikrinimo metu Vilniaus aps. VPK KPENTV pareigūnai nustatė, kad minėtame ceche dirbo du nelegalūs darbuotojai. Įmonės vadovui gresia papildoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė.

Tauragėje veikianti mėsos perdirbimo bendrovė iš žalios mėsos gamino rūkytus gaminius – dešreles, lašinukus ir kitokią produkciją. Pagaminta produkcija buvo pristatoma prekybos centrams, parduotuvėms.

FNTT, gavusi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją ir įtarusi, kad įmonė galimai apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, pradėjo ikiteisminį tyrimą. FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais, atlikę kratą nustatė, kad įmonė savo apskaitoje nurodo turinti mėsos žaliavų už beveik 400 tūkst. eurų. Patalpas patikrinę pareigūnai tokio didžiulio kiekio mėsos nerado.

Sulyginus iš tiesų sunaudotą gamybai mėsos žaliavą su skaičiais, nurodytais bendrovės apskaitos dokumentuose, paaiškėjo, kad trūksta mėsos už beveik 345 tūkst. eurų, taip pat valstybei nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis, kuris siekia beveik 71 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavusios ir jam vadovavusios Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Už mokesčių slėpimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Vykdydami šešėlinės ekonominės veiklos prevenciją, pareigūnai patikrino Kauno rajone įsikūrusią mėsos perdirbimo įmonę. Patikrinimo metu nustatyta, kad maisto produktai laikomi ir tvarkomi nešvariose patalpose, nesilaikant higienos reikalavimų, temperatūrinių režimų, sudaroma kryžminės taršos galimybė.

Žaliavų laikymo šaldymo kameroje rasta 1604 kg sušaldytos kiaulienos, 623 kg sušaldytos paukštienos, 119 kg vyniotinių pusgaminių, o pagamintos produkcijos šaldytuve – daugiau nei 300 kg mėsos gaminių be ženklinimo informacijos, kurių atsekamumo nebuvo galima nustatyti.

Taip pat nustatyta, kad įmonėje nevedama maisto priedų apskaita, ne laiku (netinkamai) pildomi savikontrolės ir atsekamumo žurnalai, gamybinėse patalpose nėra rankų nusausinimo ir dezinfekavimo priemonių.

Dėl šiurkščių sanitarinių ir higienos normų reikalavimų pažeidimų, VMVT Kauno departamento sprendimu mėsos perdirbimo įmonės veikla laikinai sustabdyta, o daugiau nei 2,6 t neženklintų žaliavų ir produkcijos realizacija uždrausta. Įmonės savininkas įpareigotas juos sunaikinti specializuotoje utilizavimo įmonėje. Taip pat bus sprendžiama ir dėl poveikio priemonių įmonei taikymo.

Dėl galimai slepiamų pajamų, nemokamų mokesčių bei apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas). Už šią nusikalstamą veiką gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Tokių priemonių ėmėsi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Marijampolės departamento specialistai, bendradarbiaudami su Kauno regiono Jungtinių operacijų centro institucijomis: Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno apskrities skyriaus, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnais.

Pareigūnams gavus pranešimą apie galimai nelegalią mėsos perdirbimo veiklą ir patikrinus įmonę „Eimasa“, nustatyta, kad mėsos pusgaminių gamyba ir laukinių medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo veikla joje buvo vykdoma pažeidžiant VMVT dar šių metų sausio 17 d. įmonei teiktą draudimą vykdyti veiklą. Jau tuomet mėsos tvarkymo įmonėje buvo nustatyti grubūs maisto saugos pažeidimai, buvo nurodyta utilizuoti nelegaliai tvarkytus 1 925 kg mėsos žaliavų ir gaminių (kiaulienos, paukštienos ir kt.). Pašalinusi dalį trūkumų šiuo metu įmonė galėjo vykdyti tik mėsos gaminių gamybą, tačiau leidimai gaminti mėsos pusgaminius ir tvarkyti laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsą įmonei nebuvo atnaujinti.

Naujausio neplaninio patikrinimo metu įmonėje ir vėl nustatyta daug grubių pažeidimų. Nebuvo užtikrinama žaliavos, kuri naudojama mėsos pusgaminiams gaminti, sauga ir kokybė. Įmonė negalėjo pateikti jos tiekimo, perdirbimo atsekamumo dokumentų. Taip pat netinkamai ženklinti ėrienos pusgaminiai (nurodytas kito gamintojo veterinarinio patvirtinimo numeris). Šalutiniai gyvūniniai produktai, netinkami žmonių maistui buvo laikomi žaliavoms saugoti skirtame šaldytuve. Gamybos patalpose trūko švaros ir tvarkos, pažeisti sanitarijos reikalavimai.

Tyrimas tęsiamas, įmonės atsakingiems asmenims bus skirtos administracinio poveikio priemonės.

"Nuosavos parduotuvės vis dar lieka svarbus mūsų pardavimų kanalas, kur realizuojame apie 15 proc. visos savo produkcijos, tad dėsime pastangas, kad jas išlaikytume. Taip jau yra, kad nuosavas prekybos tinklas yra gyvas organizmas, kartais turimų parduotuvių skaičius išauga, kartais lūkesčių nepateisinusias tenka uždaryti", - sako bendrovės "Vigesta", šiemet uždariusios 10 parduotuvių, direktorius Darius Mariukas.

Strategijos vienose rankose sutelkti ir gamybą, ir prekybą laikosi ir mėsos perdirbėja "Cesta", Rytų ir Vidurio Lietuvoje valdanti 49 firminių parduotuvių tinklą. Šiemet įmonė naujų prekybos taškų neatidarė, tačiau nė vienos parduotuvės ir neuždarė.

Bendrovės grynasis pelnas per metus sumažėjo 26,1 proc. iki 237,5 tūkst. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Bendrovės pardavimo savikaina per metus sumenko 9,1 proc. iki 30,6 mln. eurų, veiklos sąnaudos - 12,2 proc. iki 2,8 mln. eurų, ikimokestinis pelnas - 9,4 proc. iki 294,7 tūkst. eurų.

Praėjusių metų pabaigoje įmonėje dirbo 552 darbuotojai (2014 metų pabaigoje - 550). "Nematekas" eksportuoja į Olandiją, Daniją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Latviją, Estiją, kitas ES šalis.

Mėsos perdirbimo gamyklą, paukštynus, kuriuose auginamos vištos dedeklės ir mėsiniai paukščiai, bei kiaulių kompleksus valdanti "Nemateko" įmonių grupė dėlioja veiklą po užklupusio afrikinio kiaulių maro, kuris privertė uždaryti 6 iš 8 kiaulių kompleksų, informuoja "Verslo žinios".

"Nematekas" šiemet, palyginti su 2014 metais, pardavimus didins 10 proc. "Nemateko" vadovas Kęstutis Vaicekauskas teigė, kad pajamos didėjo dėl eksporto ir atsikovotos didesnės Lietuvos rinkos dalies. Pavyzdžiui, grupei priklausantis rekonstruotas Girelės paukštynas ketina surinkti 80 mln. kiaušinių - dvigubai daugiau negu pernai.

"Gamybą galėtume plėsti, tačiau esame priklausomi nuo bankų. Turėjome keisti banką. Dirbome pelningai, tačiau jie reikalavo mokėti daugiau, nei uždirbdavome. Keistas požiūris, nors pinigai šiandien ypač pigūs", - dienraščiui tvirtino K.Vaicekauskas.

Užsienio reikalų ministerijoje (URM) liepos 20 dieną surengtas naujojo Irako ambasadoriaus Lietuvai Asaado Sultano Hachimo Abu Galalo susitikimas su Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių atstovais, besidominčiais eksportu į šią šalį.

Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus,  maisto eksportuotojai žvalgosi ne tik Europos Sąjungos, JAV, Afrikos rinkose – juos domina ir Artimųjų Rytų šalys.

URM Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas sakė, kad ministerija ir diplomatinės atstovybės užsienyje siekia padėti Lietuvos maisto eksportuotojams užmegzti ryšius su naujų rinkų valstybinėmis institucijomis, ambasadomis, potencialiais partneriais.

„Šie kraštai mūsų verslui mažiau žinomi, todėl su maisto eksportuotojais esame sutarę, kad sieksime išnaudoti kiekvieną ambasadoriaus ar diplomato iš tolimų šalių vizitą, sudarysime progą mūsų verslui tiesiogiai pabendrauti, susipažinti“, – sakė  URM atstovas.

2015 m. URM su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija organizavo specialią Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių misiją į Varšuvą susitikti su Artimųjų Rytų valstybių ambasadų atstovais. Vizito metu Lietuvos įmonės galėjo tiesiogiai prisistatyti šių šalių ambasadoriams, išsakė savo pageidavimus eksportuoti maisto gaminius ir kaip galima greičiau gauti atitinkamus eksporto leidimus.

Lietuvos prekybos apyvarta su Iraku nedidelė – 1,9 mln. eurų, tačiau ši šalis domina Lietuvos maisto ir tekstilės eksportuotojus.

Tą pačią dieną skiriamuosius raštus Lietuvos Prezidentei įteikęs Irako ambasadorius susitiko ir su užsienio reikalų viceministru Neriu Germanu.  Su juo aptartos dvišalių santykių perspektyvos bei padėtis Irake.

Viceministras paragino Varšuvoje reziduojantį ambasadorių imtis glaudesnį bendradarbiavimą skatinančių iniciatyvų, skatinti Lietuvos ir Irako visuomenių suartėjimą ir tarpusavio žinomumo didinimą. Jis pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi stiprinti dvišalius santykius prekybos, verslo ir kitose srityse.