„Ruošiamas poveikio aplinkai vertinimo projektas augalinio aliejaus gamybos naujos technologijos įdiegimui. Numatyti du 70 metrų aukščio kaminai, kurie ženkliai pagerins kvapo sklaidą ore“, – antradienį pasitarimo savivaldybėje metu sakė bendrovės „Mestila“ vadovas Arūnas Zubas.
Antradienį Klaipėdos savivaldybėje vykusiame pasitarime dalyvavo bendrovės, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos bei savivaldos atstovai.
Aplinkosaugininkai dėl tam tikrų teršalų išmetimų bendrovę yra baudę, tuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sako, jog kvapų rodiklių bendrovė neviršija.
Skundžiasi salsvais kvapais
Pietinės miesto dalies gyventojai jau ne vienerius metus skundžiasi, jog nuo bendrovės atkeliauja salsvas kvapas. Nuo jo skauda galvą, jaučiamas pykinimo jausmas.
„Tas kvapas ir mane vimdo“, – susitikime teigė pietinėje miesto dalyje gyvenanti ir pasitarimą organizavusi Seimo narė Ligita Girskienė.
Tas kvapas ir mane vimdo.
Ji teigė negalinti vasarą miegoti savo namuose atviru langu, dėl to yra priversta išvykti į sodą, tačiau ne visi gyventojai turi, kur išvažiuoti.
„Problema yra kvapai, ji seniai žinoma, bandome spręsti 3-4 metus, bet situacija nelabai gerėja. Šią vasarą irgi nemažai gyventojų skundėsi dėl „Mestila“ veiklos. Skundžiasi, kad jaučia saldų rapsų kvapą, kuris galimai sklinda nuo įmonės „Mestila“, – teigė L. Girskienė.
Ji teigė esanti ir svetainės klaipedoskvapas.lt administratorė. Vasarą pranešimų negauta tik tuo laikotarpiu, kai įmonė vykdė profilaktinius darbus.
Problemas nori spręsti plėtra
A. Zubas susitikime teigė, jog ne visi žmonės žino, ką bendrovė veikia – ji perdirba lietuviškus užaugintus rapsus, gamina aliejų ir biodyzeliną.
„Atrodo, kai skaitai spaudą – tai yra teršėjas, žmonių nuodytojas, chemijos gamykla“, – sakė A. Zubas.
Anot jo, 2008 metais įmonei pradėjus veiklą kvapų neutralizavimo priemonių taikymas nebuvo numatytas, reglamentavimas imtas taikyti 2010-iais. Bendrovė priemones ėmė taikyti palaipsniui.
A. Zubo teigimu, įmonė jau dabar dėl kvapų „12 kartų pranoksta ateities reikalavimus“. Šiuo metu artimiausioje aplinkoje, pasak bendrovės, nustatomi 0,4 kvapo vienetai, o po įmonės plėtros, kuri yra planuose, turėtų būti 0,1 kvapo vienetas.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovas Raimondas Bakas teigė, jog apie bendrovės plėtrą buvo diskutuojama LEZ patariamojoje taryboje.
„Plėtrą reikia daryti, nes jos vykdymas padės išspręsti problemas, su kuriomis susiduriama. Tai bus katalizatorius, kuris leis įdiegti naujas priemones, kurios leistų sumažinti esamos vykdomos veiklos taršą, kurią, deja, turime, bet leistinuose dydžiuose“, – teigė R. Bakas.
Jo teigiamu, LEZ stengiasi, kad „tarša darytų kuo įmanoma mažesnę įtaką gyvenamiesiems rajonams“.
Teigia, kad normų neviršija
Anot „Mestila“ vadovo, pernai įmonė išmetė 17,8 tonas teršalų, tai tris su puse karto mažiau nei leidžiama oficialiai.
„Esam atviri, kviečiam institucijas ir gyventojus. Yra psichoemocinis momentas, nes nežino, ar yra nuodas, ar ne nuodas, ką užuodžia, bet per visą tą laiką 10-12 žmonių atėjo pasidairyti į įmonę“, – sakė A. Zubas.
„Mestila“ teigimu, kvapai gali būti jaučiami, nes nėra atestuotos laboratorijos, kuri geba nustatyti net ir mažiausias chemines medžiagas, o tarp jų galimai gali būti neidentifikuota itin laki medžiaga.
Lapkričio mėnesį Klaipėdos savivaldybėje vyks bendrovės plėtros poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas.
„Nesakau, kad nededate pastangų, einate gera linkme, bet turėsit žmones įtikinti, kad kvapas išspręs problemas“, – teigė L. Girskienė.
Kvapų viršijimų nenustatė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė teigė, jog bendrovė buvo tikrinama, tačiau pažeidimų dėl kvapų nebuvo nustatyta.
„Jie niekada neviršijo, kas žmonėms neigiamas atsakymas, nes kvapas jaučiamas, o atsakymą gauna, kad įmonė veikia nepažeisdama“, – sakė A. Šlepetienė.
Anot jos, vieną kvapo vienetą jaučia apie pusė žmonių, tad nepatenkintų bus visada.
„Nėra taršos nulio, nėra ir kvapo nulio, čia psichoemocinis poveikis, žmogui nesvarbu viršija ar ne“, – sakė vedėja.
Jos teigimu, bendrovėje dėl kvapų dar šiemet bus atliktas dar vienas tyrimas. Laukiama, kada juos galės atlikti nacionalinė laboratorija.
Baudė už išmetimus
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkės Ramunės Lukaševičienės teigimu, įmonė 2020-iais buvo tikrinta vieną kartą, pernai – du kartus. Tiek pat suplanuota tikrinti ir šiemet.
„Ji yra dėmesio centre dėl nustatytų pažeidimų. Buvo viršijimai nustatyti kai kurių medžiagų“, – sakė R. Lukaševičienė.
Viena medžiagų, kurių išmesta per daug – lakieji organiniai junginiai.
Bendrovė teigia, jog pažeidimai nustatyti nespėjus susitvarkyti dokumentų ir įteisinti naujų medžiagų išmetimų.
R. Lukaševičienės teigimu, bendrovė žinojo, jog išmetamų teršalų inventorizacija baigiasi ir derinimas užtruks, tad pati turėjo elgtis atsakingiau ir nelaukti paskutinės dienos.
„Iš to sekė, kad metus derino inventorizaciją, tame laikotarpyje turėjom du planinius patikrinimus ir pritaikėm sankcijas“, – sakė viršininkė.
Jos teigimu, matuojant taršos šaltinius jie nėra susiejami su jaučiamais kvapais, metodika to neatlieka.
„Mestilla“ gamykla Klaipėdos LEZ veikia nuo 2007 metų. Pagrindinė bendrovės produkcija yra biodyzelinas (riebiųjų rūgščių metilo esteris) ir baltyminiai pašarai iš rapsų sėklų.
Bendrovės apyvarta pernai sudarė 215 mln. eurų., eksportas – 154 mln. eurų. Įmonė turi 61 etatinį darbuotoją, dar per 20 iš subrangovų.
