Apie būsimų vairuotojų sukčiavimo būdus kalbėjo „Regitros“ atstovas Edmundas Bogavičius.

– Su kokia pagalba žmonės bando laikyti teorijos egzaminą? 

 – Dalis žmonių ateina tikrai išmokę ir egzaminą nusiteikę laikyti savo jėgomis, tačiau, kita dalis, ateina pasidabinę įranga. Būna telefonai, kurie palaiko ryšį, ausinės ir vaizdo kamera, kuri transliuoja vaizdą iš ekrano, kad tretieji asmenys galėtų jiems suteikti pagalbą, pasakyti teisingus atsakymus. Dėl to atnaujiname savo egzaminų vykdymo tvarką ir įteisiname metalo detektorių naudojimą. Tokiu būdu mūsų darbuotojai galėtų atpažinti klientus, kurie turi neteisėtų daiktų. Klientus skatiname brangesnių daiktų nesinešti, nes juos prašysime palikti spintelėse. Tai bus viršutiniai rūbai, didesni papuošalai, mobilieji telefonai, laikrodžiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios įrangos turite parodyti? 

– Turime  vieną iš komplektų, kurį mūsų darbuotojai aptiko pas klientę, laikiusią egzaminą. Tai čia yra kamera, kurią klientas pajungia į telefoną ir palaiko ryšį su trečiuoju asmeniu. Yra papildoma ritė, kuri suteikia signalą ausinėje, o ausinės, deja, mes neturim, nes ji yra mažytė ir lieka pas klientą ausyje.

– Ar sunku aptikti tokią kamerytę? Jos beveik nesimato?

– Taip, tačiau visa kita įranga yra aptinkama metalo detektoriumi. Tuo tikslu mes ir įdiegėm šią priemonę, kad galėtume identifikuoti, kada asmenys atvyko pasipuošę tokia įranga, o ne iš tikrųjų bando išlaikyti egzaminą savo jėgomis. 

– Pradėjote tikrinti sausio pabaigoje? Kaip vyksta patikrinimas? 

Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad asmuo turėjo sukčiavimui skirtos draudžiamos įrangos, jis negalės laikyti egzamino vienerius metus.

– Taip. Mes iškart prašome, ruošiantis egzaminui, su savimi nepasiimti svarbių, brangių daiktų, nes juos paprašysime palikti spintelėse. Reikia prisiminti, kad tiek telefonai, tiek laikrodžiai, viršutiniai rūbai ar didesni papuošalai turi būti paliekami spintelėje. Užėjus į teorijos klasę, mūsų darbuotojas patikrina klientą tiek iš priekio, tiek iš nugaros, prašo pakelti rankas. Jeigu kyla įtarimų, kad vienoj ar kitoj vietoj yra draudžiamų daiktų, tai darbuotojas paprašo tą vietą parodyti. Būna užmiršti raktai, piniginė, kurioje yra monetų, tokius daiktus prašo pasidėti į spintelę, o tais atvejais, jeigu asmuo atsisakys būti patikrintas, jam bus neleidžiama laikyti egzamino. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad asmuo turėjo sukčiavimui skirtos draudžiamos įrangos, jis negalės laikyti egzamino vienerius metus.

– Kiek asmenų jau pagavote? 

– Mūsų didžiausias lūkestis, kad visi ateitų nusiteikę išlaikyti savo žiniomis, tačiau tai veikia prevenciškai. Ši žinia, kad mūsų darbuotojai atlieka tikrinimus,  sklinda greitai, būsimieji vairuotojai dalinasi šia informacija tarpusavyje. Šiuo metu bandančių sukčiauti neturime.

– Kadangi nusprendėte imtis tokių priemonių, matyt, ne be reikalo? Ateidavo nemažai norinčių sukčiauti?

– Praėjusių metų patirtis parodė, kai per metus mūsų darbuotojai pagavo 22 asmenis, kurie atvyko su draudžiama įranga. Matėme, kad vyksta didelė migracija iš skirtingų rajonų – važiuojama į kitus miestus laikyti egzaminų. Bet mūsų darbuotojai mokinami, jie turi budrumo ir įgūdžių. Metalo detektorius nėra panacėja, yra ir kitos priemonės.

Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, per paskutinius trejus metus nustatyta 19 atvejų, kai teorijos egzaminą bandė laikyti kitas atvykęs asmuo ir 46 atvejai, kai asmuo bandė laikyti egzaminą su draudžiama įranga.

„Nuo šiol visi asmenys, prieš įeidami į teorijos egzaminų klasę, bus privalomai tikrinami prevencijai skirtomis priemonėmis, pavyzdžiui, metalo detektoriais“, – rašo „Regitra“.

Pasak jos, visus pašalinius daiktus egzaminuojamieji privalės palikti rakinamoje spintelėje.

Kitaip tariant, egzaminų klasėje su savimi draudžiama turėti laikrodžius, pinigines, apyrankes, pakabukus ar kitus didesnius papuošalus. Taip pat fotoaparatus, telefonus ar kitas ryšio priemones.

 

„Kitaip tariant, egzaminų klasėje su savimi draudžiama turėti laikrodžius, pinigines, apyrankes, pakabukus ar kitus didesnius papuošalus. Taip pat fotoaparatus, telefonus ar kitas ryšio priemones. Su savimi į klasę bus galima pasiimti tik asmens dokumentą“, – teigiama pranešime.

Taip pat nurodoma, kad darbuotojas galės paprašyti parodyti drabužius, ar po jais neturima paslėptų draudžiamų daiktų. Jei asmuo nešioja akinius, jis taip pat gali būti paprašytas leisti juos apžiūrėti.

Nesutikus būti patikrintiems ar atsisakius palikti draudžiamus daiktus spintelėje – laikyti egzamino nebus leidžiama. Tuo metu nustačius, kad bandoma laikyti egzaminą turint paslėptas mobiliojo ryšio ar kitas informacijos perdavimo priemones, bus iškviesta policija.

Policiją „Regitra“ žada kviesti ir tais atvejais, jei į teorijos egzaminą atvyks kitas asmuo.

Kaip ir iki šiol, klasėje nebus leidžiama dėvėti lauko drabužių, tokių kaip striukės, paltai, šalikai, skarelės, kepurės ar kiti galvos apdangalai, jeigu tam nėra pagrįsto pagrindo dėl estetinių, medicininių ar religinių priežasčių.

„Visa pakrantė būna nusėta pinigais, monetomis. Geriau jau būtų gintaru“, – sakė užkalbinta palangiškė.

Mes, lietuviai, turime įdomią tradiciją – mesti pinigėlį per petį tam, kad čia dar kartą sugrįžtume. Įdomu, kiek tų pinigų gali būti?

„Kai litus keitė į eurus, tai pajūryje buvo pinigų šiukšlynas. Ir aš esu prieš tokią tradiciją mėtyti į jūrą monetas“, – teigė Palangos gyventoja.

Pajūryje žmonės vaikšto apsiginklavę ir metalo detektoriais – ieško ne tik gintarų. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ypač daug monetų jūra išmesdavo į krantą, kai keitėsi valiuta. Žmonės dar ir dabar atsikrato senų pinigų. Jūra grąžina visą šlamštą, kurį poilsiautojai sumeta į ją. Manau, puikiausiai pakaktų po savęs surinkti šiukšles, kad būtų smagu grįžti. Tuomet nereikėtų mėtyti monetų“, – tikino palangiškė.

Vienas centas, penki centai, du centai – daugelis monetų oksidavęsi, net neįžiūrėsi skaičiaus nei išleidimo metų. Ant kai kurių matyti dar 1991-ieji. Gal posakis „pinigai – kaip į balą“ ir gimė iš tos tradicijos mėtyti juos į jūrą.

„Jau daug metų vykdydami klubo veiklą padedame pametusiems brangius daiktus: žiedus, auskarus ir kitus daiktus, dalyvaujame archeologiniuose žvalgymuose, padedame kolegoms tyrinėti istoriją, rengiame sąskrydžius“, – apie šio klubo veiklą pasakoja jo prezidentas Emilijus Petukauskas ir pabrėžia, kad sąskrydžius rengia kartu su kompanija „Tesora“, kuri platina metalo detektorius.

– Papasakokite apie savo klubo veiklą praėjusiais metais. Kokiuose tyrimuose ar išvykose dalyvavote?

– Klubo veiklą labai smarkiai sustabdė karantinas, nes buvo apribotas žmonių judėjimas ir bendravimas. Gerokai sumažėjo archeologinių žvalgymų. Šiais metais prasidėjo aktyvesnė veikla, klubas dalyvavo dviejuose užsienyje vykdytuose žvalgymuose Legnicoje ir Ponece. Legnicoje buvo žvalgoma Napoleono armijos lauko stovyklos teritorija, o Ponece – mūšio, kuriame kovojo saksai su švedais, laukas. Abiejose išvykose buvo įdomu, pavyko aptikti įvairių radinių. Lenkai, rengdami tokius renginius, sugalvoja ir kitokių veiklų. Legnicos tyrimuose pačiam neteko dalyvauti, tačiau kolegos pasakojo, kad organizatoriai dalyviams aprodė pilį, kuri šiuo metu yra restauruojama. Poneco tyrimų metu dalyvavome metalo ieškiklių naudotojų ir rekonstruktorių klubų eitynėse. Maloniai nustebino tai, kad ir mūsų klubo atstovai buvo pristatyti ten susirinkusiems žiūrovams.

– Prisiminkime ieškotojų sąskrydį. Ką įdomaus ar vertingo pavyko rasti ieškotojams?

– Šiais metais renginyje dalyvavo apie 650 žmonių, sąskrydis vyko Kėdainių rajone. Nustebino tai, kad renginio metu dalyviai rado daug įdomių archeologinių daiktų. Fiksuota daugiau nei 120 radinių, turinčių archeologinę vertę. Džiugina ir tai, kad labai daugėja metalo ieškiklių naudotojų, kurie sąmoningai supranta, kad, be radinio koordinačių, be jo radvietės, radinys praktiškai nebetenka savo vertės. Pagaliau visuomenės savimonės lygis tikrai kyla.

Vienas įdomesnių radinių, aptiktas sąskrydžio metu, – ankstyvo žalvarinio kirvio dalis. Sąskrydžio metu rasta ir sprogmenų, spėjame, kad tiriamame plote galėjo vykti koks nors vietinės reikšmės mūšis. Buvo rasta daug minosvaidžio sparnuočių, viena nesprogusi minosvaidžio mina. Buvo iškviesta policija ir išminuotojai, kurie nusprendė sprogmenį sunaikinti vietoje. Galima pajuokauti, kad išydome nemokamų fejerverkų.

– Teko girdėti, kad jūsų klubas padėjo archeologams tyrinėti senąją Lietuvos sostinę Kernavę.

– Kernavėje vykdytuose žvalgymuose mūsų klubas dalyvavo du kartus. Vienais metais žvalgėme plotą, esantį žemiau piliakalnių, prie upės, o antrą kartą – plotą ant Neries kranto šlaito, šalia dabartinio Kernavės miestelio. Abiejuose plotuose aptikti radiniai labai skyrėsi tiek jų gausa, tiek laikotarpiu, kuriuo jie datuojami. Viršutiniame plote buvo rastas lietuviškas sidabro lydinys, vadinamas ilguoju, ir keletas mažesnių fragmentų. Taip pat radome ypač retų daiktų: juvelyrinių dirbinių matricų, Jogailos ir Vytauto laikų monetų, keletą romėniškojo laikotarpio radinių. Paieškų metu buvo lokalizuota spyniaus dirbtuvių vieta, kurioje radome daug senovinių spynų ir jų detalių.

– Papasakokite apie išvykas. Kaip viskas vyksta užsienyje?

– Didžiausi skirtumai nuo Lietuvos – organizacinio pobūdžio. Mes nesiorientuojame į stambesnius mūsų istorijos įvykius, neskiriame jų tyrimams tiek laiko. Paieškos Lenkijoje vyksta keletą dienų, per šį renginį suderinamas tiek poilsis, tiek bendravimas tarpusavyje, tiek istorijos artefaktų paieškos. Lietuvoje panašių renginių specifika kitokia. Dažniausiai renginys trunka vieną dieną, taigi pailsėti ir pabendrauti laiko beveik nelieka. Atvažiuojame, padarome darbą, ir tiek.

– Ar dažniau į tyrimus jus kviečiasi archeologai?

– Kaip jau minėjau, viską labai stipriai buvo apribojęs karantinas, tačiau dabar jaučiame, kad tyrimų, kuriuose reikalinga mūsų pagalba, daugėja.

– Ar keičiasi visuomenės ar valstybės institucijų požiūris į šį pomėgį?

– Visuomenės požiūris neišvengiamai keičiasi, tačiau ne visada į gerąją pusę. Jeigu ūkininkui yra tekę susidurti su nemandagiai ar net agresyviai besielgiančiais metalo ieškiklių naudotojais, kurie neužkasa savo duobių, kasinėja ūkininko žemėje be jo leidimo ar net susibara su ūkininkais viduryje lauko, tai greičiausiai toks ūkininkas daugiau niekuomet nenorės net kalbėti su kitais metalo ieškiklių naudotojais ir apie juos susidarys, švelniai tariant, neigiamą požiūrį. Valstybinių institucijų požiūris nesikeičia. Jis suformuotas teisės aktų pagrindu ir jo laikomasi. Taigi kokios nors iniciatyvos iš institucijų nepastebime, nors atskirų specialistų požiūris keičiasi į gerąją pusę, tačiau toks jų darbas – jie privalo dirbti pagal įstatymus.

– Kokie klubo ateinančių metų planai?

– Planuojame dvi išvykas į užsienį – į Legnicą ir Ponecą. Tikimės, kad gausime kvietimą ir į Žalgirio mūšio tyrimus, o Lietuvoje – žiūrėsime, kaip vyks archeologiniai žvalgymai, kuriuose reikės mūsų pagalbos.

Ko gero, ne visi ieškotojai žino, kad nors ieškojimo laukas – platus, rastų daiktų sąrašą reguliuoja Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas.

Būtent šis įstatymas nurodo, kokie rasti daiktai turėtų būti atiduoti valstybei. Tai turintys didelę kultūrinę vertę, reikšmingi etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu ir kitokiais požiūriais dalykai.

Klaipėdiečiui Vytautui kilo klausimas, ar ieškoti daiktų specialiu ieškikliu – ne nusikaltimas?

"Neseniai įsigijau šį daiktą, bet vos tik išeinu prie jūros, sulaukiu keistų žvilgsnių. Jausmas toks, lyg daryčiau ką nors nelegalaus", – skundėsi vyras.

Viename Vyriausybės pranešime nurodyta, kad metalo ieškikliai Lietuvoje nėra draudžiami, tačiau galimų ieškoti daiktų sritis – labai siaura.

Leidimai nereikalingi, bet eiti visur, kur tik norisi, negalima.

"Tvarka draudžia metalo ieškikliais naudotis kultūros paveldo objektuose ir jų apsaugos zonose. Taip pat draudžiamos istorijos įvykius menančių, antikvarinių ir kitų kultūrinę vertę turinčių daiktų, senesnių nei 50 metų, paieškos metalo ieškikliais. Pilnas draudžiamų ieškoti daiktų grupių sąrašas skelbiamas Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo trečiajame straipsnyje. Sąraše minimų radinių paieška gali užsiimti tik leidimą turintys tyrėjai", – rašoma straipsnyje.

Minėtame sąraše nurodyti archeologiniai radiniai, etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai, daiktai, susiję su istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto istorija, įžymių žmonių gyvenimu, ir pan.

Pasak įmonės "Saugus pasaulis" saugumo įrangos specialisto Pauliaus Petrovo, specialių leidimų ieškoti ne istorinių daiktų minėtu prietaisu nereikia, jų ieškoti galima visose viešose vietose.

"Leidimai nereikalingi, bet eiti visur, kur tik norisi, negalima. Yra privačios valdos, kurios yra aptvertos, ir panašiai. Tačiau kažkokių apribojimų, kad negalima eiti į kurią nors vietą su metalo detektoriumi, nėra. Labiau apribojimai taikomi radiniams – istoriniams daiktams, juos reikėtų fiksuoti ir atiduoti valstybei", – nurodė P.Petrovas.

Klaipėdoje radus istorinį reliktą patariama kreiptis į miesto savivaldybę.

Pašnekovas aiškina, kuriose šalies vietose šiuos prietaisus galima naudoti bei kas turi teisę tai daryti.

LRT RADIJO klausytojas Saulius iš Vilkaviškio norėtų sužinoti, jei Lietuvoje yra galimybė ieškojimams pasitelkti metalo detektorius, kuriose valstybės teritorijose juos naudoti.

Pasak Kultūros paveldo departamento vyriausiojo valstybinio inspektoriaus R. Motuzo, mūsų šalyje metalo ieškikliai neuždrausti, tačiau reglamente numatyta griežta tvarka.

„Ribojimai yra nurodyti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme. Pastarasis liečia visą Lietuvos teritoriją, o sugriežtinta tvarka papildomai galioja kultūros paveldo objekto teritorijose“, – aiškina pašnekovas.

Įstatyme taip pat nurodyta, kad minėtųjų prietaisų bet kas naudoti negali: „Ieškoti kultūrinę vertę turinčių daiktų, vykdant kasinėjimus, naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik atestuoti tyrėjai. Šiuo atveju tai – asmenys, baigę archeologijos studijas, sukaupę bent trijų metų profesinę patirtį, dalyvavę archeologiniuose tyrimuose ir gavę atitinkamą atestatą.“

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme išskirta 14 kategorijų kultūrinę vertę turinčių daiktų, kurių metalo detektoriumi ieškoti draudžiama, komentuoja Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius R. Motuzas.

„Paminėsiu keletą kategorijų: archeologiniai radiniai, kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais: visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu. Taip pat – šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, kilnojamieji daiktai, turinys numizmatinę, heraldinę ar filatelinę vertę, ordinai bei medaliai. Be to, plačiausia grupė – antikvariniai daiktai. Jais reikėtų laikyti prieš 50 m. ar anksčiau sukurtus kilnojamuosius žmogaus veiklos medžiaginius kūrinius“, – vardija pašnekovas.

Kultūros paveldo departamentas ragina žmones įvertinti grėsmę ir nepadaryti žalos reliktams – šia veikla turi užsiimti archeologai bei mokslininkai.

„Šie specialistai savo vykdomuose archeologiniuose tyrimuose dažnai į talką pasitelkia mėgėjus. Tačiau jų metalo ieškikliais atliekami žvalgymai yra prižiūrimi. Taip sudaromos galimybės nesunaikinti svarbios mokslinės informacijos. Mes kviečiame asmenis, besidominčius istorija ar archeologija, talkinti archeologiniuose tyrimuose – saugiai bei atsakingai domėtis savo šalies praeitimi“, – ragina Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius R. Motuzas.

Vis tik Lietuvoje galioja gana griežti įstatymai, ribojantys metalo detektorių naudojimą, todėl galvojama apie pakeitimus: „Yra dviejų grupių šalys: vieni laikosi liberalesnės nuomonės, kiti – griežtesnės. Pastaraisiais metais, gaudami piliečių prašymų, mes atsižvelgėme į pasiūlymus. Tokiems klausimams visai neseniai sudarėme specialią darbo grupę, kuri diskutuoja dėl galimybių tvarką liberalizuoti, įvesti tam tikrą licencijavimą, mėgėjus po truputį įtraukti į tyrimus, o metalų ieškiklių naudojimą padaryti atviresnį visuomenei.“

Jei nebūtų archeologijos mokslo, tai žmogus turbūt galvotų, kad jį kažkas sukūrė prieš tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienais metais į muziejus archeologai iš visos Lietuvos atveža šimtus kilogramų radinių. Daugybę amžių po žeme pragulėję daiktai, kaulai, specialistų rankose tarsi atgyja ir pradeda kalbėti. Jie pradeda pasakoti savo istorijas. Mes sužinome, kaip seniau žmonės gyveno, ką veikė, kuo tikėjo.

„Juodoji kultūros vertybių rinka pagal savo apimtį pasaulyje užima trečią vietą po nelegalios prekybos ginklais ir narkotikais. Lietuvoje metalo detektorius naudoti be specialaus leidimo griežtai draudžiama, tačiau jie lengvai prieinami. Vieni žmonės domisi konkrečia tematika, pavyzdžiui, Pirmojo ar Antrojo pasaulinio karo vietomis. Kiti – ieško, kasa ir siekia parduoti surastas vertybes. Naktį apsimeta grybautojais ir senose kapinėse ar kitose vietose kasa", – sudomina jaunieji mokslo populiarintojai.