Briuselio numylėtinis

Baigiantis metams leidinys „Politico“ pristatė savo galios reitingą – kasmetį sąrašą asmenų, kurie skatina diskusijas ir priima svarbiausius sprendimus Europoje. Šįkart veiksmas sukasi aplink pagrindinę temą: ar Europos nuosaikioms jėgoms pavyks atstumti tuos, kurie kadaise buvo užribyje, bet dabar kelia grėsmę tradiciniams valdytojams?

Kaip ir kasmet, „Politico“ apžvalgininkai ES įtakinguosius suskirstė į tris grupes: vykdytojus, kuriems kliuvo sudėtingų misijų bagažas; svajotojus, kurie skatina diskusijas keliančias idėjas; trikdytojus – tuos, kurie netikėtais būdais gali pakeisti nusistovėjusią žaidimo trajektoriją. Kiekvienoje grupėje atrinktos devynios asmenybės, tačiau virš jų visų stovi jokiai kategorijai nepriklausantis įtakingiausias veikėjas.

Šiemet šį titulą „Politico“ apžvalgininkų komanda skyrė naujajam Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui. Šią nominaciją apibrėžia iliustratyvi frazė: permainų vėjas. Du dešimtmečius dėl Lenkijos sielos kovojo skirtingose pusėse stovintys D. Tuskas ir paskutinį mūšį pralaimėjęs konservatyviosios partijos Teisė ir teisingumas (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczyńskis. Po aštuonerių metų su PiS šalis artėja prie naujojo D. Tusko amžiaus.

Be jokios abejonės, proeuropietiškos, Briuselio naratyvus atkartojančios ir kartu formuojančios „Politico“ komandos vertinimu, D. Tusko pasirodymas penktos pagal gyventojų skaičių ES valstybės parlamento rinkimuose buvo iš tiesų įspūdingas. Leidinio žodžiais, tai vilties šlakelis viso žemyno centristams, kurie su neviltimi stebėjo, kaip jau kurį laiką populistinės jėgos iš pakraščių vis sugebėdavo pasiekti valdžios olimpą.

Tiesa, D. Tusko pergalė tikriausiai niekur nebuvo švenčiama labiau nei Briuselyje, kur jis yra puikiai pažįstamas ir mėgstamas. Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigos 2014–2019 m. jam sukrovė politinių dividendų.

D. Tusko sugrįžimo į valdžią atgarsiai ateinančiais metais galėtų būti jaučiami visoje Europoje. PiS valdymo metais Lenkijos ir Vokietijos santykiai smuko, kai Varšuva pradėjo reikalauti, kad Berlynas sumokėtų daugiau nei 1 trln. eurų karo reparacijų. Lenkijos santykiai su Prancūzija pastaraisiais metais taip pat buvo įtempti, vyriausybei vis priekaištavus prezidentui Emmanueliui Macronui dėl menamų jo pastangų esą vis kaip nors pagelbėti Kremliui.

Transformacija: pradėjusi vadovauti Italijos Vyriausybei, G. Meloni atsikratė euroskeptiškų nuostatų ir nuramino fašizmo sugrįžimo bijojusius jos oponentus užsienyje. / C. Licoppe / Europos Komisija / „Wikipedia“ nuotr.

Europa viliasi, kad, D. Tuskui vėl stojus prie valstybės vairo, ši įtampa atslūgs, o Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos saugumo trejetas galės grįžti prie savo reikalų. Tačiau yra kita pusė – kaip pabrėžia „Politico“, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas veikiausiai neteks vieno svarbiausių savo partnerių. Budapeštas ir Varšuva saugojo vienas kitą vetuodami bandymus pradėti vadinamąją 7 straipsnio procedūrą, kuri sustabdo vyriausybių balsavimo teises ES, kai pažeidžiamos pagrindinės ES vertybės. Nugalėjus J. Kaczyńskį, V. Orbanas Europos viršūnių kuluaruose turėtų jaustis kur kas vienišesnis, nors, tiesa, jis veikiausiai neliks be paramos – juk dar yra ir Slovakija su naujuoju premjeru Robertu Fico.

Dėl D. Tusko perspektyvos lengviau atsikvėpti galės ir Kyjivas. Nors Varšuva per pastaruosius dvejus karo metus tvirtai rėmė Ukrainą, pastaraisiais mėnesiais įtampa dėl Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto pasiekė neregėtą lygį, galiausiai peraugo ir į vežėjų blokadą.

Be abejo, D. Tuskas negalės pakeisti Lenkijos per vieną naktį, be to, jam, tikriausiai, teks pakovoti ir su veto teisę turinčiu prezidentu Andrzejumi Duda. Tačiau kitąmet stebėti, kaip savo vaidmenį Europos galios žaidimuose stiprinti užsibrėžusi Lenkija keičia judėjimo trajektoriją, mažų mažiausiai bus įdomu.

Chameleonės žavesys

Vykdytoja šįkart karūnuota Italijos premjerė Giorgia Meloni. Jos politinė pergalė praėjusiais metais lyg lengvas šiurpas nuvilnijo centristų visame žemyne ir už jo ribų nugaromis. Briuselio viršūnės baiminosi postfašistinės politinės jėgos šleifą nešančios partijos narės užmojų. Kyjivas ruošėsi scenarijui, kad Roma galbūt flirtuos su Maskva ir trukdys sankcijų priėmimui. Tačiau praėjus metams, kai G. Maloni tapo trečios pagal dydį ES ekonomikos lydere, ji neišpildė šių lūkesčių ir subūrė reikšmingą gerbėjų klubą.

D. Tuskas negalės pakeisti Lenkijos per vieną naktį, be to, jam, tikriausiai, teks pakovoti ir su veto teisę turinčiu prezidentu Andrzejumi Duda.

Namuose G. Meloni ėmėsi stiprinti ministro pirmininko galias, aršiai kovojo su imigracija, įsakė vietos valdžios institucijoms neberegistruoti tos pačios lyties porų kaip tėvų, kriminalizavo surogatinę motinystę ir įvedė daugybę politikos priemonių, kurios turėjo pagerinti mažai uždirbančių moterų skaičių, nors, kaip pastebi kai kurie ekspertai, ir kyla klausimų, ar jos iš tikrųjų buvo efektyvios.

Tačiau užkietėjusi „Žiedų valdovo“ gerbėja, kuri, vos įkopusi į trečią dešimtį, anuomet populiariuose interneto pokalbių kambariuose save vadino mažuoju itališko tinklo drakonu, per pastaruosius metus valdžioje pasikeitė. Nors anksčiau ragino Italiją atsisakyti euro valiutos ir ne kartą taikėsi į biurokratus Briuselyje, šiandien G. Meloni gerai sutaria su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, netgi glaudžiai bendradarbiauja su ja ir kol kas Nyderlandų ministro pirmininko pareigas tebeeinančiu Marku Rutte – partneriai mėgina sudaryti migrantų atvykimą apriboti turintį svarbų susitarimą su Tunisu.

G. Meloni – žavinga chameleonė. Stilingo kirpimo italų dizainerių siūdintais kostiumais, aukštakulniais ir užtikrinta eisena pastaraisiais metais ji skrodė tarptautinės arenos lyderių priėmimų erdves ir spaudė rankas tokiems žaidėjams kaip Volodymyras Zelenskis ar Joe Bidenas. Ji buvo viena iš Vakarų lyderių, demonstravusių nepajudinamą paramą Ukrainai per savo vizitą Kyjive. Gegužės mėnesį Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Japonijoje G. Meloni maloniai nustebino JAV pareigūnus savo troškimu užmegzti tvirtus santykius su J. Bidenu. Po dviejų mėnesių ji apsilankė Baltuosiuose rūmuose, kur buvo pasitikta su visais VIP kategorijai įprastais ritualais. Be to, G. Meloni ištraukė Italiją iš Kinijos juostos ir kelio iniciatyvos.

Žinoma, ne viskas ėjosi it sviestu patepta: šių metų pradžioje dviem Rusijos pokštininkams, apsimetusiems Afrikos Sąjungos pareigūnais, ji pasakojo, kad Europos lyderiai esą yra pavargę nuo karo Ukrainoje. Tačiau G. Meloni toli gražu ne vienintelė aukšto rango politikė, patekusi į tokią situaciją: buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Borisas Johnsonas taip pat buvo apgauti.

Kitais metais G. Meloni gali sulaukti daugiau staigmenų, kadangi vyks Europos Parlamento rinkimai. Italijos premjerė ES lygiu yra Europos konservatorių ir reformistų partijos – politinės šeimos, kuriai priklauso ir Lenkijos PiS, ir kraštutiniai dešinieji Švedijos demokratai, prezidentė.

Nepasiduodantys komplikacijoms

Vykdytojų sąrašo antroje vietoje puikuojasi Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen, pirmoji vokietė, užėmusi šias pareigas nuo 1967-ųjų, kai Walteris Hallsteinas paliko šį postą. Ji sukaupė precedento neturinčią galią ir kompetenciją, nes vadovavo blokui per epochą apibrėžiančias krizes. Gali būti, kad kitais metais, ES perskirstant aukščiausias pareigas, EK karalienė U. von der Leyen turės pavydėtiną pasirinkimą: pasilikti Berlaymonte dar penkerių metų kadencijai arba pasiduoti J. Bideno viliotiniui ir tapti NATO generaline sekretore.

Greta U. von der Leyen rikiuojasi Prancūzijos prezidentas E. Macronas, kuris šiemet tarsi viesulas siautėjo įstatymų leidybos srityje. Siekdamas modernizuoti Prancūziją ir sustiprinti jos ekonomiką, E. Macronas priešinosi Vokietijai dėl branduolinės energetikos ir vyriausybės išlaidų klausimų, stūmė nepopuliarias darbo ir pensijų, migracijos reformas, atlaikė kelis mėnesius trukusius protestus ir atsinaujinusio Geltonųjų liemenių judėjimo grėsmę.

Tarp vykdytojų minimas ir Andryjus Yermakas, kai kuriuose sluoksniuose žinomas kaip Kyjivo žaliasis kardinolas. Kodėl žaliasis? Todėl, kad A. Yermakas yra V. Zelenskio, kurio pavardė siejama su Rytų slavų kalbos žodžiu „žalia“, biuro vadovas. Taip pat todėl, kad jis turi įprotį dalyvauti fotosesijose vilkėdamas karinės kilmės chaki spalvos drabužius, kuriuos išpopuliarino jo viršininkas.

2024-aisiais V. Zelenskis gali susidurti su sudėtinga perrinkimo kampanija ir užsitęsusios invazijos perspektyva, kuri griauna visuomenės moralę namuose, jau nekalbant apie Artimųjų Rytų krizę, atitraukiančią Ukrainos rėmėjų iš Vakarų dėmesį. Šiame fone A. Yermakas taps vis svarbesnis kaip prezidento sandorių sudarytojas ir tikrasis šokų amortizatorius.

Toliau vykdytojų sąraše aukštą poziciją išlaiko mediatoriaus tarptautinių krizių akivaizdoje vaidmenį prisijaukinti sugebėjęs Turkijos prezidentas Recepas Tayypas Erdoganas; etatinis eurokomisaras Marošas Šefčovičius, šįkart gelbstintis Žaliąjį susitarimą, kurį dėl politikos namų arenoje Nyderlanduose paliko vienas iš susitarimo dizainerių Fransas Timmermansas; Prancūzijos prezidento kėdę užimti šįkart realių šansų turinti Marine Le Pen; lūkesčių ir bazinių palūkanų normų vadybininke praminta Europos Centrinio Banko vadovė Christine Legarde;  opozicijoje (bent jau kol kas) esančią JK Leiboristų partiją transformavęs jos lyderis Keiras Starmeris.

V. Putino bankininkė

Koks trikdytojų sąrašas be rusiško konteksto? Šįkart didžiausia trikdytoja tapo Elvira Nabiullina – aukščiausios klasės technokratė, padedanti nepaliaujamai suktis Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo mašinai. Per dešimtmetį, kai sėdėjo prie Rusijos centrinio banko vairo, V. Nabiullinos vanagiška pinigų politika ne kartą išgelbėjo rublį ir išlaikė šalies ekonomiką. Tačiau V. Nabiullinos iškilimas buvo mažai tikėtinas – ji yra etninių totorių iš Ufos, miesto Rusijos Baškirijos Respublikoje, esančio už daugiau nei 1 000 km nuo Maskvos, dukra.

Kukli pradžia nesulaikė jos nuo tapimo pirmąja moterimi, vadovaujančia tuo metu dar Didžiojo aštuoneto (G8) šalies centriniam bankui. Ji išgelbėjo Rusijos ekonomiką 2014-aisiais, kai V. Putinas aneksavo Ukrainos Krymą, sumaniai padidindama palūkanų normas ir pradėdama reformas. Kritus rublio kursui ir gerokai įsibėgėjus infliacijai, E. Nabiullinos intervencija, kurios metu Rusija taip pat sukūrė savo mokėjimų sistemą, šimtų svyruojančių bankų uždarymas ir galiausiai sukaupti didžiuliai rezervai pelnė jos kolegų iš užsienio susižavėjimą.

Daugybė žinovų iššifravo E. Nabiullinos laidotuvių stiliaus absoliučiai juodą aprangą po 2022 m. V. Putino invazijos į Ukrainą kaip subtilią jos vidinio nepasitenkinimo užuominą. Tačiau jos tariamas nepritarimas tuo ir baigėsi. Tie, kurie kadaise žavėjosi šia 60-mete, dabar jaučia nusivylimą jos vaidmeniu, palengvinant masinę mirtį ir naikinimą. Vakarams bandant išstumti Rusiją iš pasaulio finansų rinkų ir užgniaužti jos prieigą prie grynųjų pinigų ir technologijų, kurių jai reikia žiauriai invazijai, V. Nabiullina sugebėjo atmušti šias strėles: ji atsuko išlaidų čiaupus ir rado būdų subalansuoti ekonomiką.

Kol kas tokia taktika veikia: Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neseniai prognozavo, kad Rusijos ekonomika šiemet augs 2,2 proc., nors vasarį prognozės buvo gerokai kuklesnės – 0,7 proc. Tačiau kiti metai atneš naujų iššūkių V. Nabiullinai, nes Rusija ir toliau susiduria su didėjančiomis ilgalaikio karo išlaidomis: griežtinamos sankcijos, vyksta protų nutekėjimas, fiksuojamas nepastovumas žaliavų rinkose, svyruoja rublio kursas ir kyla infliacija.

2024-aisiais V. Zelenskis gali susidurti su sudėtinga perrinkimo kampanija ir užsitęsusios invazijos perspektyva, kuri griauna visuomenės moralę namuose.

Trikdytojų armija

Ne mažiau glumina ir kiti „Politico“ sąrašo trikdytojai, pavyzdžiui, Katalonijos separatistų lyderis Carlesas Puigdemont’as. Praėjus šešeriems metams po neteisėto referendumo dėl atsiskyrimo, C. Puigdemont’as įsitvirtino kaip Ispanijos politikos karalius ir naujo žemės drebėjimo priežastis.

Kai liepą vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose socialistas ministras pirmininkas Pedro Sánchezas beviltiškai troško paramos iš nedidelių partijų, būtent ištremtasis katalonas padėjo surinkti balsus, kurių taip reikėjo premjerui, kad šis išlaikytų valdžią. Nors ispanai atvirai piktinosi šiuo C. Puigdemont’o ir P. Sanchezo suokalbiu, kelerius metus tremtyje Belgijoje gyvenęs ir europarlamentaro veikla vertęsis revoliucionierius sugebėjo užsitikrinti amnestiją sau ir kai kuriems partneriams. Akivaizdu, kad C. Puigdemont’as vis dar geba daryti įtaką Ispanijos politikai.

Be abejonės, trikdytojų gretose matyti pagalius į ES viršūnių planų įsukamus ratus vis kaišiojantis V. Orbanas, Vokietijos žaliųjų lyderė ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, išgarsėjusi savo neįprastai nevokiška ir nepatogiai tiesia kalbėjimo maniera, kuri artimiausių rinkimų metu gali kelti rimtą grėsmę dabartiniam kancleriui Olafui Scholzui.

Tiesa, sąrašą papildė dar keli vokiečiai: įtakingosios Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis, siekiantis surinkti balsus iš tų, kurie nusivylė didėjančia migracija ir naujais žaliaisiais įstatymais; kylančios, o kartu ir šiek tiek bauginančios kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderis Björnas Höcke.

Tarp šiemet svarbių ES temų buvo ir bloko plėtros diskusijos. Šiame kontekste skambėdavo ne tik Ukrainos, Moldovos, Vakarų Balkanų šalių, bet ir Sakartvelo vardas. Ir čia vis iškildavo lyg ir nejučiomis koją kišančio buvusio šalies premjero ir turtingiausio kartvelo Bidzinos Ivanišvilio vardas.

Jis pasitraukė iš politikos ir, kaip pats teigia, atsidėjo paprastam gyvenimui dendrologiniame parke prie Juodosios jūros. Tačiau, daugybės stebėtojų vertinimu, trečdalio šalies BVP dydžio turtą sukaupęs magnatas vis dar tampo už virvučių savo įkurtą valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“. Atrodo, kad jo tikslas skiriasi nuo tų valstybių, kurios minimos kaip ateityje tapsiančios naujomis bloko narėmis. B. Ivanišvilis bando išstumti Tbilisį iš ES laukiamojo į Kremliaus gniaužtus – tai tikras trikdytojas, neabejoja „Politico“.

Briuselio leidinys šioje kategorijoje paminėjo ir lietuvišką pavardę. Prognozuojama, kad ilgus metus sėkmingą karjerą kūrusiai diplomatei iš Lietuvos Jovitai Neliupšienei kitąmet ir vėl netrūks sudėtingų misijų. Būsimoji ES ambasadorė JAV susidurs su iššūkiu stiprinti transatlantinį aljansą, kai ją priimančioji šalis rinks naują prezidentą. Į prezidento postą grįžus seno ES kritiko Donaldo Trumpo šmėklai ir kylant susirūpinimui, kaip tai paveiks Amerikos paramą Kyjivui, artimiausiu metu bus išbandomi ne kartą išbandymus jau atlaikę J. Neliupšienės diplomatiniai gebėjimai.

Įrankis: E. Nabiullinai toliau teks gelbėti Rusijos finansų sistemą. / G. Dukoro / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Maratono bėgikas

Winstonas Churchillis. Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis. Nelsonas Mandela. Kartais atsiranda lyderis, kuris pakeičia istorijos eigą, tačiau ne dėl savo kariuomenės galios ar ekonomikos stiprybės, o dėl savo žodžių galios. Toks lyderis yra Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, įsitikinusi „Politico“ komanda. Ji V. Zelenskį prilygino nepailstančiam maratono bėgikui, neprilygstamam svajotojui.

Vakarams trypčiojant, o Ukrainai ir toliau susiduriant su egzistencine grėsme, V. Zelenskis perėjo nuo pagalbos prašymų prie paskaitų Vakarų šalims.

Jo legenda tapęs vaizdo įrašas „Mes esame čia“, nufilmuotas pirmosiomis karo dienomis prie prezidento biuro Banko gatvėje, jo ikoniškoji frazė „Man reikia amunicijos, o ne pavežėjimo“, kai teko atsakyti į JAV pasiūlymą evakuotis, įkvėpė ukrainiečius toliau priešintis plataus masto Rusijos invazijai. V. Zelenskis kantriai įkalbinėjo, gėdino, maldavo ištisas tautas ir jų lyderius padėti Ukrainai nugalėti blogį. Šios retorinės pastangos pasiteisino – užtikrino finansinę pagalbą ir ginkluotę.

Tačiau 2024-ieji bus sudėtingi. Pasaulį blaško naujas senas karas Artimuosiuose Rytuose; ukrainiečiai išvarginti dvejus metus trukusių mūšių dėl savo teritorijų atgavimo žiaurios Rusijos mėsmalės akivaizdoje; paprasti europiečiai jaučia pragyvenimo išlaidų krizę, kuri grasina pažaboti jų dosnumą žmonėms, atiduodantiems savo gyvybes, kad tik sulaikytų Putino pajėgas.

Vakarams trypčiojant, o Ukrainai ir toliau susiduriant su egzistencine grėsme, V. Zelenskis perėjo nuo pagalbos prašymų prie paskaitų Vakarų šalims – ir jos nebuvo tokios sėkmingos kaip jo ankstesnės pakilios kalbos.

Kitąmet Ukrainoje – nauji prezidento rinkimai. Nors kandidatuodamas į postą 2019-aisiais V. Zelenskis žadėjo jame būti tik vieną penkerių metų kadenciją, pasikeitus aplinkybėms jis kalba ir apie antrąją. Norint surengti balsavimą karo metu, V. Zelenskis, sutikus parlamentui, turėtų pakeisti Ukrainos konstituciją.

Perspektyva kelia didelių klausimų dėl demokratinio teisėtumo: daugumą šalies televizijos kanalų stipriai kontroliuoja vyriausybė, vyrauja cenzūra, milijonai ukrainiečių, pabėgusių nuo karo, lieka užsienyje, o dešimtys tūkstančių karių balsuotų mūšio zonose. Reikėtų įvertinti ir karo laikų balsavimo organizavimo ir užtikrinimo išlaidas.

Tai didžiulės, gal ir sunkiai išsprendžiamos problemos. Kyla klausimas, ar V. Zelenskis gali tai išspręsti ir kokia kaina.

Policijos statistika

Šiais metais Kauno apskrityje užregistruota per 6 tūkst. nusikaltimų, vidutiniškai septyniolika per dieną. Panašiai tiek pat buvo registruota ir pernai, tačiau, vertinant nusikalstamų veikų skaičių per dešimt metų, jų žymiai mažėja.

Iš minėtų 6 tūkst. Kaune užregistruota 4 tūkst., tačiau Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys nusikalstamoms veikoms vertinti pasiūlė kitą pjūvį: „Jei tą statistiką lyginame su nusikalstamų veikų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų, tik Šiauliuose iš didžiųjų miestų jų užregistruota mažiau nei Kaune. Vadinasi, nusikalstamų veikų tankis nėra toks didelis.“

Nusikaltimų TOP5 nesikeičia jau daug metų. Pirmoje vietoje – vagystės, smurtas artimoje aplinkoje, neblaivūs vairuotojai, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, tiesa ši veika dėl latentiškumo ne visada papuola į penketuką. Penktoje vietoje – sukčiavimas. 20 proc. visų nusikalstamų veikų – vagystės, 14 proc. – smurtas artimoje aplinkoje.

„Kai pradėjau vadovauti Kauno apskrities policijai, daugiausia buvo vagysčių iš automobilių. Tai buvo didžiausia problema, jų buvo registruojama daugiausia. Per trejus metus šis skaičius sumažėjo 40 proc.“, – statistika rėmėsi viršininkas.

Pagerėjimas tiesiogiai susijęs su prevencine veikla, bendras darbas su savivalda – tamsių kiemų apšvietimas, filmavimo kameros. Jau keletą metų patruliuojama ir bepilotėmis skraidyklėmis.

„Daugiau nei 60 proc. visų nusikalstamų veikų yra išaiškinama, t. y. daugiau nei šešios iš dešimties. Iš trijų apskričių Kauno rezultatai yra geriausi. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų išaiškinamumas dar geresnis – 73 proc.“, – teigė M. Baršys.

Kas yra tas dešimtasis dešimtmetis? Reikėtų priminti, kiek tuomet buvo smurtinių nužudymų, viešų išpuolių. Dabar tokių nusikaltimų – vienetai.

Silpnos vietos

Visuomenė policijos darbo kokybę neretai vertina pagal nusikaltimų išaiškinamumą. Anot M. Baršio, vagystės – viena iš sunkiausiai išaiškinamų nusikalstamų veikų rūšių, tačiau 47 proc. jų pavyksta išaiškinti. Palyginkime: 2018 m. buvo išaiškinta tik 18 proc.

„Pareigūnų gebėjimai, padidėjęs įrankių arsenalas nusikalstamoms veikoms išaiškinti, prevencinės priemonės duoda labai daug naudos. Sunkiausia sekasi išaiškinti sukčiavimą – tik 23 proc. Didžioji dalis sukčiavimų vykdoma iš užsienio, todėl susiduriama su keblumais, nes vienose šalyse sukčiavimas yra prioritetas, kitose – ne“, – pastebėjo policijos viršininkas.

Jis ragintų ir pačius kauniečius būti atidesnius. Būta atvejų, kai banko darbuotojai, pastebėję žmogaus sąskaitoje įtartinus pinigų judėjimus, stengiasi perspėti klientą, tačiau neretai asmuo aiškina geriau žinantis. Tik netekęs pinigų supranta klydęs.

Dar vienas kriterijus – nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Tokių buvo beveik 30 proc. „Mums skaudžiausia, kai tenka nutraukti ikiteisminius tyrimus dėl to, kad nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Vadinasi, yra įtariamasis, bet nesugebame įrodyti, kad jis padarė nusikaltimą. Šiemet buvo 106 ikiteisminiai tyrimai, per kuriuos nesugebėjome įrodyti kaltės. Iš viso nutraukta apie 3 tūkst. tyrimų“, – sakė M.Baršys.

Beje, dažniausiai nutraukiama tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai sudaro 43 proc. Asmenys neretai būna neblaivūs, o promilėms sumažėjus paaiškėja, kad tai greičiausiai tebuvo atitinkami bendravimo ypatumai.

Nematoma pusė

Vis dėlto įsimintiniausias 2023 m. įvykis Kaune – akimirksniu grįžimu į XX a. dešimtąjį dešimtmetį pavadintas išpuolis Laisvės alėjoje. „Kas yra tas dešimtasis dešimtmetis? Reikėtų priminti, kiek tuomet buvo smurtinių nužudymų, viešų išpuolių. Dabar tokių nusikaltimų – vienetai. Visuomenė netolerantiška tokiems nusikaltimams. Išpuolį Laisvės alėjoje visi iš karto ėmė filmuoti, dalytis. Tai ženklas nusikaltėliams – toks elgesys nenormalus“, – akcentavo M. Baršys.

Statistika: 1990 m. užregistruotas 31 nužudymas – didžioji dalis ne buitiniai, o grupuočių santykių aiškinimosi padariniai, 47 sunkūs kūno sužalojimai, 204 chuliganizmo atvejai. 2023 m. – penki nužudymai ir visi jie buitiniai, t. y. dėl smurto artimoje aplinkoje arba sugėrovų santykių aiškinimasis, 20 sunkių kūno sužalojimų, 155 viešosios tvarkos pažeidimai.

Nuo 2020 m. pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje atiduoti į teismą. „Darbas kovojant su organizuotu nusikalstamumu yra nematomas. Visuomenė pamato tai, kas įvyksta, bet nemato to, kas neįvyksta, o tai, kas neįvyksta, nėra savaime suprantama. Policija, atlikdama neviešo pobūdžio veiksmus, padaro taip, kad neįvyktų, kad asmenys prarastų galimybę vykdyti nusikaltimus“, – nematomus policijos darbo rezultatus minėjo viršininkas.

Pasak M. Baršio, bet kurioje Vakarų valstybėje egzistuoja organizuotas nusikalstamumas, tačiau Lietuvos policija dabar jau turi visai kitų priemonių kontroliuoti šį reiškinį, jį paveikti.

Statybų metai

Geros žinios pareigūnams ir iš „Vilmorus“ atliekamų visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų – policija pasitiki beveik 64 proc. apklaustųjų. Po beveik 89 proc. pasitikėjimo turinčių ugniagesių, policija išlieka antroje vietoje.

Kauno apskrities pareigūnų vadovas šypsosi, kad 2023-ieji buvo geri ne tik visuomenės vertinimu, bet ir gausūs statybų, tačiau tuoj pat patikslina, kad ne Obeliską policijai turi omenyje, nes čia pagarbos policininko profesijai ženklas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Galime pasidžiaugti, kad baigėme darbus Vytauto prospekto pastate. Į buvusias Panemunės policijos komisariato patalpas netrukus įsikels Nemuno policijos komisariatas. Pradėjome remontuoti Kėdainių policijos komisariatą. Džiaugiamės gerėjančiomis darbo sąlygomis pareigūnams“, – vardijo M. Baršys.

Pasak jo, keli dideli tarptautiniai tyrimai neapsiėjo be Kauno policininkų pagalbos, svarbus indėlis užtikrinant tvarką ir saugumą NATO viršūnių susitikime, Eurolygos finalo ketverto varžybose. Tačiau jautri ir skaudi tema išlieka pareigūnų atlyginimai, nors ir augantys, tačiau nekonkurencingi. Anot viršininko, atlyginimai prasideda nuo 900 eurų: „Matome skaičius, kad policininkai dirba papildomus darbus, gavę įstaigos leidimą. Ką tai rodo? Pareigūnas, norėdamas išlaikyti šeimą, turi uždarbiauti. Vis dėlto valstybė turėtų būti suinteresuota, kad pareigūnas į darbą ateitų pailsėjęs, nes kokybės darbui nuovargis neprideda.“

Kaunas pirmąkart tapo Eurolygos finalo ketverto miestu. Dariaus ir Girėno stadioną aplankė FIFA legendos, surengta didelių koncertų. Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Tarpukario architektūra tapo penktąja mūsų šalies vertybe, pelniusia prestižinį statusą.

„Čia kaip auksas olimpinėse žaidynėse. Tai aukščiausias pripažinimas kultūros paveldo srityje, didelis prestižas miestui ir visai Lietuvai“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Politinės batalijos

– Ši kadencija pirmoji, kai meras – ne tarybos narys ir, pagal pakeistą reglamentą, turi kiek kitas funkcijas nei ankstesnėmis kadencijomis. Kokių iššūkių kilo? Ar dar liko neaiškumų, kuriuos Seimas turėtų keisti? – paklausėme Kauno mero V. Matijošaičio.

– Kai nori dirbti, visada rasi, kaip tą daryti, nepriklausomai nuo įvestų tvarkų. Nežinia, ar Seimas suvokia, kokį nesusipratimą padarė. Ir kol kas net negalvoja tos klaidos ištaisyt.

Ne tik aš, bet ir nemažai kitų savivaldybių merų nesupranta, kodėl žmonių išrinktas meras negali būti tarybos nariu. Posėdžiuose dalyvauja – jiems vadovauja, o balsuoti neleidžiama. Tas pats ir su vicemerais.

Miesto taryboje dirbu jau keturias kadencijas. Pirmiausia buvau tik tarybos nariu, vėliau dvi kadencijas dirbau meru ir kartu buvau tarybos nariu, o dabar – trečia iš eilės kadencija esant meru, bet jau nebe tarybos nariu.

Žmonės suteikia pasitikėjimo, atiduoda daugiausia balsų, o seimūnai atima balsavimo teisę ir merą palieka kone tarybos sekretoriumi. Čia panašu į absurdą. Dabar tik parašų už administracijos vadovus reikia dėlioti begalę.

Nežiūrint šių peripetijų, veiksmo Kaune netrūksta. Ką žadėjome, suplanavome, prie to ir dirbame. Taip, kaip esame įpratę. Idėjų ir ambicijos tikrai nepritrūksime.

– Šioje kadencijoje rinkėjai nusprendė į tarybą deleguoti daugiau politinių jėgų. Kaip pavyksta rasti bendrą sutarimą?

– „Vieningas Kaunas“ visada turėjo gerų idėjų ir logiškų, miestui reikalingų sprendimų. Yra, kas tą supranta ir savo palaikymu prisideda prie tolesnės Kauno pažangos, bet visada būna ir mažuma, kuri iš principo prieštarauja, bet nieko protingo negali pasiūlyti. Žmonės mato, supranta, todėl ta mažuma tokia pati iš esmės ir pasiliko tarybos sudėtyje.

Tačiau kauniečiai gali būti tikri, kad pokyčiai mieste nesustoja ir viskas eina pirmyn.

Svarbus pripažinimas

– Kaunui suteiktas UNESCO kultūros paveldo statusas. Ką jums tai reiškia?

– Čia kaip auksas Olimpinėse žaidynėse. Tai aukščiausias pripažinimas kultūros paveldo srityje, didelis prestižas miestui ir visai Lietuvai. Šitas titulas leidžia būti dėmesio centre ir dalytis savo unikalumu su visu pasauliu.

Savivaldybės komanda ir drauge dirbę ekspertai nuveikė labai didelį darbą. Kažkada tai buvo nedrąsi svajonė, kuri pagaliau tapo realybe. Tokio pasiekimo nebūtų be miesto investicijų į paveldą ir gyventojų noro tvarkytis, gražinti savo turtą.

Ir dar – nepamirškite svajoti! Aš irgi gyvenu su svajone, tai – šliuzas ties hidroelektrine. Kaunas yra miestas prie Nemuno. Didžiausia Lietuvos upė negali būti atskirta.

Kiekvienas kaunietis turėtų didžiuotis miesto sėkme ir šį istorinį faktą nešiotis galvoje, širdyje, lūpose. Šiandieniame Kaune dauguma pastatų jau visai kitokie, nei buvo prieš dešimt metų – dabar tikrai yra kuo pasigrožėti. Reikia tik neužmigti ant laurų ir toliau jais rūpintis.

Tikiu, kad buvimas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše bus vis stipresnis mūsų miesto išskirtinumas. Čia ne vien džiaugsmas, bet ir didelis įpareigojimas. Turime tas vertybes puoselėti, saugoti su didesniais resursais, kad galėtume šį Kauno unikalumą ir patrauklumą rodyti tarptautiniu mastu.

Stipri įžanga

– Nors Dariaus ir Girėno stadionas po rekonstrukcijos atidarytas pernai, šiemet čia vyko didieji renginiai, koncertai, futbolo fiesta. Džiaugiatės, kad šioje vietoje pilna gyvybės?

– Dariaus ir Girėno stadionas yra vienas iš pavyzdžių, kad miesto ambicijos ir investicijos duoda grąžą. Šie metai buvo gana stipri įžanga, bet ateityje veiksmo čia bus dar daugiau. Jau kitais metais stadiono ir Sporto halės valdymą perims koncesininkas. Kaip tik dabar vyksta atrankos procedūros, miestas paruošė rimtų įpareigojimų organizuoti dar daugiau renginių, tarptautinio masto sporto varžybų ir kitokių veiklų.

Neabejoju, kad „Kauno Žalgirio“ futbolo klubas ir salės futbolo komanda toliau stiprės ir su kiekviena pergale į stadioną ir halę pritrauks vis daugiau žiūrovų. Norisi, kad 15 tūkst. vietų tribūnos būtų vis pilnesnės, kaip jau kurį laiką matome „Žalgirio“ arenoje. Aikštę išbandžiusios pasaulio futbolo legendos patvirtino, kad pagaliau Lietuva turi aukščiausio lygio stadioną.

Šalia baigiame statyti naują Lengvosios atletikos maniežą, kuris suteiks dar daugiau gyvybės, papildydamas šį Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio kompleksą.

– Kokius išskirtumėte šių metų darbus Kaune? Kaip jie pakeitė miesto veidą?

– Šie metai buvo rezultatyvūs – nuo įvairaus masto renginių mieste iki infrastruktūros projektų.

Kaunas pirmąkart tapo Eurolygos finalo ketverto miestu. Dariaus ir Girėno stadioną aplankė FIFA legendos, surengta didelių koncertų. Pelnytas UNESCO pasaulio paveldo titulas.

Baigtas beveik dešimtmetį neliesto Trijų mergelių tilto remontas, Tunelio gatvėje iš pagrindų atnaujintas pėsčiųjų viadukas, Vilijampolėje atidarėme „Pelėdžiuko“ darželį, Laisvės alėją puošia atnaujinta Įgulos bažnyčia, vadinamasis soboras, iki šalčių baigti ir rotušės fasado tvarkymo darbai, K. Donelaičio gatvėje jau veikia daugiaaukštė automobilių saugykla.

Pokyčiai ir ties pietrytiniu miesto aplinkkeliu – Petrašiūnų gyventojus greitai išvaduosime nuo tranzitinio eismo keliamo triukšmo ir taršos.

Dar keletas sporto aikštynų prie mokyklų sulaukė savo eilės, taip pat tvarkomos ir švietimo įstaigos, kad vaikams ir mokytojams būtų geresnės sąlygos dirbti. Tačiau tai jau nebėra didelės naujienos Kaune – veikiau įprasta šiuolaikiško miesto higiena.

Kaunas ir toliau gražėja, teikia daugiau pasigėrėjimo žmonėms. Tokį įsivaizduoju šių dienų miestą – jaukų, patrauklų, kuriame gera būti ir gyventi. Todėl ir toliau darbus kreipsime į viešąsias erdves, parkus ir kitus žaliuosius plotus. Visa tai turi suteikti kokybišką laisvalaikį žmonėms ir būti kuo arčiau namų.

Planų nestinga

– Kokie kitų metų planai, didieji darbai?

– 2024-ieji Kaunui taip pat bus įsimintini – laukia visa eilė naujovių. Baigiama Dainų slėnio rekonstrukcija, artėja Dainų šventės šimtmečio koncertas.

Jau sutvarkytas Rotušės fasadas, finišo link artėja ir vidaus patalpų remontas. Modernios erdvės miesto širdyje pasitarnaus ne tik santuokų ceremonijoms, bet ir šiuolaikiškai Kauno muziejaus ekspozicijai, kitoms veikloms.

Rugsėjį planuojamas „Mokslo salos“ muziejaus atidarymas. Kaunas turės ypatingą traukos objektą, pirmą ir kol kas vienintelę Lietuvoje tokią erdvę, kur jaunoji karta galės iš arti pažinti, pačiupinėti mokslą ir inovacijas.

Lampėdžiuose liko paskutiniai potėpiai įrengiant tarptautinių standartų irklavimo trasą – liepą jau vyks ir Lietuvos čempionatas. Kauno marių krante kyla buriavimo mokykla.

Aleksoto inovacijų parke į atstatytą angarą vietoje buvusių sraigtasparnių dirbtuvių turėtų įsikelti pirmieji naujakuriai – aukštųjų technologijų įmonės su gerai apmokamomis darbo vietomis.

Kiekvienas projektas prisideda prie pokyčių mieste – Kaunas tampa įdomesnis, patrauklesnis ne tik patiems kauniečiams, bet ir miesto svečiams, turistams.

Į Kauno savivaldybę vis dažniau užsuka įvairių sporto federacijų vadovai su pasiūlymais rengti įvairaus rango pirmenybes mūsų mieste. Tai įrodymas, kad mūsų sporto bazės gerokai patobulėjome. Kaunas išlaiko ir stiprina sporto sostinės vardą.

Nuo pat pradžių, kai pradėjau dirbti miestui, su komanda darbus planavome taip, kad tarp jų nebūtų pauzių. Vieni baigiasi – pradedame kitus.

Kitiems metams suplanavome nemažai veiksmo – jungsime upių krantus. Pradedame vadinamojo Kėdainių tilto per Nemuną statybas iš Vilijampolės į Marvelę – tarp Brastos ir Užnemunės gatvių. Turi startuoti ir pėsčiųjų tilto statybos iš Nemuno salos į Žemąją Fredą. Tikimės turėti ir techninį projektą pėsčiųjų tiltui per Nerį, kuris sujungs Senamiestį su Brastos gatve. Planuose artėja ir ties Ašigalio gatve iškilsiantis viadukas virš magistralės A1, kreipiantis transporto srautus Klaipėdos pusėn.

Šilainiuose jau įsibėgėjo senojo baseino pastato griovimas, o vietoje jo iškils naujas. Dar vieną baseiną kitąmet planuojama pradėti statyti Panemunėje. Aleksote iškils nauja arena futbolui ir regbiui.

– Ko palinkėtumėte kauniečiams 2024 Drakono metams?

– Prieš šventes manęs kasmet klausia, kurio miesto eglutė gražiausia. O aš vis kartoju, kad Kaunas nesivaržo dėl gražuolės titulo. Kaip meras džiaugiuosi menininkės kūryba Rotušės aikštėje, bet kaip tėvui ar seneliui pati mieliausia bus ta, prie kurios per Kalėdas namuose susirinko visa šeima. Tokio nusiteikimo noriu palinkėti ir visiems kauniečiams.

Tegul namuose būna gera ne vien švenčių laikotarpiu, bet ištisus metus. Tada bus gera ir visame mieste, nes Kaunas – tai kiekvieno iš mūsų namai. Juos kuriame, puoselėjame ir dailiname tik visi drauge.

Ir dar – nepamirškite svajoti! Aš irgi gyvenu su svajone, tai – šliuzas ties hidroelektrine. Kaunas yra miestas prie Nemuno. Didžiausia Lietuvos upė negali būti atskirta. Turime puikių vandens kelių, Kauno mariose vis daugėja laivų, tad reikia sudaryti galimybes jiems nekliudomai plaukti.

Stebino gausa ir kokybe

Vilniuje dirbanti kaunietė – su projektu „Kaunas 2022“ nesusijęs žmogus, todėl į šį projektą, kaip ir kitus kultūros įvykius, galėjo pažvelgti iš šalies. Vis dėlto kaip svarbiausius metų kultūros įvykius ji vardijo būtent programos „Kaunas 2022“ renginius.

I. Veliutė atkreipė dėmesį, kad šiemet kultūros įvykiai Kaune ir pakaunėje stebino gausa ir kokybe. „Vidinė ramuma, kai bet kuriuo metu atvažiavusiems draugams gali pasiūlyti kokybišką veiklą, išties buvo labai svarbi kultūros srities žmonėms. Neįmanoma šių metų renginių apibūdinti kategorijomis geras ar blogas, nes kiekvienas atvejis labai subjektyvus, skyrėsi tiek dydžiu, tiek paveikumu. Man svarbiausia, kad atsirado naujų ir Lietuvoje dar retai praktikuojamų reiškinių“, – pabrėžė kultūros sektoriaus atstovė.

Vienu įdomiausių ji pavadinimo vandens industrijos ir kultūros santykį pristatantį projektą „Nemuno7“. Šis „Kaunas 2022“ projektas seną žemsiurbę Nemune ties Zapyškiu pavertė kultūros objektu.

„Ten lankėmės, kai laikinai buvo nuardyti laiptai ir potvynis buvo  nunešęs pontoninį priėjimą. Vietinių paskolinta valtis, kuria su draugais patekome į žemsiurbę, tik sustiprino vaikų ir suaugusiųjų įspūdį. Įvairūs renginiai Zapyškyje, stiprų įspūdį kelianti Antano Sutkaus galerija po atviru dangumi, naujas restoranėlis – reiškiniai, kurie Kauno rajone apėmė ne tik lokalią bendruomenę, bet ir suformavo platų nuolat grįžtančių kultūros klientų ratą“, – pastebėjo I. Veliutė.

Paklausta apie stipriausią įspūdį palikusius miesto kultūros įvykius, ji pirmiausia įvardijo Willliamo Kentridge’o parodą „Tai, ko nepamename“. Anot pašnekovės, menininko diskusija su savimi priminė, koks prasmingas yra Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kita jos išskirta svarbi paroda – vienu metu Kaune ir sostinėje vykusi „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, pabaksnojusi į šių miestų panašumus ir skirtumus.

„Pirmoji Yoko Ono parodos dalis Lietuvos banke tik sukėlė gailestį skurstantiems sodinukams. Masiniai Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginiai neabejotinai buvo skirti plačiam gyventojų ratui. Po šiek tiek karantininės pirmosios dalies antroji jau stebino savo prabanga, šviesų, judesio gausa, o trečioji šalia išskirtinės scenografijos buvo konceptualiausia turinio prasme. Mainai, bendravimas, bendradarbiavimas, savanorystė buvo svarbi proceso dalis, o kodėl senjorai Vienybės aikštėje nelabai suprato, kaip Mitinis Kauno Žvėris susijęs su P. Mažylio gimdymo namais, turbūt liks tarp neatsakytų klausimų“, – I. Veliutė atkreipė dėmesį į tai, kad projekto „Kaunas 2022“ pristatyto Mitinio Kauno Žvėries koncepcija kėlė abejonių.

Man svarbiausia, kad atsirado naujų ir Lietuvoje dar retai praktikuojamų reiškinių.

Tarsi nupuošus eglutę

Ji įspėjo, kad ateinančiais metais, t. y. metais po didžiulio tarptautinio kultūros projekto, miesto kultūros lauko atstovams iššūkių kels tam tikras nuosmukis.

„Prieš keletą metų teko klausyti tarptautinių pranešimų apie buvusių Europos kultūros sostinių nuosmukius ir sąstingius, kurie ištinka pasibaigus šiems projektams, nes tai ne tik kultūra, bet ir investicijos, turizmas, ekonomika, politika. Nors Kaune ilgalaikių investicijų į kultūros infrastruktūrą, atrodo, nebuvo planuojama, tačiau po kurio laiko bus galima vertinti, kokios nematerialios naudos atnešė šis projektas, kiek miestas ir rajonas investavo į ilgalaikius projektus būtent dėl šio statuso ir t. t.“, – apie ateityje laukiantį darbą užsiminė I. Veliutė.

Pasak jos, neteko girdėti, kad vien dėl kultūros sostinės Kaune būtų susikūrusi išskirtinė turizmo infrastruktūra, atsidarę kavinių ar nuomojamų butų, kurie, pasibaigus projektui, būtų priversti bankrutuoti.

„Ateinančiais metais įvažiuojamasis turizmas neabejotinai susitrauks, o kultūros lauke atsiras tam tikras vakuumas, koks ištinka po švenčių nupuošus Kalėdų eglutę. Specialiai tam niekas neruošė, bet būtent šis vakuumas, manau, leis perdėlioti idėjas, persigrupuoti kūrybinėms komandoms ir vėl pajudės įvairių kultūros reiškinių karuselė. Reikia tikėtis, kad neužsidarys visos finansinės galimybės kultūrai, o projekto „Kaunas 2022“ komandos įgytos patirtys atsispindės tolesniame miesto kultūriniame gyvenime“, – vylėsi pašnekovė.

„Be įprastų miesto darbų, nuo pat pirmų karo dienų Kaunas ieškojo būdų padėti Ukrainai, ypač mūsų miestams partneriams – Charkivui, Luckui ir Lvivo sričiai. Daugiausia humanitarinės pagalbos stengėmės nusiųsti ties pačia fronto linija esančiam Charkivui. Su iššūkiais komanda susidorojo sėkmingai. Tęsiame paramą Ukrainai ir toliau“, – sako V. Matijošaitis.

Geriausiu įvertinimu Kaunui V. Matijošaitis laiko kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus nuomonę. „Praėjusią savaitę Kaune, jo vardu pavadintoje bibliotekoje, viešėjo prezidentas Valdas Adamkus. Pabendravome. Jis džiaugėsi, kad Kaunas tapo švariu, ryškiu miestu, sutvarkyti pastatų fasadai puošia Kauną. Net pasitempėme po tokių žodžių visi, kurie ten dalyvavome iš savivaldybės. Jam tai yra gimtasis miestas, jo miestas, kurį jis jau daug metų pažįsta, o mums tai – pats geriausias įvertinimas“, – neabejoja Kauno meras.

Sakau nuoširdžiai: savo miestui visada linkiu tik viso ko geriausio.

Reveransai „Kaunas 2022“ komandai

Pasak V. Matijošaičio, šie metai Kaunui buvo išskirtiniai dėl Europos kultūros sostinės titulo. „Tai buvo svarbu ne tik miestui ir kauniečiams – Europos kultūros sostinės titulas buvo reikšmingas visai Lietuvai“, – įsitikinęs Kauno miesto vadovas. Jis puikiai pamena, kaip 2016 m. su komanda važiavo dalyvauti konkurse dėl šio titulo, dėl kurio rungėsi ir Klaipėda.

„Buvau girdėjęs atsiliepimų, kaip viskas klostėsi prieš tai  Vilniuje, baimės ir įtampos buvo daug. Man lengviau būtų buvę fabriką, daugiaaukščių parkavimo aikštelių kompleksą ar naują savivaldybės pastatą pastatyti negu visą projektą „Kaunas 2022“ suvaldyti ir po renginio išeiti baltais marškiniais, neapspjaudytam, neapkaltintam. Labai nerimavau, kad kas nors iš komandos nesusiteptų rankų ar sąžinės“, – prisipažįsta V. Matijošaitis.

Jis negaili pačių geriausių žodžių projektą „Kaunas 2022“ kūrusiai ir įgyvendinusiai komandai. „Virginijos Vitkienės suburta tikra profesionalų komanda – nuostabi! Prisipažinsiu, pačioje pradžioje mes kalėmės visokiomis formomis. Tačiau visi projektai sutilpo į normalesnius skaičius, tilpo į tą žemišką lygį, nors ant žemės mažai kas vyko – daugiau ant vandens, saloje, ore, – juokiasi Kauno meras ir toliau žeria komplimentus. – Komanda dirbo nepaprastai sutartinai – netgi renginyje perduodami mikrofoną kalbėti jie sugebėdavo žvilgsniu perduoti ir tai, ką reikia. Seniai ir versle nebuvau matęs taip sklandžiai dirbančių žmonių. Gal jie patys vertina kitaip, bet aš vertinau šiek tiek atsitraukęs, norėjau, kad politinė pozicija nesimaišytų – nei meras, nei vicemerai, bet skaičius ir projektus visada stebėjau. Bijojome tų vamzdžių, įsmeigtų į Nerį. Projektas „Kaunas 2022“ buvo nuostabus.“

Išskirtiniai: 2022-ieji buvo įrodymas, kad Kaunas daug jėgų, energijos ir pinigų skiria kultūrai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pasak V. Matijošaičio, kai kas nors sako, kad Kaunas vien tik stato pastatus, asfaltuoja gatves, tai 2022-ieji buvo įrodymas, kad miestas daug jėgų, energijos ir pinigų skiria kultūrai. „Kaunas tapo gyvas, pilnas veiksmo, žmonių. Tikiu, kad toks mūsų miestas išliks ir ateityje. Renginiai ir toliau turi vykti, numatyta lėšų tęstinumui. Kita vertus, nebuvo taip, kad Kaune kultūra atsirado tik šiemet. Šalia projekto „Kaunas 2022“ renginių vyko ir kiti tradiciniai – džiazo festivalis, Dainų šventė, „Operetė Kauno pilyje“ ir t. t. Atsinaujino Kultūros centras, „Romuva“. Tiek dėmesio kultūrai turbūt nė vienas miestas neskiria, smagu, kad mes, savivaldybės komanda, jaučiame palaikymą iš meno žmonių“, – džiaugiasi miesto vadovas.

Darbas darbą veja

Paklaustas apie didžiausius, svarbiausius darbus šiemet mieste, V. Matijošaitis šypteli – apie gatvių ir šaligatvių remontus jau nereikia net kalbėti, nes kauniečiams tai tapo įprasta kasdienybe.

„Pradėjome nuo naujai pastatytų Ledo rūmų, olimpinių standartų baseino atidarymų, baigėme rekonstruoti „Romuvą“, legendinę Sporto halę, šalia kurios statomas lengvosios atletikos maniežas, ir galiausiai atidarėme atstatytą Dariaus ir Girėno stadioną. Tai buvo didžiausia braškė ant torto. Mūsų stadionas kainavo apie 43–44 mln. eurų. Šiandien už tokią sumą jau nepastatytume“, – konstatuoja Kauno meras ir pabrėžia, kad baseiną už 27 mln. eurų miestas pastatė iš savo pinigų – Vyriausybė nė vienu euru neprisidėjo. „Šalia kyla „Mokslo sala“ – tai jau sudėtinis projektas. Pabaiga numatyta kitų metų rudenį. Aleksote Inovacijų pramonės parko angaro konversijos darbai vyksta, visa infrastuktūra jau paruošta – ta teritorija nebus tuščia, tai puiki vieta aukštosioms technologijoms, tik jos bus kuriamos ne danguje, o ant žemės“, – darbus, kurie persikelia ir į kitus metus, primena meras.

„Žinoma, šiemet daugiausia statybos darbų. Parkus jau anksčiau sutvarkėme, šiemet atgijo Kauno simboliais vadinami Santaka, Ąžuolynas. Dabar darbai legendiniame Kauno dainų slėnyje prasidėjo, – toliau vardija V. Matijošaitis ir neslėpdamas ironijos stebisi: – Man visada kyla klausimas, kodėl anksčiau valdžia nenorėjo miesto tvarkyti, nebent kokį paminklą ar auksinį tualetą pastatyti. Jis, beje, per kelerius metus supuvo ir mes jį išvežėme.“

Vardydamas didžiuosius darbus Kauno vadovas priminė, kad Kaunas ir toliau užtikrintai demonstruoja aukščiausius rezultatus švietimo srityje, gali džiaugtis, kad šildymas mieste kainuoja pigiausiai Lietuvoje, o per pastaruosius ketverius metus Kaune pėsčiųjų perėjose nežuvo nė vienas pėsčiasis.

„Paskutinis atvejis buvo Šančiuose. Aš kaip tik tada buvau Japonijoje – jie neturi tokių problemų, kad pėsčiųjų perėjose žūtų žmonės, nes prieš perėją vairuotojus pasitinka nupiešti rombai ir perspėja. Kalbėjau tuomet telefonu su kolegomis ir pasakiau: reikia piešti rombus. Buvo daug diskusijų, ką tie mūsų nupiešti rombai reiškia, bet statistika kalba geriausiai – nė vieno žuvusiojo perėjose per ketverius metus. Pats geriausias rodiklis“, – pabrėžia V. Matijošaitis.

Tai didelė gėda

Kauną, savivaldybę ir Lietuvą neabejotinai sudrebino vadinamasis stiklainių skandalas, kai buvo sulaikytas kyšininkavimu įtariamas savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas, o pas jį rasta įspūdinga pinigų suma stiklainiuose.

„Tą dieną, kai pas jį darė kratas, mes dar čia juokavome. Paskui mane vaikšto tos tarnybos, bando ką nors surasti. Tačiau, kai tuos stiklainius surado, buvo nebejuokinga nė vienam iš šito pastato. Tai didelė gėda. Tikiu, kad pas mus antro tokio atvejo nebus. Mūsų pozicija griežta, kategoriška: su vagimis nedirbame“, – tikina V. Matijošaitis.

Anot jo, žmonės skirtingi: vieni – godesni, kiti – mažiau, vieni užsidirba, kiti stengiasi apiplėšti, pavogti ar kitais būdais susiorganizuoti. „Džiaugiuosi, kad per aštuonerius mano darbo metus pareigūnai išvedė tik jį vieną, kad jis neįvėlė kitų kolegų. Pasitikėjau. Jo aplinkos žmonės per daug garbingi žmonės, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas. – Klysti yra žmogiška, o tokių visada visur atsiranda. Jeigu palyginsiu Matijošaičio ir Kupčinsko valdymo laikotarpius – laikas beveik tas pats. Sunku įsivaizduoti, kaip jausdavosi konservatoriai, kai pas juos kas metus išvesdavo su antrankiais ir net ne po vieną. Galime daug kalbėti, bet ne visi šventi, ir kartais tas lašelis deguto gali sugadinti visą medaus statinę.“

Galime daug kalbėti, bet ne visi šventi, ir kartais tas lašelis deguto gali sugadinti visą medaus statinę.

Į Kauną žiūri su pagarba

Paprašytas pažvelgti į 2023-iuosius, kurie neišvengiamai pažymėti rinkimų į merus ir savivaldybių tarybas žyme, V. Matijošaitis tikina, kad viskas yra pačių kauniečių rankose: „Jie yra darbdaviai, kurie renka merą, tarybos narius ir suteikia jiems įgaliojimus veikti. Žmonės mato, koks Kaunas yra šiandien, kaip atrodo sutvarkytos gatvės, atgaivinti architektūros objektai, atnaujinti parkai, skverai ir aikštės. Dar viena naujiena – po Europos kultūros sostinės metų 2023-iaisiais Kaunas vėl atkreips dėmesį į save – „Žalgirio“ arenoje vyks Eurolygos finalo ketvertas. Kažkada iš mūsų miesto šaipydavosi, o dabar į Kauną žiūri su pagarba.“

„Tvarkėme parkus, darželius, dabar statysime tiltus, – juokiasi Kauno miesto vadovas ir čia pat ima vardyti planus: – Tiesiamas pietrytinis aplinkkelis, taip pat dirbame prie šliuzo per hidroelektrinę projekto – norisi, kad ši idėja neliktų vien tik idėja. Kėdainių tilto statybos pirkimą jau esame paskelbę, nes kainos keitėsi. Žinant, kad Vyriausybė mus labai myli ir skirs lygiai nulį pinigų... bet ką gali žinoti, gal ir pridės ką nors. Tada greičiau pastatytume, o jeigu nepridės, statysime šiek tiek ilgiau. Iš Nemuno salos į H. ir O. Minkovskių gatvę suplanuotas pėsčiųjų tiltas, iš Brastos gatvės į Senamiestį – tiltas pėstiesiems ir dviratininkams, o Petro Vileišio tiltas liks transportui.“

Pasak V. Matijošaičio, Ašigalio gatvėje iškils dar vienas viadukas, kad į bet kurią pusę iš miesto būtų galima išvažiuoti ir sumažėtų transporto srautai kitose miesto vietose. Tunelio gatvėje senojo pėsčiųjų viaduko vietoje dabar statomas naujas, pradėta vadinamojo Trijų Mergelių tilto per Nemuną rekonstrukcija.

Dėmesys: geriausiu įvertinimu Kaunui V. Matijošaitis laiko kadenciją baigusio Prezidento V. Adamkaus nuomonę. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Planuose, mero teigimu, akys krypsta ir į švietimo ir ugdymo įstaigas: numatyta rekonstruoti Tirkiliškių pradinę mokyklą, o Vijūkuose planuojama statyti naują mokyklą. „Nori ar nenori, bet vis tiek po truputį jungiasi Kaunas ir Kauno rajonas, žmonės važiuoja čia dirbti. Verslas mieste stato daugiabučius, o už miesto, Kauno rajone, kyla privatūs namai. Turėsime eiti Garliavos link, į miesto pakraščius, kad gerintume žmonėms infrastruktūrą, mokyklas, darželius. Pirmiausia, žinoma, Aleksotas“, – dėsto Kauno meras ir prasitaria labai laukiantis, kad greičiau būtų išspręstas ginčas dėl 8 ha teritorijos Julijanavos gatvėje, kurią miestas buvo išvalęs ir pasilikęs viešosioms reikmėms. „Ten planuota statyti naują mokyklą ir sporto paskirties objektus vaikams, gal dar vaikų darželį. Tokių objektų labai reikia“, – įsitikinęs miesto vadovas.

Paklaustas, ko palinkėtų kauniečiams Naujiesiems metams, V. Matijošaitis nedaugžodžiavo: „Sakau nuoširdžiai: savo miestui visada linkiu tik viso ko geriausio.“

Dvasininkui šie metai buvo ypatingi – prieš 50 metų jis pradėjo leisti ir ne vienus metus redagavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“. Seimo sprendimu 2022-ieji buvo paskelbti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, tad ir kardinolas dalyvavo daugelyje renginių, kurie buvo skirti Kronikos 50-mečiui paminėti. „Man buvo proga dar kartą prisiminti ne tik neginkluotą kovą už laisvę, bet ir daugelį žmonių – kunigų, vienuolių ir pasauliečių, dalyvavusių leidžiant ir platinant Kroniką. Šie žmonės man buvo didelė Dievo dovana, nes padėjo stovėti kunigiškojo pašaukimo aukštumoje. Jei ne šie pasiaukoję žmonės, Kronikos nebūtų buvę. Nors anuomet Lietuvos laisvės rytas atrodė labai tolimas, bet idealistai žmonės darė viską, kad jis artėtų“, – mintimis pasidalijo S. Tamkevičius.

Katalikų bažnyčios gyvenime šiemet taip pat būta neįprasto sujudimo – vyko Sinodas, kuriame dalyvauti ir savo mintis išsakyti pirmą kartą pakviesti pasauliečiai ir netgi į bažnyčią neinantys, netikintys žmonės. Pasiteiravome kardinolo, kaip Sinodas keis Bažnyčią Lietuvoje, jos ateities kryptį, tikinčiųjų ir dvasininkų santykius. „Kai buvau jaunas kunigas, vyko Vatikano II susirinkimas. Anuomet buvo nelengva numatyti, kiek jis paskleis šviesos Bažnyčios gyvenime, – iš laiko perspektyvos pažvelgė pašnekovas. – Dabartinis Sinodo kelias kažkuo panašus. Tai naujas puslapis Bažnyčios gyvenime. Ko gero, šiandien net sunku numatyti, kiek jis pakeis bažnytinį gyvenimą, bet kad tai vyks, nekelia abejonių.“

Pasak S. Tamkevičiaus, brangiausias dalykas yra bandymas įsiklausyti vienų į kitus. „Žmonės pajuto, kad yra svarbūs, kad jų klausomasi. Sinodinė kelionė leido patirti, kad mes visi – kunigai, vyskupai ir pasauliečiai esame vienodai svarbūs ir visi atsakingi už Bažnyčios dabartį ir ateitį. Pokalbiai, įsiklausymas vienų į kitus, tikėkimės, taps veiksminga naujosios evangelizacijos forma“, – viltingai žvelgia kardinolas.

Šiemet kaip niekada daug susipriešinimo matėme ir valstybės valdžioje, ir visuomenėje. „Susipriešinimas, kurį akivaizdžiai matėme, tik dar kartą paliudijo, kaip labai esame nuodėmės sužeisti žmonės. Blogiausia, kad daugelis to net nesupranta. Vieniems laisvė yra gyvenimas tiesoje ir meilėje, kitiems laisvė – siekis gyventi pagal savo egoistinius norus. Kai nėra bendro vardiklio, susipriešinimas yra tik natūrali pasekmė, – situaciją įvertino dvasininkas, o paklaustas, ar gali būti kitaip ir ar įmanomas didesnis sutarimas ir veikimas bendrajam žmonių labui, atsakė: – Didesniam sutarimui, visų pirma, reikalingas mąstymo keitimas – dažniau atsisakant ego ir dėmesį sutelkiant į kitus, kuriems mūsų pagalba yra reikalinga. Duok Dieve, kad šia kryptimi eitume.“

Tai naujas puslapis Bažnyčios gyvenime. Ko gero, šiandien net sunku numatyti, kiek jis pakeis bažnytinį gyvenimą, bet kad tai vyks, nekelia abejonių.

Partnerystės įteisinimas ir šeimos samprata, narkotikų dekriminalizavimas, medikamentinio aborto įteisinimas – kaip niekada daug šiemet klausimų teisėkūros ir kitais valdžios sprendimų priėmimo lygmenimis, į kuriuos reagavo ir Lietuvos vyskupai, ir visuomenė. „Gyvybės branginimas, vyro ir moters santuokos keliu kuriama šeima yra pamatas, ant kurio 2 tūkst. metų buvo statoma Europos visuomenė. Pastaruoju metu šiuos pamatus bandoma išjudinti, ir tai nieko gero nežada, – pastebi kardinolas. – Lietuvos vyskupai negalėjo tylėti, nors kai kas labai to norėjo. Vyskupai gynė ir gins šeimą ir gyvybę. Juos galima būtų kaltinti tik tuomet, jeigu tylėtų, kai yra griaunami krikščioniški visuomenės pamatai. Tačiau, nepaisant, kad esame labai skirtingi, privalome vieni kitus gerbti ir viską, ką galime, padaryti, kad nenukentėtų bendras gėris.“

Ant Europos pjedestalo

Sausį, kai Kaunas oficialiai tapo Europos kultūros sostine, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pakvietė pradėti kultūros sostinės metus šv. Mišiomis ir malda už Kauną, o šiuos metus jis vadina dovana Kaunui ir kauniečiams. „Pandemija paliko sąstingį ir tam tikrų įpročių, kurie galbūt būtų ir neįveikti, jeigu nebūtų šito subruzdėjimo – Europos kultūros sostinės renginių. Manau, kad labai pasisekė Kaunui, kad būtent šie metai buvo tas kvietimas išeiti į viešas erdves, susitikti, tiek daug įvairiausių renginių. Tai mus tiesiog išjudino ir pakvietė brėžti brūkšnį ir pamiršti pandemiją, kuri buvo daug ką sustabdžiusi ne tik fizine, bet ir dvasine prasme: žmogus išsigando ir nebėjo kito žmogaus link. Kultūros sostinės renginius laikau didžiule dovana Kaunui, kauniečiams ir, aišku, svečiams“, – sako K. Kėvalas.

Kęstutis Kėvalas

Jo teigimu, „Kaunas 2022“ renginiai buvo tikrai labai intensyvūs ir kvietė juose dalyvauti pačius įvairiausius žmones. „Dalyvavo ir Bažnyčios žmonės, nebūtinai tiesiogiai, bet visur – kaip bendruomenės nariai. Kai kur Bažnyčios dalyvavimas išties buvo matomas, pavyzdžiui, Hanzos dienose gegužės mėnesį, birželį tradiciškai vyko Miesto misijos, aišku – maldos už miestą vakarai, atsinaujinimo dienos. Labai džiaugiamės, kad Bažnyčia buvo pakviesta į įvairius renginius dalyvauti, nebūtinai formaliai, bet ir neformaliai, kaip Kauno bendruomenės nariai. Bendravimas buvo bendradarbiavimo ir bičiuliškos nuotaikos palydėtas“, – pastebėjo Kauno arkivyskupas ir džiaugėsi, kad didieji „Kaunas 2022“ renginiai paliko neišdildomą įspūdį savo formatu, pasirinktomis vietomis, meniniais sprendimais, o daugybė mažesnių renginių kvietė bendrystės.

„Šie metai mus pakvietė neužsidaryti savyje ir atkreipti dėmesį į bendrystės, susitikimo ir išėjimo kultūrą, padovanojo kokybę, kurią, kaip gerą dalyką, turėsime ir ateityje. Miesto kultūrą kelia būtent žmonių gebėjimas susitikti, bendrauti, ieškoti drauge, kaip kurti miestą. Miestas pagražėjo ir fizine prasme dėl įvairių remontų, ir susitikimų prasme. Šiemet turėjome labai daug svečių iš įvairių pasaulio vietų. Man teko ne kartą Senamiestyje pakalbinti iš įvairiausių šalių atvykusius žmones. Tai rodo, kad esame matomi, mus pažįsta. Tie pėdsakai ateičiai – miesto žinomumas ir daug didesnis miesto pasididžiavimas kaip Europos kultūros ir paveldo miesto, kaip tas, kuris tikrai turi ką parodyti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui“, – pozityvų pėdsaką ateičiai įžvelgia K. Kėvalas.

„Metus buvome tarsi ant Europos pjedestalo. Buvo proga pasitikrinti ir kitiems parodyti, kokie mes esame ir kokias vertybes puoselėjame. Vyko daugybė gražių ir turtingų kultūrinių renginių. Man nepatiko tik sutartis su Mistiniu Kauno Žvėrimi, nes Mistinis Žvėris krikščioniui visada asocijuojasi su apokalipsės žvėrimi. Manau, kad į šį momentą nebuvo pakankamai atkreipta dėmesio. Mane džiugino, kad Kaunas per šiuos metus vis gražėjo, ir tai akivaizdžiai mačiau beveik pašonėje vykdomais darbais Vilniaus gatvėje. Nesiimsiu spėlioti, kiek šie Europos kultūros sostinės metai dvasiškai praturtino kauniečius, bet, tikriausiai, jie buvo svarbūs“, – įžvalgomis pasidalijo kardinolas S. Tamkevičius.

Tikintieji – vilties žmonės

Pasak Kauno arkivyskupo K. Kėvalo, šie metai mums dar labiau atvėrė akis, koks trapus pasaulis, kokia brangi yra taika ir kaip viskas gali greitai pasikeisti, kaip nutiko prasidėjus karui Ukrainoje.

„Staiga supratome, kad vargas gali ištikti kiekvieną žmogų, kaip nutiko Ukrainoje, kur daugybė žmonių atsidūrė gatvėje be nieko. Tiek daug kartų mums priminta, kad reikia labiau vertinti tai, ką turime. Tai buvo labai stiprūs ugdymo metai – paprastuose dalykuose įžvelgti didelę dovaną: stogas virš galvos, šviesa, šiltas vanduo, elektra... Dalykai, atrodo, tokie įprasti, bet jie yra palaiminimas ir dovana. Tai metai, kurie mus ugdė būti jautresnius žmogui, kuris yra bėdoje, ir įvairioms vargo formoms“, – metų pamokas vardijo Kauno arkivyskupas metropolitas.

Pasitikdamas 2023-iuosius kardinolas S. Tamkevičius prakalbo apie viltį: „Tikintys žmonės yra vilties žmonės, todėl į ateinančius metus žvelgiu viltingai. Tikėkimės, kad baigsis karas Ukrainoje, o Lietuvoje būsime vieningesni, labiau vieni kitus gerbsime ir, kur tik galėsime, vieni kitiems padėsime, ypač silpniausiems mūsų broliams ir seserims. Šito, žengiant į Naujuosius metus, kauniečiams ir linkiu.“

Pašnekovas neslėpė, kad 2022-ieji verslams nepagailėjo didelių iššūkių: išaugusios žaliavų ir elektros kainos, prasidėjęs karas, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės – tai tik dalis problemų, kurias teko spręsti optimizuojant visą gamybą, ieškant kitų būdų, kaip išgyventi.

„Mūsų atskaitiniai metai yra nuo liepos iki liepos, tad mums jau prasidėjo nauji metai. Tačiau jei kalbėtume apie pastaruosius dvylika mėnesių, „Kauno grūdams“ jie buvo visai neblogi. Aišku, prasidėjęs karas Ukrainoje, žaliavų ir elektros energijos brangimas visiems verslams sukėlė rūpesčių. Tad metai buvo ekonomiškai sudėtingi“, – pastebėjo „Kauno grūdų“ generalinis direktorius.

Bendrovės pagrindinė veikla – grūdų perdirbimas, miltų, pašarų, makaronų, košių gamyba. Tad viskam daro įtaką grūdų supirkimo kaina, kuri šiais metais didėjo. „Elektros kainos padidėjo ir kelis kartus, todėl toks kilimas turėjo savo iššūkių, nes tokių išlaidų nepavyksta lengvai kompensuoti. Reikėjo kiek įmanoma taupyti, optimizuoti gamybą. Deja, vis tiek turėjome branginti produkciją, bet ji brango procentais, o ne kartais“, – nurodė verslininkas.

Deja, vis tiek turėjome branginti produkciją, bet ji brango procentais, o ne kartais.

Paklausus, kokios ateities prognozės, A. Pranckevičius tikino, kad nei „Kauno grūdai“, nei kiti verslai negali labai toli prognozuoti. Planuojami tik artimiausių savaičių darbai, nes kol kas dar daug nežinomųjų yra dėl tebesitęsiančio karo, dar neaišku, kokios bus elektros kainos.

„Šiais metais buvo daug neprognozuojamų dalykų. Štai ir rudenį dujotiekio vamzdžiai sproginėjo, ir vėl kas nutinka, apie ką niekas nebuvo pagalvojęs, todėl verslai priversti turėti tik labai trumpalaikes prognozes. Norisi tikėti, kad pagrindinis kainų šuolis jau įvyko, galbūt bus šiltesni mėnesiai ir energetikos kainos ims mažėti. Aišku, grūdų derlius dar toli, tai koks jis bus, dabar nelabai įmanoma pasakyti“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

Bus matomesni

„Kauno grūdų“ generalinis direktorius atskleidė, kad norisi vėl būti matomiems Kaune, todėl bendrovė įsitraukia į vis naujas programas.

„Mes stengiamės aktyviai dalyvauti miesto ir visuomeniniame gyvenime. Atnaujinome narystę Lietuvos pramonininkų konferencijos Kauno skyriuje. Dar aktyviname veiklą ir pačiame mieste. Kai buvo „Žalgiriui“ labai sunku, mes tapome jo rėmėjais. Kaune remiame ir maratoną, dar keletą sporto renginių. Be to, būtent Kaune pradėjome didelį projektą su „Junior Achievement“ organizacija ir kartu rūpinsimės Kauno moksleivių finansiniu raštingumu“, – pasakojo A. Pranckevičius.

Be to, verslininkas nurodė, kad nuo pat karo pradžios iki dabar „Kauno grūdai“ aktyviai remia Ukrainos karius maisto produktais. Karo zonoje ypač pasiteisino greitai paruošiami makaronai ir košės, nes jos maistingos ir suteikia kariams energijos, todėl iš ukrainiečių bendrovė nuolat sulaukia prašymų suteikti šių produktų.

„Kauno grūdai“ pelnu dalijasi ir su „Blue / Yellow“ organizacija, aukoja ir „Maisto bankui“.

„Tikrai ieškome galimybių, kur galime prisidėti“, – pridūrė pašnekovas.

Du iš penkių ekonomistų teigė, kad BVP per metus augo 4,9 proc., trys skaičiavo 5 proc., 5,1 proc. ir 5,4 proc. augimą. Tuo metu ketvirtojo metų ketvirčio augimo prognozės siekia 4,2–6,2 procento.

Ekspertų vertinimu, BVP pernai augino vidaus vartojimas, spartus pramonės tempas, eksportas. Be to, didelės įtakos sparčiam ekonomikos augimui turėjo žema 2020 metų bazė.

„2021-ieji – atšokimo nuo žemos palyginamosios bazės metai, ir nors griežtų veiklas įšaldžiusių kovos su viruso sklaida priemonių išvengti nepavyko, vakcinų atsiradimas ir ištobulintos ekonominės pagalbos priemonės ir Lietuvos ekonomikos struktūros atsparumas pandemijos grėsmėms leido atskirti procesus sveikatos fronte nuo ekonomikos“, – BNS teigė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Trumpėjant tiekimo grandinėms, jos perėmė užsakymus ir stebino istoriniais gamybos apimčių rekordais.

BVP augino vidaus vartojimas, pramonė, investicijos

Ekspertų teigimu, ekonomikos plėtra pernai rėmėsi tiek vidaus vartojimu, tiek ir įspūdingais į eksportą orientuotų veiklų rezultatais, o palanki kreditavimo aplinka ir siekis sumažinti priklausomybę nuo besipučiančių darbo kaštų lėmė didesnes investicijų apimtis.

„Praėjusiais metais beveik nebuvo augimą slopinusių veiksnių – eksporto užsakymai buvo aukštumose, pramonė klestėjo, jei kas ją slopino, tai ne paklausos, o nebent žaliavų, komponentų bei darbuotojų trūkumas“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis pastebi, jog investicijų šuolis irgi buvo įspūdingas – jos per metus išaugo dešimtadaliu. Be to, vartotojų lūkesčių ir noro išleisti pinigus neprislopino nei pandemijos bangos, nei infliacijos šuolis.

I. Genytė-Pikčienė teigė, jog pirmoje metų pusėje ilgo karantino padarinius su kaupu kompensavo puikūs eksportuojančių sektorių, ypač apdirbamosios pramonės, rezultatai. Pasak jos, Vakarų ekonomikoms atsigaunant, staiga išaugo globali paklausa prekėms bei žaliavoms, tačiau daugelis pasaulio gamintojų jos šuolį pasitiko pustuščiais sandėliais, o Lietuvos gamybos įmonės sureagavo lanksčiai ir atsivėrusiomis nišomis pasinaudojo.

„Trumpėjant tiekimo grandinėms, jos perėmė užsakymus ir stebino istoriniais gamybos apimčių rekordais“, – teigė ji.

Ant jos, pasibaigus karantinui, atsigavo ir į vidaus rinką orientuotos veiklos, o tam susiklostė palankios aplinkybės: vartotojų optimizmas, augantis užimtumas, dviženkliais tempais kylantys atlyginimai bei per karantiną sukauptos lėšos.

„Visa tai lėmė įspūdingą mažmeninės prekybos apyvartų augimą ir leido atsitiesti namų ūkių paklausa mintančioms paslaugoms. Prie vidaus paklausos atsigavimo stipriai prisidėjo ir rekordinis būsto rinkos aktyvumas, įliejęs energijos su šiais procesais susijusioms veikloms“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, jog BVP veikė ir bazės efektas – 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos BVP nukrito 0,2 proc. dėl įvestų karantino priemonių, per visus 2020 metus BVP pokytis siekė 0 proc.

„Kadangi 2021 metų rodiklius lyginame su prastais 2020 metų rezultatais, nėra sudėtinga pasiekti ekonomikos augimą, tuo labiau, kad visame pasaulyje centriniai bankai tiesiogine to žodžio prasme spausdino pinigus ir juos kišo į ekonomiką“, – sakė A. Izgorodinas.

Jo teigimu, pernai Lietuvos gyventojai aktyviai investavo per pandemiją sutaupytus pinigus, kas kėlė į viršų statybų ir nekilnojamojo turto sektoriaus rodiklius.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad didžiausios įtakos ekonomikos augimui paskutinį praėjusių metų ketvirtį tebedarė pramonė, kurios apyvarta lyginamosiomis kainomis nenustojo stebinti, nepaisant visų išlikusių tiekimo grandinės trikdžių ir aukštų žaliavų kainų. Ketvirtis buvo sėkmingas ir prekybininkams.

„Taip pat neabejotinai metiniam BVP pokyčiui teigiamos įtakos turėjo ir didesnės pridėtinė vertė, sukurta apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, meno, renginių organizavimo sektoriuose, nes priešingai negu 2020 metų paskutinį ketvirtį, praėjusių metų pabaigoje šie sektoriai veikė ir jiems sekėsi visai neblogai“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak jo, ketvirtąjį ketvirtį neigiamai BVP veikė prastesni pervežimų geležinkeliais ir krovos Klaipėdos uoste rezultatai.

Šių metų prognozės – kuklesnės

Ekonomistai sako, kad tokio spartaus ekonomikos augimo, kaip pernai, šiemet tikėtis neverta. Anot jų, neigiamos įtakos BVP turės aukšta infliacija bei didelis neapibrėžtumas dėl geopolitinių konfliktų su Baltarusija ir Kinija bei tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.

N. Mačiulis prognozuoja, kad BVP augimas šiemet lėtės iki 3,2 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas – 2,8 proc., o SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikisi 3,5 proc. augimo.

„Prognozės yra ypač jautrios geopolitinių rizikų grėsmėms, nes Rusijos invazija į Ukrainą, užsitęsę nepalankūs Kinijos veiksmai prieš Lietuvą, Baltarusijos atsakas Lietuvai dėl galimo trąšų tranzito sustabdymo gali greitai visas prognozes pakreipti reikšmingai žemyn“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak N. Mačiulio, geopolitiniai konfliktai gali prislopinti ir eksportą, ir gyventojų lūkesčius bei vartojimą. Be to, neigiamai gali veikti ir sparti infliacija. Kita vertus, sparčiai augantis paskolų portfelis, ES parama, rekordinės įmonių ir gyventojų santaupos, didelė užsienio paklausa leidžia tikėtis išliekančio spartaus augimo.

Ž. Mauricas sako, kad šiais metais vartojimas turėtų labai vangiai augti dėl infliacijos, be to, ekonomikos augimą sulėtins brangstantys energetikos ištekliai.

„2020 metais Lietuvai buvo paranku, nes esame dideli importuotojai energetinių žaliavų. Jos buvo pigios, dėl to nedaug pinigų iškeliavo iš Lietuvos ir į kitus sektorius nukeliavo. O dabar labai daug pinigų iškeliaus iš Lietuvos, mes net einamosios sąskaitos balansą šiek tiek neigiamą turėsime šiemet, jei toliau kainų šuoliai tęsis“, – sakė ekonomistas.

Jis taip pat mano, jog 2020-2021 metai Lietuvoje buvo pramonės aukso amžius, tačiau šiemet augimas neabejotinai bus lėtesnis. Pasak Ž. Maurico, neigiamai pramonę gali paveikti konfliktas su Kinija, be to, gamybą gali sulėtinti ir energetikos kainų šuoliai.

„Visas pasaulis atsiskleidė su savo visomis silpnybėmis ir nebrandumu. Tikrai pasaulis, jeigu galvojame apie šitos planetos gyventojus, eina į labai lemtingą laikotarpį – ar jis apskritai išliks, kiek laiko išliks ir ką jis gali daryti, kad išliktų ilgiau. O galbūt jeigu jis neturi proto ir žmoniškumo, tai ta žmonija išsinaikins, išsidaužys tarpusavyje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ nuomone dalijosi V. Landsbergis.

Natūraliu būdu gali planeta nebebūti žmonių planeta.

Pasak profesoriaus, šiuo metu pasaulyje vyrauja neapykanta, kuri veda žmoniją į pražūtį.

„Stoka susipratimo, stoka, galima ir taip pasakyti, simpatijos, atidumo, atjautos žmonių žmonėms. Vyrauja reikalavimai, diktavimai, priešiškumai ir neapykanta. Neapykantos pasaulis tikrai save sunaikins, galbūt, kad planeta apsivalys nuo vienos gyvūnų rūšies, kurie vaikšto abiem kojomis, kurie lyg turėjo protą, bet tas protas dabar vis labiau išsijungia ir gali likviduotis. Natūraliu būdu gali planeta nebebūti žmonių planeta“, – poziciją išsakė profesorius.

Belaukiant skiepų

COVID-19 užkratas metų pradžioje tebesiautėjo ir 2021-ieji prasidėjo griežtu karantinu.

Didžiausia daugelio klaipėdiečių viltis buvo skiepai, kuriais pirmiausia buvo pradėti skiepyti medikai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai.

Kaip tik tuo pat metu ėmė reikštis ir pirmieji skiepų priešininkai, skleisdami į viešąją erdvę įvairius savo vertinimus.

Vienas jų – pagarsėjęs sveikuolis, Seimo narys Dainius Kepenis, kuriam pačiam vasario viduryje teko patirti, kad virusas vis dėlto tikrai egzistuoja.

Vasarį pradėti skiepyti senjorai. Kai kas šiuo Vyriausybės sprendimu piktinosi, esą kodėl nevakcinuojami darbingi žmonės, kurie moka mokesčius, neleidžiama jiems dirbti, o skiepijami senjorai, kurie ir taip sėdi namuose.

Į bažnyčią – ne tik melstis

Vasaros pradžioje Klaipėdoje įsivyravo nauja delta atmaina, o skiepytis jau galėjo visi, kas nori. Mobilios vakcinavimo komandos visus norinčiuosius skiepijo gatvėse, bažnyčioje ir kitur.

Lietuvos krikščioniškojo koledžo (LCC) Universiteto salėje buvo atvertas stacionarus vakcinacijos centras, kuris ten veikė iki šių metų rugsėjo 1-osios, paskui jis perkeltas į Futbolo mokyklą Paryžiaus Komunos gatvėje (ir čia dirbs iki vasario pradžios).

Virusas nuslopo liepą, tačiau spalio viduryje vėl smogė, bet mokslo įstaigos nebuvo uždarytos, pamažu pavyko suvaldyti situaciją.

Vis dėlto Klaipėda pagal sergamumą iš 60-ies šalies savivaldybių šių metų pabaigoje išlieka tarp labiausiai sergančiųjų.

Priešpaskutinę metų dieną koronavirusu sirgo 1 219 klaipėdiečių.

Iš viso šia liga Klaipėdoje sirgo 36,4 tūkst. žmonių, pasveiko 34,3 tūkst., mirė 336, be to, šis virusas turėjo įtakos dar 773 uostamiesčio gyventojų mirčiai.

Klaipėdoje iki vakar jau buvo paskiepyta 87,8 tūkst. žmonių (58,9 proc.), Lietuvos vidurkis – 68,5 proc.

Po mirties – apdovanojimai

Vieni pirmųjų viruso aukų – gydytojai ir ligoninių darbuotojai.

Pirmąkart istorijoje Lietuvos medikai po mirties buvo apdovanoti šių metų pradžioje, Vasario 16-osios proga.

Tada Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais už paaukotą savo pačių gyvybę kovojant su koronavirusu Lietuvoje pagerbti 28 medicinos darbuotojai, tarp jų du klaipėdiečiai – Klaipėdos jūrininkų ligoninės Diagnostikos skyriaus gydytojas gastroenterologas Valdas Kuolas ir tos pačios ligoninės slaugytojo padėjėja Valentina Bilan.

Minint Mindaugo karūnavimo dieną, Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą šiuo apdovanojimu pagerbti dar devynis šalies medikus, kurie taip pat paaukojo savo gyvybę, gelbėdami pacientus nuo pražūtingo viruso.

Apdovanotųjų artimiesiems Liepos 6-ąją prezidentūroje buvo įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.

Jie skirti ir penkiems Vakarų Lietuvos medicinos darbuotojams – Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Ūmios psichiatrijos skyriaus pagalbiniam darbuotojui Viačeslavui Cepajevui, Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro skubiosios medicininės pagalbos slaugos specialistei Simonai Girdvainienei, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo Vidaus ligų skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Sigitai Januškienei, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovui Algirdui Narinkevičiui bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiajam gydytojui anesteziologui, kardiologui Vytautui Vasiliauskui.

Skaudžios netektys

Pirmąkart istorijoje Lietuvos medikai po mirties buvo apdovanoti šių metų pradžioje, Vasario 16-osios proga.

Mirtis šiemet buvo itin negailestinga. Miestas neteko ir daugiau iškilių žmonių.

Nuo koronaviruso šių metų pradžioje mirė ilgametis Smiltynės girininkas Algimantas Laurinaitis.

Vasarį pranešta apie jūrų kapitono, buvusio ilgamečio Lietuvos jūreivystės aukštosios mokyklos direktoriaus Jono Baltramonaičio mirtį.

Balandžio 14-ąją, būdamas vos 44-erių, mirė žinomas uostamiesčio atlikėjas Eugenijus Ostapenka.

Gegužės 31-ąją savo žemiškąją kelionę baigė vaikų rašytojas klaipėdietis Sigitas Poškus.

Liepos 12-ąją mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro režisierius Povilas Gaidys, po pusantro mėnesio, rugpjūčio 29-ąją, miesto kultūros bendruomenę pasiekė žinia apie P.Gaidžio bendražygio, buvusio Klaipėdos dramos teatro vadovo ir operatoriaus Romo Pletkausko mirtį.

O spalio 16 d. žurnalistų gildija neteko kolegos, ilgamečio LRT operatoriaus ir fotografo Eugenijaus Maciaus, kuris netikėtai sukniubo per savo paties parodos atidarymą.

Lapkričio 24-ąją mirė dar vienas iškilus klaipėdietis – profesorius emeritas, buvęs Seimo narys Vytenis Albertas Zabukas.

Gruodžio 12-ąją COVID-19 auka tapo žinomas uostamiesčio gydytojas, Klaipėdos armėnų bendruomenės vadovas Albertas Albertjanas.

Politikai liko monitoriuose

Žinomų ir mažiau žinomų žmonių mirtys nuo COVID-19 šiurpino visus metus, tad su virusu flirtuoti nebuvo linkę ir miesto politikai, nusprendę posėdžiauti nuotoliniu būdu.

Per visus šiuos metus tik trys tarybos posėdžiai vyko gyvai, visais kitais atvejais posėdžiauta nuotoliniu būdu.

2021-ieji miesto politiniame gyvenime išskirtiniai tuo, kad metų pradžioje buvo paskelbta apie naujos frakcijos įsikūrimą – trys tarybos nariai paliko frakciją "Už ateities Klaipėdą" ir įkūrė frakciją "Už Klaipėdos ateitį".

Metų pabaigoje nustebino "valstiečių" frakcijos atstovai, paskelbę, jog traukiasi iš frakcijos, tačiau lieka opozicijoje ir kol kas prie nieko jungtis neketina.

Balandį buvo įsteigtas naujas Laisvės partijos Klaipėdos skyrius, kuriam vadovauti ėmėsi krašto verslininkas, visuomenininkas ir renginių organizatorius Jevgenijus Sokolovas.

O šį pavasarį sukako 10 metų, kai Klaipėdos mero poste darbuojasi Vytautas Grubliauskas.

Jubiliejus: šiemet pavasarį sukako 10 metų, kai Klaipėdos mero poste darbuojasi V.Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Postuose – nauji veidai

Per šiuos metus ne vienoje savivaldybės įstaigoje ar įmonėje pasikeitė vadovai. Kai kuriose keitėsi tyliai, kai kuriose – skandalingai ir net ne vienąkart.

Nuo metų pradžios stebino kone karšta bulve tapusio viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" vadovo posto mįslė.

Po Romando Žiubrio pasitraukimo metų pradžioje šioje vietoje dirbo dar trys direktoriai, galiausiai gruodį šias pareigas pradėjo eiti Eglė Šulskė.

Naujas vadovas – Liudas Andrikis (vietoj pasitraukusio Igno Kazakevičiaus) ėmė dirbti ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre.

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centrui vietoj Alekso Bagdonavičiaus ėmė vadovauti Ramūnas Kaubrys, o Klaipėdos koncertų salei – vietoj Danutės Žičkuvienės – Tadas Grabys.

Klaipėdos pirties direktorius Algimantas Strikaitis, įpusėjus kadencijai, kovo pradžioje nusprendė trauktis iš posto dėl asmeninių priežasčių. Konkursą į jo vietą laimėjo Andrius Vaitkus.

Ilgamečio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Šarūno Reikalo pareigas po konkurso perėmė Roma Budrienė.

Dar šiemet pasikeitė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas, juo tapo Vladas Motiejūnas.

Įsisiūbavus trąšų tranzito skandalui ir politikams ieškant kaltųjų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas išsaugojo savo postą.

Tyrimų ir nuodėmių metai

Paskutiniąją šių metų dieną paaiškėjo ir bendrovės "Grigeo Klaipėda" rezonansinės bylos eiga.

Po dvejų metų tyrimo, tikėtina, šiandien ji bus perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Pirmasis tokios didelės apimties ir didelio atgarsio sulaukęs tyrimas pagaliau baigtas. Prieš teismą stos 15 kaltinamųjų, tarp jų – ir juridinis asmuo.

Kaltinamojoje išvadoje minimas valstybės ieškinys siekia įspūdingą 48 mln. eurų sumą.

Apie tyrimo pabaigą paskelbta dar šių metų sausį.

Ištisus metus užtruko kaltinamiesiems susipažinti su bylos medžiaga.

Metų pradžioje nustebino dar viena netikėta naujiena – pareigūnai atliko kratas velionio šalies prezidento Algirdo Brazausko žento Algirdo Usonio įmonės "Vaisingumo klinika" padaliniuose.

Jau pačioje pradžioje, kaip įtarta, milijono eurų į apskaitą neįtraukusios įmonės akcininkas ir vadovas savo kaltę pripažino.

Šiemet balandį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį bendrovės "Naftos grupė" direktoriaus Antano Urbučio, jo brolio Artūro, bendrovėje dirbusio konsultantu, ir įmonės vadybininkės bei buvusios Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos Svetlanos Popovos byloje.

Visi jie pripažinti kaltais pasisavinus ir legalizavus 5,6 mln. vertą turtą.

Tačiau tai buvo tik pirmojo etapo pabaiga. Byla nukeliavo į Lietuvos apeliacinį teismą ir buvo sujungta su kita, kurioje 2017 m. nuteisti ne tik šie asmenys, bet ir buvęs bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovas Jurgis Aušra, įmonės komercijos direktorius Ričardas Milvydas bei verslininkas Andrejus Vaičiulis.

Po ekspertizės sujungtos į vieną bylos nagrinėjimas vyks artėjančiais metais. Byla buvo vadinama trijų milijonų kyšio vardu.

Šiemet garsiausiai nuskambėjo ir dviejų aukštas pareigas ėjusių teisininkų nuodėmės.

Prokuroras Saulius Galminas neteko darbo ir yra teisiamas už smurtą prieš žmoną.

Klaipėdietis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla prarado aukštą postą, kai buvo nutvertas vairuojantis išgėręs.

Nelaimės persekiojo darbe

Aukštas pareigas užimantys žmonės ne itin brangino savo darbo vietą, o kitiems žmonėms likimas buvo labai negailestingas.

Šiemet darbo vietose Klaipėdoje žuvo penki darbuotojai. Tai buvo nelaimės didmeninės prekybos įmonėje kraunant metalo gaminius, remonto paslaugas atliekančioje įmonėje, vairuojant transporto priemonę, apdirbant medieną ir statybos įmonėje.

Viena skaudžiausių nelaimių darbo vietoje įvyko šių metų gegužės 3-iąją bendrovėje "Klaipėdos mediena".

Sprogimas nugriaudėjo medienos drožlių plokščių gamybos padalinyje. Po nelaimės vienas sužeistas darbininkas neišgyveno, dar aštuoni buvo gydomi.

Apie tai, kad Klaipėda yra neabejotinai jūrinės valstybės uostamiestis, bylojo ir laivus mūsų mieste lydėjusios nelaimės.

Dangės krantinėje prišvartuoti skendo laivai "Toras", "Ole Willassen" (pastarasis skendo mažiausiai keturis kartus) ir uosto akvatorijoje grimzdęs latvių laivas "Flamingas", žiemos uoste nuskendo tuo metu nenaudota žemkasė "Sunland".

O spalio pradžioje iš Klaipėdos uosto su kroviniu išplaukdamas sausakrūvis laivas netikėtai kliudė prie krantinės prišvartuotą tanklaivį ir kitą laivą.

Tradicijos ir jų laužymas

Nepaisant pandemijos, netekčių bei nelaimių, ir šiemet Klaipėdoje vyko tradicinė Jūros šventė, tačiau buvo atšaukta didžiųjų burlaivių regata, bet vietoj jos buvo surengta kita, mažesnė – "Baltic Regatta 2021".

Tradicija: Klaipėdoje šiemet neatsisakyta tradicinės Jūros šventės, kuri į pajūrį vėl atviliojo tūkstančius žmonių.

Šių metų kruizinį sezoną gelbėjo du keleiviniai laineriai, po dvejų metų pertraukos atvykę į Klaipėdos uostą.

Beveik be garso praslydo Klaipėdoje rengtas Pasaulio salės futbolo čempionato etapas, dar tyliau, išskyrus keiksmažodžiais pagarsėjusį koncertą, praėjo ir įspūdingą sumą kainavę Europos jaunimo sostinės renginiai.

Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas pavasarį sumanė pakeisti Klaipėdos Prano Domšaičio galerijos pavadinimą, bet po mėnesio, kilus visuomenės pasipiktinimui, apsigalvojo, ir viskas grįžo į senas vėžes.

Su Heraldikos komisija Klaipėdos visuomenininkai visus metus ginčijosi dėl krašto simbolio – briedžio – panaudojimo herbe ir konsensuso nepasiekė, likus metams iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio jubiliejaus.

Galiausiai, vėluodami dvi savaites, uostamiesčio švenčių organizatoriai nustebino kitus miestus įžiebdami pačią mažiausią šalies istorijoje, vos 55 cm dydžio, miesto kalėdinę eglę.

Staigmena: bene labiausiai klaipėdiečius nustebino sprendimas, kad pagrindinė kalėdinė Klaipėdos eglė šiais metais bus mažiausia istorijoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Buvo kuo didžiuotis

Nors pandemija ir sutrukdė surengti nemažai tradicinių renginių, tarp jų ir įprastą Metų klaipėdietės apdovanojimo ceremoniją, tačiau dienraščio skaitytojai aktyviai balsavo.

Šiemet Metų klaipėdiete išrinko M.Gorkio progimnazijos matematikos mokytoją, žinomą pjesių autorę, kuri taip pat vaidina ir mėgėjų teatre, – Mają Tarachovskają.

Nominantė: Metų klaipėdiete šiemet dienraščio "Klaipėda" skaitytojų valia tapo M.Gorkio progimnazijos matematikos mokytoja, dramaturgė, mėgėjiško teatro aktorė M.Tarachovskaja. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos miesto garbės piliečiu šiemet tapo praeityje garsus krepšininkas Modestas Paulauskas.

Klaipėdos kultūros magistrų ložę šiais metais papildė dvi iškilios uostamiesčio kūrėjos – scenografė ir dailininkė Sofija Kanaverskytė bei modernaus šokio teatro vadovė ir choreografė Agnija Šeiko-Sarulienė.

Klaipėdos universitete inauguruoti du garbės daktarai – kultūros istorikė Ingė Lukšaitė ir politikas bei rašytojas Vytautas Čepas.

Iš Klaipėdos kilęs katalikų dvasininkas Visvaldas Kulbokas šią vasarą Vilniaus arkikatedroje buvo įšventintas į vyskupus ir popiežiaus paskirtas apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje. Jis vienintelis lietuvis, šiuo metu užimantis tokias aukštas Vatikano diplomato pareigas.

Postas: iš Klaipėdos kilęs katalikų dvasininkas V.Kulbokas šią vasarą buvo įšventintas į vyskupus ir popiežiaus paskirtas apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Metų pabaigoje Lietuvos nacionalinės premijos laureatu tapo klaipėdietis fotomenininkas Remigijus Treigys.

Tad 2021-ieji buvo paženklinti ne tik skaudžiomis netektimis bei praradimais – šiemet klaipėdiečiams buvo ir kuo pasidžiaugti.