Pasak muziejininkų, be V. Gailevičiaus šios įstaigos kultūrinis gyvenimas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Nuosekli ir kryptinga jo veikla Lietuvos visuomenei atveria turiningą ir gilų Europos muzikinės kultūros paveldą. V. Gailevičiaus inicijuojami ir jau daugelį metų sėkmingai įgyvendinami tarptautiniai ir nacionaliniai senosios muzikos festivaliai bei koncertai, muziejaus parodas lydinčių renginių programos seniai tapo Valdovų rūmų muziejaus vizitine kortele.

Pasak muziejaus vadovo dr. Vydo Dolinsko, šįkart ilgai svarstyti nereikėjo, nes V. Gailevičiaus veikla muziejuje yra itin aktyvi ir matoma jau daugelį metų. Taigi jis nominuotas Metų muziejininku ne tik už 2021 m. išskirtinius pasiekimus, bet ir už, kaip sakoma, „gyvenimo nuopelnus“, kurie kaupėsi metai po metų.

Vytautas Gailevičius. / Valdovų rūmų nuotr.

V. Gailevičius, renginius pradėjęs organizuoti dar mokydamasis vidurinėje mokykloje, Valdovų rūmų atkūrimo procesuose dalyvavo jau tada, kai dar nebuvo įsteigtas Valdovų rūmų muziejus, o rūmų atkūrimo idėja – tik svarstoma. Muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas prisimena, kad tada Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, Valdovų rūmų paramos fondas, tuometis Lietuvos dailės muziejus (dabar Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) rengė kultūros vakarus, diskusijas, senosios muzikos koncertus. Įsikūrus Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, V. Gailevičius prisijungė prie muziejaus komandos, ėmėsi organizuoti senosios muzikos, kitus kultūrinius ir valstybę reprezentuojančius renginius, kurį laiką vadovavo visam Renginių skyriui. Iniciatyvos tapo gražiomis tradicijomis, tokiomis kaip Marco Scacchi senosios muzikos festivalis, programa „Kalėdos Valdovų rūmuose“, Liepos 6-ajai skirti renginiai, Operos diena. Visa tai – daugiausia V. Gailevičiaus idėjų ir darbo nuopelnas. Pasak muziejaus direktoriaus dr. V. Dolinsko, jis pelnytai laikomas vienu ryškiausių senosios muzikos renginių organizatorių Lietuvoje, yra žinomas šios srities specialistų ir daugelyje užsienio šalių.

V. Gailevičius prisipažįsta, kad senąją muziką pamilo, kai... nusibodo groti fortepijonu. 1998 m. jis įstojo į Vilniaus konservatoriją, vargonininkų specialybę, ir ten su bendramoksliais pradėjo dainuoti senosios muzikos ansamblyje „Giesmių tarnai“.

„Pamenu, nuvažiavome į senosios muzikos kursus Lenkijoje, netoli Zakopanės, Vysokos apylinkėse, kur vienas muzikantas turėjo nusipirkęs Žygimanto Augusto laikų dvarelį. Viskas tada senojoje muzikoje atrodė kitaip nei tradicinėje chorinėje kultūroje. Pavyzdžiui, kartu ieškodavome grynųjų intervalų, nes juk fortepijonas yra gerai temperuoto derinimo instrumentas: kvintos sumažintos, oktava telpa į dvylika pustonių, kad gražiai skambėtų. O ten ieškojome grynųjų sąskambių – tikros tercijos mažorinės ar minorinės, kvintos... Tai buvo eksperimentų, atradimų laikas. Taip pamažu įtraukė visas senosios muzikos pasaulis“, – sako geriausias Metų muziejininkas V. Gailevičius.

Vargonininku V. Gailevičius netapo. Tačiau dar studijuodamas kartu su dabartiniu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku įsteigė viešąją įstaigą. Vytautui tada buvo septyniolika, J. Sakalauskui – aštuoniolika metų.

„Turėdami juridinio asmens statusą galėjome daugiau nuveikti: aš organizavau muzikos koncertus, tuo metu mane dar buvo įtraukęs kompozitoriaus M. K. Čiurlionio muzikos pasaulis. Senoji muzika atsirado tik vėliau. Įstaiga ir šiandien gyva, bet tik teoriškai. Taip sutapo, kad šiandien su Jonu užsiimame siauresne veikla, bet gerokai didesnėse organizacijose“, – juokiasi V. Gailevičius.

Valdovų rūmų muziejaus renginių organizatorius sako, kad muziejaus misija – Lietuvai ir pasauliui pristatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikotarpį, lietuviškąjį ir europietiškąjį paveldą, kontekstus. Pasak muziejininko, reikia tik fantazijos ir darbo: „Rengiami festivaliai mums visiems padeda suprasti, kokie pokyčiai vyko Europos dvaruose, kaip tai atrodė Vilniuje. Pavyzdžiui, Viduramžiais Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dvaruose buvo daugiau rytietiškos įtakos, slaviškųjų instrumentų, bet iš tos epochos nėra išlikę išsamių užrašų, istoriją rekonstruojame iš nuotrupų. Raštijos tradicija atkeliavo iš Vokietijos žemių, su ja – ir europietiškasis muzikavimas. Į Europą integravomės valdovams sudarant santuokas: į Vilnių pradėjo važiuoti italų, čekų, lenkų kūrėjai ir muzikantai, prancūzų baleto artistai. Apie tradicijų pradžią, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo laikus, duomenų nėra daug, bet iš vėlesnių laikų informacijos jau išlikę daugiau“.

Valdovų rūmų muziejininkas teigia, kad net ir jo svajonės – istorinės. Žinoma, rasti pirmosios operos „Elenos pagrobimas“ natas būtų dieviška, bet V. Gailevičius sako, kad džiaugiasi kiekviena surasta tų laikų žinia, faktu, kuris praturtina mūsų istoriją. „Mano svajonė čia, rūmuose, pagaliau pasiekti tą ribą, kai taps visiems aišku, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvavusi senoji muzika – tai ne lenkiškosios senosios muzikos adaptacija Vilniuje, o Europos kultūros paveldas“, – sako V. Gailevičius.

Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė teigia, kad buvo nelengva apsispręsti, kuriuos argumentus parinkti pristatant Metų muziejininką. Dėl V. Gailevičiaus vis aukščiau keliamos profesionalumo kartelės jis, be jokios abejonės, seniai nusipelnė Metų muziejininko vardo. Šis smalsus muziejininkas domisi ne tik muzika ar renginių organizavimu – V. Gailevičiaus iniciatyva Valdovų rūmų muziejuje buvo įdiegtas elektroninis leidinių knygynas, muziejaus naudojamų elektroninių priemonių sistemą papildė Paysera mokėjimo metodas, o Vytauto pasiūlyti techniniai sprendimai virtualioms konferencijoms ir kitiems mokslo renginiams viešinti atvėrė naujas muziejaus matomumo virtualioje erdvėje perspektyvas.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus vadovo dr. V. Dolinsko, atsakingai vykdydamas pareigas ir neskaičiuodamas savo darbo valandų, V. Gailevičius žavi atidumu kolegoms, visada pasirengęs padėti kitiems muziejaus padaliniams, suteikti konsultacijas, parengti muzikines programas. Taigi V. Gailevičius, beje, neseniai apsigynęs ir meno vadybos bakalauro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, be jokios abejonės, yra vertas vadintis 2021 m. Valdovų rūmų muziejaus Metų muziejininku.

I. Mažeikienė muziejininkystės srityje dirba nuo 1995 m. Per dvidešimt intensyvios profesinės veiklos metų ji sukaupė didelę dailės paveldo saugojimo, tyrimų, ir sklaidos patirtį, kurią liudija parodos, jų katalogai, įžvalgos ir naujos kūrinių interpretacijos.

Lietuvos kultūros aruodus I. Mažeikienė kasmet turiningai papildo darbais iš trijų sričių: Vilniaus meno, Lietuvos išeivijos ir Vakarų Europos dailės. Vilniaus meną I. Mažeikienė tyrinėja nuo studijų Vilniaus dailės akademijoje, šia tema skelbia mokslinius straipsnius, skaito pranešimus konferencijose, o nuo 2013 m. vykdo tęstinį parodų ciklą „XIX-XX a. Vilniaus menas“, viešina įvairiose institucijose ar privačiose kolekcijose saugomą vilnianą.

Kita I. Mažeikienės profesinės veiklos kryptis - Lietuvos dailės muziejaus Užsienio šalių grafikos rinkinys. Muziejininkė viešina eksponatus (Parodos „Dievai ir žmonės. Antikos mitų ir legendų pasaulis“ (2008), „Gražiausi Vakarų Europos miestai, jų rūmai ir parkai“ (2016-2017) ir kt.), pristato pasaulinės reikšmės asmenybes bei jų kūrybą. Ji kuravo Fransisco Gojos „Kapričų“, Antuano Vato kūrybos palikimo iš Luvro muziejaus rinkinių, Alfredo Kubino grafikos ir piešinių parodas.

Nuo 2013 m. I. Mažeikienė vadovauja Vytauto Kasiulio dailės muziejui. Kartu su Romualdu Budriu ir Laima Bialopetravičiene ji perėmė dailininko šeimos Lietuvai dovanotą kūrinių ir archyvo kolekciją, sukūrė ekspozicijos koncepciją, suformavo pagrindines naujojo muziejaus veiklos gaires. Muziejuje vykdoma tęstinė išeivijos dailės tyrimų programa „Lietuvos išeivijos dailės atodangos“, praturtinanti nacionalinės dailės lauką reikšmingu Arbit Blato, Alfonso Dargio, Viktoro Petravičiaus, Antano Mončio, Henriko Šalkausko, Evos Kubbos kūrybiniu palikimu.

2018 metų muziejininko vardo suteikimo I. Mažeikienei ceremonija įvyks Tarptautinės muziejų dienos minėjimo ir Lietuvos muziejų kelio programos „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ atidarymo renginyje 2019 m. gegužės 17 d. Nobelio premijos laureato CzesBawo MiBoszo kultūros centre Šeteniuose (Kėdainių r.).

Meno istorikė ir teoretikė D. Kamarauskienė jau keletą dešimtmečių puoselėja muziejininkystę, kūrybiškai įgyvendina Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir tarpmuziejinius projektus. Ji – gyvybinės muziejaus energijos šerdis, miestui ir šaliai reikšmingų kultūrinių procesų iniciatorė ir bendraautorė, unikalių parodų, konferencijų, renginių organizatorė, leidinių sudarytoja.

Stebina muziejininkės ilgamečio darbo rezultatai: ji yra renginių ciklo „Čiurlionis įkvepia“, projekto „Pasaulis pagal M. K. Čiurlionį“ vadovė, leidinių „Kolekcijų istorijos“ ir „Istorijos štrichai“ sudarytoja, knygos vaikams „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“ autorė, kasmetinių mokslinių konferencijų „P. Galaunės skaitymai“ organizatorė, daugelio parodų („Tixe“, „Labdariai.lt“, „Mirabile Visu / Nuostabu matyti“, „ArtDeko Lietuvoje“) kuratorė ir koordinatorė. Paminėtinas didelis muziejininkės indėlis rengiant mokslinius, informacinius leidinius, skirtus M. K. Čiurlionio ir muziejaus sukaktims pažymėti, albumą „Muziejaus lobynas. Tapyba“, organizuojant projektus „Muziejų naktis“ ir „Meno piknikas“, projektą „Daugialypė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus svetainė“. Daina svariai prisidėjo organizuojant projekto „Lietuva ir pasaulis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose“ įgyvendinimo viešinimo kampaniją. D. Kamarauskienė – gausių publikacijų autorė, kvalifikuota vadybininkė, kultūros komunikacijos žinovė ir praktikė specialistė, yra sukaupusi turtingą meno ir teorijos studijų, dėstymo patirtį, nuo 1995 m. Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narė.

LMA nuo 2004 m. kasmet Tarptautinės muziejų dienos, minimos gegužės 18-ąją, išvakarėse įvertina labiausiai pasižymėjusį šalies muziejininką. Metų muziejininko apdovanojimas į Kauną atkeliauja jau ketvirtąjį kartą. 2017 m. muziejininko vardo suteikimo D. Kamarauskienei ceremonija vyks šių metų gegužės 18 d. Lietuvos muziejų kelio programos „Nepriklausomybės metų ženklai“ atidarymo renginio, kuris vyks M. K. Čiurlionio galerijoje Kaune, metu.

D. Varkalis, Mažosios Lietuvos paveldo puoselėtojas ir muziejininkystės populiarintojas, nusipelnė ne tik Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos kultūriniam gyvenimui. „D. Varkalis – muziejininkas pagal pašaukimą, ir tai jis liudija visu savo gyvenimu, vykdyta ir tebevykdoma veikla“, – kolegos įvertinimu džiaugėsi Mažosios Lietuvos istorijos   muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Muziejininkas 1992 m. įkūrė ir miestui padovanojo Kalvystės muziejų, išsaugojo Klaipėdoje veikusią Gustavo Kackės kalvę, tapusią muziejaus ekspozicijos pagrindu, nuo sunaikinimo apsaugojo ir muziejui padovanojo unikalių Mažosios Lietuvos krašto kultūros istorijos artefaktų, tarp kurių – autentiški senųjų miesto kalvių darbo įrankiai, kapinių kryžiai, tvorelės, vartai, tik uostamiesčiui būdingos vėtrungės, namų apyvokos daiktai ir kt.

Restauratoriaus kvalifikaciją turintis muziejininkas savo rankomis konservavo ir restauravo šimtus Lietuvos metalinių kultūros paveldo objektų. Sovietmečiu, nepaisant represinės politikos, surinko ir muziejui padovanojo 1 159 Mažosios Lietuvos kultūros paveldo paminklų – įvairiausių dokumentų, fotografijų, vaizdų, kuriuose užfiksuota pokario rezistencijos istorija.

Jo surinkta ir Lietuvos dailės muziejui padovanota Klaipėdos krašto keramikos ir metalo dirbinių kolekcija eksponuojama Prano Domšaičio galerijoje, o restauruoti senoviniai laikrodžiai iš muziejininko kolekcijos papildė Laikrodžių muziejaus kolekciją.

Klaipėdos krašto kalvystės istoriją, senuosius amatus muziejininkas aktyviai populiarina edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuos kasmet aplanko per 2 000 moksleivių ir mokytojų iš visos Lietuvos, organizuoja kalvystės amatą populiarinantį konkursą „Senosios kalvystės tradicijos“, skirtą 7–8 klasių moksleiviams.

D. Varkalis, dažnai vadinamas gyva Klaipėdos legenda, yra apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu  už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Metų muziejininko vardo nominaciją Lietuvos muziejų asociacija įsteigė 2004 m. Kasmet Tarptautinės muziejų dienos, kuri minima gegužės 18-ąją, išvakarėse įvertinamas  labiausiai pasižymėjęs šalies muziejininkas.

2016 Metų muziejininko vardo suteikimo D. Varkaliui ceremonija vyks š. m. gegužės 18 d. Lietuvos muziejų kelio programos „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ atidarymo renginyje, tautos dainiaus Jono Mačiulio-Maironio gimtinėje Pasandravyje.