„Prašome panaikinti pernai lapkritį priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Darbo partija neatliko nei vien veiksmo, o vienas asmuo (V. Gapšys – BNS) buvo sutapatintas su partija“, – BNS sakė Darbo partijai atstovaujantis advokatas Vaidotas Sviderskis.

Pernai lapkritį paskelbtu nuosprendžiu Darbo partija buvo pripažinta kalta, o 2022 metais Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta.

Apeliacinis teismas Darbo partijai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 301 tūkst. 280 eurų baudą. Ši bauda buvo sumokėta pernai gruodį.

Tai jau dešimtas kasacinis skundas šioje byloje, nuosprendį apskundė buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir jų advokatai, taip pat „MG Grupė“.

Kai kurie skundai jau priimti nagrinėti, dėl kitų priėmimo dar bus sprendžiama.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip skelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

Antradienį advokatas Ruslanas Boiko pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), jis prašo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pernai lapkričio 22 dienos nuosprendžio vykdymą ir nuosprendžio dalies dėl daiktinių įrodymų sunaikinimo vykdymą, BNS pranešė teismas.

Nesant galimybės stabdyti nuosprendžio vykdymą, advokatas prašo pripažinti šią bylą antro (aukštesniojo) lygio greičiau nagrinėtina byla.

LAT skelbia, kad kasacinio skundo priėmimo ir nuosprendžių vykdymo sustabdymo klausimai bus sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka.

E. Masiulis daugiau nei du mėnesius atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime, jis nuteistas kalėti pusšeštų metų už korupcinius nusikaltimus.

Pats E. Masiulis nuosprendį LAT apskundė dar pernai, tuomet irgi prašė stabdyti nuosprendžio vykdymą. Teismas jo skundą priėmė, tačiau netenkino prašymo sustabdyti nuosprendžio vykdymą.

Prašo bylą nagrinėti iš naujo

E. Masiulio advokato R. Boiko kasaciniame skunde rašoma, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai jo ginamojo atžvilgiu atlikti neteisėtai, prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

E. Masiulis nuo 2000 iki 2016 metų buvo Seimo narys, 2008–2012 metų kadencijoje ėjo susisiekimo ministro pareigas, 2008–2016 metais vadovavo Liberalų sąjūdžiui.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, papirkimu palaikytas net kvietimas į televizijos laidą. Apeliacinis teismas kyšiu E. Masiuliui pripažino ir visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

Tuometis Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis, priešingai nei žemesnės instancijos teismas, nustatė priežastinį ryšį tarp buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio E. Masiuliui pateiktų „korupcinio pobūdžio prašymų“ ir už tai perduoto kyšio.

Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs.

Bylos duomenimis, iš viso per kratas 2016 metų gegužę pas tuometinį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Visi šie pinigai konfiskuoti ir perduoti valstybei.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad E. Masiulio ir buvusios sutuoktinės teisėtai gaunamų pajamų nepakako pagrįsti šiems rastiems pinigams.

„Šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas pakartotinis Vytauto Gapšio prašymas stabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms – po 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo nepanaikinti Seimo nario mandato ir nepritarti V. Gapšio apkaltai“, – teigiama LAT pranešime spaudai.

V. Gapšys prašymą dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stabdymo yra teikęs ir anksčiau, tačiau LAT prašymo netenkino.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti keturi nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.

Šių metų lapkričio 22 d. Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Apeliacinio teismo sprendimas gali būti kasacine tvarka skundžiamas LAT.

„Išteisinimo“ Seime žala

Drąsiai galima teigti, kad 2023 m. pabaigoje Lietuvos politikai pažėrė didžiulę dozę teisinio nihilizmo.

Lietuvos apeliacinėje teismo instancijoje kaltu dėl kyšininkavimo „MG Baltic“ byloje pripažintas Seimo narys Vytautas Gapšys vienoje iš svarbiausių Lietuvos institucijų – Seime – buvo „išteisintas“.

Seimas 180 laipsnių kampu pasisuko tolyn nuo teisinės valstybės modelio, kai kaltu fizinį ar juridinį asmenį gali pripažinti tik teisinė institucija.

Tai, kad nuteistas ir kalėjime sėdintis Seimo narys liko dirbti Seime, šokiruoja. Kartu tai suponuoja nuostatą, kad Lietuvos Seime yra labai prasta teisinė situacija, nes jame dirba ne tik tiesiogiai nuteistas narys, bet ir dvi teismo kaltomis pripažintos partijos, kurių viena yra valdančioji, o tos nuteistos partijos pirmininkė yra ir Seimo pirmininkė.

Šis atvejis leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos žmonių į Seimą rinkta valdžia po priimto apeliacinio teismo sprendimo pasirodė esanti moraliai supuvusi.

Neteko girdėti atvejų, kad kurios nors kitos ES šalies įstatymų leidimų institucijoje Seimo narys dirbtų iš nuteistųjų kameros, o pačiame Seime ramiai sau vaikščiotų dviejų nuteistų partijų nariai.

Jūrinės bylos teismuose

Baigiantis 2023 metams ir jūrinėje srityje nuskambėjo kelios teismų eigą pakeitusios bylos. Nieko nuostabaus, kai žemesnės instancijos teisme priimtas sprendimas apeliaciniame teisme keičiamas. Arba kai iki Aukščiausiojo teismo nukeliavusi byla ten tarsi atsimuša į didelę bangą, kurios ji nesugeba įveikti. Teisine kalba kalbant, Aukščiausiasis teismas bylos gali ir nepriimti, kas reiškia, kad tuomet galutinai įsigalioja žemesnės instancijos teismo priimtas verdiktas.

Gruodžio 14 d. Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti Danijos kompanijos „Rohde Nielsen“ skundą prieš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Apie šią bylą „Klaipėdos“ priedas „Jūra“ ne kartą rašė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2022 m. vasario 8 d. vienašališkai nutraukė sutartį su „Rohde Nielsen“ dėl uosto gilinimo. Ši kreipėsi į Lietuvos teismus, bet per daugiau nei metus vykusį bylinėjimosi procesą nesugebėjo įrodyti, kad ginčuose su uosto direkcija ji būtų buvusi teisi.

Kita šiek tiek su uosto veikla ir politika susijusi byla taip pat daugelį metų vyksta Lietuvos teismuose. Į Klaipėdos uostą krovinius norėjusi vežti ir konkurenciją valstybiniams Lietuvos geležinkeliams norėjusi sudaryti privati bendrovė „Gargždų geležinkelis“ negavo leidimo. Byla vis dar sukasi Lietuvos teisinėse institucijose. Šiuo metu ji yra pasiekusi Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Nebūtų nieko nuostabaus, jei byla būtų sustabdyta ar būtų uždegta žalia gatvė konkurenciniam projektui Lietuvos geležinkeliuose.

Teisiškai vertinant, Lietuvos žmonių į Seimą rinkta valdžia po priimto apeliacinio teismo sprendimo garsioje kyšininkavimo byloje pasirodė esanti moraliai supuvusi.

Dar viena Lietuvos teismuose nagrinėjama byla su tam tikra doze politinio kartėlio yra susijusi su Rusijos naftos kompanija „Rosneft“. Ji per Lietuvos teismus bando susigrąžinti skolas iš kai kurių Lietuvos bendrovių. Tą padaryti jai sekasi sunkiai, nes „Rosneft“ yra įtraukta į sąrašą, kur Rusijos įmonėms taikomos sankcijos. Kyla klausimas, ar Lietuvos teisinė sistema norės analizuoti bylas, kur figūruoja Rusijos režimą remianti kompanija?

Politikavimu neatskiesti sprendimai

Ilgaamže byla galima laikyti ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą ginčą dėl suskystintųjų gamtinių dujų, kurios gabenamos per Klaipėdos SGD terminalą, administravimo sąnaudų mokesčio.

Gamtinių dujų tiekimo per Klaipėdos SGD terminalą saugumo užtikrinimui papildoma dedamąja, 102,98 eurų už megavatvalandę, kuri taikoma nuo 2022 m. gegužės 1 d., yra nepatenkinta bendrovė „Achema“.

Ji dėl nutarimo, kuris įteisino papildomą dedamąją, bylinėjasi su Energetikos ministerija, valstybės kapitalo dalis turinčiomis bendrovėmis „Amber Grid“, „Klaipėdos nafta“ ir „Ignitis“.

Šiemet gruodžio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį bylą nagrinėti iš naujo. Esmė ta, kad Europos Komisija (EK) vykdo tyrimo procedūrą dėl Klaipėdos SGD terminalui 2016–2018 m. taikytų valstybės pagalbos schemų. Jei paaiškėtų, kad EK pozicija dėl taikytų pagalbos schemų yra neteisėta, tai ir dedamoji prie gamtinių dujų kainos nuo 2022 m. sausio 1 d. gali pradėti kelti abejonių.

Tuo tarpu Klaipėdos SGD terminalą eksploatuojanti „Klaipėdos nafta“ tikina, kad Europos Komisijos sprendimas turės įtaką tik 2016–2018 m. laikotarpiui, bet ne laikotarpiui po 2022 m. sausio 1 d. Jos atstovų teigimu, Europos Komisija neatlieka formalios pažeidimų procedūros už laikotarpį nuo 2022 m.

Šis ginčas tarp „Achemos“, Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių valstybės įmonių tebėra teismo institucijų svarstymo procese. Galutinis taškas jose bus dedamas jau ne šiais, 2023 metais, o tolimesnėje ateityje.

Labai svarbu, kad priimant vieną ar kitą teismų sprendimą jie būtų išgryninti nuo galimo politinio kišimosi arba galimo atskirų asmenų intereso. Valstybėje, kur jos institucijoje, tokioje kaip Seimas, yra teisinio nihilizmo, labai svarbu, kad bent teismų sistemoje, kuri nepavaldi Seimui, būtų politika ar politikavimu neatskiesti sprendimai.

Į dažniausiai įvardytų svarbiausių įvykių penketuką taip pat pateko „čekiukų“ skandalas bei teisėsaugos byla Kristijonui Bartoševičiui dėl seksualinio smurto.

Iš įvykių užsienyje apklausos dalyviai dažniausiai rinkosi du – Izraelio ir „Hamas“ grupuotės karą bei Suomijos tapimą NATO nare.

Į svarbiausiųjų šešetuką taip pat pateko lūkesčių neišpildęs Ukrainos kontrpuolimas, Jevgenijaus Prigožino maištas, stringanti Vakarų parama Ukrainai ir žalia šviesa Ukrainos bei Moldovos deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).

„Karai ir geopolitika dominuoja svarbiausių įvykių dėlionėje ir tai tik atspindi, kokiais neramiais laikais gyvename, tačiau Vokietijos įsipareigojimas dėl brigados tiesiogiai iliustruoja Vokietijos prisiimamą atsakomybę apginti Europą nuo Rusijos ir neabejotinai padidins Lietuvos saugumą“, – sakė BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Signalas NATO, Putinui, investuotojams

Po metus trukusio neapibrėžtumo ir diplomatinės suirutės Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šiemet birželį paskelbė, kad Bundesveras nuolat dislokuos Lietuvoje brigadą – apie 5 tūkstančius karių.

Gruodį pasirašytas susitarimas tarp jo ir Lietuvos kolegos Arvydo Anušausko įtvirtino įsipareigojimą baigti dislokavimą iki 2027 metų.

„Vokietijos pažadas dislokuoti brigadą Lietuvoje siunčia svarbią žinią tiek NATO aljansui, tiek Rusijai“, – sakė naujienų portalo „15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Lenkijos radijo žurnalistas Kamilas Zalewskis teigia, kad įsipareigojimas dėl brigados ne tik siunčia signalą Rusijos ir Baltarusijos lyderiams apie NATO pasiryžimą ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą, bet ir yra pirma labai aiški žinia, kad Aljansas keičia požiūrį į saugumo ir atgrasymo politiką Baltijos šalyse.

Karai ir geopolitika dominuoja svarbiausių įvykių dėlionėje ir tai tik atspindi, kokiais neramiais laikais gyvename.

Naujienų portalo „Delfi“ verslo naujienų redaktorė Viktorija Chockevičiūtė pabrėžia, kad tai yra vienas svarbiausių Lietuvos įvykių ir verslo pasauliui.

„Tai ne tik gali būti signalas užsienio investuotojams, turistams, kad Lietuva yra saugi NATO šalis, bet tai reiškia ir papildomas milijonines investicijas į infrastruktūrą. Be to, laukiama atvykstančių karių šeimų, kurios taip pat įsilies į darbo rinką“, – sakė V. Chockevičiūtė.

„Neliečiamųjų nėra“

Apeliacinis teismas lapkričio pabaigoje pakeitė 2022 metais Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą „MG grupės“ politinės korupcijos byloje ir nuteisė visus kaltinamuosius, įskaitant buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį bei Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį. Jiems skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Pernykštis apygardos teismo sprendimas, žurnalistų nuomone, buvo patekęs tarp svarbiausių tų metų įvykių kaip bliūkštančių stambių korupcijos bylų iliustracija, tačiau 2023-ųjų nuosprendis siunčia žinią apie vienodą teisingumą visiems.

Žinių radijo žurnalistas ir laidų vedėjas Aurimas Perednis sakė, kad Apeliacinio teismo nuosprendis rodo ir besikeičiantį teismų požiūrį į korupcinius nusikaltimus.

„Manau tai yra svarbus posūkio taškas korupcinių nusikaltimų vertinime, turintis pasekmių visai mūsų visuomenei“, – teigė A. Perednis.

Pasak TV3 televizijos žurnalisto Mindaugo Vasiliausko, apkaltinamasis nuosprendis reabilitavo teismų sistemą po to, kai rekordinį kyšį Lietuvoje paėmęs buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas buvo nubaustas tik bauda.

„Nors procesas dar nebaigtas, tačiau buvo pasiųsta aiški žinutė tiek visuomenei, tiek ir elitui – neliečiamųjų nėra“, – sakė žurnalistas.

Pasak BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausiojo redaktoriaus Igno Jačausko, nuosprendis netgi sukėlė svarstymų dėl nuteistų partijų – Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – išlikimo.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Susitikimas netapo istoriniu“

Liepą Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui į Lietuvos sostinę buvo nukreiptas daugelio už užsienio ir saugumo politiką atsakingų pareigūnų bei žurnalistų iš viso pasaulio dėmesys.

„NATO viršūnių susitikimas neabejotinai buvo svarbiausias šių metų įvykis, atkreipęs į Lietuvą viso pasaulio dėmesį“, – sakė Žinių radijo turinio vadovė Asta Lataitytė-Cibienė.

Tačiau, nors renginys logistine ir įvaizdžio prasme Lietuvai pavyko, ryžtingų NATO sprendimų Ukrainos atžvilgiu šalininkus susitikimas nuvylė.

NATO lyderiai Vilniuje paskelbė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Ukraina siekė konkretesnių Aljanso įsipareigojimų dėl narystės.

Naujienų portalo „lrytas.lt“ direktorius ir redaktorius Tautvydas Mikalajūnas sakė, kad NATO susitikimo rezultatai „kariaujančios Ukrainos atžvilgiu neveda niekur“.

„Priimtų sprendimų prasme susitikimas netapo istoriniu, o mums beliko džiaugtis pasaulio galingųjų apsilankymu ir jų padėkomis už susitikimo organizavimą“, – teigė visuomeninio transliuotojo LRT naujienų portalo vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius.

T. Biliūno / BNS nuotr.

Negarbingi tarybų narių veiklos metodai

Žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas šiemet pavasarį su komanda ėmė viešinti informaciją apie įtartinas savivaldybių tarybų narių išlaidas, skirtas pagrįsti jiems mokamas išmokas veiklai vykdyti.

Skandalui įsisiūbavus atsistatydino švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, valdantieji konservatoriai pasiūlė rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, bet tokia idėja nesulaukė paramos, parlamentarai pakeitė išmokų tarybos nariams tvarką.

Ikiteisminiai tyrimai dėl galimai neteisėtai naudotų tarybų narių išmokų jau vykdomi daugiau nei ketvirtadalyje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių.

Pasak BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojos Jūratės Skėrytės, „čekiukų“ skandalas atskleidė „negarbingus savivaldos politikų veiklos metodus“.

„Teisėsaugos pareigūnams pradėjus dėl to reikšti įtarimus, šio skandalo atgarsiai bus girdimi ir 2024-aisiais“, – sakė J. Skėrytė.

Šių metų pabaigoje teisėsauga pareiškė įtarimus Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Reaguodamas į tai jis pasitraukė iš Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigų.

Andrius Tapinas. I. Gelūno / BNS nuotr.

Naujienų portalo „TV3.lt“ vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis teigė, kad konservatorių siūlymo paleisti Seimą nesuprato nei bendrapartiečiai, nei opozicija.

Galima sakyti, kad iš balos sausi išlipo savivaldybių tarybų nariai ir merai. Jie, užuot sulaukę kažkokios politinės nuobaudos, gavo premijas – nuolatines algas ir nebeturi pagrįsti savo išlaidų. Tie žmonės, kurie sukčiavo, klastojo, vogė liko politiškai neįvertinti.

„Galima sakyti, kad iš balos sausi išlipo savivaldybių tarybų nariai ir merai. Jie, užuot sulaukę kažkokios politinės nuobaudos, gavo premijas – nuolatines algas ir nebeturi pagrįsti savo išlaidų. Tie žmonės, kurie sukčiavo, klastojo, vogė liko politiškai neįvertinti“, – sakė A. Anužis.

„Tikiuosi, STT tyrimai padės nubausti bent jau įžūliausius“, – pridūrė jis.

Izraelio – „Hamas“ karas atitraukia dėmesį nuo Ukrainos

Karas tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ prasidėjo spalio 7-ąją.

Ši grupuotė nuo atakų pradžios nužudė mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė beveik pustrečio šimto įkaitų. Atsakydamas į šią daugiausiai aukų pareikalavusią ataką per šalies istoriją, Izraelis pradėjo puolimą Gazos Ruože, kad sunaikintų „Hamas“.

Daugelis Vakaruose pripažįsta Izraelio teisę atsakyti į terorą, tačiau įsiplieskus konfliktui perspėja dėl humanitarinės katastrofos Gazos Ruože, kuri yra viena labiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje, ir daugybės civilių žūčių.

Vidurio ir Rytų Europos šalys perspėja, kad konfliktas atitraukia dėmesį nuo Ukrainos, jau beveik dvejus metus besipriešinančios plataus masto Rusijos invazijai ir vis dar stokojančios ginklų bei kitos paramos.

„Šis karas sukėlė poliarizuotas diskusijas pasaulyje, nes konflikto realijos yra labai sudėtingos politiniu, istoriniu ir moraliniu požiūriu“, – sakė BNS Užsienio naujienų skyriaus vyriausioji redaktorė Rūta Androšiūnaitė.

„LNK Žinių“ žurnalistas Gedas Salyga nurodė, kad svarbiausia 2023 metų tendencija buvo „stiprėjanti autoritarinių režimų kooperacija prieš Vakarus ir didėjantis Vakarams svarbių karinių konfliktų skaičius“.

„Panašu, kad į kitus metus įžengiame būdami trapesniame pasaulyje nei bet kada per pastaruosius keliasdešimt metų“, – sakė „15min“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas.

„Įvykių eilė pasaulyje parodė, kad pasaulis tampa vis mažiau stabilus, juda įtakos zonos, keičiasi nematomos ribos“, – teigė LRT portalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė.

Baltijos jūra – „NATO ežeras“

Suomija NATO nare tapo šių metų balandžio 4 dieną, kartu su Švedija po Rusijos invazijos Ukrainoje nutarusi atsisakyti daug dešimtmečių puoselėtos neutralumo politikos.

Švedijos narystės klausimas tebėra įstrigęs, nes jos vis dar neratifikuoja Turkija, šiemet liepą Vilniuje žadėjusi nebestabdyti proceso.

„Suomijos ir Švedijos noras prisijungti prie NATO aljanso – viena iš nedaugelio šių metų vakarų pergalių saugumo srityje. Tačiau girdint svarstymus, ar jau prasidėjo Trečiasis pasaulinis karas, nerimą kelia vidiniai nesutarimai Aljanse, dėl ko Švedija vis dar nėra NATO nare. Vakarų valstybės turi rūpintis ne tik „išorės“ klausimais, bet ir vidiniais nesutarimais“, – sakė M. Vasiliauskas.

LRT žurnalistas ir laidų vedėjas Deividas Jursevičius teigė, kad Suomijos tapimas NATO nare ir Švedijos besibaigiantis narystės patvirtinimo procesas visiškai keičia saugumo situaciją regione.

„JAV su suomiais ir švedais jau pasirašė susitarimus dėl jų bazių naudojimo“, – sakė D. Jursevičius.

„Taigi, ne tik Baltijos jūra tapo vidiniu NATO ežeru, bet dar aplink ją visur savo „stovyklavietes“ įkuria amerikiečiai“, – pridūrė jis.

Dar sunkesni 2024-ieji

Tarp šešių žurnalistų pasirinktų svarbiausių metų įvykių užsienyje pateko ir keturi, susiję su Ukraina.

„Šie metai išsiskyrė geopolitiniu nestabilumu ir dar didesniu neapibrėžtumu, su kuriuo žengiame į 2024-uosius, kai karas Ukrainoje jau tęsis dešimtmetį, o pagrindinė jos rėmėja JAV panirs į prezidento rinkimų batalijas“, – sakė „Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vranauskienė.

Neišspręsti klausimai dėl paramos, lūkesčių neišpildęs kontrpuolimas ir akivaizdžiai gerėjanti naujai kadencijai besirengiančio Vladimiro Putino nuotaika – su tokia realybe pasitinkame 2024-uosius.

„Rusijos karas prieš Ukrainą daro ir darys milžinišką įtaką Lietuvos ir Europos politikų darbotvarkei ir visuomenėms“, – teigė LRT televizijos naujienų tarnybos vyriausiasis prodiuseris Zigmas Zaikinas.

Nors metų pabaigoje optimizmo įpūtė ES sprendimas pradėti narystės derybas su Kyjivu, ekspertai teigia, kad tai bus ilgas procesas, kurio baigtį gali nulemti ir karas.

Dalies Vakarų šalių pareigūnų ir pačios Ukrainos politinės vadovybės lūkesčių nepateisino pirmoje šių metų pusėje prasidėjęs kontrpuolimas, pesimistines nuotaikas didino tiek ES, tiek Jungtinėse Valstijose stringantys paramos paketai šaliai.

Pasak „Delfi“ žurnalistės Laurynos Vireliūnaitės, ateinantys metai greičiausiai bus dar sunkesni nei 2023-ieji.

„Neišspręsti klausimai dėl paramos, lūkesčių neišpildęs kontrpuolimas ir akivaizdžiai gerėjanti naujai kadencijai besirengiančio Vladimiro Putino nuotaika – su tokia realybe pasitinkame 2024-uosius“, – sakė ji.

„Nei džiaugiamės, nei liūdim“

Opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis kalėjime bausmę atliekančiam frakcijos kolegai Vytautui Gapšiui ketvirtadienį išlaikius mandatą pažymi, kad Apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis.

„Nei džiaugiamės, nei liūdim, yra realybė, kokia yra, čia nėra kelio pabaiga, tarpinė stotelė. Akivaizdu, kad visi lauksim Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir po jo pasakysim, džiaugiamės ar liūdim“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Mazuronis.

„Apeliacinio teismo sprendimas, koks jis saldus ir mielas bebūtų daugeliui teisumo šauklių ir šokėjų ant skaidrumo laužo, nėra galutinis“, – pridūrė politikas.

Seime ketvirtadienį neužteko balsų panaikinti bausmę šiuo metu kalėjime atliekančio Darbo partijos frakcijos nario V. Gapšio mandatą. Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti.

Kadangi V. Gapšys nuteistas dėl keturių nusikalstamos veikos epizodų, parlamentarai atskirai balsavo dėl mandato atėmimo už kiekvieną iš jų. Daugiausia už vieną iš jų buvo surinkti 75 balsai.

A. Mazuronis laikosi pozicijos, kad parlamentas ir neturėjo panaikinti V. Gapšio mandato, nesulaukus LAT verdikto, nes nuosprendis, kad ir įsiteisėjęs, dar gali keistis, o mandato panaikinimas yra neatšaukiamas procesas.

Apeliacinio teismo sprendimas, koks jis saldus ir mielas bebūtų daugeliui teisumo šauklių ir šokėjų ant skaidrumo laužo, nėra galutinis.

„Jei Seimas būtų padaręs šitą sprendimą, nelaukęs LAT sprendimo, kas būtų, jei LAT vis tik pasakytų, kad pirmos instancijos teismas buvo teisus, nepaisant visų teisuolių, kurie kažkodėl pirmos instancijos teismo nepuolė komentuot, o po antros instancijos visi labai pasidarė gudrūs teisingumu tikėt, nuo mūsų aukščiausių ir gražiausių valstybės pareigūnų. O kas, jei pasikeis (sprendimas – BNS) LAT, o pasekmės, kurios būtų, jei Seimas būtų priėmęs šiandien kitokį sprendimą, būtų negrįžtamos“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Jis taip pat neigė versiją, esą dėl V. Gapšio balsavimo buvo susitarta, pažadant išsaugoti jo mandatą už balsus per apkaltą dėl priesaikos sulaužymo pašalinant iš Seimo Petrą Gražulį.

„Absurdas, kaip galima susitarti slaptam balsavime, kaip galima sukontroliuoti? Kaip tu galėjai susitart? Seimas yra tokia vieta, kur žiūrint tau į akis pasakys viena, nueis padarys trečia ir grįžę pasakys ketvirta. Slaptam balsavime neįmanoma susitarti“, – kalbėjo A. Mazuronis.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

„Visuomenės akyse Seimo tai nepapuoš“

Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad tokie balsavimo rezultatai kuria neigiamą Seimo įvaizdį visuomenėje.

„Man atrodo, kad mes, kaip institucija atsidūrėme prastoje situacijoje visuomenės akyse. Yra teismo sprendimas, ne galutinis, bet visi žinome baudžiamąją teisę. Seime turėsime kolegą, kuris fiziškai yra įkalinimo įstaigoje, tai, manau, Seimui, kaip institucijos tas nepapuoš“, – ketvirtadienį po nepavykusios apkaltos žurnalistams Seime komentavo E. Gentvilas.

„Stebina, kad kolegos ne ignoravo balsavimo, o ėjo ir balsavo priešingai nei yra teismo įsigaliojęs sprendimas. Tas tikrai daro situaciją nejaukią“, – pridūrė jis.

Kita vertus, politikas tikina iš diskusijų politikos koridoriuose jau buvo nuspėjęs, kad apkalta V. Gapšiui gali nepavykti.

„Žinodamas Seimo kolegų nuotaikas aš pats spėliojau rezultatą, kad nepavyks. Aš pats būčiau spėjęs, kad apie 80 balsų bus, bet pasirodo buvo gerokai mažiau“, – teigė E. Gentvilas.

Pasak jo, frakcijoje dėl balsavimo tartasi nebuvo. Liberalo nuomone, nėra aišku ar pačiam V. Gapšiui išsaugotas mandatas bus naudingas.

„Nemanau, kad čia galima triumfuoti, galima galbūt džiaugtis, kad žmogus išsaugojo Seimo nario mandatą, bet kas jam iš to, kai jis negali gauti jokių atlyginimų už tai. Dar žiūrėsime kokie bus teismų sprendimai“, – sakė jis.

„Nėra smagu, kad kolega sėdi kalėjime, bet taip pat nesmagu, kad tas kolega sėdėdamas kalėjime kartu yra ir Seimo narys“, – pridūrė jis.

A. Širinskienė laukia G. Landsbergio pasiaiškinimų

Opozicinės Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė įtaria, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti V. Gapšio apkaltos procese. Ji taip pat apgailestauja, jog toks Seimo narių daugumos nusiteikimas esą rodo parlamento toleranciją didelio masto korupcijos byloms.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

„Situacija apgailėtinai atrodė jau posėdžių salėje, kada valdantieji nesiteikė dalyvauti procese, paliko posėdžių salę, vos vienas kitas asmuo, kai jau pradėjau raginti, išėjo pasisakyti. Tai buvo akivaizdu, kad yra išankstinis susitarimas ir tas labai jautėsi“, – žurnalistams Seime kalbėjo A. Širinskienė.

„Man tik labai gaila, kad netoleruojame Gražulio mygtuko paspaudimo, bet toleruojame tikrai stambią politinę korupciją, tas rezonansines bylas“, – teigė opozicinės partijos seniūnė.

Šitą Seimą, matyt, reikia mesti lauk ir skelbti neeilinius rinkimus.

Todėl ji tikisi, kad valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis prisiims atsakomybės už situaciją.

„Tai valdančiųjų atsakomybė yra suvelta apkalta ir paliktas žmogus Seime, kuris yra įkalintas, kuris, visi suprantame, negalės normaliai dirbti, tai man tikrai yra apmaudu ir gėda“, – teigė parlamentarė, primindama G. Landsbergio žodžius, kai praėjusioje kadencijoje Seimui nepavyko inicijuoti apkaltos parlamentarui Mindaugui Basčiui.

Ir A. Širinskienė, ir Demokratų frakcijos „Vardar Lietuvos“ narys Vytautas Bakas siūlė paleisti šį Seimą ir rengti pirmalaikius rinkimus.

„Šitą Seimą, matyt, reikia mesti lauk ir skelbti neeilinius rinkimus – jis tą siūlė nepavykus Basčio apkaltai, manau, kad siūlys ir turės drąsos ir dabar tą padaryti. (...) Laukiu principingų pono Landsbergio sprendimų, nes principingumą, būdamas opozicijoje, jis rodė, tai dabar, būnant valdžioje, irgi reikėtų jį parodyti“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Šitas sprendimas įstumia Seimą į didžiulę reputacinę krizę (...), turėtume skelbti pirmalaikius rinkimus“, – tvirtino V. Bakas.

„Keisti politiniai susitarimai įvyko“

Buvus slaptą susitarimą BNS įvardijo ir opozicinių „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Savaitės pradžioje sakiau, kad šiame Seime gali būti, kad vienas Seimo narys mandato netenka už galimai balsavimą dėl darbų programos ir dabar matome Seimo narį, kuris išsaugo mandatą, nors sėdi kalėjime. Manau, kad keisti politiniai susitarimai įvyko“, – ketvirtadienį sakė A. Norkienė.

Situaciją Seime ji pavadinimo politiniu cinizmu, išskaičiavus sau naudą.

Opozicinių socialdemokratų seniūnė Rasa Budbergytė tvirtino, kad balsavimo rezultatas – stebinantis.

„Matyt, galima vertinti ir visą Seimą, kaip jis šitoje situacijoje pasirodė, Seimas pasirodė, pasakyčiau, ne per daug oriai, mano supratimu. Tie, kurie nepalaikė apkaltos, matyt, nusprendė, kad vis dėlto nebaigta kasacija, matyt, teisinis formalus motyvas apsprendė kolegų tokius nusiteikimus, kurie virto nepritarimo balsais apkaltai“, – teigė ji.

Nesupranta A. Širinskienės kaltinimų

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad dalies politikų poziciją šiuo klausimu galėjo paveikti vis dar besitęsiantys teisiniai procesai. Liberalų lyderė taip pat atmeta A. Širinskienės kaltinimus – esą apkalta V. Gapšiui žlugo dėl valdančiųjų kaltės.

„Seimas taip nusprendė. Tokia Seimo valia. Balsavimo rezultatai galbūt pasako tai, kad daliai Seimo narių, jų sprendimams įtaką padarė tai, kad dar nėra pasibaigęs teisinis procesas“, – ketvirtadienį Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Reaguodama į tokius A. Širinskienės pareiškimus, V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad Liberalų sąjūdžio frakcija vieningai balsavo už V. Gapšio mandato panaikinimą. Ji taip pat atmeta oponentės kritiką valdančiajai koalicijai.

„Poniai Širinskienei, matyt, galima atsakyti, kad koalicijoje šiandien yra 73 žmonės. Tai, matyt, koalicija balsavo“, – aiškino Seimo pirmininkė.

„Vyko slaptas balsavimas, bet Liberalų sąjūdžio frakcijoje prieš balsavimą kalbėjome, kad mes mandato atėmimą palaikysime. Nežinau, kam derėtų priekaištus sakyti šioje situacijoje“, – opozicijos narės kritika stebėjosi V. Čmilytė-Nielsen.

„Maniau, kad mes laikome tuos pačius standartus“

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad jo nešokiravo žlugusi apkalta Seimo nariui Vytautui Gapšiui. Visgi politikas tikina turėjęs kiek kitokį lūkestį dėl jos baigties.

„Šokiruota yra per stipru gal sakyti, bet aš maniau, kad mes laikome tuos pačius standartus visiems teisėsaugos kaltinamiems žmonėms“, – balsavimo rezultatus įvertino G. Landsbergis.

Politikas nenorėjo spekuliuoti, kas galėjo balsuoti prieš mandato V. Gapšiui naikinimą.

„Aš galėčiau pirštais baksnoti. Bet aš ieškau daugiau motyvų, kam yra naudinga išlaikyti balsą“, – sakė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad slapto balsavimo rezultatų jau nepavyks atsekti.

Politikas taip pat teigia, kad konservatorių frakcija Seime balsavo laisvai.

„Nebuvo tokio dalyko kaip privalomas balsavimas, jis labai retai nustatomas“, – teigė jis.

Ž. Gedvilos/ELTA nuotr.

Politikas neigė ir opozicijos atstovų išsakytus pasvarstymus, kad galbūt su „darbiečiais“ valdantieji turėjo slaptą susitarimą, kad nepalaikys apkaltos V. Gapšiui, jei šie balsuos už mandato Petrui Gražuliui nakinimą.

G. Landsbergis nenorėjo detaliau komentuoti ir iš opozicijos pasigirdusių raginimų po nepavykusios apkaltos organizuoti pirmalaikius Seimo rinkimus.

„Aš apie Seimo ėjimą lauk jau esu pasakęs savo nuomonę“, – lakoniškai atsakė konservatorių lyderis.

„Gėda“

Konservatorius Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad tik keli opozicijos atstovai palaikė apkaltą V. Gapšiui.

„Gėda. Šiandien valdančiosios daugumos atstovų šioje salėje yra 70, trys kolegos serga, tai reiškia, kad iš opozicijos sulaukėme tik trijų–keturių balsų, tik tiek. (...) ta atsakomybė yra opozicijos pusėje. Gėda“, – teigė jis.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma BNS sakė, kad V. Gapšys negalės dirbti Seimo nario darbo, nors mandatą ir išlaikė.

„Jokio Seimo nario darbo negali būti. Jis bus įkalintas asmuo ir viskas vyks pagal įkalinimo įstaigos nustatytą režimą“, – BNS sakė Seimo pirmasis vicepirmininkas J. Razma.

Jis taip pat patvirtino, jog V. Gapšiui nuo įkalinimo dienos nei atlyginimas, nei parlamentinei veiklai skiriamos išlaidos nėra mokamos, tačiau, jei išlaikys mandatą iki kadencijos pabaigos, jis gaus išeitinę išmoką, kurią būtų praradęs pašalinimo per apkaltą atveju.

Šią savaitę toje pačioje byloje teismo skirtą 376,6 tūkst. eurų baudą jau sumokėjo ir Liberalų sąjūdis.

ELTA primena, Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prasidėjo kalbos apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis. Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą, taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku.

Opozicijoje esančios Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė savo ruožtu ketina registruoti įstatymų pataisas, draudžiančias partijoms skirtas baudas mokėti iš dotacijų lėšų. Tokią idėją ji išsakė po to, kai gruodžio pradžioje raštų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėl jiems paskirtų baudų mokėjimo sulaukę Liberalų sąjūdis ir Darbo partija patikino, kad gautas baudas „MG Baltic“ byloje ketina mokėti iš valstybės dotacijų lėšų.

Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Liberalų sąjūdžiui skyrė 376,6 tūkst., o Darbo partijai – 301,2 tūkst. eurų baudą.

Reitingų lentelėje ir toliau lyderio pozicijas išlaiko Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Eltos užsakymu lapkričio 16–27 dienomis „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, už Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą buvo linkę balsuoti 16,7 proc. gyventojų. Mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje rezultatas buvo panašus (18,3 proc.), tačiau jei žiūrėtume į metais anksčiau atliktas apklausas – socialdemokratų teigiamas pokytis didžiausias. 2022 m. lapkritį LSDP palaikė 6 procentiniais punktais mažiau gyventojų (10,7 proc.).

Per metus teigiamai keitėsi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) palaikymas. Šių metų lapkritį „valstiečius“ palankiai vertino 11,1 proc. Lyginant su 2022 m. lapkričio mėnesiu, Ramūno Karbauskio vedamą partiją visuomenė vertina 3,6 procentinio punkto geriau. Tačiau per pastarąjį mėnesį opozicijai priklausančios partijos vertinimas iš esmės nesikeitė (spalio mėnesį palaikymas siekė 10 proc.).

„Valstiečiams“ į nugaras kvėpuoja buvę bendražygiai – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Lapkričio mėnesio duomenimis, Sauliaus Skvernelio partija turėjo 10,6 proc. siekiantį palaikymą, spalio mėn. populiarumas siekė 9,6 proc. Iš esmės šios politinės jėgos vertinimas nepasikeitė ir lyginant su 2022 m. lapkričio mėnesiu.

Konservatorių reitingas nesikeičia  

Už trejetuko ribų „Baltijos tyrimų“ sudarytame reitinge lieka valdantieji konservatoriai. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) lapkritį rėmė 8,2 proc. gyventojų (spalį tokių buvo 8,4 proc.). Kone identišką rezultatą konservatoriai turėjo ir prieš metus (8,1 proc.).

„MG Baltic“ korupcijos byla aiškios įtakos nuteistų partijų vertinimas neturėjo

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi dvi „MG Baltic“ korupcijos byloje figūruojančios partijos: valdančiajai daugumai priklausantis Liberalų sąjūdis (6 proc.) ir opozicinė „Darbo partija“ (5 proc.). Lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, abiejų politinių jėgų vertinimas nesikeitė. Liberalus spalį palaikė 7 proc. respondentų, o „darbiečius“ – 6,9 proc.

Partijų reitingą užbaigia Jono Pinskaus Lietuvos regionų partija (4,1 proc.). Per pastarąjį mėnesį šios politinės jėgos palaikymas nesikeitė. Panaši situacija žvelgiant ir į Aušrinės Armonaitės vadovaujamą Laisvės partiją (2 proc.). Apie 2 procentus siekia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos bei per apkaltą iš Seimo pašalinto Petro Gražulio vadovaujamos „Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai)“ vertinimas.

Viską pakoreguos ir prezidentiniai rinkimai, Europos Parlamento rinkimai ir šiaip bendra situacija.

Trys iš dešimties (28,7 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

R. Ališauskienė užsiminė apie rinkimų rezultatus lemsiantį faktorių: trečdalis dar nėra pasirinkę, ar eitų balsuoti

Komentuodama naujausius tyrimų rezultatus, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako ryškesnių pokyčių neįžvelgianti. Anot jos, kol kas didesnės dinamikos neįnešė ir vis labiau aktyvėjanti prezidento rinkimų kampanija.

„Įsisiūbuojanti prezidento rinkimų kampanija kol kas aiškiai nepalietė partinių reitingų. Pokyčius daugiau lemia konkrečių politikų komunikacija ar konkrečios klaidos. Tad kažkokių didelių pokyčių nėra“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

Todėl, akcentavo ji, šiuo metu svarstyti apie tai, kaip atrodys artimiausi Seimo rinkimai, dar yra sunku.

Visgi, R. Ališauskienės teigimu, parlamento rinkimai gali pateikti įvairių staigmenų. Pavyzdžiui, tęsė ji, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms į parlamentą galėtų patekti ir tos jėgos, kurios šiuo metu dažniausiai nurašomos kaip neperspektyvios ar nepajėgios grumtis daugiamandatėje apygardoje. Viena tokių – Lietuvos regionų partija.

„Per pastaruosius metus Lietuvos regionų partija tapo dažniau minima. Per metus šios partijos populiarumas nestipriai ūgtelėjo“, – pastebėjo R. Ališauskienė.

Savo ruožtu, sutinka sociologė, galima kalbėti ir apie kai kurių Seime jau esančių politinių jėgų likimo neapibrėžtumą. Atsakyti, ar 2024 m. į Seimą pateks „Darbo partija“ ar Laisvės partija, R. Ališauskienės manymu, vis dar sunku.

„Lietuvos regionų partija, Laisvės partija, Darbo partija – jos visos yra ant ribos. Potencialas tarsi ir yra, o kaip bus – pamatysime. Viską pakoreguos ir prezidentiniai rinkimai, Europos Parlamento rinkimai ir šiaip bendra situacija“, – sakė sociologė, pažymėdama, kad „X“ faktoriumi gali tapti didžiulė masė rinkėjų, kuri iki šiol dar nenusprendė, ką veiks rinkimų sekmadienį.

„Trečdalis dar nėra pasirinkę, ar eitų į rinkimus balsuoti, ar jau turėtų už kažką konkretaus atiduoti balsą. Matyt, žmonėms rinkimai vis dar atrodo ganėtinai tolimas įvykis“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2023 m. lapkričio 16 – 27 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

„Planuojame sumokėti sausio pradžioje, iškart po naujų metų“, – Eltai teigė A. Mazuronis.

Jis pripažino, kad dalis baudos bus mokama iš partijai valstybės skiriamos dotacijos, tačiau tai, pabrėžė jis – tik nedidelė visos sumos dalis.

„Kiek galime, pirmiausia, mokėsime iš gyventojų pajamų mokesčio, antrą dalį mokėsime iš surinkto nario mokesčio ir tą nedidelį likutį, kuris liks – iš dotacijų“, – pažymėjo „darbiečių“ lyderis.

Toje pačioje byloje baudą gavęs Liberalų sąjūdis pirmadienį pranešė jau ją sumokėjęs.

ELTA primena, Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prasidėjo kalbos apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis. Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą, taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku.

Opozicijoje esančios Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė savo ruožtu ketina registruoti įstatymų pataisas, draudžiančias partijoms skirtas baudas mokėti iš dotacijų lėšų. Tokią idėją ji išsakė po to, kai gruodžio pradžioje raštų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėl jiems paskirtų baudų mokėjimo sulaukę Liberalų sąjūdis ir Darbo partija patikino, kad gautas baudas „MG Baltic“ byloje ketina mokėti iš valstybės dotacijų lėšų.

Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Liberalų sąjūdžiui skyrė 376,6 tūkst., o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų baudą.

„Ta situacija labai aiški ir neverta jokio seilių taškymosi epiteto. (...) Suprantu, kad sunku, skaudu, liūdna ir kiti epitetai gali būti pavartoti, bet gal taip daryti nereikia“, – Žinių radijui trečiadienį teigė V. Mitalas.

Nepaisant įtampų koalicijoje, frakcijos seniūnas taip pat pabrėžia, jog „laisviečiai“ neketina palaikyti opozicijos inicijuojamos apkaltos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Jis taip pat abejoja, ar toks siūlymas parlamente apskritai sulauks palaikymo.

„Apkaltos varianto nesvarstėme. Su opozicija kažkokių bendrų projektų, kaip kartu daryti apkaltą, nedėliojome ir nedėliojame. (...) Manau, kad Seimo pirmininkė gali tęsti darbą ir toliau dirbti nepaisant to, kiek dar jos kolega Gentvilas pakeliui prišnekės“, – sakė V. Mitalas.

„Manau, kad iki to nebus ateita. Ta kritinė masė tikrintis pasitikėjimą (...), mano supratimu, nesusidaro. Sesija jau iš esmės baigėsi. Tai čia klausimas, ar pavyks dar labiau tą laivą įsiūbiuoti“, – pridūrė jis.

Ta situacija labai aiški ir neverta jokio seilių taškymosi epiteto.

Opozicijai ir Laisvės partijai šią savaitę prakalbus apie liberalų ir „darbiečių“ moralinių normų pažeidimus „MG Baltic“ bylos kontekste, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas tokius pareiškimus pavadino dviveidiškais ir pridūrė, jog po skandalo iš partijos pabėgę politikai „dabar yra labai gudrūs taškytis seilėmis“.

Įtampas tarp „laisviečių“ ir liberalų paskatino Tomo Vytauto Raskevičiaus antradienį Seime registruota iniciatyva, numatanti prievolę teistoms politinėms partijoms daugiamandatėse rinkimų apygardose tokį faktą nurodyti rinkimų biuletenyje.

Antradienį T. V. Raskevičius taip teigė, kad jam ir Laisvės partijai dar reikia laiko nuspręsti, ar „MG Baltic“ byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio pirmininkė gali toliau tęsti darbą užimamose pareigose.

ELTA primena, Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prasidėjo kalbos apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis. Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą, taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku.

Opozicijoje esančios Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė savo ruožtu ketina registruoti įstatymų pataisas, draudžiančias partijoms skirtas baudas mokėti iš dotacijų lėšų. Tokią idėją ji išsakė po to, kai gruodžio pradžioje raštų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėl jiems paskirtų baudų mokėjimo sulaukę Liberalų sąjūdis ir Darbo partija patikino, kad gautas baudas „MG Baltic“ byloje ketina mokėti iš valstybės dotacijų lėšų.

Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Liberalų sąjūdžiui skyrė 376,6 tūkst., o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų baudą.