„Į tinklalapio „Magiliavo regionas“ redakciją atvyko milicija... Tuo metu vyriausiąjį redaktorių Zmitrą Salavjovą milicija iškvietė profilaktiniam pokalbiui“, – sakoma pranešime, paskelbtame BŽA kanale platformoje „Telegram“.

Be to, BŽA duomenimis, antradienį vyko kratos pas Gomelio regioninio leidinio „Silnyje novosti“ („Stiprios naujienos“) buhalterę Haną Strelčanką ir žurnalo „Binokl“ leidėją Darją Haraščanką.

Kaip pranešė asociacija, D. Haraščanka iškviesta į apklausą, o vėliau buvo paleista. Be to, milicija buvo apsilankiusi ir pas dar du „Binokl“ darbuotojus.

Anksčiau pranešta, kad praėjusią savaitę Baltarusijos leidinių redakcijose ir pas žurnalistus surengta daugiau kaip dvi dešimtys kratų.

„Kratos vyko leidinių „Naša Niva“, „Brestskaja gazeta“, „Intex-Press“, „Medyja-Paliesis“, „Inform-progulka“, „Hancavicki čas“ redakcijose. Sulaikyti septyni mūsų kolegos“, – nurodė BAŽ.

Po praėjusį rugpjūtį surengtų rinkimų, kuriuose A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, šalį kelis mėnesius krėtė beprecedenčiai protestai. Baltarusių opozicija ir Vakarai rinkimus laiko suklastotais.

Nauju įstatymu patikslinamos fizinės jėgos, specialiųjų priemonių, ginklų, kovinės ir specialiosios technikos naudojimo sąlygos ir ribos.

Numatyta, kad teisėsaugos institucijų darbuotojai neatsakingi už žalą, padarytą naudojant šias priemones, jei jos buvo naudojamos laikantis teisės aktų, reglamentuojančių šių organų veiklą, reikalavimų. Be to, vidaus reikalų organams suteikiama teisė naudoti kovinę ir specialiąją techniką užkertant kelią masiniams neramumams.

Taip pat numatyta priskirti vidaus reikalų organus prie sukarintų organizacijų, įtvirtinti vidaus reikalų organų vykdomų funkcijų viešumo apribojimo pagrindus ir ribas, sukurti padalinius kovai su kibernetiniais nusikaltimais bei tarpteritorinius pilietybės ir migracijos reikalų padalinius.

Dokumente taip pat siūloma suteikti vidaus reikalų institucijoms teisę neatlygintinai be rašytinio fizinių asmenų sutikimo gauti iš informacinių sistemų duomenis, įskaitant asmens duomenis.

A. Lukašenka taip pat pasirašė Įstatymo dėl teisėjų, teisėsaugos ir kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnų, valstybės apsaugos institucijos darbuotojų valstybinės apsaugos pataisas.

Pataisos numato, kad įstatymas bus taikomas ir prie prezidento veikiančio Operatyvinio ir analitinio centro kariškiams ir civiliniam personalui, taip pat kitiems asmenims, kurių saugumui kyla grėsmė dėl jų veiklos ar pilietinės pozicijos.

Taip pat numatyta galimybė tiek ginamojo, tiek jo artimojo atžvilgiu taikyti tokias saugumo priemones, kaip išvaizdos pakeitimas, kai jų saugumo neįmanoma užtikrinti kitomis priemonėmis.

Dokumentai užregistruoti nacionaliniame teisės aktų registre.

Anksčiau šiuos teisės aktų projektus priėmė Atstovų Rūmai ir jiems pritarė Respublikos Taryba.

Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis A. Lukašenka.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalavo A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir pakartotinio balsavimo.

Šiuo metu masinės protesto akcijos praktiškai nebevyksta, jas brutaliai numalšinus saugumo pajėgoms.

„Į įvykio vietą atvykę milicijos pareigūnai nustatė, kad prisidengus slidinėjimu ten susirinko maždaug 20 asmenų ir surengė neleistiną mitingą, naudojant balta-raudona-balta simbolika. Aktyvūs šio renginio dalyviai – vienuolika moterų ir aštuoni vyrai – buvo sulaikyti bei pristatyti į artimiausią milicijos skyrių“, – paaiškino Baltarusijos VRM atstovė Olga Čemodanova.

Baltarusijos žmogaus teisių organizacija „Viasna“ skelbia, jog sekmadienį buvo taip pat sulaikyti į protesto akciją Soligorske bandę susirinkti žmonės.

„Sulaikytieji net nespėjo susiburti į grupę, jie neturėjo patriotinės simbolikos ir neskandavo šūkių“, – pažymi „Viasna“.

Sulaikytieji net nespėjo susiburti į grupę, jie neturėjo patriotinės simbolikos ir neskandavo šūkių.

Jos duomenimis, Soligorske sekmadienį buvo sulaikyti aštuoni asmenys.

Baltarusijoje jau pusę metų tęsiasi masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

Įvykių liudininkai pasakojo naujienų agentūrai „Interfax“, kad Kamena Horkos rajone milicininkai sulaikė daugiau kaip 10 protestuotojų, o paskui pradėjo ardyti barikadą iš vandens pripildomų plastikinių kelio užtvarų.

Milicija taip pat vaikėsi ir suiminėjo žmones gyvenamųjų namų kiemuose. Į Kamen Horką buvo pasiųsta dešimtys sunkvežimių, vežančių milicijos specialiųjų pajėgų OMON pareigūnus.

Viename iš internete paskelbtų vaizdo įrašų matyti, kaip guminėmis lazdomis ginkluoti kaukėti vyrai, iššokę iš specialiais atpažinimo ženklais nepažymėjo automobilio, pasirinktinai stabdo mašinas ir ieško opozicijos šalininkų naudojamų baltos ir raudonos spalvų vėliavų bei kitokios simbolikos.

Daugelyje kitų gatvių protestuotojai stabdė eismą, išsirikiuodami gyvosiomis grandinėmis ir laikydami baltos ir raudonos spalvos vėliavas.

Baltarusių pensininkai dalyvauja protesto akcijose

Baltarusių pensininkai pirmadienį dalyvauja protesto akcijose Minske ir kituose Baltarusijos miestuose, praneša liudininkai ir susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai.

Minske protestuojantys pensininkai susirinko Nepriklausomybės aikštėje ir ėjo iki Jakubo Kolaso aikštės. Palyginti su analogiška praėjusio pirmadienio akcija, dalyvių buvo gerokai daugiau. Kai kurie „Telegram“ kanalai pranešė apie kelis tūkstančius protestuotojų.

Liudininkų pranešimais, panašūs protestai vyksta ir Breste, Gardine, Gomelyje, Lydoje.

„Telegram“ kanalai ir žiniasklaida taip pat pranešė, kad Minske, Gardine ir Gomelyje buvo sulaikyta žurnalistų.

Informaciją apie kelių žurnalistų sulaikymą sostinėje naujienų agentūrai „Interfax“ patvirtino Minsko miesto vykdomojo komiteto Vidaus reikalų vyriausiosios valdybos ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas Romanas Laškevičius.

„Sulaikytieji atvežti į Spalio rajono vidaus reikalų valdybą patikrinti dokumentų“, – sakė jis.

Baltarusijoje jau daugiau kaip du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Kaune vakar toliau buvo filmuojamas kino filmas "Emilija".

Filmavimo aikštele virtusi Laisvės al. neatpažįstamai pakeitė savo veidą, tarsi sugrįžusi kelis dešimtmečius atgal.

Tiesa, ne visus kauniečius vykstantys filmavimo darbai džiugino: kai kurie praeiviai piktinosi negalintys patekti į parduotuves.

Bene kurioziškiausios reakcijos sulaukta iš vairuotojo, prisistačiusio Tomu. "Kęstučio g. vaikščioja būrys milicininkų. Kas čia darosi, kokios čia pratybos su rusais?" – piktinosi vakar ryte paskambinęs vyras. Jis nurimo tik paaiškėjus, kad būrys milicininkų – tai į Laisvės al. traukiantys aktoriai.

Vilniaus apygardos teismas antradienį išteisino buvusį sovietų milicijos pareigūną Vaclovą Lučinską, kuris buvo kaltinamas tuo, kad pokaryje Vilniaus apskrityje nušovė trėmimo bandžiusį išvengti jauną vyrą.

Teismas paskelbė, kad kaltei įrodyti trūksta įrodymų, nėra liudytojų, negalima patikrinti surašytų aktų autentiškumo, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Buvusiam sovietų milicijos pareigūnui 85 metų Ukmergės gyventojui V. Lučinskui buvo pateikti įtarimai dėl nužudymo ir civilių asmenų trėmimo.

Teisėjas Pavelas Frolovas sakė, kad V.Lučinsko byloje nėra jokių žymų apie šį ypatingą įvykį - V.Lučinskas nei buvo paskatintas, nei nubaustas už šį įvykį. Teisėjo vertinimu, toks incidentas ir tuo metu buvo priskiriamas prie ypatingų atvejų, todėl turėjo būti paminėtas milicininko asmens byloje.

Nuosprendis nėra galutinis - per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šioje byloje tėvo pokaryje netekęs Kanadoje gyvenantis Julianas Wieromiejus (Julianas Veromejus) buvusiam sovietų milicijos pareigūnui, kuris buvo kaltinamas dėl jo tėvo žūties, buvo pateikęs daugiau nei pusės milijonų eurų ieškinį.

V. Lučinskas buvo kaltinamas, kad 1949 metais atvyko į civilio 67 metų Antono Bogdanovičiaus šeimos namus. Vyras, žmona bei du judviejų sūnūs ir dukra prievarta buvo išvaryti iš namų ir pristatyti į Vilniaus miesto geležinkelio stotį, paskui išvežti į Irkutsko sritį, kur prievarta gyveno iki 1959 metų. Jauniausiam ištremtos šeimos asmeniui buvo 14 metų.

Kitas šeimos sūnus 31 metų Julianas Bogdanovičius trėmimo bandė išvengti bėgdamas ir šokdamas pro langą. Įtariama, kad V. Lučinskas šovė į bėgantį vyrą ir jį nušovė.

Prokurorės pastangomis rastas ir šiame ikiteisminiame tyrime vieninteliu nukentėjusiuoju pripažintas šiuo metu Kanadoje gyvenantis nužudytojo asmens sūnus, kurio tuo metu jo motina dar tik laukėsi.

Remiantis istoriniais ir archyviniais dokumentais bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengtomis pažymomis, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rita Vaitekūnienė nustatė, kad V. Lučinskas 1949 metų pavasarį dalyvavo iš Juozapinės kaimo iškeldinant šeimą, turėjusią 35 hektarus žemės, 5 hektarus miško ir ne vieną dešimtį gyvulių.

V.Lučinskas teisme kaltės nepripažino.

„Šumske buvo milicijos poskyris, man viršininkas pasakė, kad „niekur neprapulk, vakare būsi reikalingas“. Abu nuėjom į saugumo poskyrį. Budinčiam kambaryje buvo daugiau kariškių. Paskui atėjo Medininkų apylinkės įgaliotinis. Pasakė, kad bus kokia tai operacija. Nežinau, ar buvo atšaukta, bet mus atleido. Man pasakė, kad važiuoti nereikės: „galit būti laisvi“. 12 val. nakties išėjau į namus“, - teismui yra pasakojęs V.Lučinskas.

Paskui jis esą sužinojo, kad esą Medininkuose buvo susišaudymas tarp kariškių ir civilių.

Kanadoje gyvenantis Julianas Wieromiejus (Julianas Veromejus) buvusiam sovietų milicijos pareigūnui, kuris, kaip įtariama, pokaryje Vilniaus apskrityje nušovė trėmimo bandžiusį išvengti jo tėvą, pateikė 2 mln. litų ieškinį.

„Ieškinys paremtas mano moraliniais išgyvenimais dėl tėvo. Nuo gimimo neturėjau tėvo, visą gyvenimą turėjau gyventi mintimi, kad tėvas buvo beprasmiškai nužudytas“, - ieškinyje rašo J.Wieromiejus.

Teismo posėdyje penktadienį, kuriame nagrinėjama, kaip įtariama, J.Wieromiejaus tėvą nušovusio Ukmergės gyventojo Vaclovo Lučinsko baudžiamoji byla, Kanados gyventojas nepasirodė. Jis apgailestaudamas elektroniniu paštu pranešė, kad jo darbdavys nepatenkino prašymo išleisti atostogų, kol vyks teismo procesas. Teismas nusprendė, kad nukentėjusysis yra tinkamai informuotas apie bylą, todėl nusprendė pradėti nagrinėjimą nukentėjusiajam nedalyvaujant.

85 metų anksčiau neteistam, aukštąjį išsilavinimą įgijusiam buvusiam sovietų milicijos pareigūnui V.Lučinskui pateikti įtarimai dėl nužudymo ir civilių asmenų trėmimo.

V.Lučinskas kaltinamas, kad 1949 metais, ginkluotas šaunamuoju ginklu, veikdamas bendrininku grupėje, atvyko į civilio 67 metų Antono Bogdanovičiaus šeimos namus. Vyras, žmona bei du judviejų sūnūs ir dukra prievarta buvo išvaryti iš namų ir pristatyti į Vilniaus miesto geležinkelio stotį, paskui išvežti į Irkutsko sritį, kur prievarta gyveno iki 1959 metų. Jauniausiam ištremtos šeimos asmeniui buvo 14 metų.

Kitas šeimos sūnus 31 metų Julianas Bogdanovičius trėmimo bandė išvengti bėgdamas ir šokdamas pro langą. Įtariama, kad V.Lučinskas šovė į bėgantį vyrą ir jį nušovė.

Prokurorės pastangomis rastas ir šiame ikiteisminiame tyrime vieninteliu nukentėjusiuoju pripažintas šiuo metu Kanadoje gyvenantis nužudytojo asmens sūnus, kurio tuo metu jo motina dar tik laukėsi.

Remiantis istoriniais ir archyviniais dokumentais bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengtomis pažymomis, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rita Vaitekūnienė, savarankiškai atlikusi ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad V.Lučinskas 1949 metų pavasarį dalyvavo iš Juozapinės kaimo iškeldinant šeimą, turėjusią 35 hektarus žemės, 5 hektarus miško ir ne vieną dešimtį gyvulių.

V.Lučinskas penktadienį teisme kaltės nepripažino, tačiau sutiko teismui duoti parodymus. Jis pasakojo, kad pokaryje pradėjo dirbti milicijoje, 1946 buvau nukreiptas į Kauno milicijos mokyklą, paskui paskirtas į Vilniaus miesto septintą policijos poskyrį.

Pasak kaltinamojo, padėtis pokaryje buvo sunki - buvo kortelių sistema, nebuvo kur gyventi, jam pasiūlė gyventi Dieveniškėse. Jis sutiko ir išvažiavo dirbti į Dieveniškes apylinkės įgaliotiniu. Vilniuje buvo paskirtas operatyvinio įgaliotinio padėjėju, paskui į Šumsko valsčių buvo perkeltas.

„Šumske buvo milicijos poskyris, man viršininkas pasakė, kad „niekur neprapulk, vakare būsi reikalingas“. Abu nuėjom į saugumo poskyrį. Budinčiam kambaryje buvo daugiau kariškių. Paskui atėjo Medininkų apylinkės įgaliotinis. Pasakė, kad bus kokia tai operacija. Nežinau, ar buvo atšaukta, bet mus atleido. Man pasakė, kad važiuoti nereikės: „galit būti laisvi“. 12 val. nakties išėjau į namus“, - teismui pasakojo kaltinamasis.

Paskui jis esą sužinojo, kad esą Medininkuose buvo susišaudymas tarp kariškių ir civilių.

„Kodėl raportuose jūsų pavardė minima, kad jūs dalyvavote, kad šaudėt ir sužeidėt civilį žmogų?“ - klausė teisėjas Pavelas Frolovas.

V.Lučinskas sakė, kad reikėjo surasti kažkokį kaltininką, kuriam būtų galima suversti visą kaltę.

Kaltinamojo aiškinimai neįtikino ir prokurorės R.Vaitekūnienės.

„Jūsų charakteristikoje rašoma, kad visus įsakymus vykdėte laiku ir tiksliai. (..) Ypatinga situacija trėmimo metu, ar įrašytų aukščiausio lygio generolai išvadas, nepagrįstas faktais? Ką galite atsakyti, kad teikiant jus apdovanojimui Tėvynės karo ordinui rašoma, kad dirbdamas nuo 1947 metų aktyviai dalyvavote kovinio likvidavimo operacijose?“ - klausė prokurorė.

V.Lučinskas pripažino, kad vėliau, Lietuvoje jau atkūrus Nepriklausomybę, sulaukė pranešimo, jog jam sumažintas stažas ir dėl to mažėja pensija.

„Buvo parašyta, kad už tai, kad kovojau su rezistencija. Sumažino pensiją. 39 metus milicijoje dirbau“, - sakė kaltinamasis.

Kitas teismo posėdis vyks gruodžio 15 dieną, jame numatoma apklausti dvi garbaus amžiaus liudytojas. Procese planuojamos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro darbuotojų apklausos.

Baudžiamasis kodeksas už civilių trėmimą ar perkėlimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų, už tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą – laisvės atėmimą nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Kauno policijos komisarų klubo nariai nedidelėje kavinėje, pavadintoje policininkų profesijoje dažnai naudojamu terminu "Alibi", susitiko su rašytoju Kaziu Almenu. Prie apskritojo stalo visi aptarė naujo detektyvo "Vaivos juosta" vingrybes.

Profesorius, atominės energetikos specialistas K.Almenas įsitaisė šalia didelę kriminalinio darbo patirtį turinčių buvusių ir esamų policijos pareigūnų. Rašytojui rūpėjo profesionalų vertinimas, o profesionalai stebėjosi mokslininko pasirinkimu rašyti detektyvą apie sovietinę miliciją.

Prof. K.Almeno romanas "Vaivos juosta" yra detektyvų serijos apie milicijos leitenantą Donatą Vėbrą antroji knyga. Pirmoji – "Lietingos dienos" – buvo išleista prieš dvejus metus. Leitenantui skiriama užduotis – atskleisti mįslingą "Vaivos" darbuotojo žmogžudystę. Kaip leitenantui sekėsi atlikti savo pareigą galingos sovietinės propagandos fone neišsižadant principų?

Detektyvo autorius susirinkusiems pareigūnams atskleidė, kad jam labai pravertė asmeninė patirtis. Jungtinėse Amerikos Valstijoje augęs K.Almenas per trumpus apsilankymus Lietuvoje buvo patekęs sovietinei milicijai. Anuomet jo girdėtas milicininkų žargonas, tarpusavio bendravimo ypatumai ir dėmesys sulaikytajam išsiliejo knygos puslapiuose.

K.Almenas "Vaivos juostoje" aprašinėja 1982 metus. "Ar pataikiau? Ar atkūriau tai, kaip viskas atrodė tais metais?" – pareigūnų klausė K.Almenas. Mokslininkas neslėpė, kad rašydamas detektyvą turėjo profesionalių kriminalinės srities konsultantų.

Dešimtmečiu anksčiau, nei aprašomas knygos laikotarpis, tarnybą pradėjęs Kauno kriminalinės policijos viršininkas Antanas Gaižauskas neslėpė susižavėjimo. "Gana tikroviškai aprašyta. Atitinka tuometį Kauną, milicijos darbą ir bendrą miesto gyvenimą", – vertino A.Gaižauskas.

Pareigūnas neslėpė, kad jau iš anksto buvo ruoštasi ir kitiems klausimams. Knygos autoriui rūpėjo išsiaiškinti, kiek autentiškai pasisekė parašyti apie sovietinę miliciją ir sovietinio deficito laikus, o pareigūnams rūpėjo daugybė klausimų ir apie K.Almeno tikrąją profesiją – atominę energetiką.

Ukrainos milicija patvirtino, kad du jauni vyrai, žuvę per protestuotojų susirėmimus su saugumo pajėgomis Kijeve, mirė nuo šautinių žaizdų, tačiau neigė savo atsakomybę dėl jų žūties.

„Abiejų vyrų mirties priežastis buvo šautinės žaizdos“, – rašoma vidaus reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.

Milicija nurodė, kad aukos yra 20-metis Sergejus Nigojanas iš pramoninio Dniepropetrovsko regiono ir 25 metų Baltarusijos pilietis Michailas Žiznevskis.

Ketvirtadienį milicijos paskelbtame pareiškime nurodoma, kad S.Nigojanas mirė pašautas stambiais šratais, o M.Žiznevskis – nuo kulkos, paleistos iš medžioklinio ginklo.

Pareiškime teigiama, kad milicija nenaudoja tokių šaudmenų, nuo kurių per susirėmimus Ukrainos sostinės Hruševskio gatvėje žuvo du jauni vyrai.

„Be to, milicija ir vidaus kariuomenė, kuri ten užtikrina viešąją tvarką, neturi su savimi tarnybinių ginklų“, – sakė vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios tyrimų valdybos vadovo pirmasis pavaduotojas Vitalijus Sakalas.

Jis pridūrė, jog šiuo metu atliekamas tyrimas dėl šaunamųjų ginklų panaudojimo, ir nurodė, jog kažkas norėjo „išprovokuoti konflikto eskalaciją ir pateisinti tai, kad ginklus naudoja protestuotojai“.

Jis kalbėjo apie „daugybę vaizdo įrašų“, kuriuose matyti žmonės su šaunamaisiais ginklais. Milicija mėgina nustatyti visas aplinkybes, kaip buvo nušauti du minėti vyrai, pridūrė V.Sakalas.

„Jau išsiaiškinta, kad jų kūnai buvo perkelti, ir kad nėra liudininkų, mačiusių, kas nutiko“, – rašoma VRM pareiškime.

Opozicijos aktyvistai skelbia, kad per susirėmimus su saugumo pajėgomis žuvo penki protestuotojai, keturi iš jų – nuo šautinių žaizdų.