Naujajame Džersyje, Neptūno mieste esantis prekybos centras „ShopRite“ pardavė laimingąjį bilietą – milijardo 130 milijonų dolerių „Mega Millions“ – didžiausią valstijoje laimėtą aukso puodą“, – sakė Naujojo Džersio loterijos vykdomasis direktorius James Carey.

Pagal Amerikos loterijų įstatymus, premiją susižeria net ir kas pardavė sėkmingą bilietą: prekybos tinklui atiteks 30 tūkst. dolerių čekis. Beje, jį verslas žada paaukoti labdarai.

„Neabejoju, maisto bankas tikrai įvertins šią auką. Nuostabu pagalvojus, kaip mums pasisekė, jog esame ta parduotuvė, kuri pardavė laimingąjį bilietą. Tikimybė – viena iš 302 milijonų“, – šnekėjo „Saker ShopRites“ prezidentas Richard Saker.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Labiau tikėtina, kad būsi nutrenktas žaibo, nei išlošti milijardą.

„Jei esate laimėtojas, raginu pasirašyti kitoje bilieto pusėje ir jį nufotografuoti. Pasidarykite bilieto kopiją ir padėkite į saugią vietą. Apie laimėjimą prasitarkite tik artimiausiems žmonėms. Nueikite pas teisininką, o gal ir finansų patarėją, kreipkitės į profesionalą, ką daryti su naujai įgytu turtu“, – dalijosi patarimais J. Carey.

Aukso puodas pildėsi nuo gruodžio. Nuo tada vyko 30 lošimų, bet pagrindinio laimėtojo neišaiškino iki dabar. Galima sakyti, kad puodą savo rankose turėjo pardavėja.

„Tiek daug žmonių ėjo, negaliu prisiminti“, – teigė moteris.

Dabar laimėtojas turi dvi galimybes: visą sumą, atskaičius mokesčius, atsiimti per 30 metų arba pasirinkti vienkartinę išmoką, bet tuomet susižers ne milijardą, o pusę jo.

„Esu čia, kad tapčiau milijardieriumi“, – sakė kalbintas vyras.

Ir šis žaidėjas neklysta – loterijos „Mega Million“ aukso puodas iš tiesų perkopė milijardą dolerių. „Šansai yra dideli. Turiu galvoje, nežaisdamas negali laimėti. Toks yra šūkis: „Jei nežaisi, nelaimėsi““, – pridūrė jis.

Ar šansai laimėti – dideli, vertinkite patys. Tikimybė vienam susižerti šį milžinišką Aukso puodą – viena iš daugiau nei 302 milijonų. Kad laimėtum, reikia atspėti visus šešis laimingus skaičius.

Vis dėlto, pirkėjai savo sėkme neabejoja ir netgi jau žino, kur išleistų dalį laimėtų pinigų. „Visų pirma, 10 proc. skirčiau bažnyčiai, o tada aš turiu sąrašą žmonių, kuriems ko nors reikia. Tarp jų – mano šeimos nariai, aš jais pasirūpinčiau, išvažiuočiau atostogauti ir tiesiog bandyčiau mąstyti, ką gi darysiu su tokia didžiule pinigų suma“, – pasakojo kalbinta moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiksli dabartinio Aukso puodo suma – 1,3 mlrd. Jis, atskaičius mokesčius, galėtų būti kasmet išmokamas dalimis. Tačiau dauguma laimėtojų pasirenka iškart gauti daug mažesnę sumą grynaisiais.

Vis dėlto, jei kas ir laimėtų šį Aukso puodą, tai neprilygtų kitos loterijos prizui, kurį vienas žaidėjas susižėrė prieš porą mėnesių. Tada „Power Ball“ loterijoje laimėti net du mlrd. dolerių. Netgi parduotuvė, kurioje pirktas laimingas bilietas, savininkas neliko nuskriaustas. Jis gavo nei daug, nei mažai – milijoną dolerių.

Kaip nurodo tinklalapis megamillions.com, per penktadienio vakarą įvykusio lošimo aukso puodą, kurio suma yra apytikriai 1,337 mlrd. dolerių (1,311  mlrd. eurų) laimėjo vienas bilietas, įsigytas Ilinojuje.

„Esam sujaudinti tapę vieno iš didžiausių aukso puodų laimėjimo per „Mega Millions“ istoriją liudininkais“, – savo žinutėje parašė bendrovės „Mega Millions Consortium“ generalinė direktorė Pat McDonald (Pat Makdonald). – Nekantraujame sužinoti, kas laimėjo, ir tikimės greitai pasveikinti laimėtoją!“

Šis aukso puodas yra trečias pagal dydį kada nors Jungtinėse Valstijose išloštas loterijos prizas. Milžiniška suma susikaupė, nes nuo balandžio 15 dienos niekas neatspėjo šešių iškritusių skaičių ir per 29 lošimus iš eilės pagrindinio prizo niekas nelaimėjo.

Pasaulinis visų laikų didžiausio loterijos laimėjimo rekordas buvo užregistruotas 2016 metų sausį, kai kitoje JAV nacionalinėje loterijoje „Powerball“ buvo išlošta 1,586 mlrd. dolerių (1,555 mlrd. eurų dabartiniu kursu). Tiesa, tąsyk aukso puodą pasidalijo trys laimingieji.

Antro didžiausio prizo – ir didžiausio, kada nors išloštas vieno asmens – laimėtojas paaiškėjo 2018 metų spalį, kai „Mega Millions“ buvo surinkusi 1,5 mlrd. dolerių aukso puodą.

Tikimybė išlošti aukso puodą yra viena iš 302,5 milijono. Ji yra gerokai mažesnė negu tikimybė būti nutrenktam žaibo – JAV vyriausybės statistika rodo, kad tokia nelaimė ištinka vieną iš milijono.

Laimėtojas ar laimėtojai galės rinktis galimybę gauti didesnę sumą, išmokamą per 29 metus, bet dauguma paprastai renkasi mažesnį vienkartinį išmokėjimą. „Mega Millions“ prognozuoja, kad pastaroji suma būtų apie 780,5 mln. dolerių (765 mln. eurų).

Nuo šių sumų reikšminga dalis dar būtų nurėžta mokesčiams, bet laimėtojui vis tiek liktų itin daug pinigų.

Laimėtojams paprastai rekomenduojama nedelsiant kreiptis į finansų konsultantus – dar prieš atsiimant prizą.

Finansų planuotojas Robertas Pagliarini (Robertas Paljarinis) taip pat pataria laimėjusiems dideles sumas „minutėlei žengti į šalį nuo šios situacijos beprotiškumo“ ir gerai pagalvoti, kokios savo gyvenimo dalies jie „nenori pakeisti“.

„Mega Millions“ organizuojama 45 valstijose ir sostinėje Vašingtone, taip pat JAV Mergelių Salose. Žaidimą prižiūri valstijų loterijų tarnybos.

Penktadienio laimingoji skaičių kombinacija buvo 13-36-45-57-67 ir 14.

Filmas, kuriame vaidina britų žvaigždė Tomas Hollandas (Tomas Holandas), Šiaurės Amerikoje jau uždirbo 467,3 mln. JAV dolerių, o kitose šalyse – dar 587 mln. JAV dolerių ir per 12 dienų surinko daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, patvirtindamas analitikų prognozes dėl pelningumo.

Per praėjusį savaitgalį filmas Šiaurės Amerikoje uždirbo 81,5 mln. JAV dolerių.

Pramonės naujienų portalo „Variety“ teigimu, „Žmogus-voras: nėra kelio atgal“ uždirbo milijardą JAV dolerių greičiu, kuris prilygo tik 2015 metais pasirodžiusio filmo „Žvaigždžių karai: galia nubunda“ (Star Wars: The Force Awakens) sėkmei, nepaisant to, kad omikron varianto plitimas stabdo žmonių ryžtą pramogauti visame pasaulyje.

Antrąją vietą pagal populiarumą praėjusį savaitgalį Šiaurės Amerikoje užėmė filmas „Dainuok 2“ (Sing 2), surinkęs maždaug 23,8 mln. JAV dolerių ir pranokdamas „Matrica. Prisikėlimas“ (The Matrix Resurrections), kuris savaitgalį surinko 12 mln. JAV dolerių.

Ketvirtoje vietoje, taip pat surinkęs mažiau nei tikėtasi, atsidūrė „King's Man. Pradžia“ (The King's Man), uždirbęs 6,4 mln. JAV dolerių.

Tuo tarpu biografinis filmas „American Underdog: The Kurt Warner Story“ apie JAV Nacionalinės futbolo lygos gynėją Kurtą Warnerį liko penktoje vietoje, per savaitgalį uždirbęs 6,2 mln. JAV dolerių.

Pasak vyriausybės vadovo, neigiamas naujojo koronaviruso poveikis Latvijos ekonomikai tikriausiai bus trumpalaikis – vienas du mėnesiai. „Dabartinių įvykių negalima lyginti su 2008 metų finansine krize. Dabar situacija geresnė, nes tai ne struktūrinė krizė su didžiulėmis skolomis“, – teigė jis.

Valstybė įvairių finansinių instrumentų pavidalu pasirengusi skirti nuo koronaviruso nukentėjusioms įmonėms iki 1 mlrd. dolerių. Šį klausimą šalies vyriausybė apsvarstys kitą savaitę, informavo K. Karinis.

Finansų ministras Janis Reiras pažymėjo, kad nukentėjusioms įmonėms bus teikiamos ne tik kredito, bet ir eksporto garantijos, taip pat numatytos mokesčių atostogos ir valstybės dalyvavimas apmokant nedarbingumo lapelius. Ministerijos duomenimis, dėl naujojo koronaviruso išduotų nedarbingumo lapelių finansinis poveikis sudaro 200 mln. eurų.

Kovo 2 d. Latvijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad šalyje oficialiai užfiksuotas pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejis. Iki šiol Latvijoje rasta 17 infekuotųjų, iš jų 15 užsikrėtė lankydamiesi užsienyje – Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Šiuo metu Latvijoje karantinas taikomas daugiau kaip 200 žmonių. Šalyje iki balandžio 14 d. paskelbta nepaprastoji padėtis.

Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip 110 šalių.

Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 132 tūkstančius, daugiau kaip 5 tūkstančius žmonių mirė.

"Palyginkime tai. Jeigu jūs atsisėstumėte ir praleistumėte 1 mlrd. valandų žiūrėdami vaizdo įrašus per "YouTube", jums prireiks daugiau nei 100 tūkst. metų", - paaiškino "YouTube" viceprezidentas inžineriniams klausimams Cristos Goodrow Kristas Gudrou).

Vaizdo įrašo žiūrėjimas internete sparčiai auga, ir "Google", "Facebook", "Twitter" ir kitos interneto kompanijos imasi priemonių pritraukti auditorijas, kad iš jų galėtų užsidirbti daugiau reklamos pajamų.

Vasario pradžioje "YouTube" pranešė leisianti "internetinėms garsenybėms" tiesiogiai rodyti vaizdą naudojant mobiliuosius įrenginius ir taip kurti konkurenciją "Facebook" ir "Twitter".

Tai jau trečias tokio pobūdžio Vašingtono įsipareigojimas nuo tada, kai 2014 metų vasarį Ukrainoje buvo nuversta prorusiška valdžia.

Šis įsipareigojimas yra skirtas suteikti Ukrainai geresnę prieigą prie tarptautinių kapitalo rinkų ir padėti užkamšyti biudžeto skyles.

„Šis įsipareigojimas siunčia aiškų signalą, kad Jungtinės Valstijos ir toliau remia Ukrainą, siekiančią reformų įgyvendinti Ukrainos žmonių sukurti klestinčią ir demokratinę ateitį“, – išplatintame pranešime cituojamas JAV ambasadorius Geoffrey'is Pyatts (Džefris Pajetas).

Naujoji JAV parama yra dalis 40 mlrd. JAV dolerių vertė pasaulinio paramos paketo, dėl kurio Ukraina ir Tarptautinis valiutos fondas susitarė praėjusių metų kovą. Iš šio skaičius maždaug 17,5 mlrd. JAV dolerių paskolins TVF, o likusią sumą – privatūs Vakarų kreditoriai bei atskiros vyriausybės ir tarptautinės institucijos.

Ukrainos ekonomika pernai smuko 9,9 proc., o šiemet jau tikimasi nedidelio prieaugio. Jau skelbta, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 0,1 proc. – pirmą kartą nuo 2013 metų pabaigos.

Nuo kitų metų Lietuvoje registruoti komerciniai bankai privalės Lietuvos banke laikyti mažiau turimų indėlių kaip privalomąsias atsargas. Skaičiuojama, kad bankuose dėl to atsiras apie 1,1 mlrd. litų laisvų lėšų, rašo "Lietuvos žinios".

"Šiuo metu bankai tikrai nesiskundžia lėšų, kuriomis galėtų kredituoti verslo ir gyventojų poreikius, stygiumi. Priešingai, visų "Swedbank" banke laikomų indėlių portfelio suma yra 10 proc. didesnė už paskolų portfelio sumą, o tai reiškia, jog bankas pajėgus teikti finansavimą savo lėšomis ir nėra itin priklausomas nuo išorės rinkų finansavimo", - sakė "Swedbank" Finansų tarnybos vadovas Remis Saltersas.

Bankams pinigų jiems šiuo metu netrūksta- kredito įstaigos nesugeba "įdarbinti" jau dabar sukauptų rekordiškai didelių indėlių, nes kreditavimo pasiūla nekyla dėl stabčiojančius Europos ekonomikos. Dar menkesnė tikimybė, kad artimiausiu metu galėtų mažėti komisiniai ar didėti palūkanos už bankuose laikomus terminuotuosius indėlius.

Kai kalbama eina apie ekonomiką, dažnas iš mūsų, sekdami šalies naujienas žiniasklaidoje, aptinkame sumas - 1 milijonas litų, 1 milijardas litų, BVP augimas, siekiantis 3 proc. ir t.t. Dažnam iš mūsų, ne viešųjų finansų ekspertui ar ūkio reikalų žinovui, sunku vertinti, daug tai ar mažai vienas milijardas litų? Juk asmeniškai nė vienas iš mūsų turbūt neatsisakytume ne tik milijardo, milijono, bet turbūt ir šimto litų jei jie imtų ir "nukristų iš dangaus". Bet kiek tai didelė suma, kai kalbame apie ūkį, šalį, įmonę?

Lietuvos ekonomika per metus sukuria daugiau nei 100 milijardų litų vertės

Bet grįžkime prie ūkio - kaip vertinti įvairiais sumas makroekonomikos mastu? Atskaitos tašku paimkime Lietuvos ekonomikos dydį. Labai apytiksliai skaičiuojant, Lietuva per vienerius metus "prigamina" bendrojo vidaus produkto už 100 milijardų litų. Teisybės dėlei, šis atskaitos taškas būtų buvęs tinkamesnis 2010-2011 metais, nes 2013 metais Lietuvos ūkio subjektai sukūrė BVP už 119 milijardų. Tačiau paprastesnės aritmetikos vardan apsistokime kol kas ties 100 milijardų litų ir sakykime, kad tai visa nauja vertė, kurią Lietuvos ekonomika sugeneruoja per metus. Palyginkime šią sumą  su nesenai politikų lūpose ar žiniasklaidoje skambėjusiomis aktualijomis.

Ką galima nuveikti su milijardu litų?

Taigi, vienas milijardas (1 000 000 000) litų - tai daug ar mažai? Maždaug tokios sumos reikės norint kompensuoti per krizę sumažėjusias pensijas. Tai viena šimtoji ekonomikos - 1 proc. Lietuvai norint prisijungti prie euro zonos reikia turėti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą. Ir tarkime jei Lietuvos biudžetas jau turi apie 2 proc. BVP siekiantį minusą, tai dar viena išlaidų eilutė su papildomu 1 mlrd. mus galėtų sėkmingai palikti už euro zonos ribų ir 2015 metais.

Jeigu reikėtų šią sumą surinkti mokesčiais, tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas (šįsyk vėl apvalinu ir skaičiuoju, kad mūsų tebėra trys milijonai) per metus turėtų papildomai sumokėti daugiau nei 300 litų. Nešildyti buto tarkime vasario mėnesį ar jei jūsų mėnesio maršrutas "darbas-namai" per dieną siekia apie 10 km, nepirkti benzino ir vaikščioti vieną mėnesį pėsčiomis.

Ar lengva pasiskolinti 100 milijonų?

Štai kitas faktas - Lietuvos vyriausybė praėjusį lapkritį pasiskolino 130 milijonų litų. Pripažinkime, tai ne milijardas, tačiau individualiai kiekvienam tai vis dar didelė suma, kurią greitai ir protingai išleisti jau būtų iššūkis. Visa Lietuvos planuojama skola 2013 metais buvo daugiau nei 47 mlrd. litų (40 proc. BVP). Iš esmės minėtoji emisija nėra didelė suma pasiskolinti jei kalbėsime apie šalies poreikį - 2014 metais Lietuvai reikės išpirkti skolos obligacijų už 3,9 milijardo litų ir priedo sumokėti 1,1 milijardo litų palūkanų.

Vidaus rinkoje Lietuvos vyriausybės obligacijų emisijos dydis svyruoja apie 50 milijonų litų, ir net jei vyriausybės skolinimosi poreikis yra didesnis, vienu ypu itin didelę sumą (tokią kaip milijardas litų) gauti vidaus rinkoje būtų sunku. Tad dideliems "projektams" finansuoti poreikis yra patenkinamas tarptautinėse rinkose, kur rinkos dalyvių yra daug ir vienu metu surinkti tokią sumą yra sąlyginai paprasčiau. Lietuvos mastu jau stambia laikytina 0,5 ar 1 milijardo eurų skolos emisija nublanksta tarkime su Vakarų valstybių skolinimusi. Vokietijos, Ispanijos ar Italijos skolinamasi suma gali siekti ir 10 mlrd. eurų, kas yra kone visas Lietuvos valstybės metų biudžetas.

Augti greitai - tai 5 ar 15 proc. tempas?

2013 metais Lietuvos BVP paaugo 3,2 proc., o euro zonos BVP smuko 0,4 proc. Taigi, ar tai daug ir kiek augti yra "normalu"? Visų pirma tai priklauso nuo ekonomikos - ar tai išsivysčiusi ekonomika ar dar tik besivejanti. Paprastai pirmos grupės ekonomikų spartus augimas gali būti tiesiog stagnacija kitos grupės standartais. Euro zonos ekonomika geriausiu laikotarpiu yra augusi 3,8 proc., tačiau paprastai jos BVP metinis augimo tempas laikėsi intervale nuo 1 iki 3 proc. Taigi, jei euro zonos ūkis šiemet būtų paaugęs tiek, kiek paaugo Lietuvos, tai iš tiesų būtų stipri plėtra.

Tačiau ar 3,2 proc. yra stipri plėtra Lietuvos ekonomikai? Lietuvos ekonomika laikotarpiu iki krizės augo nuo 5 iki 10 proc. per metus, o beveik 15 proc. nuosmukis 2009 metais ją nubloškė į 2006-uosius metus. Įvertinus visas aplinkybes galima spręsti, kad Lietuvos ekonomikos plėtra po krizės yra ganėtinai sulėtėjusi. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad mūsų BVP sugebėjo paaugti net šalia Vakarų Europos, kuri patyrė recesiją, 3,2 proc. augimas yra pakankamai gera žinia.