Šių priekaištų buvo išsakyta diplomatams susirinkus Ženevoje aptarti sutarties, kuria siekiama išlaikyti kosmosą taikų.

Derybose už uždarų durų dalyvauja 25 šalių, įskaitant JAV, Kiniją ir Rusiją, atstovus. Jie siekia sukurti pagrindą teisiškai privalomam dokumentui, turinčiam užkirsti kelią kosminėms ginklavimosi varžyboms.

Šias diskusijas, truksiančias iki kovo 28 dienos, spaudė surengti Pekinas ir Maskva. Ekspertai sako, kad jos dar gali duoti rezultatų, nepaisant niūrių prognozių apie nusiginklavimo diplomatijos perspektyvas.

Tačiau kalbėdamas per Jungtinių Tautų nusiginklavimo konferenciją JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Yleem Poblete (Jilim Poblet) iškėlė klausimą, ar Kinija ir Rusija nuoširdžiai įsipareigojusios deryboms.

„Kaip galime tikėti, kad (Rusija) rimtai nusiteikusi išvengti ginklavimosi varžybų kosmose, kai būtent jie kuria nuo žemės paleidžiamus priešpalydovinius ginklus?“ – klausė Y. Poblete.

Ji taip pat apkaltino Rusiją siekiant sukurti lazerių, galinčių „apakinti arba pažeisti palydovus“.

Y. Poblete, vadovaujanti Valstybės departamento ginklų kontrolės biurui, šią poziciją išsakė Jungtinėms Valstijoms perėmus rotacinį pirmininkavimą JT Nusiginklavimo konferencijai. Tačiau derybos dėl taikos kosmose vyksta kitoje vietoje Ženevoje.

Kritika Kinijai

Kalbėdama apie Kiniją Y. Poblete apkaltino šią šalį kuriant įvairius priešpalydovinius pajėgumus, įskaitant trikdymo sistemas ir nuo žemės paleidžiamas raketas, galinčias smogti žemosiomis orbitomis aplink Žemę skriejančius palydovus.

Dėl šios priežasties „sunku vertinti Kinijos rūpesčio, kad būtų užkirstas kelias ginklavimosi varžyboms kosmose, tikrumą“, sakė ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau paragino įkurti naujas kosmines pajėgas, o Pentagonas šį mėnesį pateikė Kongresui atitinkamą pasiūlymą.

D. Trumpo pareiškimas, kad Vašingtonas laiko kosmosą „sritimi vykti karams“ daugeliui sukėlė susirūpinimą.

Tačiau ekspertai pabrėžia, kad visos trys minėtos galybės ir visos kosmines programas turinčios valstybės gali daug prarasti, jeigu dabartinės derybos žlugs, nes palydovų technologijos tampa vis svarbesnės tiek civilinėse srityse, tiek karyboje.

Deryboms vadovaujantis Brazilijos ambasadorius prie JT Nusiginklavimo konferencijos Guilherme de Aguiaras Patriota (Giljermė de Agiaras Patriota) ataskaitą parengs tik tuo atveju, jeigu visos šalys pasieks bendrą sutarimą dėl jos turinio.

Jis išreiškė viltį, kad šalys susitars dėl „elementų, galinčių sudaryti būsimos teisiškai privalomos sutarties pagrindą.

Rezoliucija buvo priimta 66 balsais prieš 19, 72 delegacijoms susilaikius, rodo balsavimo rezultatai.

Dokumente reiškiamas „rimtas susirūpinimas dėl Rusijos vykdomo didėjančio Krymo militarizavimo“, taip pat smerkiama tilto per Kerčės sąsiaurį statyba ir jo atidarymas bei „didėjantis Rusijos Federacijos karinis buvimas Juodosios ir Azovo jūrų rajonų, įskaitant Kerčės sąsiaurį, militarizavimo ir tarptautinės laivybos šiose srityse varžymo“.

Taip pat nurodoma, kad tarptautinė bendruomenė „sunerimusi dėl Kryme vykdomų daugelio Rusijos ginkluotųjų pajėgų pratybų, galinčių pabloginti regioninį saugumą ir sukelti regione reikšmingų ilgalaikių neigiamų ekologinių pasekmių“.

Generalinė Asamblėja „primygtinai ragina Rusijos Federaciją baigti tokią veiklą“, sakoma rezoliucijoje.

Rusija aneksavo okupavo ir aneksavo Krymą, kai 2014 metais Kijeve įvykusi provakarietiška Maidano revoliucija nuvertė ankstesnį prorusišką režimą. Pastaruoju metu pusiasalio padėties klausimas vėl paaštrėjo, praeitą mėnesį Azovo ir Juodąją jūras jungiančiame Kerčės sąsiauryje įvykus incidentui, kai Rusija apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus bei areštavo jų įgulas.

Tuo metu Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis sakė, kad Maskva apgailestauja dėl Generalinės Asambljos sprendimo priimti minėtą rezoliuciją.

„Apgailestaujame dėl balsavimo rezoliucijos atžvilgiu rezultatų. Grupė JT narių, visų pirma NATO ir Europos Sąjungos šalys, skatina ukrainiečius imtis naujų nusikaltimų ir provokacijų dėl Vakarų politinių ambicijų“, – sakoma Rusijos atstovybės prie JT „Twitter“ paskyroje paskelbtoje D. Polianskio žinutėje.

Jis pridūrė, kad „Kijevo režimas gauna signalų, kad viskas leidžiama – Rusiją iš anksto apkaltins dėl visų jos nuodėmių ir nusikaltimų“.

„Mes skyrėme daug dėmesio saugumui Baltijos jūros regione. Esame įsitikinę, kad šiame pasaulio rajone nėra kokių nors grėsmių, kurios pateisintų jo militarizavimą“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją po derybų su Suomijos diplomatijos vadovu Timo Soini (Timu Soiniu).

S. Lavrovas sakė, kad per derybas Rusija pasidalijo būgštavimais dėl padidėjusio NATO aktyvumo regione ir NATO infrastruktūros priartėjimo prie Rusijos sienų.

Rusijos ministras pareiškė esąs įsitikinęs, kad visus sąveikos Baltijos jūros rajone klausimus galima ir būtina spręsti pagal dabar egzistuojančius daugiašalius formatus.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) trečiadienį kritikavo Kiniją dėl didėjančio jos karinių galių stiprinimo Kinijosjūroje po to, kai, anot Taivano, Pekinas dislokavo raketas „žemė-oras“ ten esančioje ginčytinoje saloje.

„Kasdien gaunama vis naujų įrodymų apie vieno ar kito pobūdžio militarizavimo didinimą. Tai kelia rimtų susirūpinimų, – sakė J.Kerry žurnalistams. – Mes kalbėjomės su kinais, ir esu įsitikinęs, kad per kelias artimiausias dienas mes turėsime su jais apie tai labai rimtų pokalbių“.

Televizija „Fox News“ pirmoji panešė apie zenintinių raketų paleidimo sistemų dislokavimą praėjusią savaitę Miškingoje saloje Paraselio salyne. Taivano gynybos ministerija vėliau patvirtino šį faktą.

Kinija valdo visą Paraselio salyną, tačiau į jį pretenduoja ir Hanojus bei Taibėjus. Vietnamas laiko Paraselio ir Spratlio salas savo teritorija.

Pranešimas apie dislokuotas raketų baterijas buvo paskelbtas tuo metu, kai B.Obama užbaigė dvi dienas Kalifornijoje trukusį Pietryčių Azijos viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavę lyderiai išreiškė susirūpinimą dėl Pekino karinių pajėgų stiprinimo minėtame strategiškai svarbiame ir išteklių turtingame regione.

„Aptarėme konkrečių žingsnių reikalingumą Pietų Kinijos jūroje, kad būtų sumažinta įtampa“, – sakė B.Obama, ragindamas „sustabdyti ginčijamų teritorijų tolesnį įsisavinimą, naujas statybas ir militarizaciją“.

Vis labiau kategoriškas Kinijos elgesys tuose tarptautinei laivybai itin svarbiuose vandenyse buvo viena iš pagrindinių temų per diskusijas Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikime, vykusiame didelėje Kalifornijos dykumų viloje „Sunnylands“.

Bendrame pareiškime B.Obama ir 10 ASEAN lyderių pareikalavo „taikaus sprendinio“ daugybei teritorinių ginčų dėl salų, atolų ir rifų Pietų ir Rytų Kinijos jūrose.

JAV prezidentas stengėsi suburti neformalią Ramiojo vandenyno regiono sąjungininkų koaliciją, kuri spaustų Pekiną laikytis įstatymų viršenybės, viliantis, kad Kinija nenorės būti vaizduojama kaip regioninė peštukė.