Ketvirtadienį į laikinosios komisijos posėdį atvykęs M. Dūda teigė atidžiai perskaitęs Seimo nutarimą, kur nurodyta, ką ši komisija tiria.

„Šioje apimtyje (..) jokių duomenų pateikti jums negaliu, nes jų neturiu“, – pareiškė M. Dūda.

„Jokių duomenų apie suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką politiniams procesams aš neturiu, apie interesų grupių poveikį teisėkūros procesui aš neturiu, interesų grupių poveikį vadovams, jų rinkimui, skyrimui ar veiklai aš tikrai neturiu, lygiai taip pat aš neturiu jokių duomenų apie neteisėtą įtaką valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovas ir taip toliau“, – tvirtino buvęs pareigūnas.

Jis tvirtino tarnybą prokuratūroje 2013 metais palikęs savo noru, o kalbėjimą apie tai lėmusias priežastis jis vadino emocijomis.

M. Dūda teigė, kad tokius dalykus galėtų aptarti privačiame pokalbyje, o ne oficialiame komisijos, turinčios konkrečius įgaliojimus, posėdyje.

Buvęs prokuroras, dabar dirbantis advokatu į Seimo komisijos posėdį kviestas, remiantis buvusio jo kolegos prokuroro Juliaus Rėksnio liudijimu.

Šis anksčiau komisijai pasakojo, kad M. Dūda jam skundėsi, jog buvo iškviestas pas aukštesnįjį prokurorą ir sulaukęs nurodymo nenutraukti ikiteisminio tyrimo dėl galimo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo Lietuvoje.

J. Rėksnys tvirtino, kad M. Dūda minėjo, jog jam buvo pateiktas sąrašas asmenų, kuriems jis turėjęs pateikti įtarimus.

„Joks sąrašas man nebuvo pateiktas“, – ketvirtadienį Seimo komisijai sakė buvęs pareigūnas.

M. Dūda atsisakė komentuoti J. Rėksnio išsakytus teiginius. Jis pabrėžė su J. Rėksniu neaptarinėjęs savo atliekamų ikiteisminių tyrimų detalių.

„Aš neketinu vertinti mano buvusio kolegos jums duotų paaiškinimų“, – teigė M. Dūda.

Buvęs prokuroras patvirtino, kad dirbant prokuroru jo ir aukštesnio prokuroro, prokuratūros vadovų nuomonės, požiūriai buvo išsiskyrę, tačiau ginčų dėl darbo jis sakė nelaikąs neteisėtu spaudimu.

„Aš manau, kad ne (nebuvo bandymų palaužti jo stuburo – BNS). Buvo nesutarimų ir skirtingų požiūrių, kartais apie tai diskutuodavome, kartais karštai ir aštriai. Ir ką. Ar tai poveikis? Jeigu būtų poveikis, kurį aš vertinčiau kaip neteisėtą poveikį, aš vienareikšmiai būčiau ėmęsis atitinkamų teisinių priemonių“, – kalbėjo M. Dūda.

Laikinosios Seimo komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė po posėdžio žurnalistams sakė, kad bus ieškoma kitų liudytojų, ar M. Dūdai buvo daromas spaudimas nenutraukti ikiteisminio tyrimo dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje.

„Turime du asmenis, kurie patvirtindami savo liudijimo tikrumą ir būdami informuoti dėl melagingų parodymų, liudijo visiškai priešingai. Žiūrėsime, ieškosime kitų įvardytų asmenų, nes prokuroro J. Rėksnio įvardyti buvo kiti asmenys, kurie taip pat galėtų būti liudininkais ir tikrinsime tą informaciją“, – teigė A. Širinskienė.

Ji sakė, kad komisija kreipsis į prokuratūrą medžiagos, kurią ši surinko atlikdama savo tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio prokurorams.

Seimo laikinoji komisija padėtimi prokuratūroje susidomėjo po dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijų ir prokurorų interviu apie keliamas abejotinas bylas, politinę įtaką ir generalinio prokuroro Evaldo Pašilio veiklą.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu nepagrįstais vadino teiginius apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimo. Anot jos pranešimo, J. Rėksnio viešai pateikta informacija buvo patikrinta ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos įtakos.

„Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis įtikinėjo, kad negalima tos bylos nutraukti, siūlė eiti parūkyti 20 minučių ir persigalvoti, (...) siūlė bet kokį postą pasirinkti, į kurį bus paskirtas, siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą, nes tai nepatiks Prezidentūrai“, – neteisėtą poveikį politikams ir valstybės tarnautojams tiriančiai Seimo komisijai trečiadienį liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.

Jis tvirtino, kad jam tai pasakojęs tuomet minėtą ikiteisminį tyrimą atlikęs tuometinis Generalinės prokuratūros prokuroras, dabar advokatas Mindaugas Dūda. J. Rėksnio manymu, tuos žodžius galima įrodyti, juoba, kad juos girdėjo daugiau žmonių.

Prokurorų profsąjungos atstovo teigimu, M. Dūda minėjo, kad kai D. Raulušaitis įtikinėjo jį nenutraukti tyrimo, jam buvo duotas popieriaus lapas su pavardėmis, kam reikėtų pateikti įtarimus CŽV byloje.

„Kai įtikinėjo jį tęsti tą tyrimą, jam buvo duotas lapas su šešioms ar dešimt, ar dvylika pavardžių, kuriems žmonėms turėto būti pateikti įtarimai. Kiek pamenu, sakė, kad ten buvo Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus pavardės, buvusių saugumo darbuotojų. Berods, M. Dūda užsiminė ir apie prezidentą Valdą Adamkų“, – pasakojo J. Rėksnys.

Anot jo, M. Dūda minėjo, kad pati vadinamojo CŽV kalėjimo byla buvo „tuščia“, „paremta spėlionėmis“, „be įrodymų“.

„Jis atsisakė tą daryti (pateikti įtarimus – BNS). Jis pasakė, kad jeigu jūs duosite man tokį nurodymą raštu, aš jį vykdysiu, bet jeigu jūs man tokio nurodymo neduosite raštu, tai sako, aš žinau, kas bus, aš liksiu kraštinis ir liksiu kaltas“, – Seimo komisijai pasakojo J. Rėksnys.

Kaip Dūda sakė, tyčiojosi, kaip galėjo.

Anot jo, buvęs kolega minėjo, kad dėl CŽV bylos sulaukęs ir persekiojimo, jo žmonai buvo pateikti įtarimai Krepšinio federacijos byloje.

„Kaip Dūda sakė, tyčiojosi, kaip galėjo“, – prisiminė J. Rėksnys.

Advokatei Dianai Dūdienei buvo pateikti įtarimai Lietuvos krepšinio federacijos byloje, susijusioje su pasirengimu Lietuvoje vykusiam Europos vyrų krepšinio čempionatui 2011 metais. Tačiau po kurio laiko byla teisininkei nutraukta, o prokurorei Aurelijai Gališanskytei skirta nuobauda už neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą.

Kvies M. Dūdą liudyti

D. Raulušaitis generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjo 2010 – 2015 metais.

Generalinė prokuratūra teigia, kad viešai išsakyti teiginiai apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimų yra nepagrįsti.

Seimo tyrimui vadovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė trečiadienį žurnalistams sakė, kad M. Dūda bus kviečiamas liudyti į kitą posėdį.

2014-ųjų gruodį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie slaptus CŽV įkalinimo centrus. Ataskaitoje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose.

2014-aisiais po teismų sprendimų Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, 2015-aisiais prie jo prijungė atnaujintą tyrimą dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo. Tyrimas vyksta iki šiol, įtarimai niekam nepateikti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai gegužę paskelbė, kad CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti Lietuvoje veikė 2005–2006 metais. Dėl neteisėto kalinimo jame Lietuvos Vyriausybė įpareigota išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah (Abu Zubaida). Jis įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios išpuolių ir šiuo metu yra kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.

Bylos būdavo paimamos

Trečiadienį J. Rėksnys taip pat teigė, kad kai kurios bylos būdavo vežamos į Prezidentūrą. Jis tvirtino, kad ten keliavo garsioji Garliavos pedofilijos byla.

„Aš žinojau iš tam tikrų žmonių, iš (prokurorės – BNS) Danutės Blažienės žinojau, kad bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą. Ta byla. (...) Tam tikros bylos gulėjo pas generalinį prokurorą seife po 8 – 9 mėnesius“, – pasakojo J. Rėksnys.

Pagrindinė problema valstybėje, kad prokurorai nebeturi stuburo, tai yra patogūs žmonės.

„Pagrindinė problema valstybėje, kad prokurorai nebeturi stuburo, tai yra patogūs žmonės“, – sakė jis.

Kitas Seimo komisijai liudijęs kitas prokuroras Gintaras Jasaitis teigė asmeniškai nesusidūręs su poveikiu jo sprendimams.

Jis sakė kartą vykęs į Prezidentūrą atsiimti bylos.

„Teko pas prezidentą Rolandą Paksą važiuoti atiminėti operatyvinio tyrimo bylą dėl „Alitos“ privatizavimo, kurią VSD pareigūnai buvo nuvežę. Buvo toks dalykas, kad vežiojo į Prezidentūrą bylas, bet vėlesniais laikais... Galiu pasakyti labai paprastai, jeigu prezidentas Valdas Adamkus norėdavo kokį nors procesą aptarti, jo tarnybos paskelbdavo, kad bus toks klausimas, sukviesdavo visus pareigūnus, pasišnekėdavome ir tada darydavo pareiškimus“, – sakė G. Jasaitis.

Jis savo ruožtu atkreipė dėmesį į nepotizmo apraiškas Generalinėje prokuratūroje, skiriant asmenis į pareigas. Anot G. Jasaičio, generalinio prokuroro dukters krikštatėvio paskyrimas Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru nėra vienintelis atvejis.

„2017 metais karjerą padaro vieno generalinio prokuroro pavaduotojo žmona atrankoje Generalinėje prokuratūroje, kurios balai buvo mažesni. Praėjus metams, kito generalinio prokuroro pavaduotojo žmona lygiai taip pat padaro karjerą, nebūdama pirmoji atrankoje. Vyksta vyriausiųjų prokurorų atrankos, kurie vieni dalyvauja. Kokia čia atranka, jeigu vienas dalyvauja?“ – vardijo prokuroras.

Kaip ydingas G. Jasaitis nurodė ir pareigūnų atrankas į Eurojustą, Europos prokuratūrą.

„Generalinis prokuroras sudaro komisiją atrankai atstovauti Eurojuste. Toje atrankoje dalyvauja generalinio prokuroro pavaduotojas, kurį iš esmės vertina jo pavaldiniai. Lygiai taip pat vykdoma atranka į Europos prokurorus, kai pavaldiniai vertina, kuris prokuroras turi ten būti atrinktas. (...) Kaip gali pavaldiniai savo vadovą vertinti balais?“ – stebėjosi pareigūnas.

Seimo laikinoji komisija padėtimi prokuratūroje susidomėjo po dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijų ir prokurorų interviu apie keliamas abejotinas bylas, politinę įtaką ir generalinio prokuroro Evaldo Pašilio veiklą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė straipsnius „Lietuvos ryte“ apie prokuratūros sistemą pavadino spaudimu teisėsaugai. Ji atkreipė dėmesį, kad vienas iš laikraščio savininkų Gedvydas Vainauskas yra teisiamųjų suole.

Šmėsčioja Darbo partija

Kartu su buvusia Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiąja prokurore R.Aliukoniene į teisiamųjų suolą sėdo ir kelių ženklinimo bendrovės "Kasandros grupė" savininkas Arūnas Cicėnas.

Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

R.Aliukonienei taip pat atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme.

Abu kaltinamieji, teisėsaugos teigimu, susitarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjui Viktorui Aidukui duoti kyšį, kad jis paveiktų LAT kolegiją priimti palankų sprendimą Vytautui Gapšiui, nagrinėjant Darbo partijos bylą kasacine tvarka Aukščiausiajame Teisme.

Kalbėjosi tik apie šampaną?

Teismui buvo pateikti telefoninių pokalbių įrašai tarp R.Aliukonienės ir jos bičiulio A.Cicėno.

Pokalbiuose pareigūnai įžvelgė konspiracinių frazių, nors pati R.Aliukonienė teigė, kad kalbėta tik apie šampaną.

Abu bičiuliai nuo 2016 m. spalio pradžios iki gruodžio pabaigos bendravo ir elektroninėmis ryšio priemonėmis. Be to, ne kartą buvo susitikę įvairiose Vilniaus kavinėse, kur esą aptarinėjo galimą teisėjo papirkimą.

Nuo pat pradžių savo kaltės nepripažinę kaltinamieji tokios pozicijos laikėsi ir teisme.

Be kita ko, R.Aliukonienė teismą įtikinėjo, kad jos susitarimai ir susitikimai buvę tik blefas, žaidimas su A.Cicėnu, įrašytų pokalbių turinį vadino noru pasipuikuoti savo ryšiais prieš A.Cicėną.

Pastarasis teigė nesupratęs nei pokalbių turinio, nei ko iš jo norima, nors kaimynei taip pat gyrėsi, jog gerai pažįsta V.Gapšį.

Tačiau visai ką kita atskleidė byloje esantys pokalbių įrašai, kai buvo įvardyta kyšio suma, buvo susitarta dėl konspiracinių žodžių ir frazių naudojimo žinutėse.

"Kaltinamųjų kaltė, jog veikdami bendrai jie rengėsi pareikalauti didesnio negu 250 MGL vertės dydžio kyšio už jų pastangas paveikti, yra įrodyta. Kolegija mano, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nusikalstami, kad jie neblefavo ir nebuvo jokio žaidimo bei apgaudinėjimo, nes jie realiai tarėsi dėl inkriminuojamos veikos padarymo", – akcentavo teisėjų kolegijos pirmininkas Eduardas Maškevičius.

Kyšio neįdavė

LAT teisėjas V.Aidukas apklaustas kaip specialusis liudytojas. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą.

Šiuo metu jau pensijoje esantis buvęs teisininkas teisme aiškino, kad su R.Aliukoniene dirbo Vilniaus universitete, tačiau tikino, kad nesibičiuliavo.

O štai buvęs Seimo narys V.Gapšys liudijo, kad su teisiamuoju verslininku A. Cicėnu esąs gerai pažįstamas, jie net draugavę šeimomis, tačiau jau po apklausos sakė, kad šiuo metu draugystė yra nutrūkusi.

Generalinė prokuratūra skelbė, jog buvęs Seimo narys V.Gapšys byloje liko liudytoju, tačiau jo atžvilgiu "duomenys yra šiek tiek kitokie".

"Mūsų nuomone, V.Gapšys pagal turimas aplinkybes turėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai", – yra konstatavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Meškauskas.

2016 m. gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją, ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą.

V.Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

Namuose atliko kratą

Buvusi Vilniaus apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausioji prokurorė R.Aliukonienė gali pasigirti savo ryšiais.

Šią moterį uostamiestyje vykusiame teismo procese gynė jos buvęs kolega, Generalinės prokuratūros prokuroras M.Dūda.

Būtent šis prokuroras, tuomečio generalinio prokuroro Algimanto Valantino pavedimu kuravo tarnybinį patikrinimą dėl advokatų profesinės bendrijos "Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai" skundo.

Advokatų kontoros vadovybė skundėsi dėl įmonės patalpose Vilniuje atliktų Kauno finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) kratų.

Tą kartą teisėsaugos dėmesio sulaukė R.Aliukonienės vyras Rimantas Aliukonis, tuo metu dirbęs šioje advokatų kontoroje.

2009 m. lapkričio 4-osios vakarą prokurorės bute FNTT pareigūnai atliko kratą. Krata atlikta ir jos sutuoktinio darbo vietoje, automobilyje.

Tiesa, prokurorė su kratomis nebuvo susijusi.

Vilniuje kilo sumaištis

Kratos advokatų kontoros "Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai" darbuotojo ir prokurorės namuose sukėlė sumaištį Generalinėje prokuratūroje – procesinius veiksmus Kauno pareigūnai esą atliko be generalinio prokuroro žinios.

Ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl sukčiavimo ir pasikėsinimo papirkti valstybės tarnautoją buvo pareikšti keliems asmenims, kontroliavo Kauno miesto apylinkės prokuratūra.

Tačiau norint atlikti kratas pas advokatą, juo labiau prokuroro namuose, reikalingas specialus leidimas.

Todėl A.Valantinas pareikalavo visą ikiteisminio tyrimo medžiagą pristatyti į Generalinę prokuratūrą.

Nusikaltimo neįžvelgė

Paaiškėjo, kad tąkart Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės vyrui mesti įtarimai dėl pasikėsinimo papirkti valstybės tarnautoją buvo nepagrįsti, o ikiteisminio tyrimo teisėjas neteisėtai leido atlikti kratas.

"Ikiteisminis tyrimas R.Aliukoniui buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių", – taip konstatavo tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras M.Dūda, susipažinęs su perimtos bylos medžiaga.

Buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno prokurorų ir FNTT Kauno skyriaus pareigūnų veiksmų teisėtumo.

Beveik visi kratą atlikę pareigūnai buvo nubausti. Kai kurių jų atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Pats R.Aliukonis FNTT kratas portalui "Delfi" įvardijo kaip teisėsaugos iniciatyvą.

"Teismas pripažino, kad kratos ir visi veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Tebuvo padarytas šou", – tąkart aiškino prokurorės vyras.

Sumos ir turtai – stulbinantys

FNTT tuomet atliko tyrimą, kuris buvo susijęs su Kauno verslininku Vladislavu Prilepskiu.

Esą jis iš savo verslo partnerių pasiskolino 5 mln. JAV dolerių naftos produktams įsigyti, tačiau pinigų negrąžino.

Kaip pernai skelbta portale lrytas.lt, suimtą verslininką ėmėsi ginti du advokatai, kurių vienas ir buvo R.Aliukonis. Netrukus V.Prilepskis išėjo į laisvę.

Buvo pasklidusios kalbos, neva vienam asmeniui galėjo būti perduota 40 tūkst. eurų papirkti ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Tačiau rasti šių pinigų FNTT pareigūnams nepavyko.

Ten pat irgi skelbta, kad 2012 m. prokurorės R.Aliukonienės šeimos turto vertė siekė įspūdingą sumą – 753 tūkst. eurų.

Esą vien 2011-aisiais į įvairius šalies bankus padėta 123 tūkst. eurų indėlių. Taip pat buvo pratęstas ir kelių dar anksčiau padėtų indėlių, kurių suma – 102 tūkst. eurų, terminas.

Aliukoniai – darbštūs žmonės, kuriems, matyt, iš tiesų sekėsi kaupti turtą.

Iš 2000 m. rugpjūčio 21 d. išduotos Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad šeimos turtas ir piniginės lėšos jau tada sudarė 69 930 eurų – 241,4 tūkst. litų.

M.Dūda, baigęs karjerą Generalinėje prokuratūroje, šiuo metu dirba būtent "Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai" advokatų profesinėje bendrijoje.

Taigi, jei tikėsime žiniasklaidoje pateiktais 2012-ųjų duomenimis, per 11 metų sutuoktinių turtas padidėjo daugiau nei 10 kartų.

Vienija studijų pažintys

Buvęs R.Aliukonienės kolega M.Dūda, baigęs karjerą Generalinėje prokuratūroje, šiuo metu dirba būtent "Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai" advokatų profesinėje bendrijoje.

Šią advokatų kontorą yra įkūręs buvęs vidaus ir teisingumo ministras Vytautas Markevičius bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Laimos Gerasičkinienės vyras Vladas Gerasičkinas.

V.Markevičius, V.Gerasičkinas ir A.Valantinas yra kurso draugai, kartu studijavę Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

Iš prokuratūros sistemos pasitraukę Mindaugas Dūda ir Kęstutis Betingis tapo advokatais.

Liepos pabaigoje jie davė advokatų priesaikas Teisingumo ministerijoje.

Advokato veikla jie galės užsiimti, kai bus įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą.

M.Dūda iki šių metų liepos pabaigos dirbo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru. Prokuroru jis buvo nuo 1996 metų. Pareigūnas teigė iš tarnybos pasitraukęs, nes kardinaliai išsiskyrė jo ir prokuratūros vadovybės požiūris į procesinę prokuroro veiklą bei savarankiškumą, taip pat ir į karjeros galimybes šioje institucijoje.

K.Betingis prokuratūrą paliko liepos viduryje. Jis ėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas. Šiai įstaigai K.Betingis vadovavo 11 metų. Prieš tai jis buvo generalinio prokuroro pavaduotojas.

K.Betingis tarnybą paliko, nes generalinis prokuroras Darius Valys atsisakė jį skirti Kauno apygardos prokuratūros vadovu dar vienai kadencijai, nepaisant to, kad jis laimėjo skelbtą konkursą į minėtas pareigas.