„Tik aikštelėje pastebėjau, kad aplink – raudonplaukiai“, – prisiminė savo nuostabą, kino aikštelėje pamatęs raudonai kaštoninį M. Papinigio plaukų atspalvis ir ryškiu ugnies šuoru virtusią blondinės T. Vaškevičiūtės šukuoseną.

Kostiumuotą biurokratą filme įkūnijusiam M. Papinigiui raudona jo plaukų spalva visai patiko.

„Ir draugė sakė, kad gražu, užtat aš dar visus metus vaikščiojau ryžas ir labai laimingas“, – juokėsi ir pasakojo, kad tamsius plaukus paversti raudonais kirpėjai pavykę pakeisti iš antro karto. Kokia bus jo plaukų spalva, režisierius neperspėjo, tačiau siurprizas neišgąsdino.

„Man irgi atrodo, kad raudoni plaukai filmo personažui pridėjo įtartinumo. Na, kur tai matyta – biurokratas su tvarkingu kostiumu ir raudonais plaukais!“ – ironizavo Mindaugas, o Emilis atitarė, kad jam būtinai reikėjo Mindaugą atitraukti nuo šiam stipriai iš filmo „Zero“ prilipusio Vovos personažo.

„Piktųjų kartoje“ prie merės negalėjau sodinti Vovos, – sakė režisierius, – jos komandoje turėjo dirbti visai kitoks žmogus“.

Mindaugas pasakojo, kad gyvenime pažįsta nemažai raudonplaukių. Ir visi jie pasižymi ypatingomis charakterio savybėmis. Aktorius Andrius Paulavičius, jo geras draugas, pavyzdžiui, yra labai raudonplaukis ir labai ypatingas. O kaip ypatingai dainuoja Erica Jennings!

Ieva Jūra nuotr.

Raudonplauke „Piktųjų kartoje“ tapusiai T. Vaškevičiūtei visai nesvarbu, kaip ji atrodo ekrane, kur kas svarbiau režisieriaus įsivaizdavimas, idėja ir kokį personažą jie kartu lipdo. „Piktųjų kartoje“ Tomos veikėja – už įtakingo vyro ištekėjusi, bet ir meilužių pasiūlymams atvira, vulgari provincijos raudonplaukė Loreta, dieną pradedanti šampano buteliu. Jos veide turėjo atsispindėti menko intelekto moteris, pasirinkusi patogų ir nesvarbu, kad neišsipildžiusį gyvenimą.

Ir vis dėlto, raudoni plaukai šiek tiek sujaukė aktorės gyvenimą.

„Tie, kurie sako, kad raudoni plaukai man tinka – nemėgsta manęs“, – juokavo ir prisipažino niekaip neįpratusi tokią save matyti veidrodyje: „Net jei, kaip sakė, tokia plaukų spalva man tinka, ji mane tiesiog slėgė“.

Pasibaigus „Piktųjų kartos“ filmavimams, Toma skubėjo grįžti prie įprastos šukuosenos ir plaukų spalvos.

„Daug plaukų netekau, tačiau bent jau spalvą atgavau“, – juokėsi įspūdingą vaidmenį E. Vėlyvio filme sukūrusi aktorė.

Filmą „Piktųjų karta“ kūrė kompanijos „Kino Kultas“ prodiuseriai Daiva Varnaitė-Jovaišienė, Asta Liukaitytė, Donatas Šimukauskas. Scenarijaus autoriai – E. Vėlyvis ir Jonas Banys, operatorius Feliksas Abrukauskas, kino dailininkė – Polina Rudčik, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Kipras Mašanauskas, garso režisierius – Artūras Pugačiauskas, spalvų korekcija – Jonas Sunklodas, montažo režisieriai E. Vėlyvis ir Darius Šilėnas.

Filme vaidina aktorių žvaigždynas: Vytautas Kaniušonis, Ingeborga Dapkūnaitė, Ainis Storpirštis, Vaidotas Martinaitis, M. Papinigis, T. Vaškevičiūtė, Dontas Šimukauskas, Saulius Siparis, Elvyra Žebertavičiūtė, Dalia Michelevičiūtė, Marius Repšys ir kiti. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.

Ir kas kitas tai darytų, jei ne M. Papinigis? Mėgstamas kino režisieriaus E. Vėlyvio aktorius, jo filmų talismanas. Nors „Piktųjų kartoje“ jo personažas stipriai skiriasi nuo tų, kuriuos jam tekę vaidinti E. Vėlyvio filmuose, su rubliais į Vilniaus Gedimino prospektą jis išėjo nepakeitęs savo grėsmingo stiliaus – ant galvos užsmauktas džemperio kapišonas ir kruvini rubliai rankose.

Kodėl kruvini? Atsakymo į šį klausimą aktoriui nereikia ieškoti, jam juk viskas aišku: „O ar yra nekruvinų rublių?! Argi dar kam kyla abejonių, kai vyksta karas Ukrainoje?“

Mindaugo atmintyje sovietinio gyvenimo realijos – lyg išblukęs popieriaus lapas. Jam buvo vos šešeri, kai prasidėjo lietuvių kova už nepriklausomybę, – jokių slaptų ryšių, sandorių ir KGB šmėklų jis, žinoma, neprisimena. Gal tik ledų porcijos kaina likusi atmintyje. „Už rublį galėjau nusipirkti penkias porcijas ledų“, – prisiminė.

S. Miežytės nuotr.

Galima išduoti, kad kino filme „Piktųjų karta“, kuris šalies kino ekranuose pasirodys nuo spalio 14 dienos, Mindaugas vilkės kostiumą. Pats Mindaugas, paklaustas apie „geriečio“ vaidmenį, juokauja nežinantis, ką reiškia vaidinti blogiukus – paprastai kine jo personažas tik turi daugybę jam ar jo pozicijai oponuojančių veikėjų. „Bet šįkart gali būti kitaip, kas ten žino – Emilio filmuose pabaiga niekada nebūna vienareikšmė.“

Kad ir su naujuoju E. Vėlyvio filmo pavadinimu, nemažas sovietinių rublių atspaudų pluoštelis liko M. Papinigio rankose. „Žmonės bėgo nuo manęs, supratau, kad vien rublių pavadinimas jiems kelia siaubą“, – sakė aktorius.

E. Vėlyvis savo naujausiame filme „Piktųjų karta“ žiūrovą kviečia į mažą, gražų ir tvarkingą provincijos miestą. Vietinis jo elitas – policijos komisaras, prokuroras, teisėjas, merė – seni draugai, buvę bendražygiai. Miestelio ramybę sudrumsčia netikėta prokuroro mirtis. Įkalčiai rodo savižudybę, tačiau ne visi klausimai atsakyti, o senos, purvinos, iš sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų atklydusios paslaptys ima lįsti viena po kitos.

„Piktųjų karta“ – ne tik tamsus, skandinaviško stiliaus trileris, kuriame įtampa išlaikoma iki paskutinės akimirkos, bet ir aštri šiuolaikinės Lietuvos visuomenės kritika, pasišaipymas iš politinio elito, mėginimas suprasti, kaip sovietinio režimo traumos nuodija dabartinį mūsų gyvenimą ir daro mus piktus.

Scenarijų filmui režisierius E. Vėlyvis kūrė kartu su savo filmų scenaristu Jonu Baniu. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Vytautas Kaniušonis, Ainis Storpirštis, Toma Vaškevičiūtė, Ingeborga Dapkūnaitė, Vaidotas Martinaitis. Filme žiūrovai taip pat išvys aktorius Dalią Michelevičiūtę, Gretą Petrovskytę, Valentiną Krulikovskį, Marių Repšį, Elzę Gudavičiūtę, Žilviną Tratą, Sakalą Uždavinį, Saulių Siparį ir, žinoma, M. Papinigį. Filmo operatorius – Feliksas Abrukauskas (LAC), dailininkė – Polina Rudchik, kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė, muzika – Kipro Mašanausko. Filmą „Piktųjų karta“ kuria kompanijos „Kino Kultas“ prodiuseriai Daiva Varnaitė-Jovaišienė, Asta Liukaitytė, Donatas Šimukauskas. Filmo „Piktųjų karta“ kūrimą finansavo Lietuvos kino centras bei privatūs investuotojai.

Prokuroras Stanislavas Barsulas aktoriams Vitalijui Cololo, Mindaugui Papinigiui, Ainiui Storpirščiui pasiūlė skirti po 7 tūkst. eurų baudas, o režisieriui Emiliui Vėlyviui – 10 tūkst. eurų baudą. 

Jie kaltinami trukdymu atlikti religines apeigas.

Kaip po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras, aktoriams pasiūlytos bausmės mažesnės už vidutines. Siūlant bausmes atsižvelgta ir į tai, kad šis šou nesukėlė sunkesnių materialinių pasekmių.

„Konstitucijoje teigiama, kad teisinės valstybės principas yra kad žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir nepažeisti kitų žmonių teisių“, – per posėdį Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose sakė prokuroras.

Jis pažymėjo, kad Žolinių atlaidai Turgeliuose yra viena svarbiausių švenčių, tai patvirtina, jog į juos atvyko svečiai ne tik iš rajono administracijos, bet ir iš užsienio.

„Liudytojų apklausa ir žiūrėtas įrašas patvirtina, kad nė vieno žodžio, nė vienos minties nebuvo apie menamą pedofilijos skandalą“, – kalbėjo S. Barsulas. Kaltinamieji savo elgesį aiškino būtent noru atkreipti dėmesį į dvasininkų nusikaltimus.

Anot prokuroro, buvo sutrikdytos tikinčiųjų maldos. Toks kaltinamųjų elgesys privertė kunigą nutraukti išpažinčių klausimą.

„Daugelis kaltinamųjų šį šou vertino, kaip tikinčiųjų jausmų įžeidimą“, – teigė prokuroras.

Režisieriaus ir aktorių gynėjo prašymų buvo peržiūrėtas ir įrašas iš šou „Siemens Arenoje“, jame vaizduojamas kunigo išnaudojamas vaikas.

Staiga atvažiavo juoda mašina su kunigais. Aš galvojau, kad čia popiežius iš Afrikos.

Be to, prie bylos prijungti V. Cololo teigiamai charakterizuojantys raštai iš Lenkijos, juose aktoriui dėkojama už darbą organizuojant parodas ir renginius.

Tardami paskutinį žodį kaltinamieji savo pozicijos nepakeitė ir teigė norėję atkreipti dėmesį į pedofilijos skandalus bažnyčioje.

Aktoriai ir režisierius kaltinami sąmoningu apeigų bažnyčioje sutrikdymu per praėjusių metų rugpjūtį vykusią Žolinės šventę. Šie maldos namai Šalčininkų rajone yra gausiai lankomi lenkų tautybės tikinčiųjų.

Į Turgelių miestelyje esančią bažnyčią užėjo trys dvasininkais persirengę vyrai – aktoriai V. Cololo, M. Papinigis ir A. Storpirštis.

Jie lenkų kalba pasakojo apie „Siemens“ arenoje vyksiantį renginį „Zero live show“, į pamaldas susirinkusiems tikintiesiems siūlė ir dalino netikras suktines.

Tuo metu bažnyčioje vyko bendra tikinčiųjų rožinio malda, išpažinčių klausymas.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Dauguma liudytojų neslėpė nuoskaudų

Bylą nagrinėjant teisme iš viso apklausta 14 liudytojų, dauguma jų šį performansą vertino neigiamai.

„Staiga atvažiavo juoda mašina su kunigais. Aš galvojau, kad čia popiežius iš Afrikos“, – per apklausą antradienį sakė įvykio metu prie bažnyčios buvusi Vladislava Šilobrit.

Tokio masto išpuolio mūsų krašte dar nebuvo.

Ji teigė, kad labai norėjo popiežiaus drabužiais apsirengusiam aktoriui nuo galvos nuplėšti kaukę.

„Aš daug kalbėjau su žmonėmis, kai kuriuos buvo labai sunku nuraminti. (...) Man gaila, kad egzistuoja tokie artistai“, – pridūrė ji.

Anot jos, šio šou bažnyčioje metu buvo įžeistas Dievas.

„Aš tik sušaukiau: čia chuliganai, kvieskite policijai“, – prisiminė senolė.

Anksčiau parodymus duodamas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas teigė, kad tokio išpuolio Šalčininkų krašte dar nėra buvę.

Anot jo, aktoriai sutrikdė vieną iš didžiausių švenčių krašte.

„Šokas, nerimas. Turėjau raminti aplink sėdinčius žmones. Tokio masto išpuolio mūsų krašte dar nebuvo“, – pažymėjo jis.

Kunigas Janas Mackevičius teismui taip pat yra sakęs, kad šis performansas jam sukelia nemalonius atsiminimus.

„Čia viskas buvo be mūsų žinios, mes nieko iš anksto nežinojome. Čia ne teatro scena, o maldos namai, čia žmonės renkasi melstis“, – tvirtino dvasininkas.

Panašios pozicijos laikėsi ir kiti liudytojai.

Norėjo atkreipti dėmesį į dvasininkijos problemas

Per apklausą teisme režisierius E. Vėlyvis yra sakęs, kad jis buvo šou bažnyčioje idėjos autorius.

„Sukūriau visą koncepciją, kurioje sudalyvavo mano kolegos. Noriu pabrėžti, kad idėjos turinyje nebuvo nei užuominų, nei minčių apie tuos kaltinimus, kuriuos išgirdome iš prokuroro. (...) Neturėjome jokio tikslo sutrikdyti apeigas, pažeisti tikinčiųjų laisves“, – tvirtino režisierius.

Anot jo, ši meninė akcija negalėjo sutrikdyti apeigų.

E. Vėlyvis buvo pažymėjęs, kad performansu siekta atkreipti dėmesį į dideles dvasininkijos problemas, 2018 metais kilusius pedofilijos skandalus Lenkijoje.

Kunigo leidimo šiai akcijai gauta nebuvo.

Pasak režisieriaus, „Zero live show“ renginys susijęs su opiomis problemomis tiek teisėsaugoje, tiek politikoje, tiek visuomenėje. Todėl šio pasirodymo metu buvo kviečiama atvykti į organizuojamą renginį.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

„Apie tai (pedofiliją bažnyčioje – BNS) reikia daug kalbėti, (...) mes kviečiame visus prisijungti ir sakome netylėkite“, – kalbėjo E. Vėlyvis.

Panašios pozicijos laikosi ir kiti aktoriai. Jie kaltės nepripažįsta ir teigia, kad siekė atkreipti dėmesį į problemas bažnyčios viduje.

Kalba apie politikų įsikišimą

Po teismo posėdžio E. Vėlyvis priminė, kad tyrimas dėl pasirodymo bažnyčioje iš pradžių buvo nutrauktas, o vėliau atnaujintas.

Anot jo, į šia diskusiją buvo įsikišę ir aukšto rango politikai.

„Kas galėtų paneigti, kad bylos nagrinėjimas ir šis teismo procesas nėra kieno nors kuruojamas?“ – kalbėjo E. Vėlyvis.

„Atsimenant kaip Adomėnas (Mantas Adomėnas – BNS) šokinėjo“, – pridūrė režisierius.

Režisierius teigė, kad bylai atnaujinti įtakos galėjo turėti politikų spaudimas.

Po įvykio bažnyčioje Seimo narys M. Adomėnas socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi, kad nepakankamai rimtai reaguojama į aktorių šou.

„Nežinau, kas didesni šmikiai – Vėlyvis su savo šutve, besityčiodami iš žmonių tikėjimo ir tradicijų (iš šitų beprasmiška tikėtis padorumo ir skonio), ar žurnalistai, ramiu veidu reklamuodami tai kaip dar vieną smagią šou verslo iniciatyvą. Gėda“, – rašė jis.

Čia susirinko ne tik visas seriale vaidinančių aktorių žvaigždynas - Josifas Baliukevičius, Mindaugas Papinigis, Marius Repšys, Mantas Vaitiekūnas, Gabrielė Malinauskaitė, Gelminė Glemžaitė ir daugybė kitų aktorių, LNK televizijos bei serialą kuriančios kompanijos „Urbs TV“ atstovai, tarp kurių ir režisierius Džiugas Siaurusaitis bei scenaristas Edvinas Kalėda.

Serialo „Rimti reikalai“, kurio premjera televizijos eteryje - jau rugsėjo 3-ąją 20.30 val., pristatymui sporto salė su kovos narvu ir raumeningais vyrukais pasirinkta neatsitiktinai. Viena vertus, čia savo prakaitą lieja ir sportinę formą dėl serialo tobulina ne vienas „Rimtų reikalų“ aktorius, tarp kurių ir raumeningasis sporto salės savininkas reperis Vytautas Medineckas-Ironvytas, ir raudonplaukis Andrius Paulavičius. Kita vertus, kriminaliniame seriale žiūrovai išvys daug persipinančių siužetinių linijų, čia bus visko – ir nuožmių nusikalstamų gaujų akistatų, ir kruvinų susišaudymų, ir aistringos meilės, ir nelegalių kovų.

Įsiamžinę kraują kaitinančioje fotosesijoje realiame kovų narve ir jėgas atstatę specialiai pristatymui Ironvyto paruoštais baltyminiais kokteiliais, svečiai turėjo galimybę savo akimis išvysti pirmąją serialo „Rimti reikalai“ seriją, kurios iki tol nebuvo matę nei aktoriai, nei populiariausių šalies serialų scenarijų kūrėjas E. Kalėda.

„Noriu pabrėžti, kad tai pirmoji serija iš tūkstančio. Mažiausiai – tūkstančio!“, – su šypsena veide džiaugėsi kompanijos „URBS TV“ prodiuseris A. Urbanavičius. Nuoširdžiai padėkojęs visai kūrybinei komandai už profesionalumą ir atsidavimą darbui, A. Urbanavičius neslėpė – yra vienas malonumas kurti produktą, kuriuo didžiuojasi visa komanda. „Dabar liko sulaukti žiūrovų įvertinimo“, – šypsojosi naujo kriminalinio serialo prodiuseris. Jam antrino ir seriale pirmą kartą kaip pagrindinis režisierius debiutuojantis žinomas aktorius Dž. Siaurusaitis: „Miegu tikrai ramiai, nes turiu svajonių komandą“.

Naujos kriminalinės dramos „Rimti reikalai“ premjera – jau pirmadienį 20.30 val. per LNK televiziją.

Po filmavimo aikštelės užkulisius žvalgėsi laida „Kitu kampu” su Indre Stonkuviene.

Sausio 29-ąją pasirodysiančio naujojo serialo „Paveldėtoja”, kuriamo pagal tarptautinį formatą, epicentre – istorija apie merginą, kuri, iš pamotės paveldėjusi senovinį dvarą, įsisuka į meilės, intrigų ir paslapčių verpetą. Dramos filmavimo aikštele tapo visas Krikštėnų dvaras.

Anot M. Papinigio, jam seriale tekęs vaidmuo yra neįprastas, bet labai daugialypis. „Įkūnysiu gydytoją. Kuriant šį personažą sunkiausia yra mokslas. Man terminus išmokti reikia akimirksniu”, – laidoje šį antradienio vakarą 20.30 val. per LNK juoksis aktorius.

Pašnekovas prisipažins, kad bene dažniausiai užduodamas klausimas jam – ar jis ir gyvenime yra blogiukas, kaip kad ir jo kuriami personažai. „Visada atsakau, kad taip”, – sakys jis. Tiesa, šį kartą aktorius paliks intrigą, ar ir naujame seriale įkūnijamas personažas bus neigiamas.

M. Papinigio teigimu, vaidyba jo gyvenime apskritai atsidaro palyginti neseniai: „Šiaip esu baigęs verslo vadybą. Nusprendžiau ją studijuoti todėl, kad tai anuomet buvo pati populiariausia specialybė. Galvojau, tikrai neprapulsiu”.

Į klausimą, kaip verslo vadybininkas tapo aktoriumi, garsus vyras atsako su šypsena. „Tai nutiko tik lemtingo atsitiktinumo dėka. Mano universitetas buvo visai šalia tuometinės kino studijos Nemenčinės plente. Kažkada į tą studiją aš ir užklydau”, – prisimins M. Papinigis.

Ar norint įtikinamai suvaidinti intymias akimirkas būtina abipusė simpatija? Ir kaip į šią aktoriaus darbo dalį reaguoja antrosios pusės?

Naujajame LNK televizijos seriale „Paveldėtoja“ vaidinantys aktoriai dalijasi, kaip jiems sekasi priešais kameras suvaidinti tikrą meilę ir glamones. O jų serialo žiūrovai pamatys nemažai. Meilės trikampis, pykčiai, kančios, pavydas ir kerštas – VRS prodiuserinės kompanijos kuriamame naujajame seriale aistros liejasi laisvai.

Žinomas aktorius ir televizijos laidų vedėjas Mindaugas Papinigis atviras – suvaidinti intymumą be galo sunku.    „Aš mieliau mirštu kadre nei bučiuojuosi“, – juokdamasis prisipažįsta trilogijos „Zero“ ir „Redirected / Už Lietuvą!“ žvaigždė.

Dažniausiai blogiukus kino ir televizijos ekrane įkūnijančiam aktoriui naujajame seriale tenka ne viena bučinių ir glamonių scena. Pasak Mindaugo, norint suvaidinti tikroviškai ir įtikinamai, svarbi ne tiek abipusė simpatija tarp kolegų, kiek profesinė pagarba. 

Žinau keletą atvejų, kai vienas kito neapkentę aktoriai labai aistringai suvaidino meilę. Intymių scenų vaidyba – komandinis darbas.

„Žinau keletą atvejų, kai vienas kito neapkentę aktoriai labai aistringai suvaidino meilę. Intymių scenų vaidyba – komandinis darbas. Turi galvoti ne tik apie tai, kaip tu perteiksi emociją, bet ir apie tokius dalykus, kaip priversti partnerę jaustis patogiai. Vaidinant tokias scenas tarsi vaikštai skustuvo ašmenimis. Norėčiau turėti keletą triukų, kurie padėtų vaidinant tokius epizodus – jaudulys prieš filmavimą ir po jo būna didžiulis. Per televizoriaus ekraną į tokias scenas žiūrėti bus baisu“, – prisipažįsta žinomas aktorius.

Tačiau dėl mylimosios reakcijos ekrane, išvydus jį bučiuojant kitą moterį, unikalaus prikimusio balso savininkas nesijaudina. „Ji puikiai supranta, kad esu tokios profesijos atstovas, kuriam kartais tenka vaidinti tokias scenas. Visiškai pasitikime vienas kitu, todėl apie tai net nekalbame“, – sako garsus aktorius.

Į aistrų verpetą įsisukusį pagrindinį vyrišką personažą kuriančiam aktoriui Arnoldui Eisimantui bučiniai ir glamonės ekrane – darbo dalis. Meilės scenų aktorius nesureikšmina.

„Klausti, ar sunku suvaidinti intymias scenas, tas pats, kaip klausti krepšininko, ar jam sunkiau mesti baudą ar tritaškį. Visos scenos yra sudėtinės žaidimo dalys, todėl arba žaidi ir mėgaujiesi kūrybiniu procesu, arba sėdiesi ant atsarginių suolelio. Bučinių scenoje ar ekrane nesureikšminu. Tiesiog darau savo darbą. Tai nauja patirtis, todėl stengiuosi mėgautis kiekviena scena“, – sako A. Eisimantas.

Dėl antrosios pusės reakcijos nesijaudina ir televizijos seriale debiutavusi jaunoji aktorė Aina Nargilaitė. „Draugas dažnai manęs klausia, kaip sekėsi vaidinti, ar nesijaudinau, nesinervinau. Kai pradėjome susitikinėti, perspėjau, kad esu aktorė, todėl man gali tekti vaidinti bučinius, meilės scenas. Jis patikino puikiai suprantantis, jog toks mano darbas. Todėl ir dabar jis visiškai nepavydi ir nuoširdžiai džiaugiasi, kad man pasisekė vaidinti seriale“, – pasakojo jauna aktorė.

Televizijos seriale Ainos kuriama herojė įvairiomis priemonėmis kovoja dėl vyro meilės su kita moterimi. „Mano gyvenime tokių situacijų nėra pasitaikę“, –  šypteli aktorė.

Aina neslepia – kuriant tokį įvairiaspalvį personažą teko peržengti savo komforto zoną. Tačiau – tai aktoriaus gyvenimo dalis.  „Visą laiką sėdėdamas patogioje pozicijoje, nieko įdomaus nebeišpeši. Norėdama suvaidinti kaip įmanoma organiškiau, stengiuosi išgyvendinti tas emocijas. Ekrane labai gerai matosi, kai aktorius persistengia ar apsimetinėja“, – sako A. Nargilaitė.

Pasak aktorės, demonstruoti bučinius ir glamones priešais kamerą – sunki užduotis dar ir todėl, kad filmavimo aikštelėje visuomet sukinėjasi nemažas būrys žmonių. „Laimei, niekas nelaido jokių juokelių ar užuominų. Komanda į tokias scenas žiūri profesionaliai. Pasitikėjimas komanda labai svarbu. Padeda ir patyrusių aktorių patarimai“, – pasakoja tik neseniai aktorystės studijas baigusi A. Nargilaitė.

Kad būtų paprasčiau vaidinti intymias scenas, aktorė stengiasi mažiau galvoti apie tai, ką pagalvos kiti, ir atsipalaiduoti. Juolab kad iki šiol jai teko laimė vaidinti su jai patinkančiais partneriais.  

Televizijos serialas „Paveldėtoja“ per LNK – jau nuo sausio 29 dienos.

Charizmatiškasis M. Papinigis sukūrė epizodišką vaidmenį, tačiau akimirksniu sužavėjo ir kolegas, ir už kadro likusią filmavimo grupės komandą, kuriai vėl vadovauja režisierius Kęstutis Gudavičius, rašoma pranešime spaudai. Kai iš pirmosios dalies puikiai pažįstama trijulė, vykstanti iš oro uosto pasiimti Leonardo Pobedonoscevo herojaus, akimirką stabtelėjo Vilniaus Rotušės aikštėje, nekantriam M. Papinigiui teko „maroziškai“ juos paauklėti.

„Šią scenarijaus vietą palikome Mindaugo improvizacijai, nes niekas geriau už jį nemoka sukurti to stuobrio keikūno, žodžio kišenėje neieškančio grėsmingos išvaizdos vyruko“, – sako komedijos režisierius K. Gudavičius. Pasak jo, vos M. Papinigis pasirodė filmavimo aikštelėje, aplink ją susibūrė praeiviai, panorėję bent akies krašteliu išvysti komišką aktoriaus pasirodymą.

„Esu vaidinęs populiariausiame visų laikų lietuviškame filme „Redirected / Už Lietuvą!“, o ši komanda mane sužavėjo ne mažesniu profesionalumu ir nuoširdumu“, – filmavimo įspūdžiais ir kolegomis džiaugėsi M. Papinigis. 2016 m. ekranus išvydusi komedija „Tarp mūsų, berniukų...“ puikuojasi 6-ojoje visų laikų populiariausių Lietuvoje rodytų filmų vietoje, o jos tęsiniui, kuris kino ekranus išvys per Naujuosius metus, žadama dar didesnė sėkmė.

Prie žiūrovų jau pamėgtos ketveriukės – A. Bružo, K. Glušajevo, M. Vaitiekūno ir L. Pobedonoscevo – prisijungė ne tik M. Papinigis, bet ir kita „Zero III“ bei „Redirected / Už Lietuvą!“ žvaigždė – aktorius Donatas Šimukauskas. Jam teko trumpas, bet iš koto verčiantis vaidmuo – jis komedijoje sukūrė tiesmuko daktaro, ketinančio išgydyti K. Glušajevo personažą nuo knarkimo, vaidmenį.

Komedija „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“ Lietuvos kino teatruose pasirodys gruodžio 29 d.

Savo personažą aktorius apibūdina kaip sadistą ir Lietuvos išdaviką. Tai vienas iš baltaraiščių, holokausto metais žudžiusių žydus. „Sunkiausia įsijaučiant į vaidmenį buvo nepriimti asmeniškai, kad iš tikrųjų tai atsitiko ir kad tokie žiaurūs įvykiai galėjo vykti mūsų žemėje“, – teigė aktorius.

Šiam vaidmeniui M. Papinigis ruošėsi nuo pavasario lankydamas specialius mokymus, kuriuose turėjo galimybę pasisemti vaidybos patirties iš amerikiečių mokytojų.

Prisimindamas darbą filmavimo aikštelėje, M. Papinigis džiaugėsi turėjęs galimybę dirbti su aktoriumi Andriumi Paulavičiumi bei režisieriumi Sauliumi Balandžiu. „Tai nuostabūs savo srities profesionalai. Su jais linksma dirbti, tad tokia skaudi įvykių perspektyva buvo lengviau pakeliama psichologiškai. Kartu mes sugebėjome atspindėti ne tik personažų idėjinę prasmę, kas yra labai svarbu, bet ir atkurti jų buitį, kas suteikia personažui tikroviškumo ir leidžia žiūrovui labiau įsigilinti į tai, kaip iš tikrųjų tuo metu žmonės sugebėjo gyventi ir išgyventi tokią santvarką, persivertimą“, – tikino aktorius.

Kaip nužmogėję daiktai, jie stengėsi sušvelninti savo padėtį.

M. Papinigis pasakojo ir apie režisieriaus S. Balandžio pasiruošimą filmui. „Saulius turėjo prisirinkęs įvairių niuansų, kaip pavyzdžiui, kodėl žydai nesipriešino. Ir jie iš tikrųjų nesipriešino, jie nuolankiai vykdė visus nacių nurodymus, nes suprato, kad jei pasipriešins, tai iššauks dar vieną priežastį su jais elgtis dar žiauriau... Kaip nužmogėję daiktai, jie stengėsi sušvelninti savo padėtį“, – sakė M. Papinigis.

Aktorius teigia negalįs vienareikšmiškai smerkti savo „blogiukų“ personažų: „Aš manau, kad mano personažai patenka į tokias nepatogias aplinkybes, kai jie turi priimti tam tikrus sprendimus. Ir kartais paklauskite patys savęs, kokį priimtumėte sprendimą tokioje situacijoje.  Manau, kad tai daug pasakys apie jus patį ar apie mano personažus.“

„Aš džiaugiuosi, kad gaunu tokių pasiūlymų vaidinti, ir tikiuosi kad taip bus ir toliau, visgi pastaruoju metu gavau pasiūlymą suvaidinti ne tokį blogą personažą, tai manau greitu metu ir jį galėsite išvysti ekranuose“, – intrigavo aktorius.

M. Papinigis atskleidžia, kad jam svarbiausia – kūrybos laisvė, kuomet nėra jokių ribų ar suvaržymų jo kūrybai. Už tokią laisvę jis pasitaikius progai tikrai pakovotų.

Prodiuserių kompanijos „Videometra“ sukurtas daugiaserijinis filmas primins apie praėjusio amžiaus viduryje vykusias tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, bandymą fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Kartu – ir apie šioje tamsybėje sužydusias gėles: žmones, kurie, nebijodami mirties, vieną ranką ištiesė žydams, o į kitą paėmė ginklą, kad apgintų Lietuvos laisvę.

Filme „Laisvės kaina. Partizanai“ laukia ne tik žiūrovų jau pamėgtų Marcelės Kubiliūtės (akt. Toma Vaškevičiūtė), Prano Kuktos (akt. Marius Repšys), bet ir naujų herojų nuotykiai ir žygdarbiai. Istorinis vaidybinis filmas „Laisvės kaina. Partizanai“, režisuojamas Sauliaus Balandžio, šį sekmadienį 21.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

– Daugelis jus žino ir pažįsta kaip aktorių, tačiau tai nėra pagrindinė veikla?

– Aš turiu profesinį išsilavinimą, esu verslo vadybininkas, rinkodaros srities specialistas.

– Kaip tuomet atradote aktorystę? Gal tai buvo viena vaikystės svajonių?

– Vaikystėje svajojau būti daktaru, bankininku, mokytoju, lakūnu ir netgi kosmonautu. Iš tiesų daug vaikiškų svajonių buvo. Tačiau, kai susiduri su gyvenimu ir pamatai, kad, pavyzdžiui, iš tikrųjų reikia šviesą išjunginėti ar vandens čiaupą užsukti, nes visa tai kainuoja, gyvenimas priverčia ką nors jame daryti. Man pasisekė, kad aš užsiimu mėgstama veikla. Ir tikiuosi, kad galėsiu kuo ilgiau tai daryti.

– Tik vaidindamas nesugebėtumėte susikurti gero gyvenimo?

Negalvoju, kas bus po metų, juolab po dvidešimt. Žinau, kad planuoti yra gerai, bet man patinka netikėtumai.

– Yra tokių aktorių, kurie gali sau leisti prabangą užsiima tik rimtomis veiklomis. Tačiau kuo tu daugiau turi veiklos, tuo daugiau turi pajamų. Ir galbūt fantazijoje gali lyginti mūsų aktorių pragyvenimo lygį ir kokio nors užsieniečio, pavyzdžiui, kad ir lenko ar ruso. Tačiau tai yra rinkos klausimas. Pas mus jos niekada nebuvo ir nebus. Nes mes esame suvaržyti nedidelio gyventojų skaičiaus.

Bet ne viskas į pinigus remiasi. Dažniausiai žmonės nori save realizuoti, siekti profesinių aukštumų. Yra daug tokių, kurie, galima sakyti, skursta, bet vis tiek stengiasi kurdami vaidmenis. Ir ne su tokia viltimi, kad vieną dieną bus kaip Robertas De Niro ar Alas Pačino, bet su tokia, kad padarys taip gerai, kaip tik jam išeina.

– Ar per aktoriaus karjerą jau suvaidinote vaidmenį, kuris paliko didžiausią įspūdį, kurį net norėtumėte pakartoti?

– Man labai patinka dirbti su režisieriumi Emiliu Vėlyviu. Taip pat mėgavausi vaidmeniu internetiniame seriale pavadinimu „Serialas“, kuriame dar vaidino Marius Čižauskas, Olegas Šurajevas, Gabrielė Malinauskaitė. Vėlgi patiko dirbti ir seriale „Pasmerkti“. Manau, kad šie trys vaidmenys yra labiausiai įstrigę. Žinoma, įdomu būtų pabandyti suvaidinti kaip įmanoma įvairesnius personažus, pavyzdžiui, kokį taksi vairuotoją, bilietų kontrolierių, pardavėją ar sportininką. Manau, kad vieno svajonių vaidmens nėra. Ir jeigu koks aktorius sako: „norėčiau Hamletą suvaidinti“, jis to nori tuo metu, o jau po savaitės galbūt norėsis suvaidinti, pavyzdžiui, Šuriką arba terminatorių.

– Dažniausiai įkūnijate „blogiečius“. Ar ir gyvenime toks esate?

– Čia yra visiškas mano atspindys. Nusprendžiau nemulkinti visuomenės ir meluoti, kad nesu į juos panašus. Esu visiškas tų žmonių atspindys. Ir aš netgi vaidinti nemoku, tiesiog šneku taip, kaip šneku (juokiasi).

– Galbūt kuriate kokius nors naujus vaidmenis?

– Tiesą pasakius, ši vasara nebuvo dosni vaidmenų. Turiu vieną kitą nedidelį, bet konkrečių darbų kol kas nėra. Neseniai buvau vieno serialo atrankoje, tačiau iš karto supratau, kad ten nebus rimto požiūrio į darbą. Tai šiek tiek nustebino bei nuliūdino toks prastas noras dirbti.

– Laisvalaikiu ypač mėgstate važinėti motociklu. Jums tai neatrodo pavojinga?

– Iš tikrųjų važiuoti motociklu yra baisoka. Žmonės dažnai nepastebi gatvėje. Ir mano dar yra toks kvailas charakteris pabrėžti tokiam žmogui, kuris, pavyzdžiui, automobilį užkiša, kad jis neturėtų taip daryti. Bet pats važiavimas yra smagus. Stengiuosi važinėti lėtai. Man atrodo pats įdomumas ir yra, kad kaip koks karosiukas per tą visą eismą pravažiuoji. Man be galo smagu vairuoti motociklą.

– Ką dar be motociklo važinėjimo veikiate laisvalaikiu? Galbūt sportuojate?

– Planuoju pagal specialią programą pradėti sportuoti su Ironvytu. Tiesiog susipažinome per filmavimus ir jis pasiūlė kartu sportuoti. Bandysiu prisiversti, nes nuo gero gyvenimo, kaip sakoma, užaugo pilvas, todėl dabar reikia jį numesti.

– Greičiausiai teks ir mitybą reguliuoti?

– Prisipažinsiu, valgyti man patinka. Ypač mėgstu gaminti maistą. Todėl apskritai esu pats sau priešas – pasidarau ir valgau, valgau. Svarbiausia, jog nesu išrankus, valgau viską.

– Kaip Mindaugas Papinigis įsivaizduoja, ką veiks maždaug po dvidešimties metų?

– Nuoširdžiai net neįsivaizduoju ir nelabai noriu tai daryti. Aš net negalvoju, kas bus po metų, juolab po dvidešimt. Žinau, kad planuoti yra gerai, bet man patinka netikėtumai.

Neįprastas nusikaltimas

Rimtus teismo posėdžius Kauno apygardos teisme laikinai pakeitė teatras. Inscenizuotame baudžiamosios bylos teismo posėdyje į kaltinamojo suolą atsisėdo žinomas aktorius M.Papinigis – Vovka, o likusius teismo proceso dalyvius - teisėją, sekretorę, prokurorą, advokatą, nukentėjusiuosius bei liudytojus įkūnijo į Kauno apygardoje vykusį renginį atėję kauniečiai. Kai kurie jų studijuoja teisę, tad tai buvo gera praktika pasižiūrėti, kaip vyksta teismo procesas. Tiesa, ketvirtadienį vykęs teismo posėdis buvo paskanintas humoro elementais, tikruose posėdžiuose paprastai vyrauja rimtesnės emocijos.

„Labai jaudinuosi, vis dėlto, man pirmas teismas“, - prieš posėdį prasitarė Vovka.

Jį apkaltino tuo, kad praėjusiais metais iš prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ pavogė ryklį, taip pat pagrasino apsaugos darbuotojui, sakydamas, kad sušers jį kitiems rykliams bei panaudojo fizinį smurtą.

Pasisakė visi

Teismo posėdžio metu parodymus davė ir keli liudytojai, tikindami, kad matė, jog į „Megą“ buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau ar Vovka, ar apsauginis pradėjo konfliktą, jie pasakyti negalėjo. Jie aiškino, kad dėmesį patraukė šūksniai, kad kažkas kažką sušers rykliams, grasino ginklu, todėl stengėsi pasislėpti. Prekybos centro atstovė tvirtino, kad incidentą peržiūrėjo užfiksuotose vaizdo kamerose ir nustatė, kad konfliktą išprovokavo galimai neblaivus aktorius.

Plėšimas pasižymi noru praturtėti, o ryklys buvo paleistas į Nemuną, tad čia buvo žmogiškas noras išlaisvinti gyvūną, o ne jį pasisavinti.

Pats Vovka viso teismo metu stengėsi netikrai teisėjai sakyti komplimentus, gintis, kad su apsauginiu bandė gelbėti ryklį ir jį paleisti į laisvę, tačiau apsauginis paskutinę akimirką jį išdavė, todėl dabar jis turi aiškintis dėl nebūtos veiklos. Prokurorė siūlė įkalinti aktorių trejiems metams ir išmokėti 100 tūkst. eurų materialinę žalą, kurią patyrė prekybos centras. Kaltinamojo advokatas gynė Vovką, sakydamas, kad incidente nebuvo ginamojo kaltės, nes jis nenorėjo užgrobti turto, o veikė vedamas žmogiškumo principų.

„Plėšimas pasižymi noru praturtėti, o ryklys buvo paleistas į Nemuną, tad čia buvo žmogiškas noras išlaisvinti gyvūną, o ne jį pasisavinti“, - gynimo kalboje sakė Vovkos advokatas.

„Jau išsiaiškinome, kad esu nekaltas, bet jei reikia, galiu pakalėti, kaip tie gyvūnai. Noriu visus paguosti, nes kai aš paleidau ryklį, jis žadėjo sugrįžti“, - baigiamąjį žodį sakė M.Papinigis.

Lietuvos Respublikos vardu teisėja paskelbė, kad aktorius yra pripažintas kaltu, tačiau skiriama ne laisvės atėmimo bausmė. M.Papinigis įpareigotas surengti žuvusio ryklio laidotuves. Po inscenizuoto teismo renginio dalyvė tikino, kad nebuvo lengva priimti tokį sprendimą, nes kaltinamasis buvo sunkaus charakterio, tačiau džiaugėsi, kad galėjo suvaidinti teisėją.

Renginio tikslas

Kauno apygardos teisme surengtos inscenizacijos tikslas – supažindinti būsimus teisininkus bei paprastus piliečius su teismo procesu, parodyti, kokias klaidas daro advokatai, teisėjai bei kaip patį teismo posėdį padaryti kuo efektyvesnį.

„Pas mus žinia eina iš lūpų į lūpas, tad prisiklausoma įvairiausių mitų apie teismo procesą, todėl žmonės turi žinoti, kad teisme nėra nieko baisaus, tiesiog čia tiriamos situacijos ir ieškoma sprendimo būdų. Žinoma, jaudulys yra, tačiau reikia žinoti, kad žmogus atėjo čia tam, kad išsiaiškinti tiesą. Tad šis parodomasis procesas ir parodo, kad čia viskas vyksta civilizuotai ir teisėjas tiesiog valdo procesą“, - inscenizacijos idėją įvardijo Kauno apygardos teismo teisėja Giedrė Jakštienė.

Ji tikino, kad visi dalyviai į savo vaidmenį puikiai įsiliejo. Teisėja ypač pagyrė vaikiną, kuris įkūnijo advokato personažą, mat jis klausinėjo tik esminių klausimų ir sudarė įspūdį, kad yra nusiteikęs apginti kaltinamąjį. G.Jakštienė būsimiems teisininkams patarė teismo procese kuo mažiau veltis į diskusijas ir stengtis remtis faktais, o ne emocijomis.