– Jei tikėtume gandais, jūsų karjera televizijoje prasidėjo gana netikėtai. TV3 ieškojo reporterio, kuris vyktų su krepšininkais į rungtynes užsienyje?

– Tikrai taip. Kadangi esu kilęs iš Kauno, iš pradžių dirbau regioninėje „Pūko“ televizijoje. Tai buvo mano, dar žalio 18-mečio jaunuolio, pirmas prisilietimas prie magiško TV pasaulio. Greta darbavausi „Žalgirio“ krepšinio klube. Ten bedirbant TV3 televizijai prireikė žmogaus, kuris galėtų greitai pakalbinti „Žalgirio“ žaidėjus po rungtynių išvykose. Klubas mane rekomendavo, taip tapau sporto reporteriu. Vėliau atsirado galimybė vykti į Vilnių ir padirbėti televizijoje ne tik prie sporto žinių. Teko pavaduoti vieną iš sporto žinių vedėjų, kuri laukėsi. Į sostinę atvykau tik trims mėnesiams, o televizijoje skaičiuoju jau penkioliktus metus.

– Ar pradėjote nuo sporto dėl to, kad, gimęs Kaune, norėjote likti ištikimas kauniečių vaikinų svajonei – žaisti krepšinį?

– Visą gyvenimą buvau aktyvus, o Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu pajutau dar didesnių galimybių antplūdį. Dalis mano bičiulių rinkosi krepšinį, kiti – kovų menus, trečioji kategorija ėjo į gatvę, kur reikėjo ir vieno, ir kito. Aš buvau ištikimas krepšinio gerbėjas, tad jau nuo vaikystės – lyja ar sninga – kieme mėtydavau kamuolį į krepšį, burdavau kiemo vaikigalius į komandą, net kurį laiką lankiau krepšinio mokyklą. Deja, kaip jau ne kartą sakiau, dėl ūgio ir talento stokos į profesionalus taip ir neprasimušiau. Įdomu, kad gyvenimas sudėliojo viską taip, jog vis tiek atsidūriau krepšinyje, tik jau visai kitu – žurnalisto – amplua.

TV3 nuotr.

– Šiandien jus galima pamatyti TV3 televizijoje kaip jubiliejinio  dešimtojo  „X faktoriaus“ vedėją. Ar šiame projekte esate nuo pat pirmųjų laidų?

– „X faktoriuje“ kaip vedėjas esu nuo 2017-ųjų. Nors pradėjau jame darbuotis gerokai anksčiau – dirbau interneto transliacijose per reklamas. Kaip televizijos veidas šįmet skaičiuosiu penktus metus – tai irgi savotiškas jubiliejus!

– Penkeri metai – nemažai: jau galite drąsiai lyginti, kas pasikeitė, patobulėjo „X faktoriaus“ laidų transliacijose?

– Prisipažinsiu, tas pirmasis sezonas, į kurį patekau kaip „X faktoriaus“ vedėjas, man pačiam buvo be galo didelė naujiena. Daug dalykų reikėjo suprasti, išmokti, perkąsti patį laidos formatą, nes teoriškai viską žinoti – viena, o įgyvendinti praktiškai – visai kas kita. Teko sukurti savo metodikų ir priemonių. Darbą lengvino tai, kad „X faktorius“ turi aiškų formatą, schemą. Nepaisant aiškumo, improvizuoti teko nuolat: juk kasmet į sceną lipdavo labai skirtingi žmonės. Todėl, atsakant į jūsų klausimą, būtent dalyviai, patekę į šio projekto atrankas, yra pagrindinis visų „X faktoriaus“ sezonų skirtumas.

– Išgirstate šimtus bandančiųjų savo laimę „X faktoriaus“ scenoje ir tik artėjant tiesioginėms transliacijoms tas skaičius susitraukia. Ar finalininkai nustebina?

– Kiekvienais metais, artėjant tiesioginėms transliacijoms, manyje virte verda smalsumas pamatyti tuos teisėjų atrinktus žmones ir tai, ką jie sugebėjo nuveikti per konkurso laiką. Vis spėlioju, ar tie, iš kurių tikėjaisi kažkokio ypatingo, pateisins savo vardą, ar, atvirkščiai – kaip tik pasirodys tie, kuriuos mintyse vadinai pretendentais į nugalėtojus. Didžiausias nuostabos momentas – kai išgirsti ir vienus, ir kitus per tiesiogines transliacijas. Žmonės keičiasi „X faktoriuje“ kiekvienais metais, bet visuomet išlieka tas netikėtumo momentas, kuris kaskart intriguoja ne tik žiūrovus, bet ir mus, šios laidos vedėjus. Užtenka prisiminti „X faktoriaus“ laimėtojus – Monique ar grupę „120“. Tie jaunuoliai atrankose atrodė vienaip, o prasidėjus tiesioginiam eteriui staiga išvydai visai kitokį jų ir visos projekto komandos sukurtą rezultatą, ištobulintą iki maksimumo. Štai kodėl visada laukiu pradinės atrankos, o vėliau – tiesioginių transliacijų, kad pamatyčiau atlikėjo metamorfozę, kai galbūt iš bjauriojo ančiuko virsta nuostabia gulbe. Tai be galo jaudina.

– Ar nekeista: Lietuva tokia nedidelė, bet vis tiek kasmet į „X faktorių“ ateina daug naujų muzikalių žmonių, kurie ilgainiui tampa tikromis žvaigždėmis šou verslo padangėje.

– Aš irgi kaskart stebiuosi šiuo fenomenu. Džiugu stebėti begalinį dalyvių entuziazmą, kai jie pirmąsyk dalyvauja, tarkime, būdami aštuoniolikos, o paskui vėl grįžta į mūsų projektą jau kokių 25-erių. Ta gyvenimiška patirtis subrandina visai naujus balsus, ir šie metai – tikrai ne išimtis. 10-ajame „X faktoriaus“ sezone turime keletą žmonių, kurie grįžo į projektą jau visai kitokio kalibro.

Smagu, kad vis dar atsiranda naujų žvaigždžių, sublizgusių tarsi iš niekur.

Taip pat smagu, kad vis dar atsiranda naujų žvaigždžių, sublizgusių tarsi iš niekur, kurios šiuo metu yra teisėjų trejetuose ir ruošiasi tiesioginėms transliacijoms.

Šį sezoną išties virė daug aistrų. Net ir pas mus, už kadro. Vos išgirdę, ką pasirinko vienas ar kitas teisėjas, su dalyviais kambariuke  dalydavomės nuomonėmis. Labai norėdavosi griežtą „X faktoriaus“ formatą kažkaip praplėsti, kad tie į teisėjų favoritus nepatekę žmonės gautų dar vieną šansą. Kita vertus, galbūt tai ir yra visas „X faktoriaus“ žavesys, kad iš daugybės geriausiųjų galiausiai lieka tik vienas vienintelis!

– Ar šį sezoną už savo favoritus galėjo tiesiogiai balsuoti ir žiūrovai?

– Žiūrovai šį sezoną galėjo dalyvauti nuo pat kėdžių iššūkio. Priminsiu, kad teisėjai iš pradžių atrinkdavo savo ketvertus, iš kurių į finalines kovas pasiimdavo tik po du atlikėjus. Dėl kitų dviejų likimo visą savaitę virdavo aistros, jų likimas pirmąsyk „X faktoriaus“ istorijoje buvo atiduotas į žiūrovų rankas. Anksčiau juk viskas priklausydavo nuo teisėjų pasirinkimo. Tad man išties džiugu, kad žmonės vis labiau įtraukiami į žaidimą ir gali pajusti televizinės magiją. Tik pagalvokite: sekmadienio vakaras, visi darbai nudirbti, įsijungiame TV3 ir staiga… bum! Tarsi pilka pelytė užlipa ant scenos pirminėje atrankoje, kažkuris iš teisėjų pastebi jos potencialą, ir prasidėjus tiesioginiams finalams jau turime naują besiskleidžiančią žvaigždę Lietuvoje! Argi tai nežavi?!

– Ar jūs – šio žaidimo vedėjai – galite rodyti simpatijas atlikėjams ir už juos sirgti?

– Pirmą sykį per visą savo buvimo „X faktoriuje“ istoriją neturiu jokio išankstinio favorito. Nors, kita vertus, vedėjai privalo užimti gana neutralią poziciją ir išlikti visų dalyvių draugai. Ne paslaptis, kad kartais grynai žmogiškai viduje susiformuoja simpatija kažkuriam balsui, asmenybei. Tačiau šį sezoną sergu už visus teisėjų pasirinktus žmones ir labai laukiu finalų pradžios, kada visus atrinktuosius pagaliau pamatysiu vienoje vietoje, išgirsiu jų balsus ir galbūt po pirmo tiesioginio vakaro jau susidarysiu savąjį populiariausią trejetą. Man „X faktoriaus“ finalai kažkuo primena Kalėdų laukimą: rodos, viską žinai, bet vis tiek lauki staigmenos (juokiasi).

– Ar vis dar jaučiate jaudulį prieš tiesiogines „X faktoriaus“x transliacijas?

– O kaipgi. Nuo pat sekmadienio ryto, kai pabundu, su manimi pabunda ir tas nedidelis smagus laukimo jaudulys. Man patinka atvažiuoti keliomis valandomis anksčiau, dar iki prasidedant transliacijoms, apeiti studiją, pasėdėti žiūrovų kėdėse, pastovėti tuščioje scenoje. Išjausti tą erdvę iš visų kampų. „X faktoriaus“ komanda nėra atskiros dalys. Mes visi esame bendras junginys, tad, jei visos grandys elgiasi tinkamai, žiūrovai mato puikų galutinį produktą. Tai nėra „mano“ ar „ne mano“. Visi mes turime bendrą tikslą – padovanoti šventę žiūrovui. Šįmet ši šventė tęsis iki pat pirmosios Kalėdų dienos. Todėl tikrai per Kalėdas negalėsiu sprukti prie jūros. „X faktorius“ yra šauni per dešimt metų susiformavusi tradicija, kuri niekada nebūna nuobodi ar rutininė nei žiūrovams, nei mums – šio konkurso vedėjams.

TV3 nuotr.

– Kokias pramogų pasaulio žvaigždes šis projektas užaugino ir koks tolesnis jų likimas?

– Be jokios abejonės, galėčiau minėti vardus iš kiekvieno sezono, tačiau tolesnis projekto nugalėtojo likimas daug priklauso ir nuo paties žmogaus. Todėl sakau, kad „X faktorius“ yra nuostabiausias tramplinas. Tačiau, jei juo nepasinaudosi, – niekas nekaltas. Iš ryškiausių, mano galva, žvaigždžių paminėčiau Moniką Pundziūtę-Monique, kurią pirmąsyk išvydęs tikrai nemaniau, kad ji išaugs į tokią žvaigždę. Taip pat sužavėjo Iglė Bernotaitytė, kukli mergaitė iš Suvalkijos, kuri tęsia koncertinę veiklą iki šių dienų. Vis dar aktyvus ir muzikiniame pasaulyje turintis savo gerbėjų yra Žygimantas Gečas, laimėjęs šį projektą gana seniai. Jis dalyvavo „X faktoriuje“ su Anžela Adamovič, su kuria vėliau susituokė, susilaukė vaikelio, ir dabar jie tęsia muzikinį kelią jau kaip šeima.

„X faktoriaus“ tiesioginiai finalai – sekmadienį, 19.30 val. per TV3

Laidų vedėjas M. Rainys prieš keletą metų dalyvavo tuomet itin populiariame šokių projekte „Šok su manimi“. Projektas ne tik atskleidė nuostabų šokių pasaulį, bet ir dovanojo meilę. Pažintis su šokio partnere Milana peraugo į romantiškus jausmus, ir pora yra kartu iki šiol.

Mindaugas laidoje, rodomoje trečiadieniais 19.30 val. per  TV3, pasidalino smagiais prisiminimais apie pasiūlymą dalyvauti projekte, pirmas repeticijas ir įvykusius nuotykius. Jis neslepia, kad iš pradžių į projektą žiūrėjo lengvabūdiškai – kaip dar į vieną avantiūrą ir nesitikėjo jame ilgai užsibūti.

„Pakvietė pasibandyti su viena partnere. Aš pasimėginau ir po to, po kurio laiko, paskambino, sako, kad dar su viena partnere reikia. Tai buvo Milana. Žodžiu, mes ten susitikom, pasirepetavom, viskas tvarkoj. Tik aš labai greitai skubėjau kažkur kitur keliaut, aš išeidinėju ir kažkaip jaučiu, kad reikia pasakyti žmogui, kad aš einu nerimtai į tą projektą. Ir aš priėjau prie Milanos ir sakau: „Žiūrėk, jeigu tu rasi geresnį partnerį, tai tu tikrai nesiparink, paskambink, aš neverksiu ir viskas bus gerai.“ Ir aš taip nueidinėju, o ji sako: „Aš irgi neverksiu“, – pasakojo M. Rainys.

„O man reikėjo partnerio, kad galėtų mane kilnoti. Nesitikėjau per tokį trumpą laiką išmokyti partnerį gerai šokti. Tai galvojau – aš kilnosiu kojas, jis kilnos mane ir bus gerai“, – apie savo kriterijus partneriui žaviai šypsodamasi pasakojo Milana.

Kelias iki filmavimų ir nepriekaištingų pasirodymų buvo ilgas – reikėjo labai daug ryžto, laiko, repeticijų. Neapsieita buvo ir be kuriozinių situacijų. Milana pasidalino vienu linksmu nuotykiu repeticijos metu.

„Aš sukuosi į sukinuką, kaip tik buvo kažkoks filmavimas. Jisai pats atkišo antakiuką, mano alkūniukas truputėlį buvo per aukštai. Ir jisai gavo tūkšt! Aš tada atsiprašiau. Jis šiek tiek susinervavo ir tada sako: „Pakartokime!“, – smagiai pasakojo Milana.

Šokių projektas baigėsi, tačiau Mindaugas ir Milana liko kartu. Naujas etapas, nauji nuotykiai atvedė į Mindaugo gyvenimą naujų, dar nepatirtų veiklų. Kadangi mylimoji Milana yra profesionali jogos trenerė, tai Mindaugui teko ir šį užsiėmimą išbandyti. „Atėjo į gyvenimą nauji įkvėpimai ir mano atveju, atkeliavo joga“, – su didžiausiu džiaugsmu pasakojo Mindaugas.

Švęsti su šypsena

Jis atvirai džiaugiasi, kad Vasario 16-osios vakarą ves šventinę į TV3 eterį grįžtančio projekto "Aš tikrai myliu Lietuvą" laidą.

"Labai džiaugiuosi, kad bėgant laikui po truputėlį išmokstame švęsti iškiliausias Lietuvos valstybės šventes – ar tai būtų Liepos 6-oji, ar Kovo 11-oji, ar Vasario 16-oji. Vietoje įpročio klausytis kartais gal kiek nuobodžių kalbų, iš tikrųjų mokomės švęsti, o to šventimo proga ir laukia nacionalinis projektas "Aš tikrai myliu Lietuvą", gimęs TV3 televizijoje prieš keletą metų ir būtent per Vasario 16-ąją išvydęs eterį. Labai džiugu, kad ypatingą Lietuvai dieną šis projektas grįžta su trenksmu", – džiūgauja M.Rainys.

"Turėsime galimybę praleisti laiką žaisdami linksmą galvosūkių žaidimą, susidedantį iš daug skirtingų etapų. Tai yra labai dinamiškas žaidimas – gana greitas ir besikeičiantis. Klausimai apie Lietuvą bus ne tik istoriniai, bet ir kultūriniai, muzikiniai, bus užkoduotų vaizdinių ir kitų triukų. Išvysime dvi komandas ir jų kapitonus, tikriausiai galima sakyti – humoro grandus Justiną Jankevičių ir Mindaugą Stasiulį. Lauks keli muzikiniai turai, todėl ne tik laidoje dalyvaujantys, bet ir prie televizijos ekranų esantys turės galimybę padainuoti drauge, paspėlioti, pasitelkus vaizduotę, ir smagiai praleisti kelias valandas kartu", – žada specialios pirmosios laidos vedėjas.

Mane džiugina ne tik pase, bet ir širdyje, ir galvoje laisvėjantys žmonės.

Žiūrovai galės ne tik mėgautis puikiu turiniu, bet ir kitaip įsitraukti į šou: projekto metu ekrane išvydę QR kodus ir juos nuskenavę galės atsakyti į klausimus ir laimės prizų.

Suvokimas ateina pamažėle

Vasario 16-oji M.Rainiui paprastai yra darbinga data, mat jam dažnai tenka vesti renginius ar specialias televizijos programas. Tačiau žinomas televizijos laidų vedėjas sako, kad tai yra ne tik darbinga, bet ir nuoširdžiai laukiama diena.

"Vasarą švenčiama Liepos 6-oji – Valstybės diena, o Vasario 16-oji man yra žiemos meto Valstybės diena. Tą dieną labai daug šypsausi, vaikštau po miestą, stebiu vėliavomis papuoštus namus, kai buvo galimybė, išgerdavau kur nors prisėdęs kavos ar arbatos. Būnu džiugiai susikaupęs ir prisimenu ypač svarbias Lietuvai datas", – taip Vasario 16-ąją leidžia jis.

Pasak M.Rainio, visų svarbių dienų, įvykių suvokimas ateina kartu su metais. "Kaip ir muzika – jaunystėje klausai viena, o su metais, žiūrėk, atsiranda visai kitoks skonis. Taip pat ir suvokimas apie Vasario 16-ąją keičiasi. Aš labai abejoju, ar mokykloje išmokta data gali įprasminti vieną ar kitą valstybei svarbią dieną. Bet tu augi, ypač dabartinė karta, kuri turėjo galimybę keliauti po pasaulį, rinktis, kur mokytis, rizikuoti, daryti daugybę dalykų ir visada žinoti, kad yra uostas, pavadinimu Lietuva, iš kurio ir tu esi. Šalyje – nuostabūs miestai ir pasakiškai fantastiški žmonės. Supranti, kad jei nebūtų buvę tam tikrų kertinių datų, kurios paklojo pamatus tam, ką šiandien turi, realybė būtų liūdnesnė", – neabejoja laidų ir renginių vedėjas.

"Ir man Vasario 16-osios suvokimas atėjo per keletą pastarųjų metų, tam tikrai didžiulę įtaką padarė TV3 televizija, skirdama didelį dėmesį šiai dienai. Kadangi dar ir darbuojiesi šią dieną, dar ir kokį nors naują istorinį faktą išgirsti, kažkokią įdomybę kažkas atskleidžia, supranti, kad ta diena tikrai yra labai reikšminga. Susieji su emociniu pojūčiu, ką per amžių patiri, ką turi. O turi, nes turi Lietuvą, kuri kažkada buvo sukurta, tada atkurta ir šiandien gali gyventi nepriklausomoje šalyje ir didžiuotis, kad iš tokio mažo krašto gali būti pasaulio piliečiu. Visos valstybinės šventės su metais įgauna kitokią prasmę nei jaunystėje", – atvirauja M.Rainys.

Laisvi žmonės

Žurnalistas pastebi, kad Liepos 6-oji jau tapo nacionaliniu reiškiniu. Kovo 11-ąją galbūt santūriau, bet vis dar tarsi ieškoma pakilių ir Lietuvai svarbių asmenybių arba įvykių, kurie įvyko. Vasario 16-oji, M.Rainio akimis, yra labai svarbus atspirties taškas.

"Mes turime neužmiršti skausmingų faktų, bet kai visada šalia to dainuojame, renkamės kartu, jei ne karantinas, paminime šventę, turime ypatingą vakarienę, – visa tai suteikia papildomos vertės šiai šventei. Manau, kad šiandien žmonės moka švęsti ne tik laisvadienį, bet ir prasmę. Jeigu ne dėl to, kas buvo praeityje, tai dėl to, ką turi šiandien, nes tai, ką turi ant stalo, kas yra šalia, yra toje Lietuvoje, kuri buvo mėtyta ir vėtyta, bet labai stipriai, ypač pastaruoju metu, įsispyrė į žemę ir intensyviai auga", – sako jis.

"Mane džiugina ne tik pase, bet ir širdyje, ir galvoje laisvėjantys žmonės. Ta didžiulė po 1990-ųjų gimusi ir užaugusi karta. Dienos pabaigoje išeini į Vilnių ar savo miestą, kuriame gyveni, ir matai šviesėjantį vaizdą. Ne tik dėl ES pinigų ir atnaujintų kelių ar pastatytų, renovuotų pastatų, bet gatvėse sutinkamų žmonių. Pandemijos laikotarpis, kuris uždengė nemažą veidų dalį, atidengė ir pozityvumą, kurio kiekvienas lietuvis turi savyje – o tikrai turi, nesame tokie bambekliai, kaip galvojame. Matau daugybę žmonių atviromis akimis, širdimis, su puikiais pasiūlymais, kurie ir atneša galimybę būti laisvu Lietuvos ir pasaulio piliečiu", – įsitikinęs M.Rainys.

– Mindaugai, kada ir kodėl tapai vegetaru?

– Mėsos atsisakymas nutiko maždaug prieš penkerius metus. Pagrindinė priežastis – ieškojimas įvairesnio maisto, įvairesnės mitybos, tam labai pagelbėjo joga, kurią praktikuoju ir kuri supažindino su gyvenimu be mėsos. Artėjo Kalėdos ir pirmą kartą su šeima sugalvojom išmėginti pasninką toks, koks jis turi būti. Ir po tų kelių savaičių be mėsos, per pačias Kalėdas ant stalo buvo patiektas kalakutas, į kurį nebebuvo jokio noro žiūrėti. Tai nutarėme „pasninką“ pratęsti dar savaitei, tada dar ir taip mėsa pasidarė nebereikalingas produktas. Atsisakęs mėsos pradėjau geriau jaustis, svorį pavyko sureguliuot, dingo fastfudas ir net paaukojau cepelinus, kuriuos be galo mėgstu, vardan geros savijautos.

– Ar mėgsti gaminti?

– Taip, visada mėgdavau ir gamindavau daug. Kai dingo mėsa, pasidarė sunkiau, nes receptai atkeliavę iš tėvų – dauguma su mėsa, tad reikėjo surasti alternatyvas. Bet vėliau virtuvė taip smarkiai išsiplėtė, kad jausdavau tik malonumą. Praktiškai kasdien gaminu pietus ir vakarienę ir mėgaujuosi procesu, nes tai yra toks pats kūrybinis darbas kaip ir režisūra – su spalvom, improvizacija ir potyriais.

– Ką dažniausiai gamini?

– Įvairiai, bet niekad negaminu kelioms dienoms į priekį, taigi ir į parduotuvę dažnai einu. Ką gaminsiu – mintis gimsta spontaniškai. Žinoma, daug gaminu iš visokių daržovių, troškiniai įvairūs, daug desertų ruošiu, nes esu didelis smaližius.

– Koks tavo mėgstamiausias patiekalas?

– Dubenėliai (angl. „Bowls“) – ryžių pagrindu gaminamas dubenėlis, tunas ar kitokia žuvis, daržovės ir žaidžiu su padažais. Padažus gaminu pats, du–tris variantus turiu ir juos naudoju.

– Ar turit šeimos tradicijų, susijusių su maistu?

– Kadangi mūsų grafikas gana įtemptas, tai darbo dienomis svarbiausia tiesiog prisimint pavalgyt. Mūsų blogas įprotis, kad vakarieniaujame dažniausiai vėlai vakare, po visų darbų. Bet savaitgaliais griežta taisyklė – visi gamina ir valgo, ir laiką leidžia kartu.

– Kokių atradimų, netikėtumų patyrei su laida „La maistas“?

– Dėka šios laidos, išsiplėtė suvokimas, kaip veikia virtuvė, atradau grilių, kas man, nevalgančiam mėsos, anksčiau atrodė nereikalingas daiktas, dabar pats įsigijau ir juo labai džiaugiuosi. Tomo Rimydžio dėka atradau tikrą lietuvišką virtuvę, neturinčią nieko bendro nei su cepelinais, nei su vėdarais, atradau naujų daržovių, ūkininkus, gaminančius nuostabius produktus, apskritai prasiplėtė mano gaminami patiekalai, atsirado nauji skoniai. Naujus įrankius pradėjau naudot. Aš ne tiek vedu laidą, kiek mokausi, esu geruose kulinariniuose kursuose, kur prasiplečia ir įgūdžiai, ir fantazija.

Šį kartą M. Rainys ir laidos „La maistas“ šefai T. Rimydis ir Vylius Blauzdavičius lankysis „Sofos ūkyje“, kuriame auginama daugybė įvairiausių daržovių. Jie kartu su ūkio šeimininkais gamins daržovių patiekalus: keptų baklažanų užtepėlę, traškias baklažanų lazdeles, daržovių troškinį, mangoldų padažą ir orkaitėje keptus įvairiaspalvius burokėlius.

Skaniausi daržovių patiekalų receptai ir patarimai – sekmadienį 9.30 val. laidoje „La maistas“ per TV3.

Žalias, saulėtas ir inovatyvus - tokiais trimis žodžiais savo gimtinę apibūdina M. Rainys.

„Nors gimtąjį Kauną prieš daugelį metų iškeičiau į Vilnių, kur kūriau savo gyvenimą, kopiau karjeros laiptais, tačiau Kaunas mano širdyje visada išliks brangiausias. Kiekvieną sykį grįždamas į šį miestą pastebiu, kad jis tampa vis gražesnis: aplinka tampa jaukesnė, kyla nauji namai. Pokyčiai išties vyksta, tačiau vienas dalykas išlieka toks pats - tai nuostabi ir užburianti miesto aura, paperkanti ir vietinius, ir turistus“, – šypteli M. Rainys.

M. Rainio vaikystės dienos bėgo žaidžiant ir lakstant netoliese Dainų slėnio, o jaunystėje šį slėnį pakeitė masinio susibūrimo vietos, pavyzdžiui, Kauno pilies aikštelė. Vyras džiaugiasi, kad jam brangios vietos šiandien atrodo pasikeitusios.

„Atvykdamas į gimtąjį miestą, pastebiu, kad Kauno pilies aikštelė kitokia: suremontuotas grindinys, atsirado mokėjimo aparatai, o ir aplink esantys pastatai yra tvarkomi. Kauno širdis – Laisvės alėja išsiskleidė lyg gėlės žiedas. Net grindinys tapo lygus (šypsosi). Tiesa, apmaudu, kad mylimam Dainų slėniui neskiriama pakankamai dėmesio, jis atrodo panašiai kaip prieš 20-imt metų“, – pastebi M. Rainys.

Tęsdamas mintį apie teigiamus pokyčius Kauno mieste, M. Rainys džiaugiasi, kad šiandien kai kurias Kauno vietas – sunku atpažinti.

„Mano akimis, prieš 10 metų miestas buvo toks pats, kaip ir prieš 20 metų, tačiau dabar Kaunas yra sunkiai atpažįstamas. Džiaugiuosi, kad Europos investicijų lėšos naudojamos tikslingai. Šis miestas tapo jaunimui patrauklia vieta: laikinojoje sostinėje kasdien dygsta naujos kultūros, pasilinksminimų ar maisto vietos. Niekur nedingo ir akiai maloni žaluma, kurioje puikiai įkomponuoti pastatai. Be to, kelias pagaliau lyginamas. Anksčiau tik įvažiavus į Kauną, automobilių vairuotojus pasitikdavo duobė – ją keiksnojo mano tėvas, o vėliau ir aš. Paskutinį kartą, kai lankiausi Kaune, pastebėjau, kad jos nebėra”, – džiaugiasi žinomas vyras.

Tačiau ar Mindaugas galėtų viską mesti sostinėje ir grįžti į Kauną?

„Viskas yra įmanoma, tačiau tam yra keletas sąlygų. Ekonominiu požiūriu norėčiau, kad mieste atsirastų darbo, kuris atitiktų mano kompetenciją. Kita vertus, turiu daug kolegų, kurie dirba Vilniuje, bet gyvena Kaune. Tai reiškia, kad 100 kilometrų atstumas jau nekelia tokios baimės kaip anksčiau. Savo gimtajam miestui palinkėčiau ir toliau nesustoti, augti ir išlaikyti savo savitumą“, – sako M. Rainys.

Vietas, kurias M. Rainys pataria aplankyti, besilankantiems Kaune:

1. Laikinoji prezidentūra. Tai vieta, į kurią nereikia gauti specialaus leidimo.

2. Senoji spurginė. Ten dirbančias moteris pažinojau vaikystėje. Jos gamina pačias skaniausias spurgas Lietuvoje. Privaloma jų paragauti!

3. Panemunės šilas. Tai gamtos gabalėlis miesto centre – pasivaikščiokite.

4. "Žalgirio" arena. Man teko matyti daug pasaulio ir Europos arenų, tačiau tokia kaip "Žalgirio" – vienintelė.

Išmoko vieną žodį

Žiūrovų laukia nuolatinės transliacijos iš Pjongčango nuo vasario 9 iki 25 dienos, komentatorių ir sporto ekspertų apžvalgos, specialios žinių laidos ir kiekvienos dienos svarbiausių įvykių santraukos. Visas šias programas rengs ir pristatys profesionali TV3 žurnalistų ir techninių darbuotojų komanda. Kai kurie jų dirbs tiesiai iš Pjongčango, o kiti palaikys sportininkus Lietuvoje.

Pjongčange dirbsiantis sporto žinių vedėjas Saulius Nalivaika prisipažįsta jau pradėjęs ruoštis kelionei. "Jau moku pasakyti "labas" ir "viso gero", nes tai vienas ir tas pats žodis – annyong", – juokėsi Saulius.

Žinodamas, kad iki Pjongčango laukia labai ilgas skrydis, sporto komentatorius pasiryžęs laiką lėktuve išnaudoti korėjiečių kalbos pamokoms. Vyras neslepia, kad prieš išvykstant reikia nuveikti labai daug darbų, tad pastarosios dienos jam tapo lėkimo arba bėgimo dienomis.

Pažintis su Pietų Korėja

"Reikia pasidaryti krūvą reikalų, susijusių su olimpinėmis žaidynėmis, todėl kiekviena diena suskaičiuota minučių tikslumu. Bet tai labai smagus jausmas. Tikrai jaučiasi, kad artėja neeilinis įvykis", – prisipažino pašnekovas.

Jau moku pasakyti "labas" ir "viso gero", nes tai vienas ir tas pats žodis – annyong.

Kelionei į Pietų Korėją jau ruošiasi ir TV laidų režisierius bei redaktorius Mindaugas Rainys. "Nekantriai laukiu šių olimpinių žaidynių – jos bus antrosios mano gyvenime ir pirmosios žiemos. O ruošiuosi joms įvairiai, bet kartais juokauju, kad sporto salėje išlieju daugiau prakaito, nes juk būsiu šalia stipriausių planetos atletų", – šyptelėjo Mindaugas.

Abu vyrai tolimojoje Pietų Korėjoje lankysis pirmą kartą. S.Nalivaika sakė apie šią šalį nemažai skaitęs knygose. "Tai, ką Pietų Korėjos žmonės, jų kultūra padarė per pastaruosius 60–70 metų su šalies ekonomika, yra vienas įspūdingiausių stebuklų kapitalizmo istorijoje. Po Korėjos karo tai buvo skurdi, nualinta, agrarinė šalis, o šiandien jie – vieni iš technologijų lyderių. Užtenka apsidairyti Lietuvoje, visur aplink jų stambių korporacijų produkcija: KIA, "Samsung", "Hyundai"… Tai, ką jie pasiekė, yra fantastika", – neslėpė susižavėjimo sporto žinių vedėjas. Jis įsitikinęs, kad toks pažangos šuolis – ne atsitiktinumas. "Pietų korėjiečiai – visiški darboholikai. Pagal darbo valandų skaičių per metus yra antroje vietoje visoje planetoje. Tikrai bus įdomu gyvai pamatyti, kaip funkcionuoja ši šalis, o dar tokios šventės metu", – nekantravo Saulius.

M.Rainys tikino apie šią šalį turintis pakankamai žinių, o labiausiai nekantrauja pamatyti, kaip Pietų Korėja pasiruošė olimpinėms žaidynėms. "Tai viena stipriausių pasaulio ekonomikų. Tikiu, kad tiek atidarymo, tiek uždarymo renginiai bus įspūdingi", – įsitikinęs Mindaugas.

Pats išbandė rogutes

M.Rainys labiau žinomas kaip šou pasaulio liūtas, tačiau olimpinis sportas taip pat yra viena iš jį dominančių sričių. "Nors šiais metais mūsų delegacija nebus gausi, noriu tikėti, kad lietuvių startai bus sėkmingi. Atvirai sakau, kad net nekalbu apie kažkokias vietas. Vien tai, kad žiemos olimpiadoje turime savo atstovų, jau didelis pasiekimas", – įsitikinęs Mindaugas.

Paklaustas, ar domisi lietuvių pasiekimais žiemos sporte, S.Nalivaika nedvejojo: "Žinoma. Pirmiausia to reikia darbui, bet net kai nedirbu, o žinau, jog lietuviai startuoja, visada pasižiūriu, kaip jiems sekėsi. Olimpiadoje dalyvaus nedaug lietuvių, ir jie visi bus mano favoritai. Mano noras ir palinkėjimas būtų, kad visi ten būsiantys sportininkai pagerintų savo asmeninius rezultatus".

Pats Saulius laisvalaikiu slidinėja snieglente. "Bet tai grynai hobis ir atsipalaidavimo būdas. Mūsų darbe būna daug stresinių situacijų, nes kiekvieną dieną tiesioginis eteris, o prieš žinias dažnai dar paskutinę minutę atsiranda karštų naujienų, kai tenka verstis per galvą, todėl džiaugiuosi, kai su snieglente pavyksta pravėdinti galvą. Niekur taip gerai galva neprasivėdina po įtemptų darbų, kaip nuvykus į kalnus ar tiesiog slidinėjant, kad ir tame pačiame Liepkalnyje", – pasakojo sporto žinių vedėjas.

Nežinai, kaip viskas pasisuks tuo metu, kai viso pasaulio dėmesys bus nukreiptas į olimpines žaidynes.

M.Rainys prisipažino besąs rogučių sporto gerbėjas. "Dar įdomu bobslėjus. Tikriausiai todėl, kad šis sportas arčiausiai to, ką pats esu išbandęs – greitąjį nusileidimą su paprastomis rogutėmis nuo kalno. Taip pat domina biatlonas ir šuoliai su slidėmis nuo rampos", – vardijo Mindaugas.

Ne tik sportas

Vyrai žada, kad olimpiadą per TV3 ir TV6 žiūrėsiantys žiūrovai pamatys ne tik sportą.

"Bus daug įdomių istorijų apie pačią šalį, jų kultūrą, viską, kas vyksta aplink per olimpiadą. Beje, juk tik už 80 kilometrų nuo olimpinio miestelio, Šiaurėje, sėdi jaunuolis, žaidžiantis su raketomis, kurį JAV prezidentas pavadino "rocket man‘u". Niekada nežinai, kaip viskas pasisuks tuo metu, kai viso pasaulio dėmesys bus nukreiptas į olimpines žaidynes", – svarstė S.Nalivaika.

"Žadame nepalikti nė vienos kertelės aplink olimpiadą ir to, kas vyks jos viduje. Įdomiausi interviu su lietuviais ir viso pasaulio sportininkais, žaidynių užkulisiai. Informacija nuolat bus atnaujinama ir profesionaliai pateikiama portale tv3.lt. Daugybė transliacijos valandų per TV3 ir TV6 vers ir mus pasistengti su kaupu, kad spėtume pateikti įdomiausios medžiagos žiūrovams", – prisipažino M.Rainys.

Nori parvežti medalį

Profesionalų komanda į tolimąją šalį išvyksta vasario 6 d. ir dirbs ten iki pat žaidynių pabaigos. "Aš asmeniškai grįšiu kiek anksčiau, nes dirbsiu olimpinėse laidose iš studijos Vilniuje", – pridūrė Saulius.

Paklaustas, ką norėtų parsivežti iš Pietų Korėjos, sporto žinių vedėjas S.Nalivaika šyptelėjo: "Norėčiau parsivežti magnetuką ant šaldytuvo. O jei rimtai, man jau teko dirbti olimpinėse žaidynėse, todėl žinau, ką reiškia tokie renginiai. Jie yra labai sunkūs tiek fiziškai, tiek psichologiškai, bet dar svarbiau, kad jie labai įkvepia ir juose pasisemi neįkainojamos patirties, užsimezga ryšiai. Olimpiadose išgyveni daug neužmirštamų emocijų, apie kurias net neįsivaizduoji prieš išvykdamas, todėl tikiuosi, kad taip bus ir šį kartą."

"Laukia ilga kelionė "per kopas". Tada trumpas laikas suprasti, kur kas yra, ir kibsim į darbus iki pat vasario pabaigos", – rimtam darbui nusiteikęs M.Rainys. Jis prisipažino labiausiai norintis parvežti aukso medalį Lietuvai. "Asmeniniai poreikiai nedideli – bagažą įspūdžių ir nepamirštamų akimirkų", – pridūrė Mindaugas.

Tačiau devynias dienas trukusią kelionę pavadinti tik atostogomis būtų netikslu. Aktyvi ir iššūkius su malonumu priimanti pora saulės voniomis prie baseino nesimėgavo – saloje pora kūrė jogos vaizdo įrašus bei filmavo laidų apie keliones ciklą „Apkabink dangų“. Antrąjį bendrą poros projektą, jau dabar galima stebėti naujienų portale Tv3.lt.

– Visai neseniai grįžote iš kelionės po Havajus, kur filmavote antrą bendrą projektą. Pirmą kartą keliavote į Šri Lanką, kodėl šįkart pasirinkote būtent Havajus?

Milana Jašinskytė (M.J.): Mes esame žmonės, kurie tiksliai planuoti nemėgsta, labai svarbu palikti vietos improvizacijai. Žinojome emocinę spalvą, kur mes važiuojame, ir nieko daugiau. Mums tereikėjo keturių elementų – ugnies, vandens, žemės ir oro tam, kad mes galėtume filmuoti jogos vaizdo medžiagą – įvairius pratimus.

Mindaugas Rainys (M.R.): Norėjosi pamatyti naują vietą ir išnaudoti darbinį momentą su nauju pažinimu – Havajai kaip tik buvo ta vieta, kur logistiniu ir gamtos skirtumų atžvilgiu viskas yra vienoje vietoje. Ten radome ir ugnikalnį, ir kalnus su sniegu, ir saulėtus paplūdimius, ir tropinius miškus, ir lavos nulietus slėnius – daug gamtos pasiūlytų momentų, kurie pasiekiami per valandą kelionės nuo vieno iki kito atstumo.

– Išvykote tik su kelioninėmis kuprinėmis. Norint kokybiškai įamžinti visus vaizdus, ko gero, pusę bagažo sudarė ne ryškiaspalvės suknelės, o technikos įranga?

M. J.: Visai ne! Visus momentinius, emocinius kadrus, kurių reikėjo dabar pat, filmavome išmaniuoju telefonu – buvo be galo patogu nesiimti didelės kameros. Vaizdai Havajuose keičiasi kas tris, kas penkias minutes, tad turint gerą telefoną galima į viską staigiai reaguoti. Dabar viskas labai supaprastėjo norint pasilikti prisiminimus – ne tik galvose, bet ir vizualiai. Turiu prisipažinti, kad būtent technologijos padarė mūsų kelionę daug paprastesne – leido įamžinti akimirkas, kurių buvo be galo daug ir gražių.

Vaizdai Havajuose keičiasi kas tris, kas penkias minutes.

Havajai – tikras rojaus kampelis. Kas padėjo planuojant maršrutus, jog žiūrovai pamatytų visą salyno grožį?

M.J: Maršrutą planavome pagal programėles, per galimybę piešti ant ekrano, kas yra be galo patogu ir man labai nauja. Viskas labai paprasta ir nesudėtinga – su vienu telefonu ir fotografuoji, ir kokybiškai filmuoji.

– Internete pasirodė jau antroji šio projekto laida. Ar jūsų visos atostogos tokios pat  – aktyvios ir pilnos netikėtumų, kuriuos priimate su pasimėgavimu?

M. R.: Nemažai žmonių nuvalkiojo frazę „nemėgstu ramaus poilsio“, bet, mano atveju, taip ir yra – neteko turbūt per savo gyvenimą tiesiog ramiai gulėti prie baseino. Kiekvienos atostogos yra tam tikras iššūkis – pusę to laiko norisi aktyviai keliauti, o kitą pusę laiko galima skirti daugiau poilsiui, meditacijoms su savimi. Bendrąja prasme, tai visada yra aktyvios atostogos – jose būna visko: tiek ėjimo, tiek lipimo, tiek pamatymo ir naujų potyrių ieškojimo.

M. J.: Kelionės yra tas mūsų „perliukas“, kuriuo mes visą laiką labai džiaugiamės. Havajuose be galo daug dirbome, bet ne kartą sakėme vienas kitam: „Žinai, dabar sustojam – dabar yra taip gerai“.

– Jūs abu esate aktyvūs – kelionėse tai labiau jums padeda ar išskiria?

M. J.: Vienareikšmiškai padeda, nes mūsų ėjimo tempas, ta perkeltine prasme, yra toks pats – abu esame labai greiti, labai smalsūs. Aš dažniausiai kuruoju maršrutą ir žinau, ką norėčiau pamatyti, o Mindaugas pasitiki mano išrinktomis vietomis.

Visos smulkmenos – kada valgyti, kiek valandų miegoti, kiek kelio mes galime važiuoti vardan to, kad mes pamatytume – niekam nekyla klausimų ir niekas nezyzia, nebumba, mūsų prioritetas yra noras pažinti.

– Socialinių tinklų vartotojai, kurie seka jūsų gyvenimo akimirkas, galėjo pastebėti, jog keliaudami namo nusprendėte ne pailsėti bent kelias dienas, o paskelbėte vienas kitam iššūkį. Išsikėlėte tikslą kuo greičiau pasiekti 70 tūkst. žingsnių ribą. Be iššūkių jums neįdomu?

M. J.: Iššūkio iniciatorius buvo Mindaugas, jis yra labai aktyvus – mėgsta lakstyti, judėti. Aš esu kitokio aktyvumo mėgėja – mėgstu eiti, šokti, būti ant jogos kilimėlio. Niekada neturėjau tokio azarto kažką skaičiuoti, ar aplenkti, bet į kelionę abu išvykome su išmaniaisiais prietaisais: Mindaugas su laikrodžiu, o aš su sportine apyranke. Manoji „Samsung Gear Fit2 Pro“ man taip patiko, kad buvo įdomu stebėti pasiektus rezultatus, savo kvėpavimą, tad ilgai negalvojusi jo iššūkį ir priėmiau.

– Milana, jūs apkeliavote beveik 80 šalių. Ar jau turite susigalvojusi kitą maršrutą?

M. J.: Artimiausiu metu dirbsiu savo mylimoje Lietuvoje, o gegužės pabaigoje važiuosiu į suplanuotą jogos mokytojų kursą Olandijoje, kur atvyks amerikietė mokytoja. Vasarą galiu sau leisti pailsėti truputį ilgėliau, širdis vėl mane traukia į Aziją, galbūt į jau pažintas vietas. Taip pat svarstau apie Balį, kur gyvenau, kai auginau savo mažąją Danielę.

– Tobulas laikas su dukra ir mylimu vyru…

M. J.: Manau, kad su Mindaugu susitiktume tarpinėje stotelėje, nes aš iškeliaučiau ilgiau, kadangi jis dirba ir turi šiek tiek mažiau laisvės laiko prasme. Negana to, yra dalykų, kuriuos aš mėgstu daryti viena, pavyzdžiui, pabūti viena ar skaityti savo knygas.

„Meistras B. Juodris įgyvendino visas mano idėjas ir pasiūlė tai, ko pats net neplanavau. Labai svarbu rasti žmogų, kuriam patiki piešti ant savo kūno tai, kas liks amžinai“, – sakė M. Rainys.

Tatuiruotė ant Mindaugo rankos buvo kuriama maždaug 11 valandų.  M. Rainys tikina, kad ant rankos atsiradę simboliai jam reiškia, tai, koks jis yra ir koks nori būti. „Per gyvenimą atsirado dalykų, kurie atspindi mane ir žvelgdamas į ant rankos esančius piešinius ne tik to niekada nepamiršiu, bet ir žinosiu kokiomis kryptimis eiti. Nors pagrindiniai piešiniai yra trys – vėžlys, plunksna ir kario kaukė – kiekvienas mažas simbolis taip pat turi savo prasmę. Labai džiaugiuosi subtiliai atspindėtomis vandenyno bangomis, nes būtent vandenynas mano gyvenime yra tai į ką noriu žvelgti, bristi, jausti. Ir nebūtinai tai yra fizinis vandenynas“, – kalbėjo neseniai 31-ąjį gimtadienį atšventęs TV laidų vedėjas.

Nors pagrindiniai piešiniai yra trys – vėžlys, plunksna ir kario kaukė – kiekvienas mažas simbolis taip pat turi savo prasmę.

Per antrąjį tatuiravimo seansą į studiją atėjo „Golden Age“ atlikėja Evelina. Taip Mindaugas sužinojo, kad mergina mokosi šio amato ir spontaniškai pasiūlė jai ką nors nupiešti jam.

„Atėjau ir laukiau savo kliento, tačiau jis nepasirodė, tada Mindaugas parodė man piešinio nuotrauką telefone ir sako – ar padarysi? Iš pradžių maniau, kad jis juokauja. Žinoma, šiek tiek jaudinausi, bet jaudinuosi visada prieš darydama tatuiruotes, nes dar nedaug praktikos turiu. Vis dėlto Mindaugo tatuiruotė puikiai pavyko, patiko ir jam, ir meistras apžiūrėjęs gyrė, kad viską gerai padariau“, – įspūdžiais dalijosi Evelina, svajojanti kada nors ištatuiruoti žmogaus portretą, kuriam reikia ypatingo kruopštumo ir profesionalumo.

Evelina ant Mindaugo krūtinės ištatuiravo žodį „namaste“. „Žinojau, kad noriu dar vieno piešinio. Milanos Jašinksytės dėka esu pažinęs ir pamėgęs jogą, todėl norėjosi įamžinti sanskrito kalbos žodį NAMASTE, reiškiantį daugmaž tai: „mano širdis (siela) sveikina tavąją. Garbinu ramybę tavyje, nes tokia yra ir pas mane“. Joga pakeitė mane ir mano gyvenimą, o „namaste“ – pirmasis mano išmoktas sanskrito kalbos žodis, jis asocijuojasi ir su visais jogos kelyje sutiktais žmonėmis“, – pasakojo Mindaugas Rainys.

Mindaugas net neabejoja, kad piešinių ant jo kūno dar daugės, nors kol kas vėl ketina padaryti pertrauką. „Pirmoji tatuiruotė atsirado iškart po projekto „Šok su manimi“. Prieš ketverius metus žmogus, kuris man ją darė, sakė, kad tai nebus pabaiga ir jis buvo visiškai teisus. Piešiniai ant kūno man yra tarsi mano gyvenimo žemėlapis ir dalykai, kuriais tikiu. Viena iš anksčiau darytų tatuiruočių simbolizuoja susilietusius saulę ir mėnulį: sakoma, kad teoriškai tai nėra įmanoma, tačiau yra filosofijų sakančių, kad nieko nėra neįmanoma, todėl šis piešinys man primena, kad viską gyvenime galima padaryti, pasiekti ir įgyvendinti“, – įsitikinęs Mindaugas.

– Koks jausmas būti užkulisiuose – kas įdomaus ten įvyksta?

– M.Rainys: Būti "X Faktoriaus" užkulisiuose – ypatingas jausmas. Man tai nėra nauja, kadangi tai jau trečiasis mano sezonas, o šiemet šis projektas ypatingas ir tuo, kad tapau ir jo vedėju. Dabar viena koja stoviu scenoje, kita – užkulisiuose. Kadangi tai yra muzikaliausias ir, be jokios abejonės, geriausias muzikinis projektas, tai užkulisiai turi savitumų: čia visada skamba muzika, nes dalyviai nuolat repetuoja savo pasirodymams, gana daug jaudulio – kažkas tyliai kamputyje repetuoja savo dainą, kažkas braukia ašarą, kažkas bando visais įmanomais būdais sulįsti į mobilųjį telefoną.

– M.Stasiulis: Man būnant užkulisiuose kuo skubiau norisi ištrūkti į pačią sceną. Mus su Rainiu filmavimo grupė netgi vadina burundukais. Užkulisiuose įvyksta labai daug linksmų dalykų. Labai gaila, kad ne viską parodo televizija. Būna labai gerų emocijų, pykčio, kai grįžta dalyvis, kuriam nepasiseka, ir jis yra įsiutęs ant teisėjų. Aišku, teisėjams nieko nepasako, bet mums išsilieja. Kadangi "X Faktoriaus" formatas yra draugiškas, režisieriai to neparodo televizijos žiūrovams. Kartais padarome žiauriai smagų giminės susitikimą, kuris galbūt net peržengia ribas, todėl negali patekti į eterį. Ten yra gerai, ten neprailgsta laikas.

Kartais padarome žiauriai smagų giminės susitikimą, kuris galbūt net peržengia ribas, todėl negali patekti į eterį. Ten yra gerai, ten neprailgsta laikas.

– Ko užkulisiuose daugiau – juoko ar liūdesio? Gal yra tekę ką nors smarkiai guosti po nepasisekusio pasirodymo?

– M.Rainys: Būsena tarp liūdesio ir džiaugsmo tokiuose projektuose, jei nori eiti kažkur toliau, visada egzistuoja. Pavyzdžiui, jei žmogus pateko į kitą etapą, netrūksta nei jo artimųjų, nei jo paties šypsenų, euforijos ir skambaus juoko. Tačiau šį sezoną teko apkabinti ir šiek tiek nuraminti tuos, kuriems, deja, nepasisekė taip gerai, kaip kolegoms. Ir ašarų, ir juoko čia visuomet yra daug, bet vienintelio dalyko, kurio nebūna, tai apatijos – kad išėjęs žmogus nesijaustų niekaip.

– M.Stasiulis: Visi, kurie nepatenka į kitą etapą, yra vienareikšmiškai suakmenėję, persigandę, liūdni. Tų neigiamų emocijų būna, bet dažniausiai žmonės tvardosi. Mūsų tikslas yra draugiškai palaikyti, kai jie nulipa nuo scenos. Man atrodo, kad daugiau ateina pozityviai nusiteikusių dalyvių. Būna žmonių, kurie siaubingai dainuoja ir ateina į pradines atrankas to nesuprasdami, bet ir toliau gerai jaučiasi. Tokių niekas nesustabdys. Jie dainavo ir dainuos, tokių bus pilni youtube'ai šimtą metų.

– Ar būna taip, kad lydintieji labiau tiki dalyviu nei jis pats savimi?

– M.Rainys: Buvo ir tokių dalyvių, kuriuos, pavyzdžiui, mamos pagriebusios už rankos atvedė. Buvo ir tokių, kuriuos koks nors kitas artimasis užregistravo dalyvauti. Visada įdomu pamatyti, ar jis atvestas dėl tikro talento, ar dėl to, kad kažkas juo tiki labiau už jį patį. Smagu, kai žmogaus gyvenime atsiranda kažkas, kas atveda už rankos ir parodo talentą visai Lietuvai. Tokių fenomenų tikrai būta, nes žmogus kartais per menkai save vertina, yra nedrąsus. Aišku, būta ir tokių variantų, kai tėvai arba artimieji pernelyg smarkiai tikėjosi, kad žmogus jau pasiruošęs šiai scenai ir kiek paskubėdavo atvesdami jį į "X Faktorių".

– M.Stasiulis: Būna, kad nuo televizijos magijos žmones ištinka toks afektas – jie būna susijaudinę, sutrikę, nežino, kur yra. Toks jausmas, kad nei patys dalyviai, nei juos atlydėjusieji neatsimena tų penkių minučių scenoje. Bet artimųjų yra visokių – kartais dalyviai ateina su šeima, kartais su vienu draugu, kartais vieni, nes patys nori išgyventi tas emocijas. Kai kuriais atvejais tie, kurie palydėjo, tikrai labiau jaudinasi nei tie, kurie yra scenoje. Ypač mamos, kurios iš savo sūnų ir dukrų tikisi kažin ko.

Kai kuriais atvejais tie, kurie palydėjo, tikrai labiau jaudinasi nei tie, kurie yra scenoje. Ypač mamos, kurios iš savo sūnų ir dukrų tikisi kažin ko.

– Kas juokingiausio ar netikėčiausio yra nutikę "X Faktoriaus" užkulisiuose?

– M.Rainys: Nutinka įvairių linksmų dalykų. Pamenu, kažkada mikrofonas buvo prisegtas prie grindų, ir prasidėjus tiesioginei transliacijai iš užkulisių buvau priverstas kalbinti pašnekovą įsitempęs ir tupėdamas vien dėl to, kad negalėjau ištraukti mikrofono. Buvo ir slystelėjimų, ir nukritimų, kadangi scenoje dažnai būna tamsu, o šviesos nukreiptos tik į tam tikras vietas, tai nemačiau, kur dedu koją. Būta įvairiausių improvizuotų momentų, kada dalyvis atsakinėja į rimtą klausimą, bet kyla mintis su juo padainuoti ar pasilinksminti, ar kažkokią istoriją ištraukti. Užkulisiuose sau leidi gerokai daugiau laisvės negu scenoje.

– M.Stasiulis: Panašaus formato "Lietuvos talentuose" praėjusią žiemą nutiko nepamirštamas įvykis. Filmavimo metu užkulisiuose buvo vos keli laipsniai šilumos, ir mes visą laiką prastovėjome apsižergę elektrinį radiatorių, nors žiūrovai to nematė. Kalbame žiūrovams, viskas šyla, garas kyla, viskas gerai! Daug kas net nepastebi, kas vyksta už scenos ribų. Bet "X Faktorius" iš esmės yra labai gerai sustyguotas projektas, todėl visiškų netikėtumų būna mažai. Mes su Rainiu gerai susidirbome, netrukdome vienas kitam. Man dabar "kėdžių etapas" yra įspūdingas, kai tu iš šalies matai, kaip žmonės sėda į tris laisvas vietas ir būna pakeičiami kitais, o galiausiai teisėjai sukeičia visus dalyvius ir pasodina visiškai kitus, kurie buvo išstumti iš žaidimo ir jau nieko nebesitikėjo – va čia tai intriga! "Kėdžių etapas" – tai kazino, kuriame tu nežaidi, bet stebi su didžiuliu susidomėjimu.