Viešajame sektoriuje jų buvo 1,8 proc. (5,5 tūkst.), privačiajame – 2,6 proc. (19,9 tūkst.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per metus šių darbuotojų dalis viešajame sektoriuje nepasikeitė, o privačiajame – sumažėjo 0,1 punkto.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir minimalią algą gavusių darbuotojų buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse, jų dalis spalį siekė 9,9 proc. arba 0,5 punkto mažiau nei pernai.

Iš viso minimalią algą arba mažiau gavusių darbuotojų spalį Lietuvoje buvo 122 tūkst., tai sudarė 10,2 proc. visų darbuotojų (0,5 punkto daugiau nei prieš metus). Dauguma – 96,6 tūkst. – šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.

Tuo metu visą darbo laiką dirbusių ir daugiau nei 3 tūkst. iki mokesčių gavusių darbuotojų dalis šalies ūkyje per metus padidėjo 3,7 punkto arba 40,2 tūkst. darbuotojų. Privačiame sektoriuje – 3,3 punkto (26,3 tūkst.), viešajame – 4,5 punkto (13,9 tūkst.).

Daugiausia – 52,2 proc. – tokių darbuotojų buvo informacijos ir ryšių įmonėse, finansinės ir draudimo – 39,5 proc., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse – 26,7 procento.

Mažiau nei vidutinį darbo užmokestį iki mokesčių – 2012 eurų – spalį gavo 64,1 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,3 punkto mažiau nei prieš metus.

Daugiausia gavusių mažiau nei vidutinį atlyginimą buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse – 85,8 proc., mažiausiai – informacijos ir ryšių įmonėse – 23,3 procento.

Apie bankų mokesčius panevėžiečiai arba nutyli, arba pyksta.

„Labai dideli įkainiai, netgi per dideli“, – kalbėjo moteris.

Apie praėjusių metų bankų pelnus bus žinoma tik kovo mėnesį. Manoma, kad jis sieks milijardą eurų, bet paslaugos žmonėms, priešingai, ne pinga, o brangsta.

„Bankai be jokių objektyvių priežasčių didino savo įkainius tiesiog dėl noro daugiau užsidirbti iš žmonių“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.

Už kasdienę bankininkystę kiekvienas kas mėnesį moka skirtingai. Vieniems reikia daugiau išgryninimų, pervedimų internetu. Kitiems – tik sąskaitos atidarymo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos bankas kasmet numato, kiek turi kainuoti būtiniausios banko paslaugos. Dabar jų kaina negali viršyti 1,47 Eur per mėnesį. Socialiai remtiniems asmenims – 73 centų.

„Bankai tikrai nesiūlydavo. Tam, kad rastum tokią informaciją, reikėdavo labai tiksliai žinoti, ko ieškai“, – sakė R. Jokubauskas.

Nors bazinis krepšelis pigiausias, iš tiesų jį renkasi tik kas 45 lietuvis, arba 62 tūkst. Likusieji – bankams moka daugiau.

„Bankai gali siūlyti savo krepšelius. Dažnai tie krepšeliai, kuriuos siūlo finansų įstaigos, brangesni už minimalų“, – nurodė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Mažiau nei 3 proc. pasirenka valstybinį krepšelį, nes bankai sukūrę daug daugiau jų, kurie atitinka klientų poreikius“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo bankų paslaugas atpiginti.

„Siūlome peržiūrėti būtiniausių banko mokėjimo paslaugų krepšelio apimtį tokiu būdu, kad jis atitiktų 90 proc. Lietuvos vartotojų poreikių“, – šnekėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Neaišku, kaip bus įgyvendinama, kaip pasieks tuos 90 proc. visų vartotojų“, – teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Valdonė Darškuvienė.

Pradėti siūloma nuo kainos, kad bazinis krepšelis pigtų 50 centų. Iki vieno euro per mėnesį.

„Jei valstybė reguliuos kainą mažėjimo kryptimi, tai naujiems rinkos dalyviams bus vis sunkiau įeiti į šį segmentą“, – tvirtino E. Čipkutė.

Mokestis bankui keistųsi rečiau – ne kas metus, o kas trejus. Būtų susietas su minimalia mėnesine alga (MMA).

„Įstatyme būtų santykis su MMA“, – sakė G. Šimkus.

Pasirinkus pigiausią krepšelį žmonės gautų ir šiek tiek daugiau paslaugų. Nebe dešimt, o penkiolika pervedimų internetu bei 500 eurų išgryninimą kas mėnesį.

Visada galima rasti pretekstą norint padidinti įkainius. Tai – infliacija, bet bankų pelningumas nėra pretekstas mažinti įkainius.

Kiek tektų mokėti bankams, jeigu viršytų limitą, neaišku. Tad siūloma minimalias bankų paslaugas sieti su aktualijomis.

„2022 metais matėme, kad elektroninių mokėjimų skaičius pasiekė milijardą per metus. Būtų galima pririšti prie tokio mokėjimo skaičiaus augimo šalyje“, – kalbėjo V. Darškuvienė.

„Manome, kad penkiolika pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikių“, – teigė finansų ministrė.

Mažinti mėnesinį mokestį tektų bankų pelnų sąskaita. Tad baiminamasi, ar jų įkainiai nepadidės kitur.

„Visada galima rasti pretekstą norint padidinti įkainius. Tai – infliacija, bet bankų pelningumas nėra pretekstas mažinti įkainius“, – nurodė R. Jokubauskas

Dėl bazinio krepšelio kainos dar turės apsispręsti Vyriausybė ir Seimas. 

Anot jos, pernai minimali alga Lietuvoje siekė 840 eurų iki mokesčių, Latvijoje – 620 eurų, Estijoje – 725 eurus. Lietuvoje jo didėjo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 procentais.

Vien trečiąjį ketvirtį Lietuvoje minimali alga siekė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių.

Išankstiniais vertinimais, pernai spalį ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 762 eurus ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų gavo nuo 762 iki 1005 eurų, kitas ketvirtadalis darbuotojų uždirbo nuo 1005 iki 1410 eurų, likę – daugiau nei 1410 eurų, atskaičius mokesčius.

Pernai šalies ūkyje vidutinis darbuotojų (mokėjusių mokesčius „Sodrai“) skaičius siekė apie 1,359 mln. ir, palyginti su 2022 metais, padidėjo 12,5 tūkst.

Daugiau nei du trečdaliai (73,6 proc., arba 1,374 mln.) darbuotojų dirbo privačiajame sektoriuje. Viešajame sektoriuje dirbo mažiau nei trečdalis (26,4 proc., arba 358,6 tūkst.) darbuotojų.

Jaunas veidas tarp bibliotekos darbuotojų ne toks ir dažnas. Tad bibliografas Martynas, kaip ir kiti jo kolegos, dirbti tarp knygų kasmet skatinami didesniais atlyginimais. Tik bėda, kad to algos augimo vis nepajusti.

„Šiaip tai mokesčiai. Kaip ir atlyginimai kyla, taip ir mokesčiai kyla“, – sakė bibliografas Martynas.

Bibliotekoje dirba 130 darbuotojų. Direktorė sako, kad vidutinis bibliotekininko uždarbis yra maždaug 1000 eurų į rankas.

„1000–1300, 900 eurų, kaip kam. Jei žmogus visai neturi išsilavinimo ir tik išdavinėja knygutes, be abejo, 900, o tas, kuris daugiau dirba, dar turi galimybę gauti priemoką, kas dirba su vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis, veda kompiuterines pamokas“, – teigė Vilniaus centrinės bibliotekos direktorė Rima Gražienė.

Kaip ir atlyginimai kyla, taip ir mokesčiai kyla.

Mažiausiai uždirbančiųjų, tarp jų ir bibliotekininkų, piniginės nuo sausio turėtų papilnėti. Dešimčia procentų didėja minimali alga ir dar 20 procentų auga neapmokestinamasis pajamų dydis.

„Mes ir toliau manome, kad minimali alga neauga taip sparčiai, kaip turėtų. Manau, kad šiemet lauks sunkus darbas išlaikyti minimalios algos augimą“, – aiškino Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Kas popieriuje gauna maždaug 930 eurų, tas mėnesį į rankas prisidurs po 75 eurus. Kieno alga artima vidutinei, papildomai gaus tik keliais centais daugiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Gera žinia, tik neaišku, kaip bus su kainomis ir viskuo, mokesčiai auga, kainos irgi auga, gal kokį ketvirtį jausis, o paskui vėl susilygins“, – kalbėjo rūbininkė ir bibliotekininkė Adelė.

Kultūros ir meno darbuotojams atlyginimai augs ne tik dėl minimalios algos, bet ir dėl augančio finansavimo iš valstybės biudžeto. Apskaičiuota, kad vidutiniškai kultūros darbuotojų atlygis į rankas nuo sausio padidės 108 eurais.

„Popieriuje galėtų būti 100 eurų, tai į rankas 70–80 eurų turėtų padidėti, o jei biudžetas bus patvirtintas sotesnis, tai gal ir daugiau šiek tiek“, – tikino R. Gražienė.

Sotesnis gyvenimas laukia ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų. Mokytojų atlygis į rankas vidutiniškai ūgtels 276 eurais. Iš jų – 130 eurų nuo sausio pirmosios. Dėstytojai ir mokslininkai vidutiniškai prisidurs 440 eurų. Tiesa, šiuos pinigus irgi gaus ne iš karto, o dalimis. Socialiniams darbuotojams ir slaugytojams atlygis kils 120 eurų, o gydytojams – 260 eurų.

„Pažiūrėsime, kaip bus, nes praeitas didinimas buvo numatytas 8 procentai, bet nebuvo numatyta, kad 8 procentai buvo tik fiksuotas, o ne tas kintamas ir realiai į rankas išėjo apie 4 procentus“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Ekonomistė teigia, jog viešojo sektoriaus algos įpūs konkurencijos į privatų sektorių. Verslininkams teks didinti algas ir ten.

„Tai didins gyventojų pajamas, skatins vidutinio darbo užmokesčio augimą ir atitinkamai – gyventojų perkamąją galią“, – aiškino Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Atlyginimai didės, tačiau žmonių pinigines patuštins mokesčiai. Savarankiškai dirbantiems nuo sausio didėja sveikatos draudimo įmokos „Sodrai“.

„Svarbu užtikrinti, kad mažiausiai uždirbantys turėtų soc. pagrindą po kojomis, o kas gauna daugiau, būtų atstatytas socialinis teisingumas, jie turėtų labiau prisidėti prie biudžeto surinkimo“, – teigė I. Ruginienė.

Individualią veiklą vykdantiems šešiais eurais didėja privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Kas mėnesį „Sodrai“ turės pervesti 64,50 euro. Nemokėti „Sodrai“ galima tik išimtiniais atvejais.

„Jei žmogus tik pradėjo veiklą, pirmus metus gali nemokėti. Taip pat nemokėti įmokų gali vykdantys individualią veiklą, bet jau gaunantys pensiją“, – aiškino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Gyventojams brangsta ir akcizinės prekės, alkoholis, rūkalai bei degalai. Alkoholis, priklausomai nuo rūšies brangsta, nuo 3 iki 36 centų. Cigarečių pakelio kaina didėja 20 centų. Dyzelino litras kišenę patuštins papildomais penkiais centais.

„Pirmoje pusėje dar atidžiai dėliosimės prekių krepšelius, nes kainų lygis išlieka didelis“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Anot ekonomistės, kad kainos taip sparčiai nebedidėja pajusime tik antroje metų pusėje. Tada gyventojai galės išlaidauti ir ne pirmo būtinumo prekėms.

„Prezidentas ir siūlo įvesti papildomą neapmokestinamą pajamų dydį už vaiką, jis galėtų siekti 87 eurus“, – LRT radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.

„Tokiu būdu taip pat būtų pasiekiamas ir kitas tikslas – pavyzdžiui, asmuo, kuris uždirba minimalią algą ir turi du vaikus, tai jo visas bendras neapmokestinamas pajamų dydis pasiektų minimalios algos dydį“, – pridūrė prezidento patarėjas. 

Jo teigimu, ši lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 60 mln. eurų kasmet, o ši suma būtų mažesnė nei planuojamos pajamos iš Vyriausybės siūlomo didelių pajamų apmokestinimo. V. Augustinavičiaus teigimu, tai galėtų būti papildomo NPD šaltinis. 

Anot prezidento patarėjo, papildomas NPD už vaiką būtų taikomas tiek samdomiems darbuotojams, tiek dirbantiems savarankiškai, ir būtų sugrąžinamas kartą per metus pateikus metinę pajamų deklaraciją.

Kaip rodo kitų šalių praktika, šeimas reikia remti visomis trimis priemonėmis ir šiandien būtent tos vienos priemonės trūksta.

 

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, jog tokios lengvatos šaltinis būtų siūlomas bendras pajamų apmokestinimas.

„Sudėliojimas laiptelių būtent tų progresinių tarifų, matome, kad susigeneruoja pajamų tiek, kiek reikia, tokiai šeimos mokesčių lengvatai, apie 60 mln. eurų“,  – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.   

„Prezidentas Vyriausybei buvo pasiūlęs imtis priemonių, dar pavasario sesijoje, nurodydamas, kad jas palaikytų, todėl, kad ir pačios Vyriausybės programoje prie mokesčių reformos dalies buvo įsipareigojimas įvesti tą šeimos pajamų, išlaikytinio elementus į mokesčių sistemą, bet to nėra“, – pridūrė ji.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė prezidentūros siūlymą ir galimus finansavimo šaltinius pavadino „nenušauto briedžio dalybomis“. Jis teigė, jog dabar mokami vaiko pinigai priklauso ir nuo išlaikomų vaikų skaičiaus, o toks modelis padėjo išspręsti šeimų skurdo problemą.

„Patys vaiko pinigai, jų logika ir yra, kad kiek vaikų turi, tai būtent nuo to ir priklauso, koks tas gaunamų universalių vaiko išmokų dydis bus pasiektas. Būtent kai yra daugiau nei trys vaikai, tai tas dydis vienam vaikui dar labiau padidėja“, – LRT radijui sakė M. Lingė.

„Pats esminis klausimas – kokią problemą norima išspręsti? Kai buvo atsisakoma NPD dydžio ir pereinama prie vaiko pinigų, tada mes turėjome labai ryškią problemą – šeimų, kurios augino vaikus iki 18 metų, skurdas buvo pasiekęs net 30 procentų. Šiai dienai mes jau turime 17 procentų – tai nesiekia bendrojo šalies skurdo lygio. Vadinasi, tai buvo efektyvu, tą problemą mes išsprendėme“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Anot prezidento patarėjo, pažangiose šalyse šeimoms padedama per išmokas, paslaugas bei mokesčių lengvatas, tuo metu Lietuvoje, jo teigimu, taikomi tik pirmieji du būdai.

Tos visos išmokos sumažina paskatas dirbti, tuo tarpu mokesčių lengvata nemažina paskatos dirbti todėl, kad ją gali pasinaudoti tik tuomet, kai užsidirbi pinigus.

 

Be to, pasak V. Augustinavičiaus, papildomas paramos šeimoms modelis reikalingas dėl išaugusių išlaidų maistui, energijai, paskoloms ir kitoms reikmėms, o dabartinė mokesčių sistema atsižvelgia tik į pajamų dydį, bet ne išlaikomų vaikų skaičių.

„Be abejo, kad asmuo, kuris turi vaikų, šiandien jis patiria kur kas didesnes išlaidas ir tikrai reikia tos paramos. Šiandien mokesčių sistema neatsižvelgia į tai, ar asmuo turi tam tikrą išlaikytinių skaičių, ar turi vaikų, jo išlaidas. Atsižvelgiama į pajamų dydį, bet neatsižvelgiama, ar asmuo augina vaiką“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

„Kaip rodo kitų šalių praktika, šeimas reikia remti visomis trimis priemonėmis ir šiandien būtent tos vienos priemonės trūksta“, – pridūrė jis. 

Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad toks Prezidentūros siūlymas būtų suderinamas su vaiko pinigais. Jo teigimu, priešingai nei socialinės išmokos, šeimos mokesčio lengvata nesumažintų paskatos dirbti.

„Tos visos išmokos (socialinės – BNS) sumažina paskatas dirbti, tuo tarpu mokesčių lengvata nemažina paskatos dirbti todėl, kad ją gali pasinaudoti tik tuomet, kai užsidirbi pinigus“, – LRT radijui antradienį sakė R. Lazutka.

„Vienintelis šaltinis – mokesčių lengvata – irgi būdavo nepakankamas todėl, kad jis neaprėpdavo tų šeimų, kurios nedirba. Ne tik todėl, kad jos nemotyvuotos dirbti, bet ir dėl to, kad jos nepajėgios. Taigi tie du instrumentai yra kaip dvi rankos“, – pridūrė ekonomistas.

NPD nuo kitų metų sausio turėtų būti didinamas 20 proc. iki 751 euro.

Degalinės teritoriją radviliškietis Eligijus prižiūri kaip savo kiemą: žolė nupjauta, jei reikia, iškrauna ir prekes, prižiūri automobilių plovyklą. Eligijaus uždarbis – vos didesnis nei minimalus. Kiek lieka į rankas, atskaičius mokesčius, vyras nežino.

„Tai PVM 21 proc., ką daugiau. Na, čiut čiut daugiau“, – dalinosi Eligijus.

Tokių kaip Eligijaus dalią žada lengvinti vyriausybė. Birželio pabaigoje nuspręsta didinti minimalią mėnesinę algą dešimtadaliu – iki 709 eurų į rankas. Bet nuo kitų metų sausio didesnis uždarbis pasijus, jeigu kartu didės ir neapmokestinamas pajamų dydis, kuriam Seimas dar nepritarė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše. 

„Na, pagal tokią algą 50 eurų jaučiasi vis tiek“, – kalbėjo Eligijus.

„Jeigu mes sukelsim minimalią algą, tai mes arba pastumsime įmones į užsidarymą, arba pastumsime perėjimą į šešėlį“, – situaciją komentavo ekonomistas Sigitas Besagirskas.

Lietuvos darbdaviai jaučiasi minimalią algą keliantys bene sparčiausiai Europoje. Per ketverius metus – kone 50 proc. Tad algų kėlimo tempą norėtų jau pristabdyti, siūlydami minimalią algą diferencijuoti.

„Vilniuje arba pažangiuose pramonės sektoriuose paliekant minimalią algą, jos kėlimo tempus panašius, kokie yra dabar. O regioniniuose sektoriuose arba kai kuriuose mažesnės pridėtinės vertės sektoriuose minimalią algą keliant ne taip sparčiai, kaip buvo pastaruoju metu“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.

Minimali alga yra ne tik verslo išlaidos, bet tai ir yra verslo pajamos. Nes žmonės, turėdami didesnes pajamas, turi daugiau galimybių ir išleisti tuos pinigus, ir iš to paties verslo daugiau pirkti.

Anot darbdavių, jei minimalus uždarbis skirtųsi, regionų įmonės galėtų lengviau konkuruoti.

„Įmonės išlaikys darbuotojus, bus mažiau bedarbių. Įmonės galės toliau pardavinėti savo produkciją ir turės laiko augimui“, – kalbėjo S. Besagirskas.

Profsąjungas tokie siūlymai piktina. Jei algos mažesniuose miesteliuose augs lėčiau, tai darbuotojai emigruos į sostinę.

„Žmonės važiuoja 100 km į „Maximos“ prekybos tinklus ir ten dirba. Taip pat kiek aplinkinių dirba Vilniaus paukštyne. Tai aš niekaip nesuprantu, koks tai būtų rezultatas“, – pasisakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Darbdaviai aiškina – nuo nepagrįstai keliamos minimalios algos nukenčia patys darbuotojai. Įmonių kaštai auga, vadinasi, kyla ir produkcijos kaina.

„Ypač pasaugų sektoriuj, kur didelė dalis darbo santykių sudaro savikaina, iš tikrųjų neturi kito pasirinkimo, kaip tik kelti kainas“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

„Minimali alga yra ne tik verslo išlaidos, bet tai ir yra verslo pajamos. Nes žmonės, turėdami didesnes pajamas, turi daugiau galimybių ir išleisti tuos pinigus, ir iš to paties verslo daugiau pirkti“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šlinskas.

Ekonomistas mano, klaidinga minimalios algos grindis nustatyti tik pagal Vilniaus pragyvenimo lygį, kai kainos Vilniuje ar Skuode skiriasi.

„Pirkau praeitą savaitę medų Skuodo raj. 0,7 l buteliukas kainavo 2 eurus, Vilniuje toks buteliukas kainuoja 7–8 eurus. Na, Vilniuje padoresnio būsto kvadrato kaina yra apie 3 tūkst. eurų. Jeigu mes pasižiūrėtume regione, galima ir už 100, ir už 150 eurų už kvadratą rasti būstą“, – teigė ekonomistas.

Kaip keisti minimalios algos skaičiavimą, pirma turi nuspręsti darbdaviai ir darbuotojai, bet ministerija žino, kokių siūlymų nepalaikys.

„Formulę pačią iš darbdavių pusės yra siūlymų peržiūrėti. Ir mes palaikome diskusiją, ir tikrai galima peržiūrėti. Gali atsirasti daugiau rodiklių, dabar yra vienas – vidutinė mėnesinė alga, yra diskusijų, kad galėtų atsirasti našumas. Pavyzdžiui, toks rodiklis yra Estijoje. Bet vėlgi, tas našumas tuomet, mūsų nuomone, turėtų didinti minimalią algą, o ne ją mažinti“, – apibendrino V. Šlinskas.

Minimalų atlyginimą Lietuvoje gauna apie 25 tūkst. žmonių, dirbančių visu etatu, ir dar maždaug 100 tūkst. – ne visu etatu.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas: balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o susilaikė vienas.

Tokia stipendija sieks 0,5 MVA (2,57 euro) už mokymosi valandą vietoj 0,5 MMA per mėnesį. Bedarbis ir toliau galės pasirinkti: arba gauti mokymosi stipendiją, arba nedarbo išmoką.  

2,57 euro stipendija už mokymosi valandą bus mokama ir tiems bedarbiams, kuriems nedarbo išmoka baigta mokėti ir ji nebegali būti pratęsta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, tokiu būdu norima lanksčiau derinti darbą ir mokymąsi bei geriau panaudoti lėšas.

„Siekiama sudaryti galimybę žmonėms derinti mokymą su darbu, kad mokymo trukmė galėtų būti trumpesnė nei 8 val. per dieną ir būtų užtikrinamas racionalus lėšų, skiriamų stipendijoms mokėti, panaudojimas“, – BNS nurodė ministerija.  

Pasak jos, įsigaliojus naujai tvarkai, papildomų valstybės, savivaldybių ar fondų lėšų neprireiks.

Ministerijos teigimu, 2022 metais Užimtumo tarnybos profesiniame mokyme įgyjant aukštą kvalifikaciją dalyvavo per 15,5 tūkst. žmonių. Šiemet besimokančių skaičius turėtų būti maždaug toks pat. 

Dabar minimalus valandos atlygis siekia 5,14 euro, o minimali alga – 840 eurų.

Įstatymas numato, kad visiems bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija, o jos dydis priklauso nuo lankytų valandų.

Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, posėdyje bus pristatyta Vyriausybės pozicija dėl MMA.

„Matysime, kaip seksis, ar pavyks sprendimą priimti, ar sakys partneriai, kad daugiau laiko reikia. Dar negaliu atsakyti, bet planuojame Vyriausybės poziciją pristatyti“, – BNS sakė V. Šilinskas.

Finansų ministerija Trišalei tarybai siūlo MMA didinti 10 proc. (84 eurais) iki 924 eurų. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad MMA galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 953 eurų.

V. Šilinskas neatskleidė, ar Finansų ministerijos ir visos Vyriausybės pozicijos sutampa.

Finansų ministerija sako, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos trečiadienį viešintas jos siūlymas nėra galutinis.

„Minimi skaičiai yra tik teorinės projekcijos. Laukiame sutarimo Trišalės tarybos posėdyje. Ateinančią savaitę planuojame pristatyti atnaujintą mokestinių pasiūlymų paketą, kuriame detalizuosime mūsų siūlomus sprendimus“, – komentare BNS teigė ministerija.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė, kad Lietuvos banko pasiūlymas yra per optimistinis, Finansų ministerijos siūlymą jis vertino palankiau.

„10 proc. tikrai jau yra geriau, jei pavyks dar šiek tiek mažinti, tai gerai, žodžiu, bandysime eiti į bendrą sutarimą“, – BNS sakė jis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS sakė reikalavimus pateiksianti penktadienio posėdyje, o šiuo metu yra apsispręsta dėl vieno – kad MMA būtų ne mažesnė kaip 700 eurų „į rankas“.

„Mes galutinę savo poziciją pasakysime rytoj, bet jau dabar aišku viena – minimali alga, mūsų bus toks reikalavimas, kad nuo kitų metų į rankas turėtų būti ne mažiau kaip 700 eurų, reikalausime, kad tai būtų įvykdyta. Žmonėms pajamos turi didėti ir turi didėti ženkliai“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus, o iki mokesčių – 840 eurų. 

I. Ruginienė teigė mananti, kad penktadienį gali būti priimtas sprendimas dėl MMA nuo 2024-ųjų. Tačiau tarybos sprendimas yra tik patariamasis, o galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir VDU santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius prieš savaitę teigė, kad reikėtų svarstyti dėl MMA formulės skaičiavimo keitimo, o I. Ruginienė aiškino, kad dabartinė formulė yra tinkama ir jos keisti nėra pagrindo.

Naują MMA šiemet siekiama patvirtinti anksčiau, kad iš anksto būtų pradėtas ir biudžeto rengimas bei anksčiau nei įprastai visiems rinkos dalyviams būtų daugiau aiškumo. 

„Jei sprendimą reikėtų priimti čia ir dabar, nematytume didelių rizikų, kodėl nebūtų galima nuspręsti didinti MMA tiek, kiek rodo šitas paskaičiavimas“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Pasak jo, pagal Finansų ministerijos kovo mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prognozę, MMA ir VDU santykis Lietuvoje šiemet turėtų siekti 46,3 procento.

„2023 metais siektinas lygis turėjo būti 50 proc., sprendimas buvo laikinai nukrypti nuo tos formulės 2023 metais pasirenkant MMA“, – sakė A. Dabušinskas.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir VDU santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

„Siektinas lygis MMA ir VDU, kurį paskaičiuojame pagal savo formulę, pagal šitą principą, jis nesikeistų, jis liktų 50 procentų“, – sakė A. Dabušinskas. 

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė kalbėjo, kad apskaičiuojant MMA reikėtų atsižvelgti ne tik į didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčias ES valstybes, bet ir į kitas Baltijos šalis.

Svarbu įsivertinti, kaip mūsų ekonomika laikosi ir kaip turėtume išlaikyti savo konkurencingumą.

„Matome, kad estai buvo kitame gale MMA ir VDU santykio. (...) Yra signalas, kad gal mums reikėtų galvoti apie šiek tiek kitus dydžius. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir pernai sakė apie produktyvumo augimą, svarbu įsivertinti, kaip mūsų ekonomika laikosi ir kaip turėtume išlaikyti savo konkurencingumą“, – posėdyje teigė I. Valeškaitė.

Anot finansų viceministro Gedimino Norkūno, LB siūlomas 13,4 proc. MMA didinimas yra reikšmingas, Vyriausybė jį dar turi apsvarstyti.

Viceministrė I. Valeškaitė taip pat sakė, kad ateityje drauge su MMA galėtų būti svarstomas ir neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas.

MMA siūloma tvirtinti Trišalei tarybai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius kartojo, kad reikėtų varstyti dėl MMA formulės skaičiavimo keitimo: „Reikėtų šiek tiek tobulinti MMA nustatymo formulę“.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė aiškino, kad dabartinė formulė yra tinkama ir jos keisti nėra pagrindo. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad MMA ir VDU santykis kasmet yra mažesnis nei turėtų būti.

„Tai vyksta, nes remiamės senais duomenimis ir juos taikome kitiems metams. Toks ankstyvas klausimo svarstymas tą ir lemia. Imame praėjusių metų duomenis, (...) Remiamės prieš tai buvusiais duomenimis ir taikysime juos tik kitais metais, dėl to turėsime eilinę situaciją, kai mūsų minimali alga neatitiks tos ekonominės būklės, kuri bus 2024 metų gale“, – teigė I. Ruginienė.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis posėdyje siūlė, kad Trišalė taryba dėl MMA dydžio sutartų per gegužę, o Vyriausybė iki birželio vidurio patvirtintų būsimą dydį kitiems metams.

Toks jausmas, kad politiškai norima tą dydį nustatyti likus mėnesiui ar iki sausio 1 dienos, verslas pasimetęs laukia. 

„Viena didžiausių problemų iki šiol ne vien dydis, bet kad visą laiką jo nustatymas nukeliamas į galą. (...) Toks jausmas, kad politiškai norima tą dydį nustatyti likus mėnesiui ar iki sausio 1 dienos, verslas pasimetęs laukia. Turime tradicinę situaciją, kad bandome depolitizuoti, bet vis tiek susipolitizuojame“, – sakė A. Romanovskis.

G. Norkūnas teigė, kad diskusijos pradedamos anksčiau, siekiant iš anksto pradėti ir biudžeto rengimą, kad anksčiau nei įprastai visiems rinkos dalyviams būtų daugiau aiškumo.

A. Romanovskis taip pat siūlė, kad dėl MMA nustatytų Trišalė taryba. Dabar MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ekonominius rodiklius.

Šiuo metu MMA siekia 840 eurų.

Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, į posėdį kviečiami Lietuvos banko atstovai turėtų pristatyti savo skaičiavimus dėl MMA didinimo galimybių.

„Kol kas pakviesime Lietuvos banką pristatyti, kaip kasmet jie daro, kokios yra darbo užmokesčio prognozės, kokia suma gautųsi pagal šalių sutartą formulę ir diskusiją turėsime. (...) Sprendimų nepriiminėsime dar, išklausysime Lietuvos banko pristatymą, tikimės, kad prasidės šalių derybos, gal pavyks susitarti darbdaviams ir darbuotojams, gal nepavyks, bet vis tiek duosime laiko kažkiek iki Vyriausybei priimant sprendimus“, – BNS sakė V. Šilinskas.

Iš esmės laukiame procento, įsivaizduoju, kad jis ne mažiau 50 proc. turi siekti.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad skaičiuojant kitų metų MMA, jos ir VDU santykis turėtų būti mažiausiai 50 procentų.

„Iš esmės laukiame procento, įsivaizduoju, kad jis ne mažiau 50 proc. turi siekti. Tada jau galėsime preliminariai turėti nuomonę apie minimalią algą“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad tarybai siūlys pirmiausiai pakeisti MMA skaičiavimo formulę ir į ją įtraukti darbo našumą.

„Tai labiau atspindėtų realią situaciją ir galimybę kelti MMA, kadangi skirtingose šalyse yra skirtinga situacija ir taip, kaip dabar skaičiuojama, yra netikslu“, – BNS sakė R. Sartavičius.

„Ir remtis reikėtų ne sparčiausiai augusių Graikijos ir kitų šalių pavyzdžiu, o lygiuotis į tokias šalis, kaip Vokietija, turinčią tvirtus ekonominius pagrindus. Pagal tai spręsti ir bendrą vardiklį išvedinėti dėl MMA didinimo“, – pridūrė jis.

Paprastai minimali alga patvirtinama rudenį, tačiau V. Šilinskas sakė besitikintis, kad šiemet pavyks tą padaryti anksčiau.

Nuo šių metų MMA siekia 840 eurų.