„Tai lėmė minimalios mėnesinės algos didinimas 15 proc., taip pat valstybės tarnautojų bazinio dydžio didinimas beveik 3 proc. ir kitos rinkos priežastys, kai matėme, kad iš mažesnių priėmimų (į darbą – BNS) skaičiaus ir mažesnių atleidimų skaičiaus įmonės nenori prarasti darbuotojų, tai irgi tas prisidėjo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė K. Zitikytė.

Lietuvos gyventojai pernai spalį–gruodį iki mokesčių uždirbo vidutiniškai 2060 eurų – 11,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku prieš metus. Vidutinės jų pajamos „į rankas“ didėjo 10,6 proc. (122 eurais) iki 1275 eurų.

Sparčiausiai pajamos augo statybų sektoriuje – 15,9 proc. iki 1480 eurų prieš mokesčius.

„Mes tai vertintume atsargiai, nes tiesiog pasikeitė apmokėjimas dirbančiojo lauke, taip pat atsirado skaidriai dirbančiojo asmens kortelės“, – sakė K. Zitikytė.

Tačiau aukštos pridėtinės vertės veiklų darbo pajamų augimas buvo lėtesnis nei šalies vidurkis: informacijos ir ryšių įmonėse atlyginimai padidėjo 7,9 proc. iki 3143 eurų (prieš mokesčius), finansų ir draudimo – 9 proc. iki 2932 eurų.

Apdraustųjų skaičius 2023 metų pabaigoje buvo 12,5 tūkst. didesnis nei prieš metus. Pernai į darbą priimta 26,2 tūkst. daugiau žmonių nei atleista (2022 metais – 38 tūkst.).

K. Zitikytės teigimu, paskutinį metų ketvirtį apdraustųjų mažėjo tik apdirbamosios gamybos ir prekybos sektoriuose – atitinkamai 4,3 tūkst. ir 4,5 tūkst.

„Baldų gamyboje, medienos gamyboje, drabužių siuvime – būtent šiuose sektoriuose buvo stebimas mažėjimas apdraustųjų“, – pabrėžė ji.

Vilniaus gyventojai uždirbo į rankas apie 388 eurais daugiau nei likusių Lietuvos miestų gyventojai.

 

Didžiausios algos – Vilniuje

Pasak statistikos, daugiausiai uždirba Neringos (2937 eurus – 10,3 proc. daugiau), Vilniaus (2335 eurus – 9 proc. daugiau) ir Kauno (2014 eurų – 11,7 proc. daugiau) miestų bei rajonų darbuotojai.

K. Zitikytės teigimu, realiai daugiausia uždirbantieji gyvena sostinėje, o Neringoje, tikėtina, nemažai Vilniuje dirbančių žmonių yra įregistravę savo gyvenamąją vietą.

Tuo metu atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų darbo pajamų pernai sumažėjo nuo 47 proc. iki 43 proc.

„Taip nutiko dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybėje vidutinės darbo pajamos augo lėčiau nei vidutiniškai visoje šalyje – apie 9 proc. Visgi Vilniaus gyventojai uždirbo į rankas apie 388 eurais daugiau nei likusių Lietuvos miestų gyventojai. Vidutinis atlyginimas į rankas sostinėje siekė 1432 eurus“, – teigė  K. Zitikytė.

Mažiausios algos buvo Šalčininkų (1482 eurai – 12,2 proc. daugiau), Jurbarko (1433 eurai – 9,2 proc. daugiau), Kelmės (1457 eurai – 13,4 proc. daugiau) ir Biržų (1460 eurų – 11,5 proc. daugiau) rajonuose.

K. Zitikytės teigimu, rodikliai rodo, jog darbo rinka yra stabili.

„2023 metų darbo rinką geriausiai apibūdintų stabilumas ir mažesnis aktyvumas“, – apibendrino „Sodros“ atstovė.

„Jau praeitais metais skaičiavome, kad MMA turi siekti 885 eurus, o ne 840 eurų, deja, dėl ekonominio neapibrėžtumo, karo sąlygų, buvo priimtas sprendimas, ne kiek kelti MMA, o kad jis turėtų iš esmės tiesiog kilti“, – LRT radijui pirmadienį sakė „Vinted“ duomenų analitikas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės visuomeninis patarėjas J. Mundeikis.

„Šiai dienai preliminariai skaičiuojant, kitų metų MMA turėtų siekti tarp 970 ir 990 eurų, o ne 924 eurus kaip jau yra sutarta“, – pridūrė jis.

Anot ekonomisto, mažesnė MMA didžiausios įtakos daro iki 1,5 tūkst. eurų uždirbantiems žmonėms, tokia minimali alga gali stabdyti ekonominį atsigavimą.

„Labiausiai poveikis yra jaučiamas tiems, kurie uždirba MMA, arba MMA artimą atlyginimą, tačiau tas poveikis silpsta, bet yra jaučiamas iki pat medianos. (...) Lietuvoje ta mediana praeitais metais lapkričio mėnesį siekė maždaug 1,5 tūkst. eurų“, – sakė J. Mundeikis.

„Mažesnis MMA, darantis įtaką ir į didesnes klases (turtingesniems žmonėms – BNS), mažina ir perkamumo galią, ir kreditingumo galimybes gyventojams, jų reali perkamoji galia bus ženkliai mažesnė nei turėtų būti ir  tai prie ekonominio atsigavimo tikrai neprisidės“, – nurodė ekonomistas.

Vyriausybė birželio 28 dieną pritarė, kad nuo 2024 metų MMA būtų didinama 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų (neatskaičius mokesčių), o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – 20 proc. iki 751 euro.

Sprendimas buvo priimtas po to, kai pirmą kartą per penkerius metus darbuotojų, darbdavių atstovams ir Vyriausybei  Trišalėje taryboje pavyko susitarti, kiek didinti MMA. 

Padidinus MMA ir NPD, minimalią algą gaunantis žmogus į rankas kitais metais gautų 76 eurais daugiau.  MMA ir NPD susilyginti turėtų 2028 metais.

– Pasak ekonomistų, Europos ekonomiką smaugs infliacija, energetikos krizė. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad trečdalis pasaulio bus recesijoje, tai kaip suprasti pasakymą „vysis infliaciją“ ?

– Vysis, bent kol kas dar nepasivijo. Pastaraisiais mėnesiais metinė infliacija eurozonoje buvo apie 9–10 proc., atlyginimų augimas siekė apie 4 proc. Ir prognozuojama, kad šiemet eurozonoje atlyginimų augimas paspartės iki 5,5 proc. Eurozonai tai yra didžiulis augimas, bet, aišku, jis nepasiveja tų kainų augimo, kuris buvo praeitais metais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Faktas tas, kad už tuos didesnius atlyginimus bus galima nupirkti daug mažiau nei, tarkim, prieš pandemiją? Infliacija taip pat išliks problema šiais metais?

– Turbūt esminis 2022-aisiais įvykęs lūžis – tas kainų šuolis, kuris eurozonoje buvo apie 10 proc., Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse – apie 20 proc. Jo niekaip nekompensavo padidėję atlyginimai ir buvo toks vienkartinis perkamosios galios sumažėjimas. Daugelis europiečių keliais žingsniais keletą metų atgal pajudėjo pagal tai, kiek jie gali nusipirkti prekių ir paslaugų. Žiūrint į šiuos metus, infliacija nebebus tokia problema, kainos augs gerokai lėčiau. Bet net ir paspartėsiantis atlyginimų augimas nebus pakankamas tam, kad būtų atkurta perkamoji galia. Turbūt reikės dvejų ar trejų metų, kol europiečių perkamoji galia sugrįš į tą lygį, kokiame buvo prieš porą metų.

– Kaip tie atlyginimai augs, nes vieniems kasmet padidėja atlyginimai 5–6 proc., bet yra žmonių, kurių atlyginimai nekilo dar nuo praeitos finansinės krizės.

– Tie, kurie sako, kad atlyginimai nedidėja dešimt metų, atvirai sakant, meluoja, nes nebėra tokių atlyginimų nuo praėjusios finansinės krizės. Ir minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), ir vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidėjo daugiau nei dvigubai. Tokių, kurie gauna tiek pat nebeliko. Taip, yra 10–20 proc. darbuotojų, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių atlyginimai yra įšaldyti. Bet tai yra mažoji dalis dirbančiųjų. Ir tai, ką mes matėme praėjusiais metais, VDU Lietuvoje padidėjo 12 proc., MMA – 15 proc. Šiemet nuo sausio 1 d. irgi 15 proc. didėja MMA. Tai palies daugelį darbuotojų, kurie uždirba ir šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą. Tai net esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms, mažėjant paklausai vidaus ir eksporto rinkose, mažai įmonių išdrįs nekelti atlyginimų, nes darbuotojų trūksta. Nedarbo lygis yra žemiausiame lygyje per pastaruosius penkiolika metų. Taigi darbuotojų, ypač kvalifikuotų, trūkumas daug kur išlieka problema. Tiesa, kai kuriuose sektoriuose jų skaičius gali sumažėti, bet atlyginimų įšaldymas socialiai ir ekonomiškai būtų labai neatsakingas žingsnis.

Turbūt reikės dvejų ar trejų metų, kol europiečių perkamoji galia sugrįš į tą lygį, kokiame buvo prieš porą metų.

– Minimalios algos augimas yra tarsi spąstai – kuo daugiau žmonių turės daugiau pinigų, tuo infliacija bus labai didelė?

– Iš tiesų, ypač Baltijos valstybės yra įstrigusios tokioje nepavydėtinoje padėtyje. Viena vertus, kainos padidėjo 20 proc. ir visos vyriausybės jaučia pareigą kompensuoti bent iš dalies gyventojams tos perkamosios galios praradimus pakeliant MMA, neapmokestinamųjų pajamų dydį. Bet tuo pačiu mes puikiai suprantame, kad jeigu darbo sąnaudos didėja 10 – 20 proc., greta to, kad pabrango ir energijos ištekliai bei kitos žaliavos, tai tokioje aplinkoje didelė dalis tų padidėjusių darbo sąnaudų atsiduria galutinėse kainose. Tai yra viena iš pagrindinių rizikų, kurias mato Europos centrinis bankas. Ir tai yra priežastis, dėl ko taip agresyviai kelia palūkanų normas. Kad ir kaip makabriškai skambėtų, nori pristabdyti atlyginimų augimą, galbūt net sukelti recesiją tam, kad ta infliacija, kurią matėme 2022-aisiais, ir liktų praėjusiuose metuose bei netaptų nauja realybe.

– Pakalbėkime, kas dar vyks ateinančiais metais. Akivaizdu, Kinija atsidarė ir suaktyvės jos ekonomika. Kaip tai gali paveikti Lietuvą, Baltijos šalis?

– Įvairūs kanalai yra, per kuriuos galime pajusti poveikį Europoje. Viena vertus, lyg ir nebestabdomos gamyklos, atsikemšantys uostai, galėtų leisti visiškai atsigauti tiekimo grandinei. Kita vertu, čia aš neturėčiau per daug lūkesčių, nes sergamumas labai aukštas, atsidaro valstybė su daugiausiai gyventojų pasaulyje, su nuliniu imunitetu, todėl mes ir matome mirčių šuolį, sergamumo šuolį. Tas Kinijos išėjimas iš nulinės COVID-19 politikos nebus labai lengvas.

Reikia turėti omenyje, kad greta COVID-19 politikos, Kinijos ekonomiką ir gyventojų lūkesčius labai slopina ir nekilnojamojo turto (NT) krizė. NT kainos mažėja jau pusantrų metų. Statybų sektorius yra labai sudėtingoje situacijoje. NT vystytojai irgi yra įšaldę daugelį projektų. Taigi prie tokios aplinkos sunku tikėtis, kad bus didelis žaliavų kainų šuolis, kas irgi galbūt mus paveiktų neigiamai. Trečia, kitas iš tokių galimų neigiamų kanalų – didesnis energijos sunaudojimas (naftos produktų, dujų). Tai padidintų Europos perkamų suskystintų gamtinių dujų kainas. Bet kol kas tokio scenarijaus labai nebijočiau, nes dėl NT krizės, sunkaus atsidarymo po nulinės COVID-19 politikos mes bent artimiausią pusmetį Kinijos ekonomikos suklestėjimo nematysime.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, MMA didinimas dėl galiojančio koeficiento transporto įmones paveiks kur kas skaudžiau nei kitus verslus.

Nuo kitų metų sausio MMA ketinama padidinti 35 eurais – nuo 607 iki 642 eurų popieriuje.

„Tačiau dėl komandiruojamiems darbuotojams taikomo 1,65 MMA koeficiento tarptautinio transporto vairuotojų atlyginimai padidės ne 35, bet 58 eurais. Tokiu atveju tolimųjų reisų vairuotojams taikomas MMA didėtų nuo 1001 iki 1059 eurų“, –pažymi P. Drižas.

Jo teigimu, vertinant transporto įmonių šių metų finansinius rezultatus, MMA pakėlimas daugelio įmonių pelno eilutėje virstų nuostoliais.

Statistikos departamento duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, sausumos transporto pajamos traukėsi 8,9 proc., o įmonių grynasis pelnas prieš apmokestinimą sumenko net 30,4 proc.

Pasak P. Drižo, reikšmingos įtakos pelno susitraukimui transporto ir saugojimo sektoriuje turėjo būtent Vyriausybės sprendimas nuo 2020 metų pradžios didinti mokestinę naštą per dienpinigių apmokestinimą.

„Sausumos transporto sektoriaus įmonių pelningumas šių metų pirmąjį ir antrąjį ketvirtį atitinkamai sudarė vos 1,2 ir 1,9 proc., kai pernai svyravo 5 proc. ribose. Daugiau nei pusė visų įmonių šįmet dirba nuostolingai. Papildomas darbo jėgos apmokestinimas neabejotinai turėtų dar didesnį neigiamą poveikį įmonių finansiniam stabilumui“, – sako P. Drižas.

Jis nurodo, kad sausumos transporto įmonės per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, veržėsi diržus ir mažino bendrąsias išlaidas 5,4 proc., iki 3,17 mlrd. eurų. Tuo tarpu išlaidos darbuotojams per tą laiką išaugo 100 mln. eurų.

Verslo atstovai ragina Vyriausybę MMA klausimą atidėti dėl pernelyg neapibrėžtos ekonominės situacijos, taip pat atitinkamai atlikti šio pasiūlymo poveikio vertinimą.

„Svarstant didinti MMA, svarbu kompleksiškai įvertinti krovininio kelių transporto sektoriaus finansinius rezultatus ir galimas pasekmes. Girdime, kad MMA didinimas grindžiamas greitu Lietuvos atsigavimu po COVID-19 krizės ir pozityviomis ateinančių metų ekonominėmis prognozėmis. Tačiau krovininio kelių transporto sektoriaus finansinė būklė aiškiai rodo, kad sektorius nepasiruošęs darbo užmokesčio bazės didinimui, – sako P. Drižas. Be to, MMA didinimas gali paaštrinti nedarbo lygio problemą Lietuvos regionuose, kuriuose krovininio kelių transporto įmonės sukuria reikšmingą dalį darbo vietų“.

Anot viceministrės, kitą savaitę tai bus svarstoma Trišalėje taryboje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė skaičiuoja, jog MMA turėtų siekti 663 eurus.

Šiuo metu MMA yra 607 eurai prieš mokesčius.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų spalio mėnesį šalies ūkyje (įskaitant individualiąsias įmones) MMA ir mažesnį ikimokestinį darbo užmokestį (bruto) gavusių darbuotojų buvo 123 tūkst. (10,9 proc. visų darbuotojų) ir, palyginti su 2017 m. spalio mėnesiu, jų sumažėjo 28 tūkst. (2,7 proc.). Dauguma (98 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.

Praėjusių metų spalį visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 25,5 tūkst., tai sudarė 2,5 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje - 2,2 proc. (6,6 tūkst.), privačiajame - 2,7 proc. (18,9 tūkst.).

Palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis šalies ūkyje sumažėjo 0,8 proc.: viešajame sektoriuje - 0,8 proc., privačiajame - 0,7 proc.

Įtakos tam turėjo nuo praėjusių metų sausio 1 dienos padidinta minimalioji mėnesinė alga, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams ir kitos priežastys.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse, jų skaičius praėjusių metų spalio mėnesį sudarė 9 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų. Tai 1,2 proc. daugiau nei pernai.

Visą darbo laiką dirbę 450 eurų ir mažiau gavę darbuotojai sudarė 11,4 proc. visų šalies ūkio darbuotojų, arba 5,5 proc. mažiau nei prieš metus.

Visą darbo laiką dirbusių ir 3 001 eurų ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo 4 048 darbuotojais ir siekė 15 421 (iš jų privačiajame sektoriuje - 12 986, viešajame - 2 435). Daugiausia tokių darbuotojų šalies ūkyje buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (2 613), informacijos ir ryšių veiklos (2 493), apdirbamosios gamybos (2 403) įmonėse.

Jaunesnių nei 30 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visais šios amžiaus grupės darbuotojais, sudarė 1,6 proc. Palyginti su ankstesniais metais, tokių darbuotojų dalis sumažėjo 0,6 proc.

7,4 proc. jaunesnių nei 30 metų darbuotojų gavo daugiau nei 1 601 eurą. Per metus jų dalis padidėjo 2,5 proc.

Mažose įmonėse (1-9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis sudarė 10,4 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,9 proc. mažiau nei prieš metus.

Daugiausia darbuotojų, gavusių 1 601 eurą ir daugiau, buvo įmonėse, turinčiose 50-249 darbuotojus, - 33,5 tūkst. arba 2,5 proc. daugiau.

Praėjusių metų spalio mėnesį pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 546,2 eurų, antras ketvirtadalis - nuo 546,3 iki 785,9 eurų, trečias - nuo 786 iki 1 131 eurų, paskutinis ketvirtadalis - 1 131,1 eurų ir daugiau.

Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė - 1 319,2 eurų - buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse, o mažiausia - apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (520 eurų) įmonėse.

Mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (954 eurų) šalies ūkyje spalio mėn. gavo 63,7 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Daugiausia gavusių mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį visą darbo laiką dirbusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse - 87 proc., meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo - 78,5 proc., palyginti su visu atitinkamų ekonominių veiklų darbuotojų skaičiumi.

„Kaip ir žadėjome, tiesiame pagalbos ranką mažiausiai uždirbantiems. Kažkam 20 eurų yra jokie pinigai, o kažkas už juos savaitei nuperka šeimai maisto. Nors ir nedidelis, šis pasikeitimas bus realiai juntamas labiausiai pažeidžiamuose visuomenės sluoksniuose. O to mes ir siekiame – realių, juntamų pokyčių žmonių gyvenime“, – pranešime spaudai sakė premjeras Saulius Skvernelis.

MMA būtų taikomas apie 264 tūkst. darbuotojų, kuriems reikėtų didinti darbo užmokestį iki 400 eurų. Šiuo metu biudžetinėse įstaigose yra apie 27 tūkst. nekvalifikuotų darbuotojų, kurių darbo užmokestis – 380 eurų.

Skaičiuojama, kad MMA didinimui iš valstybės biudžeto reiktų 16,2 mln. eurų.

Dėl MMA didinimo rugsėjį sutarė Trišalės tarybos nariai.

Paskutinį kartą minimali alga didėjo prieš pusantrų metų – iki 380 eurų ji padidinta pernai liepą.

Neatsisako idėjos NPD prilyginti MMA

Kitais metais nenumatyta neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliam atlyginimui (MMA), tačiau finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad šios idėjos galutinai nėra atsisakoma.

„Idėjos nėra atsisakyta, numatyta šį klausimą svarstyti kartu su minimalaus atlyginimo indeksavimo tvarka. O jei dabar automatiškai padidintume (NPD - BNS) iki 400, tai mus riboja fiskalinės drausmės taisyklės“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka, komentuodamas kitų metų biudžeto projektą.

Birželį pirminius mokesčių pakeitimo pasiūlymus pateikusi Vyriausybė, siekdama sumažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą, pasiūlė NPD padidinti iki MMA dydžio - tai yra nuo 310 iki 380 eurų.

Tačiau Vyriausybei trečiadienį nusprendus nuo kitų metų MMA padidinti 20 eurų iki 400 eurų, NPD ir toliau ketinama didinti tik iki 380 eurų.

Lygiai pusė – 50 proc. – visų apklausos dalyvių nurodė, kad didžiausią naudą vartotojams pernai sukūrė iki 380 eurų padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA). 44 proc. mano, kad daugiausiai naudos vartotojai gavo dėl „Lidl Lietuva“ atėjimo į rinką ir plėtros Lietuvoje.

Šie du įvykiai, vartotojų nuomone, buvo kur kas svarbesni, palyginti su kitais: sumažėjusiu elektros tarifu buitiniams vartotojams (26 proc.), įvedamu mokesčių už paslaugas krepšeliu bankuose (10 proc.) ar skaitmeninės televizijos „Netflix“ startu šalyje (4 proc.).

Svarbiausia – pajamos

Kaip svarbiausius 2016 m. įvykius vartotojai įvardijo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 380 eurų padidintą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA).

Tuomet skaičiuota, kad MMA Lietuvoje gauna apie 350 000 darbuotojų, iš jų apie 80 000 sudaro dirbantieji biudžetinėse įstaigose. Iš viso Lietuvoje 2016 m. III ketv. dirbo 1,4 mln. šalies gyventojų.

„Minimalų atlyginimą Lietuvoje gauna labai didelė dalis gyventojų. Natūralu, kad jiems MMA padidinimas atrodo reikšmingas įvykis. Kita vertus, nemaža dalis mūsų ekonomikos skendi šešėlyje, dalis dirbančiųjų tik neva uždirba minimalų atlyginimą, o didžiąją algos dalį gauna vokelyje. Vargu ar jiems MMA padidinimas iš tiesų atrodytų reikšmingas“, – komentuoja Kęstutis Kupšys, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys.

Pirkti pigiau

Pasak Eglės Kybartienės, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentės, apklausa aiškiai parodo, kokia svarbi vartotojams yra galimybė apsipirkti pigiau.

„Lietuvos vartotojai yra jautrūs kainai, tad nestebina, kad kaip vieną iš svarbiausių praėjusių metų įvykių jie vertina „Lidl“ atėjimą į Lietuvą. Išaugusi konkurencija mažmeninės prekybos maisto produktais sektoriuje akivaizdžiai buvo naudinga vartotojams. Taigi natūralu, kad, kaip rodo kiti tyrimai, „Lidl“ užimama rinkos dalis per nepilnus metus Lietuvoje jau perkopė 10 procentų“, – kalba E. Kybartienė.

26 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad naudą vartotojams pernai kūrė ir sumažinti elektros tarifai buitiniams vartotojams. Dešimtadalis minėjo mokesčio už paslaugas krepšelio įvedimą bankuose. Šis reikalavimas visa galia pradės veikti nuo vasario, tačiau jau pernai kai kurie bankai pradėjo jį taikyti savanoriškai. Dar 4 proc. džiaugėsi transliacijas Lietuvoje pradėjusia „Netflix“.

Vartotojų apklausą 2016 m. gruodį atliko „Spinter tyrimai“. Respondentai galėjo rinktis kelis variantus, todėl atsakymų suma yra didesnė nei 100 proc. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Vyriausybė posėdyje nutarė nuo 2016 m. sausio 1 d. patikslinti minimaliuosius darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus, kad nustačius minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 350 eurų, jų dydžiai nebūtų mažesni už nustatytą MMA ar minimalųjį valandinį atlygį (2,13 eurų), rašoma vyriausybės interneto puslapyje.

„Neteisinga, kad kai kurių sričių specialistų ir netgi įstaigų vadovų minimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai yra minimalios algos dydžio. Siekiant, kad kvalifikuotų darbuotojų atlyginimai nesusivienodintų su nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimais, padidinome minimaliuosius darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus“, – sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Vyriausybės sprendimu nutarta padidinti penktos ir šeštos kategorijos darbininkų valandinius atlygius ir aukštos kvalifikacijos darbininko koeficientą (vietoj koeficiento 10 numatomas koeficientas 12).

Taip pat patikslintas dėstytojų, dirbančių su klausytojais ir neturinčiais aukštojo išsilavinimo, valandinio atlygio koeficientas (vietoj 8,96 nustatomas 9,69).

Valstybės biudžeto lėšų poreikis šiam sprendimui įgyvendinti – 23,2 mln. eurų – yra numatytas 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte asignavimų valdytojams ir savivaldybėms.