„Šitas įsipareigojimas negali būti orinis, nes dabar jis orinis. Teisės aktuose nematome šito įsipareigojimo įtvirtinimo. Tikimės, jis bus suguldytas į teisinį įsipareigojimą visuomenei“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėja.

I. Segalovičienė teigė, kad Prezidentūra palaiko spartesnį MMA ir NPD suvienodinimą nei siūlo Finansų ministerija.

„Strategiškai mąstanti valstybė, galvodama apie socialinę sanglaudą, gerovę žmonių, (...) turim matyti tuos ilgalaikius rezultatus, kurių mes ir turime siekti ir čia nepamokestinamų pajamų dydžio sulyginimas su minimalia alga turėtų būti spartesnis nei dabar siūloma iki 2028 metų“, – teigė I. Segalovičienė.

„Lietuvos banko skaičiavimais, jų vertinimu, jie mato greitesnį scenarijų – iki 2026 metų, taigi, čia irgi yra ta erdvė, kur turime susitarti dėl strateginių tikslų ir strateginių rezultatų“, – kalbėjo ji.

Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus, o iki mokesčių – 840 eurų. NPD siekia 625 eurus. Kitąmet MMA Vyriausybė numato didinti 10 proc., o NPD – 20 proc.  

Be to, M. Navickienės teigimu, MMA didinant 10 proc., o ne 13,4 proc. (iki 953 eurų,), kaip skaičiavo Lietuvos bankas, darbuotojai gaus didesnę naudą.

„Labai svarbu skaičiuoti, kiek mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos padidės į rankas, todėl šių dviejų instrumentų – tiek MMA augimas, tiek neapmokestinamų pajamų dydžio – jis sudarė palankesnę formulę, kai nauda žmogui gavosi didesnė apjungiant šiuos abu instrumentus“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė M. Navickienė.

Jos skaičiavimais, MMA „į rankas“ sieks 709 eurus.

„2024 metais minimali mėnesinė alga turėtų padidėti 10 proc., vadinasi, „į rankas“ Lietuvos žmonės, uždirbantys minimalią algą, turėtų gauti 709 eurus“, – teigė M. Navickienė. 

Labai svarbu skaičiuoti, kiek mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos padidės į rankas, todėl šių dviejų instrumentų – tiek MMA augimas, tiek neapmokestinamų pajamų dydžio – jis sudarė palankesnę formulę, kai nauda žmogui gavosi didesnė apjungiant šiuos abu instrumentus.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija reikalavo, kad MMA būtų ne mažesnė kaip 700 eurų „į rankas“.

Anot ministrės, esant ir neapibrėžtoms ekonominėms aplinkybėms susitarimas „įvyko ir pavyko“, ir tai yra pirmas darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės susitarimas dėl MMA didinimo per penkerius metus.

„Aš tą vertinu kaip ypatingai svarbų ir stiprų pasiekimą. Noriu padėkoti Lietuvos darbuotojų atstovams, profesinėms sąjungoms, taip pat ir darbdaviams, kurie įsiklausė į galimą siūlymą, jį analizavo, svarstė savo argumentus“, – sakė M. Navickienė.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį pritarė, kad MMA nuo kitų metų didėtų 10 proc. iki 924 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – 20 proc. iki 750 eurų.

Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus, o iki mokesčių – 840 eurų. NPD siekia 625 eurus.

MMA dabar gauna apie 26 tūkst. Lietuvos gyventojų, teigė M. Navickienė.

Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.

„Tai siūloma pasiekti numatant konkretų planą, kaip per 2024–2026 metus  būtų įgyvendintas NPD ir MMA suvienodinimas. Taip NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek didėja MMA – tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo. Kartu su MMA augimu didėjantis NPD lemtų didesnį mažiausiai uždirbančių darbuotojų į rankas gaunamą darbo užmokestį“, – teigiama trečiadienį išplatintame LB pranešime.

Darbdaviai ir kai kurie politikai pastaraisiais metais nuolat siūlo sulyginti NPD ir MMA, tuo metu Prezidentūra siūlo šiuos dydžius sulyginti nuo kitų metų, bet tik šeimoms, auginančioms vaikus. Tačiau valdantieji kartoja, kad šie dydžiai priklausys nuo valstybės biudžeto galimybių. Dabar NPD siekia 625 eurus, MMA – 840 eurų. 

NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek didėja MMA – tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo. 

LB taip pat siūlo atsisakyti verslo liudijimų, pereinant prie vienodos individualios veiklos pajamų apmokestinimo sistemos.

„Būtų tikslinga pamažu atsisakyti verslo liudijimų kaip verslo apmokestinimo formos ir pereiti prie vienodos individualios veiklos apmokestinimo sistemos, pagal kurią mokestis mokamas nuo faktinių apmokestinamųjų pajamų“, – nurodo LB.

Vertindamas siūlymus dėl dirbančiųjų su verslo liudijimais apmokestinimo Finansų ministerijos siūlomą 20 tūkst. eurų ribą LB siūlo mažinti dar labiau. Anot jo, dabartinė riba galėtų būti tik tarpinis sprendimas,

„Siūlymą sumažinti pajamų ribą, iki kurios gali būti taikomas pajamų apmokestinimas pagal verslo liudijimą, vertiname kaip tarpinį sprendimą. Siūlome šią ribą mažinti reikšmingiau, ją susiejant su pajamų riba, iki kurios yra taikomas 5 proc. efektyvusis pajamų mokesčio tarifas individualiai veiklai“, – teigiama pranešime.

Ministerija dirbantiems su verslo liudijimu siūlo daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą, o daugiau uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą. Iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais. 

Siūlymas nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų padidinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, LB vertinimu, yra sunkiai suderinamas su pastangomis mažinti pajamų iš PVM atotrūkį.

Centrinis bankas taip pat siūlo atsisakyti lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio mažosioms bendrijoms ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. tarifą.

Be to, teigiamai vertindamas investicinės sąskaitos modelį numatomą metinę 10 tūkst. eurų įmokų sumą LB siūlo padidinti iki 125 tūkst. eurų.

Centrinis bankas teigia pritariantis daugeliui kitų mokesčių reformos pasiūlymų, kuriuos yra pateikusi Finansų ministerija.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad daugelis pasiūlymų yra žingsnis teisinga kryptimi.

„Kartu pateikėme siūlymus, kaip ambicingiau spręsti esminę mūsų šalies mokesčių sistemos problemą – surenkama per mažai mokestinių pajamų, kad būtų adekvačiai finansuojamos viešosios reikmės ir paslaugos“, – pranešime sakė G. Šimkus.

Centrinis bankas teigiamai vertina pasiūlymus dėl savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimo, palaiko siekį plėsti gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

„Jeigu bus erdvės, NPD didinamas bus. Tai yra ne reforminis (mokesčių reformos – BNS) veiksnys. Tai tiesiog strateginis tikslas suartinti minimalią mėnesio algą (MMA) su NPD. Jeigu biudžete erdvės nebus tam dėl to, kad reformos tikslai yra išbraukomi, tokiu atveju tos erdvės nebus“, – antradienį susitikime su Seimo opozicijai priklausančių „darbiečių“ frakcija teigė G. Skaistė.

Pasak jos, kaip ir kiek nuo 2024-ųjų didėtų NPD, bus aišku antrąjį šių metų pusmetį, kai bus formuojamas kitų metų biudžetas. 

Finansų ministrė praėjusią savaitę sakė, kad kartu su 2024-ųjų biudžetu, jeigu bus papildomos erdvės po mokesčių reformos, „tikrai“ planuojama didinti NPD, kad darbo santykių apmokestinimas ir pajamų nelygybė tokiu būdu sumažėtų.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė anksčiau pareiškė, kad šeimų, auginančių vaikus, NPD galėtų būti prilygintas MMA jau nuo kitų metų. Ji sutiko, kad valstybės biudžetui tai būtų didelis iššūkis, tačiau įmanomas tinkamai susidėliojus prioritetus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau sakė, kad toks siūlymas neatsižvelgia į valstybės biudžeto galimybes, o premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad MMA ir NDP dydžiai priklausys nuo valstybės ekonomikos augimo.

Nuo šių metų NPD Lietuvoje siekia 625 eurus, MMA – 840 eurų.

Visgi jis atkreipia dėmesį, kad ateityje apskaičiuojant MMA vertėtų remtis Trišalės tarybos sutarta formule.

„Iš esmės pasiūlytas Vyriausybės sprendimas atitinka Lietuvos banko suformuotas pozicijos kryptis“, –  pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

„Esame pasisakę tiek už NPD dydžio didinimą ir pririšimą tam tikru santykiu prie MMA, taip pat yra Vyriausybės siūlyme ir tą matome kaip tam tikrą pozityvų veiksmą“, – pridūrė jis.

G. Šimkus atkreipė dėmesį, jog LB siūlė MMA didinti du kartus per metus atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos ekonominės perspektyvos prastėja.

„Rizikų balansas yra kur kas labiau neigiamas nei birželį, tačiau vėlgi čia yra Vyriausybės sprendimas galbūt žengti į priekį šiek tiek didesniu tempu“, – sakė G. Šimkus.

„Jei žiūrėtume į neto pajamas („į rankas“ – BNS), kurias gautų žmogus, kai gautų minimalų atlyginimą, neto pajamų padidėjimas būtų labai panašus į tą, jei formulė būtų pritaikyta pilna apimtimi“, – teigė G. Šimkus.

Visgi, jo teigimu, ateityje apskaičiuojant MMA būtų svarbu grįžti prie formulės, kurią yra sutarusi Trišalė taryba, kad sprendimas dėl MMA būtų depolitizuotas.

„Laikytis formulės yra labai svarbu, nes tai nuėmė aplink šitą svarbią temą subjektyvumą, atskirų interesų grupių, skirtingų interesų susidūrimą, kompromisų radimą“, – sakė G. Šimkus.

„Suprantamas šitas laikotarpis, jis yra sudėtingas, galima suprasti pasiūlytą sprendimą, juolab, kai sakiau pajamų realių prasme, tai artimas MMA padidinimui pilna apimtimi, tiesiog pasidalina našta šiek tiek tarp valstybės ir verslo, bet ateityje reikėtų grįžti prie formulės taikymo realia apimtimi ir taikyti taip, kaip ji rodo“, – pridūrė jis.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.

Lietuvos bankas rugsėjį teigė, kad MMA kitąmet galėtų augti 21,6 proc. iki 888 eurų, tačiau bankas teigė labiau palaikantis jos didinimą du kartus per metus – 9,4 proc. arba 69 eurais iki 799 eurų, o vėliau jos kėlimas priklausytų nuo ekonomikos būklės. Jei ji būtų gera, MMA nuo birželio galėtų didėti dar 11 proc. iki 888 eurų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų. 

„Toks dydis yra „aukso viduriukas“, kad šioje karo ir artėjančio sunkmečio situacijoje būtų patenkinti ir darbuotojų, ir verslo interesai“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Janulevičius.

„Jeigu žiema nebus šalta, o energijos išteklių kainos stabilizuosis – kitąmet MMA būtų galima dar padidinti, nes iš karto tą darant galime parklupdyti verslą ir sukelti atleidimų bangą, kai šiuo metu nedarbas siekia 5,6 proc. (oficialus nedarbas, Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūčio 1-ąją buvo 9,1 proc., o antrąjį ketvirtį, pasak statistikų, – 5,2 proc. – BNS). Neatsimenu, kada dar Lietuvoje buvo tokie skaičiai – nevykime Dievo į medį“, –  kalbėjo LPK prezidentas.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad siūlomas 800 eurų dydis neatitinka ne tik Trišalės tarybos sutartų formulių, bet ir realybės.

Neatsimenu, kada dar Lietuvoje buvo tokie skaičiai – nevykime Dievo į medį.

„Nustokite manipuliuoti sunkmečiais ir karu. Infliacija, energetikos kainos muša stogą, o atlyginimai kaip įkalti. Po velnių, kodėl visa našta yra vėl numetama ant darbuotojų pečių?“ – LRT piktinosi I. Ruginienė.

„MMA – minimaliausiai, be jokių diskusijų, pagal formules turi būti 871 euras ir dėl to negali būti jokių klausimų“, – pridūrė I. Ruginienė.

Vėliau ji BNS patikslino, kad 871 euro MMA apskaičiuota pagal Trišalės tarybos formulę ir naujausius vidutinio darbo užmokesčio duomenis.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pabrėžė, kad MMA didinimas augina darbo vietos kainą, tačiau realiai nedaro įtakos atlyginimų didėjimui.

„MMA nenusineši nei į parduotuvę, nei susimokėsi mokesčius, realiai pinigų darbuotojų kišenėse padaugėtų ne drastiškai didinant MMA, o kartu didinant NPD“, – LRT sakė viceministras.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę teigė, kad MMA iki mokesčių galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų iki 740 eurų. Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

LPK tuomet teigė, kad MMA didinimas padidintų bankrotų skaičių, todėl siūlė jos kol kas nedidinti. Tuo metu profsąjungos teigė, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc., kaip siūlė Lietuvos bankas.

Lietuvos bankas birželį pareiškė, kad MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo siūlo atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą.

Minimali mėnesio alga

MMA didėja nuo 642 iki 730 eurų „ant popieriaus“ (nuo 467 iki 534 eurų „į rankas“), jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje. MMA dydžio pajamas dabar gauna apie 14 proc. dirbančiųjų. 

Privalomasis sveikatos draudimas

Dėl didesnės MMA kiek daugiau negu 6 eurais auga įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį – jis sieks 50,95 euro vietoj 44,81 euro.  

Pensijų kaupimo įmokos

Gyventojai, kurie kaupia pensijai papildomai savo lėšomis ir kurie yra pasirinkę antrojoje pakopoje įmokoms skirti palaipsniui didėjantį atlyginimo procentą, pensijų kaupimui skirs 2,7 proc. (2021-aisiais – 2,4 proc.), o papildoma valstybės paskata jiems sudarys 1,2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) vietoje iki šiol taikyto 0,9 proc.

Neapmokestinamasis pajamų dydis

NPD didėja 60 eurų iki 460 eurų – gyventojams, uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – šiemet jis turėtų siekti 1 678 eurus. Iki vieno VDU uždirba 73 proc. visų darbuotojų, todėl papildomą naudą pajus trys ketvirtadaliai jų.

Priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio, neįgaliesiems ir riboto darbingumo žmonėms NPD kils iki 740–690 eurų (dabar – 645–600 eurų). 

Vienišo asmens išmoka 

Vienišo asmens išmoka sieks 32 eurus „į rankas“, ją gaus visi vieniši neįgalieji, našliai ir pensinio amžiaus žmonės – daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

Vaiko pinigai

Vaiko pinigai augs 3,5 euro iki 73,5 euro, nes iki 42 eurų didės bazinė socialinė išmoka, globos išmokos skirsis pagal vaikų amžių.

Globos išmoka

Už globojamą vaiką iki 6 metų bus skiriama 218 eurų išmoka per mėnesį, už 6-12 metų vaikus – po 252 eurus, už 12–18 metų ir neįgalius vaikus – po 273 eurus. Iki šiol globos išmoka siekė 160 eurų, neatsižvelgiant į vaikų amžių.

Pensijos

Pensijos didės vidutiniškai apie 11 proc. Nustačius papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai, vidutinė senatvės pensija didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų. Pensija gauna apie 600 tūkst. žmonių. 

Nedarbo išmoka

Dėl MMA augimo didės nedarbo išmokos pastovioji nedarbo išmokos dalis – ji bus 169,87 euro arba 23,27 proc. MMA (2021-aisias – 149,39 euro).

Tarnautojų algos

Nuo 177 iki 181 eurų didinamas bazinis pareiginės algos dydis, todėl valstybės tarnautojų darbo užmokestis didės nuo 12 iki 52 eurų „į rankas“, atsižvelgiant į pareigybės grupę ir algos koeficientą. Virš 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimas „į rankas“ turėtų augti vidutiniškai 25 eurais.

Mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams minimalūs koeficientai didėja 0,5, todėl beveik 25 tūkst. gaus daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.

Įvairios socialinės išmokos 

Bazinė socialinė išmoka didėja dviem eurais iki 42 eurų, šalpos pensijų bazė – septyniais eurais iki 150 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – šešiais eurais iki 126 eurų, valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis – vienu euru iki 128 eurų, o minimalių vartojimo poreikių dydis – septyniais eurais iki 267 eurų.

Kompensacijos už būsto šildymą

Būsto šildymo išlaidų kompensacijas gaus daugiau žmonių – skiriant paramą bus pritaikomos dvigubai didesnės nei pernai valstybės remiamos pajamos (VRP) – nuo 127 eurų iki 256 eurų už kiekvieną kartu gyvenantį žmogų, arba nuo 190 eurų iki 384 eurų vienam gyvenančiam žmogui. Šis dydis bus išskaičiuojamas iš pajamų, o šildymo sąskaita negalės viršyti 10 proc. likusių pajamų. 

Atlyginimai, dienpinigiai, komandiruotpinigiai – tik į sąskaitą

Darbdavys darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, dienpinigių ir komandiruotpinigių nebegalės mokėti grynaisiais, šios išmokos privalės būti mokamos pavedimu ir tik į darbuotojo mokėjimo sąskaitą, o ne šeimos nariui ar draugui. Jeigu darbuotojas atsisakys pateikti savo banko sąskaitą, darbdavys turės laikinai pasaugoti šias lėšas darbuotojo įmonės sąskaitoje iki darbuotojas pateiks mokėjimo sąskaitos rekvizitus.

Akcizas mažosioms alaus darykloms

Ne masinės gamybos alui įsigalioja 50 proc. akcizo lengvata. Toks tarifas bus taikomas tik pirmiesiems 10 tūkst. hektolitrų per metus. Lengvata galės pasinaudoti tik tos mažosios alaus daryklos, kurios per metus pagamina iki 80 tūkst. hektolitrų šio gėrimo, įskaitant kitų šalių alaus gamintojus.

Sąvartynų mokestis

Nuo 10 iki 15 eurų didėja mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose.

Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas įregistravę Seimo nariai Gintautas Paluckas, Rasa Budbergytė ir kiti socialdemokratai sako, kad tokiu būtu gaunantys mažiausias pajamas žmonės nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio ir tai padidintų jų pajamas.

Įstatymo projektu NPD yra prilyginamas einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną galiojančiam MMA dydžiui.

Projektu koreguojama NPD dydžio nykimo formulė, naudojant koeficientą 0,29, kuris reikštų, kad NPD dydis projektuojant 2022 metų duomenis nebegaliotų nuo apytiksliai 30 000 eurų metinių darbo pajamų, taigi apytiksliai 1,5 vidutinio mėnesio atlyginimo, taigi įtrauktų ir dalį vidurinės klasės atstovų.

Įstatymo projektu koreguojami ir atskirties grupėms taikomi NPD dydžiai. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD būtų prilyginamas 1,5 MMA dydžiui.

Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD būtų prilyginamas 1,25 MMA dydžio.

Auganti infliacija, vis išliekantis dirbančiųjų skurdas, ypač regionuose, verčia persvarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo diapazoną.

„Auganti infliacija, vis išliekantis dirbančiųjų skurdas, ypač regionuose, verčia persvarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo diapazoną. Minimalus atlyginimas Lietuvoje leidžia patenkinti tik minimalius poreikius ir neleidžia taupyti didesnėms išlaidoms, taigi žmones įtraukia į žemų pajamų spąstus, nes ištikus netikėtoms išlaidoms būtent mažiausias pajamas gaunantys žmonės yra verčiami skolintis“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Projekto autoriai sako, kad siūlomi įstatymo pakeitimai gali kainuoti biudžetui apie 200 milijonų eurų, tačiau didžioji pinigų suma bus išleista vartojimui. Taip pat  Seimo socialdemokratai kalba apie netiesioginę naudą, kaip, pavyzdžiui, išmokas, valstybės paramą, kurios nereikės teikti.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.

Šiuo metu galiojančiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme taikomas 400 eurų mėnesinis ir 4800 eurų metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir palaipsniui nykstantį NPD dydį uždirbant daugiau nei minimalias pajamas numatanti formulė.

Galiojantis reguliavimas numato 645 eurų NPD dydį asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

Šiuo metu 600 eurų NPD dydis taikomas asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.

Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2021 metų liepą Lietuvos bankas savo analizėje pateikė siūlymą pakelti NPD ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai (MMA). Socialdemokratų duomenimis, minimalų atlyginimą Lietuvoje 2021 m. pavasarį uždirbdavo apie 170 tūkstančių šalies gyventojų.

„MMA iškeliame į kitą savaitę, nes biudžetas kitą savaitę atkeliauja, tai visi projektai ir susiję galėtų būti priimti tą pačią dieną“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Atskaičius mokesčius 730 eurų MMA siektų 518 eurų „į rankas“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad tai būtų vienas reikšmingiausių minimalios mėnesinės algos padidėjimų per dešimtmetį.

Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo kitų metų pradžios didinti MMA leidžia gera padėtis šalies ūkyje, palankios prognozės kitiems metams bei geras pajamų surinkimas į valstybės biudžetą.

Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau M. Navickienė dar rugsėjo mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

„Vyriausybė pavasarį pasiūlė MMA didinti iki 703 eurų. Toks pasiūlymas tiek mums, tiek daugumai Trišalės tarybos narių atrodė logiškas ir nuoseklus, leidžiantis MMA gaunančių asmenų pajamoms augti iki 503,11 euro. Tačiau dabartinis siūlymas nemenkai iškreipia mūsų ekonominės sistemos galimybes, sudarydamas nepalankias sąlygas atsigaunantiems verslams po pandemijos, kuriems žymiai išaugs darbo vietos kaina“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.

Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos.

Nors LVK kartu su Trišale taryba pritarė pavasarį Vyriausybės MMA didinimui iki 703 eurų bruto, Vyriausybės atstovai nusprendė vienašališkai algų kėlimą koreguoti. Pateiktas siūlymas didinti MMA iki 730 eurų, kas realias MMA gaunančio asmens pajamas padidintų iki 518,48 euro. Svarbu pastebėti, jog didinant MMA mažėja neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms. Jeigu Vyriausybė nori didinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų realias pajamas, turėtų būti didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Taip būtų išlaikomas NPD kaip pajamų nelygybės mažinimo priemonės aktualumas, sako LVK.

Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos. To šiuo metu nereikia, nes atlyginimai auga itin sparčiai – nuo 2016 m. neto vidutinis darbo užmokestis didėja po 8,7-14,2 proc. per metus, o popandeminėmis krizės sąlygomis kai kuriems verslams itin sunku konkuruoti su itin sparčiai augančiais atlyginimais. Atsitraukiant valstybės paramai, greitai gali padaugėti bankrotą skelbiančių įmonių. Šiuo atveju NPD didinimas būtų optimalus sprendimas, nes pasiektų tikslą – mažintų skurdą tarp mažiausiai uždirbančių. Taip būtų didinama grynų pinigų į rankas suma, bet neprisidedama prie infliacijos augimo, nes tai dar labiau skatins didinti kainas paslaugų sektoriuje.

Verslo atstovai sako, kad Vyriausybei svarbu ne tik didinti MMA, bet ir daugiau dėmesio skirti darbo rinkos politikai. Įvertinus situaciją darbo rinkoje, LVK siūlo kartu spręsti aktyvių darbo rinkos priemonių klausimą ir didinti lėšas, skirtas bedarbių integracijai į darbo rinką. Skatinama kuo daugiau bedarbių suteikti kvalifikaciją, trūkstamą darbo rinkai arba remti jų įdarbinimą.