Toks sprendimas, anot Lietuvos oro uostų, priimtas dėl to, kad pandemijos sukelti finansiniai iššūkiai aviacijos sektoriui apsunkino projekto finansavimo paieškas ir neleido projekto pradėti laiku – Vilniaus oro uosto terminalo statybos darbai buvo sustabdyti daugiau nei keturis mėnesius. Savo ruožtu Lietuvos oro uostai planuoja nedelsiant skelbti naują tarptautinį viešąjį pirkimą rangovui atrinkti ir užtikrinti projekto tęstinumą.

Anot Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio, sunkumus dėl naujo išvykimo terminalo statybų finansavimo lėmė pandemijos sukelti iššūkiai aviacijai, o kartu ir Lietuvos oro uostams. Tačiau, M. Gelžinio teigimu, šiuo metu jau yra užtikrintas dalinis projekto finansavimas iš Šiaurės investicijų banko. Su Susisiekimo ministerija intensyviai bendraujama dėl likusio finansavimo, sprendimo laukiama artimiausiu metu.

Tuo tarpu „Mitnijos“ generalinis direktorius Julius Gendvilis teigia, kad sprendimas dėl pasitraukimo iš Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybų priimtas dėl to, kad projektas sustabdytas, daugiau nei keturis mėnesius statybų darbai nevyksta dėl užsitęsusios pandemijos ir su tuo kilusių iššūkių.

„Esam nusiminę ir apgailestaujame, kad turime atsisakyti Vilniaus oro uosto keleivių terminalo statybos. Šio projekto labai norėjome ir buvom rimtai pasiruošę. Deja, daugiau nei keturis mėnesius trukusi pauzė per daug kainuoja: be darbo laikėme projektui dedikuotą komandą, negavome numatytų pajamų ir pelno, negalėjome įsipareigoti naujiems klientams. Dabartinė situacija mums yra per daug rizikinga, ypač šiuo metu, kai pasaulis vis dar gyvena pasaulinės pandemijos sukeltoje ekonominėje ir socialinėje įtampoje“, – teigė Julius Gendvilis.

Lietuvos oro uostai praneša, jog tikisi, kad su konkurso keliu atrinktu naujuoju rangovu sutartis bus pasirašyta dar iki šių metų pabaigos.

„Norime pasidžiaugti užbaigtų darbų rezultatu – viskas buvo atlikta laiku, neuždelsus nei vienos dienos. Įrengti kambariai jau laukia savo svečių, kuriuos galėsime priimti kiek vėliau negu planuota, nes visi nauji „Marriott“ tinklo viešbučiai visame pasaulyje pakoregavo atidarymo datas dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos“, – teigia „Moxy“ viešbučio direktorė Evelina Šukytė.

Viešbučio statybos darbus vykdė bendrovė „Mitnija“. Statybų aikštelėje piko metu vienu metu dirbo daugiau kaip 250 darbininkų, per 60 subrangovų ir tiekėjų įmonių.

„Vienas iš didžiausių iššūkių buvo tai, kad statybos vyko pačiame miesto centre, todėl praktiškai neturėjome statybvietės ir darbo erdvės. Statybų technikos, medžiagų, klojinių tiekimo logistiką teko planuoti ypač kruopščiai. Be to, teko dirbti vos per metrą nuo kitų statinių, tarp kurių – ir istorinis Lietuvos banko pastatas. Tačiau visus darbus pavyko atlikti preciziškai tiksliai ir sėkmingai“, – teigia Martynas Gricius, statybų kompanijos „Mitnija“ projektų vadovas.

Projekto plėtotojos UAB „Tala“ sprendimui dėl viešbučio statybos vietos didžiausią įtaką turėjo augantis Kauno potencialas. Pasak viešbučio atstovų, prie projekto įgyvendinimo dirbusi komanda numatė, kokia viešbučio koncepcija reikalinga ekonomiškai stiprėjančiam miestui, kur atkeliauja vis daugiau tarptautinių įmonių ir turistų.

Kauno „Moxy“ architektūriniai sprendimai technologiškai buvo gana sudėtingi. Pastato projektavimo darbais rūpinosi architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“. Viešbutis suprojektuotas taip, tarsi dalis jo aukštų būtų pakibę virš žemės, kaip išsikišusi konstrukcija. Dar vienas projektuotojų sumanymas – Kauno architektūrinį paveldą primenančios lenktos pastato kraštinės sienos. Monolitiniame statinyje tokiam sienų linkiui išgauti buvo naudojami specialūs klojiniai.

Savita estetika išsiskirs ir pastato interjeras, sukurtas R. Čimkaus studijos architektų – tam buvo skirta itin daug dėmesio ir investicijų. Vidaus erdvėse dominuoja apdailinis betonas, priderintas prie unikaliaus fasado, atrodančio tarsi „sušukuotas“ tinkas. Pasak M. Griciaus, tai buvo unikalus meistrų rankų darbas. Prie betono vingių įkomponuotos natūralios medžiagos – metalas, medis. Grafičiais dekoruotos laisvalaikio zonos, modernūs minimalistiniai baldai, nestandartinis apšvietimas ir kitos interjero detalės kurs šiuolaikiško, gyvo, išskirtinio viešbučio įspūdį.

Viduje taip pat buvo sumontuotos moderniausios, pilnai kompiuterizuotos pastato valdymo sistemos. Visų 175 viešbučio kambarių oro vėdinimo, kondicionavimo, šildymo parametrai yra valdomi individualiai, todėl leis prisitaikyti prie kiekvieno kliento poreikių. Tai – pirmasis viešbutis Kaune, kur svečiai galės įsiregistruoti, bendrauti su darbuotojais, užsisakyti papildomų paslaugų ir net patekti į savo rezervuotą kambarį su skaitmeniniu raktu, naudojantis mobiliąja „Marriott Bonvoy“ aplikacija.

Pasak viešbučio vadovės, šiuo metu vykdomi planuojamo atidarymo procesai, nuolat bendraujama su „Marriott“ tinklo atstovais ir laukiama, kol situacija rinkoje pasikeis, kad būtų galima itin operatyviai atverti viešbučio duris pirmiesiems svečiams.

„Tikslią atidarymo dieną galėsime numatyti ir paskelbti, kai tik Vyriausybė sušvelnins kelionių apribojimus, tad tai priklausys nuo pandeminės situacijos, kurią labai atidžiai stebime. Mums labai svarbu, kad svečiai ir darbuotojai mūsų viešbutyje jaustųsi saugiai ir patogiai, todėl tam skirsime visą dėmesį ir daugybę papildomų saugumo priemonių“, – teigia E. Šukytė.

Maironio gatvėje Kauno centre iškilęs „Moxy“ pastatas yra šešių aukštų ir užima 5,7 tūkst. kv. metrų ploto. Viešbutis turi 31 parkavimo vietą požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir dar 12 vietų pastato kieme, kurios bus skirtos ne tik klientams, bet ir miesto gyventojams. Čia veiks ir paspirtukų nuoma, lauko kavinė.

14 mln. eurų į viešbučio statybas investavo „Tala LT“, sklandų viešbučio valdymą užtikrins operatorius „Apex Alliance Hotel Management“, šiuo metu jau valdantis šešis „Hilton“ bei „Marriott“ viešbučius Lietuvoje, Latvijoje bei Rumunijoje.

Teisėsaugos atliktame politinės korupcijos tyrime figūruoja epizodas, kai 2016 metų sausį viename Vilniaus restoranų susitiko S. Dailydka, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir tuometinis bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius.

„Kauno tiltai“ buvo „Mitnijos“ partnerė viešuosiuose pirkimuose.

Tyrimo duomenimis, per pietus aptarinėta, kaip pasiekti taikos sutartį byloje, kurioje „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ siekė prisiteisti papildomų pinigų iš „Lietuvos geležinkelių“ dėl patirtų nuostolių atliekant darbus Vilniaus aplinkkelyje Kyviškės-Vaičiūnai.

„Pagal ir pirkimo sąlygas, ir pirkimo įstatymą, ir pasirašytą sutartį jokių papildomų apmokėjimų nebuvo numatyta“, – Vilniaus apygardos teisme sakė S. Dailydka.

„Taigi, jie mus, kaip „Lietuvos geležinkelius“, padavė į teismą, bandydami prisiteisti savo tas išlaidas“, – pridūrė jis.

Liudytojas sakė, kad apie taikos sutartį „mes nieko labai konkretaus nekalbėjome“.

„(Pasakiau), kad jeigu generalinis direktorius pateiks savo siūlymus, mes juos svarstysime“, – nurodė buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

S. Dailydka sakė, kad jį pietų pakvietė „Kauno tiltų“ valdybos pirmininkas.

Teismas jau ne pirmą kartą bando išklausti bylos liudytojų, kam tiksliai bendraudamas su jais atstovavo R. Kurlianskis.

Prokuratūra teigia, kad R. Kurlianskis veikdavo „MG Baltic“ vardu kaip koncerno viceprezidentas. Pats koncernas ir verslininkas tvirtina, kad jis niekada formaliai nėjo šių pareigų, tik dirbo koncerno įmonėse.

Vis dėlto R. Kurlianskis daug metų „MG Baltic“ interneto svetainėje buvo įvardijamas kaip viceprezidentas.

S. Dailydka po ilgo klausinėjimo teisme patvirtino iš viešosios erdvės būtent taip žinantis R. Kurlianskį.

Pats verslininkas žurnalistams po posėdžio tvirtino: „Kažkam patiko taip mane vadinti. Ir man patiko.“

Rugsėjo 18 dieną S. Dailydkos apklausa bus pratęsta, ten taip pat bus žiūrimas surengtų pietų vaizdo įrašas. Teismas įteikė šaukimą į šią apklausą atvykti ir N. Eidukevičių.

Kyšis už dar vieną kadenciją?

Su šiuo liudytoju yra susiję dar keli bylos epizodai.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikui Vytautui Gapšiui, kad jis be kitų dalykų siektų, jog S. Dailydka būtų paliktas pareigose dar vienai kadencijai po 2016 metų Seimo rinkimų.

S. Dailydka iš šių pareigų atsistatydino 2016 metų gruodį, prieš pat Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės darbo pradžią.

Liudytojas pripažino, kad pasitraukė nesitikėdamas politinės paramos iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

„Nesitikėjau, (...) kad mane palaikys kita politinė jėga, kuri laimėjo rinkimus“, – kalbėjo S. Dailydka.

Pasak buvusio valstybės įmonės direktoriaus, jo kadencija turėjo baigtis 2018 metais ir jis teoriškai galėjo siekti dar vieno paskyrimo, tačiau abejojo dėl savo sveikatos.

„Kadangi jaunystėje pradėjau dirbti įmonės vadovu nuo 23 metų, (...) tai visą gyvenimą pradirbau panašiose pareigose, galbūt tik didesnėse įmonėse. Tai ne taip paprasta su ta sveikata“, – sakė D. Dailydka.

„Labai nesiskundžiau, bet per tą laiką vis tiek jausdavosi tas amžius ir įtampa“, – pridūrė jis.

Byloje taip pat nagrinėtos aplinkybės, kai R. Kurlianskis prašė Europos Parlamento nario Antano Guogos nekritikuoti ilgamečio „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus.

R. Kurlianskis tvirtino niekada neprašęs V. Gapšio daryti įtaką dėl S. Dailydkos.

„Jeigu tikrai klausė pokalbių, kurių pagrindu rašomas kaltinimas, tai iš tikrųjų kaltinamojo akto rašytojai turėjo išsiplauti ausis“, – sakė verslininkas.

V. Gapšys patvirtino, kad vienos vakarienės su R. Kurlianskiu metu šis užsiminė apie „Lietuvos geležinkelių“ vadovą, tačiau tai nebuvo prašymas.

„Mano jokios reakcijos nebuvo. (...) Gal tuo metu užkandžiavau ką nors vakarienės metu“, – teigė eksparlamentaras.

„Kad aš daryčiau kokią nors įtaką ar turėčiau interesą, kad manęs kas nors būtų prašęs ar aš būčiau ėjęs ir kalbėjęs, tai to nebuvo“, – teigė jis.

R. Kurlianskis byloje kaltinamas davęs kyšių keliems politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ V. Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Garsios statybų bendrovės "Mitnija" įkūrėjas, buvęs akcininkas bei ilgametis generalinis direktorius nusižudė 2010 m. birželio 29-ąją. Tai buvo paskutinis 59 m. Antano Gureckio sprendimas: jis nesėdės už grotų, visiems laikams išliks iki pat galo prieš visus garbingų principų besilaikantis stambiausių statybinių projektų įgyvendintojas.

Atsivėrė knygoje

Lemtingą rytą į jo namus Kauno priemiestyje Vytėnuose tamsiai žalios spalvos mikroautobusu atvažiavo teisėsaugos darbuotojų ekipažas. Kratą atliko du vyrai. Bet tada, prieš aštuonerius metus, pareigūnų dueto veiksmus nutraukė kraupus įvykis. Po kratos A.Gureckis pasirašė ant dokumentų, o sužinojęs, kad bus vežamas į Vilnių, nusižudė. Krata baigėsi tuo, kad pareigūnai atgal į Vilnių sugrįžo taip ir nieko nepešę, sugrįžę savo ataskaitoje trumpai parašė: "Nieko nerasta ir nieko nepaimta."

Praėjus vos kelioms savaitėms jau buvo aišku, kad kruvinieji birželio 29 d. įvykiai buvo susiję su brutaliomis ir atviromis kovomis dėl verslo, turto bei įtakos. Į jas buvo įtraukti bendrovės vadovai, eiliniai statybininkai, teisėsaugininkai ir net A.Gureckio šeimos nariai. Tokio ilgai trukusio ir žinomo verslininko mirtimi bei jo artimųjų persekiojimu pažymėto konflikto iki tol Lietuvoje dar nebuvo.

Vyrą palaidojusią kaunietę, pedagogę Violetą Gureckienę prislėgė širdgėla, tačiau ji negalėjo net numatyti, kokia našta netrukus užgrius ją bei vienintelę jos dukterį Betą Rimšienę. Pastaraisiais metais V.Gureckienė vengia bendrauti su žiniasklaida, bet man susitikimą paskyrė savo namuose – toje pačioje svetainėje, kur kratą atlikusių pareigūnų akivaizdoje nusižudė A.Gureckis.

Garsaus statybų verslininko našlė per kelias savaites kruopščiai surinko pluoštą unikalių dokumentų, užrašų, fotografijų bei įvairių žmonių liudijimų, kurie leido iš arčiau pažvelgti į šios tragiškos, iki šiol pernelyg plačiai neviešintos, šantažu bei turto užvaldymo principais pažymėtos istorijos užkulisius. Šie garsios našlės sukaupti duomenys leido pamatyti ir kitokius to meto pagrindinių koncerno "MG Baltic" veikėjų – Dariaus Juozo Mockaus ir Raimundo Kurlianskio – veidus ir psichologines charakteristikas.

Garsių objektų statytojas

Kaip teigė V.Gureckienė, "Mitnijos" sėkmės istoriją A.Gureckis pradėjo 1995 m. mažoje statybų aikštelėje. Jis šią įmonę tarsi kūdikį puoselėjo bei prižiūrėjo daugiau nei 10 metų, iki pardavimo verslo grupei "MG Baltic" 2006 m.

"Mes su Antanu išgyvenome 39 santuokos metus. Abu su vyru nuo 19 metų labai sunkiai dirbome. Jis buvo aistringas pasirinktos profesijos entuziastas, – pasakojo V.Gureckienė. – Kai Kaune, Savanorių prospekte, buvo statoma "Hyper Maxima", vyras su pagrindinių konkurentų – bendrovės "Kausta" atstovu juokais iš konjako dėžės susilažino, kad šią parduotuvę pastatys per šimtą dienų. Vyro vadovaujami statybininkai statė naktimis, bet išties spėjo šitą projektą įgyvendinti per šimtą dienų. Antanėlis visuomet didžiausią dėmesį skirdavo nesibaigiantiems darbams, o tik paskui – šeimai."

Nors A.Gureckis buvo sukaupęs įspūdingą kapitalą, tačiau visuomet pasižymėjo paprastumu. Jis nebuvo linkęs viešumoje rodytis išskirtiniais automobiliais ar kitais milijonierių žaislais. Vyras dosniai remdavo vienuolynus, dvasininkus bei meno pasaulio žmones.

Antanas ir Violeta Gureckiai buvo pagrindiniai bendrovės "Mitnija" akcininkai. Bet 2006 m. kovo 23 d. visas turėtas akcijas už 57 mln. litų (daugiau nei 16 mln. eurų) perleido kompanijai "MG Baltic Investment". Kodėl taip nusprendė? A.Gureckis norėjo turėti mažiau darbų ir daugiau laiko leisti laisvalaikio pramogoms. Tačiau naujieji savininkai įpareigojo A.Gureckį dar trejus metus vadovauti įmonei.

Svaigino apdovanojimais

Artimiausi A.Gureckio žmonės pasakojo, kad vyrą tiesiog svaigino kaskart jam teikiami apdovanojimai, statulėlės bei kitokie įvertinimai, skirti už nuveiktus darbus. Tad jis retai įsigilindavęs į jam už nugaros rezgamas nemalonias pinkles.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje, Londone, buvo surengtas iškilmingas "MG Baltic" vadovams skirtas renginys, kurio metu A.Gureckis buvo apdovanotas už puikų darbą "Mitnijoje". Tą vakarą garbingą apdovanojimą vyras atsiėmė iš D.J.Mockaus rankų. 2007 m. tuometis šalies vadovas Valdas Adamkus įteikė A.Gureckiui aukso medalį už geriausią metų gaminį – Kauno "Akropolį", o po metų – antrą medalį už Molėtų observatoriją.

V.Gureckienė prisiminė, kad nuo pažinties pradžios D.J.Mockus kauniečių beveik neprisileido. "Jis laikėsi nuošalyje. Kelis kartus esu mačiusi jį renginiuose, tačiau nė sykio su manimi nešnekėjo. Tiktai kartą ranką yra padavęs. Netgi specialiai bandžiau per vieną renginį prieiti, bet jis demonstratyviai neprisileido. Manau, dėl to, kad nesuprasčiau, kokia tikroji jo leksika ir ką jis išties mąsto. Juk kai kada vien akys apie žmogų daug pasako. Patikėkite, ten viskas veikia pagal tam tikrą pasiskirstymą, kiekvienas turi savo vaidmenis", – kalbėjo kaunietė.

R.Kurlianskis priešingai – nevengdavęs kontaktų ir netgi šiltai bendraudavęs su A.Gureckio šeimos nariais. Jis ne kartą yra lankęsis šeimos name Vytėnuose. Čia jie pietaudavo, gerdavo R.Kurlianskio atsivežtą vyną arba šampaną, šnekėdavosi pačiomis įvairiausiomis temomis. "Per tuos susitikimus jis atrodė mandagus, pasipuošęs, draugiškai nusiteikęs ir niekada negailėdavęs gražių komplimentų nei man, nei mano dukrai. Bet kartą jis ištarė labai įdomią frazę: "Mes versle esame kaip tarp vilkų ir visi su kaukėmis", – prisiminė pašnekovė.

A. Gureckis (kairėje) ir D. J. Mockus. Nuotr. iš D. Dargio knygos "13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių".

Pareikšti milijoniniai ieškiniai

Didžiausias chaosas A.Gureckio šeimoje prasidėjo 2010 m. sausio 21 d., kai bendrovė "Mitnija" pareiškė 21 149 351 litų ieškinį dėl neteisėtų vadovo veiksmų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonę valdė valdyba: valdybos pirmininkas R.Kurlianskis, nariai – I.Žemkauskienė, A.Gureckis. Našlė turi duomenų, kad "MG Baltic Investment" atstovai kiekvieną mėnesį sau persivesdavo net apie 70 tūkst. litų už darbą ir kontrolę "Mitnijoje".

2010 m. sausio 22-ąją Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla, kurioje ieškovas "Mitnija" kėlė pretenzijas A.Gureckiui. Buvo reikalaujama atlyginti tariamai bendrovei padarytą žalą, kuri įvertinta net 23 mln. litų.

Šis tyčinis ieškinys mus pražudė, nes visiškai paralyžiavo šeimos gyvenimą.

Praėjus savaitei, sausio 29 d., Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios nuosavybės apribojimo priemonės. "MG Baltic Investment" pareiškė 42 025 295 litų ieškinį dėl tariamai neteisėtos A.Gureckio veiklos ir dėl to, kad esą nuvertėjo statybų bendrovės akcijos. Anot našlės, šis ieškinys – tie patys ieškiniai, kaip ir Kauno apygardos teisme, tik du kartus padidinti. Ieškovas manė, kad jis laimės pirmą bylą. Teisininkai svarstė, jei prisiteis pirmoje byloje, tai atsistatys akcijų vertė ir nėra jokio pagrindo antrai bylai. Bet jie nieko neprisiteisė.

"Šis tyčinis ieškinys mus pražudė, nes visiškai paralyžiavo šeimos gyvenimą", – prisimindama tyčinių ieškinių reiškimą kalbėjo V.Gureckienė.

2010-ųjų gegužės 20-ąją, A.Gureckio gimimo dieną, "MG Baltic Investment" pareiškė 12 mln. litų ieškinį dėl žalos. Tokią nutartį priėmė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas. Bet šis ieškinys neturėjo jokio realaus teisinio pagrindo, o galiausiai proceso metu pradingo.

2011 m. balandžio 11 d. "Mitnija" pareiškė 581 152,57 litų ieškinį našlei V.Gureckienei dėl draudimo didinti įstatinį kapitalą. Nors A.Gureckis 2007 m. atpirko 10 proc. "Mitnijos" akcijų už 7,5 mln. litų, brangiau negu pirko. Jis tikėjosi bendradarbiavimo. Nagrinėdamas šį ieškinį, teismas nutartyje pasisakė, kad ieškovas nesąžiningas – visam turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, ieškiniams patenkinti pritrūko 30 mln. litų, o jie siekė didinti įstatinį kapitalą, kai turėjo galimybę sumažinti.

Kadangi našlė V.Gureckienė išdrįso pasipriešinti, jie pareiškė jai naują ieškinį. Bet neprisiteisė. Visi ieškiniai buvo sujungti į vieną bylą, bendra ieškinių suma siekė apie 76 mln. litų. Tokio dydžio ieškinio Lietuvoje fiziniam asmeniui dar nebuvo. 2011-ųjų birželį ši byla pradėta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme. Bylą nagrinėjo 22 teisėjai. Jos nagrinėjimas užtruko 7,5 metų, galiausiai ieškovai prisiteisė 5 proc. nuo ieškinio dydžio.

"Kartais aš girdžiu, kaip dėl menkiausių niekų žmonės palūžta, o mes patyrėme įžūlų užpuolimą, turėjome pasipriešinti, kad išliktų likę šeimos nariai", – sako V.Gureckienė.

– Svarbiausia, kad mes nerūpėjome savo valstybei. Po kratos niekas mumis nesirūpino, tik vienas policininkas atėjo pagąsdinti ir pagrasinti. Manau, kad tokios bylos yra žudikės. Esu girdėjusi, jog panašių bylų buvo ir anksčiau, tik jos tyliai nugrimzdo į užmarštį."

Susitikimai Vievyje

Byloje pažymėta, kad 2010-ųjų kovą A.Gureckiui paskambino žinomas kaunietis verslininkas Zigmas Petrauskas. Susitikimas buvo numatytas Kaune, Savanorių prospekte esančioje picerijoje – tame pačiame stikliniame verslo centro pastate, kur skandalingai bankrutavusio holdingo EBSW klestėjimo laikotarpiu veikė koncerno biuras. Be to, kadaise šio pastato statybomis rūpinosi A.Gureckio vadovaujama "Mitnija".

Įdomiausia, kad šiame susitikime, be Z.Petrausko, dalyvavo ir kaunietis milijonierius Raimundas Petrikas. Jo brolis – buvęs EBSW prezidentas Gintaras Petrikas. "A.Gureckis man sakė, kad R.Petrikas ir Z.Petrauskas ragino skambinti D.J.Mockui. Šią informaciją paviešinau visoms institucijoms, teismų pirmininkams, politinių partijų vadovams", – prisiminė V.Gureckienė.

Po minėto susitikimo Kauno picerijoje A.Gureckis paskambino D.J.Mockui ir pakvietė pasimatyti Vievyje veikusioje kavinėje "Keturios sostinės". "Tai buvo toks įtampos kupinas laikas, kai kone kasdien Antaną vis kažkas telefonu kviesdavosi atvažiuoti pasišnekėti į Vilnių ar kažkur pusiaukelėje tarp Kauno ir Vilniaus. Kaip supratau, šitie vyrukai jį kaip reikiant pradėjo tąsyti", – atsiminė V.Gureckienė.

Vieną tokių akistatų stebėjęs liudininkas vėliau teisėsaugai pasakojo, kad A.Gureckis D.J.Mockaus paklausė: "Ką aš tau, Dariau, blogo padariau?" O šis neva arogantiškai atšovė: "Tu mane pažeminai ir apvogei." Tai buvo pasakyta agresyviai. Paskui D.J.Mockus atsistojo ir pasakė, kad verčiau A.Gureckis kalbėtųsi su R.Kurlianskiu.

A. Gureckis (viduryje) su B. Lubiu ir V. Adamkumi. Nuotr. iš D. Dargio knygos "13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių".

Garsios antstolės žygiai

2010 m. birželio 16-ąją, nors A.Gureckio šeimai buvo pranešta trimis dienomis anksčiau, prieš pat vardadienį, kad per vieną dieną tuometis Vilniaus apygardos teismo teisėjas Š.Račkauskas priėmė tris nutartis: uždraudė A.Gureckiui naudotis akcininko teisėmis (jis turėjo 10 proc. "Mitnijos" akcijų), atmetė A.Gureckio prašymą dėl bylos nagrinėjimo Kaune, uždraudė naudoti ir valdyti A.Gureckių šeimai priklausančius automobilius, teigdamas, kad jie turi būti pastatyti "MG Baltic" koncernui priklausančioje automobilių aikštelėje. Pagrindinė priežastis – padidės automobilių rida ir nusidėvės salonai.

Vilniaus teisėjas Š.Račkauskas nurodė nutartį vykdyti skubiai. Po A.Gureckio mirties itin griežtas teismo nutartis jo šeimai paskelbęs teisėjas Š.Račkauskas paliko teisėjo darbą ir perėjo į advokatų gretas.

"Taip jie mėgino sužlugdyti visą šeimą. Nebuvo nė pinigų, nė transporto priemonių, viskas areštuota, areštui patenkinti trūko 30 mln., kad ir kur kreiptumėmės, gaudavome atsakymą, jog viskas teisinga ir teisėta. Nuolatiniai gąsdinimai ir grasinimai tęsėsi. Tais pačiais ieškiniais pradėtas baudžiamasis procesas, – prisiminė V.Gureckienė. – Antstolė Sonata Vaicekauskienė jau kitą rytą su vairuotojais stovėjo prie mūsų namo."

Garsioji S.Vaicekauskienė – ta pati, nemažai visuomenėje kritikos sulaukusi ir dažnai drastiškais metodais stebinanti antstolė, bene labiausiai pasižymėjusi, kai jai buvo pavesta vykdyti garsiąją teismo nutartį – paimti mergaitę iš Kauno pedofilijos istorijoje pagarsėjusios Kedžių šeimos namų Garliavoje, Klonio gatvėje.

"Bet nutarėme jiems pasipriešinti, – prisimena V.Gureckienė. – Neatidavėme automobilių, Antanas niekam nežinant juos paslėpė. Tačiau antstolė vis tiek įžūliai beldėsi į mūsų namus, ieškojo mašinų net prie šeimos vasarnamio, važinėjo po visą Lietuvą persekiodama iš paskos. Ji mus filmavo, fotografavo. Įsiveržusi į namus suskaičiavo visas jame buvusias lemputes. Ji smulkiai surašė visus daiktus, net kavos aparatą ir sofas. Neištvėręs aršaus puolimo, Antanas ėmė skųstis sveikata. Turėdamas nedarbingumą kreipėsi į medikus, tačiau net ir medicinos įstaigoje antstolė be paliovos persekiojo Antaną. Jie siekė bet kokia kaina paralyžiuoti mūsų šeimą."

"Šaukei Lietuvai – likai gyva"

2010 m. spalio 16-ąją moteris visiškai atsitiktinai atrado net kelis A.Gureckio ranka rašytus priešmirtinius laiškus. Įdomu, kad pagrindinis laiškas velionio vyro darbo užrašų knygelėje buvo aptiktas likus dienai iki Violetos ir Antano santuokos keturiasdešimtmečio.

Paviešinau dalykus, dėl kurių kiti paprastai palūžta ir baiminasi tai viešai paskleisti.

Iškalbingi laiškai, kuriuose minimas koncernas "MG Baltic" bei pagrindiniai jo veikėjai – D.J.Mockus bei R.Kurlianskis, netrukus buvo perduoti keliems Kauno žurnalistams ir paviešinti.

Atkaklus charakteris bei būdas V.Gureckienei padėjo atlaikyti net 7,5 metų trukusį sudėtingų teismų maratoną. 2017-ųjų birželį byla baigėsi. "Matyt, jie manė, kad mane pribaigs. Bet jiems nepavyko, – atsiduso moteris. – Galiausiai juk viskas baigėsi gana sėkmingai – teismai panaikino turto areštus. Svarbiausia, kad namus išsaugojome."

Net ir sudėtingo teismų maratono metu V.Gureckienė ir B.Rumšienė nepasidavė blogoms emocijoms. Dar prieš šeimą užgriuvusias bėdas V.Gureckienė niekada negailėjo finansinės paramos vienuolynams, moterų klubams, sunkiai sergantiems mažamečiams. "Manau, kad jei gyvenime tau pasisekė gauti, privalai būtinai tuo pasidalyti su aplinkiniais", – tokia, visiškai nebūdinga šiuolaikinei vartotojiškai visuomenei, filosofija remiasi žinoma našlė.

V.Gureckienė teigė, kad iki šiol dažnai iš praeivių gatvėje sulaukia to paties klausimo – kaip ji išliko gyva? "Bet jiems atsakau: paviešinau dalykus, dėl kurių kiti paprastai palūžta ir baiminasi tai viešai paskleisti. Kartą gatvėje prie manęs priėjusi nepažįstama moteris ištarė: "Kadangi šaukei visai Lietuvai, todėl ir likai gyva." Niekas netikėjo, kad mes išliksime, žmonės vis stebisi, iki šiolei užkalbina. Visi mes gyvename ir kartais nežinome, kokie gabumai ir talentai slypi mumyse, kokius didelius darbus galime atlikti. Atsitikus tokiems tragiškiems įvykiams, žmogus arba palūžta, arba pavirsta geležimi", – užtikrintai kalbėjo žinoma kaunietė našlė.

Knygoje – garsiausi šalies turtuoliai

Daugiau nei 500 puslapių užimančios juodosios lietuviško verslo paslaptys į rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio naujais faktais papildytą knygą "13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių" sugulė prakalbinus daugelį garsių Lietuvos verslo ir politikos pasaulio žmonių.

"Pusantrų metų kasdienio darbo, daugiau nei 30 tūkst. perskaitytų dokumentų ir bemaž 450 susitikimų – būtent tokią kainą sumokėjau už tai, kad pavyktų atpasakoti mūsų šalies verslo elito istorijas bei ištakas. Esu dėkingas visiems, išdrįsusiems atskleisti ilgus metus saugotas paslaptis, pasidalijusiems faktine medžiaga, iki tol itin saugota ar slėpta tamsiausiuose archyvų stalčiuose", – sako septynių bestselerių autorius D.Dargis.

Tūkstantiniais tiražais išleistų knygų "Tikroji Daktarų istorija", "Juodosios mafijos našlės" ar "Kriminalinė Agurkinių odisėja" autoriaus teigimu, ši knyga šokiruos visus, tikinčius, kad didieji verslo banginiai yra tikrasis šalies elitas, besipuikuojantis gyvenimo būdo žurnaluose ar jaunuosius verslininkus skatinančiuose seminaruose.

Išskirtines knygas su autoriaus autografu bei asmenine dedikacija galima nusipirkti elektroninėje parduotuvėje www.dailiausknygos.lt.

Daugiausia – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir jam pavaldžias Kauno klinikas. Koncerno statybos bendrovė "Mitnija" buvo pamaitinta keliasdešimt milijonų eurų užsakymais.

Pasirinko tris kryptis

Prieš pusę metų Seimo NSGK pradėtas tyrimas dėl galimos verslo įtakos politikams iš esmės apsiribojo trijų juridinių asmenų veikla: kaltinamo papirkimu ir prekyba poveikiu koncerno "MG Baltic", UAB "Vilniaus prekyba" ir Rusijos atominės pramonės milžino "Rosatom" galimais poveikiais šalies politikams ir valdininkams, siekiant iš to materialinės ir politinės naudos.

"Komitetas, atlikdamas parlamentinį tyrimą, nustatė, kad neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka kai kuriems politikams ir (ar) politiniams procesams yra neatsiejama nuo neskaidraus ar nepakankamai kontroliuojamo lobizmo, neskaidrių ir nepakankamai kontroliuojamų viešųjų ir privačių interesų, taip pat neskaidrios ir neobjektyvios žiniasklaidos panaudojimo tikslams siekti", – sakoma Seimo NSGK tyrimo išvadoje.

Pasak politikų, nuo 1992 m. veikiančio koncerno "MG Baltic" vadovai, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, dar 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos vystymo strategiją, kuri iki šiol buvo nuosekliai ir kryptingai įgyvendinama. Koncerno strategijoje buvo siekiama sumažinti valstybinės valdžios valdymo, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį (įtaka teisės aktams, sumažinti taikomas sankcijas), sukurti ir palaikyti nuolatinius ryšius valdžios ir valdymo institucijose, gauti informacijos iš Seimo, Vyriausybės. Lobistinės veiklos rezultatus koncerno vadovybė buvo pasiryžusi vertinti pagal jos įtakai paklūstančių asmenų ir struktūrų skaičių.

"Strategijai įgyvendinti buvo pasitelkiami kai kurie politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar asmenis kompromituojančią medžiagą, siekiant papirkti, darant įtaką, manipuliuojant informacija visuomenės informavimo priemonėse. Daugeliu atvejų buvo panaudojamos koncerno "MG Baltic" valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias daroma įtaka ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos mainais į koncernui reikalingą sprendimų priėmimą. Poveikio taikiniais pasirenkami asmenys, kurie gali padėti ar trukdyti realizuoti "MG Baltic" verslo interesus, todėl jais dažniausiai tampa politinių partijų, valstybės institucijų, valstybės valdomų įmonių, teismų ir teisėsaugos institucijų atstovai", – sakoma komiteto išvadose.

LSMU ir jam priklausančios Kauno klinikos buvo vienu didesnių aruodų, iš kurių maitinosi koncerno "MG Baltic" vadovybė.

Palaikė glaudžius ryšius

2008 m. gruodį susisiekimo ministru paskyrus Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, koncerno "MG Baltic" atstovai siekė laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei "Mitnija". Lygiagrečiai lobistinė veikla buvo vystoma ir su kitų liberalų valdomomis ministerijomis.

"Koncerno "MG Baltic" atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (moderniųjų technologijų slėnis, medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka šių ministerijų vadovams, taip pat palaikė ryšius su tuomečiais Kauno medicinos universiteto ir Kauno technologijos universiteto rektoriais, tuomečiu Kauno medicinos universiteto klinikų generaliniu direktoriumi. Su "MG Baltic" atstovais buvo derinami klausimai dėl TV reportažų ir publikacijų, susijusių su sveikatos apsaugos sistemos finansavimu bei universitetų rektorių atlyginimų viešinimu", – koncerno vadovų ir valstybinių institucijų valdininkų ryšius atskleidė Seimo NSGK specialusis tyrimas.

Nustatyta, kad nuo 2009 m. balandžio iki 2016 m. vidurio koncerno "MG Baltic" valdoma AB "Mitnija" kartu su kitais partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė (su PVM) viršija 100 mln. eurų.

Milijoninis žingsnis

Koncernui priklausanti AB "Mitnija" į Kauną įžengė plačiu žingsniu. 2009 m. su tuomečiu Kauno medicinos universitetu buvo pasirašyta veik 10,3 mln. eurų sutartis "Santakos slėnio" naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro statybos darbų, darbo projekto parengimo paslaugų bei laboratorijos ir kitų baldų pirkimas".

Žinant, kad tai vyko Lietuvą ištikusios finansų krizės pradžioje, koncernui tai buvo geras gelbėjimo ratas, kuris "Mitniją" finansiniame paviršiuje laikė daugiau negu metus. Beje, universiteto paskelbtame konkurse, be "Mitnijos", dalyvavo ir "YIT Kausta", kuri, pirkimų komisijos teigimu, "neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų".

Pasirodo, statybos darbai iki galo taip ir nebuvo atlikti. 2012 m., Kauno medicinos universitetui tapus Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), paskelbiami du viešųjų pirkimų konkursai "Santakos slėnio" statybai. Abu juos, kurių vertė apie 6,5 mln. eurų, laimi ta pati "Mitnija".

"MG Baltic" vadovų pasivaikščiojimas LSMU koridoriais tęsėsi ir 2015 m. "Mitnija" buvo pasamdyta renovuoti universiteto MLK bei mokomojo laboratorinio korpuso fasadus. Abiejų sutarčių vertė – 1,5 mln. eurų. Tais pačiais metais "Mitnija" už 1 mln. eurų modernizavo ir universitetui priklausančią vidurinę mokyklą.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, "Mitnija" yra didžiausias paslaugų tiekėjas LSMU – atlikta darbų už 8 mln. eurų (dar reikėtų pridėti 10,3 mln. eurų, sutartų su KMU). Kartu su kitais rangovais "Mitnija" yra laimėjusi ir daugiau darbų rangos konkursų, kurių vertė – maždaug 11 mln. eurų.

Neršė Kauno klinikose

"Mitnijai" sėkmė šypsojosi ir LSMU priklausančiose Kauno klinikose. 2012 m. čia pirmąkart pavyko atkąsti net 18 mln. eurų vertės pyragą. Koncernas už tokią sumą prisiekė pastatysiantis traumų ir skubios pagalbos centrą. Deja, pažadai nebuvo iki galo įvykdyti – 2013 m. Kauno klinikos atseikėjo "Mitnijai" dar veik 0,7 mln. eurų už papildomus darbus, o kitais metais – dar 0,55 mln. eurų.

VPT duomenimis, 2005–2018 m. viena "Mitnija" Kauno klinikose yra atlikusi darbų už maždaug 21 mln. eurų ir tarp paslaugų tiekėjų yra ketvirtoje vietoje. Kartu su UAB "Veikmė", "Mitnija" yra atlikusi statybos darbų dar už 5,5 mln. eurų.

VPT duomenimis, 2005–2018 m. "Mitnija" kaip tiekėjas yra suteikusi paslaugų už maždaug 135 mln. eurų. Taigi LSMU ir jam priklausančios Kauno klinikos buvo vienu didesnių aruodų, iš kurių maitinosi koncerno "MG Baltic" vadovybė. Greičiausiai, ne tik ji.

Glaudūs ryšiai

Seimo NSGK tyrimo išvadose konstatuojama, kad koncerno vadovybė tiek su LSMU rektoriumi Remigijumi Žaliūnu, tiek su tuomečiu Kauno klinikų direktoriumi Juozu Pundziumi palaikė glaudžius ryšius.

Tuometis koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis net buvo išrinktas į LSMU tarybą, iš kurios buvo priverstas 2016 m. atsistatydinti paaiškėjus koncerno ir Liberalų sąjūdžio korupcijai. Nors buvo teigiama, kad R.Kurlianskis į universiteto tarybą buvo paskirtas viešojo konkurso būdu, kai kurie faktai verčia tuo abejoti.

2016 m. birželį, R.Kurlianskį teisėsaugos pareigūnams įtarus kyšininkavimu – per 100 tūkst. eurų Liberalų sąjūdžio pirmininkui E.Masiuliui davimu, R.Kurlianskis netikėtai atsigulė į Kauno klinikas.

LSMU rektorius kardiologas R.Žaliūnas tada viešai prisipažino žinantis, kad R.Kurlianskis gydomas ligoninėje: "Aš tai esu girdėjęs, tą faktą galėčiau patvirtinti, bet aš nekomentuosiu daugiau."

R.Kurlianskis/ S. Žiūros (BFL) nuotr.

LSMU vadovas neneigė R.Kurlianskį pažįstantis apie dešimt metų, verslininkas ir anksčiau yra gydęsis Kardiologijos klinikoje, R.Žaliūnas buvo jo gydančiuoju daktaru.

Kauno klinikose "Mitnijai" sekėsi, kai sveikatos įstaigai vadovavo skandalingai pagarsėjęs J.Pundzius. 2016 m. jis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše kandidatavo į Seimą. Būsimasis politikas deklaravo, kad yra užgyvenęs turto už maždaug 1,5 mln. eurų. Kilus įtarimų dėl milijoninių turtų kilmės, jis buvo pašalintas iš partijos. Partijos narių neįtikino J.Pundziaus istorija, neva deklaruodamas pajamas suklydo ir sumas įrašė ne eurais, o litais. Kitas praturtėjimo variantas buvo ne ką įdomesnis – neva paveldėjo pagal testamentą: "Man ir pačiam buvo netikėta. Tėvas 60 metų dirbo gydytoju dviem, trimis etatais. Buvo labai taupus. Tai galėtų būti vienas šaltinių. Kitas šaltinis – mano seneliai, kurie buvo turtingi."

Dienraštis bandė telefonu susisiekti su LSMU rektoriumi R.Žaliūnu, tačiau sekretorė teigė, kad universiteto vadovas tai lydi delegaciją, tai užimtas susirinkimuose. Paskambinus mobiliuoju telefonu, skambutis buvo atmestas ir rektorius neperskambino.

R.Žaliūnas 2002–2010 m. buvo KMU, nuo 2012 iki šiol – LSMU rektorius. Jis yra ir asociacijos "Santakos slėnis" valdybos narys. Asociacijos interneto tinklalapyje teigiama, kad vienu iš jos narių yra ir koncernas "MG Baltic".

R.Žaliūnas/ S. Žiūros nuotr.

Nepavyko susisiekti ir su J.Pundziumi – surinkus mobiliojo telefono numerį rusų kalba atsiliepdavo tinklo operatorė teigdama, kad klientas yra nepasiekiamas.

Praėjusiais metais 89 proc. pajamų įmonė gavo iš privačių, 11 proc. – iš viešojo sektoriaus užsakymų. 2018-uosius metus „Mitnija“ pradėjo užsakymų portfelyje sukaupusi statybos darbų už 130 mln. eurų.

„Mitnijos“ generalinis direktorius Julius Gendvilis teigia, kad 2017 m. kompanijai buvo tvaraus augimo metais.

„2017 m. stabiliai augome, stiprinome santykius su mūsų nuolatiniais ir naujais klientais, investavome į darbuotojų tobulėjimą ir gerinome vidinius verslo procesus. Be to, plėtėme veiklą Jungtinėje Karalystėje, kur gavome 5 mln. eurų pajamų, taip pat laimėjome pirmąjį užsakymą Latvijoje, kur kartu su latvių statybos bendrove „Merks“ statome daugiau nei 100 mln. eurų vertės „Akropole“ prekybos ir pramogų centrą.

2018 m. planuojame gauti 110 mln. eurų pajamų. Nuosekliai įgyvendindami kompanijos strategiją, mes ir toliau didžiausią dėmesį skirsime darbo kokybei, profesionaliam klientų aptarnavimui ir nuolatiniam tobulėjimui. Kaip ir anksčiau, „Mitnijos“ užsakymų portfelyje bus tik pelningi užsakymai, įmonės pinigų srautai bus teigiami, o statybos projektų rizikos kontroliuojamos profesionaliai ir laiku. Šiais metais mes dar aktyviau investuosime į darbuotojų profesinį tobulėjimą, paslaugų ir vidinių procesų gerinimą, taip pat dar didesnį dėmesį skirsime darbų saugai ir aplinkosaugai.“

2017 m. „Mitnija“ pradėjo statyti „Akropole“ prekybos ir pramogų centrą Rygoje; baigė statyti „M.M.M. projektų“ verslo centro, kuriame įsikūrė „Danske“ banko Globalių paslaugų centras, pirmąjį etapą Vilniuje, ir pradėjo šio verslo centro antrąjį etapą; pastatė naują biurų ir logistikos pastatą „Aprangos“ grupei, įgyvendino kitus projektus. „Mitnija“ taip pat suprojektavo ir pastatė (Design & Build paslauga) logistikos centrą įmonių grupei „Aibė“ ir tęsė projektavimo ir statybos darbus NATO ir JAV kariuomenei modernizuojant Lietuvos ir Latvijos karinių oro pajėgų aviacijos bazes Šiauliuose ir Lielvardėje.

„Sklandus statybos procesas būtų neįmanomas be profesionalaus bendradarbiavimo su mūsų užsakovu. Esam ypač laimingi, kad darbas kartu su „Ąžuolyno namų” plėtros kompanija vyksta sklandžiai ir profesionaliai. Kai projekto finansavimas yra užtikrintas, o statybos procese nėra streso, įtampos, neigiamos emocijos negyvens ir naujo projekto sienose“, – džiaugiasi Valentinas Cilcius, „Mitnijos“ Statybos direktorius.

Pasak Justino Barniškio, „Ąžuolyno namų” vystymo kompanijos direktoriaus, šiuo metu tikrai jaučiamas klientų suaktyvėjimas.

„Žmonėms labai svarbu pajusti savo būsimus namus, apsižvalgyti pro langus, juo labiau, jei aktualūs didieji butai su stogo terasomis, klientai nori įvertinti atsiveriančią panoramą. Džiaugiamės galėdami išpildyti klientų lūkesčius. Užbaigus pastatų pagrindinių konstrukcijų montavimo darbus, atsiradus galimybei gyvai apeiti kiekvienus apartamentus, išties jaučiasi padidėję klientų srautai”.

Šešių daugiabučių ansamblį Vaižganto gatvėje sudaro 84 butai, kurių plotas siekia nuo 45 iki 125 kv. m. Šiuo metu trečdalis „Ąžuolyno namų” butų jau parduoti, nemaža dalis – rezervuoti.

Žmonėms labai svarbu pajusti savo būsimus namus, apsižvalgyti pro langus, juo labiau, jei aktualūs didieji butai su stogo terasomis, klientai nori įvertinti atsiveriančią panoramą.

Neeilinis projektas

„Ąžuolyno namų“ projektinę koncepciją parengė Danijos architektų kompanija „Aarhus architekterne“, dar pernai tapusi Norvegų kapitalo architektų kontoros LINK dalimi. Šiandien šių architektų įmonių susivienijimas laikomas viena didžiausių tokio tipo kompanijų Skandinavijoje. Remiantis danų projektiniais pasiūlymais, techninį „Ąžuolyno namų“ projektą parengė bendrovė „Simper“.

„Vadovaudamiesi subtilios skandinaviškos architektūros tradicijomis, projektavome modernius, aukštos kokybės butus, kuriuose būtų geriausiai išnaudojamas natūralus apšvietimas ir gerai matoma namus supanti žaluma. Norėjome, kad tarp pastatų liktų daug vietos, skirtos bendroms erdvėms, žaidimų aikštelei ir privačioms lauko terasoms. Pastatų fasadams naudojamos aplinką tausojančios ir ilgaamžės medžiagos, vyrauja aiški, lakoniška architektūra, atkartojanti skandinaviškų būstų bruožus“, – teigia vienas projekto architektų Rene P. Eriksenas.

Kauno Žaliakalnyje vystomas daugiabučių kompleksas atitinka A klasės energinį efektyvumą, jame numatytas 98 vietų požeminis garažas, lauko bei stogo terasos, termomedienos ir rankų darbo keraminių molio plytų apdaila.

Naktinis triukšmas

Vaižganto g. 11 statomi šešių prabangių daugiabučių kvartalas. Vos prasidėjus darbams apie 80 a sklype aplinkiniai gyventojai sunerimo: dėl Žaliakalniui nebūdingo užstatymo intensyvumo, galimų dar didesnių transporto spūsčių atsikrausčius naujakuriams.

Statybos darbus atlieka bendrovė "Mitnija", darbų užsakovas – bendrovė "Egavi".

Šioms aistroms šiek tiek nurimus, gyventojų nepasitenkinimą sukėlė iš statybvietės net ir naktimis ėmęs kilti triukšmas.

"Gegužės 9 d. 23.51 val. buvo gautas pranešimas, kad Vaižganto gatvėje esančioje statybų aikštelėje vykdomi statybų darbai, važinėja sunkiasvorė technika ir keliamas triukšmas. Pareigūnai nuvykę į įvykio vietą triukšmo neaptiko. Gegužės 10 d. 00.25 val. pakartotinai gautas iškvietimas tuo pačiu adresu. Pareigūnai nuvykę rado darbų vykdytoją, kuris patikino, kad darbai nakties metu buvo sustabdyti", – "Kauno dienai" sakė Kauno policijos atstovai.

Anot jų, Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai tikrina, ar yra gautas leidimas vykdyti statybų darbus nakties metu.

"Mitnijos" projektų vadovas Andrius Balčiūnas, atsiprašydamas gyventojų už laikinus nepatogumus, aiškino, kad statybos yra intensyvus, kompleksinis ir triukšmingas procesas.

"Kartais pasitaiko atvejų, kai dėl technologinių reikalavimų tam tikri darbai turi būti atlikti tiksliai ir nepertraukiamai. Jūsų minimą dieną buvo vykdomi svarbūs betonavimo darbai, jie turėjo būti baigti laikantis nenutrūkstamo technologinio proceso reikalavimų. Leiskite užtikrinti, jog mano projekto komanda dės visas pastangas, kad tęsiant šio objekto statybą aplinkinių namų gyventojai kuo mažiau pajustų jų įtaką savo kasdieniam gyvenimui", – teigė atstovas.

Jis žadėjo sustiprinti darbų planavimo procesą, kad triukšmą keliantys statybos darbai būtų atliekami tik dienos metu, o atsiradus neatidėliotinam poreikiui triukšmingus darbus atlikti ne darbo valandomis, būtinai iš anksto informuos aplinkinių namų gyventojus.

Susidarė pavojinga situacija

Gyventojai pasakojo, kad nerimo netrūksta ir dėl kitų incidentų – praėjusią savaitę statybvietėje sužalotas darbuotojas, o šalia "Ąžuolyno namų" vykdant darbus esą buvo pažeista šiluminė trasa.

"Taip, ten iš tiesų yra naujas "Kauno energijos" šilumos tiekimo vamzdynas, tačiau statybos darbus šiuo metu toje vietoje vykdo bendrovė "Mitnija". Gegužės 9 d., kasdami tranšėją pamatams, darbininkai priartėjo prie naujai sumontuoto šilumos tiekimo vamzdyno. Gruntas toje vietoje buvo įmirkęs ir dėl to šiek tiek pasislinko gelžbetoninis apsauginis lovys", – pasakojo "Kauno energijos" Personalo ir administravimo skyriaus atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.

Jo turimais duomenimis, darbai buvo sustabdyti, nukelti lovio dangčiai, slinkimas sustabdytas. Patys poliuretanu dengti šilumos tiekimo vamzdžiai pažeisti nebuvo, šilumos tiekimas vykdomas.

Tiria dvišalė komisija

Ne taip greitai pasekmės išnyks statybvietėje sužalotam darbuotojui. "Kauno dienos" žiniomis, vyrui nustatyti daugybiniai lūžiai.

Tai, kad buvo įvykusi nelaimė, patvirtino ir "Mitnijos" atstovai. "Darbuotojas antradienį statybos aikštelėje patyrė lengvą kūno sužalojimą, nes nesilaikyta ypač griežtų kompanijos darbų saugos politikos reikalavimų ir procedūrų. Po šio įvykio mes dar labiau sustiprinome darbų saugos kontrolę objekte, taip pat suplanavome papildomus mokymus visiems darbuotojams", – teigė "Mitnijos" projektų vadovas A.Balčiūnas.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė teigė, kad informacijos apie įvykį darbe, nutikusį "Mitnijos" darbuotojui statybvietėje Vaižganto g. 11, Kaunas, inspekcijos Kauno skyrius iš įmonės nėra gavęs.

"Šio skyriaus žiniomis, šiuo metu įvykį tiria įmonės dvišalė komisija", – pranešė M.Čerečkevičiūtė.

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus, darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamam VDI teritoriniam skyriui apie kiekvieną įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas mirė, taip pat jeigu darbuotojas miršta dėl nesusijusios su darbu ligos arba sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai.

Kitais atvejais įvykį darbe tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš vienodo skaičiaus darbdavio atstovų, kuriuos skiria darbdavys, ir darbuotojų atstovų saugai bei sveikatai. Atliekant tyrimą gali dalyvauti nukentėjęs darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo. Tyrimo išvadas įmonė turės pristatyti VDI Kauno skyriui.

Gelbėsis požeminiu parkavimu

"Ažuolyno namų" projekto vykdytojos "Egavi" direktorius Justinas Barniškis teigė, kad statybvietė perduota "Mitnijai", ši ir atsakinga už tai, kaip vyksta statybos. Praėjusį ketvirtadienį "Egavi vadovas" teigė, kad nei žodinės, nei raštiškos pretenzijos ar skundai bendrovės nebuvo pasiekę.

Norime patikinti, kad nerimas kyla tik iš nežinojimo. Projekte numatytas požeminis parkavimas.

Kitas klausimas – dėl nepasitenkinimo išaugsiančiu automobilių srautu šioje vietoje ir dar labiau paaštrėsiančiu parkavimo vietų trūkumu.

"Norime patikinti, kad nerimas kyla tik iš nežinojimo. Projekte numatytas požeminis parkavimas", – pasakojo J.Barniškis. Anot jo, 84 butams numatytos 100 požeminių ir 20 antžeminių automobilių stovėjimo vietų.

Priekaištus dėl istorinio rajono darkymo daugiabučiais J.Barniškis atrėmė teigdamas, kad daugiabučius statyti Vaižganto gatvėje numatyta dar 2010 m.

"Įsigijome teritoriją su jau parengtu detaliuoju planu", – teigė vadovas. Statybų pabaiga planuojama kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Tuo metu savivaldybės administracijos vadovė Alma Vaitkunskienė sako, kad įtarimų sulaukusių didžiųjų statybos bendrovių sėkmė konkursuose yra natūrali, o norint to išvengti reikėtų keisti įstatymus.

„Man kliuvo paskutinis etapas, natūralu, kad atkreipė mano dėmesį ir potencialūs galimi laimėtojai abiejų konkursų. Dėl to ir kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą, teisėsaugos institucijas, dėl patarimų ir paaiškinimų. Ankstesniu laikotarpiu buvo darbinių pastebėjimų dėl baseinų - kai kur matėsi, kad per daug dalykų „priplanuota“. Kad būtų kažkas palankesnio vienai ar kitai kompanijai, pastebėti neteko“, - BNS tvirtino R.Šimašius.

Didžiojo 50 metrų baseino Lazdynuose ir mažojo Fabijoniškėse konkursuose laimėtojai nepaskelbti savivaldybei nusprendus kreiptis į teisėsaugą, kai paaiškėjo, kad tarp mažiausią kainą pasiūliusių bendrovių yra „Mitnija“ bei „Irdaiva“. „Mitniją“ valdo koncernas „MG Baltic“, kuriam teisėsauga yra pareiškusi įtarimus papirkimu ir prekyba poveikiu politinės korupcijos tyrime. Jame figūruoja mero R.Šimašiaus vadovaujamo Liberalų sąjūdžio buvę atstovai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis. Tuo metu „Irdaivos“ vadovui Irmantui Kubiliui įtarimai pareikšti galbūt neskaidraus Sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso tyrime, jis yra kaltinamasis Visagino merės Dalios Štraupaitės byloje.

„Kai laimi kompanijos, kurios yra linksniuojamos viešai dėl kitur padarytų pažeidimų, neskaidrumų, natūralu, kad tie klausimai kyla. Ir man, ir visuomenei. Dėl to ir norėjome pasikonsultuoti su institucijomis“, -  pabrėžė jis.

Meras tikisi, kad teisėsauga informaciją pateiks operatyviai ir savivaldybė galės priimti sprendimus dėl konkurso.

Administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė BNS pabrėžia, kad teisėsaugos prašoma įvertinti potencialius konkurso laimėtojus tik siekiant išsiaiškinti, ar atliekami ikiteisminiai tyrimai ir galbūt vėliau ketinami pareikšti kaltinimai nesutrukdys būsimiems darbams. Dėl konkurso sąlygų, kurias rengti padėjo Vilniaus vystymo kompanija (VVT), ji sako esanti rami, nes nebuvo jokių intencijų „kad tos sąlygos būtų kažkam pritaikytos“.

„Sąlygos, mano nuomone, yra teisingos, skaidrios, o kad laimi didelės bendrovės, kurios laimi Lietuvoje daugelį projektų, tai gal mes tuomet turime svarstyti pakeitimus Viešųjų pirkmų, ar kitų įstatymų, pavyzdžiui, kad būtų suteiktas pirmumas mažoms įmonėms. Jei to nėra - kaip įmanoma sutrukdyti stambiai bendrovei, kuri turi veiklos masto ekonomiją, dalyvauti?“, - klausė ji.

Savivaldybė ketvirtadienį informavo ir apie tai, jog iš pareigų nuo gegužės vidurio traukiasi VVK vadovas Andrius Velutis, vadovavęs įstaigai mažiau nei metus. Prieš tai jis rengė kelis projektus, kuriuos realizavo įmonė „Irdaiva“. Ši įmonė laimi nemažai VVK skelbiamų statybų konkursų. Skelbta, kad įmonės valdyba paties A.Velučio prašymą patenkino dar kovo pabaigoje.

R.Šimašius sako turėjęs A.Velučiui „tam tikrų pastabų dėl veiklos“, bet VVK vadovas pareigas, anot mero, paliko be jokio raginimo, „abipusiu sutarimu“. R.Šimašiaus nuomone, savivaldybės valdoma kompanija dar turi iššūkių, kur galėtų patobulėti.

Kompanija atlieka labai sudėtingas užduotis, yra daug projektų: jų terminų laikymasis, visa kontrolė. Natūralu, kad tikrai dar yra, kur pasitempti, situaciją pagerinti.

„Kompanija atlieka labai sudėtingas užduotis, yra daug projektų: jų terminų laikymasis, visa kontrolė. Natūralu, kad tikrai dar yra, kur pasitempti, situaciją pagerinti. Tie laikai, kurie buvo ankstesnio vadovo (Renato Dūdonio - BNS) darbo metu, kai buvo ypatingai dideli klausimai dėl skaidrumo - jau seniai praeityje. Bet kompanija dar tikrai turi nemažai nueiti“, - sakė jis.

A.Vaitkunskienė sako nesistebinti A.Velučio sprendimu, nes jis yra architektas ir, anot jos, greičiausiai nusprendė dirbti ten, kur mato „didesnę asmeninę perspektyvą“. Ji taip pat sako, kad savivaldybės vadovai padėkojo A.Velučiui už gerą darbą ir nereiškė nepasitikėjimo juo. „Jis labai stengėsi (...), esame dėkingi jam už nuveiktą darbą ir neturime jokių pretenzijų“.

Pats A.Velutis BNS sakė, jog traukiasi, nes turi pasiūlymų dirbti projektuotoju privačiame sektoriuje. Tiesa, jis neneigė, kad darbo metu susitikinėjo ir su abiejų baseinų konkursų potencialios laimėtojos „Irdaivos“ vadovu I.Kubiliumi, tačiau teigė aptaręs tik jau vykdomus projektus.

A.Vaitkunskienė taip pat sako, kad įmonė vykdo per 200 projektų, tad susitikimai su bendrovių, kurios ir vykdo projektus, ir dalyvauja konkursuose, vadovais yra galimi.

„Tai galėjo būti sutapimas, tai galėjo būti ir nesutapimas. Dėl konkretaus šio atvejo negaliu nieko pasakyti, bet Andrius savo pareigas tikrai vykdė gerai, stengėsi, - tokią praktiką įvertino administracijos vadovė. - Jeigu įvyko kažkas slapto, specifinio ar nežinomo, ko nustatyti savo darbo priemonėmis pagal savo darbo funkcijas aš nepajėgi - jei kažkas tai nustatys, vadinasi, mano informacija buvo nepilna“.

Šiuo metu savivaldybė ieško naujo Vilniaus vystymo kompanijos direktoriaus. Pasak A.Vaitkunskienės, į VVK vadovo pareigas kandidatavo per 30 asmenų, šiuo metu personalo atrankos agentūra jau atrinko potencialius antrojo etapo dalyvius, su jais artimiausiu metu bus vykdomi darbo pokalbiai.

Buvęs VVK vadovas Renatas Dudonis  kompanijos valdybos sprendimu ir R.Šimašiaus raginimu atleistas prieš metus. Tuometinis VVK valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius teigė, kad R.Dūdonis atleistas, „kad įmonė galėtų dirbti toliau", ir dėl paviešintos informacijos, kad jo svainis Mantas Kurlianskis per tarpininkus abejotinomis aplinkybėmis įsigijo dalį didelės vertės žemės sklypo Vilniaus centre

BNS žiniomis, atplėšus vokus, paaiškėjo, kad konsorciumo pasiūlyta darbų kaina Vilniaus savivaldybės skelbtame rangovo konkurse - 21,8 mln. eurų. Antroje vietoje liko Vilniaus statybų bendrovė „Conresta“, pasiūliusi pastatyti baseiną už beveik 23 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybė konkurso baigties kol kas nekomentuoja.

„Kol kas pirkimas nesibaigė. Komentuosime, kai bus pasibaigusios procedūros. Konkurso laimėtoją planuojame paskelbti artimiausiu metu“, - BNS sakė Vilniaus savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistė Neringa Kolkaitė.

Konkurso sąlygose nurodoma, kad jo nugalėtojas bus pasirinktas pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kurio didžiausią lyginamąjį svorį sudarys kaina (85 proc.).

FNTT kovo pabaigoje atliko kratas bendrovėje „Irdaiva“ ir dar daugiau nei 10-tyje bendrovių, o jos vadovą ir vienintelį savininką Irmantą Kubiliųsulaikė. Šie veiksmai buvo susiję su Turto banko skelbtu Sporto rūmų rekonstrukcijos konkursu, kuriame vieninteliu kvalifikuotu dalyviu buvo pripažintas „Irdaivos“ konsorciumas. FNTT duomenimis, vienas Turto banko viešojo pirkimo komisijos narių tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“.

I.Kubilius yra kaltinamasis ir Visagino merės Dalios Štraupaitės byloje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pareiškusi įtarimus papirkimu ir prekyba poveikiu Dariaus Mockaus valdomam koncernui „MG Baltic“.

Naujo Lazdynų baseino, kuris turėtų iškilti vietoje sovietmečiu statyto baseino sostinės Erfurto gatvėje, statybų rangos konkursas paskelbtas pernai gruodį. Tuomet skelbta, kad statybos, preliminariais skaičiavimais, kainuos iki 23 mln. eurų.

2014 metais naujo baseino statybą Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.