„Iki šiol dalis mūsų pareigūnų nebuvo praėję bazinio kario mokymų. Ateityje turėsime į tai atsižvelgti“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Karo atveju Viešojo saugumo tarnyba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi.

„Akivaizdu, kad turime dar glaudžiau dirbti ir tam reikalingos bendros pratybos, moderni ginkluotė“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasieniečių profesinės sąjungos vadovas klausia, kodėl tokie sprendimai pasirašomi tik dabar. Nors naujų ginklų pasieniečiai gauna, vis dar trūksta sunkesnės ginkluotės, šarvuotųjų liemenių, tačiau labiau nei įrangos trūksta žmonių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Būtinai reikėtų pasirūpinti visų institucijų, dalyvaujančių gynyboje ar galėsiančių dalyvauti, žmonių komplektacija. Jei trūksta žmonių, niekas nestos ginti šalies. Vadinasi, atsiras tokių, kurie nusimuilins“, – pastebėjo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos vadovas Rimantas Liepa.

Pareigūnų trūksta daug.

„Pasienio komplekte yra maždaug per 300 pareigūnų ir, ko gero, kokių 400 reikėtų dar naujų etatų, kad būtų visas komplektas“, – akcentavo R. Liepa.

Nors karo atveju policininkai ir ugniagesiai netampa kariuomenės dalimi, dėl mobilizacijos kyla klausimų ir kai kuriems ugniagesiams. Vardo ir pavardės nenorintis atskleisti ugniagesys pasidalijo raštu, kurį jam liepė pasirašyti vadovybė. Esą jei to nepadarys, bus atleistas iš tarnybos. Jame rašoma, kad paskelbus mobilizaciją jis privalės atlikti pareigybės aprašyme aprašytas funkcijas ir vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.

Politikai sako, kad niekas ginklo ugniagesiams į rankas neduos ir kariauti nevarys.

„Pažiūrėkite, kiek ir Ukrainoje jiems yra tikrai daug nepanaikintų funkcijų ir darbų: gelbėti žmones, traukti iš griuvėsių, gesinti gaisrus. Kalbos apie tai nėra. Suprantu žmonių baimes, tačiau tai tik baimės, ir dažniausiai išsigalvotos“, – ugniagesius bandė raminti A. Anušauskas.

„Karo metu mūsų ne karinių pajėgų tarnybos dalis turėtų savo funkcijas ir jas turėtų vykdyti“, – sakė A. Bilotaitė.

Ugniagesių vadovybė kraipo galvą ir spėja, kad galbūt žmogus galėjo netinkamai būti informuotas apie savo pareigas kilus karui.

„Aišku, viskas priklausys nuo papildomų gautų užduočių, bet noriu pabrėžti, kad Valstybinė priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba, kaip ir pats departamentas, nėra ginkluotųjų pajėgų sudėtinė dalis“, – pabrėžė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotoją stebina toks pareigūno požiūris.

„Man asmeniškai apmaudu, kad statutinis pareigūnas, davęs priesaiką Lietuvos valstybei, kelia tokių klausimų. Sunku vertinti iš anksto, gal žmogus nežino, nesupranta, gal reikia papildomo paaiškinimo“, – apmaudo neslėpė M. Kanapickas.

Pareigūnų profesinės sąjungos primena, kad, karo atveju neatėjus į tarnybą, gresia administracinė atsakomybė: „Dėl to yra supažindinami su naujais teisės aktais pasirašytinai, kad žmonės žinotų, kas jų laukia, jei būtų karo mobilizacija.“

Ugniagesiams karo atveju darbo netrūktų. Apklausos rodo, kad tik kas dešimtas gyventojas žino, kaip reikėtų elgtis ekstremalių situacijų metu.

Jis taip pasisakė dėl Igorio Girkino (Strelkovo) minčių.

„Būsime priversti vykdyti antrą, o gal ir trečią bangą. Norint laimėti Ukrainoje, reikia į operaciją paleisti dar bent pusę milijono karių“, – sakė I. Strelkovas. Ir iškart pripažino, kad ir su mobilizacija banga Rusijos Federacija turėjo milžiniškų problemų. Pašauktiems kariams trūko ne tik uniformų ir ginklų, bet ir karininkų bei drausmės, dėl ko jie masiškai gerdavo.

S. Belkovskis įtaria, kad Kremlius, padedamas mobilizuotųjų, bandys pakartoti savo bandymus užgrobti Ukrainą. „Kita galinga mobilizacijos banga Rusijos Federacijoje ateina 2023 metų vasarį – per specialiosios karinės operacijos metines. Išvada: Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimo Kyjive (iš Baltarusijos teritorijos) ir Odesoje galima tikėtis 2023 m. kovo mėnesį“, – rašė Rusijos politikos strategas.

Kol kas Baltarusijoje nepastebimas naujų smogiamųjų pajėgų formavimas, bet Ukraina stebi situaciją ir ruošiasi puolimui per savo šiaurinę sieną.

V. Zelenskis pažymėjo, kad Rusijos valdžia į frontą meta viską ir visus, kurios tik gali, kad užkirstų kelią savo pralaimėjimui kare prieš Ukrainą.

Šalies lyderis taip pat papasakojo apie įvykusias derybas su Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Kanados ministrais pirmininkais.

„Šiuos metus pradėjome nuo to, ko Ukrainai dabar labiausiai reikia – nuo tų naujų mobilizacijos procesų, kuriuos rengia teroristinė valstybė, išvakarių. Šiuo metu kartu su partneriais privalome stiprinti savo gynybą“, – teigė Ukrainos prezidentas.

„Neabejojame, kad dabartiniai Rusijos šeimininkai mestų viską, kas jiems liko, ir visus, kuriuos gali surinkti, kad pabandytų pakreipti karą ir bent jau atitolinti pralaimėjimą“, – pridūrė V. Zelenskis.

Jis taip pat teigė, kad yra būtina užkirsti kelią tokiam Rusijos scenarijui.

„Pasiruoškite tam. Teroristai turi pralaimėti. Bet kokie jų bandymai pradėti naują puolimą turi žlugti. Tai bus galutinis teroristinės valstybės pralaimėjimas. Dėkoju visiems partneriams, kurie tai supranta“, – sakė prezidentas.

Jis taip pat teigė, kad Rusija mobilizuoja tuos, kuriuos nori priversti mirti.

„Mes mobilizuojame civilizuotą pasaulį. Dėl gyvybės“, – pridūrė V. Zelenskis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas neseniai viename interviu teigė, kad Maskva šiuo metu rengia 200 tūkst. naujų karių.

Pasak V. Zalužno, Rusijos kariuomenė vėl bandys žengti į Kyjivą.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad Kremlius vasarį nori pradėti naują puolimo bangą.

O. Reznikovas vėliau pareiškė, kad sausio pradžioje Rusija uždarys savo sienas vyrams, paskelbs karinę padėtį šalyje ir pradės dar vieną mobilizacijos bangą.

Jis pridūrė, kad Baltarusijoje sienos taip pat bus užvertos.

Gruodžio 5 d. Maskvoje 19-metis rusas iššoko pro langą iš ketvirtame aukšte esančio karinio komisariato Saratovskajos gatvėje. Apie tai praneša Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“.

„Vaikinas turėjo būti pašauktas į karinę tarnybą, bet Aleksas tikrai nenorėjo tarnauti. Tiek, kad atidarė langą ketvirtame aukšte ir nušoko žemyn“, – rašo kanalas.

Rusui buvo diagnozuoti keli sunkūs lūžiai, visą mėnesį jis turės praleisti ligoninėje.

Gyventojai plojimais reagavo, kad nebeliko rusų karių. Dingo ir rusų vėliava nuo Chersono merijos. Rusai išvežė nemažą vietos žmonių dalį į Krymą.

Gyventojai dalijosi, kad situacija įtempta, miestas tuščias, nuolat girdisi šaudymai. Pakilęs Dnipro upės lygis, kalbama apie užliejimą.

Rusų kariai gąsdina Chersono gyventojus, kad ukrainiečiai susprogdins Kachovskos užtvanką. Nors būtent ją ir Kachovskos elektrinę laiko užgrobusios rusų karių pajėgos ir, ukrainiečių teigimu, būtent rusų kariai yra ją užminavę ir tikrai gali susprogdinti, kad sustabdytų Ukrainos karių puolimą ir neleistų forsuoti Dniprą.

Ukrainiečių kontrpuolimą Chersono srityje Vladimiras Putinas bandys atremti šimtais tūkstančių ką tik mobilizuotų rusų vyrų. Palydėtuvių metu netgi buvo surengtos kelios vestuvės, nes tik oficialios žmonos gali pretenduoti į išmokas už žuvusius karius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kremliuje V. Putinas atšaukė savo sprendimą blokuoti laivus su Ukrainos grūdais Juodojoje jūroje. Jis apkaltino Ukrainos karinio laivyno pajėgas ir joms povendeninių dronų suteikusią Jungtinę Karalystę surengus sėkmingą ataką prieš Sevastopolio bazėje stovinčius rusų karo laivus. Pareikalavo garantijų, kad grūdų koridoriai nebus tam naudojami. Beje, rusų kariai dėl atakos Sevastopolyje įteikė oficialią notą britų ambasadorei, bet V. Putinas nesiryžo vėl blokuoti ukrainiečių grūdų.

„Iš Turkijos pusės gauta informacija, kad Ukraina tokių garantijų suteikė ir nenaudos šių humanitarinių koridorių kariniams tikslams. Atsižvelgdamas į tai daviau nurodymus Gynybos ministerijai atnaujinti visapusišką dalyvavimą šiame darbe“, – visuomenei teigė V. Putinas.

Ukraina pasakė, kad nieko papildomo neįsipareigojo ir tik laikosi ankstesnio keturšalio susitarimo su Rusija, Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl laivų koridorių jūroje ir dėl krovinių patikrinimo Bosforo sąsiauryje.

„Girdėjo, kaip rusai Kremliuje reikalavo saugumo garantijų. Reikėtų atkreipti dėmesį ir pagalvoti apie tokius jų pareiškimus. Prieš 252 dienas Rusija reikalavo garantijų iš JAV, po aštuonis mėnesius trunkančios vadinamosios specialiosios operacijos Kremliuje pareikalauta saugumo reikalavimų iš Ukrainos“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

V. Putino valdžia perspėja, kad, pasibaigus galioti pradiniam susitarimui, o tai bus lapkričio 17 d., ji pasilieka teisę iš naujo derėtis dėl grūdų ir kito maisto išplukdymo iš Ukrainos uostų.

Pagal pastaruosius ukrainiečių pranešimus, per karą pagal šį susitarimą jie sugebėjo eksportuoti 10 mln. t grūdų ir kitų pasaulio maisto rinkai itin svarbių produktų.

Apie tai jis paskelbė savo „Telegram“ kanale.

„Jei jis [kariškis] jau yra kokiame nors pulke ar batalione, tai jam nereikės stoti į kariuomenę, jis bus tarp savų, čečėnų. Kitaip tave nuveš kur nors, į kokią diviziją, brigadą, o artimieji nežinos, kur tu esi“, – rašė Čečėnijos vadovas.

Anksčiau R. Kadyrovas pranešė, kad daugelis rusų išvyksta iš Grozno oro uosto kariauti Ukrainoje.

Diuseldorfo parke vaikštinėjantis rusas pasakoja, kaip pabėgo nuo mobilizacijos. Sankt Peterburge sėdo į autobusą, juo nuvažiavo iki Estijos sienos. Nors oficialiai Estija, kaip ir Lietuva, nuo mobilizacijos bėgančių rusų nepriima.

„Pasakiau, kad man astma, kad neturiu karinės patirties. Pasienietis atsakė: „Gerai“, – pasakojo 23-ejų rusas.

Jaunas vyras pasakojo, kad estai jį įleido su turistine Šengeno viza. O iš Estijos jis nukeliavo į Vokietiją. Priešingai nei Baltijos šalys, Vokietija iškart pareiškė, kad rusams jos sienos – atviros.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš nenorėjau būti V. Putino karo mašinos dalimi“, – rėžė nuo mobilizacijos pabėgęs rusas.

Kiek rusų nuo mobilizacijos pabėgo, tikslaus skaičiaus nėra. Tačiau manoma, kad šimtai tūkstančių. Ant europarlamentaro A. Kubiliaus, tai dar gali būti ne pabaiga. Netrukus gali atvažiuoti ir dezertyrai jau iš karo lauko.

„Dezertyrams iš kariuomenių, tiems, kurie bėga iš tų kariuomenių, pagal visą tarptautinę teisę yra suteikiama teisė prašyti politinio prieglobsčio“, – aiškino A. Kubilius.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad dezertyras turės įrodyti, jog jį vertė daryti karo nusikaltimus.

„Tokių bėgančių atsiras daug. Mes turėsime reikalauti aiškių įrodymų. O geriausias būdas – pasiduoti ukrainiečiams“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje įsitikinęs – ir iš Rusijos bėgantys, Rusijos politiką vis tiek palaiko.

Tokių bėgančių atsiras daug. Mes turėsime reikalauti aiškių įrodymų. O geriausias būdas – pasiduoti ukrainiečiams.

„Nemažai jų atkeliavo į įvairias Europos šalis, bet mes nematėme jokių viešų demonstracijų prieš karą. Ką tai reiškia? Pagalvokime apie tai“, – ragino Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Anksčiau pavasarį buvo skaičiuojami ne bėgantys rusai, o jų jachtos ir vilos Europoje. Didžiosios Britanijos sostinė buvo gavusi pravardę Londongradas.

Sankcionuotas oligarchų turtas buvo įšaldytas, o V. Putino lakštingala vadinamo Vladimiro Solovjovo vila prie Komo ežero – dar ir suniokota. Buvo lūkesčių, kad rusų turtas bus ne tik įšaldytas, bet ir konfiskuotas, parduotas, panaudotas Ukrainai atstatyti. Lūkesčių vis dar yra, bet nuo karo pradžios jau praėjo aštuoni mėnesiai, ir L. Kasčiūnas turi klausimą.

„Ar nors viena jachta parduota šiandien?“ – klausė jis.

Kaip įšaldytą oligarchų turtą atiduoti Ukrainai, anot A. Kubiliaus, Europos teisininkai dar aktyviai diskutuoja.

„Tai labai sudėtingas tarptautinės teisės požiūriu klausimas. Man atrodo, čia viskas paprasta ir aišku, bet teisininkai žiūri šiek tiek kitaip“, – kalbėjo europarlamentaras.

O į sankcijas neįtraukti rusai ir toliau Europoje nevaržomai gali pirkti namus ir butus. Lietuvoje – taip pat. Registrų centro duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo virš 500 nekilnojamojo turto objektų. Tokiais tempais pirkdavo ir iki karo.

„Reiškia, kad turi daug pinigų“, – sarkazmo negailėjo A. Kubilius.

Europos Sąjunga (ES) dar pavasarį diskutavo uždrausti Rusijos piliečiams pirkti nekilnojamąjį turtą bendrijoje, bet sutarimų rasti nepavyko.

Ukrainos saugumo tarnyba perėmė dviejų mobilizuotųjų rusų pokalbius telefonu, prieš juos išsiunčiant į fronto liniją.

Garso įrašas „YouTube“ kanale buvo paskelbtas spalio 22 d.

Abu mobilizuotieji, sprendžiant iš pokalbio, labai išsigandę. Jie prašo savo žmonų rašyti skundus visoms valdžios institucijoms, įskaitant Rusijos prezidentą, kad būtų atšauktas jų siuntimas į fronto liniją Ukrainoje.

Ko gero tik čia rašistai suprato, kad būti patrankų mėsa ir yra jų misija šiame kare.

Tarnybos duomenimis, mobilizuotus vadovybė nusprendė išsiųsti į priekinę fronto liniją.

„Zuika, ar girdi, paskambink savo tėvams! Paskambink Vanios žmonai, velnias! Vėl iškelk klausimą Bogomazui (Briansko srities gubernatoriaus – red. past.). Mus visus siunčia į frontą, velnias! Ten stovi apie 40 tūkst. ukrainiečių kariškių. Iš buvusio būrio, prieš tai išvykusio, liko tik trys gyvi. Vėl mus meta į patį mėšlą. Ten minosvaidžiai nenutyla, viskas užminuota, po velnių! Mūsų vadovybei nusišvilpt, niekas net nosies čia nekiša, o mus išmeta mirti! Užkniso! Pakelkite tai visais lygiais, nors ir prezidentui skambink. Aš neketinu mirti dėl šių debilų“, – piktinosi mobilizuotasis.

„Ko gero tik čia rašistai suprato, kad būti patrankų mėsa ir yra jų misija šiame kare“, – konstatavo Ukrainos saugumo tarnyba.

„Migracijos departamente yra nagrinėjami du Rusijos piliečių, kurie pareiškė neva bėgantys nuo mobilizacijos, prieglobsčio prašymai. Tai, kad šie užsieniečiai nurodė vengiantys mobilizacijos karą prieš Ukrainą pradėjusioje Rusijoje, nesuteikia jiems jokio pranašumo ar pirmumo nagrinėjant prašymus“, – BNS sakė Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas.

Anot Migracijos departamento atstovo, kreipimasis nesuteikia jokių garantijų, kad tokiam asmeniui Lietuvoje bus suteiktas prieglobstis. „Kompleksiškai yra vertinama ir tikrinama visa pateikta informacija, o ne vien tik užsieniečio pareiškimas, kad jis bėga nuo mobilizacijos“, – sakė R. Pukinskas.

Jis nurodė, kad abiejų užsieniečių prašymai priimti ir nagrinėjami bendra tvarka, o sprendimai bus priimti per įstatymų nustatytus terminus: tam yra skiriami šeši mėnesiai.

Rusijos vadovui Vladimirui Putinui rugsėjį šalyje paskelbus dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, rusai pradėjo plūsti į kaimynines valstybes. Lietuvos Vidaus reikalų ministerija tuomet paskelbė, kad Lietuva nesuteiks prieglobsčio vien dėl to, kad asmuo nenori vykti į Rusijos pradėtą karą.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva sprendimų dėl prieglobsčio nepriims urmu ir „neįjungs žalios šviesos visiems, bėgantiems nuo mobilizacijos“.

Prieglobsčio Lietuvoje suteikimo tvarkos apraše nurodoma, kad asmuo gali gauti prieglobstį, jeigu bus nustatyta, jog jis pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus taikai, žmoniškumui ar karo nusikaltimus.

Priimant sprendimą, tikrinamos visos aplinkybės, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, bendradarbiaujant atsakingoms institucijoms pagal patvirtintas metodines rekomendacijas.

Taip pat prieglobstis Lietuvoje būtų suteikiamas tik tuo atveju, jeigu asmuo nekelia rimtos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

Migracijos departamentas šiuo metu iš viso svarsto 106 Rusijos piliečių pateiktus prieglobsčio prašymus. Pasak R. Pukinsko, apytiksliai toks svarstomų Rusijos piliečių prašymų skaičius šiemet vidutiniškai ir išlieka, ryškių šuolių nebuvo.

Nuo metų pradžios prieglobsčio prašymą Lietuvoje pateikė 131 Rusijos pilietis. Pernai tokių prašymu buvo 132.