Slėpynės su šiurpia pabaiga
Kaip jau rašyta, 70-metė O.Beliūno močiutė buvo rasta 2017-ųjų sausio 16-osios popietę savo lovoje viename Rokų daugiabutyje suknežinta galva.
Jos virtuvėje buvo aptikta ir į šipulius sulūžusi taburetė su kraujo dėmėmis, kuri tapo nusikaltimo įrankiu. Ekspertai konstatavo, kad ja lovoje gulinčiai senolei buvo suduoti mažiausiai trys smūgiai į galvą, sužalojant ir plaštaką, kuria bandyta prisidengti nuo anūko agresijos.
Tokį vaizdą išvydo nužudytajai prisiskambinti negalėję brolis ir sesuo, kai kartu su velione gyvenęs tada dar šešiolikmetis O.Beliūnas atrakino buto duris. Tą rytą jis mokykloje nepasirodė, parašęs klasės auklėtojai SMS žinutę, esą turi pateisinamų priežasčių. Auklėtojai nusprendus patikrinti, ar jis nemeluoja ir paskambinus šešiolikmečio močiutei, šios telefonas buvo išjungtas. Tada auklėtoja paskambino pačiam O.Beliūnui. Jis atsiliepė, tačiau, paprašius perduoti telefoną močiutei, šį išjungė. Ir daugiau neatsiliepė.
Skęsti vienas nenorėjo
Močiutės broliui ir seseriai O.Beliūnas tądien po pietų telefonu atsiliepė. Tačiau atvyko, šiems pareikalavus atrakinti buto duris, su kvapu. Po sulaikymo šešiolikmečiui konstatuotas 0,84 promilių girtumas.
Iš pradžių jis bandė neigti, kad turi kokį nors ryšį su tragedija. Tačiau priremtas įkalčių, netrukus prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą prieš porą dienų.
Pas O.Beliūną buvo rasta ne tik močiutės banko kortelė, bet ir, kaip paaiškėjo vėliau, išgryninti keli šimtai eurų. Kortelę jis prisipažino radęs močiutės rankinėje kartu su PIN kodu ir per du kartus išgryninęs 1 tūkst. eurų.
Vėliau O.Beliūnas ėmė teigti, kad nužudė močiutę sukurstytas dvigubai vyresnio savo pažįstamo, kuris esą buvo kartu su juo ir tą lemtingą vakarą. Pastarasis taip pat buvo sulaikytas, o vėliau – ir suimtas daugiau kaip porą mėnesių. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas tik prieš perduodant bylą teismui – konstatavus, kad jis fiziškai negalėjo būti kartu su O.Beliūnu, šiam žudant močiutę.
Smurtavo ne kartą?
Iš pradžių O.Beliūnas prisipažino ir kad tą šeštadienio vakarą jis grįžo į namus neblaivus. O po močiutės žūties dar ją ir perrengė bei paslėpė kruvinus drabužius miške. Velionės drabužiai buvo rasti už maždaug 7 km nuo namų.
Tačiau po kurio laiko O.Beliūnas nustojo duoti parodymus. Teismui perduotoje byloje jis buvo kaltinamas ne tik savo močiutės nužudymu iš savanaudiškų paskatų, velionės banko kortelės pasisavinimu bei sukčiavimu, naudojantis šia, bet ir sunkiu močiutės sveikatos sutrikdymu 2016-ųjų gruodį. Tada pastaroji dėl galvos traumos apie porą savaičių buvo gydoma Kauno klinikose. Tačiau tikino nukritusi pati.
Po jos nužudymo minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. O.Beliūnas prisipažino smurtavęs prieš močiutę ir tada. Tačiau buvo linkęs teigti, kad ją tik stumdė. Esą, supykęs ant močiutės dėl priekaištų už suprastėjusį mokymą, ją pastūmė, dėl to senolė prarado pusiausvyrą ir trenkėsi galva į sienos kampą, o po to – dar ir į kėdę. O jai bandant atsistoti, pastūmė dar kartą, dėl to senolė vėl prarado pusiausvyrą ir trenkėsi galva į ant grindų buvusį elektrinį atsuktuvą – tuo metu namuose vyko remontas.
Ką slepia artimieji?
Du nužudytosios broliai ir sesuo yra pateikę O.Beliūnui ieškinius. Bendra jų prašomo moralinio atlygio suma viršija 20 tūkst. eurų. Iš kaltinamojo nužudymu prašoma priteisti ir velionės laidotuvių išlaidas.
Kaip jau rašyta, močiutė užaugino O.Beliūną nuo mažumės. Jo motina, kaip žiniasklaidai pasakojo kaimynai, mirė nuo plaučių uždegimo, kai sūnus dar nėjo į mokyklą. Kas O.Beliūno tėvas, nežinoma. Kol buvo gyvas senelis, miręs prieš pusmetį iki tragedijos, jis dar padėjo močiutei auklėti anūką. Tačiau po senelio mirties močiutė kuo toliau, tuo labiau nebesuvaldė paauglio anūko. Nors, anot šio pedagogų, visada besąlygiškai jį gynė ir niekada niekam juo nesiskundė.
Nužudytosios artimieji taip pat paprašė, kad O.Beliūno byla būtų nagrinėjama už uždarų durų. Ir ją nagrinėjanti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija šį prašymą patenkino.
Nuosprendis – liepą
Už savo šeimos nario nužudymą iš savanaudiškų paskatų gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Tačiau O.Beliūnas šio nusikaltimo metu dar buvo nepilnametis, todėl maksimali jam gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.
Atvertus bylą teisme, O.Beliūnas, kurio parodymams prireikė net dviejų posėdžių, neprisipažino smurtavęs prieš močiutę nei tą lemtingą vakarą, nei prieš mėnesį iki jos žūties. Ir prašė, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, labai jo dėl nusikaltimų, susijusių su pasinaudojimu velionės banko kortele, dėl kurių jis prisipažįsta, nebausti, dar leidžiant jam pasitaisyti. O.Beliūno advokatas, antrindamas savo ginamajam, prašo teismo jį išteisinti.
Nuosprendį šioje nemažą atgarsį sukėlusioje byloje planuojama skelbti po mėnesio.
