„Albanija, Kosta Rika, Mauricijus, Serbija ir Šveicarija anksčiau nustatyto termino įgyvendino visas būtinas reformas, kad užtikrintų atitiktį ES gero mokesčių srities valdymo principams“, – pareiškė 28 bloko finansų ministrai.

Šveicarija buvo įtraukta į ES vadinamąjį pilkąjį sąrašą. Šiame sąraše šalis buvo nuo 2017 metų gruodžio, kai jis buvo sudarytas, ir į jį pateko dėl to, jog buvo nuspręsta, kad jos mokesčių taisyklės yra netinkamos, tačiau ji įsipareigojo jas pertvarkyti.

„Kad Šveicarijos nebebus šiame sąraše, man tai yra sėkmė. Geriausias sąrašas yra trumpiausias“, – per spaudos konferenciją Liuksemburge pareiškė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Pierre Moscovici (Pjeras Moskovisis).

2018 metų spalį Šveicarija patvirtino mokesčių reformą, tačiau jos įsigaliojimas dėl referendumo buvo atidėtas.

Tuo tarpu Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriems priklauso ir Dubajus, po įgyvendintų reformų buvo pašalintos iš „juodojo“ mokesčių rojų sąrašo.

„Europos Sąjunga šiandien reabilitavo du iš kenksmingiausių pasaulyje mokesčių rojų“, – pareiškė britų labdaros organizacijos „Oxfam“ patarėja ES mokesčių politikos klausimais Chiara Putaturo (Kjara Putaturo).

„Nepaisant pastaruoju metu įgyvendintų reformų, abi šalys mokesčių vengiančioms bendrovėms ir toliau siūlys saldžius kąsnelius, kaip antai, labai mažus mokesčių tarifus, ir toliau spartins lenktynes, kas gi pasiūlys mažesnį pelno mokestį.“

Dabar „juodajame“ sąraše liko tik devynios šalys arba teritorijos, priskiriamos prie nebendradarbiaujančiųjų mokesčių klausimais kategorijos: Amerikos Samoa, Belizas, Fidžis, Guamas, Omanas, Samoa, Trinidadas ir Tobagas, Jungtinių Valstijų Mergelių salos ir Vanuatu.

ES finansų ministrai šiuos sąrašus parengė po kelių skandalų, įskaitant vadinamąjį Panamos popierių skandalą ir „LuxLeaks“, tikėdamiesi paskatinti šalis aktyviau kovoti su tarptautinių korporacijų ir turtuolių mokesčių vengimu.

Į „juodąjį“ sąrašą įtrauktoms šalims taikomos ribotos sankcijos: iš esmės yra įšaldoma joms teikta Europos pagalba arba plėtros finansavimas.

„ES lygmeniu patvirtinome valstybių, kurios nepakankamai stengiasi kovoti su mokesčių vengimu, sąrašą“, – pareiškė reporteriams Prancūzijos finansų vadovas Bruno Le Maire (Brunas le Meras).

„Šiame juodajame sąraše yra 17 valstybių“, – pridūrė jis.

ES šalys daugiau kaip metus stengėsi sudaryti galutinį ES nepriklausančių mokesčių rojų sąrašą. Labiausiai jam priešinosi mažesnės šalys, tokios kaip Airija, Malta ir Liuksemburgas, kurios nenorėjo atbaidyti jų mažus mokesčius taikančiose sostinėse savo būstines turinčių stambių įmonių.

Į „juodąjį sąrašą“ įtrauktos šios šalys: Amerikos Samoa, Bahreinas, Barbadosas, Grenada, Guamas, Makao, Maršalo Salos, Mongolija, Namibija, Palau, Panama, Sent Lusija, Samoa, Pietų Korėja, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Dar 47 šalys įtrauktos į „pilkąjį sąrašą“, pareiškė šaltiniai.

Spėjama, kad kai kurių jurisdikcijų įtraukimas į „juodąjį sąrašą“ buvo atidėtas, nes jos per Karibų jūros regione anksčiau šiais metais siautusius uraganus patyrė didelę žalą.

Sąrašui ypač priešinosi Didžioji Britanija, kuri baiminosi, kad į jį gali patekti Britanijos Karūnai priklausančios teritorijos, įskaitant Džersį ir Mergelių Salas.

Į „juodojo sąrašo“ projektą buvo įtrauktos 29 šalys, tačiau jis po pastarosiomis dienomis virusių ginčų galiausiai buvo gerokai sutrumpintas.

Prieš oficialų paskelbimą už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Pierre Moscovici (Pjeras Moskovisis) pareiškė, kad jis tikėjosi, jog į sąrašą bus įtrauktos 20 šalių, tačiau jo sudarymą visgi pavadino „pradine pergale“.

Vykdymo užtikrinimo problema

Didžiausia problema kyla dėl vykdymo užtikrinimo, nes ES šalys vis nesutaria, ar šalims, įtrauktoms į „juodąjį sąrašą“, turėtų būti taikomos finansinės sankcijos, ar turėtų užtekti vien pakankamai gėdingo patekimo į sąrašą.

Kelios valstybės narės, įskaitant Prancūziją, pasisako už tai, kad į „juodąjį sąrašą“ įtrauktiems mokesčių rojams būtų taikomos griežtos priemonės, pavyzdžiui, nebūtų skiriamas ES ir Pasaulio banko finansavimas, tačiau diskusijos šiuo klausimu vis dar tęsiasi.

Kitos šalys nėra linkusios pritarti bendroms sankcijoms ir mano, kad sprendimus šioje srityje geriau patikėti valstybėms narėms.

„Patekti į „juodąjį sąrašą“ jau yra pakankamai blogai ir, be jokios abejonės, tai turės pasekmių šioms šalims“, – pareiškė Liuksemburgo finansų ministras Pierre Gramegna (Pjeras Gramenja).

Į galiojantį mokesčių rojų sąrašą, kurį yra sudariusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), šiuo metu yra įtrauktas tik Trinidadas ir Tobagas.

ES iš pradžių patikrino iš viso 92 jurisdikcijas. Sudarytas sąrašas turėtų būti nuolat atnaujinamas.

Sprendžiant, kurios šalys turėtų būti įtrauktos į „juodąjį sąrašą“, nėra automatiškai laikoma, kad pelno mokesčio netaikančios valstybės gali pažeisti ES apmokestinimo kriterijus.

Tačiau yra išskiriamos šalys, kurios sudaro palankias sąlygas steigti priedangos įmones ir kitas struktūras, kurios gali padėti vengti mokesčių.

Šalims, į kurias buvo nusitaikiusi ES, buvo suteikta galimybė išvengti patekimo į sąrašą – tam jos turėjo prisiimti atitinkamus politinius įsipareigojimus ir pateikti išsamų jų laikymosi planą.

Visoms šalims, tarp kurių iš pradžių buvo ir Jungtinės Valstijos, buvo nurodyta iki ES finansų ministrų antradienio susitikimo pateikti atsiliepimus ir nurodyti priemones, kurių jos galėtų imtis, kad patenkintų ES reikalavimus.

Vokiečių „Der Spiegel“ skelbia iš Europos Parlamento gavęs šokiruojančią žinią: Senąjį žemyną saistančioje Sąjungoje iki šiol vergauja 880 tūkstančių gyventojų, o kas ketvirtas iš jų išnaudojamas seksualiai. Nusikalstamo pasaulio šulai iš tokios veiklos kraunasi milijardus.

Šią ataskaitą pateikė Europos Parlamento CRIM komitetas, atsakingas už organizuotą nusikalstamumą, korupciją ir pinigų plovimą.

Nurodoma, kad organizuotą nusikalstamumą vykdančios gaujos iš „žmogiškųjų išteklių“ kasmet susikrauna 25 milijardus eurų.

Iš viso priskaičiuojama apie 3,6 tūkstančio tarptautinių nusikalstamų grupuočių, kurios be „įplaukų“ iš žmonių išnaudojimo, dar prisiduria ir kitais būdais. Prekyba žmogaus organais ir laukiniais žvėrimis atneša dar 18-26 mlrd. eurų. Kibernetiniai nusikaltimai šalims padaro apie 290 mlrd. eurų žalos.

CRIM komiteto paskelbtame 2014-2019 metų veiklos plane nurodomos visoje ES įsišaknijusios problemos. Esą didžiausią žalą Senajame žemyne daro siaučianti korupcija. Vien viešajame sektoriuje užfiksuota apie 20 milijonų nusižengimų, "klaidų". Tokia žala kasmet atneša 120 mlrd. eurų nuostolių.

Komisija ragina siekti glaudesnio ES narių bendradarbiavimo policijos ir teisėsaugos srityse ir pateikia konkrečius reikalavimus:

• Europos "mokesčių rojų" panaikinimas; 
• Neteisėtas balsų pirkimas visur turi būti pripažintas nusikalstamu; 
• Pinigų plovimu ar korupcija kaltinti asmenys viešajame sektoriuje neturėtų eiti pareigų bent 5 metus; 
• Visi asmenys, kurie „išnaudoja“ vyriausybės ar verslo trūkumus, neturėtų būti laikomi nusikaltėliais. 

Dėl šios CRIM komiteto ataskaitos ES Parlamentas balsuos jau spalio 23-ąją.