Nuosavu namu Svetlana džiaugėsi ketverius metus. Įsigyti jį nebuvo lengva. Kad kaina būtų įkandama, moteris pabėgo iš Vilniaus miesto į Vilniaus rajoną.

„Taupėme kiekvieną centą, stengėmės įsigyti be paskolų. Aišku, mūsų didelis pranašumas, kad turėjome butą, kurį galėjome parduoti“, – dalijosi Širvintų r. gyventoja Svetlana Siniakova.

Svetlana už namą nemoka jokio nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau po trejų metų jos turtas gali būti apmokestintas, mat valdžia paruošė naująjį nekilnojamojo turto modelį.

„Visi norime mokėti mažiau mokesčių, bet suprastame, kad valstybė negali būti be mokesčių“, – sakė S. Siniakova.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje jau yra, tačiau Finansų ministerija užsimojo, kad jį mokėtų daugiau gyventojų. Ketina mokestį skaičiuoti už kiekvieną būstą atskirai, net ir už pirmąjį.

„Tai vienas prasčiausių mokesčių, kurie buvo sugalvoti per pasaulio istoriją“, – savo nuomonę išreiškė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.

Valdžia mokesčiu siekia atvėsinti nekilnojamojo turto rinką. Vien Vilniuje per dvejus metus būstas pabrango 50 proc.

„Praktika rodo, kad nekilnojamojo turto mokesčiai turi tam tikrą psichologinį efektą, kad žmogus, net ir nedidelę pinigų sumą mokėdamas, pagalvoja, ar jam tas turtas reikalingas“, – komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ekonomistas jau dabar sako, kad sumažinti nekilnojamojo turto kainų šiuo mokesčiu nepavyks.

„Didžioji dalis žmonių, valdančių nekilnojamojo turto objektus, nekilnojamojo turto rinkoje nedalyvauja ir jokio poveikio jai tiesiogiai nedaro. Jie įsigiję nekilnojamąjį turtą, jį valdo, neketina jo keisti ar atsisakyti“, – pabrėžė A. Bartkus.

Pagal sumanymą naujas nekilnojamojo turto mokestis turėjo būti visuotinis, bet ministrė aiškina, kad jo visi nemokės.

„Pusė žmonių, kurie turi paprastesnį būstą, tokio mokesčio nemokėtų“, – akcentavo G. Skaistė.

Kiek teks mokėti, priklausys nuo kiekvienos savivaldybės. Kitaip sakant, bus žiūrima į medianą – vidurinę turto vertę mieste. Ją skaičiuoja Registrų centras. Vilniuje mediana siekia apie 60 tūkst. eurų. Kaune mokestis būtų skaičiuojamas nuo 40 tūkst. eurų. Klaipėdoje – nuo kiek daugiau nei 47 tūkst. eurų. Neringos savivaldybėje, kur turtas brangiausias, mokestis skaičiuotųsi nuo 111 tūkst. eurų.

„Sakyti, kad pusė Lietuvos gyventojų nemokės, manau, ne visai teisinga. Didžiąją dalį to mokesčio suneš vilniečiai ir Vilniuje turto turintys gyventojai“, – pabrėžė Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Kieno turtas neviršija medianos, mokesčio nemokėtų, o jei būsto vertė svyruoja tarp vienos ir dviejų medianų, jiems būtų taikomas 0,06 proc. mokesčių tarifas. Mokestį tektų sumokėti ne nuo tiek, kiek butas vertas šiandien, o nuo skirtumo tarp medianos ir mokestinės vertės, kurią nustato Registrų centras.

Jei žmogus turi garažą ar sodą, mokėti tektų dar daugiau. Nekomerciniam turtui būtų taikomas nuo 0,1–1 proc. tarifas. Konkretų nustatytų savivaldybė.

„Jei imtume tamsiausią scenarijų ir savivaldybė taikytų 1 proc., tai nuo garažo ar sodo, kurį turime, dar papildomai reikėtų sumokėti 100 eurų“, – skaičiavo J. Basalykas.

Neseniai ministrė aiškino, kad mokestis bus gerokai mažesnis – vidutiniškai 14 eurų per metus. Ekonomisto manymu, tai nėra gera žinia jaunoms šeimoms, turinčioms paskolų.

„Tai papildomas erzinantis momentas. Europos Centrinio Banko pakeltos palūkanos žymiai padidino kredito kainą“, – finansinę naštą akcentavo A. Bartkus.

Turtingiausiems mokestis turėtų būti didesnis – viršijus 2 medianas, būstas būtų apmokestinamas nebe 0,06 proc., o 0,1 proc. tarifu.

„Pirma dalis mokama su mažesniu tarifu, likusi dalis, viršijanti 2 medianą, – didesniu tarifu“, – sakė A. Antanavičius.

Tačiau mokesčių ekspertas čia įžvelgia neteisybę – turtingieji su nauju mokesčiu mokėtų mažiau nei su dabar galiojančiu. Pavyzdys – 600 tūkst. vertės būstas.

Dabar yra šiek tiek surenkama. Papildomai būtų planuojama keletą milijonų.

„Arti 5 tūkst. eurų. Dabar, atrodo, gali tekti mokėti tik 500 eurų“, – pastebėjo J. Basalykas.

Iš surinkto nekilnojamojo turto mokesčio pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus.

„Savivaldybė, gaudama tą mokestį, galėtų rūpintis tiek socialine, tiek kietąja infrastruktūra, t. y. tinklais, viešuoju transportu, mokyklomis, darželiais“, – vardijo Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.

Kiek konkrečiai mokesčių bus surinkta, ministrė nepasako.

„Dabar yra šiek tiek surenkama. Papildomai būtų planuojama keletą milijonų“, – sakė G. Skaistė.

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio dar turės apsispręsti Seimas.

Tuo metu už finansų politiką bei bankų priežiūrą atsakingų institucijų atstovai tikina, jog nepaisant mokesčio bankų sektorius liks išskirtinai pelningas, be to, bankai gali sumažinti bazę ir mokėti mažesnį solidarumo įnašą.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad bankų solidarumo mokestis nukrito iš dangaus. Jis teigė pasigendantis aiškumo, kaip mokestis paveiks verslą, jo ir žmonių galimybes gauti paskolų, taip pat pačių bankų elgseną.

„Taip, kaip šitas mokestis staigiai pasirodė, taip ir atsakymų, (...) kokį tai poveikį turės konkurencijai, kokį tai poveikį turės verslo ir gyventojų, šiuo atveju darbuotojų, galimybei gauti paskolas arba prieinamumą prie paskolų, mes nematome“, – Trišalėje taryboje antradienį teigė A. Romanovskis. 

„Mes žinome, kad neseniai buvo diskusijos, kada buvo kalba apie tai, kad bankai planavo pakelti mokesčius už kasdienes savo paslaugas, paskui įvyko vieša diskusija ir buvo susiturėta bei nuspręsta, kad nebus keičiami tie įkainiai. Dabar klausimas, ar po šito reguliavimo (bankų – BNS) elgsena pasikeis, ar ne“, – pridūrė LVK prezidentas. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius nuogąstavo dėl galimų neprognozuojamų tokio mokesčio pasekmių pramonei.

„Didžiausias pramonės sektoriaus nuogąstavimas, kad dėl tokio solidarumo įnašo sumažės kreditavimo apimtys, taigi, pramonės įmonės taip pat pajustų neigiamą poveikį“, – teigė pramoninkų atstovas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sveikino Finansų ministeriją už drąsą bei teigė palaikysianti jos siūlomą solidarumo mokestį. Vis dėlto darbuotojų atstovė nuogąstavo, ar naujo mokesčio bankai neperkels klientams.

„Kalbant apie bankus godumui nėra ribų, mes tą matome ir tam tikri sprendimai, kas liečia viršpelnį, mūsų nuomone, iš tikrųjų yra sveikintini“, – teigė I. Ruginienė.

„Tačiau klausimas, (...) kokius saugiklius jūs numatote, kad iš esmės tą, ką jūs paimsite solidarumo mokesčiu, ta suma nebus išmėtyta banko vartotojams ir kad klientai turės sumokėti tą skirtumą, kuris atsidurs valstybės biudžete, ir bankai kaip augina tą viršpelnį, taip ir toliau augins“, – Finansų ministerijos atstovų klausė konfederacijos pirmininkė.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė negalinti pakomentuoti būsimos bankų elgsenos, nes, pasak jos, bankai tarpusavyje veiksmų nederina, tačiau teigė, kad siūlomas mokestis yra diskriminacinis bei turės pasekmių investicinei aplinkai. 

„Viena vertus, išskiriamos tik tam tikros kredito įstaigos. Kitos kredito įstaigos ir finansų įstaigos neturi mokėti. Taip pat kiti sektoriai, kurie gavo vadinamą neįprastą pelną, nėra neapmokestinami, o tokių buvo ganėtinai nemažai“, – teigė E. Čipkutė. 

„Investuotojų reakcija yra netikėtai nemaloni į šitą idėją, ypač kalbant apie kredito įstaigas – tai yra patys didžiausi ir ištikimiausi užsienio investuotojai per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją – jie čia buvo, kai buvo blogai, jie čia buvo, kai buvo gerai“, – teigė Bankų asociacijos prezidentė. 

Bankai gali rasti būdų, kaip sumažinti įnašo bazę

Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius tikino, kad solidarumo mokestis neturės poveikio bankų sektoriaus stabilumui – jis ir toliau išliks pelningiausiu Europoje.

„Sektorius po įnašo vis tiek būtų išskirtinai pelningas, pelningiausias istorijoje, pelningiausias vis tiek turbūt Europos Sąjungoje, todėl tai neturėtų pasekmių finansiniam stabilumui, konkurencinei arba investicinei aplinkai“, – Trišalės tarybos posėdyje teigė J. Markevičius. 

„(Grynosios palūkanų pajamos – BNS) jau 2022-aisiais metais labai sparčiai padidėjo. 2023 metais mes manome, kad jos gali dar labai sparčiai padidėti, dėl to mums atrodo prasminga turėti tam tikrą ribą, nuo kurios bankai tą visą padidėjimą dalinasi su valstybe, nes būtent tas padidėjimas yra indėlininkų ir valstybės biudžeto sąskaita“, – teigė LB atstovas.

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, bankų elgseną numatyti sunku, tačiau pasak jo, bankai gali rasti būdų,  kaip sumažinti solidarumo įnašą, pavyzdžiui, didinti indėlių palūkanas arba mažinti paskolų palūkanas. 

„Jeigu už indėlį bus mokamos palūkanos, atitinkamai šio įnašo bazė bus mažesnė, atitinkamai šio įnašo bus surinkta mažiau. Vadinasi, arba indėlininkas gauna palūkanas, arba valstybė gauna tam tikrą dalį nuo to skirtumo“, – teigė G. Norkūnas.

„Dėl kredito prieinamumo – reikia klausti bankų. Vienas variantas yra didinti indėlių palūkanų normas, kitas variantas yra mažinti paskolų palūkanų normas, mažinti maržą paskoloms – tai yra patys paprasčiausi būdai, kaip galima minimizuoti bazę, nuo kurios skaičiuojamas solidarumo įnašas“, – pridūrė finansų viceministras.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas siūlomą solidarumo mokestį palygino su perteklinių pajamų energetikos sektoriuje perskirstymu.

„Atsiminkime, kovido pradžioje irgi buvo daug sakančių, kad palikime verslo bendruomenę, palikime verslo riziką ir jie tegul kapstosi. Bet tuo metu verslo bendruomenė sakė – ne, solidarumas. Padėkite, nes mes visuomenės dalis, ir visuomenė padėjo“, – teigė V. Šilinskas. 

„Čia lygiai taip pat yra toks Windfall tax arba pagautės mokestis, kur visuomenė sako – mes padėjome, mes buvome solidarūs su verslo bendruomene, dabar prašome būti solidariais ne tik kai blogi įvykiai vyksta, bet ir kai geri įvykiai vyksta ir neplanuotos pajamos atsiranda“, – pridūrė jis.

Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024–2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4–5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.  

„Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, prognozuojama ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė aplinka. Esame labai susirūpinę, kad naujasis projektas sudarytas neatsižvelgiant į šiuos principus, diskriminuojant vieną verslo sektorių“, – pirmadienį pranešė LBA.

Pasak jos, bankų ir kitų kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje prastėja jau kelerius metus iš eilės – bankai nuo 2020 metų moka trečdaliu didesnį pelno mokestį – 20 proc. vietoj įprastinių 15 proc., o 2021 metais toks  laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.

Be to, pasak asociacijos, Lietuvos finansų rinkos situacija nėra išskirtinė – sektoriaus likvidumas yra išaugęs visoje Europoje, tačiau Šiaurės-Baltijos regione toks apmokestinimas nėra svarstomas. Todėl tai sumažins Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą užsienio investuotojams.

Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, prognozuojama ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė aplinka.

Maždaug 0,5 mlrd. eurų per dvejus metus surinkto solidarumo įnašo siūloma skirti krašto apsaugos finansavimui, tačiau prie to turėtų prisidėti visos šalies įmonės, o ne vienas sektorius, teigia LBA.

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Už 2023 metus įnašas būtų skaičiuojamas pagal 2018-2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019-2022 metų  grynųjų palūkanų pajamas. Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų. 

Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 metais nusprendė, kad iki tol 58 centus siekęs dienos mokestis už darželį turi būti keliamas iki 9,2 euro. Miestiečių vaikams šis mokestis buvo kompensuojamas, todėl jie ir toliau mokėjo 58 centus, tačiau tiems tėvams, kurie mieste nėra deklaravę gyvenamosios vietos, reikėjo mokėti visą kainą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) anksčiau šį mėnesį konstatavo, kad toks lengvatos taikymas yra neteisėtas ir diskriminuojantis.

Po šio verdikto Kauno miesto savivaldybės administracija registravo sprendimo projektą, kuriuo 58 centų mokestis už kiekvieną dieną numatytas visiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Savivaldybė teigia, jog ankstesnis 9,2 euro mokestis buvo įvestas įvertinus, kiek savivaldybei faktiškai kainuoja kiekvieno darželinuko išlaikymas.

„Pažymėtina, kad skirtumas tarp savikainą sudarančio 9,2 Eur mokesčio ir tėvų mokamo 0,58 Eur atlyginimo už ugdymo sąlygų tenkinimą buvo dengiamas Savivaldybės biudžeto lėšomis. Siekiant ir toliau nedidinti tėvams finansinės naštos, siūloma laikinai palikti anksčiau nustatyto dydžio atlyginimą visiems tėvams“, – rašoma sprendimo projekto aiškinamajame rašte.

Savivaldybė planuoja perskaičiuoti ugdymo darželiuose savikainą ir ateityje spręsti dėl būtinybės keisti mokesčio dydį.

Projekte numatyta, jog tarybai priėmus pakeitimus, šios nuostatos įsigaliotų nuo sausio 19-osios, tai yra, teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Tarybos posėdis numatytas vasario 7 dieną.

Nėra vietos mašinoms

Šios biudžetinės įstaigos darbuotojai mašinomis atvyksta į Šilutės plente esantį nakvynės namų padalinį.

Ne visiems iš jų yra galimybė važiuoti viešuoju transportu. Kitiems dar tenka pakeliui nuvežti vaikus į darželius ar mokyklas.

Darbuotojai skunde savivaldybei stebėjosi, kad jie turi susimokėti už galimybę dirbti.

Klaipėdos miesto nakvynės namų direktorė Alma Kontrimaitė pasakojo, kad Šilutės plento 8-ajame name esanti įstaiga dalijasi su kitų namų gyventojais bendru kiemu.

„Ten nėra galimybės įrengti aikštelę automobiliams. Jei imtume žymėti jiems vietas, labai pyktų kitų namų gyventojai. Viršutinėje gatvėje esanti įstaiga turi savo kiemą, statome mašinas ten. O Šilutės plente tokios galimybės nėra“, – patikino A. Kontrimaitė.

Už stovą – iš savos kišenės

Įstaigos vadovė suko galvą, kaip išspręsti klausimą.

„Suskaičiavome, kiek reikėtų devynių žmonių automobilių leidimams pinigų. Labai brangu, mes neturime tokių lėšų. Padalinyje dirba dešimt žmonių, vienas darbuotojas važinėja tik viešuoju transportu. Vilniaus savivaldybė nusprendė, kad socialiniai darbuotojai sostinėje važinėtų nemokamai. Kažin ar Klaipėdoje bus svarstoma tokia tvarka?“ – svarstė A. Kontrimaitė.

Labai brangu, mes neturime tokių lėšų.

Jei biudžetinės įstaigos darbuotojams būtų kompensuojamas viešojo transporto bilietas, tuomet darbuotojai veikiausiai rinktųsi šią susisiekimo rūšį.

„Aš neturiu pagrindo prašyti savivaldybės lėšų leidimams transporto stovėjimui. Bet situacija tikrai yra kebli. Darbuotojai suskaičiavo, kad kas mėnesį reikia mažiausiai 28 eurų. O šiais laikais tai yra ženkli suma žmogui, uždirbančiam ne itin daug“, – sakė A. Kontrimaitė.

Įstaigos vadovė teiravosi šalia esančios „Ąžuolyno“ gimnazijos vadovų, kur stato darbuotojų privačius automobilius.

„Jiems yra gerai, jų sklypas didelis, jie turi savo aikštelę mašinoms. Sukome galvas, ar yra tokia praktika, gal mes galėtume iš gimnazijos nuomotis, ar kitu būdu sutarti, kad būtų skirtos kelios vietos. Abi įstaigos priklauso savivaldybei. Tačiau tokiai minčiai turi pritarti pati gimnazija, o savivaldybės teisininkai turėtų pateikti išaiškinimą“, – svarstė A. Kontrimaitė.

Alma Kontrimaitė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Skundą gavo

Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis tikino, kad apie biudžetinės įstaigos darbuotojų problemas savivaldybė informuota.

„Išklausiau atstovę. Spręsime tą klausimą. Kol kas nežinau, kokios tvarkos galioja. Panaši situacija buvo su Karinių jūrų pajėgų orkestru. Jie repetuodavo miesto centre esančiose patalpose. Suvažiuodavo mašinomis visas orkestras. Jie irgi skundėsi dėl automobilių stovėjimo mokesčio. Bet man tuomet nieko nepavyko padaryti“, – sąžiningai pripažino A. Cesiulis.

Ar pavyktų rasti vietos Šilutės plente dirbantiems socialiniams darbuotojams, A. Cesiulis dar svarsto.

„O gal galima surasti? Sužymėtų, kad vietos skirtos tokioje įstaigoje dirbantiems darbuotojams. Nežinau, čia dar reikia pasiaiškinti. Gal ir apie nemokamą naudojimąsi viešuoju transportu vertėtų svarstyti? Bet čia ilga kalba gali būti. Reikia laiko“, – kalbėjo A. Cesiulis.

Įves lašišų mokestį

Norvegijos valdžia pasiūlė įvesti vandens telkinių bazinį nuomos mokestį. Jis dar vadinamas lašišų mokesčiu. Žuvų auginimo fermoms tai reikštų, kad jos valstybei papildomai turės atiduoti iki 40 proc. pelno mokesčio dalį.

Iki šiol už veiklą, kuri vykdoma Norvegijos teritoriniuose vandenyse, buvo imamas 22 proc. pelno mokestis. Pridėjus dar ir bazinį vandens telkinių nuomos mokestį, bendras veiklos apmokestinimas gali siekti iki 62 proc.

Aistrų sukėlė ir tai, kad vandens telkinių bazinį nuomos mokestį valdžia ketina diferencijuoti. Mažesni arba pradedantys verslą lašišų augintojai jo nemokėtų. Žuvų auginimo versle jau įsitvirtinusios didelės kompanijos mokėtų patį aukščiausią tarifą.

Mokestis būtų pradedamas taikyti tiems lašišų augintojams, kurie per metus išaugina per 5 tūkst. tonų lašišų. Taip pat numatyta ir apyvartos suma. Papildomas mokestis būtų skaičiuojamas nuo lašišų pardavimo sumos, kuri per metus yra didesnė nei 400 mln. Norvegijos kronų (apie 37 mln. eurų).

Faktas: Norvegijoje išaugintų lašišų apdorojimo versle dirba ir atvykėliai iš Lietuvos. "Nrk.no" nuotr.

Sąlygos skaidyti verslą

Didieji Norvegijos akvakultūros pramonės atstovai lašišų mokestį vertina kaip gėdingai blogą. Šiuo metu Norvegijoje yra apie 350 didelių lašišų auginimo fermų, kurias tiesiogiai paliestų vandens telkinių bazinis nuomos mokestis.

Jau pasigirdo didelių Norvegijos lašišų auginimo fermų atstovų grasinimų, kad jie skaidys įmones ir taip išvengs papildomo gana didelio mokesčio.

Jau pasigirdo didelių Norvegijos lašišų auginimo fermų atstovų grasinimų, kad jie skaidys įmones ir taip išvengs papildomo gana didelio mokesčio. Tą rekomenduoja daryti ir Norvegijos bankai.

"Jei sukursite keletą skirtingų savininkų įmonių ir išlaikysite produkcijos kiekį per metus iki penkių tūkst. tonų, nė vienai naujų įmonių nereikės mokėti papildomo mokesčio", – aiškino bankininkai.

Norvegijos valstybės sekretorius Larsas Vangenas įspėjo, kad, jei įmonės bus skaidomos ir jas valdys tas pats asmuo arba artimi jo giminaičiai, turės būti taikoma vienoda produkcijos apskaitos sistema.

Norvegijos valdžios atstovai tikina, kad papildomas vandens telkinių nuomos mokestis,  susijęs su žuvų auginimu, įvedamas ne šiaip sau. Žuvų auginimas fermose, kurios yra natūraliuose vandens telkiniuose, daro nemažą žalą aplinkai.

Norvegija yra šalis, kuri diegia nemažai naujovių, kad po jos fiordus plaukiotų "švaresni", naujomis technologijomis pagrįsti laivai.

Nieko nuostabaus, kad ir žuvų auginimo fermoms, kurios vykdo veiklą natūralioje aplinkoje, taip pat ir fiorduose, siekiama įvesti papildomą apmokestinimą.

Padariniai: Norvegijoje lašišos auginamos specialiose fermose natūralioje aplinkoje, kurią dėl didelės koncentracijos teršia. "Nrk.no" nuotr.

Mokestis palies ir lietuvius

Vadinamasis Norvegijos lašišų mokestis turėtų padarinių ir Lietuvai. Didesnė dalis lašišų, kurios yra Lietuvos parduotuvėse, gaunamos iš Norvegijos.

Dėl papildomo lašišų mokesčio jų kainos parduotuvėse taps didesnės, nes vartotojas turės padengti ir naujo mokesčio išlaidas.

Negana to, dėl naujo mokesčio Norvegijos lašišų auginimo fermose ir žuvų apdorojimo cechuose gali sumažėti ten dirbančių žmonių atlyginimai. Ne paslaptis, kad dalis lietuvių vyksta į Norvegiją dirbti ir akvakultūros bei žuvų apdorojimo versle.

Didieji Norvegijos žuvų augintojai įspėja, kad lašišų mokestis gali atnešti nuostolių ir Norvegijos savivaldybėms. Žuvų auginimas yra viena iš pelningiausių Norvegijos žemės ūkio šakų. Nemaža dalis pinigų iš šio verslo tenka savivaldoms įvairiuose regionuose nuo Bergeno iki Trumsės ir netgi šiauriau, taip pat ir Norvegijos salose.

Yra išties šiek tiek mažiau

Pasirodo, stovos skaitiklių skaičius Klaipėdoje keičiasi ne tik todėl, kad prieš metus gerokai prasiplėtė apmokestintas miesto plotas ir aparatai reikalingi naujose zonose.

Kai kuriose vietose šie prietaisai išmontuojami, o kai kur atsiranda ten niekada nebuvę.

Taip neseniai klaipėdiečiai pastebėjo, kad nebėra kaip sumokėti grynaisiais už automobilio stovėjimą prie viešbučio "Amberton".

Veltui parkomato žvalgosi ir Senojo turgaus klientai, pratę mokestį sumokėti turgaus aikštėje prie aliejaus ir prieskonių parduotuvės.

Dar anksčiau tokio prietaiso klaipėdiečiai pasigedo Kalvos gatvėje, arčiau sankryžos su Medžiotojų gatve.

Kaip pasakojo viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas Andrius Samuilovas, įvedus automobilio stovėjimo mokestį Klaipėdoje buvo pastatyta 150 stovos skaitiklių. O pastaruoju metu mieste jų jau yra net 172.

Kodėl kai kuriose vietose jie atsiranda, o kitose išnyksta, tektų aiškintis atskirai.

Įstaigos vadovas patvirtino ir tai, kad šiuo metu mieste išties yra keliais parkomatais mažiau nei buvo.

Antai uostamiesčio centre, prie viešbučio "Amberton", pasak A.Samuilovo, nebėra poreikio skaitikliui, nes viešbutis pažymėjo prie pastato rezervuotas klientams vietas, o jų naudojimas nėra apmokestintas.

Tačiau į viešbučio pastatuose įsikūrusias įstaigas atvykę klientai, neradę vietos čia pat savo automobiliui, stato juos apmokestintose vietose ir turi žvalgytis, kur galėtų sumokėti už stovą.

Artimiausias skaitiklis yra Jūros gatvėje, prie buvusio Klaipėdos policijos komisariato. Sustojusieji Naujojo Sodo gatvėje nemato jokio parkomato, nes jo čia ir nėra.

Dar vienas toks prietaisas yra kitoje judrios gatvės pusėje, prie Vytauto ir S. Šimkaus gatvės sankryžos, kitaip tariant, prie neseniai pradėjusio veikti atnaujino viešbučio "Victoria".

Kodėl panaikintas parkomatas Senojo turgaus aikštėje, įstaigos vadovas negalėjo pasakyti.

Vairuotojams iš čia netoli iki šios aikštės pakraščio Skerdėjų gatvėje arba aikštelėje prie Galinio Pylimo gatvės, kur mokos įrenginiai yra.

Jos duomenimis, iki šiol 3,6 mln. eurų mokesčio deklaravo 8,9 tūkst. gyventojų.

„Didžiąją dalį nekilnojamojo turto savininkų, kurie naudojasi VMI e. paslaugomis, apie tai informuojame išankstiniais pranešimais per Mano VMI. Iki gruodžio 12 dienos iš viso jų sulauks apie 28 tūkst. gyventojų“, – panešime teigė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

NT mokestį privalo mokėti gyventojai, kurių nekomercinio NT bendra mokestinė vertė siekia iki 150 tūkst. eurų. Pateikti  mokesčio deklaracijas per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) jie turi iki gruodžio 15 dienos. 

„Vakar dienos duomenimis, laiku nesumokėjo 160 tūkst. mokesčių mokėtojų. Jiems pagal nustatytą grafiką pradedami siųsti priminimai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius informavo VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, Lietuvoje žemės mokestį reikia mokėti apie 1,2 mln. žmonių ir įmonių, o  maždaug 10 proc. laiku jo paprastai nesumoka.

„Vidutinis mokestis nesiekia kelių dešimčių eurų“, – komitete teigė R. Bilkštytė.

Žemės mokestį už 2022 metus reikėjo sumokėti iki lapkričio 15 dienos.

Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybės, jie svyruoja nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės vertės. Daugiausia moka apleistos žemės savininkai.

VMI Mokestinių prievolių departamento atstovė Stasė Aliukonytė-Šnirienė BNS pranešė, kad už 2022 metus apie 40,5 mln. eurų žemės mokesčio apskaičiuota 728 tūkst. mokėtojų (33,5 mln. eurų – gyventojams, 7 mln. eurų – įmonėms).

Pernai iš šio mokesčio surinkta apie 40 mln. eurų.

Iki šiol neradę kitos vietos apsistoti Klaipėdoje karo pabėgėliai šiame centre gaudavo laikiną prieglobstį nemokamai.

Apie 10 proc. Moksleivių saviraiškos centro patalpų skirta bendrabučiui ir yra pritaikytos žmonėms gyventi.

Nuo kovo iki birželio čia vidutiniškai gyveno 80 žmonių.

Savivaldybės planavimo ir analizės skyriaus darbuotojai sudėliojo skaičius, kiek tai kainuoja saviraiškos centrui.

Iki šiol už šildymą, elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą bei patalynės skalbimą centre apsigyvenę karo pabėgėliai nemokėjo. Ši našta gulė ant miesto pečių.

Kadangi nuo karo bėgantys žmonės centre paprastai gyvena trumpai, nuspręsta iš jų imti simbolinį mokestį.

Paskaičiuota, kad vienam asmeniui gyvenimas šios įstaigos patalpose turėtų būti įvertintas 60 centų, tai yra apie 18 eurų per mėnesį.

Toks mokestis būtų imamas, jei pabėgėlių šeima turi bent minimalių pajamų. Jeigu pabėgėliai neturi jokių pajamų, savivaldybės bus prašoma nuo mokesčio juos atleisti.

Moksleivių saviraiškos centre paprastai apsigyvena darbo ir pajamų neturintys bei apsigyventi kitos vietos nerandantys Ukrainos žmonės. Daugelis jų netrukus susirado darbus ir išsinuomojo būstus, dalis jų išvyko į kitas vietoves, kiti išvyko į kitas šalis arba atgal į savo tėvynę.

Ar prašyti karo pabėgėlius mokėti už laikiną prieglobstį Moksleivių saviraiškos centro bendrabutyje, dar spręs miesto taryba.