Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos viceprezidentas Algirdas Reipas sako, kad šiukšlių sąvartynuose mažėja natūraliai, o didinamas mokestis tik brangina paslaugą gyventojams.

„Jis visą laiką mažėjo, net kai ir sąvartyno mokesčio nebuvo. Šalinamų atliekų kiekis mažėjo natūraliai (...) Dabar pamatėme, kad nors nepadidėjo, o ir sumažėjo šalinamų atliekų kiekis, bet kadangi mokestis didėjo penkis kartus (nuo 2022 metų – BNS), tai akivaizdu, kad ir mažesnį atliekų kiekį jis pavertė didesniu pinigų kiekiu, kurį reikia sumokėti valstybei. Vartotojai, gyventojai tą mokestį ir sumokės“, – BNS kalbėjo A. Reipas.

Anot jo, nuo šių metų atliekų tvarkymas gyventojams vidutiniškai brango 40 proc. A. Reipas neabejoja, kad įkainiai didinami dėl mokesčio: „Jis (brangimas – BNS) susijęs su sąvartyno mokesčiu, neabejotinai“.

Seimui 2021 metų pabaigoje priėmus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, nuo 2022 metų mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose didėjo nuo 10 iki 15 eurų, o nuo 2023 metų – nuo 15 iki 50 eurų už toną.

Iš esmės, kaip ir buvo kalbėta, tas sąvartyno mokestis kažkokios teigiamos įtakos visai atliekų tvarkymo sistemai nepadarė (...)

 

Pataisas inicijavusios Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė BNS sakė, kad šiuo metu dar neaišku, kaip padidėjęs įkainis paveikė gyventojus, nes visi duomenys bus gauti ir įvertinti iki šių metų pabaigos. 

„Kadangi atliekų tvarkytojai duomenis apie sutvarkytus atliekų kiekius ir apie sumokėtą mokestį už atliekų šalinimą sąvartyne pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai iki kovo pirmos dienos, agentūra tų duomenų teisingumą vertina iki 2024 metų pabaigos “, – BNS teigė V. Slavinskienė.

„Tuomet bus galima pasakyti, ar padarė kažkokį poveikį mokesčio pakėlimas ir kokį, kai kalbame apie poveikį gyventojams – už atliekų tvarkymą kiek jiems pakito“, – pridūrė ji.

Duomenys, anot V. Slavinskienės, taip pat padės įvertinti, ar didesnis mokestis padeda siekti tikslo iki 2030 metų  sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų: 2020-aisiais ši dalis buvo 17 procentų.

„Tai yra svarbiausias siekis (...). Tas (mokestis – BNS) turėtų įtakoti būtent šio tikslo pasiekimui. Kadangi tai yra žemiausias laiptelis visoje atliekų tvarkymo hierarchijoje, šalinimas sąvartyne, lyginant su kitais, labiau prioritetiniais būdais, tai dėl to tas mokestis turi būti brangesnis už kitus sutvarkymo būdus“, – teigė V. Slavinskienė.

A. Reipas sako, kad kitų būdų atliekoms tvarkyti nėra, nes deginimo pajėgumai išnaudoti, o pakuočių perdirbimas nėra efektyvus.

„Tu tiesiog neturi jokios kitos galimybės, kur tas atliekas dėti, čia toks užburtas ratas: deginti nėra kur, šalinimui – sąvartyno mokestis, alternatyvų daugiau nėra. Vartotojas atsiduria tokioje beviltiškoje situacijoje“, – BNS sakė asociacijos viceprezidentas.

Jo teigimu, per metus teigiamos mokesčio įtakos nebuvo, nes šiukšlių kiekį sąvartynuose mažina ne jis, o perdirbimas ar pakuočių gamintojų reguliavimas.

„Iš esmės, kaip ir buvo kalbėta, tas sąvartyno mokestis kažkokios teigiamos įtakos visai atliekų tvarkymo sistemai nepadarė, nes jai daro visai kiti aspektai: ar yra perdirbimo pajėgumai, ar yra reguliavimas ir įpareigojimas gamintojams ir importuotojams tvarkyti, ir kiek tvarkyti tų atliekų“, – BNS sakė A. Reipas.

Anot jo, nuo 2026 metų mokestis dar labiau didės, nes bus taikomas didesniems šiukšlių kiekiams – šiuo metu jis dar negalioja sąvartynų perdengimui naudojamoms atliekoms, kurios sudaro apie 10 proc. visų komunalinių atliekų.

„Daug atliekų komunalinių naudojame sąvartynų perdengimui, šitoje vietoje iš tiesų dar mokestis neįsigaliojo, jis dar įsigalios tik nuo 2026 metų pabaigos, kai bus apmokestintos visos – nesvarbu, šalinamos ar ne – atliekos, naudojamos perdengimui ar kitiems tikslams, atsiduriančioms sąvartyne. Tikrosios šio mokesčio įtakos visai kainodarai dabar nepamatėme“, – kalbėjo A. Reipas.

Aplinkos ministerija anksčiau teigė, kad didesnis įkainis taip pat sudarys palankias sąlygas išnaudoti sukurtus atliekų tvarkymo pajėgumus, jie bus panaudoti ekonomikai naudingiausiu būdu, energijos gamybai, o ne palaidojimui sąvartyne, be to, tai skatins ekonomikos veiklas, kurios yra prisitaikiusios prie uždaro žiedinio ciklo, gebančios efektyviausiai panaudoti atliekas kaip žaliavas kito gaminio ar produkto gamybai.

Grėsmė – valstybinis „sąvartyno mokestis“

Kitų metų mokesčiai už atliekas klaipėdiečiams yra apskaičiuojami pagal 2017 metų rezultatus, įvertinat 2018-ųjų atliekų surinkimo tendencijas ir mokestines prognozes ateinantiems metams.

Būtent dėl valstybinių mokesčių padidėjimo kitąmet Lietuvos sąvartynų administratoriai, kokiu Klaipėdos regione yra KRATC, patirs papildomų išlaidų.

„Europos Sąjunga reikalauja, kad į sąvartynus turi patekti kuo mažiau atliekų. Siekdama šio tikslo Aplinkos ministerija įvedė vadinamąjį „sąvartyno mokestį“. Už kiekvieną sąvartyne „palaidotą“ atliekų toną sąvartyno administratorius turi sumokėti atitinkamą sumą. Šiemet šis mokestis buvo 5 eurai už toną, o kitąmet jis didinamas iki 21,72 euro už toną“, - aiškino Šarūnas Jonas Tamulis, KRATC direktoriaus pavaduotojas.

Visgi išaugęs „sąvartyno mokestis“ Klaipėdos miesto gyventojų išlaidoms įtakos neturės. KRATC 2017 metais Dumpių sąvartyne deponavo tik 8 proc. iš visų atgabentų komunalinių atliekų. Likusios atliekos buvo išrūšiuotos, perdirbtos arba panaudotos energijos gamybai. Pagal sąvartyne pašalintą komunalinių atliekų kiekį Klaipėda yra lyderė šalyje, nes Lietuvoje į sąvartynus vidutiniškai nugula apie 30 proc. atliekų.

„Mažiau atliekų patenka į sąvartyną – mažiau „sąvartyno mokesčio“ turime atseikėti valstybei. To paties principo laikysimės ir kitąmet. Investuojame į tobulesnę įrangą, naujas technologijas ir dar labiau mažinsime sąvartyne deponuojamų atliekų kiekį“, - taupymo galimybes dėstė Š. J. Tamulis.

Be brangimo – jau šeštus metus

Klaipėdos miesto savivaldybė iš gyventojų bei verslininkų surinktų rinkliavos lėšų turi apmokėti įvairias paslaugas: atliekų surinkimą, atliekų sutvarkymą sąvartyne, sukurtos sistemos ir infrastruktūros išlaikymą. Jei atliekų surinkimas visose šalies savivaldybėse kainuoja panašiai, tai Klaipėdos privalumas – pigus ir efektyvus atliekų sutvarkymas.

Specialistų teigimu, vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina Klaipėdoje kitąmet taip pat liks mažiausia šalyje – 79,34 euro už toną. Kai tuo tarpu kituose šalies didžiuosiuose miestuose ši paslauga kainuos apie 100 eurų už toną.

Nekylant atliekų sutvarkymo kainai, rinkliava nedidėja ir Klaipėdos gyventojams. Jau šeštus metus vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto gyventojams laipsniškai mažėjo, ir kitąmet taip pat galėtų nesikeisti.

„Nors rinkoje viskas brangsta - be „sąvartyno mokesčio“ didėjo ir kuro, atlyginimų, mokesčių, perkamų paslaugų  išlaidos, - efektyvindami veiklą sugebame išlaikyti teigiamą bendrovės balansą, vykdome ekologines užduotis ir užtikriname mažiausias kainas gyventojams“, - sakė Š. J. Tamulis.

Dauguma klaipėdiečių, gyvenančių butuose, pritaikius papildomą 5 procentų nuolaidą, šiemet mokėjo 0,82 euro už kvadratinį metrą. Individualių namų savininkams rinkliavos dydis buvo 77,90 eurų už vieną objektą. Jei gruodžio mėnesį miesto politikai pritars KRATC skaičiavimams ir išlaikys 5 procentų nuolaidą, šios kainos išliks ir kitąmet.

Darbo grupėje kartu su savivaldybės administracijos atstovais bei politikais šįkart dalyvavo ir verslininkų atstovai. Užteko vos dviejų pasitarimų ir visos pusės sutarė, kad gyventojams rinkliava nedidės, verslo subjektams, lyginant su iki šiol mokėtomis sumomis, mokesčiai irgi ženkliai nesikeis.

Verslininkams paliekamos dvi galimybės: savarankiškai deklaruoti atliekas kaip iki šiol arba dalyvauti savivaldybės rinkliavos sistemoje pagal Aplinkos ministerijos metodikoje patvirtintą veiklų klasifikatorių. Skirtumas nuo dabar galiojančios tvarkos tik toks, kad atliekas deklaruojantys verslininkai papildomai turės mokėti 10 eurų metinį mokestį už kiekvieną savo objektą, kaip sistemos išlaikymui skirtą pastoviosios dalies įmoką.

„Pagal anksčiau siūlytą ekspertų metodiką dvinarė rinkliava būtų nuskriaudusi trečdalį uostamiesčio verslininkų, o dviem trečdaliams mokesčiai už atliekas būtų mažėję. Darbo grupėje verslininkų interesus gynę atstovai pasiūlė, kad mokesčius verslui reiktų išdėlioti tolygiau. Gyventojų interesų tai nepalietė, tad mums, kaip politikams, atstovaujantiems visas miestiečių grupes, toks sprendimas yra priimtinas“, – sakė Vaida Žvikienė, Klaipėdos miesto tarybos narė, dalyvavusi minėtos darbo grupės veikloje.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas gegužės 30 d. gavo darbo grupės protokolą ir artimiausiu metu įpareigos savivaldybės specialistus koreguoti anksčiau paruoštą sprendimo projektą.

„Patikslintas dvinarės rinkliavos sprendimo projektas bus pateiktas svarstymui į komitetus ir artimiausiame tarybos posėdyje politikai turės apsispręsti, ar patvirtinti naująją skaičiavimo tvarką. Pasiektas susitarimas su verslininkais leidžia tikėtis sklandaus sprendimo priėmimo“, – sakė S. Budinas.

Dalis finansinės naštos dėl dvinarės rinkliavos įvedimo užguls ir rinkliavos administratorių – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą. Sistemos išlaikymui trūkstamą 347 tūkst. eurų sumą bendrovė įpareigota padengti iš vidinių rezervų, mažinant darbo užmokesčio fondą. Kad būtų padengti visi Klaipėdos miesto atliekų sutvarkymo kaštai, metams reikalinga 5,04 mln. eurų suma.

Dvinarė rinkliava visose šalies savivaldybėse įvedama nuo 2017 m. vykdant Vyriausybės sprendimus. Klaipėdos miesto tarybai patvirtinus sprendimo projektą birželio mėnesio posėdyje nauja rinkliavos už atliekas tvarka Klaipėdoje įsigaliotų nuo liepos 1 dienos.

Uostamiesčio politikai spręs klausimą, susijusį su įmokomis už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Ketinama 5 proc. sumažinti metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įmokas, apskaičiuotas už 2017-uosius.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės teigimu, tokia nuolaida rinkliavos mokėtojams uostamiestyje nustatoma jau trečius metus.

Skaičiuojama, kad, patvirtinus įmokų mažinimą 5 proc., į savivaldybės biudžetą nepaklius apie 261 tūkst. eurų vietinės rinkliavos lėšų.

Nepriemoką planuojama dengti iš perteklinių vietinės rinkliavos lėšų.

Pasak pašnekovės, įmokų mažinimas 5 proc. numatytas visiems metams, todėl išliks ir mieste įvedus dvinarę rinkliavos sistemą.

Numatoma, kad nauja sistema uostamiestyje galėtų įsigalioti jau nuo šių metų liepos.

Pirmadienį posėdžiavę miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai tokiam siūlymui pritarė. Galutinį žodį dar turės tarti miesto taryba.

Ateinančiais metais, kaip ir šiemet, uostamiesčio gyventojai, tikėtina, ir vėl mokės kiek mažesnes įmokas už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Jeigu politikai pritars, kiekvienam rinkliavos mokėtojui įmokos mažėtų 5 proc.

Kitąmet uostamiesčio gyventojams rinkliava už komunalines atliekas turėtų būti mažinama 5 proc.

Įmokos bus mažinamos visoms mokėtojų grupėms.

Dėl tokio sprendimo į miesto biudžetą nepateks apie 249,4 tūkst. eurų vietinės rinkliavos lėšų. Tačiau pastebima, kad ši suma bus dengiama iš perteklinių vietinės rinkliavos lėšų.

Jeigu politikai tokiam siūlymui pritars, rinkliava bus mažinama nuo ateinančių metų sausio 1-osios.

Vis dėlto ne visi antradienį posėdžiavę Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai palankiai sutiko tokius planus.

„Įdomiai išeina – kada nori sumažina, kada nori – padidina. Politinė valia. Šįryt atsikelsiu, man prieš rinkimus reikia ir sumažinsiu“, – rėžė Klaipėdos savivaldybės tarybos narė Ligita Girskienė.

Rinkliavos mažinimui komiteto nariai pritarė. Galutinį žodį dar turės tarti Klaipėdos savivaldybės taryba.