Kalbos, ar lytinis švietimas turėtų būti dėstomas mokyklose, kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. O kai kur tėvų pasipiktinimas dėl dėstomų lytiškumo pamokų tampa nevaldomas. Net keturios Belgijos mokyklos buvo padegtos. Gaisro priežastis policijai nekelia abejonių. Tai – tyčinis padegimas. Mokyklos padegtos dėl naujo lytinio švietimo kurso.

Įpykęs penktadalį milijono gyventojų turinčio miesto meras tėvus padegėjus atvirai išvadino teroristais. Jis pridūrė, kad tai yra barbariški veiksmai. Jis tikisi, kad policija ir teisinės institucijos sugebės greitai sulaikyti šių įžūlių veiksmų vykdytojus ir juos patraukti atsakomybėn.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nusikaltimo vietose rasti grafičiai, keikiantys naują lytinio švietimo programą. Tėvų pykčio nenumaldo ir švietimo ministrės bandymai nuraminti tėvus ir apginti ekspertus, kūrusius šį kursą. Ministrė tikina, kad programa nėra skirta visiems mokiniams. Mažamečiai nebus mokomi apie lytiškumą.

Organizuosime patruliavimą.

„Ši programa nėra skirta visiems vaikams. Negalima kalbėti apie seksą su devynmečiais“, – sakė švietimo ministrė Caroline Desir.

Tačiau, panašu, kad be policijos įsikišimo tėvų įtūžis nerims.

„Organizuosime patruliavimą. Sustiprinsime jį dienos, vakaro ir nakties metu, kad užtikrintume, jog šiame regione bus galima tęsti švietimą“, – teigė policijos viršininkas Laurentas Van Dorenas.

Pagrindiniai priešiškai nusiteikusių tėvų nuogąstavimai yra, kad lyties ir seksualinės tapatybės sąvokų mažamečiai bus mokomi per anksti. Mažamečių tėvai įsitikinę, kad šeimos pačios turėtų spręsti, kada ir kaip diskutuoti šiomis temomis su savo vaikais.

Viskas buvo kaip visada: šoko vaikų būreliai, kažkas deklamavo eiles (atrodo, S. Gedos ar S. Nėries), žodį tarė funkcionieriai, savąsias fonogramas atliko kažkoks vietinis dainininkas (rodos, dalyvavęs „Kelyje į žvaigždes“ ar „Duokim garo“), o Švietimo skyriaus tarnautojos lingavo į taktą, judindamos išpuoselėtas šukuosenas.

Viskas buvo taip pat nuobodu kaip ir kasmet, tačiau vienos ugdymo įstaigos atstovai paliko itin nemalonų įspūdį.

Tos įstaigos vaikai (13–16 m.), išrikiuoti kampe, bene visą laiką šurmuliavo, cypė (kalbant kapelionui), švilpė (vietinės reikšmės dainininkui atliekant fonogramas), šokinėjo ir vaipėsi.

Gali nepatikti lietuviška popmuzika ar rugsėjo 1-osios pompastika, tačiau ar žmonės, kurių mokykla imituoja militaristinį stilių, neturėtų elgtis santūriau?

Ar to tikėjosi tėveliai, atiduodami ten savo vaikus? „Tikiuosi, kad iš jo padarys žmogą“, – pasakė vienas mano draugas, nusprendęs leisti į tą įstaigą savo atžalą.

Taip, kalbu apie vaikus iš „tos“ įstaigos vadinamojo Rybporto rajone. Atsimenu, kaip prieš daugelį metų buvo iškelta militaristinės, jūrinę kultūrą puoselėjančios ir patriotizmą skatinančios mokyklos idėja ir kaip ji sunkiai stūmėsi kelią realizacijos link.

Nors idėja sukurti Klaipėdoje įstaigą, kurį „keptų“ patriotiškus piliečius, buvo tikrai puiki, jau kurį laiką sklinda nemalonios kalbos apie tą mokyklą. Kalbėta, kad ten tėvai sugrūdo asocialaus elgesio požymių turinčius ir net sutrikusios raidos vaikus.

Kalbama ir apie kai kurių pedagogų pasitraukimus iš tos įstaigos, ir įvairias vidaus intrigas. Beje, mano pažįstamas, kurį anksčiau minėjau, nusprendė atsiimti savo vaiką.

Iki šiol nenorėjau patikėti tomis kalbomis, tačiau, per šią Rugsėjo 1-osios šventę pati pamačiusi savo akimis tų vaikų elgesį, buvau priversta pripažinti, kad jos gali būti teisingos. Draskydamiesi it laukiniai banderlogai iš džiunglių, šie uniformuoti vaikai priminė visų militarizuotų valstybės institucijų parodiją, o ne patriotiškai nusiteikusius piliečius.

Vis dėlto tai dar ne viskas. Neseniai teko betarpiškai bendrauti su keliais šios įstaigos pedagogais. Pasisukus kalbai apie politiką, pribloškė agresyvus klausimas: „O ką gero paprastam žmogui davė ta laisvė ir laisva Lietuva?“

Teko išklausyti proputiniškos propagandos dozę, po kurios jau kilo klausimas, kokiais patriotais vaikus gali išauklėti tokie pedagogai? O gal tai būsimųjų „Wagner“ samdinių ruošimo centras? Kaip galėjo atsitikti, kad mokykloje įsiveisė tie, kurie nepriklausomybės vaikus veda A. Lukašenkai ir V. Putinui palankia linkme?

Kaip ten bebūtų, manau, kad šis klausimas nusipelnė žymiai rimtesnio žurnalistų, politikų ir visuomenės dėmesio. Gal paaiškės, kad šis projektas nenusisekė ir jo reikėtų atsisakyti?

„Tai yra mūsų naujoji realybė“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Sadovyi.

Pasak mero, bepiločių orlaivių skraidymo ir surinkimo įgūdžiai yra vienas iš Ukrainos gynybos mokymo programos elementų.

Būtent tokia forma šis dalykas bus mokomas naujais mokslo metais mokyklose. Pažymima, kad kol kas formatas bandomas vienoje iš Lvovo ugdymo įstaigų, tačiau ateityje planuojama jį išplėsti ir kitose mokyklose.

„Tikiu, kad šiandieniniai moksleiviai nebebus verčiami kovoti su okupantais. Tačiau, kaip rodo patirtis, geriau pasiruošti“, – apibendrino A. Sadovyi.

Šią akciją inicijuoja didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Bendrovė drauge su partnere – Kauno rajono savivaldybe rugsėjį kviečia pasirūpinti moksleivių saugumu keliuose.

Kiekvieno atsakomybė

Rugsėjo mėnuo yra tas metas, kai kasdienis gyvenimas grįžta į įprastą režimą, eismas gatvėse tampa intensyvesnis, o vaikai grįžta į mokyklas ir pradeda lankyti laisvalaikio užsiėmimus.

„Kaip ir kasmet, šiemet vėl norime atkreipti visų tėvelių dėmesį, kad dar prieš naujuosius mokslo metus vaikams primintų elementarius, bet neretai gyvybiškai svarbius dalykus: kaip tinkamai pereiti nereguliuojamą perėją, kodėl negalima eiti per gatvę degant geltonam ir raudonam šviesoforo signalui, kaip teisingai kirsti gatvę vedantis dviratį ar paspirtuką. Tai gali padėti vaikui reikiamu metu priimti teisingus sprendimus“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėja Gita Kaminskienė.

Apdraus 340 tūkstančių

„Lietuvos draudimas“ pabrėžė, kad per 24-erius akcijos metus pavyko atkreipti dėmesį į vaikų saugumą keliuose ir auginti visuomenės atsakomybės jausmą už kiekvieną vaiką kelyje.

„Kasmet visoje šalyje visą rugsėjį nemokamai apdraudžiame visus moksleivius, šiemet jų bus daugiau nei 340 tūkst. – tiek bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių šiuo metu skaičiuojama šalyje. Visiems jiems visą parą galioja draudimo apsauga. Šia akcija siekiame didinti visuomenės dėmesį vaikų saugumui ir mažinti nelaimių keliuose skaičių, kuriose nukenčia moksleiviai“, – teigia Kauno mieste veikiančio „Lietuvos draudimo“ skyriaus vadovė Edita Bizunevičienė.

Ji akcentavo, kad dažniausiai į mokyklas skubantys vaikai yra sužalojami pėsčiųjų perėjose ar jiems važiuojant dviračiu ar paspirtuku. Todėl neabejotina, kad kalbėti apie saugų eismą ir edukuoti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius reikia nuolatos.

Galioja automatiškai

Akcijos metu visą rugsėjo mėnesį kiekvienas šalies moksleivis turi nemokamą draudimą nuo nelaimių kelyje. Dovanojamo draudimo suma – iki 5 tūkst. eurų.

Draudimo apsauga mokyklinio amžiaus vaikams įsigalios automatiškai pačią pirmą mokslo metų dieną ir galios iki pat rugsėjo 30 d. pabaigos. Tam, kad draudimo apsauga galiotų, tėveliams nereikia nieko papildomai daryti.

„Jei moksleivis, keliaudamas pėsčiomis, važiuodamas ar vežamas dviračiu, riedėdamas paspirtuku šį rugsėjį pateks į eismo įvykį, tėvams ar globėjams reikia registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ svetainėje arba susisiekti su draudimo specialistais trumpuoju telefonu 1828. Draudimo išmoka yra išmokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra avarijos kaltininkas“, – tvirtino E. Bizunevičienė.

„Apsaugok mane“ yra viena iš seniausių socialinės atsakomybės iniciatyvų Lietuvoje, kurią „Lietuvos draudimas“ inicijavo 2000 m.

Akcijos metu šalies vairuotojai skatinami būti itin atidūs kelyje ir skirti ypatingą dėmesį jauniausiems eismo dalyviams, po vasaros atostogų grįžtantiems į miestų ir miestelių gatves.

Penktadienį pasibaigusio projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ renginyje dalyviai Vyriausybėje pristatė savo įžvalgas šių metų projekto tema „Moksleiviai – Lietuvai pasaulyje“ ir bendravo su premjere Ingrida Šimonyte.

Projekto dalyvius pasveikinusi premjerė kalbėjo, jog kiekviena karta – skirtinga ir ypatinga, jai tenka saviti iššūkiai.

„Džiugu, kad norėjote ir pasiryžote dalyvauti šiame projekte, kad šiemet turime labai didelę Jūsų mokyklų ir miestų įvairovę, nes tikiu, jog svarbu, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę susipažinti su valstybės institucijų veikla ir pasidalintų patirtimi su savo klasiokais ar draugais“, – susitikime su projekto dalyviais sakė premjerė, cituojama Vyriausybės pranešime.

„Kad projektas yra svarbus ir sėkmingas rodo tai, kad šiandien man jau tenka sutikti žmonių, praeityje dalyvavusių „Moksleiviai – į Vyriausybę“, pamačiusių darbo valstybės tarnyboje prasmę ir įdomumą, ir pasirinkusių šį kelią kaip savą“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytė su moksleiviais diskutavo apie savo ir Vyriausybės darbo kasdienybę ir iššūkius, o po diskusijos kiekvienam projekto dalyviui įteikė padėką.

Šiemet projekte dalyvavo moksleiviai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Garliavos, Kėdainių, Kelmės, Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Radviliškio, Riešės, Šiaulių, Šilalės, Tauragės ir Utenos.

Nuo 2009-ųjų Vyriausybės kanceliarijos ir partnerių rengiamame projekte iki šiol dalyvavo apie 400 moksleivių.

Apmokamos praktikos metu 16-18 metų amžiaus moksleiviai testavo dirbtiniu intelektu varomą „Repsense“ algoritmą. Tai – pirmasis tokio pobūdžio socialinis – mokslinis projektas Lietuvoje, kurio metu jaunuoliai turėjo galimybę ne tik prisidėti prie technologijų mokslo plėtojimo, bet ir įgyti realios darbo praktikos, įgaunant tiek kompiuterinio raštingumo, tiek įvairiausių kitokio pobūdžio žinių.

Technologinio raštingumo skatinimas

Siekdama skatinti jaunimo susidomėjimą ir įgūdžius internetinių technologijų srityje, „Repsense“ apmokamos praktikos galimybę suteikė iš viso daugiau nei dešimčiai moksleivių.

Pasak bendrovės analizės skyriaus vadovės Rugilės Ereminaitės, tai išskirtinis atvejis, kadi šalies moksleiviams suteikiama tokio lygio apmokama praktika aukštųjų technologijų vystymo srityje.

„Mums, kaip bendrovei, socialinės atsakomybės klausimas yra labai svarbus, todėl nuo pat jos vystymo pradžios ieškojome būdų, kaip galėtume į kompanijos procesus įtraukti ir šalies jaunimą bei išnaudoti būtent jų intelektinį potencialą. Tikime, kad labai svarbu prisidėti prie Lietuvos moksleivių švietimo, ne tik suteikiant galimybę susipažinti su sparčiai tobulėjančia mokslo sritimi, bet ir padrąsinti siekti karjeros technologijų srityje“, – sakė R. Ereminaitė

Pasak jos, ši praktika puikiai pasiteisino – dalis moksleivių, susipažinę su technologijų pasaulio galimybėmis iš arti, jau pradėjo svarstyti apie savo karjerą šioje srityje.

Indėlis į dirbtinio intelekto vystymą

Praktikos metu moksleiviai turėjo galimybę nuotoliniu būdu prisijungti prie įmonės vidinių įrankių kūrimo platformos.

Jaunuoliams patikėta kritiškai įvertinti dirbtiniu intelektu varomo algoritmo sugeneruotas duomenų analizes bei atlikti reikiamus pakeitimus, taip apmokant dirbtinį intelekto modelį ir suteikiant kritiškai svarbios informacijos tolesniems moksliniams tyrimams ir naujų modelių kūrimui.

Pasak bendrovės technologijų vystymo stratego, duomenų mokslininko Alfredo Chmieliausko, šio projekto metu moksleivių įgyta patirtis yra visapusiška investicija į ateitį, nes pasaulio ateitis neįsivaizduojama be žmonių ir kompiuterių simbiozės.

„Moksleiviai, dalyvavę dirbtinio intelekto apmokymo procese, reikšmingai prisidėjo kuriant naują dirbtinio intelekto modelį, kuris bus naudojamas prekės ženklų reputacijai matuoti. Patirtį treniruojant tokio pobūdžio modelius jie dar ne kartą galės panaudoti savo karjeroje. Ateityje vis dažniau reikės treniruoti įvairius dirbtinio intelekto modelius tam, kad jie taptų pagalbininkais įvairiose profesijose“, – aiškino A. Chmieliauskas.

Jo teigimu, projekto dalyviai pademonstravo tiek savo analitinius gebėjimus, tiek galimybę greitai prisitaikyti prie bendrovės technologinės aplinkos.

Projektas atvėrė akis karjeros galimybėms

Vainikuojant nuotolinę vasaros darbo praktiką, jaunuoliai buvo pakviesti ir gyvai apsilankyti pačioje bendrovėje, kur turėjo galimybę susipažinti su vadovu ir darbuotojais, jų veiklos sričių specifika.

Moksleiviai pamatė, kaip dirbtinio intelekto modeliai yra apmokami profesionalų, taip pat išgirdo kuo gyvena ir su kokiais iššūkiais susiduria technologijų bendrovės programuotojai, analitikai, produkto vadybininkas ar dizaineris.

Projekto dalyviai tikino, kad visa ši patirtis ne tik suteikė naujų įgūdžių, bet ir įkvėpė kur kas plačiau pagalvoti apie karjeros galimybes.

Mano kompiuterinis raštingumas ir analitiniai gebėjimai patobulėjo, gavau labai įdomią ir svarbią patirtį dirbti su dirbtiniu intelektu.

„Ankščiau mintis apie darbą su kompiuteriu šiek tiek gąsdino, nes įsivaizdavau, kad tai yra labai sudėtingas darbas. Pradėjusi dirbti supratau, kad tai visiškai nėra baisu, o kaip tik – labai įdomu. Manau, kad mano kompiuterinis raštingumas ir analitiniai gebėjimai patobulėjo, gavau labai įdomią ir svarbią patirtį dirbti su dirbtiniu intelektu“, – pasakojo tik ką mokyklą Jonavoje baigusi Skaistė Solochinaitė.

Jai pritarė ir kiti jaunieji kolegos nuo rugsėjo tęsiantys mokslus vidurinėje mokykloje.

„Nors jau kiek laiko planuoju mokytis medicinos studijų kryptimi, po šios patirties labiau susidomėjau informatika. Prieš tai net nesuvokiau, kiek daug yra karjeros galimybių, jei išmanai informacines technologijas. Šio darbo su dirbtiniu intelektu dėka išmokau greičiau surinkti reikalingą informaciją ir apskritai greičiau ją analizuotic“, – patirtimi dalijosi šešiolikmetis vilnietis Ignacy Niewierowicz.

„Apsilankymas bendrovės biure buvo labai lauktas ir išsvajotas. Kadangi tokios darbo patirties nesu turėjus, buvo gana baisu ir neramu kaip viskas bus. Tačiau malonesnių ir šiltesnių kolegų turbūt būtų sunku surasti. Esu labai dėkinga, kad turiu tokią galimybę prisijungti prie šios komandos ir pamatyti startuolio vystymąsi iš arčiau“, – džiaugėsi šešiolikmetė vilnietė Milda Martinonytė.

Dalis jaunuolių, pradėsiančių studijas universitete, tęs bendradarbiavimą su bendrove. Jiems bus sudarytos sąlygos ir toliau prisidėti prie produkto vystymo dirbant lanksčiu grafiku.

Universalaus recepto nėra

Pasak psichologės Vilijos Malinauskaitės, universalaus ir visiems mokiniams tinkančio dienos režimo nėra. Kiekvienas vaikas turi savo poreikių ir galimybių, todėl dienos režimą derėtų sudaryti atsižvelgiant į konkretų vaiką. Vis dėlto esama tam tikrų bendrų rekomendacijų.

„Mokinius vertėtų skirstyti į dvi grupes: mokyklinio amžiaus vaikus iki paauglystės ir paauglius. Jų dienos režimai skirsis. Kuo jaunesnis vaikas, tuo dienos režimo veiklos turi būti dažniau kaitaliojamos, nes jaunesnio amžiaus vaikai pavargsta greičiau, jiems reikia daugiau laiko poilsiui ir tarpusavio žaidimams, – sako ji. – Svarbi režimo dalis yra reguliari mityba, nes vaikas ne visada gali suprasti, kad jis jau išalkęs. Todėl pradinėse klasėse maitinimasis daugmaž tuo pačiu metu ir kokybiško maisto valgymas formuoja sveikus mitybos įpročius, kurie labai pravers įžengus į paauglystę. Miegoti pradinukai turėtų ne mažiau kaip 10–10,5 valandos, kai kuriems pirmokams gali reikėti ir dienos miego. Optimalu būtų, jei namų darbams ruošti pradinukai skirtų iki valandos. Realybė tokia, kad dažnas atsakingas paauglys namų darbams ruošti skiria keturias ar net šešias valandas, o tai tikrai nesveika. Jokiu būdu vaikas neturėtų ruošti namų darbų mažiau laiko skirdamas miegui.“

Pašnekovės teigimu, paauglio dienos režime greta laiko, skirto mokslams ir būreliams, verta atkreipti dėmesį ir į mitybą, poilsį, pramogas, miegą ir fizinį aktyvumą.

„Mityba paauglystėje yra labai svarbi, nes paaugliai linkę ją ignoruoti, nepavalgyti laiku, tad organizmas negauna reikalingų medžiagų, tampa sunku koncentruoti dėmesį, greičiau pavargstama, apsnūstama. Ilgainiui įprantama maitintis chaotiškai, tad daugėja virškinimo sistemos ligų, – pastebi ji. – Kuo didesnė apkrova mokykloje, tuo daugiau laiko turi būti skiriama poilsiui, o ne pramogoms. Nors kartais atrodo, kad pramogos taip pat yra poilsis, tačiau pramogos – aktyvi veikla, kurios metu smegenys gauna daug dirgiklių ir užduočių. Poilsis yra tokia veikla, kurios metu nesprendžiama jokių užduočių, nesiekiama rezultatų ir taip atsipalaiduojama.“

Vilija Malinauskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia – pusiausvyra

Anot V. Malinauskaitės, sudarant moksleivio dienos režimą, verta atsižvelgti į visų veiklų pusiausvyrą, kurios pagrindą sudaro: miegas (pradinuko ne mažiau kaip 10 valandų, paauglio – ne mažiau kaip 8 valandos), mityba (reguliari ir visavertė), mokymuisi skirtos valandos (tiek mokykloje, tiek namie) ir poilsis – tiek aktyvus (būreliai, fizinės veiklos lauke, susitikimai su draugais, bendros veiklos su šeimos nariais, tiek pasyvus (nuobodžiavimas, savo hobio suradimas, laiko leidimas su naminiu gyvūnu ir pan.).

„Naršymas internete, kompiuteriniai žaidimai, serialų žiūrėjimas yra priskirtini prie pramogų. Jie neturi pakeisti poilsio ar būti jiems prilyginti, – paaiškina specialistė. – Sudarant dienos režimą, svarbu sutarti, kiek laiko kokiai veiklai skirsime. Su pradinukais galime kalbėtis apie kiekvienos dienos veiklas ir laikus, su paaugliais – apie savaitės, nes jie dažniausiai jau turi tam tikrų veiklų ir laiko planavimo įgūdžių. Svarbu laikytis nuoseklumo ir pastovumo numatant esminius dalykus: kada einama miegoti? Kada valgomi pusryčiai, pietūs, vakarienė? Kiek laiko per dieną ar savaitę skiriama pramogoms? Kiek laiko būtina kiekvieną dieną skirti judėjimui gryname ore?“.

Pirmiausia skatinu tėvus rodyti savo pavyzdį. Kaip galime reikalauti iš vaiko to, ko patys nedarome ar darome priešingai?

Rodyti savo pavyzdį

Psichologė Kristina Jievaitienė akcentuoja, kad moksleiviai didelę dalį dienos praleidžia mokykloje, tad, vaikui grįžus namo, normalu leisti jam atsikvėpti ir iškart nepulti prie namų darbų.

„Šiek tiek laiko sau vaikui bus naudinga ir leis jam vėliau efektyviau susikoncentruoti į namų darbus. Per tą laiką galima kartu papietauti, pasikalbėti, gal net pasnausti, – sako ji. – Pirmiausia skatinu tėvus rodyti savo pavyzdį. Kaip galime reikalauti iš vaiko to, ko patys nedarome ar darome priešingai? Pavyzdžiui, nesportuojame, o vaiką spaudžiame gyventi aktyviai. Natūralu, kad tokiu atveju vaikui kils klausimų, kodėl jis turi tai daryti, kils pasipriešinimas.“

Psichologė pataria daug kalbėtis su vaikais, kartu kurti ritualus, kurie būtų susiję su bendru aktyviu laiko praleidimu.

„Jei vaikas neturi šalia gyvenančių draugų, natūralu, kad jam vienam lauke leisti laiką gali būti nuobodu. Tad tokiu atveju tėvai turėtų padėti atžalai sugalvoti idėjų, drauge su juo leisti laiką aktyviai“, – pataria K. Jievaitienė.

Kristina Jievaitienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ligų pranašas

Visuomenės sveikatos ir gyvensenos medicinos specialistė Sandra Kapeliorienė atkreipia dėmesį, kad moksleivio dienos režimas turi didelę įtaką jo psichologinės ir fizinės sveikatos stiprinimui.

„Įtempta protinė veikla ir didelis mokymosi krūvis veikia moksleivių psichiką. Jei dar trūksta laiko miegui ir poilsiui gryname ore, sumažėja fizinis aktyvumas, vaiko organizmas patiria didelį stresą. Tokiai būklei tęsiantis ilgiau, gali atsirasti neurotinio pobūdžio sutrikimų, vėliau pereinančių į klinikinius. Todėl tinkamas dienos režimas būtinas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, – pabrėžia ji. – Vaikams būtina skirti pakankamai laiko poilsiui, nes jo metu dingsta nuovargis ir grįžta darbingumas. Atliekant namų darbus, jaunesniems moksleiviams kas 20–25 minutes, o vyresniems kas 35–40 minučių rekomenduojama daryti pertraukėles, jų metu pajudėti. Labai svarbu skirti laiko miegui – moksleivis turėtų miegoti 40 proc. paros laiko. Nemaža dalis tyrimų įrodė, kad dėl miego trūkumo vaikams atsiranda problemų, susijusių su atmintimi ir žinių įsisavinimu. Miego trūkumas turi neigiamos įtakos ir imuninei sistemai. Todėl svarbu išsimiegoti kokybiškai, prieš miegą nežiūrėti televizoriaus, nenaršyti telefone.“

Pasak S. Kapeliorienės, į moksleivio dienotvarkę būtina įtraukti buvimą gryname ore. Pašnekovės teigimu, 1–4 klasių moksleiviams rekomenduojama lauke būti 3–3,5 valandos per dieną, 5–8 klasių – 2,5–3 valandas, o 9–12 klasių moksleiviams – 2–2,5 valandos per dieną.

„Pasyvi veikla ir ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus gali sukelti vaikams įvairių sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, galvos, raumenų ir kaulų sistemos ir nugaros skausmų, didesnį nervingumą, dirglumą, depresiją. Tad būtina skatinti fizinį aktyvumą“, – paaiškina specialistė.

Sandra Kapeliorienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Būtina ir padykinėti

Psichologė V. Malinauskaitė pastebi, kad jei vaikai turi kiemo draugų, jie patys išbilda į lauką su jais susitikti. Todėl labai naudinga atžalas skatinti turėti bičiulių ir patiems tėvams su vaikais ką nors įdomaus nuveikti lauke.

„Paaugliai gali būti linkę užsisėdėti namie, tad verta juos kviesti bendroms veikloms lauke: eiti kartu pasivaikščioti, sportuoti. Paaugliai iš esmės yra labai pragmatiški, jiems svarbu žinoti, kokios naudos turės iš tam tikro veiksmo. Jei juos sudominsite ir įtikinsite, kad veikla bus naudinga jų išvaizdai, kūnui, puikiai savijautai, geriems santykiams ir kitiems jiems svarbiems dalykams, greičiausiai sutiks prisijungti, – tikina specialistė. – Būti lauke yra naudinga visam žmogaus kūnui ir jo sistemoms – kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, žmogaus psichikai. Judant lauke, organizmas gamina daug įvairių svarbių hormonų, kurie mažina riziką susirgti II tipo diabetu, depresija ir kitomis ligomis. Svarbu tai, kad jaunesnio amžiaus vaikai mokosi stebėdami tėvus, tad rekomenduojama ir patiems tėvams laikytis sveiko dienos režimo.“

Pasak V. Malinauskaitės, vaikui svarbu turėti laiko ir padykinėti. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau tokio laiko jis turi turėti.

„Dykinėjimas yra puikus tuo, kad kelia nuobodulį. Tada vaikas supranta, kad kiti neprivalo visą laiką jo linksminti ir jis pats gali save užimti. Nuobodulys skatina pačiam atrasti ką nors naujo, kurti. Jei 6–7 metų pradinukas dar neįpratęs susigalvoti sau įdomių veiklų, jis gali turėti tokio laisvo laiko apie 15–20 minučių, vėliau palaipsniui jį didinant maždaug iki valandos, – paaiškina specialistė. – Paaugliai paprastai jau patys moka puikiai susiorganizuoti laiką, nes nori ne išlaikyti tėvų dėmesį, o kaip tik nuo jo pabėgti, atsiriboti.“

Atidžiai: svarbi režimo dalis yra reguliari mityba, nes vaikas ne visada gali suprasti, kad jis jau išalkęs. / pixabay.com, pexels.com nuotr.

Būrelių gali būti per daug

Prasidėjus mokslo metams, vaikai pradeda lankyti ne tik mokyklą, bet ir būrelius. Vis dėlto užklasinės veiklos gali būti per daug. Kiek būrelių vaikas gali lankyti ir kiek jiems laiko skirti, kad nepervargtų? S. Kapeliorienė pataria vaikų pernelyg neapkrauti būreliais.

„Auginu beveik devynerių metų dukrą ir niekada nesivaikau madų, kad vaikas turi lankyti daugybę būrelių vienu metu. Pernai rudenį mano dukra pareiškė, kad trijų šokių treniruočių per savaitę jai per daug, nes nėra laiko pažaisti su draugais – po jų iškart tenka sėsti prie namų darbų. Taip pat pastebėjau, kad dukrai pradėjo atsirasti įvairiausių sveikatos bėdų, tad krūvį sumažinome, – atskleidžia ji. – Tėvai dažnai bando per vaiko veiklas įgyvendinti savo pačių svajones. Tačiau moksleiviui užtenka vieno ar dviejų būrelių, jei jis nori juos lankyti ir gerai jaučiasi tai darydamas.“

V. Malinauskaitė pritaria, kad svarbiau ne tai, kiek būrelių vaikas lanko, o ar jis pats į juos nori eiti. Pasak jos, lankyti derėtų tiek būrelių, kiek jų netrukdytų mokslui, poilsiui ir svarbiems susitarimams namie atlikti (tarkime, pasirūpinti kate). „Pradinukams ypač svarbu lankyti kuo įvairesnius būrelius. Visiškai natūralu, kai 7–11 metų vaikai išbando daugybę būrelių ir kai kuriuos jų atsisako lankyti, nes šiuo laikotarpiu jie bando išsiaiškinti, kas patinka ir sekasi labiausiai, – paaiškina ji. – Labai svarbu, kad tėvai įsiklausytų į vaiko poreikius, o ne per jį stengtųsi įgyvendinti savo nerealizuotas svajones. Jeigu vaikas nuoširdžiai norės lankyti kokį nors būrelį, ta veikla jam taps malonumu ir aktyviu poilsiu, nors ir teks įdėti pastangų viską suderinant. Jei vaikas lankys būrelį tik todėl, kad to nori tėvai, jam tai bus sunkus darbas ir pasijus pavargęs. Grįžusiam iš tokio būrelio vaikui reikės kur kas daugiau laiko poilsiui ir atsigauti.“

Poilsis: labai svarbu skirti laiko miegui – dėl miego trūkumo vaikams atsiranda problemų, susijusių su atmintimi ir žinių įsisavinimu. / pixabay.com, pexels.com nuotr.

K. Jievaitienė pastebi, kad daug kas priklauso nuo paties moksleivio ir jo gebėjimų. Jei lėtesnį ir ramesnį moksleivį tėvai spaus tris keturis kartus per savaitę lankyti būrelius, jis gali labai išvargti. Tačiau aktyvesniam vaikui tokia dienotvarkė gali patikti.

„Du trys būreliai per savaitę, suderinus tinkamą poilsio laiką, yra normalu. Tačiau jei prastėja vaiko mokslo rezultatai, jo savijauta, miegas, pradeda dažnėti ginčų namuose, viso to priežastis gali būti  netinkamas dienos režimas, kuris vaikui per sunkus, – sako ji. – Šiais laikais daugelio vaikų dienotvarkė išties yra perkrauta, o nuo to kenčia emocinė savijauta ir santykiai. Tad būtina atžaloms būrelius rinkti pagrįstai, atsižvelgiant į tikruosius vaiko poreikius.“

Tarybos sprendimo projekte numatyta, kad 5–10 klasių ir I–IV gimnazinių klasių moksleiviams, jei šie gaus aukščiausius, dešimties balų, metinius įvertinimus už visus mokomuosius dalykus, būtų skirtos 500 eurų premijos.

Tuo metu abiturientams už kiekvieną valstybinio brandos egzamino įvertinimą 100 balų būtų skiriama 250 eurų premija.

„Pagrindinis teikiamo projekto tikslas – įvertinti Vilniaus rajono mokinių mokslo metų pasiekimus, paskatinti aukštą motyvaciją turinčius gabius mokinius. Manome, kad nauja tvarka paskatins ir motyvuos mokinius siekti aukštesnių mokymosi rezultatų“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Iniciatoriai skaičiuoja, kad per metus mokinių premijoms gali prireikti per 60 tūkst. eurų.

Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys, kad šimtukininkų skaičius kasmet skiriasi, bet paprastai neviršija 50 abiturientų, tad premijoms už 100 balų brandos egzamino vertinimus reikės apie12,5 tūkst. eurų.

Tuo metu dešimtukais besimokantiems moksleiviams nuo penktos iki paskutinės klasės už metinius visų mokomųjų dalykų puikius įvertinimus reikėtų apie 50 tūkst. eurų.

Siūloma, kad mokyklos būtų įpareigotos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po mokinių metinio įvertinimo pateikti informaciją apie minėtus reikalavimus atitinkantį mokinį.

Puikiai egzaminus išlaikiusių abiturientų atveju, gimnazijos taip pat per dvi dienas po visų valstybinių brandos egzaminų rezultatų paskelbimo dienos pateikti informaciją apie moksleivius, už valstybinius brandos egzaminus gavusius bent vieną šimtuką.

Praeiviai sustojo pasigrožėti, nufotografuoti, kai kuriems kilo klausimų, dėl kokios priežasties plokštės būtent čia kabinamos.

Idėjos organizatoriai – Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras savo feisbuko paskyroje atskleidė, kad projekte dalyvavo net 300 moksleivių. Visų jų darbas skirtas Klaipėdos 770-ajam gimtadieniui.

Projekto partneriai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) ir Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras.

„2022 m. startavo projektas „Klaipėdos istorijos ženklai“, skirtas paminėti miesto 770-ąjį jubiliejų. Jame dalyvavo 300 mokinių iš 14 mokyklų. Projektą koordinavo Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos mokytojos Vida Daukšienė ir Romana Kulik, projekto partneriai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) bei Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras. Pavasarį mokinių sukurtos keraminės plokštės su mūsų miesto istorijos vaizdais buvo eksponuojamos Kalvystės muziejuje, o dabar gula į sieną šalia šio muziejaus. Darbai sparčiai vyksta. Džiaugiamės, kad mokinių kūriniai jau netrukus papuoš Klaipėdos senamiestį“, – žinia pasidalijo Moksleivių saviraiškos centro atstovai.

Anot V. Daukšienės, kūrėjų amžius ir darbų tematika – įvairi.

„Kadangi amžius buvo nuo pirmos iki 12 klasės, darbų atsirado įvairiomis temomis. Atsitiko geriausias variantas – 200 darbų dabar yra įmontuota į sieną. Trečiadienį buvo užtrinti visi tarpeliai, apdailininkai visą sieną baigs dažyti kitą savaitę“, – sakė V. Daukšienė.

Itin didelė svarba teikta Klaipėdos miesto herbui. Klaipėdos turizmo ir informacijos centro atstovai tikino, kad jam atsiradus uostamiesčio svečiai turės naują lankytiną objektą.

Ji taip pat pranešė, kad netrukus ant sienos atsiras ir visuomenininko Dionizo Varkalio portretas.

„Muziejus priprašė, kad kažkas iš mokytojų su moksleiviu imtųsi lipdyti D. Varkalio portretą. Nulipdyti buvo susitarta su „Verdenės“ progimnazijos mokytoju. Po to buvo kreiptasi į S. Vilkienę, kuri gamina karpinius, ji perdavė D. Varkalio profilį, pagal kurį buvo sukurta plytelė. Plytelė pirmadienį buvo išdegta, antradienį nuspalvinta, trečiadienį visą dieną ją degėme. Penktadienio rytą nuvešime apdailininkams. Tai bus paskutinė įmontuota plytelė“, – pažymėjo pašnekovė.