-
Žinia apie Vilniuje sukurtą „Portalą“ apskriejo pasaulį: lygina su mokslinės fantastikos kūriniais 2
Žinia apie Vilniuje sukurtą „Portalą“ apskriejo pasaulį: lygina su mokslinės fantastikos kūriniais 2
Šalia Vilniaus Geležinkelio stoties praėjusią savaitę įkurdintas „Portalas“, sujungęs sostinę su Lenkijos Liublino miestu – Benedikto Gylio ir jo vardo fondo penkerius metus brandinta idėja, įgyvendinta kartu su „Vilnius tech“ „LinkMenų fabriku“. Pagrindinis projekto mecenatas – Benedikto Gylio paramos fondas, projektą remia Vilniaus miesto savivaldybės programa „Kuriu Vilnių“, įgyvendinti padėjo partneriai Lenkijoje: Liublino miesto savivaldybė, tarpdisciplininės kultūros centras „Crossroads“. Ateityje planuojama „portalais“ Vilnių sujungti ir su kitais pasaulio miestais.
„Portalo“ idėja suartinti skirtingų šalių ir miestų žmones sujaudino pandemijos, ribojimų ir distancijos išvargintus įvairių pasaulio kraštų žmones.
„Vilnius tech“ „LinkMenų fabriko“ projekto techninio proceso komanda, padėjusi idėją paversti realybe, projektui neatsitiktinai pasirinko apskritimo formą, simbolizuojančią mokslinėje fantastikoje dažnai vaizduojamo ir gerai atpažįstamo portalo įvaizdį. Apskritimas – laiko rato simbolis, galintis akimirksniu perkelti žiūrovą – miestietį ar miesto svečią – į kitą pasaulio kraštą. Tai pastebėjusi populiari JAV technologijų svetainė „The Verge“ rašė, jog Vilniaus „Portalas“ atrodo lyg nužengęs iš mokslinės fantastikos serialo „Stargate“: „Esate pavargęs nuo pandeminių kelionių ribojimų, nekantraujate ištrūkti ir pamatyti naujų žmonių? Vilniaus miestas turi įdomų sprendimą: realaus laiko „portalą“ į kitą miestą,“ – pastebėjo „The Verge“ žurnalistė Kim Lyons.
Užsienio žiniasklaida prisideda ir prie B. Gylio bei projekto komandos siunčiamos vienybės ir bendrystės žinutės. Žinomos technologijų svetainės „Gismodo“ žurnalistę Jody Serrano projektas įkvėpė mintims apie žmonijos ateitį: „Nors portalai Vilniuje ir Liubline neturi galios transportuoti (deja), jie vis tiek įdomūs. Jie paliečia problemą, apie kurią mes visi turėtume galvoti daugiau: ryšį su kitais pasaulio žmonėmis. Dalijamės ta pačia planeta, tad turėtume dirbti kartu, idant apsaugotume ją ir kaip visuomenė tobulėtume atsakingai ir rūpestingai. Tai neįmanoma, jei nepažįstame vieni kitų“, – rašė J. Serrano.
Apie projektą taip pat parašė populiarūs Kinijos portalai „Baidu“, „Sohu“, Vokietijos „Computer Bild“, Austrijos „Der Standard“, populiarūs Indijos, Brazilijos, Argentinos ir kitų šalių žiniasklaidos kanalai. Vilniaus „Portalą“ tarptautinei auditorijai pristatyti padėjo sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.
„Didžiųjų JAV ir kitų šalių technologijos naujienų kanalų, tokių kaip „Gizmodo“, „The Verge“, dėmesys labai pravartus, siekiant Vilnių pristatyti kaip progresyvų miestą, kuriame gimsta novatoriški projektai. „Portalo“ idėja suartinti skirtingų šalių ir miestų žmones sujaudino pandemijos, ribojimų ir distancijos išvargintus įvairių pasaulio kraštų žmones. Vilnius dar kartą rodo, kad talentas ir kūrybiškumas padės įveikti bet kokias kliūtis“, – sakė „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.
Vilnius dar kartą rodo, kad talentas ir kūrybiškumas padės įveikti bet kokias kliūtis.
„„Portalas“ siekia skatinti bendrystę, kuri jau gimsta, matant kaip aktyviai ir noriai žmonės įsitraukia – pakanka pamoti kitoje „Portalo“ pusėje esantiems, ir jie drąsiai moja atgal. Vieni šoka, kiti siunčia oro bučinius ar daro atsispaudimus – kiekvienas randa savo būdą komunikuoti. Nepraėjus nei savaitei nuo starto sulaukėme šimtų tūkstančių reakcijų – tai patvirtinimas, kad „Portalas“ itin aktualus šiandienos pasaulyje. Per ateinančius mėnesius kviesime žmones į skirtingus „Portalo“ renginius, tad kviečiame sekti naujienas socialiniuose tinkluose“, – sakė projekto organizatoriai.
Daugiau informacijos apie projektą – čia.
„Portalo“ paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ – čia.
-
Lietuvos fantastai kviečia žvilgtelėti į ateitį 1
Be to, tie patys aparačiukai moka ne tik išgirsti kitą žmogų, bet dar ir fotografuoti, groti muziką, rodyti vaizdus ir daug bei greitai skaičiuoti, rašoma pranešime spaudai.
Kelionė iš vieno žemyno į kitą greičiau nei per parą. Baimė, ar dirbtinės būtybės, kurias mes patys sukursime, mūsų nesunaikins. Aparatai, leidžiantys suprasti, kas dedasi žvaigždėse, kurių nemato plika akis. Nupiešta, netikra aplinka, kurioje žmogus jaučiasi kaip tikroje.
Jei būtumėte prakalbę apie bet kurį iš šių dalykų vos prieš šimtą metų, geriausiu atveju būtumėte palaikyti fantazuotoju, neturinčiu ką veikti, o blogiausiu – kvailiu ar bepročiu. Kokios dar raketos, kokie dar aparačiukai? Ar tvartas jau išmėžtas, kad turi laiko tokiems svaičiojimams?
Bet kaip parodė istorija, drąsiausios Jules’io Vernes’o fantazijos apie būsimą pasaulį pasirodė visiškai nekaltos, palyginus su tuo, ką turime dabar.
Bet kaip pasaulis galėtų atrodyti dar po šimto metų? Ar net ir po dvidešimties? O po pusės tūkstantmečio? O kitąmet?
Pabandyti tai įžvelgti kviečia šį šeštadienį Vilniuje vyksiantis „Lituanicon“ – jau 28 metus iš eilės vykstantis Lietuvos fantastų konventas, apimantis šiuolaikinę kultūrą, mokslą, meną ir technologijas.
Kokiu būdu „iPhone“ padės užkariauti Marsą? Kaip ateityje atrodys Vilnius – ar bet kuris kitas didmiestis? Ar įmanoma būtų gyventi amžinai? Ar singuliarumas mums pavojingas? - apie visa tai bus kalbama renginyje, kuriame lankysis ir užsienio svečiai: prestižinės „Hugo“ premijos nominantas JAV rašytojas Yoon Ha Lee, mokslo komunikatorius iš D. Britanijos Simonas Ingsas, o vaizdo tiltu iš už Atlanto vandenyno prie renginio prisijungs žymus ir įtakingas rašytojas Vernoras Vinge`as, pirmasis pradėjęs rašyti apie kibernetinę erdvę, o dabar, be visų kitų veiklų, dar ir konsultuojantis programinės įrangos kūrėjus.
Be abejo, visa tai skamba labai rimtai ir moksliškai, bet iš tiesų „Lituanicon“ – gyvas renginys, kuriame šalia įdomių pranešimų rimtomis temomis nepamirštama ir fantastų kultūra – juk galų gale čia renkasi tokie, kurie ne domisi globaliomis ateities problemomis, bet ir mėgsta filmus, superherojus, vaizdo žaidimus.
„Tai, kas vakar buvo fantastika, šiandien tampa realybe, tad nematau nieko žalingo ar kvailo fantazavime apie tai, ko, atrodytų, negali būti. Net ir tos fantastikos sritys, kurios, regis, neturi nieko bendro su mokslu ir realybe, o atrodo tik kaip autorių išmonė, iš tiesų yra pagrįstos griežta logika ir realaus pasaulio įtaka. Pavyzdžiui, daugelis net nesusimąsto, kad „Žiedų valdove“ didelį vaidmenį vaidina krikščionybė, jos mitologija, o taip pat – abu Pasauliniai karai. Tad už ateities prognozavimą ne ką mažiau įdomu gali būti ir kūrybos dekonstravimas“, – teigia vienas iš renginio organizatorių, astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas.
Su juo sutinka ir kitas renginio organizatorius, technologijų žurnalistas Adomas Rutkauskas: „Viskas priklauso nuo požiūrio taško. Tai, ką mes šiandien vadiname technologija, prieš kelis šimtmečius būtų prilyginta kuo tikriausiai magijai. Priliesti sieną pirštu ir taip sukurti šviesą namuose – kuo ne burtai? O juk taip galima apibūdinti paprasčiausią šviestuvo jungiklį. Tad galvoti apie tai, kas šiandien atrodo kaip burtai ar fantazija, o mūsų anūkams atrodys visiškai įprasta realybė – ne tik įdomu, bet ir naudinga: taip ateičiai lengviau pasiruošime patys“.
„Lituanicon“ vyks šį šeštadienį Vilniuje, Socialinių mokslų kolegijos patalpose (Kalvarijų 137E). Įėjimas į renginį yra visiškai nemokamas (ir organizatoriai prašo priminti, kad išėjimas – taip pat). Visą renginio programą – o taip pat daugiau informacijos apie renginį bei jo svečius – galima rasti renginio svetainėje.
