„Šis mokslo centras – labai svarbus infrastruktūrinis projektas, kuris sudaro prielaidas proveržiui sveikatos mokslų srityje ir suteikia visiškai naujų galimybių tarpdalykiniam bendradarbiavimui. Statybos prasideda pandeminiu laikotarpiu, kai naujo žinojimo ir modernių technologijų poreikis kaip niekada akivaizdus“, – VU pranešime teigia rektorius Rimvydas Petrauskas.

Anot VU Medicinos fakulteto dekano Algirdo Utkaus, naujasis mokslo centras bus skirtas ne tik medicinos mokslo fundamentiniams ir klinikiniams tyrimams vykdyti – pokytį pajus daugelis mokslininkų, nes pagerės infrastruktūrinės darbo sąlygos, atsiras galimybė dirbti su naujausia moksline įranga.

Apie 19 tūkst. kvadratinių metrų dydžio Mokslo centre veiks Genetinių tyrimų centro, fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos, infekcinių ligų ir dermatovenerologijos, krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos, odontologijos, neurologijos ir neurochirurgijos, širdies ir kraujagyslių, kitų katedrų ir klinikų specializuotos mokslinės laboratorijos, operacinės.

Čia taip pat bus perkelta dalis medicinos studijų programų, įkurtas Simuliacijų centras, skirtas praktiniams įgūdžiams lavinti kiek įmanoma priartintoje prie realių darbo sąlygų aplinkoje, veiks konferencijų salės, auditorijos, konsiliumų, pasitarimų ir seminarų kambariai, kabinetai mokslininkams, doktorantams, praktinių užsiėmimų kambariai.

Bendra Mokslo centro projekto, apimančio pastato statybas ir aprūpinimą moderniausia moksline įranga, vertė siekia apie 47,1 mln. eurų. Didžiąją dalį – 33,1 mln. eurų – lėšų sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos.

VU Medicinos fakulteto Mokslo centro projektą tikimasi įgyvendinti iki 2023 metų pabaigos.

Pastatą statys bendrovė „Eikos statyba“.

„Pagaliau turėsime mokslo centrą, kuriame bus tikslingai tiriamos problemos, susijusios su žmonių sveikata, o tai svarbu ir valstybiniu, ir tarptautiniu lygmeniu. Permainos gerokai sustiprins Medicinos fakulteto mokslinę bazę, tikimės kokybiškos mokslinės produkcijos augimo, užsienio talentų pritraukimo, o tai neabejotinai bus naudinga ne tik VU, bet ir visai Lietuvai. Be to, mokslo centre įvairių pakopų studentai turės galimybę atlikti savo mokslinius darbus – čia vyks akademinė veikla“, – apie atveriamas galimybes pasakojo VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus, pažymėjęs, kad šio centro idėjai – bene 20 metų.

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas įsitikinęs, kad šis projektas yra svarbus ir dabartinės koronaviruso pandemijos akistatoje, kai specializuoti mokslo ir medicinos centrai turi itin didelę reikšmę.

17 tūkst. kv. m ploto kompleksą statys bendrovė „Eikos statyba“. Bendra mokslo centro projekto, apimančio pastato statybas ir aprūpinimą moderniausia moksline įranga, vertė siekia apie 47,1 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį – 33,1 mln. eurų – sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos.

Naujame mokslo centro pastate numatytose erdvėse mokslininkams, studentams, rezidentams ir doktorantams atsiras daugiau galimybių, pagerės infrastruktūriniai sprendimai, bus kur kas patogiau vykdyti tyrimus, nes visos reikalingos patalpos bus vienoje vietoje.

Jau artimiausiu metu bus pradėti maždaug 2,8 ha ploto sklypo parengimo darbai. Pirmiausia teks pašalinti esamus želdinius, tarp kurių – daug senų obelų. Per ilgą laiką sklype priaugo ir nemažai įvairių kitų medžių – paprastųjų ir uosialapių klevų, drebulių, karklų, beržų, yra ir ąžuoliukų, kurių daugumos skersmuo – iki 12 cm. Pagal 2016 m. rengtą projektą, išsaugoti statant didelius mokslo centro pastatus ir įrengiant jiems būtiną infrastruktūrą pavyks apie 150 medžių, bet pirmame etape neliks 284 medžių (iš jų 182 – nesaugotini), antrame etape – dar 214 medžių. Projekto vystytojai už pirmajame etape pašalintus saugotinus medžius sumokės jų atkuriamąją vertę – 26 226 eurus.

20 vertingų medžių liepos viduryje jau buvo persodinti šalia esančioje Santariškių gatvėje, papildant esamą alėją – čia perkelta 11 ąžuolų, 5 pušys, 3 klevai, 1 beržas. Persodinimui tinkami medžiai buvo atrinkti įvertinant privažiavimų prie jų galimybę – medžiai persodinti su specialia technika.

Vėliau bus sprendžiama ir dėl papildomo viso sklypo apželdinimo, tam planuojama pasitelkti kraštovaizdžio specialistus. 

Mokslo centro projektą tikimasi įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos.

VU pasirašė sutartį su statybų bendrove „Eikos statyba“ dėl pastato statybos darbų.

Pasak VU Medicinos fakulteto dekano Algirdo Utkaus, naujasis mokslo centras bus skirtas ne tik medicinos mokslo fundamentiniams ir klinikiniams tyrimams vykdyti – pokytį pajus ir daugelis mokslininkų, kuriems smarkiai pagerės infrastruktūrinės darbo sąlygos ir atsiras galimybės dirbti su naujausia įranga, jos įsigijimui yra pritarusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

17 tūkst. kvadratinių metrų ploto mokslo centre veiks Genetinių tyrimų centro, fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos, infekcinių ligų ir dermatovenerologijos, krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos, odontologijos, neurologijos ir neurochirurgijos, kitų klinikų specializuotų mokslinių laboratorijų kompleksas.

VU Plėtros departamento Projektų valdymo skyriaus vadovo Daumanto Gudelio teigimu, centro patalpos atitiks aukščiausio lygio reikalavimus ir modernius sprendimus.

Bendra Mokslo centro projekto vertė šiuo metu siekia apie 37,1 mln. eurų, didžiąją lėšų dalį – 23,1 mln. eurų – sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos.

Be to, praėjusių metų pabaigoje gautas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pritarimas skirti 10 mln. eurų finansavimą mokslinei įrangai įsigyti.

Projektą tikimasi įgyvendinti iki 2023 metų pabaigos.

Aštuntasis iš dešimties Lietuvoje planuojamų steigti STEAM centrų Šiaulių apskrityje veiks kaip Šiaulių universiteto struktūrinis padalinys, rašoma pranešime spaudai.

STEAM – nauja kryptis švietimo sistemoje

Santrumpa STEAM žymi gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) mokslų sritis, kurias integruojant ugdymo procese, siekiama akcentuoti tiksliųjų ir techninių mokslų, kūrybiškumo bei lyderystės dermę. Pasauline praktika paremtas atviros prieigos STEAM centrų steigimas Lietuvoje tampa nauju impulsu mūsų švietimo sistemoje, skatinančiu ugdyti inovacijų kultūrą šalyje ir mokinių susidomėjimą tiksliaisiais mokslais.

„Tiek aukštosiose mokyklose, tiek darbo rinkoje pastaraisiais metais juntamas technologinių ir fizinių sričių specialistų trūkumas. Šiaulių universitete įsteigto interaktyvaus STEAM centro, kuriame vaikai iš visos apskrities galės susipažinti su tiksliųjų mokslų dėsniais ir naujausiais išradimais, patys eksperimentuoti ir kurti, dėka jau pirmoji pažintis su tiksliaisiais mokslais bus patrauklesnė nei vien tik vadovėlių medžiaga. Kartu moksleiviai pratinsis ir prie universiteto erdvės, o vėliau, tikimės, atsiras ir daugiau norinčių studijuoti šiuos palyginti sudėtingus mokslus ir sieti karjerą su jais“, – kalbėjo dr. D. Jurgaitis.

Kaip teigia švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė, STEAM centruose mokiniai dirbs kartu su doktorantais, dėstytojais, verslo atstovais. „Tai turėtų pagerinti mokinių pasiekimus „kietųjų“ mokslų srityje ir paskatinti rinktis su jais susijusias studijas. Taip mes auginsime būsimus tyrėjus ir šalyje formuosime inovacijų kultūrą“, – sakė A. Pitrėnienė.

Inovacijų kultūrą skatins visame regione

Planuojama, kad Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva Šiaulių universiteto Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų fakulteto 300 kv. m. patalpose įsikursiančiame STEAM centre veiks keturios laboratorijos. Biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir informacinių technologijų bei specializuota, Šiaulių apskrities specifiką atitiksianti – sveikatos technologijų ir gyvenimo kokybės tyrimų, laboratorijos.

„Sveikatos technologijų ir gyvenimo kokybės tyrimų laboratorija – tai unikali erdvė jauniesiems inovatoriams, kurioje numatyta tinkama aplinka kurti pažangiems inžineriniams medicininiams sprendimams, kineziterapijai ir ergoterapijai bei visuomenės sveikatinimo programoms. Moksleiviai šioje laboratorijoje kurs ir tirs judesio, regos ir kt. gyvenimo kokybės gerinimo technologijas, įgys žinių apie sveiką gyvenseną. Ne mažiau svarbi ir praktinė laboratorijos nauda regiono gyventojams – turintys negalią ir jų artimieji šioje erdvėje galės tiesiogiai susitikti su mokslininkais, kuriančiais priemones jų gyvenimo kokybei gerinti“, – sakė dr. D. Jurgaitis.

Kaip teigia Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, atviros prieigos STEAM centras bus naudingas ir universitetui, ir visam regionui. Be mokinių, jame galės lankytis ir kiti Šiaulių krašto visuomenės nariai bei svečiai.

„Toks centras mūsų mieste yra labai reikalingas. Sukurtas įdomus nestandartinis tiksliųjų ir gamtos mokslų mokymosi būdas padės labiau sudominti vaikus, leis jiems šiuos mokslus tarsi pačiupinėti. Taip pat STEAM centre skatinsime ir visuomenę susipažinti su moksliniais tyrimais bei inovacijomis, organizuosime profesinio orientavimo mokymus, susitikimus su mokslo, pramonės ir paslaugų sektorių atstovais, rengsime seminarus, stažuotes“, – sakė Šiaulių miesto meras.

Duris pravers 10 STEAM centrų

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, be Šiaulių universitete įsikursiančio STEAM centro, Lietuvoje tokie centrai veiks dar devyniuose Lietuvos regionuose: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus miestuose. Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrus numatoma finansuoti 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšomis – Švietimo ir mokslo ministerija iš viso jiems planuoja skirti 5,8 mln. eurų.

Jį parašais patvirtino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Navickas.

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva Lietuvoje iš viso bus įsteigta dešimt STEAM centrų – kiekviename regione. Tauragės STEAM centras bus įkurtas Tauragės pagalbos mokiniui ir mokytojui centre.

„Ši sutartis – tai puiki dovana regiono mokiniams, mokytojams, verslo atstovams, visai bendruomenei. Norėdami šalyje formuoti inovacijų kultūrą, turime investuoti į jaunąją kartą, patraukliai ir suprantamai pristatyti mokslą, sudominti juo. STEAM centrai turėtų padėti gerinti mokinių pasiekimus „kietųjų“ mokslų srityje, pasirengti būsimoms studijoms, karjerai“, - teigia švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.

Tauragės regione STEAM centro įkūrimui savo iniciatyvas suvienijo net dešimt įvairių partnerių, tai – visos Tauragės regiono savivaldybės, aukštojo mokslo įstaigos ir verslo organizacijos: Tauragės pagalbos mokiniui ir mokytojui centras, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Kauno kolegija, Tauragės apskrities verslininkų asociacija, Strateginės savivaldos institutas.

„Džiaugiuosi, kad Tauragės regionas demonstruoja didelį susitelkimą. Laukia nemenki iššūkiai, nes savivaldybės turės įveikti mokinių pavėžėjimo klausimus, o Tauragės savivaldybė, kaip centro pagrindinė koordinatorė - užtikrinti kokybiškas ugdymo veiklas ir prieinamumą visiems regiono vaikams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į verslo partnerius – šaunu, kad jie prisideda, nes būtent jie netolimoje ateityje galės tikėtis motyvuotų, jau mokykloje, tikėtina, suradusių savo pašaukimo kryptį, darbuotojų“, - sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.

Visų regionų STEAM centruose veiks keturios laboratorijos: viena – biologijos ir chemijos, antra ̶ fizikos ir inžinerijos, trečia ̶ robotikos ir informacinių technologijų, o ketvirta – specializuota, atliepianti konkrečios teritorijos specifiką. Tauragės apskrities STEAM centre tai bus Tvaraus vystymosi, žaliosios ir alternatyviosios energetikos laboratorija.

„Specializuotos laboratorijos sudaro galimybes regiono vaikams susipažinti su savo gyvenamosios aplinkos verslo, gamybos, technologijų vystymosi tendencijomis, galbūt net su savo regiono išskirtinumu, - pažymi STEAM centrų steigimą kuruojanti švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė. - Tokiu būdu mokiniai giliau pažins savo krašto mokslo ir verslo galimybes, ir, tikėtina, ateityje toliau kurs ir plėtos šią sritį, Tauragės atveju - alternatyviąją energetiką.“

Šių centrų kūrimą numatoma finansuoti 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, Švietimo ir mokslo ministerija tam planuoja skirti 5,8 mln. eurų. Anot ministrės, centrų steigėjai turi labai atsakingai žiūrėti į savo darbą, nes centrai gaus valstybės finansavimą tik kelerius metus – vėliau patiems reikės galvoti, kaip išgyventi. „Nuo čia dirbsiančių žmonių, vadovo priklausys, kaip centrui pavyks kurti pajamas“, - pabrėžia ministrė A. Pitrėnienė.

STEAM centruose veiks techninės kūrybos, konstravimo, modeliavimo, tyrinėjimo, programavimo ir kitos gamtos, technologinių ir tiksliųjų mokslų neformaliojo švietimo veiklos, kurios šalyje dar nėra pakankamai išplėtotos. Taip pat juose bus organizuojami profesinio orientavimo renginiai, susitikimai su mokslo, pramonės ir paslaugų sektorių atstovais, pažintiniai mokinių vizitai į mokslo institucijas, pramonės, paslaugų verslo įmones.

STEAM centrai supažindins visuomenę su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, sudaryti galimybes mokytojams čia tobulinti savo kvalifikaciją. Visu tuo užsiims STEAM centrai – jie vykdys seminarus, stažuotes, pažintinius vizitus.

Šis su Tauragės rajono savivaldybe pasirašytas susitarimas dėl STEAM centro steigimo – antrasis iš dešimties, kurį pasirašė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė ir kiekvieno regiono centrą kuriančių partnerių įgalioti atstovai. Pirmasis toks susitarimas pasirašytas prieš dvi savaites Alytaus miesto savivaldybėje.

Lietuvoje siekiama sukurti mokslo populiarinimo tinklą. Šalia 10 regioninių STEAM centrų moksleiviams Švietimo ir mokslo ministerija taip pat iniciavo modernaus Mokslo ir technologijų populiarinimo centro steigimą – jis bus įkurtas Kaune. Be to, pradinės mokyklos ir progimnazijos bus aprūpintos gamtos ir technologinių mokslų ugdymui reikalingomis priemonėmis.

Susitarimą pasirašys švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ir Alytaus kolegijos, kurios patalpose ir bus įkurtas STEAM centras, direktorė Danutė Remeikienė.

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva iš viso Lietuvoje bus įsteigta dešimt tokių mokiniams skirtų centrų – kiekviename regione. „Taip bus sudarytos galimybės visuose šalies regionuose mokiniams susidomėti tiksliaisiais mokslais. Vaikai nuo mažens galės susipažinti su naujausiomis technologijomis, mokytis tyrinėti, daryti eksperimentus. Mūsų tikslas – nuo darželio iki universiteto formuoti naują inovacijų kultūrą, auginti būsimuosius tyrėjus“, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.

Kiekviename STEAM centrų veiks keturios laboratorijos: viena – biologijos ir chemijos, antra ̶ fizikos ir inžinerijos, trečia ̶ robotikos ir informacinių technologijų, o ketvirta – specializuota, atliepianti konkrečios teritorijos specifiką, pavyzdžiui, Alytaus apskrities STEAM centre tai bus maisto gamybos technologijų ir sveikatinimo laboratorija.

STEAM centruose taip pat bus sudaromos galimybės tobulinti kvalifikaciją mokytojams, o visuomenė galės susipažinti su moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

STEAM mokslo centrų kūrimą numatoma finansuoti 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, Švietimo ir mokslo ministerija tam planuoja skirti 5,8 mln. eurų.

Lietuvoje siekiama sukurti mokslo populiarinimo tinklą. Šalia 10 regioninių STEAM centrų moksleiviams Švietimo ir mokslo ministerija taip pat iniciavo modernaus Mokslo ir technologijų populiarinimo centro steigimą – jis bus įkurtas Kaune. Be to, pradinės mokyklos ir progimnazijos bus aprūpintos gamtos ir technologinių mokslų ugdymui reikalingomis priemonėmis.

Vilniuje Saulėtekyje atidaryti Jungtinio gyvybės mokslų ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centrai leis Lietuvai tapti inovacijų šalimi, sakė iškilmingoje atidarymo ceremonijoje dalyvavę prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius.

„Kai skaičiau popierius, kad Lietuva gamina 10 proc. pasaulio mokslinių lazerių, skamba gerai, bet kol nepamatai ir nepajunti, to negali suprasti. Kai skaitai, kad biotechnologijų Lietuva gamina dešimt kartų daugiau nei Europos vidurkis, irgi atrodo tik popierius, bet kai pamatai, supranti – Lietuva tikrai turi perspektyvą, Lietuva tikrai bus inovacijų šalimi. Lietuvos mokslas šiandien sužydi gražiausia gėle, atidarome du labai svarbius pasaulinio (lygio) mokslo tiriamuosius centrus“, – atidaryme kalbėjo prezidentė.

Premjeras pabrėžė, kad šiuose centruose yra sutelkta geriausia, ką turi Lietuva, – tai ir pasaulinio lygio mokslininkai, ir talentingas jaunimas, ir moderniausia tyrimų įranga.

„Šiandien esame įgyvendintos svajonės liudininkai. Duris atvėrė Lietuvos mokslų Meka, mūsų protų centrai. Čia dirbantys mokslininkai sukuria beveik du trečdalius Lietuvos mokslo produkcijos, jeigu ją matuotume publikacijų ir patentų skaičiumi“, – atidaryme sakė premjeras.

„Iš akademikų jau girdėjau, kad čia sukurta tokia bazė, iš kurios galima taikytis į Nobelio premiją. Tikiuosi, netolimoje ateityje taip ir atsitiks. Gal net ne vieną kartą, – kalbėjo premjeras. – Bet dabar didžiausia mūsų viltis, kad čia sutvirtės mokslo, studijų ir verslo lydinys – geriausias kuras mūsų pažangos varikliams. Kad čia bus tos durys, kurias atvers iš plataus pasaulio grįžtantys mūsų protai, talentai iš kitų šalių ir investuotojai, norintys gaminti inovatyvius produktus ir kurti naujas technologijas“.

Vyriausybės pranešime pateikiama informacija, kad bendra Jungtinio gyvybės mokslų centro projekto vertė – 49,5 mln. eurų, iš kurių 14,6 mln. eurų skirta iš šalies biudžeto, Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro projekto vertė – 69,2 mln. eurų, iš kurių 10,4 mln. eurų skirta iš biudžeto, o kitos lėšos – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Į Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centrą įeinančio Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus Gintaro Valušio tvirtinimu, Saulėtekyje susitelks stipriausias tarptautinis Lietuvos mokslo potencialas.

„Mano žiniomis, mokslininkų, cituotų per tūkstantį kartų, šalyje yra 42, o 85 proc. jų dirba Saulėtekyje“, – paskaičiavo profesorius. 

Šiame centre – keturių aukštų, daugiau nei 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse – įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje bei Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė. Čia veiks 46 mokslinės laboratorijos ir jų grupės, kurių moksline, technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslo atstovai. Vienu metu mokslinius tyrimus atlikti, plėtoti eksperimentus galės per 700 mokslininkų ir studentų.

Jungtinis gyvybės mokslų centras gali būti prilygintas moderniausiems pasaulio universitetų gyvybės mokslų centrams. Jo tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų erdvę biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reikmėms. Jis kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų fakulteto biologinių katedrų pagrindu. Projekto įgyvendinimas sudarys galimybes į Lietuvą pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Jungtį su verslu užtikrins bioinkubatorius.

Kovo 15 d. Saulėtekyje duris atvers Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) bei Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC). Pastarajame bus įrengta po visą pasaulį keliaujanti interaktyvi CERN paroda „Accelerating Science“. Šią dieną Vilniaus universitetas (VU) ir visas Lietuvos mokslas pradės naują inovacijų plėtros etapą.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas į naujus mokslo centrus deda daug vilčių. „Centruose ne tik turime unikalią įrangą – mes mokame ja naudotis. Tai padidins mūsų konkurencingumą pasaulyje, padės pritraukti daugiau talentingų mokslininkų iš užsienio. Tinkamas šių centrų panaudojimas sudarys palankias sąlygas Vilniaus universitetui atsidurti tarp 300 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų“, – sako jis.

Į NFTMC sudėtį įeinančio Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktoriaus prof. Gintaro Valušio nuomone, Saulėtekyje susitelks stipriausias tarptautinis Lietuvos mokslo potencialas. „Mano turimomis žiniomis, mokslininkų, cituotų per 1000 kartų, šalyje yra 42. 85 proc. jų dirba Saulėtekyje“, – paskaičiavo profesorius.

JGMC sui generis vidinio organizacinio darinio valdybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, nuolat komentuojantis Nobelio chemijos premijos laureatų pasiekimus, įsitikinęs, kad šių centrų veiklos pradžia Lietuvą priartina prie galimybės gauti Nobelio premiją.

JGMC gali būti prilygintas patiems moderniausiems pasaulio universitetų gyvybės mokslų centrams. Šį pastatą galėtume vadinti beveik išmaniuoju, nes tokio technologiškai sudėtingo pastato VU dar nebuvo. JGMC tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų erdvę biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reikmėms. Jis kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų fakulteto (GMF) biologinių katedrų pagrindu. Projekto įgyvendinimas sudarys galimybes į Lietuvą pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Jungtį su verslu užtikrins bioinkubatorius.

NFTMC – didžiausias technologinės ir mokslo tyrimų paskirties pastatas Lietuvoje. Čia koncentruojasi keturios pagrindinės technologijų kryptys: puslaidininkinė nanotechnologija, organinių medžiagų technologijos, chemijos technologijos ir lazerių bei šviesos technologijos. Keturių aukštų, daugiau nei 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje ir Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė. Centre veiks 46 mokslinės laboratorijos ir jų grupės, kurių moksline ir technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslo atstovai. Šiuolaikinė mokslo infrastruktūra suteiks pačias geriausias sąlygas tyrėjams – vienu metu mokslinius tyrimus atlikti, plėtoti eksperimentus galės per 700 mokslininkų ir studentų.

VU organizuojamos CERN parodos „Accelerating Science“ lankytojų laukia įspūdinga kelionė, supažindinanti su Visatos atsiradimo raida. Penkiose patalpose – mokslo paslapčių erdvėse – pristatomos skirtingos mokslo temos. Pirmojoje lankytojai pasiners į atmosferą, vyravusią po Didžiojo sprogimo. Antroji skirta fundamentaliosioms dalelėms. Jei Visatą paverstume lygtimi, galėtume sakyti, kad trečiojoje erdvėje gvildenami įvairūs jos nežinomieji. Ketvirtojoje pristatomas Didysis hadronų greitintuvas ir jame vykdomi eksperimentai, o penktoji leis sužinoti, kada buvo padaryti fundamentalūs atradimai, nulėmę šių dienų technologijas. Iki liepos 15 d. paroda veiks NFTMC (Saulėtekio al. 3).

„Accelerating Science“ eksponatai sukurti finansuojant H. Dudley Wrighto fondui. Parodą  globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vilniaus universitetas (VU) šiuo metu intensyviai ruošiasi Saulėtekyje įsikūrusių dviejų tiksliųjų mokslo centrų  ir didžiosios kilnojamosios Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) parodos atidarymui. Planuojama, kad kovo 15 d. duris atvers Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) bei Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC). Pastarajame bus įrengta po visą pasaulį keliaujanti interaktyvi CERN paroda.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas įsitikinęs, kad JGMC ir NFTMC stiprins mokslo, studijų ir verslo sąveiką. „Šie pažangūs mokslo centrai ne tik iš esmės atnaujins mūsų valstybės tyrimų bazę, bet ir sudarys prielaidas efektyviam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Moksline ir technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik tyrėjai, bet ir verslo atstovai, bus atliekami jiems reikalingi eksperimentai. Centruose bus vykdomos studijų ir kitos programos, padėsiančios į Lietuvą sugrąžinti užsienyje dirbančius talentingus šalies mokslininkus“, – teigia jis.

JGMC gali būti prilygintas patiems moderniausiems pasaulio universitetų gyvybės mokslų centrams. JGMC tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų erdvę biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reikmėms. Jis kuriamas Vilniaus universiteto Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų fakulteto biologinių katedrų pagrindu. Projekto įgyvendinimas sudarys galimybes į Lietuvą pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Jungtį su verslu užtikrins bioinkubatorius.

NFTMC po vienu stogu suvienys Vilniaus tiksliųjų mokslų arsenalą, kuriame mokslininkai aktyviai plėtos lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos tyrimus. Daugiau nei 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse kuriama didžiausia ir moderniausia Lietuvoje fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė. Joje vienu metu tyrimus galės atlikti per 700 mokslininkų ir studentų. Centre veiks 46 mokslinės laboratorijos ir jų grupės, kurių moksline ir technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslo atstovai. NFTMC sujungs Fizinių ir technologijos mokslų centrą, VU Fizikos fakultetą, Taikomųjų mokslų bei Teorinės fizikos ir astronomijos institutus, dalį Chemijos fakulteto. Trys laboratorijos priklauso Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU).

NFTMC bus atidaryta didžioji CERN paroda „CERN: Accelerating Science“. Ją sudarys penkios skirtingos erdvės, kuriose atsiskleis didžiausios Visatos paslaptys. Lankytojai turės galimybę išsiaiškinti, kaip gaunama informacija apie tamsiąją materiją, kas yra Higso mechanizmas, susipažins su sunkiausiu kada nors sukurtu detektoriumi, didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo veikla. Paroda veiks iki liepos 15 d.

CERN yra viena didžiausių ir labiausiai vertinamų mokslinių tyrimų organizacijų pasaulyje. Joje stažuojasi pusė pasaulio fizikų. Čia nuolatos dirba 2300 ir stažuojasi apie 12 tūkstančių mokslininkų iš 113 valstybių.