Talibano valdžia uždraudė mergaitėms lankyti vidurinę mokyklą 2022 metų kovą, po to, kai 2021-ųjų viduryje sugrįžo į valdžią ir nuvertė Vakarų remtą vyriausybę.

Švietimo ministerija naujus mokslo metus paskelbė antradienį, likus dienai iki Afganistano kalendoriaus naujųjų metų pradžios.

„Nauji mokslo metai [...] prasidės visose provincijose iškilmingai skambant mokykliniam skambučiui ceremonijoje“ Kabule, sakoma pranešime.

Žiniasklaidai išplatintame kvietime moterims žurnalistėms buvo aiškiai uždrausta nušviesti ceremoniją.

Talibano vyriausybė įvedė griežtą islamo interpretaciją, o moterys patiria didžiausią suvaržymų, kuriuos Jungtinės Tautos pavadino „lyčiu apartheidu“, naštą.

Valstybiniai universitetai taip pat neseniai pradėjo naujus mokslo metus, tačiau nuo 2022 metų gruodžio juose negali studijuoti moterys.

Kodėl vaikai nemoka matematikos, ar bus kas moko tiksliųjų mokslų, kuo prie ugdymo kokybės gali prisidėti testai kompiuteriu, ar išmintinga mokytis pagal prieš daugiau kaip dešimtmetį parengtas programas, atsakymų „Kauno diena“ ieško su nuo šių metų liepos švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu.

– Naujieji mokslo metai prasidės mokytojų streiku. Kaip ketinate į jį reaguoti?

– Kalbėtis su streikuojančios profesinės sąjungos mokytojais. Yra iki kitų metų pabaigos galiojanti sutartis su ja, bet vasarį gavome papildomai iškeltų reikalavimų, kurie buvo tokie aukšti, kad daugeliui aišku, jog jų įgyvendinti nepavyks. Jų 20, tarp jų nuo šio rugsėjo 1 d. gana reikšmingas atlyginimo kėlimas – šiais metais nuo sausio ir nuo rugsėjo jis būtų pakeltas daugiau kaip 50 proc.

Skirtumai: atlyginimai lyg ir turėtų būti vienodi, bet tik matematikai ir IT specialistai, turintys mokytojo kvalifikaciją, jei dirba ne mokyklose, uždirba daugiau nei jose. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Visi, kas bando suprasti valstybės galimybes, o ne tik norus, supranta, kad to neįmanoma padaryti. Buvo ilgų diskusijų su profesinės sąjungos atstovais, rodoma situacija, kiek tam reikėtų pinigų ir kokia realybė, kada tai galima padaryti. Mes mokytojų norus suprantame, norėtųsi, kad ir klasės būtų mažesnės, ir kontaktinių valandų mažiau, o darbo užmokestis didesnis.

Tačiau jei mažesnės klasės, reikia daugiau mokytojų. Dabar yra apie 600 klasių, kur viršijamas nustatytas maksimalus 30 vaikų klasėje skaičius. Norime padaryti, kad klasėms, kur jis viršijamas, nebūtų skiriama lėšų. Pokyčiai vyksta, bet dar didesnio žingsnio per vienus metus žengti neįmanoma, nes, pavyzdžiui, Vilniuje reikėtų papildomų mokyklų. Reikia kalbėtis ir apie partijų susitarimo dėl švietimo politikos peržiūrą, gal į jį galėtume įtraukti ilgesnes perspektyvas, nes tai strateginis dokumentas, galiosiantis nepriklausomai nuo to, kuri partija bus valdžioje.

Matome realią situaciją ir reikalavimus, be to, žinome kontekstą – artėja rinkimai, dėl streiko turbūt jau buvo apsispręsta, kad ir kiek diskutuotume. Dėl kritinio reikalavimo didinti atlyginimus nuo rugsėjo 1-osios, o streikuojama rugsėjo pabaigoje, reikia pasakyti, kad atgaline data jų neįmanoma padidinti.

Tačiau jei profsąjunga pasirinks streiką, toliau kalbėsimės. Esame demokratinė šalis, streikai – forma, kad tave išgirstų, kad būtų aktualizuota tavo problema. Lietuvoje jie sulaukia daugiau dėmesio nei kitur, nes vyksta retai, dažniausiai jie ir būna mokytojų. Streiką priimu labai normaliai, bet kalbėsime, kad ir koks būtų pasirinktas dialogo būdas.

Verslas geriausiai savo nuomonę reiškia ne per apklausas, o per atlyginimus: jei graibsto absolventus ir jiems moka daug, vadinasi, poreikis didelis.

– Ką atsakytumėte sunerimusiems, kad greitai neliks kam mokyti vaikų, ypač fizikos, biologijos, informacinių technologijų (IT), matematikos?

– Liks. Būsimi mokytojai rengiami, o kalbantis su mokiniais smagu girdėti, kad yra daug svajojančių apie tokią karjerą, nes jie supranta, kad šis darbas įdomus, mato gerėjančias sąlygas mokyklose. Daugėja stojančiųjų į pedagogikos bakalauro studijas, bet, pavyzdžiui, būsimi matematikos mokytojai dažniausiai pasirenka modelį pirma baigti matematikos bakalaurą, o paskui mokosi pedagoginių kompetencijų, kad galėtų dirbti mokytojais.

Dabar ieškančiųjų darbo mokytojų, išskyrus IT, yra daugiau nei laisvų darbo vietų. Didesnis klausimas, kad nėra sutarimo dėl atlyginimų diversifikavimo. Iš mokytojo perspektyvos jie turėtų būti visiems vienodi, nes visi dirba tą patį darbą. Tačiau pagal absolventų darbo užmokestį tik matematikos ir IT specialistai, turintys mokytojo kvalifikaciją, jei dirba ne mokyklose, vidutiniškai uždirba daugiau nei jose, todėl jų nepavyksta pritraukti į mokyklas. Tad situacija skirtinga.

Pagal mokytojų rengimo mastą matome, kad jų nepritrūks. Tačiau turi pasikeisti ir mokyklų vadovų požiūris. Jie turi skelbti apie ieškomus mokytojus įvairiais būdais – ir feisbuke, ir mokyklos, ir Užimtumo tarnybos, ir mūsų ministerijos portaluose, bendradarbiauti su kitomis mokyklomis. Kai kurios savivaldybės, jei trijose mokyklose trūksta to paties dalyko mokytojo, su jomis kalba, kad būtų priimtas vienas mokytojas į tris mokyklas, suderinamas jo darbo krūvis, nes jei nėra viso etato, niekas savo darbo nemes ir į mokyklą neis.

Nuolatinis procesas

– Kuria kryptimi ir apimtimi nuo naujų mokslo metų keičiasi ugdymo programos nelyginėse klasėse, o chemijos ir fizikos – ir aštuntokams?

– Skirtingų dalykų keičiasi labai skirtingai: kai kur prisideda tik kokia viena tema, kitur pokyčiai didesni. Kryptis – kad būtų mokomasi ne tik žinių, bet ir kad būtų išgrynintos pagrindinės kompetencijos, kurias turėtų ugdytis mokinys.

Stengiamasi daugiau laisvės suteikti mokytojams – 30 proc. turinio jie gali pasirinkti patys. Turėjome lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymo ir egzamino programas, pagal kurias mokoma, nors žinoma, kad egzamine to nebus. Dabar yra viena programa, kurios sudedamoji dalis yra egzaminas. Nebus ir privalomų kūrinių sąrašo. Gal mokytojas rinksis tuos pačius kaip anksčiau, bet kas norės, galės pabandyti naujus.

Tačiau ugdymo turinio atnaujinimo procesas, mano manymu, nėra pats geriausias, to nepavadinčiau reforma. Tai buvo daroma ta pačia tvarka kaip ir prieš 20 m.: kas dešimtmetį suburiamos darbo grupės, posėdžiaujama, dirbama vos ne ketverius metus. Su naujomis programomis turėjome startuoti jau nuo praėjusių mokslo metų, bet startuojame dabar ir tai ne visose klasėse – siūlyta dar metams atidėti, nors jas pradėta rengti dar 2018 m.

Programos, iš kurių mokytasi iki šiol ir dalis klasių dar metus mokysis, patvirtintos 2011-aisiais, o buvo rengiamos nuo kokių 2007 m. Tačiau nuo to laiko tiek daug visko pasikeitė – ir geopolitinis kontekstas, ir technologinė mokyklų parengtis. Paskui dar dvejus metus vėlavo vadovėliai, nes leidyklos laukia, ar tikrai bus patvirtintas toks turinys, o gal dar kas keisis.

Daugelyje kitų šalių programos ne tokios detalios, parašyta, ko mokysis toje klasėje, o mokytojams suteikiama daug laisvės. Mano idėja – kalbėti su mokytojais, kad jie imtųsi lyderystės ir tą 30 proc. jiems pasirinkti palikto turinio naudotų naujoms temoms, įvertintų, kaip vaikai jas priėmė, ko išmoko, o pasitvirtinusias siūlytų įtraukti į ugdymo programų projektus. Geriausios taptų privalomos visiems vietoj kažko kito vėl atlaisvinant 30 proc. eksperimentams. Taip programos būtų atnaujinamos nuolat ir ateitų iš pačių mokytojų iniciatyvos, o ne iš kokios darbo grupės.

Pateikęs siūlymą mokytojas galėtų gauti ir kokią premiją.

Dabar, kai kas dešimtmetį per vienus metus turi pasikeisti visos temos, leidykloms reikia išleisti visų dalykų visus vadovėlius, tai sudėtinga.

– Kada šiemet bus visi vadovėliai pagal naują programą?

– Praėjusios savaitės duomenimis, 33 vadovėliai jau įtraukti į registrus, gal jau ir keliais daugiau. Iki rugsėjo pabaigos turėtų būti 52. Iš viso planuojama išleisti 94, tam pačiam dalykui bus ne po vieną, bus pasirinkimas. Tie 52 jau turėtų patenkinti didįjį poreikį. Nebus taip, kad nebūtų nė vieno vadovėlio kurios klasės kursui pagal atnaujintas programas, gali būti tik išimtys. Pavyzdžiui, tautinių mažumų gimtajai kalbai mokyti skirtiems vadovėliams buvo skelbiami konkursai, bet neatsirado norinčių juos leisti leidyklų.

Nebus vadovėlio ir kai kuriems naujiems dalykams, pavyzdžiui, inžinerinėms technologijoms. Kalbėjome, kad startą reikėtų atidėti, bet patys mokytojai sakė žinantys, kaip mokyti, medžiagos turi, o kai bus išbandę praktiškai, bus galima ir vadovėlį išleisti. Naujo filosofijos kurso taip pat bus mokoma iš vadovėlių, kuriuos anksčiau naudodavo etikos mokytojai, taip pat bus naudojama kita medžiaga. Kas dar nepasirengę mokyti šių dalykų, tai neprivaloma, jie – pasirenkamieji.

– Kokių dar atsiranda naujų dalykų? Kaip praktiškai atrodys naujos gyvenimo įgūdžių pamokos?

– Be jau paminėtų naujų dalykų, bus ekonomika ir verslumas. Nuo šių mokslo metų gyvenimo įgūdžių dalykas įvedamas 5 ir 7 klasėse – po vieną pamoką per savaitę ir 9 klasėje – viena pamoka kas dvi savaites, palaipsniui bus po vieną pamoką per savaitę nuo pirmos iki dešimtos klasės. Šis dalykas skirtas socialiniam ir emociniam, sveikatos ugdymui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patyčių ir smurto, savižudybių prevencijai, psichikos sveikatos stiprinimo, žmogaus saugos, saugaus eismo, pirmosios pagalbos, lytiškumo ugdymo, lyčių lygybės, žmogaus teisių ir kitoms temoms.

Pasitikrinti būtina

– Pirmąkart III klasės gimnazistų pavasarį laukia tarpinis pasiekimų patikrinimas. Žadėta mažinti stresą, bet dabar bus ištisiniai atsiskaitymai. Kokie to privalumai?

– Tai patiems mokiniams palengvina gyvenimą, nes atsiranda galimybė už dalį kurso atsiskaityti gimnazijos III klasėje. Tai sudarys 40 proc. galutinio egzamino vertinimo, ko užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Buvo raginama tai atidėti dar metams, bet rastas puikus kompromisas: jei ko netenkins gautas balas, pirmieji, kurie laikys tarpinio patikrinimo egzaminą, galės perlaikyti būdami abiturientai. Tad daliai egzamino jie turi du šūvius, o tai nuima psichologinę naštą.

Standartizuoti testai – normalus ir vertingas mokymosi procesas pasitikrinant žinias. Praktiškai po kiekvienos klasės galima būtų tai daryti, kad žinotume, kokioje esame situacijoje, kokių turime spragų. Naudojant dirbtinį intelektą po vertinimo galėtų būti parengiamos rekomendacijos, ką turime tobulinti prieš eidami į aukštesnę klasę.

Suprantame nuogąstavimą, kad patikrinimai vyks prie kompiuterių, o tai yra nauja, bet atveria ir naujų galimybių. Šįsyk reikės pasirinkti variantą iš pateiktų, bet, jei jau pereiname į skaitmeninę erdvę, ateityje norėtųsi tai išnaudoti plačiau. Ant popieriaus gali apibrėžti, kuris variantas teisingas, bet kompiuteriu galima duoti užduotis ką nors pamodeliuoti, pakeisti kintamuosius, išspręsti kokį uždavinį su duomenimis. Skaitmeninis vertinimas galėtų ir savo turiniu tapti kitoks.

– Nuo šių mokslo metų gimnazijos III ir IV klasėse daugės matematikos pamokų, o šio dalyko egzaminas bus privalomas visiems norintiesiems stoti į aukštąsias mokyklas. Pernai egzamino neišlaikė 35, šiemet 15 proc. mokinių. Paprognozuokite, koks bus procentas, kai laikys didesnė dalis abiturientų.

– Paprastai prognoziniai modeliai remiasi tuo, kas bus, jei išliks dabartinė tendencija, arba jei keičiasi prielaidos. Anksčiau panašių pokyčių nebuvo, tad neturime su kuo palyginti galimo jų poveikio.

Paanalizavau pernai metų egzamino užduotis. Norint gauti 100-uką, reikia nuosekliai dirbti, bet pasiekti minimalią ribą užtenka tik truputį pasistengti. Esu linkęs tikėti abiturientais, kad jie bus racionalūs ir pasistengs.

– Kaip matematikos magistras gal turite atsakymą, kodėl nelabai mokame matematiką? Ar jums kelia susirūpinimą mūsų vaikų rezultatai, pateikti tarptautinio PISA tyrimo?

– Man kelia susirūpinimą situacija visame pasaulyje. Palyginame galutinį taškų skaičių, nurodytą PISA tyrime. Tačiau jei žiūrime į konkrečius uždavinius ir kokia dalis penkiolikmečių atsako į klausimus teisingai, pamatome žymiai didesnę problemą ir visame pasaulyje.

Įsigilinau į PISA tyrimų pateiktas šalių analizes. Pavyzdžiui, pusė amerikiečių penkiolikmečių nemoka konvertuoti dolerio į eurus žinodami kursą, du trečdaliai nesupranta tikimybės: jei pasakoma, kad rytoj 50 proc. tikimybė, kad lis, du trečdaliai pasirenka neteisingus variantus – kad lis pusėje teritorijos ar pusę dienos.

Tai pasikeitusio pasaulio problema, kad nuoseklaus mokymosi nelabai likę, visur norime skubėti, išeiti programas, nesvarbu, ar spėjome įsisavinti informaciją. Gavome ketvertuką pagal dešimties balų sistemą ir einame į kitą klasę. Socialiniuose moksluose gali suvokti, jei ko neišmokai anksčiau istorijos pamokoje ar neperskaitei kokio literatūros kūrinio, bet matematikoje viskas statoma nuo pamatų, be jų negali statyti ir sienų. Jei ant 40 proc. kitais mokslo metais uždeda dar vos 40 proc., vadinasi, per dvejus metus išmokto turinio yra tik 16 proc. Beje, kitose šalyse dažnai perėjimo į kitą klasę kartelė yra bent 60 proc., o pas mus įprasta 40.

Jei nepavyko išmokti, neskubėkime judėti toliau, pasimokykime, užuot apsimetę, kad visi moka ir visus kelia į aukštesnę klasę, kol paskui tik prie universiteto sienos sustabdo.

Terminai: programos, iš kurių mokytasi iki šiol ir dalis klasių dar mokysis, patvirtintos 2011-aisiais, o buvo rengiamos nuo 2007 m. Jos turėtų būti atnaujinamos nuolat. (T. Urbelionio/BNS nuotr.)

Studijų pasirinkimai

– Iki tapdamas viceministru, o dabar – ministru kaip analitikas daugiausia analizavote aukštąjį mokslą. Ar dabar, žiūrint iš kitų pareigų perspektyvos, aktualijos atrodo kitaip?

– Į ministeriją atėjau dirbti viceministru, atsakingu už aukštąjį mokslą. Šioje srityje man buvo geriausiai žinomos ir problemos, ir jų sprendimo būdai.

Esminė problema buvo kova dėl studentų suprantant, kad finansuojama pagal krepšelių modelį, ir nesvarbu, kaip studentui seksis, ar jis baigs studijas, ką veiks pabaigęs, vis tiek gauna tą patį finansavimą. Prasidėjo kova dėl kuo žemiau nuleistos priėmimo studijuoti kartelės – svarbu, kad ateitų studentai ir atneštų lėšų.

Todėl vienas pirmųjų darbų ministerijoje ir buvo studijų planavimas, pirmiausia pakeičiant finansavimo krypčių grupes, kad būtų kuo mažiau skirtingų kainų. Iki tol nuo studijų krypties priklausė, kiek gaus pinigų, ir kartais galvojimas apie lėšas nustumdavo į antrą planą tiek studijų turinį, tiek studentą.

Reikėjo keisti reglamentavimą, kad ir valstybės nefinansuojami studentai būtų pasirengę studijoms ir nebūtų apgaudinėjami, – pasiimtų paskolų mastas didžiulis, o paskui jie vargsta jas atiduodami, nors išsilavinimo daugelis taip ir neįgyja, nes nebuvo pasirengę studijoms.

– Kiek šiųmečių pirmakursių studijų kryptys atitinka rinkos poreikius?

– Reikėjo keisti nemažai reglamentavimo. Studijų vietos buvo skirstomos pagal finansavimo krypčių grupes, o jos buvo tokios stambios, kad, pavyzdžiui, visa edukologija pateko į vieną. Trūksta matematikos mokytojų, didiname vietų skaičių, bet daugėja fizinio lavinimo mokytojų, kurių netrūksta. Pavyko pakeisti reglamentavimą, kad finansavimas, skatinimas stipendijomis vyktų specializacijos lygiu.

Ankstesnė Vyriausybė siekė padaryti nemokamas bakalauro studijas, diskutuota, kad tai, ką renkasi studentai, tam turi būti skiriama daugiau vietų. Tačiau populiarios studijų vietos, pavyzdžiui, verslo vadybos ar teisės, buvo gerokai išpūstos, bet nepakako to, ko trūksta valstybei, pavyzdžiui, inžinierių.

Dabar to, ko reikia valstybei, – inžinierių, matematikų, informatikų, mokytojų, slaugytojų, viešojo saugumo pareigūnų – valstybės finansuojamų vietų neribojame. Antra grupė – kur reikia stipriai riboti, nes studijos labai populiarios, o absolventai neįsidarbina, tad ten vietų mažinama.

Pagal keletą rodiklių matuojame, kaip sekasi absolventams, ir pagal gautus rezultatus arba padidiname 5 proc. vietų skaičių, arba tiek pat sumažiname, arba paliekame tiek pat. Tai turi būti daroma nuosekliai, nes nesinori daryti šoko sistemai, negali vienais metais priimti 20, o kitąmet – 200, nes vietų skaičius institucijose reiškia ir katedrų lygius, reikia išlaikyti profesūrą.

Kritikai prognozavo, kad dėl minėtų pokyčių niekas nepasikeis, tik bus daugiau stojančiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas, bet matome pozityvų poveikį. Turėjo įtakos ir kainų pakeitimas, nes anksčiau daug kas rinkosi socialinės srities studijas, kurios buvo labai pigios. Matyt, prisidėjo ir mūsų, ir aukštųjų mokyklų, ir verslo komunikacija, kad dabar daugiau renkamasi studijuoti tose srityse, kur specialistų trūksta. Kur buvo sumažinta valstybės finansuojamų vietų, už mokslą mokančių studentų skaičius sumažėjo netgi didesniu procentu. Tad pasiskirstymas artėja prie normalesnio. Pavyzdžiui, dvejus metus išlaikius pedagogikos studijų skatinimą studentų skaičiaus paaugo 60 proc.

Siūlymas sudėlioti, kiek konkrečiai ir kur reikės specialistų, kažkada buvo utopinis. Pavyzdžiui, jei parengsime daugiau informatikų, tikėtina, į Lietuvą ateis dar daugiau verslo ir jų reikės dar daugiau. Suskaičiuoti galima tik valstybės reguliuojamas profesijas – kiek reikės slaugytojų ar mokytojų. Verslas geriausiai savo nuomonę reiškia ne per apklausas, o per atlyginimus: jei graibsto absolventus ir jiems moka daug, vadinasi, poreikis didelis, o jei moka mažai, matyt, – ne taip tų specialistų ir reikia.

Streiką priimu labai normaliai – kalbėsime, kad ir koks būtų pasirinktas dialogo būdas.

– Esminiai švietimo pokyčiai įsigalioja po dvejų metų nuo jų priėmimo. Kas keisis dar po metų ir dvejų?

– Kitąmet numatyta atnaujinti ugdymo turinį likusiose klasėse. Stojantiesiems, išskyrus į menus, taps privalomas matematikos egzaminas, nesvarbu, ar stos į valstybės finansuojamas vietas, ar pats už jas mokės.

Vyksta kolegijų tinklo reforma, kuri per kitus metus turėtų baigtis. Tikiuosi, dauguma besijungiančių institucijų spės tai padaryti iki kitų metų priėmimo.

Vykdoma Tūkstantmečio mokyklų programa modernizuojant tiek infrastruktūrą, laboratorijas, tiek didinant mokytojų kompetencijas.

Svarbus pokytis – įtraukusis mokymas, nes negalima skirstyti vaikų pagal specialiuosius ugdymo poreikius – kad kuris gali ar negali eiti į kažkurią mokyklą. Kompetencijų požiūriu tam esame pasirengę, nes 90 proc. vaikų su specialiaisiais poreikiais jau dabar mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, bet pagalbos mokytojui buvo mažai. Tad didelio pokyčio, kad atsiras daug daugiau vaikų su specialiaisiais poreikiais, nebus, bet bus daugiau pagalbos mokytojui. Džiaugiuosi ir tuo, kad stojantieji aktyviai renkasi specialiąją pedagogiką.

Kai kalbame apie švietimą, kokybė ir prieinamumas – du raktiniai žodžiai. Tačiau iki šios Vyriausybės dažnai girdėdavome, kad į juos žiūrima atsietai. Būdavo regione aukštoji mokykla, kuri prieinama ir tiems, kurie nepasirengę studijoms, o kokybė nesvarbu. Turime mokyklą, kuri yra šalia, bet vaikai neturi galimybės rinktis mokytis fizikos arba vienas mokytojas moko penkis dalykus, nors tam neturi reikalingos kvalifikacijos. Kiekvienam vaikui, nesvarbu, kokie jo poreikiai ir kur jis gyvena, turi būti prieinamas kokybiškas ugdymas.

Prieinama ir kokybiška turi eiti kartu – ta kryptimi bandome judėti. Toliau pokyčius tęs tie, kas bus valdžioje.

„Kiekvieno vaiko gyvybė yra neįkainojama, tad turime susitelkti ir padaryti viską, kad keliuose nežūtų nė vienas vaikas. Kreipiuosi į visus vairuotojus, tėvus ir vaikus – būkite atidūs važiuodami ar eidami per pėsčiųjų perėją, prie mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų“, – ragina Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Rūpindamiesi eismo dalyvių saugumu, užtikrindami prevencinę ir šviečiamąją veiklą, policijos pareigūnai ne pirmus metus bendradarbiauja su mokyklų atstovais, socialiniais partneriais, įtraukia dvasininkiją ir pilietiškus bendruomenės narius.

Šiemet vėl aktyviai įsitrauks Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai, policijos rėmėjai, Lietuvos šaulių sąjungos savanoriai. Kartu su policijos pareigūnais jie teiks pagalbą iš anksto numatytose vietose.

Anot policijos, rugsėjį bus vykdomos trumpalaikės prevencinės priemonės, skirtos jauno amžiaus vairuotojams (moksleiviams, studentams), bus tikrinama, ar turima teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, ar naudojami saugos diržai, saugos šalmai.

Policija kreips dėmesį į tai, kaip nepilnamečiai, vairuojantys dviračius, elektrinius paspirtukus, mopedus, laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Taip pat bus tikrinama, ar pagal amžių jie gali vairuoti tam tikrą transporto priemonę, ar dėvi saugos šalmus, ar elektriniu paspirtuku neveža keleivio ir pan.

Kreipiuosi į visus vairuotojus, tėvus ir vaikus – būkite atidūs važiuodami ar eidami per pėsčiųjų perėją, prie mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų.

Bus tikrinamas mokyklinių, maršrutinių autobusų ir kitų transporto priemonių, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumas.

Lietuvos policija primena, kad vaikus vežančių mokyklinių autobusų vairuotojai arba kitas vaikus lydintis asmuo (ne jaunesnis kaip 18 metų) turi griežtai užtikrinti saugų vaikų įlipimą ir išlipimą, vaikų skaičių autobuse pagal sėdimas vietas ir saugos diržų naudojimą. Privaloma jaunesnius kaip 10 metų vaikus prireikus pervesti į kitą kelio pusę, jiems priminti, kad, tamsiuoju paros metu būtina turėti matomoje vietoje prikabintą atšvaitą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet iki liepos mėnesio šalies keliuose įvyko 1 641 eismo įvykis, kuriuose nukentėjo žmonės. Penktadalyje eismo įvykių nukentėjo nepilnamečiai. Žuvo penki nepilnamečiai – vienas pėsčiasis ir keturi keleiviai. Sužeisti 337 nepilnamečiai (108 pėstieji, 68 dviračių ir 17 mopedų vairuotojų).

Pernai žuvo keturi nepilnamečiai, sužeisti ‒ 569. 2021 metais žuvo 8 nepilnamečiai, sužeisti – 552.

Artėjančiais mokslo metais, anot ŠMSM, šalyje veiks panašiai tiek pat mokyklų, kiek ir pernai – apie 900.

Preliminariais duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose mokysis beveik 344 tūkst. mokinių – puse tūkstančio mažiau negu paėjusiais mokslo metais. Prognozuojama, kad į pirmą klasę susirinks 2,3 tūkst. mažiau pirmokų – apie 28,9 tūkstančio.

„Pirmiausia, ko prašysiu bendruomenės, tai atviro dialogo. Jaučiame, kad turime bendrus siekius, o jie gana paprasti ir nesikeičia – kad kiekvienas vaikas, nesvarbu kur gyvena ir kokia jo šeima, gautų kuo geresnį išsilavinimą ir pasirengtų sėkmingam gyvenimui“, – ketvirtadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Anot viceministro Ramūno Skaudžiaus, šiais mokslo metais stiprinant matematikos mokymą daugės šio dalyko pamokų.

„Kad papildomos konsultacijos ir sutelktas darbas duoda rezultatų, parodė šių metų matematikos bandos egzamino rezultatai. Jų tikrai negalėtume vadinti puikiais, bet įvyko didžiulis pokytis“, – sako viceministras.

Stiprinant matematikos mokymą, nuo rugsėjo 1 dienos daugės matematikos pamokų skaičius 3 klasėje bei III ir IV gimnazijos klasėse – prisidės po vieną pamoką.

Gyvenimo įgūdžių pamoka

Nuo šių mokslo metų atsiras gyvenimo įgūdžių pamoka. Dalykas 5 ir 7 klasėse bus dėstomas po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Anot ŠMSM, svarbiausias šios pamokos tikslas – ugdyti mokinių socialinį ir emocinį raštingumą. Tai socialinių-emocinių kompetencijų stiprinimas.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, žmogaus sauga, saugus eismas, pirmoji pagalba, lytiškumo ugdymas, psichinės sveikatos stiprinimas, lyčių lygybė, pagarbių santykių kūrimas, žmogaus teisės ir kt.

Kad papildomos konsultacijos ir sutelktas darbas duoda rezultatų, parodė šių metų matematikos bandos egzamino rezultatai. Jų tikrai negalėtume vadinti puikiais, bet įvyko didžiulis pokytis.

Nauji vadovėliai

Kaip skelbia ministerija, nuo rugsėjo 1-osios ilginamas laikas pasirengti pamokoms, tam skiriamas ir papildomas finansavimas. Penktadaliu ilginamas laikas pasirengti pamokoms tiems mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Jos bus įgyvendinamos nelyginėse klasėse.

Lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos. Dar kitais mokslo metais jau visos klasės dirbs pagal atnaujintas programas. Įsiklausius į chemijos ir fizikos dalykų mokytojų asociacijų siūlymą, pagal atnaujintas programas mokysis ir aštuntokai.

Anot ŠMSM, ugdymo programos atnaujinamos kas dešimtmetį, atsižvelgiant į visuomenės pokyčius ir ateities iššūkius. Ugdymas bus orientuotas į kompetencijų ugdymą, mokytojams suteikiama galimybė savo nuožiūra rinktis 30 proc. savo mokomo dalyko turinio, stiprinamas tarpdalykinis ugdymas.

Ministerijos duomenimis, mokyklos jau yra nusipirkusios daugiau kaip 19 tūkstančių 26 pavadinimų vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas programas, daugiausiai – pradinukams. Ministerija šiemet mokykloms vadovėliams pirkti skyrė dvigubai daugiau lėšų negu ankstesniais metais – 16 mln. eurų.

Keisis egzaminų tvarka

Naujais mokslo metais šiek tiek keisis brandos egzaminų sistema dabartiniams III klasės gimnazistams. Valstybinis egzaminas bus laikomas dalimis, mažesnėmis apimtimis – III klasės gimnazistai pavasarį laikys tarpinius pasiekimų patikrinimus.

Anot ministerijos, tai leis išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus per tarpinį patikrinimą, abiturientas ateis į egzaminą žinodamas, kad valstybinis egzaminas jau išlaikytas.

Pirmajai tarpinius patikrinimus laikančiai kartai bus suteikta galimybė perlaikyti tarpinį patikrinimą po metų, IV gimnazijos klasėje, o į galutinį valstybinio brandos egzamino rezultatą bus įskaičiuotas aukštesnis tarpinio patikrinimo rezultatas.

Pasak R. Skaudžiaus, siekiant patikrinti techninį mokyklų pasirengimą, lapkričio pabaigoje planuojamas bandomasis tarpinis patikrinimas.

„Pagrindinis siekis yra išbandyti tą techninę pusę ir pasižiūrėti, ar visoms mokykloms užtenka kompiuterių, ar visos mokyklos yra tinkamai pasirengę tiek dėl elektros, tiek internetinio ryšio“, – kalbėjo R. Skaudžius.

Anot jo, dauguma užduočių bus parengtos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo pagrindu.

„Numatoma, kad dalykas bus tas, kuris mums yra aktualiausias, tai yra matematika“, – pridūrė viceministras.

Patikrinimai, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą, vyks elektroniniu būdu mokyklose.

Šių metų abiturientai egzaminus laikys pagal seną tvarką.

Bendra lankomumo tvarka

„Įsiklausę į mokyklų vadovų keliamą pamokų lankomumo problemą, parengėme visoms mokykloms bendrą lankomumo užtikrinimo tvarką, iki šiol jos nebuvo, ir mokyklos lankomumo užtikrinimo klausimus sprendė skirtingai“, – sako viceministras.

Bendroje tvarkoje numatyta, kad nuo šio rugsėjo tėvai dėl ligos per mėnesį galės pateisinti penkias dienas arba ir daugiau dėl svarbių, objektyvių, pagrįstų priežasčių.

Jei vaikas sirgs daugiau kaip penkias dienas per mėnesį, tėvai mokyklai turėtų pateikti informaciją iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos ar kitą įrodymą, pagrindžiantį mokinio ligą ar apsilankymą pas gydytoją. Medicininių pažymų gydytojai neišrašinės.

Dabar rengiama sistema, kuri leis pateisinti pamokas automatiškai, kai elektroninėje sveikatos informacinėje sistemoje atsiras įrašas apie apsilankymą pas gydytoją. Tokia sistema galėtų būti baigta ir pradėtų veikti nuo kitų metų.

Mokyklos administracija pateisins mokinio praleistas pamokas dėl dalyvavimo renginiuose, varžybose, olimpiadose ir pan.

Šiemet pradės veikti suaugusiųjų švietimo platforma

G. Jakštas kalbėjo siekiantis užtikrinti, kad kokybiškas aukštasis mokslas būtų prieinamas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

„Nuo 2024 metų į aukštąsias mokyklas bus priimami visi, bent minimaliai pasirengę, nepriklausomai, ar jie bus valstybės finansuojamoje vietoje, ar už studijas susimokės savo lėšomis – turės būti užtikrintas jų pasirengimas studijoms“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad pernai sustiprintas profesinių mokyklų tinklas, šiemet tai tęsiama, stiprinamos kolegijos.

Anot ministro, dar šiemet taip pat pradės veikti skaitmeninė suaugusiųjų švietimo platforma. Ji skirta mokytis ir tobulinti profesinę kvalifikaciją.

Pedagogai ūžia: naujaisiais mokslo metais mokyti teks pagal atnaujintas programas, o vadovėlių nėra. Ir nebus, tiksliau, bus rugsėjo pabaigoje ar net vėliau. Mokyti, kaip teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, įmanoma ir be vadovėlių. Esą ugdymo turinys stipriai nesikeičia, „nėra, kad dabar mokysime kažkokios kitos matematikos, negu mokėme iki šiol, ar pasikeičia mūsų istorija iš esmės“.

Šia prasme esame išties laimingi – į mūsų istorijos vadovėlius niekas nesikėsina. O štai Rusijoje einama gerai pramintu smegenų plovimo keliu. Prieš aštuonerius metus vaikams buvo įbrukti perrašyti istorijos vadovėliai, iš kurio jie sužinojo, kad... Jeruzalę pastatė rusai. Pasikėsinus į Dievo tiesas, keisti žmonių sukurtą istoriją – juokų darbas.

Biblijos tyrinėtojas iš Rusijos Andrejus Desnickis nuo religijos persimetė į politiką. Atrado, kad Lietuva, Latvija ir Estija nebuvo okupuotos, Raudonoji armija atnešė mums laisvės, o Krymas turi priklausyti Rusijai... Vilniaus universitetas, kuriame profesorius iki šiol dėstė rusų kalbą, tik dabar apsižiūrėjo ir nusprendė nutraukti sutartį su juo. Tiesa, šiam dievagojantis, esą požiūris jau pasikeitė.

Didžiausi svertai pažinti istoriją ir suvokti dabarties įvykius išties yra ne vadovėliuose, o mokytojo rankose.

Pradėjęs karą Ukrainoje V. Putinas pareiškė, kad naujų istorijos vadovėlių kūrimas yra nacionalinės svarbos klausimas. Rusijos diktatoriaus užsakymas žaibiškai įvykdytas – juodieji metraštininkai perrašė 50-ies pastarųjų metų istoriją, vadovėlis gimė per penkis mėnesius. Nuo rugsėjo pirmosios rusų moksleiviai pagal juos bus mokomi Kremliaus propagandos linijos.

Tačiau didžiausi svertai pažinti istoriją ir suvokti dabarties įvykius išties yra ne vadovėliuose, o mokytojo rankose. Istorijos mokytojai turi ypatingą atsakomybę žinių atžvilgiu. Visų laikų ir tautų patirtis rodo, kad net nuožmiausiams režimams valdant buvo ir yra tiesai įsipareigojusių žmonių. Kol tokių bus, jokiuose vadovėliuose nežiojės spragos.

Apie tai plačiau papasakojo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

– Vilniaus licėjus yra tarp geriausių mokyklų Lietuvoje. Kaip išlaikote geriausius mokytojus?

– Mokytojams malonu dirbti su motyvuotais mokiniais. Tai kertinis dalykas.

– Nebūsi ilgai sotus vien motyvacija. Mokate didesnes algas?

– Atlyginimai yra tokie patys. Mokytojo atlygis šiek tiek ūgtelėjo po skandalingų etatinio apmokėjimo reformų. Atsirado didesnės galimybės turėti daugiau valandų ir užsidirbti didesnį atlygį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vilniuje turite kitą iššūkį – jums reikia konkuruoti su privačiomis mokyklomis, kurios gali mokėti didesnes algas. Kaip tai darote?

– Visi bando nuvilioti mokytojus. Darbas valstybinėje ar privačioje mokykloje turi savus privalumus. Yra žmonių, kurie padirbėję privačiose mokyklose, nusprendžia grįžti į valstybines.

– Kiek skiriasi atlyginimai?

– Sunku įvardinti, čia tokia konfidenciali informacija. Kiekviena privati mokykla turi savo politiką.

– Kaip vertinate faktą, kad visoje Lietuvoje trūksta net 600 mokytojų?

– Ši problema jau tokia giluminė. Apie ją kalbėta jau daug metų. Situacija kiekvienais metais darosi dramatiškesnė. Kuo toliau, tuo dar labiau darysis sudėtingesnė. Mokyklų vadovai, suradę vieną ar kitą mokytoją, džiaugiasi, kad apskritai kažkas gali dirbti. Artimiausiu metu nenusimato jokių ženklų, kad situacija gerės. Valstybinėse mokyklose vyresnės kartos mokytojai sudaro didžiąją dalį mokytojų. Jų darbinė veikla artėja į pabaigą.

– Kaip vertinate nuomonę, kad ne visos mokyklos stengiasi ieškoti mokytojų?

Artimiausiu metu nenusimato jokių ženklų, kad situacija gerės.

– Kiekvienas direktorius ieško įvairiausių būdų pritraukti mokytojus. Kiekvienas direktorius suinteresuotas, ką jis pasakys, jei mokiniai neturės vieno ar kito mokytojo rugsėjo mėnesį. Abejoju, kad nesirūpintų šiuo klausimu.

– O ką pasakysite tiems mokytojams, kurie dar neturi atspausdintų vadovėlių?

– Dirbti be vadovėlio, tai dirbti be įrankių. Pasakykite santechnikui ar medikui, kad jis neturės reikiamų įrankių. Vadovėlis ne tik priemonė mokytojui, bet ir mokiniui. Galima teigti, kad tie vadovėliai nebus kokybiški. Norint parengti kokybišką produktą, reikia jėgų, laiko, ilgalaikio konteksto. Kalbant apie atnaujintą ugdymo turinį, kai kurių programų turinys atsinaujino 50-70 proc. Mokytojai patenka į neapibrėžtą erdvę, kurioje reikės ieškoti būdų, kaip įtraukti mokinius.

„Buvo labai sunku išleisti savo vaikus į pirmą klasę, mat tai simbolizuoja naują gyvenimo etapą, kitokią aplinką, naujus draugus, pažintį su mokytojais ir pačia mokykla, o pastarąją rinkomės labai sunkiai ir ilgai. Vyras norėjo, kad tai būtų tarptautinė mokykla, kurioje pamokos vyktų anglų kalba. Tuo metu dar nežinojome, ar tikrai liksime gyventi Lietuvoje, o kitoje šalyje atžaloms būtų paprasčiau integruotis. Aš pritariau vyrui, tačiau man buvo labai svarbu, kad vaikai mokykloje mokytųsi ir lietuvių kalbos. Lietuvoje tokios valstybinės mokyklos tuo metu nebuvo, todėl nusprendėme, kad vaikai žinių įgaus lietuviškoje, tačiau privačioje mokykloje. Vis dėlto, kada Karolina buvo devintoje klasėje, ją ėmė kankinti nerimas dėl ateities, lydėjo pasimetimo jausmas. Supratome, kad reikia ieškoti kitokios edukacinės struktūros, kuri padėtų atsiskleisti dukrai kaip asmenybei, todėl ėmėme dairytis kitos mokyklos“, – pamena A. Meschino.

Mokyklos pasirinkimą lėmė keli aspektai

Žinoma moteris pasakoja, jog vyras ilgus metus nenustojo kalbėti apie tai, kad vaikai turi įgyti tarptautinį išsilavinimą, o pirmu pasirinkimu tapusioje mokykloje trūko ne tik to, bet ir asmeninį tobulėjimą skatinančių elementų.

Anot A. Meschino, esminė vertybė, nulėmusi tolesnį mokymosi įstaigos pasirinkimą, buvo mokyklos vadovybės bei mokytojų požiūris. Žinomai moteriai buvo svarbu, kad į vaiką būtų žvelgiama, kaip į individą, kuriam reikia padėti atsiskleisti ir realizuoti save ten, kur jis yra geriausias.

„Per pirmąjį Karolinos pokalbį su direktoriumi likome nustebinti jo mąstymo ir išsikeltų tikslų – ne tik padėti mokiniams išlaikyti egzaminus, bet ir atsiskleisti, vystyti asmenybę bei turimą potencialą. Pamenu, kad tąkart direktorius pasakė, jog žmogus bus laimingas tada, kai dirbs mėgstamą darbą ar kurs tai, kas suteikia jam džiaugsmo ir užtikrina savirealizaciją. Tada tapo akivaizdu, kad mokymasis čia ne tik padės pasirinkti tinkamą studijų kryptį, bet ir atskleis vaiko galimybes“, – prisipažįsta A. Meschino.

Vaikai mokytojų turi ne bijoti, o juos gerbti

„Pamenu, kai susipažinau su dukters klasės draugais, man įstrigo jų tiesus žvilgsnis, pokalbiai tarpusavyje bei su mokytojais. Visa tai netgi privertė sutrikti, nes nebuvau pratusi matyti tokių laisvų, savimi pasitikinčių, pagarbių jaunuolių, o tai anksčiau man atrodė tarsi fenomenas. Jaunų žmonių laisvumas mane itin sužavėjo, nes mūsų vaikai iki tol su suaugusiais jausdavosi nepatogiai, vengdavo bendrauti, nemegzdavo tiesioginio kontakto ar dialogo“, – priduria A. Meschino.

Dviejų vaikų mama atskleidžia, kad, jos manymu, įtaką tokiam guviam ir nesuvaržytam bendravimui  padarė mokytojai, kurie vaikus nuolat skatino būti aktyviais, išsakyti, ginti ir vertinti savo nuomonę. Anot jos, pasirinktoje mokykloje mokytojai tarsi tapo atžalų draugais – mokiniai jiems jautė pagarbą, o ne baimę, labai vertino jų atsidavimą ir galimybę bet kada kreiptis pagalbos.

„Vaikai su mokytojais valgydavo prie bendro stalo, net ir po pamokų bendraudavo įvairiomis temomis, diskutuodavo apie gyvenimą, dalindavosi savo laisvalaikio pramogomis. Labai džiaugėmės, kad patys mokytojai skatino kūrybinį bei analitinį mąstymą, vykdė daug komandinių ir savarankiškų darbų, įtraukė vaikus į socialinius projektus, kas prisidėjo prie tinkamų vertybių formavimo“, – kalba žinoma moteris.

A. Meschino džiaugiasi, kad vienam šios mokyklos mokytojui tenka vos penki mokiniai, tad galima rūpintis kiekvienu vaiku individualiai, laiku pastebėti jo talentus ir padėti įvairiomis situacijomis. Mokykla turėjo savo chemijos laboratoriją, kompiuterių klases, kūrybinę dailės studiją, buvo suteikiamas mokyklos transportas, visavertis maitinimas. Negana to, buvo skiriama daug dėmesio sportui, užklasinėms veikloms, džiugino gausus būrelių pasirinkimas.

„Kėlimasis ryte ir keliavimas į mokymosi įstaigą vaikams siejosi ne su kančia, o su žingeidumu, tobulėjimu ir įdomiais užsiėmimais, todėl manau, kad tai buvo geriausias mūsų sprendimas. Juk tai padėjo išauginti išskirtines asmenybes, siekiančias ne tik karjeros aukštumų, bet ir turinčias plačią pasaulėžiūrą, tolerantiškas, vertinančias kiekvieną galimybę. Džiaugiuosi, kad tėveliai, kurių vaikai turi galimybę mokytis tokioje aplinkoje nuo mažens, galės būti užtikrinti jų savirealizacija bei tinkamu vertybių formavimu“, – sako A. Meschino.

Iki 15 minučių jose sustoti buvo galima tik ryte, nuo 7 iki 9 valandos. Nuo šiol tai bus galima padaryti ir 16-18 valandomis.

Pasak Vilniaus vicemerės Editos Tamošiūnaitės, iki šiol popiet tėvams, pasiimantiems atžalas iš vaikų darželių, tekdavo ieškoti tolimesnės vietos stabtelėjimui arba tai daryti neleistinoje vietoje.

„Tėvelių stotelių“ („Kiss and Ride“) sistema veikia Jungtinėse Valstijose ir daugelyje Europos miestų, pavyzdžiui, Vroclave (Lenkijoje), Lilyje (Prancūzijoje), Prahoje (Čekijoje), Briuselyje, Gente ir Briugėje (Belgijoje), Roterdame (Nyderlanduose) ir kituose.

Trumpalaikio sustojimo vietos įrengtos prie 30 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Jose automobilį galima palikti iki 15 minučių, už šio reikalavimo nepaisymą gresia iki 90 eurų administracinė nuobauda.

Devyniolikmetis Rimantas šiemet baigė mokyklą, Vilniaus licėjų, bet metus dar sėdėdamas mokinio suole mokė kitus – dirbo matematikos korepetitoriumi.

„Turiu žinių, manau, kad tai sugebu. Pasidalinti žiniomis, manau, yra gerai“, – pasakojo korepetitorius Rimantas Stanaitis.

Teko dirbti ir su dvyliktokais, ir su jaunesniais.

„Mažiau motyvuoti dažniausiai yra atvesti tėvų, o su motyvuotais dirbti daug lengviau“, – tęsė R. Stanaitis.

Nieko nuostabaus – gabus jaunuolis pats iš egzamino surinko 100 balų, o kai trečdalis egzamino Lietuvoje neišlaikė, vaikinas neatmeta, jog pagalbos reikės tik daugiau. Korepetitorių įmonių vadovai tai tik patvirtina.

„Kuo toliau, tuo labiau korepetitoriai yra reikalingesni“, – kalbėjo „Pasimokome.lt“ savininkas Albertas Ginevičius.

Nors vis dar atostogos ir iki mokslo metų pradžios laiko yra, tačiau tėvai sunerimę, jau dabar skambina, o vietos pildosi sparčiai. Populiariausi specialistai – mokantys matematiką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Rugsėjį–spalį dažnai pas mus jau nebelieka populiariausių vietų pamokoms. Kas jau žino, jie kreipiasi iš anksto“, – tęsė A. Ginevičius.

Tokia paslauga kainuoja nemažai. Neatmetama – gali pabrangti ir daugiau. Specialistai sako, kad kainas kelti yra priversti ir dėl infliacijos, ir dėl paslaugos populiarumo.

„Kainos kyla tiek nuotolinių, tiek kontaktinių užsiėmimų, kyla 10–20 proc. ir tai tikrai jaučiasi“, – sakė „Corepetitus“ vadovas Tadas Jonaitis.

Pastarojoje įmonėje korepetitorius mėnesiui kainuoja apie 180 eurų. Kitur kainos – panašios.

„Pamoka trunka dvi akademines valandas, apie 30 eurų, tai per mėnesį vidutiniškai būtų apie 120 eurų. Jeigu bent dešimt mėnesių mokomasi, tai per metus gaunasi daugiau kaip 1 tūkst. eurų“, – sakė A. Ginevičius.

Tai rodo švietimo sistemos broką.

Įmonių vadovai sutinka, kad dabar korepetitoriai išgyvena aukso amžių, o ir toks darbas – patrauklus, atlyginimai didesni nei mokytojų, nereikia pildyti dokumentų, prižiūrėti klasės ir suvaldyti 30 mokinių vienu metu. Dirbama su vos keliais arba vienu mokiniu.

„Būtent ir ateina tokie, kuriems neužtenka klasėje dėmesio ir jiems reikia papildomo žmogaus iš šalies, kuris galėtų paaiškinti išsamiau jam suprantama kalba“, – kalbėjo T. Jonaitis.

„Bendrajame ugdyme spragų – sočiai. Jeigu jau praleidai vieną pamoką, jau per daug atsilieki. Korepetitorius papildomai paspaudžia, nes įdedami papildomi pinigai“, – teigė LMS jaunimo politikos koordinatorius Emilis Mikulskis.

Dalis tėvų nemato kitos išeities ir yra priversti išleisti tūkstančius.

Vienos iš mokyklų direktorė sako, kad vaikai pirmiausia turėtų pasiimti viską, ką jiems duoda mokykla. O korepetitoriai, anot mokytojos, mados reiškinys, kuris gali ir koją pakišti.

„Rizikų yra, nes tada mokinys labiau atsipalaiduoja per pamokas, neatlieka tų užduočių, kurios skiriamos klasėje, tikėdamasis, kad viską kompensuos dirbdamas su korepetitoriumi. Tokiu būdu neišnaudojamos visos galimybės mokykloje“, – sakė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė.

Tėvų atstovas sako, kad dėl tokios situacijos nemaža dalis šeimų persitempia tiek morališkai, tiek finansiškai, o dėl tos kritikos kirčiai krenta ministerijai.

„Tai rodo švietimo sistemos broką“, – teigė Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.

Anot švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, korepetitoriai populiarūs buvo ir anksčiau. Ir ne tik Lietuvoje. Tačiau dabar turi prašymą tėvams.

„Tėvams siūlyčiau neskubėti samdyti korepetitorių, o iš pradžių pasidomėti, kokia galimybė gauti papildomas pamokas mokykloje“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.

„Išsilavinimas pas mus pagal Konstituciją yra nemokamas. To, ko nepadaro mokykla, tėvai, siekdami savo vaikams geresnės ateities, ieško korepetitorių“, – tęsė K. Mikolajūnas.

Rugsėjis – nauja pradžia

„Šiemet Mokslo ir žinių dieną bei akademinių metų pradžią minime Lietuvos universiteto šimtmečio dvasioje. Dažnai pabrėžiu, kad Lietuvos universiteto idėjos gyvavimui svarbiausia bendrystės, darnios strategijos ir vieningo veikimo idėja, kuri padeda pasiekti tikslą net sunkiausiomis aplinkybėmis. Vienybė šiais ir pastaraisiais metais įgijo ypač didelę reikšmę. Pasaulio įvykiai – išmėginimas ir akademinei bendruomenei, kurį, tikiu, įveiksime kartu, kliaudamiesi mokslo žinių, teisingumo bei žmoniškumo galia“ – teigia KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka.

Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, nors praėjusieji mokslo metai buvo pažymėti iššūkiais tiek akademinei bendruomenei, tiek valstybei, rugsėjis atneša viltį, nes tai – visada naujas etapas: „Metus ir tai, ką per juos planuojame nuveikti, pradedame skaičiuoti ir įgyvendinti ne nuo kalendorinių metų pradžios, o būtent nuo Rugsėjo 1-osios. Viliuosi, kad į juos žengiame su optimizmu, nauja energija ir dar tvirtesnėmis vertybėmis.“

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis džiaugiasi prie akademinės bendruomenės prisijungus pirmakursiams ir linki jiems kurti, atrasti bei tobulėti, nes priešakyje – gražiausias gyvenimo laikotarpis. „Rugsėjį pasitinkame susikaupę, su viltimi ir džiugesiu. Atvėrus duris į pasirinktą profesiją laukia iššūkių ir galimybių kupini studijų metai. Studijuoti nebus lengva, tačiau tikiu, kad pasirinkote svajonių studijas ir visus sunkumus įveiksite“, – tikina LSMU rektorius.

Koncertuos Jessica Shy

2022–2023 akademinių mokslo metų pradžia bus paminėta 12 val. šv. Mišiomis Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Po jų, 14 val., nuo Nepriklausomybės aikštės Laisvės alėja pajudės vieninga KTU, LSMU ir VDU bendruomenės eisena. Trumpam sustoję ką tik rekonstruotame Studentų skvere, kur 14.20 val. įvyks jo atidarymas, eisenos dalyviai rinksis Vienybės aikštėje. Čia įrengtoje scenoje 14.30 val. prasidės oficialus Rugsėjo 1-osios šventės paminėjimas, kurį lydės nemokamas atlikėjos Jessica Shy koncertas.

Po koncerto miestiečiai kviečiami į vakarinę renginio dalį. Nuo 19 val. Studentų skvere gros didžėjai, o 20 val. Vienybės aikštės scenoje pasirodys atlikėjas OG Version. Nuo 21 val. iki vidurnakčio Studentų skverą ir Vienybės aikštę nušvies muzikos ir šviesų šou.

1922 metais įkurtas Lietuvos universitetas davė pagrindą šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms – Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetams, o 2022-ieji Seimo paskelbti Lietuvos universitetų metais.