Humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Mindaugas Paknys už darbų ciklą „Pažaislio vienuolyno ir kamaldulių vienuolijos tyrimai (XVII-XIX a.)“.

Socialinių mokslų srityje įvertintas Evaldas Kazlauskas už darbų ciklą „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“.

Gamtos mokslų srities laureatais tapo Jūras Banys, Mantas Šimėnas, Janas Macutkevičius, Šarūnas Svirskas, Sergejus Balčiūnas, Vidmantas Kalendra ir Robertas Grigalaitis už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“ bei Arūnas Jagminas už darbų ciklą „Paklausių nanodarinių formavimo, charakterizavimo ir taikymų tyrimai“.

Medicinos ir sveikatos mokslų srityse Laura Malinauskienė ir Rūta Dubakienė įvertintos už darbų ciklą „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų“.

Kęstutis Ručinskas, Vilius Janušauskas, Robertas Stasys Samalavičius ir Pranas Šerpytis apdovanoti už darbų ciklą „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“.

Technologijos mokslų srityje įvertintas Antanas Žilinskas už darbų ciklą „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams“.

Lietuvos mokslo premija yra lygi 780 bazinių socialinių išmokų dydžių (42,9 tūkst. eurų).

Lietuvos mokslo premijų laureatų pagerbimo ceremonija vyks kovo 5 dieną.

Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus.

Premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema, kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, paskatino tolesnę mokslinę raidą, prisidėjo prie šalies konkurencingumo augimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.

Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau nei likus metams iki paraiškos premijai teikimo, tai gali būti ir užsienyje atlikti bei paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

V. Šikšnys, Giedrius Gasiūnas, Tomas Šinkūnas ir Tautvydas Karvelis atrado, kaip panaudojant vieną baltymą galima redaguoti organizmų DNR dešimtis kartų greičiau, nei tai daryta iki šiol.

Tai atveria galimybes kurti genetiškai modifikuotus organizmus ir gydyti genetines ligas, o dalis Lietuvos akademikų prognozuoja, kad už šį atradimą V. Šikšnys gali gauti Nobelio premiją.

Mokslininko komanda tapo mokslo premijos laureatais biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse.

Šiose srityse premija taip pat skirta Sauliui Klimašauskui už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos teko Ryčiui Ambrazevičiui už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ ir Daliai Klajumienei už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Fizinių mokslų srityje už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“ apdovanoti Mifodijus Sapagovas, Raimondas Čiegis ir Artūras Štikonas. Šioje srityje dar vieną mokslo premiją gaus Leonas Valkūnas už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija nebuvo skirta.

Mokslo premijoms gali būti siūlomi ne anksčiau kaip per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.

Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau kaip prieš metus iki dokumentų premijai gauti pateikimo komisijai.

Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai.

Eksperimentinės – socialinės ar kultūrinės – plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais.