Patekimas ant molo ribojamas vykdant bangolaužių rekonstrukcijos projektą. Planuojama, kad atnaujintas šiaurinis molas visuomenei bus atvertas spalio mėnesį.

Rekonstrukcijos darbus vykdantys rangovai pradės šiaurinio molo dangų bei komunikacijų tvarkymo darbus, tad siekiant maksimaliai užtikrinti saugumą šiaurinis molas Melnragėje laikinai uždaromas.

Uosto vartų rekonstrukcijos metu yra sustiprinami esami pietinis ir šiaurinis bangolaužiai, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės.

Įgyvendinant projektą bus atnaujintos šiaurinio molo dangos, gyventojų patogumui atsiras daugiau galimybių – ant molo Smiltynėje bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.

Uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ ir Belgijos bendrovės „Herbosch – Kiere N.V.“ konsorciumas.

Pradžioje buvo pranešta, kad nuo šio penktadienio klaipėdiečių ir miesto svečių pamėgta pasivaikščiojimo vieta – Šiaurinis molas – dėl rekonstrukcijos bus uždarytas maždaug trims mėnesiams.

Planuota po atnaujinimo darbų, nuo spalio, bangolaužį vėl atverti visuomenei.

Pradžioje Uosto direkcija pranešė, kad bangolaužius rekonstruojantys rangovai pradeda molo dangų bei komunikacijų tvarkymo darbus.

Tad dėl poilsiautojų saugumo Šiaurinis molas Melnragėje esą laikinai uždaromas.

Vis dėlto penktadienį informuota, kad patekimas ant bangolaužio Melnragėje kol kas nebus laikinai ribojamas, nes vyksta parengiamieji rekonstrukcijos darbai.

Nuo kada bus apribotas patekimas ant bangolaužio, ketinama pranešti artimiausiu metu.

Bangolaužiai skirti uosto įplaukos kanalui nuo išorinių jūros veiksnių saugoti.

Tačiau per daugybę metų jie įgijo ir socialinę funkciją – tapo klaipėdiečių bei miesto svečių traukos objektais.

Maža to, ant Šiaurinio molo atsirado ir mažosios architektūros objektų – skulptūra "Pasivaikščiojimas su žuvimi", inkaras, skirtas žuvusios jachtų įgulos nariams – jūrų skautams pagerbti bei mažiausiai šešios savavališkai pritvirtintos atminimo lentelės negrįžusiesiems iš jūros.

Uosto direkcijos atstovus rangovai patikino, kad neplanuoja demontuoti nei skulptūros, nei atminimo lentų.

Esą numatyta darbus vykdyti taip, kad būtų apsaugota ir minėta skulptūra, ir kiti objektai.

Rekonstrukcijos metu, nekeičiant jų konfigūracijos, bus sustiprinami bangolaužiai – pietinis Smiltynėje ir šiaurinis Melnragėje.

Abu bangolaužiai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės.

Po rekonstrukcijos gyventojų patogumui ant molo Smiltynėje bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.

Uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos ir Belgijos bendrovių konsorciumas.

Darbus vykdantys rangovai pradeda šiaurinio molo dangų bei komunikacijų tvarkymo darbus, tad siekiant maksimaliai užtikrinti saugumą, šiaurinis molas Melnragėje laikinai uždaromas. Planuojama, kad nuo spalio mėnesio bangolaužis vėl bus atvertas visuomenei.

„Deja, taip jau būna, kad visiems žmonėms tarnaujantiems dalykams: pastatams, gatvėms ir netgi, atrodo, nepajudinamiems statiniams, tokiems kaip molai, yra reikalingas remontas. Jis sukelia laikinus nepatogumus, bet naujai atgyja, kad džiugintų ilgą laiką vėliau“, – pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot jo, šiaurinis molas po remonto pasitiks lankytojus gražesnis, naujesnis ir „dar labiau trauks pasivaikščioti juo klaipėdiečius ir svečius“.

Pagrindinė bangolaužių funkcija – saugoti uosto įplaukos kanalą nuo išorinių jūros veiksnių. Tačiau daugybę metų jie turi ir socialinę funkciją – bangolaužiai yra klaipėdiečių bei miesto svečių traukos objektai.

Po rekonstrukcijos ant molo Smiltynėje bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.

Rekonstrukcijos metu yra sustiprinami esami pietinis ir šiaurinis bangolaužiai, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės.

Uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ ir Belgijos bendrovės „Herbosch – Kiere N.V.“ konsorciumas.

Atrado įamžinimo vietą

Išorinėje Šiaurinio molo pusėje, kur, esant ramiam orui, betono briauna įmanoma prieiti, buvo pritvirtintos dvi lentos, vienos jų buvusią vietą liudija tik likę klijai, veikiausiai pačią lentą nuplovė bangos, o kita – gelsvai rusvo marmuro – dar kabo.

Ji skirta turbūt ne kokiam nors konkrečiam žmogui, bet galbūt visoms stichijos aukoms.

Ant lentos yra išraižytas prasmingas lotyniškas užrašas "Aeterna Memoria".

Be to, vidinėje molo pusėje atsirado dar dvi naujos metalinės lentelės (dabar jų jau iš viso yra šešios).

Naujosios skirtos prieš beveik 20 metų prie molo nuskendusio jauno vaikino atminimui bei jūroje prieš penkerius metus per žvejybą pradingusiam aistringam žvejui iš Kauno.

Dienraščio žiniomis, atminimo ženklus visai netrukus gali tekti pašalinti, nes oficialiai dėl jų pritvirtinimo į Uosto direkciją nebuvo kreiptasi ir nederinta.

O bangolaužiai yra Valstybinio jūrų uosto direkcijos turtas.

Kol kas renovuojamas tik Pietinis molas, tačiau netrukus ateis ir Šiaurinio eilė. Jį atnaujinant teks nuimti ne tik čia esančią skulptūrą "Pasivaikščiojimas su žuvimi", bet ir inkarą bei atminimo lenteles, kurių vien per pastaruosius metus radosi ne viena.

Kario kūno nesurado

Viena naujausių lentelių, kurioje dar išraižyta "Tragiškai žuvusiam Andriui Simonaičiui (1982 12 26 – 2002 02 17) atminti", atsirado visai neseniai. Ant jos yra ir kryžius.

19-mečio vaikino žūtis susijusi su beveik prieš 24 metus prie Šiaurinio molo nuskendusiu ir pusiau nugrimzdusiu krovininiu laivu "Rudolf Breitscheid".

Nuo betoninių luitų iki griuvenos ilgą laiką tįsojo du lynai, kuriais jaunuoliai neretai ropšdavosi į laivo liekanas ir taip rizikavo gyvybėmis.

Lipdamas jais esą "atsisveikinti su jūra" 2002 m. vasarį žuvo ir tarnybą Lietuvos kariuomenėje bebaigiąs vilnietis A.Simonaitis. Jo kūno Baltija taip ir neatidavė.

2002 m. vasario 18 d. tuometis dienraščio "Klaipėda" žurnalistas Romualdas Pauliukevičius rašė: "Į Melnragėje esantį karinių jūrų pajėgų jūros stebėjimo postą grįžo karys ir pranešė, kad nuskendo jo draugas. Dvidešimtmečiai vilniečiai R.R. bei A.Simonaitis baigė privalomąją tarnybą ir šiandien turėjo grįžti namo. Abu šauktiniai gyveno ten pat Melnragėje, netoli Šiaurinio molo esančiose kareivinėse. Apie 15 val. jie savavališkai išėjo ant molo, nes Andrius norėjo "atsisveikinti su jūra". Kaip vėliau pasakojo R.R., jo draugas lipo lynais į seniai nuskendusio vokiečių laivo korpusą, kvietė įkandin lipti ir jį, bet R.R. atsisakė, nes nemoka plaukti. Tuo metu buvo vėjuota, į krantą ritosi didelės bangos. Viena jų uždengė laivo nuolaužas ir ant molo likęs karys pamatė, jog A.Simonaičio ant jų nebėra. Grįžęs karys buvo ištiktas šoko, iki tyrimo pabaigos paliktas tarnyboje, yra stebimas medikų. Apie nelaimę buvo informuota policija bei prokuratūra. Kariškių narai ieškojo dingusiojo kūno, bet nesėkmingai. Įvykį tiriantys pareigūnai neabejoja, jog tai nelaimingas atsitikimas, nes abu kariai gyveno draugiškai, abu ruošėsi išvykti į namus."

Kai kurių jūroje žuvusiųjų artimieji linkę savarankiškai, net ir nelegaliai, įamžinti nuskendusiųjų atminimą ne oficialiame memoriale, o ant molo.

Žvejį pasiglemžė stichija

Dar viena neseniai atsiradusi lentelė su išraižytu žvejybiniu kateriu ir užrašu "Almantas Izokaitis (1970–2017). Žmogus bejėgis, gamta – visagalė!" primena kadaise tragiškai pasibaigusią žūklę.

Prieš penkerius metus, vasario 8 d., Baltijos jūros bangose pražuvusį kaunietį A.Izokaitį bičiuliai apibūdino, kaip vieną geriausių šalies žvejų.

A.Izokaitis su draugu žvejoti iš Klaipėdos į atvirą jūrą išplaukė ankstų šeštadienio rytą ir planavo grįžti temstant.

Kai artimiesiems nepavyko užmegzti su vyrais ryšio, jie paprašė pasieniečių pagalbos.

Su žvejais nepavyko susisiekti ir Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro darbuotojams.

Tik vėliau paryčiais jūroje, apie 20 kilometrų nuo kranto, pastebėtas apvirtęs septynių metrų ilgio plastikinis kateris su ant jo esančiu žmogumi – Almanto bičiuliu, pačiam A.Izokaičiui likimas nebuvo toks gailestingas.

Žvejys dingo bangose apvirtus kateriui, jam veikiausiai pristigo jėgų grumtis su jūra, nes vandens temperatūra siekė vos kelis laipsnius šilumos.

Praėjus maždaug 18 val. nuo paieškos pradžios, ją nuspręsta nutraukti. Vyro kūnas irgi nerastas.

Perspektyva: jau visai greitai, kai bus atnaujinamas Šiaurinis molas, teks nukelti ir skulptūrą "Pasivaikščiojimas su žuvimi", taip pat – inkarą bei atminimo lenteles, kurių per pastaruosius metus čia radosi ne viena. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Marato mirtis jūroje

Kiek anksčiau, prieš dvejus metus, šalia simbolinio inkaro, skirto burlaivio "Budys" žūčiai atminti, atsirado metalinė lentelė su užrašu "Maratas 1932–1989, DŽTŠ "Vytautas Putna", menantis prieš daugiau nei tris dešimtmečius įvykusią kraupią žvejybinio tralerio tragediją.

"Vytautą Putną" – didįjį žvejybinį tralerį šaldytuvą 1989-ųjų gruodį Biskajos įlankoje ištiko baisi nelaimė.

Per gaisrą, kuris apėmė visą laivą, žuvo du žmonės – virėja Galina Misniakova ir pirmasis kapitono padėjėjas Maratas Vitas. Jam, šokant į gelbėjimosi valtį, sustojo širdis, o virėja sudegė gyva.

1932 m. gimusio Marato vardas neįprastas šalia lietuviškos pavardės, nes tarpukario Lietuvoje vargiai būtume radę bent vieną Maratą.

Su klaipėdiečiais kalbantis apie M.Vitą, vienas jūrų kapitonas prasitarė, kad jis buvo garsaus revoliucionieriaus ir antinacisto, SSRS didvyrio Juozo Vito-Valūno (1899–1943) sūnus.

Dingusieji be žinios

Dar viena kukli atminimo lentelė ant Šiaurinio molo atsirado beveik prieš septynerius metus.

Ji skirta 2014-ųjų vėlyvą rudenį iš jūros negrįžusiems žvejams Gintarui ir Igoriui. Nelaimė įvyko spalio 24-osios pavakarę.

7 m ilgio žvejybinis laivas išplaukė žvejoti. Jame buvo kapitonas ir dar vienas žvejys. Vienam – 45-eri, kitam – 48 metai.

Vyrai gavo signalą, jog artėja štormas, todėl pasuko Klaipėdos uosto link. Plaukdami dar pamojavo kitų laivų įguloms.

Kai iki uosto vartų liko maždaug dvi jūrmylės (beveik 4 km), laivas ir jame buvę vyrai mįslingai dingo.

Paieška rezultatų nedavė, o vyriškiai buvo pripažinti dingusiais be žinios.

Daugiau nei po metų ant molo atsirado juos įamžinusi lentelė.

Lakūną prarijo bangos

Prieš septynerius metus Baltijoje žuvo nedideliu lėktuvu AN-2 skridę lakūnai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis.

Iš Švedijos į Klaipėdą skridęs lėktuvas iki šiol nežinomomis aplinkybėmis nukrito į Baltiją.

AN-2 pavyko surasti jūros dugne, jo viduje aptiktas ir A.Mačiulio kūnas, kuris buvo iškeltas ir palaidotas.

A.Selmistraitis nerastas iki šiol. Nors jo likimas nežinomas, tarptautinė šio piloto paieška po kurio laiko buvo nutraukta, o jis pripažintas mirusiu.

Praėjus metams po tragedijos, ant Šiaurinio molo atsirado mažytė metalinė plokštelė, skirta pilotui A.Selmistraičiui atminti.

Joje išraižytas lėktuvo AN-2 siluetas, užrašyta "Alvydui" ir žūties data "2015 05 16".

Dramą mena inkaras

Viena dramatiškiausių nelaimių, kurią primena simbolinis inkaras ir marmuro lentelė ant šio molo, yra prieš 86 metus įvykusi burlaivio "Budys" tragedija.

1933 m. liepos 15 d. Baltijoje siautė audra. "Budys" ruošėsi į Liepoją. Apie 50 m iki Šiaurinio molo galo didelė banga apsuko laivą priekigaliu į vėją, ir staiga nebepavaldžią vairui jachtą bangos ir vėjai nešė link Šiaurinio molo.

Grąžinti laivą į kursą ir spėti įsibėgėti nepavyko, kapitonas B.Krištopaitis įsakė užsidėti gelbėjimosi liemenes ir nuleisti inkarą.

Inkaras neužsikabino, vilkosi dugnu. V.Amulevičius, E.Jasiukevičius ir V.Šidlauskas neišlaikė įtampos ir, nepaklusę kapitono įsakymui, puolė į vandenį ir dingo mūšoje.

Tuoj po to didžiulė banga pakėlė laivą ant molo akmenų, ir jis su garsiu braškesiu lūžo. "Budžio" ir trijų įgulos narių žūtis buvo labai skausminga visai buriuotojų bendruomenei.

Laivo žuvimo vietoje ant molo pastatytas inkaras ir atminimo lenta.

Kuria savo memorialą?

Per pastarąjį šimtą metų nuskendo beveik 30 Lietuvos laivų ir jūros bangos pražudė beveik 400 žmonių.

Tokių tragedijų nutinka kone kasmet, būtent todėl kiekvienos Jūros šventės metu į Baltijos bangas nuleidžiami atminimo vainikai. Taip klaipėdiečiai prisimena tuos, kurių kapu tapo jūra.

Prieš dešimt metų netoli Jūrų muziejaus pastatytas 12 m aukščio paminklas "Albatrosas" irgi skirtas žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti.

Granitinėse plokštėse iškalti į jūrą išplaukusių, tačiau iš jos negrįžusių šalies jūrininkų, žvejų, buriuotojų vardai, pavardės ir nuskendusių laivų pavadinimai.

Vis dėlto kai kurių jūroje žuvusiųjų artimieji linkę savarankiškai, kad ir nelegaliai, įamžinti nuskendusiųjų atminimą ne oficialiame memoriale, o ant molo, virstančio savotiška, ne visai legalia atminties siena, kuri dėl renovacijos greitu metu gali būti panaikinta.

Dėl šios priežasties dieną Kaune prie kai kurių prekybos centrų buvo kilę incidentų. Žmonės pyko, kad negali patekti į vidų dėl galimybių paso neturėjimo.

Prie vienos „Rimi“ parduotuvės net teko kviesti policiją, nes vyras, neturintis galimybių paso, ėmė stumdyti apsaugos darbuotoją.

Žmonės, neturintys reikiamų dokumentų, nukreipiami į kitas arčiausiai esančias prekybos tinklų parduotuves. Vaikai iki 16 metų, laikantis Vyriausybės nurodymų, įleidžiami be galimybių paso.

Baigiantis darbo dienai portalas kauno.diena.lt apsilankė prie mieste esančių didžiųjų prekybos centrų – „Akropolio“, „Molo“, Pramonės pr. „Maximos“, „Savo“ ir pasižiūrėjo, ar prie įėjimo į  parduotuves dėl galimybių pasų tikrinimo susidarė eilės.

Niekur nebuvo jokių didesnių eilių. Pirkėjai, norėdami patekti į prekybos centrus, laiko visiškai nesugaišo.

Prie prekybos centro „Savas“ prie galimybių pasų tikrintojų nereikėjo visiškai laukti. Taip buvo ir prie vieno, ir prie kito įėjimo. Apsaugos darbuotojui padavus popierinį galimybių pasą, jis paėmė jį, pasižiūrėjo ir nieko neskanavęs grąžino. Jei su tuo pačiu popierėliu būtų ėjęs koks Jonas ar Petras, o ne Marytė, būtų ramiausiai praėję ir jie.

Įsigaliojus naujai tvarkai parduotuvėse, kur pirkėjai gali apsipirkti tik su galimybių pasu, kaukių dėvėjimas išlieka rekomendacinio pobūdžio. Prekybos centre „Savas“ be kaukių pamatėme tik tris moteris. Kiti lankytojai dėvėjo kaukes.

„Ten yra toks ypatingo tikslumo pozicionavimo prietaisas. Šiais laikais turbūt visi žinome, kas yra GPS. Bet ši sistema turi tam tikrą paklaidą. Pavyzdžiui, telefone – kokių dviejų metrų. Labai tiksliu GPS’u galima pamatuoti plius minus dešimt – dvidešimt centimetrų tikslumu“, – aiškino uosto gilinimo rangovo atstovas Algirdas Žukauskas.

Šis prietaisas gerokai tikslesnis, jo paklaida – vos vienas centimetras.

„Veikia šiek tiek kitokiu principu nei įprasti GPS, kurio gal ir aš nesugebėčiau labai tiksliai paaiškinti“, – juokėsi A.Žukauskas.

Prietaisas padeda nustatyti tikslią vietą, kur turi būti statomi atraminės sienos vamzdžiai.

„Atraminė sienutė susideda iš vamzdžių ir vadinamojo špunto – tokio lakštinio plieninio įlaido. Kas tris metrus išdėstome vamzdžius. Tarp jų įleidžiame tą plieninę „lentą“. Be galo svarbu tiksliai pozicionuoti vamzdį, kad jis „atsistotų“ į koordinatę, kuri nurodyta projekte“, – pasakojo rangovo atstovas.

Prietaisą iš Vokietijos atsigabeno viena uosto gilinimo darbus atliekančių įmonių.

„Sienutę įgramzdinsime, ir tada bus galima gilinti uosto kanalą. Sienelė bus puslankiu apie šiaurinį ir pietinį bangolaužius“, – paaiškino A.Žukauskas.

Baigus darbus šiauriniame mole, įrenginys bus perkeltas į pietinį.

Uosto gilinimo darbams naudojami ir kitokie prietaisai – povandeniniai zondai, taip pat skraidyklės.

„Dronais skraido belgų įmonė, kuri dėlioja tuos akmenis tetrapodus ir paskui matuoja, kiek padeda, kiek trūksta“, – sakė A.Žukauskas.

Šiuo metu vykdomi laivybos kanalo gilinimo iki 15 metrų gylio darbai.

Iki 2023-iųjų planuojama kanalą pagilinti dar – iki 15,5–16 metrų.

Dar po metų tikimasi pratęsti darbus, kad būtų pasiektas 17–17,5 metro gylis.

„Kodėl nedirba prekybos centras „Molas“? Nėra jokios informacijos“, – domėjosi skaitytoja Laura.

„Molo“ valdytoja Indrė Januševičiūtė portalo žurnalistams patvirtino, kad prekybos centras išties uždarytas.

„Šalyje įsivyravus sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, kai iškritęs sniegas muša dešimtmečio rekordus, imamės visų atsargumo priemonių ir laikinai stabdome prekybos centro „Molas“ Kaune veiklą“, – situaciją komentavo I. Januševičiūtė.

„Su didele atsarga įvertinę susidariusias drėgno sniego apkrovas tenkančias pastato stogo konstrukcijai, ir nenorėdami sukelti bent menkiausią riziką prekybos centro lankytojų ir darbuotojų saugumui, organizuojame sniego valymo darbus. Darbą atnaujinsime, kaip sumažinsime sniego kiekį ant stogo. Visų lankytojų atsiprašome už laikinus nepatogumus“, – teigė „Molo“ atstovė.

Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties atstovė, pranešimas apie asmenį, kuriam reikia medikų pagalbos, buvo gautas 14.14 val. 

„Žmogui įvyko klinikinė mirtis. Vyras buvo sėkmingai atgaivintas ir dabar transportuojamas į Kauno klinikas. Iš pradžių gaivino praeiviai, tada perėmė medikų brigada“, – sakė medikų atstovė.

Kauno „Molo“ valdytoja Indrė Januševičiūtė vėliau teigė, kad gruodžio 31 dieną apie 14.06 val. buvo iškviesti medikai, kadangi klientui pasidarė silpna.

„Iki kol atvyko medikai asmenį gaivino prekybos centro apsaugos darbuotojai“, – teigė I. Januševičiūtė.

Pasak Kauno apskrities pareigūnų, pranešimas apie nelaimę K. Baršausko gatvėje gautas 06.37 val.

Informuota, kad lengvasis automobilis „Audi“ partrenkė moterį, gimusią 1951 metais.

Atvykus medikams nukentėjusioji išvežta į gydymo įstaigą apžiūrai.

Pirminiais duomenimis, pėsčioji buvo kliudyta eidama ne per perėją.

Be plano strigs darbai

Šiuo metu daugelyje rytinės Baltijos uostų vyksta arba yra planuojamas jų gilinimas, molų pertvarkymas, krantinių atnaujinimas ar naujų terminalų įrengimas.

Ne išimtis ir Klaipėdos uostas. Čia kitais metais planuojama pradėti ne tik tvarkyti molus, bet ir tvirtinti Kuršių nerijos krantą, gilinti uosto laivybos kanalą iki didžiausio 17–17,5 m gylio.

Nuo 2013 iki 2018 m. į Klaipėdos uostą buvo investuota per 215 mln. eurų, o iki 2022 m., įskaitant ir šiuos metus, ketinama investuoti apie 470 mln. eurų.

Didžiausios pinigų sumos kaip tik numatytos gilinimui ir molams tvarkyti.

Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas tvirtinti Klaipėdos uosto bendrasis planas. Nesant tokio plano dalis uosto vystymo darbų jau dabar stringa. Naujasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, jog sieks, kad planas būtų patvirtintas ir būtų užtikrintas Klaipėdos uosto konkurencingumas.

„Jeigu stovėsime vietoje, neinvestuosime, nežiūrėsime toliaregiškai, uostas gali prarasti pozicijas tarptautinėse rinkose“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.

Jeigu stovėsime vietoje, neinvestuosime, nežiūrėsime toliaregiškai, uostas gali prarasti pozicijas tarptautinėse rinkose.

Rekonstrukcija Ventspilyje pigesnė

Apie pradėtus vykdyti svarbius pertvarkymo darbus neseniai paskelbė vienas iš pagrindinių Klaipėdos konkurentų – Ventspilio uostas.

Jame rekonstruojamas beveik dviejų kilometrų ilgio šiaurinis molas. Jo rekonstrukciją planuojama baigti iki 2020 m. Ji kainuos apie 13 mln. eurų. Stiprinama molo konstrukcija, dedami nauji tetrapodai, bus naikinamas molo kelias.

Pernai buvo rekonstruotas Ventspilio uosto pietinis molas.

Abiem molams rekonstruoti dalis pinigų buvo skirta iš ES fondų. Bendra Ventspilio molų rekonstrukcijos kaina – apie 18 mln. eurų. Iš jų 13 mln. eurų skirta iš ES paramos.

Ventspilio uosto molai statyti daugiau nei prieš 100 metų. Paskutinį kartą jie buvo remontuoti prieš 40 metų.

Skirtingai nei Klaipėdoje, Ventspilio uosto nereikia gilinti iki 17 m, nes čia toks gylis jau yra. Taip pat nereikia įrengti papildomų molų stiprinimo sienelių. Todėl molų rekonstrukcija Ventspilyje kainuos pigiau nei Klaipėdoje.

Ventspilio uostas yra paskelbęs apie maždaug 100 ha naujos teritorijos įsisavinimą prie jūros tarp dabartinio uosto ir naftos talpyklų. Šis uostas kviečia investuoti ir į 700 ha laisvosios uosto zonos teritoriją. Pranešta, kad šioje zonoje statomos žuvų pašarų ir elektroninių gaminių gamyklos.

Orientyras – baltarusiški kroviniai

Didžiausias Klaipėdos uosto konkurentas regione yra Rygos uostas. Jis pernai baigė giliavandenių krantinių statybas Krivų saloje. Tai buvo didžiausias Rygos uosto projektas po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo. Iš Rygos senamiesčio į Krivų salą iškelta anglių krova.

Rygos uostas pertvarkys buvusią senamiesčio anglių terminalo teritoriją. Ketinama plėsti keleivinių keltų, kruizinės laivybos infrastruktūrą.

Rekonstruoti ir Rygos uosto molai, statyti dar XIXa. Šiemet iki rugsėjo Rygos uoste baigtas molų betonavimas, pakeista dalis plokščių, sutvirtintas molų pagrindas.

Rygos uoste patvirtinta nauja 2019 – 2028 m. pertvarkymo programa. Bus siekiama pritraukti į uostą naujų krovinių. Investuotojai skatinami kurti naujas gamybos įmones, logistikos centrus. Rygos uostas itin aktyviai pasirašinėja įvairias ketinimų ir bendradarbiavimo sutartis su galimais klientais iš Baltarusijos, siūlo paslaugas ir teritorijas uoste Kinijos, Kazachstano verslui. Rygos uostas rengiasi nuvilioti dalį krovinių iš Baltarusijos, kurie kraunami Klaipėdos uoste.

Rygos uostas rengiasi nuvilioti dalį krovinių iš Baltarusijos, kurie kraunami Klaipėdos uoste.

Nuo 2009 iki 2017 m. Rygoje į uosto vystymą investuota 272 mln. eurų. Iš jų į Krivų salos projektą 136,5 mln. eurų. 64 mln. eurų buvo investuota į laivybos kanalo tobulinimą

Nuo 2019 iki 2028 m. planuojama apie 250 mln. eurų investicijų. Iš jų apie 60 mln. eurų į gilinimą ir laivybos kanalo tobulinimą, 50 mln. eurų į naujų krantinių statybą, po 40 mln. eurų į naujų dambų įrengimą uosto viduje bei logistikos centrų plėtrą, 25 mln. eurų į uosto geležinkelius, po 10 mln. eurų skirti uosto keliams tvarkyti, naujoms laivų energetinėms sistemoms įrengti.   

Rygos uosto strategijoje numatoma, kad ji visiškai neteks Rusijos krovinių. Nepaisant to, pagal optimistiškiausią scenarijų, Rygos uosto krova nuo 34 mln. tonų 2017 m. turėtų išaugti iki 47 mln. tonų 2028 m. Augimas siejamas su Baltarusijos kroviniais, kuriuos, tikimasi, pavyks pritraukti konkuruojant su Lietuvos ir Lenkijos uostais.