„Darbas dėl darbo, kai produktas pigesnis nei jo pagaminimas ir valstybė finansuoja“, –  aiškino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anot ministro, mažiau bus teršiama ir aplinka.

„Aš labai nemėgstu grynų pinigų, nes po to jie kišenėse pasimeta“, – sakė S. Gentvilas.

Du trečdaliai kasmet nukaldinamų monetų net nebegrįžta į apyvartą.

„Būna pilnos kišenės ir nėra kur dėti. Dar truputį neprimatau, tai visai...“ – pasakojo gyventojas.

„Kaip bus, taip priprasime. Man kol kas nemaišo“, – teigė moteris. 

Smulkiomis monetomis bus galima atsiskaitinėti ir kitąmet, tačiau, kad likusios pamažu išnyktų, galutinė prekių ir paslaugų kaina bus apvalinama.

„Kaip jie suskaičiuos be tų vieno ir dviejų centų? Kokia ta matematika pasidarys?“ – klausė moteris.

Jei suma baigsis vienetu arba dvejetu, taip pat šešiais arba septyniais centais – bus apvalinama į mažesnę pusę. Atitinkamai iki nulio arba penkių centų.

Jei suma baigsis trejetu ir ketvertu arba aštuonetu ir devynetu – į didesnę pusę. Atitinkamai iki penkių arba dešimties centų. Apvalinama bus tik atsiskaitant grynaisiais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau žmonės nerimauja – ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?

„Vėl nebus mūsų naudai apvalinama. Kaip ir su lito keitimu buvo. Gavosi atvirkštinė reakcija. Lygiai tas pats bus ir čia“, – prognozavo kita moteris.

„Jeigu išvažiuotume iš Vilniaus burbulo į regioną, tai pamatytumėme, kaip žmonės centą prie cento deda, kad nusipirktų kažkokį produktą“, – tikino Seimo narys Valius Ąžuolas.

Vieno ir dviejų centų monetų jau yra atsisakiusios šešios euro zonos valstybės: Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Slovakija.

Anot Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, kainos dėl apvalinimo keistis neturėtų. Jas reikšmingiau veikia kiti dalykai.

„Kontroliuoti galutinę krepšelio kainą tampa nebeįmanoma, ypatingai, kai įsidedi bent vieną sveriamą produktą. Nežinosi, kam bus naudinga krepšelio suma, ar vartotojui, ar prekybininkui“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

„Žmogus visada labiau jaučia, kai jam reikia vieną ar du centus sumokėti daugiau, bet kai jam, pavyzdžiui, suapvalins į kitą pusę, tai jis tą priims natūraliai. Tai erzelys pradžioje bus“, –  prognozavo Seimo narys Algirdas Sysas.

Tam, kad būtų galima apvalinti sumas, iki kitų metų gegužės prekybininkai privalės įsidiegti išmaniuosius kasos aparatus.

„Tarytum apvaliname, bet dėl to vieno suapvalinto cento kasos aparato kvitelyje turės atsirasti dvi eilutės. Iššauks papildomas sąnaudas verslui“, – teigė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė.

Už apvalinimo tvarkos pažeidimus numatyti įspėjimai ir kelių šimtų baudos, o įmonėms – ir iki tūkstančio eurų. Nusižengus pakartotinai – baudos dvigubėtų.

Nuo kitų metų smulkių centų apvalinimą įsiveda ir Estija.

Į pareigūnus besikreipęs asmuo nurodė, kad dingo sidabrinės ir euro centų monetos, galbūt ir sidabriniai žiedai.

Pareigūnų suvestinės duomenimis, birželio 24 dieną apie 7 val. pastebėta, kad iš buto dingo maždaug 200 vnt. galbūt sidabrinių monetų, apie 1000 vnt. į albumus sudėtų euro centų monetų ir 4 vnt. veikiausiai sidabrinių žiedų.

Žala siekia 3620 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„Tikslinga apvalinimo įvedimą Lietuvoje derinti su išmaniųjų kasos aparatų reforma – tada, kai jau ji bus užbaigta (...) –  2025 metų gegužės pirma diena. Po tos datos ir galėtų įsigalioti apvalinimas, kai visi verslo subjektai bus pasikeitę kasos aparatus“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.

LB atstovė pabrėžė, kad dabar sertifikuojami ir diegiami kasos aparatai, kuriuose jau numatyta techninė apvalinimo galimybė.

„Ji būtų aktyvuojama atskiru sprendimu, kai bus priimtas įstatymas ir įsigalios apvalinimas“, – teigė E. Lisinskaitė.

LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi (Kunijoši) sako, jog apie 70 proc. vieno ir dviejų centų monetų nebegrįžta į centrinį banką.

„Apie 30 proc. negrįžta kitų monetų, o vieno ir dviejų centų negauname atgal apie 70 proc. Vienuolika vagonų jau išbarstyta. Vieną-du kartus panaudojami ir jie nebegrįžta atgal“, – teigė A. Kuniyoshi.

„Gaunasi, kad tos monetos yra vienkartinės“, – pridūrė ji.

E. Lisinskaitės teigimu, apyvartoje dabar yra apie 770 tonų vieno ir dviejų centų monetų: „Nuo euro įvedimo gyventojai šių monetų yra praradę beveik už 2,5 mln. eurų“.

Gaunasi, kad tos monetos yra vienkartinės.

Siūloma, kad kainų apvalinimas prekybos vietose, degalinėse būtų galimas tik atsiskaitant grynaisiais, jis būtų taikomas ne kiekvienai prekei, o pirkinių krepšelio galutinei sumai. Tačiau apvalinimas nebūtų taikomas atsiskaitant kuponais arba grynaisiais mokant per tarpininkus, pavyzdžiui, atsiskaitant už komunalines paslaugas.

Įmonių tarpusavio sandoriams tai negaliotų, kaip ir internetinei prekybai, nes būtų atsiskaitoma ne grynaisiais.

Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.   

Šešios ES valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma apvalinama.

Nuo 1953 m. valdžiusi Elžbieta II išgyveno nemenkas vizualines transformacijas. Nors ir liko ištikima savajam stiliui, o dešimtmečiais nekeista šukuosena kūrė lengvai atpažįstamą siluetą, jos valdymo laikotarpiu buvo sukurti penki oficialūs portretai: kiekvienas atspindėjo neišvengiamą karalienės senėjimą.

Iš pradžių monetas puošė jaunatviškas nė 30-ies neturinčios karalienės portretas. Jis buvo atnaujintas 1968, 1985, 1998 ir 2015 m. Teoriškai britai dar ir šiandien savo taupyklėse gali rasti monetų su visais skirtingais Elžbietos II portretais, nors dalis jų yra ant įvedus dešimtainę sistemą nustojusių galioti šilingų, fartingų ir kronų.

Simbolis: atidžiau įsižiūrėjus į karaliaus profilį, ties ausimi galima išvysti paukštelį. / AFP nuotr. 

Pernai rugsėjį karalienė mirė, o jau gruodį apyvartoje pasirodė pirmosios monetos su naujojo karaliaus atvaizdu. Skirtingai nei motina, visuose penkiuose oficialiuose portretuose žiūrėjusi į dešinę, Karolis III žvelgia į priešingą pusę. Tokia pusių kaita – viena iš senųjų britiškų tradicijų.

Karalienę ant visų monetų buvo galima pamatyti su karūna, tiara ar bent laurų vainiku, Karolis III – kaip ir ankstesni britų karaliai – vaizduojamas be regalijų. Tiesa, karūnavimo proga yra nukaldinta įvairaus nominalo proginių monetų, kuriose jis pavaizduotas su valdžios regalijomis.

Tiesa, būsimojo karaliaus debiutas monetų pasaulyje įvyko anksčiau. Tuoktuvių proga dar 1981 m. tuometis Velso princas Čarlzas buvo pavaizduotas ant 25 pensų monetos, 1998 ir 2008 m. sosto paveldėtojas buvo pagerbtas penkių svarų monetomis atitinkamai 50-ojo ir 60-ojo gimtadienių progomis. Tačiau kiekvieną kartą jis pavaizduotas reverse – pagrindinė monetos pusė liko skirta Elžbietai II.

Naujojo karaliaus portretą, kuris netrukus puikuosis ant pinigų, sukūrė skulptorius Martinas Jenningsas, garsus iškilių rašytojų skulptūrų autorius. M. Jenningsui buvo patikėta sukurti Elžbietos II motinos bronzinį biustą, šiandien eksponuojamą Šv. Pauliaus katedroje Londone.

Nors Karolio III portretas dar plačiai nepaplito, jau sukėlė kalbų. Atidžiau įsižiūrėjus, ties karaliaus ausimi galima įžvelgti įdomią detalę – paukštelį, tarsi norintį kažką pačiulbėti monarchui. Ar tai sąmoningas M. Jenningso sprendimas, ar tik sutapimas, nėra skelbiama. Bet kokiu atveju ši detalė – subtili užuomina apie karaliaus meilę gamtai, nuolat akcentuojamą aplinkosaugos svarbą.

Likus mėnesiui iki karūnavimo ceremonijos, buvo išleistas pašto ženklas su monarcho atvaizdu. Tai – dar viena britų tradicija, puoselėjama jau 183 metus. Ant pirmojo pasaulyje pašto ženklo, išleisto 1840 m. gegužės 1 d., buvo pavaizduota karalienė Viktorija.

Banknotų eilė ateis vėliausiai. Kol apyvartoje pasirodys popieriniai pinigai su naujojo karaliaus portretu, reikia atlikti sudėtingą techninį darbą: pertvarkyti bankomatus, kad jie atpažintų naujojo dizaino pinigus. Todėl banknotai su Karoliu III pasirodys tik kitais metais. Kol susidėvės senieji banknotai, vienu metu apyvartoje bus pinigai ir su Elžbietos II, ir jos sūnaus portretu.

Penkių, dešimties, 20 ir 50 svarų sterlingų banknotų reversas liks nepakitęs – ant jų ir toliau bus pavaizduoti seras Winstonas Churchillis, Jane Ostin, Williamas Turneris ir Alanas Turingas.

„Visa pakrantė būna nusėta pinigais, monetomis. Geriau jau būtų gintaru“, – sakė užkalbinta palangiškė.

Mes, lietuviai, turime įdomią tradiciją – mesti pinigėlį per petį tam, kad čia dar kartą sugrįžtume. Įdomu, kiek tų pinigų gali būti?

„Kai litus keitė į eurus, tai pajūryje buvo pinigų šiukšlynas. Ir aš esu prieš tokią tradiciją mėtyti į jūrą monetas“, – teigė Palangos gyventoja.

Pajūryje žmonės vaikšto apsiginklavę ir metalo detektoriais – ieško ne tik gintarų. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ypač daug monetų jūra išmesdavo į krantą, kai keitėsi valiuta. Žmonės dar ir dabar atsikrato senų pinigų. Jūra grąžina visą šlamštą, kurį poilsiautojai sumeta į ją. Manau, puikiausiai pakaktų po savęs surinkti šiukšles, kad būtų smagu grįžti. Tuomet nereikėtų mėtyti monetų“, – tikino palangiškė.

Vienas centas, penki centai, du centai – daugelis monetų oksidavęsi, net neįžiūrėsi skaičiaus nei išleidimo metų. Ant kai kurių matyti dar 1991-ieji. Gal posakis „pinigai – kaip į balą“ ir gimė iš tos tradicijos mėtyti juos į jūrą.

LB, svarstantis galutinės prekių kainos suapvalinimo idėją, ketvirtadienį rengia diskusiją dėl tokių smulkių centų reikalingumo.

LB siūlo apvalinti iki 5 centų mokant tik grynaisiais, išskyrus tarpininkus

LB Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Ramanauskaitė sako, kad dabar svarstoma kainas iki penkių centų apvalinti nuo 2025 metų gegužės, kai visi kasos aparatai turėtų būti pakeisti į išmaniuosius. 

„Tikslas yra, kad tų 1 ir 2 centų monetų prekybininkams nereikėtų pirkėjui atiduoti atgal kaip grąžos, bet jos lieka teisėta mokėjimo priemonė. Tik jomis nebus duodama grąža. (...) Jeigu bus politinis sprendimas, apvalinimas turi būti įvestas įstatymu“, – BNS sakė B. Ramanauskaitė. 

Pasak jos, apvalinimas mažmeninės prekybos vietose, degalinėse būtų galimas tik atsiskaitant grynaisiais, jis būtų taikomas ne kiekvienai prekei, o pirkinių krepšelio galutinei sumai. Tačiau apvalinimas nebūtų taikomas atsiskaitant kuponais arba grynaisiais mokant per tarpininkus, pavyzdžiui, atsiskaitant už komunalines paslaugas.

„Apvalinimas nebūtų taikomas, nes galioja tas pats atsiskaitymų per tarpininkus principas – tiek „Maxima“, tiek paštas yra tarpininkai tarp kliento ir, pavyzdžiui, šilumos tinklų“, – pabrėžė LB atstovė. 

Įmonių tarpusavio sandoriams tai negaliotų, kaip ir internetinei prekybai, nes būtų atsiskaitoma ne grynaisiais.

B. Ramanauskaitės teigimu, apvalinimas būtų taikomas ir turguose, bet ji abejoja, ar tai bus aktualu: „Turguje nesu mačiusi cento tikslumu nurodytų kainų“. 

Jeigu mokėtina suma būtų, pavyzdžiui, 23 centai, ji būtų apvalinama iki 25 centų tik tuo atveju, jeigu būtų atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Tada suapvalinęs sumą prekybininkas paimtų 25 centus.  

„Apvalinama, atsiskaitant grynaisiais, būtų visada, nepriklausomai nuo to, ar žmogus duotų lygią sumą ar ne, o sprendimų, kaip galėtų būti sprendžiami pavieniai atvejai, kai žmogus su savimi turi pinigų sumą cento tikslumu, dar nėra priimti“, – pabrėžė B. Ramanauskaitė.   

„Jeigu būtų atsiskaitoma kortele, apvalinimas nebūtų taikomas“, – pridūrė LB atstovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad mokant 22 centus, būtų apvalinama pardavėjo nenaudai – iki 20 centų. 

„Vieną kartą galima permokėti tuos du centus, o kitą kartą mažiau, bet ilguoju laikotarpiu šitie skirtumai išsilygina“, – aiškino B. Ramanauskaitė.

Ji pabrėžė, kad taip LB sutaupytų 0,5 mln. eurų – tiek dabar reikia išleisti šių monetų kalimui, transportavimui, saugojimui ir priežiūrai. Be to, slovakų tokia patirtis parodė, kad prekybininkai patiria 15 proc. grynųjų pinigų administravimo kaštus. 

„Tie kaštai, kai apie juos kalbame, kalbame ne tik apie finansinę pusę, bet ir apie žmogiškuosius kaštus – kiek susitaupo  darbo laiko, kai nereikia skaičiuoti monetų dienos pabaigoje, kiek efektyvinamas prekybos ciklas, kai jomis neatsiskaitoma“, – kalbėjo LB atstovė. 

Nauja tvarka gali prieštarauti teisės aktams

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas docentas Algirdas Bartkus įsitikinęs, kad euras yra stipri valiuta ir egzistuoja mažos vertės prekių, kurių kainodarai centai yra svarbūs. 

Nepraeis pro teisininkų akis.

Be kita ko, jis abejoja, ar toks variantas, kad apvalinama būtų visada, atitiks „bazinius teisės aktų reikalavimus“.  

„Nepraeis pro teisininkų akis“, – BNS teigė ekonomistas.

Pasak A. Bartkaus, pereinant prie vis dažnesnio atsiskaitymo ne grynaisiais pinigais, būtų galima nieko nekeičiant mažinti monetų kiekį ir naujų nebekaldinti. Jo teigimu, atsisakius smulkių monetų didžiausią naudą gautų pardavėjai, tačiau ekonomistas abejoja, ar jie jos nori: „Teks ieškoti, kaip iš cento prasimanyti kažkokių ekstra 40 tūkst. apyvartą per mėnesį“. 

Jis abejoja, ar prekybininkai susitaikytų su kainų sumažėjimu 1 ir 2 centais: „Egzistuoja tam tikros negeros rizikos, ne itin malonaus dalyko reikėtų laukti“.

Pasak jo, nutarus riboti 1 ir 2 centų monetų naudojimą, prekybininkai vis tiek neatsisakys psichologinio žaidimo kainodara, tačiau dėl to kils kainos.  

„Dabar jie nustato kainas 1,99 euro ar 2,09 euro. Vėliau kainas pakeis į 2 eurus, 2,05 euro arba 1,95 euro tam, kad būtų išsaugotas psichologiškai priimtinos kainodaros efektas. Tačiau galybė prekių yra, kurių kaina 1,59 euro ar 1,69 euro. Šios kainos būtų apvalinamos ne iki 1,65 euro, kai kainavo 1,69 euro, o arčiau 1,75 euro. Laimėtojomis išeitų tik prekybos įmonės, jų apyvartos būtų šiek tiek didesnės, o pralaimėtojais visi likę vartotojai“, – BNS aiškino ekonomistas.

Pasak A. Bartkaus, pavyzdžiui, kuro kaina nustatoma „imant tris skaičius po kablelio“ ir pirkdamas daugiau, vartotojas gauna naudą.

„Nedideli pralaimėjimai ir nedideli laimėjimai, bet tie laimėjimai yra vartotojų ir jų atsisakyti nereikėtų“, – svarstė A. Bartkus.

Prekybininkams reikšmingo sutaupymo nebus, mažesnis pėdsakas aplinkai

Prekybininkai dar neapsisprendę, koks variantas būtų geriau: apvalinti mokėtiną sumą ar grąžą. 

Lietuvos prekybos įmonių asociacija vadovė Rūta Vainienė sako, kad prekybos centrai, įvertinę 1 ir 2 centų monetų tvarkymo, inkasavimo kaštus, neturi argumentų, kodėl reikia jų atsisakyti, nes atsisakius reikšmingo sutaupymo nebus.

„1 ir 2 centų dalis inkasacijoje yra nedidelė, nereikšminga. Ta inkasacija liktų dėl kitų monetų ir grynųjų pinigų inkasavimo, tai prekybininkai neidentifikavo, kad bendroje inkasacijoje atsirastų reikšmingas kaštų taupymas atsisakius 1 ir 2 centų monetų“, – BNS aiškino R. Vainienė.

Jos teigimu, svarbiausia gyventojams išaiškinti apie apvalinimą: „Kad ne prekybos vietoje vyktų išaiškinimas apie tą apvalinimą“.

Viešosios įmonės „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius įsitikinęs, kad rečiau naudojant monetas, būtų paliekamas mažesnis pėdsakas aplinkai. 

„Mažiau reikia išgauti tų medžiagų, kad tas mažiausios vertės monetas gaminti, transportuoti, vėl iš naujo gaminti... sukti tą ratą. Tolesnis mažinimas nereikalingų medžiagų, esančių rinkoje, būtų sveikintinas aplinkosauginiu požiūriu“, – BNS tvirtino jis.  

Pasak D. Tracevičiaus, tokio nominalo monetos „visiems rinkos dalyviams sukuria tik kaštus“: „Žmonės pameta. Ir ne vieną milijoną kasmet. Tai praradimas“.

D. Tracevičiaus teigimu, svarstomas galutinės kainos apvalinimo pabaigus apsipirkimą variantas neturėtų būti galutinis – po tam tikro laiko būtų galima suapvalinti ir kiekvienos prekės kainą.  

Pasak jo, penkių centų monetos ateityje irgi būtų galima atsisakyti. „Visi automatai – kavos, parkavimo nepriima tokio smulkaus nominalo monetų“, – BNS teigė jis.

D. Tracevičius, be kita ko, pabrėžė ypatingą kontrolės, kad apvalinimu nebūtų piktnaudžiaujama, svarbą.   

Vartotojų atstovas: atsisakyti būtų galima visų monetų

Vartotojų aljansas viceprezidentas Rytis Jokubauskas BNS teigė neturintis esminių prieštaravimų dėl 1 ir 2 centų monetų mažinimo apyvartoje, tačiau pabrėžė, kad svarbiausia yra, kaip ši reforma bus įgyvendinta.

Žmonės pameta. Ir ne vieną milijoną kasmet. Tai praradimas.

„Bet kokia kaina įvykdyti tą pokytį nevertėtų, jeigu nebus rasti sprendimai, kurie tiktų visoms pusėms, nes galutiniam variante nukentės vartotojai“, – kalbėjo R. Jokubauskas.

Jis vis dėlto baiminasi, kad „jau dabar verslas suapvalins kainas į didesnę pusę“, tačiau pabrėžia to požymių nematantis. 

„Tai būtų nenaudinga vartotojams ir norėtume, kad tokio elgesio iš verslo nebūtų“, – BNS teigė R. Jokubauskas.

„Jau yra šalių, kurios yra atsisakiusios ir praktika rodo, kad nieko baisaus neatsitiko. Su šiandieninėmis kainomis 1 ir 2 centų vertė jau nebe tokia, kokia buvo tada, kai įsivedėme eurą“, – pridūrė jis.

Vartotojų aljanso atstovas pritaria siūlomam galutinės kainos apvalinimui mokant grynaisiais: „Atsiskaitant kortele jokių apvalinimų neturėtų būti“.

Jis abejoja, ar būtų galima laikyti žmogaus teisių pažeidimu tai, kad vieniems, kurie mokės grynaisiais, būtų galutinė suma apvalinama, o atsiskaitantiems kortele – ne.

„Gali būti, kad vartotojas, mokėsiantis grynaisiais, gal net mažiau sumokės“, – svarstė R. Jokubauskas.  

„Apvalinimas būtų tiek į vieną pusę, tiek į kitą, todėl mediana liktų ta pati. Ir tada to pažeidimo neturėtų būti, nes vienu atveju apvalinama į didesnę pusę, o kitu – į mažesnę“, – įsitikinęs jis.  

R. Jokubauskas prognozuoja, kad atsisakyti visų monetų būtų galima per kelerius metus. 

LB grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė sako, kad nepaisant išaugusios grynųjų pinigų apyvartos ir toliau  stebima padirbtų eurų banknotų mažėjimo tendencija.

Daugiausia pernai, kaip ir 2021 metais, rasta padirbtų 50 ir 20 eurų nominalo banknotų – jie sudarė atitinkamai 49 ir 15 proc. visų padirbtų banknotų. Tarp padirbtų monetų dominavo 2 eurų nominalas – 87 proc. visų padirbtų monetų.

Padirbtų eurų vertė pernai siekė 62 tūkst. eurų (banknotų – 61,5 tūkst. eurų,  monetų – 462 eurai).

Apie 30 proc. visų padirbtų eurų banknotų sudarė vadinamieji „filmų pinigai“ – dvipusės kopijos be imituotų apsaugos priemonių, kai kurios su užrašais lietuvių arba užsienio kalbomis. Tokius netikrus pinigus lengva atskirti žinant, kokios yra eurų banknotų apsaugos priemonės.

Europos Centrinio Banko duomenimis, euro zonoje pernai rasta 376 tūkst. padirbtų banknotų – 8,4 proc. daugiau negu 2021 metais Beveik du trečdalius visų padirbinių sudarė 20 ir 50 eurų nominalo banknotai.

Tikimybė gauti padirbtą eurą labai maža: euro zonoje 1 milijonui tikrų banknotų tenka trylika vienetų padirbtų, o Lietuvoje šis skaičius dar mažesnis – 5,5 vieneto.

Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų vertė gruodžio 31 dieną buvo beveik 7,48 mlrd. eurų.

Vagystė įvyko 13.30 val. Panevėžyje, Šermukšnių gatvėje.

Išdaužus namo lango stiklą, iš namo pavogti įvairūs alkoholiniai gėrimai, Lietuvos ir užsienio šalių monetos, kardas, Lietuvos banko leidžiami lietuviškų monetų rinkiniai.

Pranešama, kad nuostolis siekia beveik 1,8 tūkst. eurų

Sklypuose K. Vanagėlio gatvėje atrastos ir trys paauksuotos audinių plombos su Anglijos valdovų Tiudorų dinastijos herbu. Visi šie radiniai bus perduoti saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Minėtoje teritorijoje archeologiniai tyrimai buvo atliekami prieš planuojamas daugiabučių ir biurų statybas. Jų metu tirtas Vilniaus senamiesčio pakraščiams nebūdingas itin storas – iki 5,5 metrų gylio – kultūrinis sluoksnis, kurį daugiausia nulėmė natūrali griova tarp aukštų šlaitų.

Pasak „Kultūros vertybių paieškos“ direktoriaus pavaduotojos, archeologės Justinos Dobeikienės, dėl tokio reljefo minėtoje teritorijoje žmonėms nebuvo patogu gyventi, todėl XVI amžiuje ji buvo pradėta tvarkyti.

Čia iš miesto buvo vežamas gruntas, kuriuo buvo užpilta griova. Trijų metrų storio grunto sluoksnyje šią vasarą atrastas didelis kiekis įvairiausių radinių – daugiausia molinių indų ir šildymo krosnių koklių fragmentų bei molinių pypkių.

„Tačiau aptiktas ir neįprastai didelis kiekis monetų. Ankstyviausios jų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio denarai, nukaldinti 1440–1492 metais, taip pat Lenkijos karaliaus Jono Albrechto pusgrašiai ir grašiai, nukaldinti 1492–1501 metais“, – sakė J. Dobeikienė.

„Tyrimų metu surinktas didelis kiekis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto monetų, kurių nominalai labai įvairūs: denarai, dvidenariai, pusgrašiai, grašiai ir kiti. Atskiro paminėjimo vertos retos Žygimanto Augusto keturių grašių monetos su Vyčiu, Gediminaičių stulpais ir valdovo profiliu bei obolų monetos. Be to, aptiktas ir Žygimanto Augusto pusgrašių lobis – vienoje vietoje rasta net 10 monetų“, – pridūrė ji.

Tyrimų metu taip pat rasta apie 100 vienetų XVI-XVII amžiaus švininių audinių plombų, kurios viduramžiais Europoje buvo naudojamos tekstilės gaminiams žymėti.

J. Dobeikienės teigimu, dėl radinių ekspozicijos spręs Nacionalinis muziejus.

Dviejų eurų proginė moneta bus skirta Lietuvos krepšinio 100-mečiui. Kita dviejų eurų proginė moneta bus skirta Erasmus programos 35-mečiui, tai pačiai progai skirtas analogiško dizaino monetas išleis ir kitos euro zonos šalys narės.

Kitąmet bus minima ir Lietuvos banko 100 metų sukaktis, šiai progai įamžinti bus išleistos trys kolekcinės monetos: 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro ir 1,5 euro metalų lydinio. 50 eurų aukso moneta bus pagerbtas ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metis.

Klimato kaitos problematiką Lietuvos bankas pabrėš ir sieks atkreipti į ją dėmesį, išleisdamas kolekcinę monetą „Nėra planetos B“, skirtą gamtos apsaugai. Kita aktuali tema – dirbtinis intelektas, jam bus išleista kolekcinė sidabro moneta.

Bus tęsiamos monetų serijos: planuojama išleisti pasakai „Zuikis Puikis“ skirtas kolekcines 1,5 euro ir 5 eurų monetas iš serijos „Mano pasakos“ ir Suvalkijai skirtą 2 eurų proginę monetą iš serijos „Lietuvos etnografiniai regionai“.

Kaip ir kasmet, bus išleistas numizmatinis apyvartinių eurų monetų rinkinys.