Už turtingo verslininko Dariaus Vaisėtos su bendrais 2009-siais įvykdytą itin žiaurių nužudymą ir jo turto pagrobimą moteris buvo nuteista kalėti 17 metų. Be to, siekiant pasisavinti turtą, planuota nužudyti dar vieną verslininką.

Į laisvę ji paleista likus ketveriems metams iki bausmės atlikimo pabaigos – bausmės atlikimo laikas baigiasi 2026 metų liepą.

Teismo dokumentuose rašoma, kad jauna moteris kelis kartus prašė suteikti jai malonę, tačiau prašymai netenkinti.

Rugsėjo 9 dieną teismas įpareigojo nuteistąją pusmetį nuolat dėvėti apykoję ir naktimis būti namuose.

Teismo nutartis įsiteisėjo, prokuratūra jos neskundė, BNS informavo teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Nutartyje rašoma, kad teismas nustatė, kad M. Elenbergaitė atitinka visas formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas: jau atliko du trečdalius bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, pozityvaus užimtumo renginiuose ir priemonėse, pati kūrė projektus, pateikė idėjas, buvo geranoriška ir rodė iniciatyvą atliekant aplinkos tvarkymo darbus.

Kalėdama sukūrė šeimą

Teismas atkreipė dėmesį, kad atlikdama bausmę M. Elenbergaitė padarė akivaizdžią pažangą – pavyzdingai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, teismo posėdyje parodė, jog savo iniciatyva nusprendė toliau lankytis pas psichologą, kuria realius ateities planus, studijuoja dieninėse studijose.

„Tokiu būdu teismas, įvertinęs tiek nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tiek asmenines nuteistosios savybes, pripažįsta, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistoji gali laisvėje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti“, – rašoma teisėjos Viktorijos Šelmienės nutartyje.

Atlikdama laisvės atėmimo bausmę jauna moteris sukūrė šeimą, šiemet susilaukė kūdikio.

Pasak teismo, nuteistoji savanoriškai ir toliau lanko psichologo kursus, iki gimdymo atlikdama bausmę ir studijavo, ir dirbo, dabar studijuoja, augina dukrą, turi stiprius emocinius ryšius tiek su tėvais, kurie ją nuolatos palaiko, tiek su sutuoktiniu, pavyzdingai vykdė pozityvaus užimtumo priemones.

Nuteistoji kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino, gailisi, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ji sumokėjo visą solidariai priteistą skolą Teisingumo ministerijai, teigia teismas.

Pripažinta, kad nuteistoji atpažįsta problemines gyvenimo sritis, stengiasi apsvarstyti įvairias alternatyvas prieš priimdama sprendimus, sugeba įvertinti savo elgesio pasekmes, išreiškia norą būti visuomenės dalimi, auginti vaiką.

Verslininkas buvo nuviliotas į atokią vietą

M. Elenbergaitė iki bausmės atlikimo dirbo administratore buitine technika prekiaujančioje įmonėje.

Bylos duomenimis, 2009-ųjų balandį tuometinis M. Elenbergaitės sugyventinis Mantas Adomavičius sumanė apvogti D. Vaisėtą.

Su verslininku artimus ryšius palaikiusiai merginai pavesta surinkti informaciją apie D. Vaisėtos name esantį turtą, išsiaiškinti verslininko atvykimo ir išvykimo laiką.

Po vagystės name, siekdamas pagrobti daugiau verslininko turto – pinigus, esančius asmeninėse bei jo bendrovės bankų sąskaitose, – M. Adomavičius suplanavo D. Vaisėtą nužudyti, o surinkti reikalingą informaciją vėl patikėjo M. Elenbergaitei.

2009-ųjų birželio 10-osios vakarą ši mergina įviliojo verslininką į spąstus – į iš anksto numatytą apleistą fermą Vilniaus rajone. Ten jis ir buvo nužudytas.

M. Elenbergaitė nuteista kalėti 17 metų, panašiomis bausmėmis nubausti ir jos bendrai.

Moteris nelaisvėje laikoma jau 12 metų – nuo 2009 metų vasaros, kai buvo sulaikyta įtarus itin sunkiais nusikaltimais – su bendrais įvykdytu turtingo Vilniaus verslininko Dariaus Vaisėtos itin žiauriu nužudymu ir jo turto pagrobimu. Be to, siekiant pasisavinti turtą, planuojama nužudyti dar vieną verslininką.

„Paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį“, – rašoma teisėjos Ievos Gavelytės-Kalytienės nutartyje.

Teisėja mano, kad negalima remtis tik teigiamai nuteistąją charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į jos padarytus nusikaltimus, jų padarymo aplinkybes.

M. Elenbergaitei likus kalėti maždaug puspenktų metų, gruodį Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė, kad vilnietė jau gali būti paleista į laisvę.

Paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Komisija, įvertinusi nuteistosios elgesį atliekant bausmę, jai taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nustatė, kad stebimi reikšmingi teigiami pokyčiai valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nutarė taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad laisvės atėmimo bausmę moteris atlieka Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Atlikdama bausmę aptikta neblaivi

Nuteistoji bausmės atlikimo metu padarė šiurkštų drausmės pažeidimą – grįžo į Vilniaus pataisos namų pusiaukeles namus apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas 0,33 promilės neblaivumas. M. Elenbergaitė teigė, kad toks alkoholio kiekis organizme atsirado pavartojus širdies lašų.

Dėl to atlikusi nuobaudą ji grąžinta į Pusiaukelės namus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.

Pasak Lygtinio paleidimo komisijos, moteris stengiasi, dirba ir yra motyvuota išeiti į laisvę.

Teismo dokumentuose rašoma, kad nuteistoji geranoriškai tvarkė būrio teritoriją bei patalpas, atliko aplinkotvarkos darbus, vykdė trumpalaikius pataisos įstaigos darbuotojų pavedimus. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje, darbdavių charakterizuojama itin teigiamai.

Be to, M. Elenbergaitė išmokėjo teismo priteisto solidaraus ieškinio jai skirtą dalį ieškovams. 

Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius nesutiko su Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu ir jį apskundė.

Jo teigimu, nuteistajai buvo suteikta teisė vykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos ribų, nepraėjus nė metams nuo tokios teisės suteikimo, nuteistoji padarė šiurkštų bausmės atlikimo režimo pažeidimą. R. Jurkevičius mano, kad dar per anksti M. Elenbergaitei taikyti lygtinį paleidimą.

Teismas prokuroro skundą patenkino.

Nutartyje rašoma, kad paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Verslininkas buvo nuviliotas į atokią vietą

M. Elenbergaitė dirbo buitine technika prekiaujančioje įmonėje „Lux pro“ administratore.

Bylos duomenimis, 2009-ųjų balandį tuometinis M. Elenbergaitės sugyventinis Mantas Adomavičius sumanė apvogti D. Vaisėtą.

Su verslininku artimus ryšius palaikiusiai merginai buvo pavesta surinkti informaciją apie D. Vaisėtos name esantį turtą, išsiaiškinti verslininko atvykimo ir išvykimo laiką.

Patekti į jo namą nusikaltėliams nebuvo sunku – raktą sutartoje vietoje šeimininkas palikdavo namus ir jo aplinką tvarkantiems žmonėms. Iš verslininko namo pavogta turto daugiau kaip už 33 tūkst. eurų – laikrodžių, brangių papuošalų, dujinių ir pneumatinių pistoletų.

Pasak prokuratūros, siekdamas pagrobti daugiau verslininko turto – pinigus, esančius asmeninėse bei jo bendrovės bankų sąskaitose, – M. Adomavičius suplanavo D. Vaisėtą nužudyti. Surinkti reikalingą informaciją vėl patikėjo M. Elenbergaitei.

2009-ųjų birželio 10-osios vakarą ši mergina įviliojo verslininką į spąstus – į iš anksto numatytą apleistą fermą Vilniaus rajone. Į D. Vaisėtą paleisti keturi šūviai, aukai suklupus nuo šūvių, jis dar muštas, galva daužyta akmeniu.

Tuomet nusikaltėliai išrengė verslininką ir įmetė į duobę, jo kūnas užpiltas trąšomis ir užverstas akmenimis. Iš aukos pasisavintas laikrodis „Rolex“, auksinis žiedas su šešiais deimantais, fotoaparatas, telefonas, grynieji pinigai – iš viso daiktų už maždaug 26 tūkst. eurų.

Pasinaudojant pagrobtomis bankų kortelėmis, Vilniuje bei Rygoje atsiskaityta už parduotuvėse įgytas prekes, taip pat pinigų paimta iš bankomatų.

M. Adomavičiaus vadovaujama organizuota grupė siekė iki galo ištuštinti D. Vaisėtos asmenines bei jo bendrovės banko sąskaitas, kur pinigų buvo daugiau. Tam tikėtasi pasinaudoti nužudyto verslininko asmens tapatybės kortele bei vienų iš grupės narių panašumu į D. Vaisėtą.

Nusikaltėliai mėgino sudaryti su banku naują sutartį, gauti identifikavimo kodų generatorių ir iš trijų sąskaitų į savąją pervesti didelę sumą, tačiau su banku sudaryti elektroninių paslaugų sutarties apsimetus D. Vaisėta nepavyko.

Pareigūnai nustatė, kad jaunuolių taikiklyje buvo atsiradusi nauja auka – dar vienos bendrovės direktorius, D. Vaisėtos draugas M.Č. Jį taip pat siekta nužudyti ir pagrobti jo turtą. Šiam planui įgyvendinti M. Adomavičius pasitelkė Romaną Mironiuką ir M. Elenbergaitę, paskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis. Mergina vėl turėjo surinkti informaciją apie M.Č. turtą, gyvenimo būdą ir įpročius, atvykimo ir išvykimo iš namų laiką, o vėliau – atvilioti verslininką į iš anksto parengtą vietą, iš kurios pastarasis nebūtų grįžęs.

Pasak prokuratūros, M. Elenbergaitė asmeniškai pažinojo M.Č. Mergina jam nuolat siuntinėjo žinutes, ne kartą lankėsi jo namuose, pareiškė norinti pas jį apsigyventi. Tačiau toks jos elgesys verslininkui sukėlė įtarimų. Tuo metu M. Adomavičius ir R. Mironiukas ieškojo, kur nusipirkti šovinių, Trakų rajone žvalgėsi atokios vietos, tinkamos susidoroti su nauja auka.

2009-ųjų liepos 14-ąją policijos pareigūnai sulaikė M. Adomavičių, R. Mironiuką ir M. Elenbergaitę, dar po kelių dienų – likusius tris organizuotos grupės narius.

Teismo nuosprendžiu M. Adomavičius nuteistas kalėti 19 metų, R. Mironiukas – 18 metų, M. Elenbergaitė – 17 metų ir Laurynas Drūteika – 16 metų.

Plungės gyventojas M. Adomavičius, pareigūnai įvardijamas kaip kraupaus nusikaltimo organizatorius, pats vaikystėje buvo tapęs nusikaltėlių auka. Jis buvo pagrobtas.

Trylikametį grobikai įviliojo į automobilį ir nuvežė į atokią vietą, ten jis buvo pririštas prie sijos, apkrautas lentomis ir paliktas. Kitą dieną vaiko tėvai sulaukė skambučio – už sūnų pareikalauta 10 tūkst. JAV dolerių. Dingusiojo ieškojo artimieji, gausios pareigūnų pajėgos. Jis rastas po dviejų parų, sušalęs berniukas pateko į ligoninės reanimaciją.