„Pasiūlymo atmetimas (...) įrodo, kad „Hamas“ vadovas Gazos Ruože Yahya Sinwaras (Jahja Sinvaras) nenori humanitarinio susitarimo ir grąžinti įkaitus, toliau naudojasi įtampa su Iranu“ ir siekia bendros eskalacijos regione, sakoma „Mossad“ pareiškime, kurį išplatino Izraelio ministro pirmininko biuras.

Karas Gazos Ruože prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.

Per išpuolį „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34, kariuomenės teigimu, žuvusius.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 686 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, teigia teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

Iranas vėlų šeštadienį surengė beprecedentę dronų ir raketų ataką prieš Izraelį, pranešė šios šalies kariuomenė.

Pasak delegacijos šaltinių, „bus dirbama visą parą“. Tikimasi sunkių ir sudėtingų derybų. Spėjama, kad pokalbiai truks nuo vienos iki dviejų savaičių. Tarpininkavimo pastangose be Kataro dar dalyvauja Egiptas ir JAV.

„Hamas“ šaltiniai Libano sostinėje Beirute antradienį pareiškė: „Turime suprasti, kad „Hamas“ negali toliau derėtis, kol palestiniečių tauta yra puolama – kaip vakar, kai izraeliečiai šturmavo Al Šifos ligoninę“. Yra požymių, kad islamistinė organizacija pasitrauks iš derybų, jei šios aplinkybės tęsis. Oficialios „Hamas“ informacijos apie tai kol kas nėra.

„Dar anksti skelbti apie sėkmę. Tačiau esame kupini vilčių. Faktas, kad pokalbiai buvo atnaujinti, yra geras dalykas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Faktas, kad pokalbiai buvo atnaujinti, yra geras dalykas.

„Hamas“ tarpininkams Katarui, Egiptui ir JAV neseniai pateikė naują pasiūlymą. Grupuotė nebereikalauja, kad Izraelis pirmiausiai nutrauktų karą ir tik tada būtų apsikeista pirmaisiais įkaitais ir kaliniais. Remiantis pasiūlymu, islamistai ne tik laikinai nutraukti karinius veiksmus reikalautų tik antrajam įkaitų paleidimo etapui. Taip „Hamas“ priartėjo prie kelių pakopų plano, kurį prieš kelias savaites pateikė tarpininkai ir kuriam Izraelis pritarė, turinio. Tačiau Izraelis, anot žiniasklaidos, ir toliau kalba apie nerealius teroristinės grupuotės reikalavimus.

Izraelio stotis N12 pranešė, kad tarpininkų pateiktas planas, be kita ko, numato 400 palestiniečių kalinių paleidimą mainais į 40 įkaitų. „Hamas“ tuo tarpu reikalauja paleisti 950 kalinių. Teroristinė organizacija taip pat nori pati spręsti, kokius kalinius paleisti, įskaitant ir kalinčius už nužudymą.

Pasak Izraelio TV stoties „Kanal 13“, kraštutiniai dešinieji ministrai Itamaras Ben-Gviras ir Bezalelis Smotrichas pagrasino, jog trauksis iš Benyamino Netanyahu vyriausybės, „jei bus paleista dešimtys rankas krauju susitepusių teroristų“.

Anot šaltinio, Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) ir Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovai turėtų susitikti su Kataro premjeru Tamimu bin Hamadu Al Thani (Tamimu bin Hamadu Taniu). Susitikime taip pat dalyvaus Egipto pareigūnai, pridūrė jis.

„CŽA direktorius ir Izraelio nacionalinės žvalgybos agentūros direktorius atvyko į Dohą susitikti su Kataro ministru pirmininku“, – naujienų agentūrai AFP teigė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Anot šaltinio, diskusijų tikslas – remtis susitarimo pratęsti humanitarinę pertrauką pažanga ir pradėti tolesnes diskusijas dėl galimo kito susitarimo etapo.

Kataras, remiamas Egipto ir JAV, intensyviai derėjosi dėl paliaubų palestiniečių anklave pratęsimo. Iš pradžių ugnies nutraukimas turėjo trukti keturias dienas.

Pirmadienį Kataras paskelbė, kad po sėkmingų derybų su Izraeliu ir „Hamas“ paliaubos pratęstos dar dviem dienoms.

Per pirmąją keturių dienų pertrauką 50 civilių įkaitų – moterų ir vaikų – buvo paleisti mainais į 150 Izraelio laikytų palestiniečių kalinių.

„Tvarios paliaubos“

Antradienį Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Majedas al Ansari (Madžedas Ansaris) pareiškė, kad bus dedamos pastangos pratęsti susitarimą siekiant ilgalaikių paliaubų tarp žydų valstybės ir palestiniečių kovotojų.

„Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame ir tikimės, kad pavyks pasiekti tvarias paliaubas, kurios leistų tęsti derybas ir galiausiai užbaigti šį karą“, – žurnalistams sakė atstovas spaudai.

„Tačiau dirbame su tuo, ką turime. Šiuo metu turime susitarimo nuostatą, pagal kurią galime pratęsti dienų skaičių, jei „Hamas“ gali garantuoti bent 10 įkaitų paleidimą“, – pridūrė jis.

M. al Ansari nurodė, kad paliaubos bus tęsiamos ir bus paleista dar 20 įkaitų.

„Tikimės, kad per artimiausias 48 valandas iš „Hamas“ gausime daugiau informacijos apie likusius įkaitus“, – teigė jis.

Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame ir tikimės, kad pavyks pasiekti tvarias paliaubas, kurios leistų tęsti derybas ir galiausiai užbaigti šį karą.

Nors pastarosiomis dienomis užfiksuoti minimalūs pažeidimai, atstovo spaudai teigimu, tai nepakenkė paliaubų susitarimui.

Kataras lygiagrečiai surengė „Hamas“ ir kitų šalių derybas, po kurių buvo paleista septyniolika tailandiečių, filipinietis ir vienas Rusijos ir Izraelio dvigubą pilietybę turintis žmogus.

Iki penktadienio, kai prasidėjo keturių dienų paliaubos, „Hamas“ buvo paleidęs tik keturis įkaitus. Penktąjį išgelbėjo Izraelio kariai, o dar du buvo rasti negyvi.

„Hamas“ kovotojai apie 240 įkaitų pagrobė spalio 7 dieną, įsiveržę per Gazos Ruožo sieną su Izraeliu. Per netikėtą ataką Izraelyje kovotojai nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, nurodo žydų valstybė.

Atsakydamas į šią daugiausiai aukų pareikalavusią ataką per šalies istoriją, Izraelis pradėjo puolimą Gazos Ruože, kad sunaikintų „Hamas“.

„Hamas“ vyriausybės Gazos Ruože duomenimis, šioje palestiniečių teritorijoje žuvo beveik 15 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Agentė „A“ yra pirmoji moteris, tapusi žvalgybos skyriaus direktore, ketvirtadienį pranešė „Mossad“. Kiek anksčiau pareigūnė „K“ paskirta vadovauti Irano skyriui – tai vienas įtakingiausių ir aukščiausių postų agentūroje.

Moterų pavardės neskelbiamos. Tačiau „Mossad“ paviešino „A“ nuotrauką uždengtu veidu. Ji jau 20 metų dirba „Mossad“. Tarp jos naujos pareigybės klausimų yra Irano branduolinė problema, globalus terorizmas ir santykių su arabiškuoju pasauliu normalizavimas. Be to, „A“ bus atsakinga už šimtus darbuotojų, kurie renka ir analizuoja žvalgybinę informaciją.

„Mossad“ direktorius Davidas Barnea po paskyrimo pareiškė, kad organizacijoje vyrauja „visiška lygybė tarp moterų ir vyrų“. Esą visi gali kilti iki vadovaujančių pozicijų.

Oficialiai „Mossad“ vadinasi „Žvalgybos ir specialiųjų užduočių tarnyba“. Agentūrai priskiriamos sensacingos akcijos, tačiau ji vis kritikuojama ir dėl savo veiklos metodų.

Anksčiau kalbėta, kad jis tik blankus visų mylėto Gamalio pastumdėlis, kuris prezidento poste ilgai neužsibus, tačiau šiuo metu keliamos naujos hipotezės, teigiančios kad jau tada tamsioje naujojo Egipto valdovo galvoje sukosi daugybė įvairiausių idėjų, privertusių ne vieną dorą ciniką iš nuostabos pakelti antakį.

Viskas prasidėjo 1973 m. spalio 5 d., kai plikagalvis Izraelio tarnybos "Mossad" vadovas Zvi Zamiras (1925) buvo priverstas mesti kasdienius darbus ir vėl lėkti į kitą pasaulio kraštą. Šį kartą jam teko keliauti į Didžiosios Britanijos sostinę Londoną, miestą, kuriame kadaise, pasak įvairių liežuvautojų, jis tarnavo kariniu atašė.

Susitikimas britų salose buvo itin svarbus, mat su Z.Zamiru asmeniškai panoro pasikalbėti vienas svarbiausių ir slapčiausių "Mossad" informatorių, apie kurio tikrąją tapatybę žinojo tik siauras išrinktųjų ratas.

Į Izraelio slaptųjų tarnybų konspiracinį butą Angelu vadinamas šnipas atvyko vėlai vakare. Per bene šimtą dvidešimt minučių trukusį pokalbį, Z.Zamiras sužinojo, kad jau po kelių valandų, spalio 6-ąją, Egipto ir Sirijos koalicija pradės koordinuotą Izraelio puolimą. Angelu vadinamas asmuo jau buvo keletą kartų "Mossad" vadovybei pateikęs klaidingų žinių apie gresiantį karą, tačiau šį kartą plikagalvis Z.Zamiras neturėjo jokios priežasties abejoti informatoriumi.

"Kariuomenės ginasi viena nuo kitos metų metus, o pergalę pasiekia per vieną dieną. Jeigu tokioje padėtyje karvedžiai dar gaili suteikti laipsnių, paskirti piniginių apdovanojimų ir visiškai nenutuokia apie priešo padėtį, tai yra nežmoniškumo viršūnė. Tas, kuris gaili, nėra geras karvedys savo žmonėms, nėra savo valdovo pagalbininkas, nėra pergalės šeimininkas. Todėl išmintingi valdovai ir įžvalgūs karvedžiai puldavo ir laimėdavo, atlikdavo žygdarbius, pranokdami kitus, nes viską žinojo iš anksto. Išankstinio žinojimo negalima įgyti iš dievų ir demonų, negalima įgyti remiantis reiškinių gretinimu, negalima įgyti ir remiantis įvairiausiais skaičiavimais. Žinių apie priešo padėtį ir būklę galima gauti tik iš žmonių. Todėl yra penkios šnipų, kuriais galima pasinaudoti, rūšys: vietos šnipai, vidaus šnipai, išvirkšti (dvigubi) šnipai, mirties šnipai ir gyvenimo šnipai. Kai veikia visos penkios šnipų rūšys, o niekas nežino jų veiklos kelio, tai vadinama "neperprantama paslaptimi", – grubiai ir tiesmukai rėžiama senovės Kinijos išminčiui Sun Tzu (544–496 pr. Kr.) priskiriamo traktato "Karo menas" tryliktame skyriuje.

Angelo tapatybė išliko neperprantama paslaptimi daugiau nei trisdešimt metų. Apie šį informatorių buvo pasakojamos įvairiausios istorijos, jam būdavo priskiriamos pačios įstabiausios savybės, kai kas net veikiausiai įtikėjo, kad Angelas yra ne šio pasaulio gyventojas.

Po 1973 m. karo iš pareigų gėdingai atleistas Izraelio karinės žvalgybos "Aman" vadovas generolas Eli Zeira (1928) XXI a. pradžioje nusprendė pateikti pasauliui savąją 1973 m. rudens įvykių versiją.

Jis pareiškė, kad su išrinktąja tauta bendravęs Angelas buvo ne kas kitas, o pats Ashrafas Marwanas (1944–2007) – Egipto prezidento G.A.N.Husseinio žentas. Tarsi to būtų negana E.Zeira paskleidė teoriją, kad A.Marwanas buvo išvirkščias (dvigubas) egiptiečių agentas, skleidęs žydams dezinformaciją, mat Sirijos ir Egipto koalicijos puolimas 1973 m. spalio 6 d. prasidėjo ne vakare, kaip A.Marwanas tvirtino susitikimo su Z.Zamiru metu, o tos pačios dienos popietę.

Dėl šios hipotezės tarp E.Zeiros ir Z.Zamiro kilo rimtas kivirčas, kuris galiausiai pasiekė teismo salę, mat buvęs "Mossad" šefas kategoriškai neigė išvirkščio (dvigubo) agento koncepciją ir priekaištavo buvusiam "Aman" generolui dėl atskleistų valstybės paslapčių.

Turtingų ir žymių žmonių gyvenimo būdo detales narstantys liežuvautojai teigia, kad į Egipto prezidento šeimą A.Marwanas pradėjo skverbtis XX a. septintajame dešimtmetyje. Tuo metu jis ėmė rėžti sparną aplink diktatoriaus dukterį Moną. Jis buvo kilęs iš gerbiamos ir pasiturinčios šeimos, o prieš susipažindamas su Mona, gana sėkmingai žengė chemiko keliu.

Pikčiurnos tvirtina, kad Gamalis iš karto perprato būsimojo žento charakterį ir užmačias, mat Mona nebuvo nei dailiausia, nei protingiausia Egipto valdovo dukra, tačiau susidūręs su numylėtinės spaudimu, žydams, prancūzams ir britams prakeiksmus siuntęs vyras neretai tapdavo bejėgis.

Po vedybų su prezidento dukra A.Marwanas išvyko į Londoną kelti kvalifikacijos. Didžiosios Britanijos sostinėje jis pamėgo prabangą, meilės nuotykius ir vakarėlius. Jam ėmė stigti pinigų. Teigiama, kad išgirdęs apie žento išdaigas, Egipto valdovas jį kone pats partempė atgal į faraonų žemę ir paskyręs jam nereikšmingų bei neįdomių darbų, įsakė savo pavaldiniams akylai jį stebėti.

Galiausiais nuobodžiaujantis, pinigų stokojantis ir uošvio pažemintas A.Marwanas dar kartą nuvyko Londoną. Čia jis nusprendė susisiekti su žydais ir pasiūlyti judėjams savo paslaugas. Gamalio žentas buvo pakankamai protingas, kad suvoktų paprasčiausios SSRS ginkluotės ir technikos tiekimą Egiptui įrodančios ataskaitos arba įprasto egiptiečių ir sovietų susitikimo protokolų vertę.

Kai kas teigia, kad už kiekvieną A.Marwano praneštą informaciją judėjai buvo priversti pakloti po 100 tūkst. dolerių.

Mirus uošviui, A.Marwano karjera įgavo naują kvėpavimą. Angelas, matyt, greitai suprato daugelio nuvertinto Muhammado Anwaro el-Sadato potencialą, o naujasis Egipto lyderis veikiausiai siekė parodyti egiptiečiams ir kitiems musulmonams, kad Nasserų klano nariai jį palaiko.

Angelas mirė Londone 2007 m. vasarą iškritęs iš savo buto balkono. Dėl vyro mirties Mona žiniasklaidoje apkaltino Izraelio tarnybos "Mossad" agentus.

„[B. Netanyahu] nusprendė paskirti „Mossad“ direktoriaus pavaduotoją D nauju „Mossad“ direktoriumi. D yra prityręs „Mossad“ veteranas“, – sakoma premjero biuro pareiškime.

Izraelis paprastai neskelbia „Mossad“ aukščiausio rango pareigūnų vardų, nors direktoriaus tapatybė paprastai būna žinoma visuomenei.

Vis dėlto daug kas mano, kad Y. Cohenas buvo labiau pastebimas nei daugelis ankstesnių užsienio žvalgybos tarnybos vadovų.

Jis buvo paskirtas į šį postą 2015 metais, o anksčiau dirbo B. Netanyahu nacionalinio saugumo patarėju ir „Mossad“ vadovo pavaduotoju.

Y. Cohenas daug keliaudavo po arabų šalis, o JAV tarpininkaujant dėl Izraelio ir Persijos lankos regiono valstybių santykių normalizavimo surengė svarbius vizitus į Jungtinius Arabų Emyratus ir Bahreiną.

Pranešama, kad jis taip pat lydėjo B. Netanyahu per praėjusio mėnesio vizitą į Saudo Arabiją, slapta derėtis su sosto įpėdiniu Mohammedu Bin Salmanu, nors Rijadas neigė, kad toks susitikimas išvis įvyko.

Y. Coheno vadovaujamą „Mossad“ taip pat daug kas siejo su Irano branduolinės programos mokslininko Mohseno Fakhrizadeh nužudymu praėjusį mėnesį.

Iranas dėl M. Fakhrizadeh mirties kaltino Izraelį, bet žydų valstybė nieko nekomentavo.

Y. Coheno pakeitimui dar turi pritarti specialus komitetas, atsakingas už valstybės aukšto rango pareigūnų paskyrimus, sakoma vyriausybės pareiškime.

Laikraštis „The Jerusalem Post“ pranešė, kad jei paskyrimas bus patvirtintas, „Mossad“ vadovas pasikeis birželį.

Buvęs elitinių pajėgų kareivis, JAV dirbančios Izraelio ambasados patarėjas saugumo klausimais Ramas Ben-Barakas laisvadienius mėgsta leisti savo sodyboje Nahalale netoli Tel Avivo. Čia jį ir aplankė televizijos "Arte" dokumentinio filmo "Inside Mossad" ("Mossad" viduje") kūrėjų komanda su režisieriumi Duki Dror priešakyje. R.Ben-Barakas – vienas iš gausaus būrio D.Droro pašnekovų – buvusių "Mossad" vadovų, agentų, dirbusių nematomo karo fronte.

Filme prabilę buvę R.Ben-Barako kolegos atviri: dėl tikslo jie buvo pasiryžę viskam. Ir nužudyti. "Mossadas" – žydų gyvybės draudimas nuo antrojo Holokausto", – vieno jų minčiai antrina visi filmo herojai. Dauguma į tarnybos gretas įsiliejo nesulaukę nė 30-ies, baigę privalomąją karinę tarnybą. Tarnybai tinkamas tik vienas iš tūkstančio kandidatų.

"Turėjau būti ir patikimas, ir gebėti būti visiškai kitoks nei įprastai. Sunku rasti tokį žmogų, kuris būtų ir moralus, ir tikras lošėjas. Operatyvinio darbo metu turi gyventi paraleliniame pasaulyje – kartais ir labai ilgai", – apie darbą "Mossad" pasakojo R.Ben-Barakas, iš tarnybos vadovo pavaduotojo pareigų pasitraukęs viešai neseniai, 2011-aisiais.

Turėjau būti ir patikimas, ir gebėti būti visiškai kitoks nei įprastai. Sunku rasti tokį žmogų, kuris būtų ir moralus, ir tikras lošėjas. Operatyvinio darbo metu turi gyventi paraleliniame pasaulyje – kartais ir labai ilgai.

Jis, kaip ir gerokai vyresni jo buvęs kolegos, – gyvi Izraelio istorijos liudytojai. Dalyvavę vaduojant per olimpiadą Miunchene 1972-aisiais palestiniečių teroristų įkaitais paimtus Izraelio sportininkus. Bendravę su Egipte aukščiausio rango kada nors užverbuotu agentu Ashrafu Marwanu ir perdavę saviškiams pastarojo nutekintą žinią apie rengiamą ataką per 1973-iųjų Jom Kipuro šventę. Apmokę Pietų Sudano krikščionius kariauti su vietos islamistais.

Filmo herojai visai neprimena pražilusių džeimsų bondų: sutiktus gatvėje galėtume palaikyti ramų pensininko gyvenimą gyvenančiais, sočiai pavalgyti mėgstančiais seneliais. "Ar šnipinėjimas – žaidimas? Taip, savotiškas. Tačiau dėl labai rimtų dalykų", – sako vienas jų.

Kalbėdami apie praeitį, ypač apie akistatą su saviškių mirtimi, buvę geriausi "Mossad" operatyviniai darbuotojai sunkiai tvardo emocijas. Kai kas vis dar nesijaučia saugus – kalba atvirai, tačiau nuo žiūrovų slepia veidą.

"Kurioje operacijoje esate dalyvavęs?" – išgirdęs šį klausimą R.Ben-Barakas nusišypso: "Kitas klausimas." Taip pat reaguoja ir paklaustas apie tai, kur mokėsi amato. Ir vis dėlto jis atviras: "Mossad" dalyvavo visuose svarbiausiuose per pastaruosius pusšimtį metų pasaulio įvykiuose. ""Mossad" darė įtaką beveik visiems įvykiams. Ir tiems, kurie galėjo įvykti", – sako jis.

Su filmo kūrėjais R.Ben-Barakas kalbėjo ne tik apie stereotipus, lydinčius "Mossad" veiklą, pavojingas operacijas, bet ir apie tai, ką reiškia, paties žodžiais tariant, gyventi dvigubą ar net trigubą gyvenimą.

– Prieš dešimtį metų toks filmas kaip "Inside Mossad" buvo vargiai įmanomas. Jūs pasidarėte atviresni. Kodėl?

– Šiandien pasaulis apskritai daug atviresnis. Tačiau šiame filme pirmiausiai norėta parodyti žmones, jų asmenines dilemas. Tai įmanoma neskleidžiant klasifikuotos informacijos. Bet kokiu atveju neatskleidžiau nė vienos paslapties.

– Ir vis dėlto dar prieš keletą metų nebuvo žinomas net "Mossad" vadovo vardas. Kodėl?

– Anuomet tai buvo įmanoma išlaikyti pasalptyje. Šiandien – nebe. Būtų juokinga net bandyti tai daryti.

– Kaip jūsų aplinka reagavo į filmą?

– Apskritai reakcija buvo teigiama, išskyrus keletą balsų pačiame "Mossad". Dar yra žmonių, kurie yra konservatyvesni ir galvoja, kad viskas turi likti tarp šeimos narių. Manau, mes gyvename demokratinėje visuomenėje, kuriai turime atsiskaityti. Kad ir kaip ten būtų, ji juk moka mums algą.

– Jūs asmeniškai buvote įtrauktas į pavojingas "Mossad" operacijas, 1991-aisiais buvote suimtas Kipre, nes norėjote slapta įnešti į Irano ambasadą pasiklausymo aparatūrą. Kokią didžiausią kainą teko sumokėti už savo agento darbą ir už vadovavimą "Mossad"?

– Šis darbas nėra lengvas šeimai, juolab ne turint tris vaikus. Kartais atsisveikini dviem dienom ir grįžti tik po dviejų savaičių. Ši nežinia yra labai sunki. Mano žmona darė karjerą ir dažnai būdavo viena. Tačiau mes tai įveikėme.

– Šiandien atrodo, kad net ginklų pasirinkimas pasikeitė. Ar šiandien slaptasis agentas – jau ne gerai ištreniruotas Džeimsas Bondas, bet technologijų žinovas, nešiojantis nertinį su gaubtuvu ir akinius nikelio rėmeliais?

– Žinoma, pasaulis pasikeitė. Galiausiai gali koks vaikinas iš Rusijos kur nors sėdėti, įlįsti į kompiuterių sistemą ir išplatinti klaidingas naujienas. Ir taip, neiššaudamas nė kulkos, sudrebinti Europą. Tokios formos karo veiksmų bus vis daugiau.

– "Mossad" dažnai siejamas su mitu, kad priešą jis gali rasti bet kur pasaulyje. Tačiau neseniai būta ir nesėkmių. Įvaizdis sušlubavo?

– Nemanau. "Mossad" – ir tai nėra mitas – bet kurioje pasaulio vietoje gali rasti bet kurį žmogų. Ir tai aš visiškai atsakingai sakau.

– Buvęs "Hamas" politinio biuro vadovas Khaledas Mashalas, kurį dar prieš 20 metų turėjo nužudyti Izraelio agentai, šiandien gyvas ir sveikas. (Palestiniečių lyderio apsauga sučiupo "Mossad" agentus, įpurškusius jam į ausį nuodų, įsikišus tuomečiam Jordanijos karaliui, mainais už agentų gyvybę Izraelis davė priešnuodžio ir išlaisvino dvi dešimtis "Hamas" aktyvistų – red. past.)

– Tačiau tai nereiškia, kad mes iki jo negalėjome prisikasti.  Nepasisekę atvejai pasiekia visuomenę. Tačiau šimtai, tūkstančiai pavykusių operacijų lieka nežinomos. Kad pasisektų, turime dirbti giliai pogrindyje.

– Ar didelė "Mossad" įtaka Izraelio politikai? Slaptosios tarnybos seniai spaudžia, kad būtų rasti politiniai problemos su palestiniečiais sprendimo būdai, tačiau veltui.

– Galiausiai juk politkai, turintys tautos mandatą, priima sprendimus. Ne generalinio štabo viršinininkas, ne "Mossad" viršininkas ir ne vidaus saugumo tarnybos vadovas – ir gerai. Paprastai politikai nepriima sprendimų neatsižvelgdami į saugumo tarnybas, kurios paprasčiausiai turi geresnes galimybes gauti informaciją ir ją įvertinti. Tačiau, žinoma, politikai turi teisę turėti savo nuomonę.

– ... kuri turi sutapti su "Mossad" pozicija? Ką tai reiškia konkrečiai, tarkime, Irano atveju?

– Irano klausimu visi yra vienos nuomonės – branduolinė programa turi būti sustabdyta, kad būtų galima priimti kompromisinį sutarimą.

– Bendras priešas Iranas suartino Izraelį ir Saudo Arabiją tiek, kad su kolegomis iš Rijado dalijamasi net slapta informacija. Ar tai nauja strategija?

– Izraelis nekelia grėsmės nei Saudo Arabijai, nei Katarui ar Persų įlankos valstybėms. Saudo Arabija gerai daro, kad su mumis kooperuojasi, o ir mums tai yra galimybė, kuria negalime nepasinaudoti, jei norime gyventi taikoje.

– Kaip manote, ar tikrai buvęs "Mossad" vadovas Meiras Daganas užkirto kelią kilti karui, kai 2010-aisiais pasipriešino premjero Benjamino Netanjahu sprendimui atakuoti Irano branduolinės programos objektus?

– Ar manau, kad be M.Dagano šiame poste būtų kilęs karas? Ne. Netikiu.

– Tačiau ar "Mossad" neturi dar didesnės įtakos politikai – didesnės nei saugumo agentūra "Shabak"?

– Abi organizacijos teikia profesionalias išvadas, ne politines nuomones. "Shabak" čia dominuoja, nes Izraelio politikai ginčijasi dėl Jordano upės Vakarų kranto, Gazos Ruožo ir kaip perkirsti šį Gordijo mazgą. "Mossad" – tai paribio tema. Nepaisant to, visi "Shabak" vadovai pritarė, kad tam gali būti tik politinis sprendimas – taikos susitarimas.

– Ar sutiktumėte, kad šiandien didžiausia grėsmė – lokali? Palestiniečių išsivadavimo organizacija daugiau negrobia sportininkų.

– Rūpinatės, kad "Mossad" liks be darbo?

– Fronto linija priartėjo...

– Ji yra ir liks ir toli nuo mūsų, ir arti. Mūsų užduotis – pasirūpinti, kad Izraelio valstybei nekeltų grėsmės nekonvenciniai ginklai. Kad Izraelio gynybos armija laimėtų karus bet kuriame fronte. ir kad Izraelis ir žydai visame pasaulyje būtų apsaugoti nuo terorizmo. "Islamo valstybė", "Al-Qaeda", Irano revoliucijos gvardija kelia didesnę grėsmę nei palestiniečių išsivadavimo organizacija.

– Nemanote, kad "Islamo valstybė" atsitraukia?

– Nėra vakuumo. Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas nusilps, grįš "Islamo valstybė". Kai ji atsitrauks, ateis revoliucijos gvardija ir šiitų grupuotės. Ir štai turime problemą: konfrontuoti su valstybe yra lengviau nei su judėjimu, kuriam nerūpi vietos gyventojai.

– Manote, kad terorizmas išliks?

– Islamo terorizmas tikrai nesiliaus. Daugelyje musulmoniškų kraštų viešpatauja didelis skurdas, joms vadovauja diktatūros. Šiandien kiekvienas dvylikametis mobiliajame telefone gali pamatyti, kas vyksta Europoje ir pagalvoti: "Aš irgi to noriu, tačiau gyvenu šioje mėšlinoje sistemoje." Ir čia atsiranda islamistai.

– Ar pasaulyje augantis antisemitizmas yra aktuali tema "Mossad"?

– Tai nėra tema, kuria mes išskirtinai užsiimame. Kai jis kyla, mes jį stabdome – vėl ir vėl. Panašu, kad žydai kažką turi, ko kiti nemėgsta. Nežinau, kodėl. Tačiau žinau viena: atotrūkis tik augs. Žydai yra tik kablelis visoje istorijoje.

Čekijos policija aptiko neregistruotų ginklų palestiniečių ambasadoriaus namuose Prahoje; pats ambasadorius Jamalas al Jamalas (Džamalas Džamalas) per sprogimą šiuose namuose trečiadienį buvo sunkiai sužeistas ir vėliau mirė ligoninėje.

„Aš negaliu nurodyti, kokių ginklų rasta. Galime tik pasakyti, kad jie nebuvo registruoti Čekijos Respublikoje“, – sakė Prahos policijos viršininkas Martinas Vondrasekas Čekijos radijui ketvirtadienį.

Anksčiau buvo spėta, kad sprogo seifo apsaugos nuo vagių sistema, kai diplomatas jį atidarė.

„Policijos turimi įkalčiai nerodo nieko panašaus į teroro išpuolį arba kad konkretus asmuo būtų nustatęs sistemą, siekdamas ką nors sužaloti arba nužudyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovė Andrea Zoulova (Andrėja Zoulova).

J.al Jamalas, kuris ambasadoriumi tapo spalį, tik neseniai persikėlė į naują rezidenciją Prahos šiauriniame pakraštyje.

Palestiniečių Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad sprogimas įvyko trečiadienio rytą, kai J.al Jamalas „atidarė seną seifą, atvežtą iš ankstesnio ambasados (pastato) į naująjį“.

Ambasados atstovas Nabilas al Fahelas (Nabilas Fahelas) Čekijos radijui sakė, kad visa ambasadoriaus šeima sprogimo metu buvo minėtoje rezidencijoje.

52 metų J.al Jamalo žmona „buvo išvežta į kitą ligoninę dėl apsinuodijimo dūmais ir patirto šoko“, – naujienų agentūrai AFP sakė greitosios pagalbos tarnybos atstovė Jirina Ernestova (Iržina Ernestova). Moteris buvo išrašyta iš ligoninės vėliau trečiadienį.

Pasak N.al Fahelo, niekas iš ambasados darbuotojų nežinojo, kad seife būtų koks nors sprogstamas užtaisas.

Jis taip pat paneigė žiniasklaidoje skelbtą prielaidą, kurią išsakė palestiniečių užsienio reikalų ministras Riyadas al-Malki (Rijadas Malikis), esą pora dešimtmečių nenaudotas minėtas seifas galėjo būti susijęs su Palestinos išvadavimo organizacijos misija Prahoje devintajame XX amžiaus dešimtmetyje.

„Tas seifas buvo naudojamas beveik kasdien pinigams padėti ...., ambasados personalo algoms mokėti, kasdieniams pirkiniams, – sakė N.al Fahelas. – Ministras R.al-Maliki suklydo – jis minėjo kitą seifą, kuris buvo tuščias ir beveik niekada nenaudotas“.

Čekijos policija sako tirianti sprogusį seifą ir tyrimas užtruksiąs kelias dienas. Kai kuriuose seifuose būna mechanizmas slaptiems dokumentams naikinti, jei kas nors laužtųsi į seifą.
Pasak Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ seifų specialisto, keista, kad toks mechanizmas galėtų pridaryti tiek žalos, kaip buvo Prahoje.

Buvęs Čekijos karinės žvalgybos vadovas Andoras Sandoras sakė agentūrai „Reuters“, kad turima informacija rodo, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas arba labiau asmeninis negu politinis išpuolis.