Įvertino ir FIBA
Su trenksmu į trijulių krepšinį įsiveržusi K. Nacickaitė pernai vasarą pasiekė tai, ką pastaruoju metu Lietuvos krepšininkėms tenka patirti retai: Prahoje lietuvės triumfavo aukščiausio lygio „Women’s Series“ tarptautinėse varžybose.
„Įveikti Ispanijos, Kinijos komandas – tikrai stiprias varžoves buvo geras stimulas siekti dar daugiau. Po turnyro nebuvo jėgų švęsti – gyvenome euforija, nes kovai atidavėme visą širdį“, – ilgam atmintyje išliksiančiais įspūdžiais dalijosi K. Nacickaitė.
Tąkart Kamilė kartu su bendražygėmis Monika Grigalauskyte, Martyna Petrėnaite ir Gabriele Šulske įveikė Turkijos (22:10), Austrijos (14:12) komandas, ketvirtfinalyje – Vokietijos atstoves (19:17), pusfinalyje – Kinijos (20:14), o finale 14:13 – Ispanijos krepšininkes.
Kad trijulių krepšinis tapo olimpine sporto šaka, dar pakurstė ambicijas, jog Lietuvai reikia ir moterų komandos.
Šiuo metu šiaulietė – Lietuvos trijulių krepšinio žaidėjų reitingo lyderė, pasaulyje – dvylikta, o Tarptautinė krepšinio asociacijų federacija (FIBA) lietuvę įvardijo kaip vieną geriausių praeito sezono krepšininkių (kartu su prancūzėmis Laetitia Guapo ir Myriam Djekoundade, kanadiete Michelle Plouffe, japone Aoi Katsura, portugale Joana Soeiro, amerikiete Lauren Cox ir kine ZhiTing Zhang).
K. Nacickaitė taip pat pritaria minčiai, kad trijulių krepšinis jai tinka kone tobulai.
„Jis atitinka mano žaidimo stilių, taip pat gal suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, nes žaidžiant trise nesuki galvos, kad nepataikysi ar dar kažko nepadarysi. Sprendimui ir veiksmui yra tik 12 sekundžių. Per rungtynes pasikraunu net dar daugiau energijos“, – teigė krepšininkė.
Sezonas – intensyvus
Naujo sezono uždanga pakils gegužės 30–birželio 4 d. Austrijos sostinėje Vienoje, kur geriausios planetos ekipos kovos pasaulio čempionate.
Pernai per žingsnį nuo bronzos medalių likusios lietuvės šiemet bus ambicingesnės.
„Jau sukaupėme patirties, nors kol kas ne veteranės. Intensyviau padirbėsime, nustebinsime dar labiau, nes šį krepšinį geriau pažįstame. Mėginsime realizuoti savo potencialą“, – tvirtino K. Nacickaitė.
– Kamile, šiuo metu didžiojo krepšinio sezono įkarštis. Tiek Turkijos čempionate (lietuvė atstovauja Stambulo „Galatasaray“ – red. past.), tiek Europos taurės turnyre jums ir komandai sekasi gerai. Kokios jūsų nuotaikos?
– Turkijos lygos čempionate buvo pertraukų dėl žemės drebėjimo padarinių, tad laukia itin intensyvi sezono atkarpa – daug nesužaistų rungtynių. Tai kelia tam tikro streso. Mūsų komanda savanoriavo, bet aš tuo metu buvau su Lietuvos rinktine, prisidėjau asmenine auka nukentėjusiems nuo katastrofos.
– Su Lietuvos rinktine nepavyko patekti į Europos čempionato finalo turnyrą. Ar iš atrankos varžybų pasiėmėte bent kažkiek pozityvo?
– Skaudu, nes pralaimėjome, neįvykdėme savo planų ir jau ketvirtą kartą iš eilės nepatekome į Europos elitą. Džiugino ištikimieji sirgaliai, į Rygą palaikyti atvažiavo dviem autobusais. Tai motyvuoja, nesijaučiame nereikšmingos.
Vasara bus įdomi
– Ar pasiilgote trijulių krepšinio?
– Stengiuosi kol kas negalvoti apie tai, nes tęsiasi klubų krepšinio sezonas. Būna, kad socialiniuose tinkluose kažkas šį bei tą parašo ir pasiilgstu kitokio krepšinio. Yra ko laukti vasarą, ji bus įdomi. Į komandą bandysime įtraukti ir kitų žaidėjų, kurios norės ir tiks trijulių krepšiniui. Norime turėti solidžią šešių krepšininkių sudėtį, kad galėtume dalyvauti kiekviename turnyre, į kurį būsime kviečiamos, o jų turėtų būti maždaug penkiolika. Manau, kad pradėsime treniruotis gegužės pradžioje ar viduryje.
– Pernai laimėjote „Women’s Series“ etapą Prahoje, nedaug trūko iki pasaulio čempionato medalio. Kas įstrigo labiausiai?
– 2022-ųjų vasara buvo labai intensyvi ir įdomi. Viskas buvo nauja. Pirmą kartą – daug turnyrų, tarp jų – ir „Women’s Series“. Neįsivaizdavome, ko tikėtis, nusiteikėme taip: esame naujokės, tad neturime ko prarasti. Pasaulio čempionate skaudžiausi pralaimėjimai – pusfinalyje (14:16 kanadietėms – red. past.) ir mažajame finale dėl bronzos (11:21 kinėms – red. past.). Vis dėlto padarėme tikrai daug ir savęs per daug negraužiame.
– Jūs daug prisidėjote buriant trijulių komandą ir jau pretenduojate į Paryžiaus olimpiadą. Kas buvo varomoji jėga?
– Pirmiausia didelį įspūdį padarė Palangoje vykęs turnyras „Hoptrans 3x3“: žaidimas – dinamiškas, emocingas, daug energijos. Kad trijulių krepšinis tapo olimpine sporto šaka, dar pakurstė ambicijas, jog reikia moterų komandos. Matydamos, kiek pasiekė mūsų vyrai, nusprendėme, kad neatsiliksime.
Nori susitikti Paryžiuje
– Jūsų širdies draugas Dimeo van der Horstas atstovauja Nyderlandų trijulių krepšinio rinktinei, kuri taip pat siekia bilieto į Paryžių. Ar pasikalbate apie galimybę abiem žaisti olimpinėse žaidynėse?
– Apie tai kalbamės gana dažnai, net susitarėme: abu stengsimės, kad susitiktume olimpinėse žaidynėse kaip žaidėjai. Tai būtų puiku.
31 metų 195 cm ūgio D. van der Horstas yra atstovavęs ir Nyderlandų vyrų krepšinio rinktinei, o su trijulių krepšinio nacionaline komanda 2018 m. tapo pasaulio vicečempionu, Tokijo olimpiadoje užėmė penktą vietą.
