Taikoma nuo Antikos

Kelis kartus per savaitę į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą ateinanti muzikos terapeutė neslepia, kad nuo teorijos pereiti prie praktikos buvo gana sudėtinga.

Dauguma šiuolaikinių muzikos terapijos metodikų yra kuriamos darbui su negalią turinčiais asmenimis. Tačiau muzika dar nuo Antikos laikų buvo skirta būtent nuovargiui, nerimui ir stresui šalinti.

Kolegos pasiūlymas padirbėti su pacientais buvo pačiu laiku – socialinių mokslų daktarei seniai knietėjo išbandyti savo jėgas ir taip įgyvendinti nuo vaikystės puoselėtą svajonę tapti gydytoja. Mokslininkui yra labai įdomu teorijoje aprašomas metodikas pritaikyti praktikoje.

Pasak R.Jautakytės, muzikos terapijos taikymo metodikos – labai įvairios, tad parinkti tinkamiausią – nemenkas iššūkis. Bandymų būdu ji pritaikė metodiką, jos nuomone, labiausiai  tinkančią pacientams.

Dauguma Rasos pacientų – sergantys depresija, kamuojami nerimo, psichosomatinių sutrikimų, panikos priepuolių. Tarp jų dažnai patenka žmonės, kuriems savo darbe tenka daug bendrauti, pamirštant save: pedagogai, socialiniai darbuotojai, medikai.

Patarimas: Rasa pacientėms nuolat primena, kad kasdien turi padaryti ką nors gero sau. (Asmeninio albumo nuotr.)

Visais atvejais pagrindinis muzikos terapijos tikslas – patenkinti kliento ar grupės poreikius: atsipalaiduoti ir valdyti stresą, pozityviai keisti nuotaiką, emocines būsenas.

Tačiau ne mažiau svarbu yra stiprinti pacientų sveikimo motyvaciją, savigarbą ir pasitikėjimą savimi, savęs supratimą. Psichoterapinis ryšys tarp paciento ir terapeuto yra viena iš pagrindinių psichoterapinių priemonių, atliekanti gydomąją funkciją.

Dainavimas yra pats natūraliausias, paprasčiausias, prieinamiausias saviraiškos būdas. Tačiau dažnai mes drovimės savo balso, bijome netiksliai padainuoti. Galbūt todėl žmonės ir dainuoja duše, nes ten jų niekas negirdi.

Ką gero padarei sau?

Santykio su savimi stiprinimas yra viena iš ašių gydant depresiją. Savęs kaip žmogaus, kaip asmenybės priėmimas yra pirmas žingsnis kuriant tvirtesnį santykį su savimi.

"Daugelis ligų ateina iš nemeilės sau. Būtent todėl tarp muzikos kūrinių įterpiu tekstų apie meilės ir dėmesio sau skyrimą. Vėliau juos aptariame, nes pajutau, kad daugelis pacientų nori bendrauti", – pasakojo pašnekovė.

Pacientėms ji nuolat primena, kad kasdien turi padaryti ką nors gero sau. Viena jų neseniai papasakojo, kaip grįžusi po sunkios darbo dienos prisiminė, kad per visą dieną taip ir nerado akimirkos sau. Tada pasidėjo servetėlę, pasiruošė puodelį arbatos ir su pasimėgavimu lėtai ją išgėrė.

Ieško alternatyvų klasikai

Kad teorija nuo praktikos skiriasi, R.Jautakytė pajuto rinkdama muziką pirmiesiems užsiėmimams. Vienoje knygoje aptiktas muzikos terapijai siūlomas repertuaras pasirodė visiškai nepriimtinas, kai siūlomi kūriniai buvo surinkti į krūvą.

"Dauguma autorių muzikos terapijai rekomenduoja rinktis klasiką, pati esu užaugusi su šia muzika. Muzikos terapijos principas – žmogui turi patikti muzika, kad darytų poveikį, kad jis gerai jaustųsi. Aš dabar dažniau renkuosi atpalaiduojančią muziką ir lengvą džiazą. Pastebiu, kad vyrams labiau patinka saksofono muzika.

Kūrinius renkuosi pagal tokį eiliškumą: iš pradžių skamba atpalaiduojanti, raminanti muzika, o pabaigiame džiaugsmingesniu kūriniu. Iš pradžių parenkama muzika, atitinkanti dabartinę žmogaus nuotaiką, o paskui palengva keičiame norimos nuotaikos link", – apie savo darbo principus pasakojo muzikos terapeutė.

Pasak R.Jautakytės, vidinių poreikių neatitinkanti muzika gali net erzinti, tad liūdnas žmogus niekada neklausys sunkiojo roko. Tai rodo ir istorija. Žygimantui Augustui, gedėjusiam mirusios Barboros Radvilaitės, muzikantai grojo muziką, padedančią išsiverkti.

Nustebino pratimo poveikis

Per savo vedamą muzikos terapiją Rasa vieną kūrinį paskiria sąmoningam kvėpavimui, paskui daroma nedidelė mankšta, sėdint patogiame fotelyje.

Pabaigoje kiekvienam siūloma pagalvoti, ką malonaus šiandien padarys būtent sau: gal paskambins draugui, išeis pasivaikščioti į parką ar pasigamins ką nors skanaus.

"Visada akcentuoju, kad sergant bet kuria liga vaistai gydo tik iš dalies. Gydytojas, skirdamas vaistus, visada rekomenduoja keisti gyvenimo būdą, sveikiau maitintis ar aktyviau judėti, priklausomai nuo ligos. Taip ir sergantis psichikos liga žmogus turi dėti pastangas, kurios padės sunkumus įveikti ne tik medikamentais, bet ir darbu su savimi.

Raginu net smulkmenose įžvelgti gerų dalykų. Mes linkę labai greitai juos pamiršti, o štai bloguose dalykuose užstringame ilgam. Neatsitiktinai dabar vis labiau populiarėja sąmoningo dėmesingumo teorija, akcentuojanti gyvenimą čia ir dabar", – pasakojo pašnekovė.

R.Jautakytę pačią nustebino pasiūlyto vieno pratimo poveikis. Terapijos pabaigoje pacientams siūloma save apsikabinti, palinkėti sau geros dienos ir pasakyti, kad save myli. Šis veiksmas visada daro didelį įspūdį pacientams. Kai kurie jų net pradeda krykštauti iš džiaugsmo.

"Šį darbą mėgstu todėl, kad labai greitai gaunu grįžtamąjį ryšį. Man didžiausias atlygis – pacientų šypsenos bei jų patirtos teigiamos emocijos", – pasidžiaugė muzikos terapeutė.

Ar dainuojate duše?

Dalį laiko R.Jautakytė skiria dainavimo sesijoms, kai pacientai dainuoja savo pasirinktas ir mėgstamas dainas. Užsienyje šis metodas labai populiarus dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis.

Dainavimas kaip muzikavimo būdas turi labai stiprų poveikį žmogui. Mokslininkai įrodė jo naudą sveikatai: dainavimas pakelia nuotaiką, skatina atsipalaidavimą nuo negatyvių simptomų, daug naudos duoda gilus kvėpavimas. Ypač pabrėžiamas socialinis kontekstas – galimybė bendrauti ir būti su kitais, jausti palaikymą ir pilnatvę.

"Sako, kad žmonės dažniausiai dainuoja duše. Nesu girdėjusi, kad kažkas iš mano pažįstamų dainuotų duše. Tačiau dainuoti mėgsta daugelis. Dainavimas yra pats natūraliausias, paprasčiausias, prieinamiausias saviraiškos būdas. Tačiau dažnai mes drovimės savo balso, bijome netiksliai padainuoti. Galbūt todėl žmonės ir dainuoja duše, nes ten jų niekas negirdi", – spėjo muzikė.

Dainavimas grupėje, dainavimas sau ir dėl savęs yra puikus atsipalaidavimo ir teigiamų emocijų šaltinis.

"Pažiūrėkite, kokie laimingi būna žmonės koncertuose, pritardami dainininkui. Dainuoti dėl savęs – didžiulis malonumas. Paskutinis mūsų dainuojamas kūrinys visada būna V.Kernagio daina "Mūsų dienos kaip šventė", – šypsojosi pašnekovė.

Ji prisiminė, kaip viena sunkios formos depresija serganti pacientė, kuriai buvo sunku net atsikelti iš lovos, atėjo padainuoti grupėje. Moteris buvo tokia laiminga.

Ligoninėse – medikų orkestrai

R.Jautakytė įsitikinusi, kad muzikos terapija Lietuvoje galėtų būti naudojama kur kas plačiau nei dabar, tačiau dar neturime susiformavusios tokios tradicijos.

Muzikos terapija gali būti taikoma ne tik sergantiems, bet ir personalui, kuris lygiai taip pat patiria stresą ir nuovargį. Ji prisiminė viešnagę Danijoje, vienoje iš psichiatrijos ligoninių, kurioje didelis dėmesys yra skiriamas ne tik pacientų poreikiams – įrengtame baseine ir sporto salėje atsipalaiduoti gali ir darbuotojai.

Amerikoje labai populiarūs orkestrai, suburti iš medikų. Muzikavimas savo malonumui padeda jiems atsigauti, paleisti neigiamas emocijas.

Pasak Rasos, būtų puiku, jei tokie orkestrai ar chorai veiktų ir Lietuvos ligoninėse.

Ugdo atsparumą negandoms

L.Švirinas ne vienerius metus dirba su įvairias negalias turinčiais vaikais, tapo knygos apie muzikinės veiklos ypatumus ugdant autistiškus vaikus bendraautoriumi. Tiesa, jis pats vengia žodžio "negalia" – vadina ją "rūpestėliu", padedančiu dar kartą įsitikinti, kokia galinga gali būti muzika.

– Esate minėjęs, kad muzika lyg veidrodis, parodantis emocinę būseną. Organizuojate daug įvairių renginių. Jūsų pastebėjimu, kokia klaipėdiečių emocinė būsena?

– Žmonės nesirūpina savo sveikata taip, kaip savo išore. Jei mūsų išvaizda dėl oro sąlygų ar kitų priežasčių pasikeičia, mes turime priemonių, kaip tai pagerinti. O savo savijautą esame linkę slėpti. Nepriimtina kitiems pasakoti, kaip jaučiamės.

Kodėl ryte stovėdami prieš veidrodį savęs nepaklausiame, o kaip aš jaučiuosi?

Taip elgiamės, nes ryte jaučiamės geriau – pailsėję, jei pavyksta, ir geriau išsimiegoję. Ar tu rūpinsiesi, ar ne, bet pailsėjus pagerėjimas yra neišvengiamas. Mūsų prigimtyje yra mechanizmas, reguliuojantis mūsų savijautą, bet jis, kaip ir bet kuris kitas mechanizmas, gali išsiderinti.

Tada prireikia pagalbinių priemonių, kad galėtume tai kompensuoti. Mūsų gyvenimo tempai, sudėtingumas yra gerokai didesni nei protėvių. Mūsų prigimtis nepasikeitė taip, kaip gyvenimo sąlygos.

Klaipėdoje turime unikalias gamtos sąlygas palyginti su kitais miestais. Dažnai girdime nusiskundimų, kad klaipėdiečiai vangokai lanko kultūros renginius. Kultūra ir natūra uostamiestyje tarpusavyje stipriai konkuruoja.

Savijauta pagerėja vien pasivaikščiojus pajūryje. Pabuvimas gamtoje yra grįžimas į savo prigimtinę aplinką.

Kalbant apie kultūrą, vis svarstoma, kaip ją priartinti prie žmogaus. Tiems žmonėms, kurie neina prie jūros, ją atvesti būtų per brangu, tad jiems galima pasiūlyti jūros poveikį imituojančius dalykus. Savo veikloje stengiuosi sukurti tokias sąlygas, kurių netenkame nebūdami gamtoje.

Žmonės ieško būdų, kaip tapti atsparesniems neigiamiems aplinkos poveikiams. Ligą galima gydyti arba grūdinti savo kūną, kad nesirgtume. Muzikos renginiai yra tam tikra savo vidaus higiena, atsparumo ugdymas.

– Ne vienerius metus gilinatės, kaip veikia garsas. Kokiais pastebėjimais galėtumėte pasidalyti?

– Apie muzikos poveikį yra daugybė darbų ir tyrimų. Visame pasaulyje yra tam tikros sistemos, tradicijos, tačiau ne visur muzika priimama kaip gydymo partneris. Tai sritis, kur galėtume būti gerokai atviresni.

Muzikos terapija galėtų būti ir kaip gyvenimo būdo, ir kaip tam tikra sveikatinimo paslauga. Muzikos fenomenas dar nėra pakankamai suvoktas.

Man tenka gyvenime bendrauti su žmonėmis, kuriems gyvenimas nebuvo dosnus. Bendraujant su jais, muzikos poveikis – akivaizdus. Jei milijonieriui duosite eurą, jis nepradės gyventi geriau, o turinčiajam tik 10 centų tai bus nemaža suma.

Savo veikloje stengiuosi sukurti tokias sąlygas, kurių netenkame nebūdami gamtoje.

Per ilgalaikį bendravimą su neįgaliais vaikais turėjau ne vieną atvejį, kaip padeda muzika. Vienas ryškesnių pavyzdžių – cerebriniu paralyžiumi sergantis berniukas pradėjo vaikščioti. Mūsų užsiėmimai su juo truko apie ketverius metus. Tai nėra mano pagrindinė veikla, tad neturiu daug tokių įvykių.

Bet tam reikia ir tėvų pasiryžimo. Kartais jau po pusmečio norima apčiuopiamų rezultatų. Vienas blogiausių variantų, kai tėvai susitaiko su tokiu savo "rūpestėliu" ir nuramina savyje buvusį maištininką, skatinusį siekti pokyčių.

Darbe vaikų neretai paklausiu, ar jūs, nuvažiavę į Londoną, geriau kalbėsite angliškai šiandien ar rytoj? Jei sutariame, kad rytoj ir šiandien yra tas pats kalbėjimo atžvilgiu, per tą laiką niekas nepasikeičia, o per metus gali pastebėti savo pažangą.

Ne su visais pavyksta suverti tų nematomų dalykų "vėrinuką", kad jis būtų pastebėtas.

Nugali fizinius apribojimus

– Teko matyti jūsų sukurtą filmuką, kur retos ligos sukaustyta negirdinti ir nevaikščiojanti mergaitė po muzikos terapijos užsiėmimų pradėjo groti, vėliau – ir vaikščioti. Gal jūsų darbe pasitaiko ir daugiau stebuklų?

– Dabar pas mane lankosi vienas unikalus penkiolikmetis berniukas. Nežinau, kuris kuriam suteikiame daugiau džiaugsmo. Jeigu jam suteikiu tiek džiaugsmo, kiek jis man, aš tikrai laimingas.

Jis turi tokį "rūpestėlį", kuris stipriai varžo judesius. Jam daug ką daryti yra fiziškai sunku. Bet noras muzikuoti – labai stiprus. Kad pasiektų tikslą grojant, dėl sutrikusios motorikos jam prireikia daug papildomų judesių.

Jis negali pagroti kokios melodijos, bet per kelis užsiėmimus išsiaiškinome, kad galime apsieiti su mažiau judesių ir sąmoningai labiau kontroliuoti pirštus. Tas muzikavimo džiaugsmas berniukui suteikia užsidegimo įveikti sunkumus naujiems įgūdžiams formuoti.

Kasdieniame gyvenime jam tų įgūdžių nereikia – muzika padeda juos atrasti ir lavinti. Jo intelektas aukštas, labai domisi muzika. Savęs ir naujų galimybių suvokimas kuria naujas ribas.

Neįsivaizduojate, kiek jis turi entuziazmo muzikuoti. Jau surengėme du viešus pasirodymus, dabar ruošiamės trečiam Motinos dienos proga.

– Kas jus dar skatina dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais?

– Dauguma pedagogų nori dirbti su muzikaliais vaikais. Gyvenime atėjo toks momentas, kai man pradėjo kirbėti mintis, jeigu ir aš darysiu tą patį, iš esmės niekas nepasikeis. Būtų įdomu padirbėti su tais, apie kuriuos galvojama, kad jie negali muzikuoti.

Kai pamatai, kaip toks ribotų galimybių vaikas mėgaujasi, kokį patiria džiaugsmą... Muziką gali girdėti bet kur. Muziką gali ne tik groti, jos gali ir klausytis. Ji labai universali ir paranki.

Koncertas negali būti sandėlyje

– Galite paaiškinti tokį patyrimą: mažas vaikas po muzikos pamokėlių, kur dažnai skambėdavo ir klasikinė muzika, kaskart susirgdavo.

– Paaiškinti negaliu, bet pasidalysiu asmeniniu pastebėjimu. Mūsų vaikai dažniausiai sirgdavo tada, kai nesutardavau su žmona.

Jeigu paaiškintume, kodėl taip nutikdavo, užsidarytume nuo platesnio supratimo. Galiu tik paspėlioti, bet tai nebus atsakymas. J.Verne'o kūriniai irgi kažkada atrodė kaip fantastika.

Ne visiems žmonėms muzika arba tam tikra jos forma sukelia tik gerų emocijų. Klasikinė muzika nėra pliusas, jeigu ją klausysite per kompiuterio kolonėles. Kodėl koncertų salė kelia aukštus reikalavimus garso kokybei? Juk galėtų sandėlyje viską organizuoti.

Mokslininkai ir medikai muzikos poveikį sieja su tam tikrais dažniais, veikiančiais mūsų savijautą. Dabar populiarus MP3 formatas garsą tarsi suspaudžia ir iškreipia natūralų skambesį. Tad, net klausydami klasikinės muzikos tokiu būdu, netenkame daug ne tik estetine, bet ir fizikine prasme.

Nekokybiška aparatūra gali atkurti net destruktyvius dažnius, prilygstančius triukšmui, kurio įprastai negirdime. Jautresnį žmogų tai gali erzinti ar net turėti tam tikro poveikio.

– Nėščiosioms rekomenduojama klausytis klasikinės muzikos, tačiau kai kurios būsimos mamos gudrauja ir uždeda ausines ant pilvo. Jūs taip pat kurį laiką dirbote su nėščiosiomis.

– Nėščiosioms geriau pačioms dainuoti. Klausoma muzika nuteikia gerai, tačiau nėra tokio glaudaus ryšio su vaiku kaip dainuojant pačiai.

Palyginkime: kai mama uždeda kompaktinę lopšinių plokštelę ir per durų plyšį stebi, ar vaikas miega, ir kai dainuoja pati – santykis visai kitas. Paauglystėje kurti glaudžius santykius bus gerokai sunkiau, tad gal verčiau pradėti nuo mažens?

– O jūs pats kokia muzika ar instrumentu save "gydote"?

– Svarbiausia – ne instrumentas, nors dabar didžiausią dėmesį skiriu būtent terapiniams instrumentams ir užsiėmimams. Jeigu žmonės lankosi, juos turbūt tai veikia. Suaugusį žmogų gal ir gali įtikinti muzikos poveikiu, tačiau vaiko neapgausi.

Man svarbiausia – pats santykis. Norisi, kad muzika ugdytų nuovoką. Žinios ne visada pritaikomos kasdieniame gyvenime, o nuovoka padeda susigaudyti bet kurioje situacijoje.

Dirbant su autistiškais vaikais, nuovoka labai svarbi, nes jie yra dinamiški, sunkiai nuspėjami, tad jei nevaldysi situacijos, jie perims valdžią į savo rankas.

Nuovoka padeda suprasti, kaip turėčiau reaguoti ar pasielgti. Tad norisi savyje atrasti tą instrumentą, kuris padėtų tapti jautresniam ir kokybiškesniam.

Anot jo, tos pačios muzikos ilgai klausomės dėl saugumo jausmo, bet ji gali padrąsinti ir įkvėpti aktyvumo, to pavyzdys – žygio ar karo dainos.

– Dažnai žmonės sako, kad muzika „ištaškė“, „nunešė“ ir pan. Kaip apibūdinti jos poveikį?

– Galima tik svarstyti, nes tai nepagrįsta tyrimais. Mano nuomone, kasdienybėje mus supa tam tikras kontekstas. Mūsų galvose yra kažkokie nebaigti rūpesčiai ir pan., tie dalykai vargina. Kai muzika „nuneša“, pamirštame tuos rūpesčius. Muzika kuria asociacijas su toliais ir erdve, kitokia aplinka.

Kartais – su praeities atsiminimais, tada kontekstas lieka toli, mes taip pailsime. Panašiai veikia vaizduotės pratimai, kai mes tyčia bandome kažkur nusikelti ir pailsėti nuo praktinių, buitinių rūpesčių.

– Kodėl klausomės tos pačios muzikos ir vangiai priimame muzikines naujoves?

– Siečiau tai su saugumo jausmu, susijusiu ne tik su muzika. Kai mums kažkas pažįstama, jaučiamės saugiau, mums negresia iš nežinomybės ateinantys dalykai. Kai atpažįstame ritmą, melodiją, tai suteikia tam tikro džiaugsmo.

Ta melodija, žinoma, ne bet kokia – kuri patinka. Ji pažįstama, atsiranda tas „nunešimo“ jausmas. Tai sudaro kažkokią prasmingą visumą, į kurią galima įsikibti ir jaustis saugiau. Iki tam tikro lygio, kol nenusibosta.

– Ką muzika gali pasakyti apie žmogaus charakterį?

– Negaliu atsakyti, plačiau nesusiejęs to su muzikos poveikiu ir funkcijomis, kurių ji turi daug. Vienas svarbus dalykas – atsipalaidavimas, kitas – saviraiška. Jeigu žmogui svarbu kažką kurti arba jis neišreiškęs poreikių, jam patiks muzika, kuri gal bus kiek improvizacinė, naujoviška. Toks asmuo specialiai ieškos muzikos, kurioje nebūtų kažkokių standartų, klasikos.

Dar vienas dalykas – protestas. Pavyzdžiui, paaugliai pradeda klausytis sunkiojo roko, tad galima įsivaizduoti, kas tokio žmogaus gyvenime vyksta. Jis ieško savęs, bando atsiskirti nuo tėvų ir muzika tampa jo gyvenimo dalimi arba išraiška to, kuo jis gyvena.

Muzika gali padrąsinti ir palaikyti, ji įkvepia aktyvumo. To pavyzdys – žygio ar karo dainos. Senuose filmuose apie karą parodyta, kad atmosferoje, kai reikia išgyventi, aktyvinančios žygio dainos dažnai palaiko.

Plačiąja prasme, nereikia karo ar partizanų, juk mes dažnai jaučiamės pavargę kaip kare, tuomet muzika mus įkvepia. Turime pažįstamų dainų ir melodijų, į kurias įsikimbame, ypač, jei tai apie viltį, ėjimą į priekį. Tai surezonuoja su mūsų nuotaika, savijauta, poreikiais tuo momentu. Žmonės skirtingi, todėl ir muzika jiems patinka įvairi – visi mes gyvename skirtingomis nuotaikomis, mūsų poreikiai skirtingi.

– Kodėl įsimename pačias primityviausias melodijas, kurių iš galvos negalime išmesti kelias dienas?

– Anglų kalboje yra toks tikslus terminas earworm, tai – ausies kirminas. Jis įsiėda, įsimeta ten kaip parazitas, kurį sunku išmesti. Svarstant plačiau, man tai sietųsi su pažįstamumo jausmu. Tos primityvios, banalios melodijos tuo ir išsiskiria, kad jų aiški ir įsimenanti melodija. Jos taip ir kuriamos.

Tų melodijų ritmas dažniausiai aiškus, bet tai jau atskira tema, nes ritmas gali palengvinti gyvenimą. Jei einant yra ritmas, būna daug aiškiau, atrodo, kad tai reikalauja mažiau pastangų. Ritmingai žingsniuoja ir kariuomenė.

– Kokia yra milijardus žmonių paliečiančių dainų paslaptis, pavyzdžiui, „Gangman Style“?

– Manau, kad ten yra daug dalykų – truputį linksma, truputį juokinga, kiek primityvu. Gal net gyvuliška ir išreiškia tai, ką turime prigimtyje. Mes ne tik jaučiamės suaugę, bet ir esame spaudžiami būti rimti, tvarkingi, laiku viską daryti. Tačiau viduje norime būti vaikiški, daryti nesąmones ir ta daina tiesiog pasitaikė. Kvailumas ir linksmumas dažnai yra šalia, ribos labai neaiškios. Šiuo atveju gal tai ir suveikė.

– Ar muzika gali gydyti ar susargdinti?

– Gali, nors muzikos terapija dažnai nelaikoma kaip savarankiška ir pakankama. Dažnai tai būna kaip papildomas dalykas, kuris, mano manymu, veikia. Kaip ir kalbėjome, žinomos melodijos, garsai padeda išeiti iš kasdienybės, to kartais pakanka. Jei žmogų veikia muzika ir jis nuo to geriau jaučiasi, jis atsipalaiduoja, geriau gyja žaizdos.

Svarbi ir išraiška – žmogus gali ne tik klausytis, bet ir groti, kad ir nesudėtingai. Labai dažnai pacientai sunkiai sugeba išreikšti kai ką žodžiais, jiems sunku pasakyti, kas yra. Psichologai ieško būdų, kaip padėti, muzika gali būti vienas jų. Kai grojame, piešiame ar šokame, lyg kažkas atsidaro, išsilaisvina, pajuda. Atsitinka taip, kad pagroję žmonės juokiasi ar verkia.

Muzika gali būti ir bendravimo būdas, jeigu susidaro bendraminčių, vieno stilius mėgėjų grupės. Jei šeimoje kartu klausomasi muzikos, jei tai daro sutuoktiniai, tai jų santykių stiprinimas, muzika susieja.

Būsimo kūdikio kalbinimas ir dainavimas palankiai įtakoja jo vystymąsi.

Muzikos terapijos užsiėmimų metu kviečiame būsimas mamas bendrauti su vaikeliu, esančiu mamos įsčiose per muziką, sustiprinti pasitikėjimą savimi muzikuojant. Užsiėmimų metu taikomi muzikos terapijos metodai: improvizacija, muzikos klausymas, muzikos komponavimas, dainavimas.

Muzikos terapijos nauda:

Stiprina mamos ir būsimo kūdikio emocinį ryšį;

Įtakoja kūdikio sveikatą bei intelektinius, muzikinius bei kūrybinius gebėjimus;

Teigiamai veikia nėščiųjų savijautą, harmonizuoja besilaukiančios moters vidinę būseną.

Organizuojamos dvi dalyvių grupės. Kiekvienos grupės dalyvės apsilankys trijuose užsiėmimuose.

I grupė: lapkričio 8, 15, 22 dienomis, 12.00 val.

II grupė: lapkričio 8, 15, 22 dienomis, 13.30 val.

Dalyvių skaičius - ribotas.

Užsiėmimus ves muzikos terapijos magistrė Nadežda Kiseliova–Žukovska.

Užsiėmimai vyks Muzikos terapijos paslaugų centre, P.Vileišio g. 12, Vilnius.

Išankstinė registracija: renginiai@vvsb.lt arba tel. 8 5 2053417.

„Anksčiau prieš svarbias varžybas ausinuke klausydavausi „G&G Sindikato“ dainos „Dykuma“. Ji mane nuteikdavo kovingai ir padėdavo atsiriboti nuo aplinkos. Kartais ir dabar pasiklausau šios dainos, bet ne prieš varžybas. Dabar mano „startinė“ daina – Apex Twin „Xtal“, – teigia žinoma sportininkė.

O kaip gi antruoju Lietuvos himnu vadinamas Marijono Mikutavičiaus kūrinys „Trys milijonai“? „Kaip ir daugeliui lietuvių, ji man sužadina stiprius patriotinius jausmus“, – kalba sportininkė.

Ji muzikos neskirsto į lietuvišką ir nelietuvišką. Lygiai taip pat ji muzikos nerūšiuoja ir pagal sukūrimo metus. Rūtos mėgstamiausių sąraše – ir Vytautas Kernagis, ir „Pink Floyd“, ir „Depeche Mode“, ir ba., ir Tricky.

Nuo V. Kernagio iki ba.

„Yra keletas lietuviškų atlikėjų ir grupių, kurių klausau pakankamai dažnai: tai – ba., tas pats „G&G Sindikatas“, „Golden Parazyth“. Kartais pasileidžiu „Anties“, V. Kernagio įrašus. Iš elektroninės muzikos kūrėjų man patinka „Few Nolder“, „Münpauzn“, – vardija R. Meilutytė.

Ji gailisi, kad negali pamatyti mėgstamų lietuvių atlikėjų ir grupių pasirodymų, nes dėl didelio užimtumo gimtinėje lankosi retai. Labiausiai iš visų lietuvių muzikantų ji norėtų pamatyti ba. koncertą.

Jaunosios plaukikės mėgstamiausių užsienio ir atlikėjų sąraše – ir gerai žinomi, ir alternatyviajai scenai priskiriami muzikantai: „Mėgstamų turiu labai daug, visus išvardinti sunku. Iš senesniųjų man patinka „The Cure“, „The Smiths“, „Depeche Mode“, „Joy Division“, „Siouxsie and the Banshees“, „Pink Floyd“, „Led Zeppelin“, „Pixies“. O iš šiuolaikinių atlikėjų ir grupių dabar dažniausiai klausau „The XX“, Tricky, „Chromatics“.

Muzikos srityje pakankamai išranki R. Meilutytė sako atkreipianti dėmesį ir į kūrinius, skambančius viešose erdvėse, pavyzdžiui, prekybos centruose ar kavinėse. „Norėčiau nekreipti dėmesio, bet neišeina, ypač, jei muzika yra menkavertė. Jeigu įrašai kokybiški, o grupių ir atlikėjų sąrašas tinkamai sudėliotas, muzika padeda susikurti tam tikrą nuotaiką, pavyzdžiui, pietaujant ar tiesiog maloniai leidžiant laiką“, – pastebi sportininkė.

Abejingų nepalieka

Hanoverio muzikos psichologijos instituto direktorius Eckhartas Altenmülleris teigia, kad muzika yra stipriausias mums žinomas dirgiklis, sužadinantis neuronų restruktūrizaciją.

Jam linkęs pritarti ir lietuvis prof. dr. muzikologas Rytis Ambrazevičius, taip pat tyrinėjantis muzikos poveikį žmogaus psichikai. „Muzika veikia visus žmones – tik vienus labiau, kitus mažiau. Ne išimtis – ir sportininkai, nors niekam ne paslaptis, kad jie psichologiškai yra stipresni už kitus individus. Muzika gali tiesiogiai paveikti kiekvieno žmogaus nuotaiką: suteikti žvalumo, pralinksminti, paguosti ir t. t.“

Pasak profesoriaus, muzika žmogų veikia per savo elementus – pavyzdžiui, ritmiką (vienaip veikia greito tempo, kitaip – lėto tempo muzika), dermes (mažorinės gali pakelti nuotaiką, minorinės – paguosti ir nuraminti) ir kt. „Bet ne viskas taip paprasta: linksma, greito tempo daina žmogų gali ir nuliūdinti, jei ji susijusi su kažkokiu neigiamu įvykiu. Kitaip tariant, muzika glaudžiai susijusi ir su žmogiškomis patirtimis“, – aiškina prof. dr. R. Ambrazevičius. Jo teigimu, labai svarbi ir kultūrinė aplinka: vienaip tas pats mažoras interpretuojamas populiariojoje muzikoje, visai kitaip – tradicinėje indų ar pigmėjų muzikoje.

„Mokslininkai ištyrė, kad maži vaikai įvairią muziką suvokia ir priima panašiai – ar jis būtų amerikietis, ar zulusas. Tačiau paaugę jie prisitaiko prie bendro garsovaizdžio (soundscape) – t. y. muzikos, susiformavusios būtent toje kultūrinėje aplinkoje, kurioje gimė, todėl pradeda į vienokią ar kitokią muziką reaguoti skirtingai“, – kalba profesorius.

R. Ambrazevičiaus teigimu, pagal muzikinį žmogaus skonį neretai galima atspėti ir jo charakterio tipą: melancholikams turbūt dažniau patinka lėtesnė, liūdnesnė muzika, sangvinikams – šviesesnė ir greitesnė, cholerikams – ryškesnė, charakteringesnė ir t. t.

Profesorius akcentuoja, kad žmogus yra smarkiai priklausomas nuo paros ciklo, todėl ryte klausomės vienokios muzikos (ritmingesnės, linksmesnės), o vakare – kitokios (melancholiškesnės, lėtesnės). „Komercinės radijo stotys jau seniai naudojasi tuo ir savo grojaraštį sudarinėja atsižvelgdamos ne tik į savo auditoriją, bet ir į paros metą“, – teigia jis.

Muzika skamba visur

Tačiau muzika skamba ne tik per radiją ar koncertų salėse, bet ir kavinėse, baruose, restoranuose, prekybos centruose ir kitose viešose vietose. R. Ambrazevičius atkreipia dėmesį, lietuviai verslininkai vis dar daro nemažai klaidų sudarinėdami grojaraščius, pamiršdami, kad muzika yra labai stiprus dirgiklis – ji gali ir pritraukti klientus, ir lygiai taip pat juos atbaidyti.

Muzikologas sako, kad dažna mūsų verslininkų klaida – triukšminga, neaiškios kokybės muzika, vadinamieji „bumčikai“. Kita didelė klaida – per stiprus garsas. „Žinoma, nekalbu apie šokių muzikos klubus – ten žmonės ne pasikalbėti renkasi. Tačiau restoranuose, baruose ir kavinėse muzika turi skambėti tokiu garsu, kad būtų lengva susikalbėti“, – sako jis. Pasak jo, problema iš dalies – nebesugebanti bendrauti publika – verslas prie jos tiesiog prisitaiko.

„Pavyzdžiui, prekybos centrams ar oro uostams rekomenduočiau grojaraščius sudarinėti sekant radijų pavyzdžiu – tai yra, leisti geros kokybės populiariąją ir kitokią „humanišką“ muziką, tinkančią standartinį muzikinį skonį turinčiam žmogui. Radijo stočių grojaraščių sudarytojai tikrai išmano savo darbą ir žino, kokia muzika patinka didžiajai visuomenės daliai arba bent jau jos neerzina. Reikėtų vengti netikusios, menkavertės muzikos, nes dabar tikrai turime, iš ko rinktis“, – aiškina profesorius.

Pasak R. Ambrazevičiaus, ypač atidžiai muziką turėtų rinktis restoranų savininkai. „Vietose, kur žmonės susirenka ramiai papietauti ar pavakarieniauti, turi skambėti rami, neakcentuota ir maloni ausiai muzika – šiek tiek žvalinanti, neblaškanti ir leidžianti susikoncentruoti į valgymą ir bendravimą“, – pataria jis.

Kalbėdamas apie jaunimo mėgstamus barus ir kavines, profesorius akcentuoja, kad daugelis jų savo auditoriją ir suformuoja siūlydamos vienokį ar kitokį muzikinį repertuarą. „Bent didžiųjų Lietuvos miestų kavinių ir barų savininkai jau žino žaidimo taisykles, todėl grojaraščius sudarinėja siekdami pritraukti norimą auditoriją“, – sako prof. dr. Ambrazevičius.

Pasak profesoriaus, būtų puiku, jei dauguma lietuvių taip tikslingai domėtųsi muzika kaip R. Meilutytė: „Muzika turi didelį poveikį, todėl ir vartoti ją reikia itin atsakingai – nuolat lavinti savo skonį, ieškant įdomių ir prasmingų muzikos kūrinių.“

Vaistininkai savo pacientams, kenčiantiems nuo skausmo, pataria klausytis muzikos, nes neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad tai gali padėti jį numalšinti.

Keturi iš dešimties tyrimo dalyvių, kurie kenčia nuolatinį skausmą, mokslininkams teigė, kad jų mėgstama daina jiems padeda atsipalaiduoti ir pasijusti geriau.

Nustatyta, kad 21 proc. tyrimo dalyvių geriausiai veikia pop muzika. 17 proc. apklaustųjų tvirtino, kad jiems labiausiai padeda klasikinė muzika, o 16 proc. tiriamųjų tikina, kad jiems ištverti skausmą padeda roko ir indie stiliaus muzika.

Efektyviausiai veikiančiais kūriniais pripažinta Simon and Garfunkel daina „Bridge Over Troubled Water“, Robbie Williamso „Angels“ ir Fleetwood Mac „Albatross“, rašo The Telegraph.

Po šių dainų geriausiai veikiančiomis įvardintos Eltono Johno „Candle in the Wind“ ir „The Commodores“ kūrinys „Easy“.

Didžiojoje Britanijoje apie 10 mln. žmonių beveik kasdien kenčia skausmą: nugaros ir kaklo, sąnarių ir galvos skausmus.

Pastebėta, kad muzika labiausiai padeda jauniems asmenims – 66 proc. 16–24 metų amžiaus jaunuolių tvirtina, kad muzika palengvina jų patiriamą skausmą.

Nuotaikų svyravimas ir priklausomybė nuo metų laikų kaitos vargina daugybę žmonių. Ruduo – kritinis metas, kai trumpėjančios dienos ir ilgėjančios naktys, saulės trūkumas sukelia liūdesį ar net depresiją.

Kaltas sezonas

Nemažam skaičiui žmonių metų laikų kaita pasireiškia prasta nuotaika, dirglumu, dėmesio ir energijos stoka. Tai gali būti paprasčiausias rudeninis liūdesys, kuris dažniausiai laikui bėgant praeina.

Pasak psichologų, rudenį sulaukiama daugiausia žmonių, besiskundžiančių šiais simptomais, kurie neretai dingsta pabendravus su draugais, pailsėjus ar tiesiog įpratus prie naujo sezono.

Sergant kitokia – sunkesne depresijos forma, prislėgta nuotaika dažnai kartu su menkavertiškumo ir kaltės jausmu gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų.

Specialistų teigimu, tokiu atveju įprastas tampa nerimas, nepaaiškinama baimė, sutrikęs miegas bei apetitas, įvairūs nemalonūs jutimai kūne. Kai kurie iš šių pojūčių būdingi ir sergant sezonine depresija.

Žmogų ilgą laiką kamuoja negera nuojauta, ateitis piešiama tamsiomis spalvomis, kasdieniai įprasti darbai, kuriuos anksčiau pavykdavo atlikti savaime, tampa sunkia našta.

Užklupusi sezoninė depresija iš dalies sumažina gebėjimą susikaupti, pablogina atmintį ir slopia žmogaus darbingumą. Psichologai pastebi, kad spalis ir lapkritis laikomi pačiu neproduktyviausiu laikotarpiu.

Pagerina nuotaiką

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras visiems klaipėdiečiams šį rudenį, be įprastų muzikos terapijos užsiėmimų, siūlo išbandyti naujovę – poezijos terapiją. Neabejojama, kad tai puikus būdas ne tik atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, bet ir efektyvi priemonė išvengti rudeninės depresijos.

„Medikai teigia, kad rudeninė depresija – gana dažnas reiškinys, kuris gali užklupti kiekvieną. Trumpėjančios dienos, žvarbus oras, tamsa sukelia neigiamas emocijas, kurios gali virsti į pavojingą ligą – depresiją“, – sakė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistas Marius Beivydas.

Anot jo, norint išvengti šio sezoninio negalavimo reikia stengtis atsikratyti blogų emocijų. Kaip teigė specialistas, muzikos ir poezijos terapija tikrai padės nuvyti slogias mintis ir pagerins nuotaiką.

Muzikos terapija – grojimas perkusiniais (mušamaisiais) instrumentais vyks antradieniais ir ketvirtadieniais. Antradieniais laukiami jau išbandę šį muzikavimo būdą, o ketvirtadieniais muzikuoti kviečiami pradedantieji. Užsiėmimai vyks vakarais studijoje „Grock".

Padeda reikšti emocijas

Poezijos terapija – dar daug kam nauja, nepažįstama atsipalaidavimo, neigiamų emocijų atsikratymo forma. Klaipėdoje poezijos terapijos užsiėmimai vyks trečiadieniais.

Paskaitas, pavadintas „Poetinė terapija – dvasinio augimo ir psichinės sveikatos stiprinimo metodas", ves žinoma uostamiesčio poetė, rašytoja, gydytoja psichiatrė ir poezijos terapeutė Jūratė Sučylaitė.

„Poezijos terapijose visi turės galimybę pajausti, kaip kalbos meno dėka galima išreikšti emocijas ir artėti dvasinės pilnatvės pojūčio link. Paskaitose bus supažindinama su biblioterapijos ir kūrybiško rašymo galimybėmis, aiškinamasi, kaip mūsų sveikatą veikia užgniaužti neigiami jausmai“, –  teigė J.Sučylaitė

Pasak jos, bus susipažįstama su interaktyviosios biblioterapijos metodų taikymu Lietuvoje ir užsienyje bei mėginama praktiškai pajausti žodžio galią. Poezijos terapija vyks trečiadieniais 18 val. Sveikatos mokslų fakulteto padalinyje.

Muzikos terapija

Gerina atmintį ir padeda prisiminti informaciją.
Išmoko sutelkti dėmesį.
Pagerina gyvenimo kokybę ir išmoko juo mėgautis.
Padeda atsipalaiduoti nuo rūpesčių.
Padidina kūrybiškumą ir mentalinius gebėjimus.
Pagerina tarpusavio santykius ir harmoniją šeimoje.
Padeda atsikratyti nemigos.
Poezijos terapija
Padeda sergantiems depresija.
Gelbsti labai uždarus ir intravertiškus žmones.
Išaiškina kompleksų ar patirtų psichologinių traumų priežastis.
Atveria slopinamus jausmus.