Tokioms Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms Seimas ketvirtadienį pritarė po svarstymo: už balsavo 85 Seimo nariai, vienas buvo prieš, o trys susilaikė.

2020 metų pabaigoje esant koronaviruso pandemijos įkarščiui Seimas buvo leidęs gyventojams neapskaityti gaunamos ir panaudojamos paramos, jie taip pat buvo atleisti nuo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti ataskaitas apie gautą paramą ir jos panaudojimą.

Tada pakeitimų iniciatoriai – premjerė Ingrida Šimonytė bei tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas aiškino, kad į paramos gavėjų sąrašą tokie žmonės buvo įtraukti siekiant paskatinti įmones ir nevyriausybines organizacijas teikti pagalbą medikams ir savanoriams.

Jeigu Seimas pataisas priims, paramos gavėjais liks labdaros ir paramos fondai, biudžetinės ir viešosios įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės, tarptautinių visuomeninių organizacijų padaliniai, užsienyje įsteigtos lietuvių bendruomenės ir kitos lietuviškos įstaigos ar organizacijos.

Iš fizinių asmenų paramos gavėjais gali būti meno kūrėjai.   

„Capitalica“ kelia ambicingus tikslus – toliau sparčiai auginame valdomo turto apimtis, žengiame į vis daugiau Europos rinkų, didiname turto segmentų įvairovę. Tikimės, kad Mykolo finansų valdymo patirtis bei tarptautinių kapitalo rinkų išmanymas suteiks papildomą impulsą įmonės plėtrai strateginėmis kryptimis“, – pranešime sako įmonės valdybos pirmininkas Andrius Barštys.

M. Majauskas yra dirbęs tarptautinėse bankininkystės ir nekilnojamojo turto grupėse, įskaitant „Barclays Capital“ Londone ir „Cushman & Wakefield“ Sidnėjuje, Vyriausybėje ir Seime.

Jo paskyrimui į „Capitalica Asset Management“ valdybą dar turės pritarti Lietuvos bankas.

„Capitalica“ plėtoja ir valdo komercinius nekilnojamojo turto objektus: du biurų ir vieną logistikos NT fondus, įskaitant  verslo centrus „Kauno Dokas“, „135“ Vilniuje, vystomą biurų kompleksą „Verde“ Rygoje ir kitus. „Capitalica“ žaliosios logistikos fondas valdo 5 logistikos objektus Taline, Rygoje ir planuoja tolesnius įsigijimus Europoje.

„Capitalica Asset Manageent“ 70 proc. akcijų priklauso vienai didžiausių lietuviško kapitalo verslo grupių SBA ir 30 proc. valdybos pirmininko Andriaus Barščio įmonei „Fox Holdings“.

M. Majauskas kovo pabaigoje pranešė atsisakantis parlamentaro mandato. Tuomet jis teigė apsisprendęs grįžti į privatų sektorių.

Kovo pradžioje M. Majauskas dalyvavo Vilniaus miesto mero rinkimuose, bet surinkęs 10,65 proc. balsų liko trečias.

Pernai gruodžio pradžioje politikas pašalintas iš TS-LKD, nes nevykdė partijos prezidiumo įpareigojimo ir su Vyriausybe nesuderino siūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Netrukus po to M. Majauskas atsistatydino iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkų, pasitraukė iš TS-LKD frakcijos Seime.

VRK sprendimą antradienį priėmė bendru sutarimu, gavusi tokį buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko M. Majausko prašymą.

Taip pat komisija atsiradus laisvai vietai Seime parlamentaro mandatą pripažino konservatorių rinkimų sąraše pirmam po brūkšnio esančiam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.

M. Majauskas kovo 30 dieną viešai pranešė atsisakantis parlamentaro mandato, nes nutarė grįžti dirbti į privatų sektorių.

Tai septintasis šios kadencijos Seimo narys, atsisakęs mandato. Anksčiau dėl įvairių priežasčių tai padarė Laima Liucija Andrikienė, Kristijonas Bartoševičius, Antanas Guoga, Ramūnas Karbauskis, Arvydas Nekrošius, Stasys Šedbaras.

Į parlamentą M. Majauskas buvo išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų sąrašą, todėl jo vieta pripažinta pirmajame šiame sąraše esančiame mandato negavusiam K. Navickui.

Pernai gruodžio pradžioje M. Majauskas buvo pašalintas iš TS-LKD, nes nevykdė partijos prezidiumo įpareigojimo ir su Vyriausybe nesuderino siūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų.

Netrukus po to M. Majauskas atsistatydino iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkų, pasitraukė iš TS-LKD frakcijos Seime.

Pastaruoju metu jis dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje, priklausė Kultūros komitetui.

Kovo pradžioje M. Majauskas dalyvavo Vilniaus miesto mero rinkimuose, bet surinkęs 10,65 proc. balsų liko trečias.

K. Navickas turėtų užimti šio parlamentaro vietą.

„Dalyvaudamas rinkimuose apsisprendi, kad dalyvausi politikoje, – žurnalistams apie tai, ar yra nusprendęs dirbti Seime sakė K. Navickas. – Atsisakyti aš neketinu, taip.“

Politikas pagal kompetenciją teigė save matantis Aplinkos apsaugos ar Kaimo reikalų komitete, tačiau pabrėžė, jog tai „yra frakcijos sprendimas“.

K. Navickas sakė apie tai, jog patenka į Seimą, sužinojęs, kai vyko į parodos „Ką pasėsi...“ atidarymą, todėl dar nespėjo apie tai pasišnekėti su konservatorių frakcijos kolegomis.

Tikrai nustebau, tikrai nesitikėjau.

„Tikrai nustebau, tikrai nesitikėjau“, – sakė ministras.

Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas ketvirtadienį pranešė atsisakantis parlamentaro mandato bei grįžtantis į privatų sektorių.

Prašymą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo Vyriausiajai rinkimų komisijai M. Majauskas sakė planuojantis pateikti kitą savaitę.

Pernai gruodžio pradžioje politikas pašalintas iš TS-LKD, nes nevykdė partijos prezidiumo įpareigojimo ir su Vyriausybe nesuderino siūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.

Netrukus po to M. Majauskas atsistatydino iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkų, pasitraukė iš TS-LKD frakcijos Seime.

Pastaruoju metu jis dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje, priklausė Kultūros komitetui.

„Atsisakau Seimo nario mandato ir grįžtu į privatų sektorių“, – pranešė jis sako „Facebook“ paskyroje.

„Išmokau valstybės valdymo reikalų, turėjau galimybę prisidėti prie svarbių Lietuvai darbų. Metas naujiems iššūkiams!“ – rašo jis.

M. Majauskas ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė per dešimt metų politikoje daug išmokęs ir sužinojęs, pačia politika tvirtino nenusivylęs, tačiau artimiausiu metu joje dalyvauti neplanuoja.

„Esu gavęs keletą pasiūlymų ir iš skirtingų politinių organizacijų, bet esu apsisprendęs grįžti į privatų sektorių. Niekur konkrečiai jokių sprendimų nesu priėmęs, sprendimas šiandien yra tik vienas – atsisakyti Seimo nario mandato“, – sakė jis.

Prašymą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo Vyriausiajai rinkimų komisijai M. Majauskas sakė planuojantis pateikti kitą savaitę.

Ketverius metus dirbau Vyriausybėje, metus dirbau Vilniaus miesto savivaldybėje, šešerius metus dirbau Seime. Reikia turėti saiko.

„Tą padaryti neskubėsiu, susidėliosiu dokumentus. Manau, kad kitą savaitę kreipsiuosi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su prašymu panaikinti mandatą. Tuomet matysime. Esu gavęs keletą pasiūlymų iš privataus sektoriaus“, – kalbėjo M. Majauskas.

Jis tvirtino Seimo kadencijos pabaigos nelaukiantis, nes dirbant Mišrioje Seimo narių grupėje „gana sudėtinga kurti pridėtinę vertę“.

„Ketverius metus dirbau Vyriausybėje, metus dirbau Vilniaus miesto savivaldybėje, šešerius metus dirbau Seime. Reikia turėti saiko“, – teigė politikas.

Į parlamentą M. Majauskas išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų sąrašą.

Jo vietą Seime turėtų užimti žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams sakė, kad M. Majauskas apie savo apsisprendimą informavo ketvirtadienio rytą.

„Kadangi jo pasitraukimas sąlygoja naujo nario atėjimą į mūsų frakciją, jis pranešė, padėkojo už bendrą darbą, pasilinkėjome vieni kitiems sėkmės ir tiek žinių“, – sakė ji.

Seniūnė tvirtino, kad jai asmeniškai toks M. Majausko žingsnis nebuvo labai netikėtas.

Kovo pradžioje M. Majauskas dalyvavo Vilniaus miesto mero rinkimuose, bet surinkęs 10,65 proc. balsų liko trečias.

Pernai gruodžio pradžioje politikas pašalintas iš TS-LKD, nes nevykdė partijos prezidiumo įpareigojimo ir su Vyriausybe nesuderino siūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.

Netrukus po to M. Majauskas atsistatydino iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkų, pasitraukė iš TS-LKD frakcijos Seime.

Pastaruoju metu jis dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje, priklausė Kultūros komitetui.

Pavojingi signalai

Seimo nario, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko ir grupės parlamentarų inicijuoti lošimų verslo reglamentavimo pakeitimai gali sudaryti sąlygas juos taikyti nevienareikšmiškai ir taip padidinti korupcijos pasireiškimo riziką.

Tokią išvadą dar 2021 m. spalio mėnesį Seimui pateikė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi Loterijų ir lošimų mokesčio ir Azartinių lošimų įstatymų pataisų antikorupcinį vertinimą.

Perspėjimai dėl korupcijos rizikos pasitvirtino. Tokia išvada padaryta šių metų pradžioje. Taip skelbia viešai prieinamus finansinius duomenis apibendrinusi Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA), kurios tyrimas išplatintas šių metų pradžioje.

Įtarimų smaigalyje atsidūrė praėjusių metų pabaigoje iš BFK pirmininko posto pasitraukęs Seimo narys M. Majauskas.

Savo išvadas Seimui, Finansų ministerijai ir STT pateikusi NLŽVA atkreipia dėmesį į vadinamąsias mokestines dovanas, kurios, NLŽVA tvirtinimu, kai kurioms azartinių lošimų rūšims atnešė viršpelnių, bet padarė žalos valstybei, vartotojų interesams ir atvėrė kelius į žaidimus įtraukti nepilnamečius.

Išskirtinis dėmesys

Buvęs BFK pirmininkas M. Majauskas ir grupė Seimo narių inicijavo Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus, kurie Seime buvo priimti 2021 m. gegužę.

NLŽVA įžvalgose pabrėžiama, kad pataisos ypač naudingos buvo nuotoliniams (internetiniams) lošimams ir žlugdančios vadinamiesiems antžeminiams lošimams, kurie organizuojami tam skirtose konkrečiose patalpose – lošimų salonuose ir pan.

NLŽVA išvadose tvirtinama: „Įstatymo pataisų autoriai skelbė, jog projektu bus sumažintos galimybės skatinti lošti ir vartotojai turėtų mažiau lošti. Tačiau reguliavimo efektas gavosi atvirkštinis. 2022 ir 2019 m. duomenys patvirtina, kad lošimo paslaugų vartojimas nesumažėjo, o priešingai – padidėjo dvigubai. Tai sąlygojo nuotolinių lošimų šuoliškas (vykęs geometrine progresija) augimas (+80,2 proc.). Be to, tai dar labiau sumažino mažiau patrauklių (mažesnį azartą siūlančių) ribotų lošimų paslaugas teikiančių bendrovių galimybes konkuruoti su didesnį patrauklumą siūlančiomis bendrovėmis.“

Nuotolinių lošimų šuoliškas augimas jų organizatoriams suteikė dešimtis milijonų eurų papildomų pajamų per metus. Pabrėžiama, kad skaičiais apibendrinti duomenys yra oficialūs, paremti viešai paskelbta Lošimo priežiūros tarnybos (LPT) informacija.

Miražai: galimai apgaulingų iškraipymų tikslas – kurti tikrovės neatitinkantį lošimų rinkos įvaizdį. I. Gelūno / BNS nuotr.

Iškalbingi skaičiai

NLŽVA tvirtinimu, buvusio Seimo BFK pirmininko M. Majausko inicijuoti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai niekaip negina vartotojų interesų.

Tokie teiginiai argumentuojami žaidimų populiarumo dinamiką iliustruojančiu pavyzdžiu.

Išvadose sakoma: „Pristatant „pertvarką“ buvo deklaruojamas siekis apsaugoti vartotojus, tačiau nauji barjerai ir veiklos ribojimai numatyti tik antžeminių lošimo vietų veiklai. Neva vartotojai patiria esminį pavojų iš fizinių lošimo vietų, kai nuotolinių ir antžeminių lošimų (nevertinant loterijų) dalys vartojime 2022 m. I–III ketv. atitinkamai sudarė 78 (internetiniai lošimai) ir 22 (antžeminiai lošimai) procentines dalis. Tuo metu bet kuriame mobiliajame telefone pasiekiamos nuotolinės lošimo paslaugos ne tik neapribotos, o priešingai – jų teikimo sąlygos palengvintos ir supaprastintos.“

Neatitinka deklaracijų

Apibendrinimuose atkreipiamas dėmesys į galimai apgaulingus iškraipymus, kurių tikslas – kurti tikrovės neatitinkantį lošimų rinkos įvaizdį.

„Šių „specialistų“ (turimi galvoje Įstatymo pakeitimo iniciatoriai – red. past.) veikla orientuota į lošimų demonizavimą ir fiktyvių istorijų apie neva didžiulį probleminio lošimo mastą Lietuvoje sklaidą. Tai buvo nuolat išnaudojama prieš valstybės ir vartotojų interesus – naikinant nuosaikių antžeminių lošimų pasiūlą (lažybų punktus ir automatų salonus), o vartotojus tokiais veiksmais skatinant rinktis didžiausios rizikos nuotolinius lošimus“, – teigiama Seimui, Finansų ministerijai ir STT adresuotose išvadose.

Jose taip pat tvirtinama, kad valstybės tikslams sukurtas Loterijos monopolis faktiškai perimtas privačių asmenų.

„Teisėkūros idėjos grindžiamos vartotojų apsauga, bet faktiškai vartojimas tik auga“, – apie lošimų rinkoje platinamas spekuliatyvias deklaracijas ir jų neatitinkančią realybę pabrėžiama asociacijos tyrime.

Įžvelgia savivalę

Vadinamųjų antžeminių (ne internetinių) lošimų organizatoriai įžvelgia klastą ir savivaliavime įpareigojime, pagal kurį antžeminių lošimų sektoriuje tapo privaloma įdiegti vadinamąją LAKIS sistemą – esminę turimos įrangos renovaciją.

„Tiek Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, tiek NLŽVA 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pirmąjį ketvirtį, analizuodamos karantino ir pandemijos finansinį ir ekonominį poveikį antžeminių lošimo paslaugų sektoriui, teikė analitinius duomenis apie būtinybę bent laikinai atidėti LAKIS sistemos diegimą. Deja, buvęs Seimo BFK pirmininkas M. Majauskas vienasmeniškai nuo komiteto narių ir kitų Seimo narių nuslėpė informaciją apie šių kreipimųsi ir juose pateiktų argumentų faktą, nenagrinėjo raštuose išdėstytų problemų esmės ir neargumentavo tokio savo neveikimo“, – sakoma tyrime.

Pasak NLŽVA, dėl tokio „neveikimo“ antžeminių lošimo paslaugų tiekėjai pandemijos laikotarpiu privalėjo atlikti esminę turimos įrangos renovaciją, kuri visoms Lietuvos rinkoje veikiančioms bendrovėms kainavo milijonus eurų, tačiau jokios pridėtinės vertės veikloje nesuteikė.

Nurodyti klausimai nepriskirti Lošimų priežiūros tarnybos kompetencijai, todėl komentarų pateikti neturime galimybės.

Neliko pelningumo

Tvirtinama, kad antžeminės lošimo vietos po įvairiausių pasiūlymų įgyvendinimo kuo toliau, tuo labiau tampa nerentabilios, todėl, anot NLŽVA, visai tikėtina, jog dauguma jų nesugebės užtikrinti tokio pelningumo, kad investicijos atsipirktų per penkerius metus.

NLŽVA išvadose ir apibendrinimuose kritikuojamas ne tik buvęs BFK pirmininkas.

„Su projektais susijusios faktinės aplinkybės buvo puikiai žinomos tiek buvusiam Seimo BFK pirmininkui M. Majauskui, tiek LPT direktoriui Virginijui Daukšiui, tiek Finansų ministerijos valstybės tarnautojams, kurie šių įstatymų projektų svarstymo metu nuslėpė duomenis, atskleidžiančius drastišką nuotolinių lošimų paslaugų vartojimo augimą ir poreikį (būtinybę) jų reguliavimą griežtinti, o taip pat didinti jų mokestinę naštą.“

Atitinka STT pastabas

Šių metų pradžioje NLŽVA išplatintos išvados iš esmės atitinka 2021 m. spalio mėnesį Seimui pateiktus STT perspėjimus, išsakytus Loterijų ir lošimų mokesčio ir Azartinių lošimų įstatymų pataisų antikorupciniame vertinime.

STT buvo atkreipusi dėmesį, kad pagal naują tvarką daliai lošimų verslo, pavyzdžiui, nuotolinių lošimų organizatoriams, licencija galiotų neterminuotai, o vadinamųjų antžeminių lošimų organizatoriai tokio palengvinimo neturėtų. Priėmus įstatymą būtent taip ir atsitiko.

Minėtose išvadose STT pabrėžė, kad projektuose nenumatyta papildomų priemonių siekiant apsaugoti nepilnamečių ir lošti nebenorinčių žmonių interesus nuo nuotolinių lošimų poveikio, kuris, tarnybos vertinimu, yra didesnis, nei lošiant antžeminiuose lošimo salonuose.

„Sukurtos žaidėjo paskyros duomenimis tame pačiame įrenginyje, pavyzdžiui, stacionariame ar nešiojamame kompiuteryje ar mobiliojo ryšio telefone, gali pasinaudoti ir tie, kuriems tai draudžiama“, – atkreipiamas dėmesys STT išvadoje.

STT pabrėžė, kad pataisomis nereguliuojama tam tikrų paslaugų tiekėjų kontrolė, pavyzdžiui, nuotolinius azartinius lošimus imituojančių aplikacijų, programėlių mobiliuosiuose įrenginiuose, kurias vartotojas parsisiunčia nemokamai, tačiau kuriose įsigyjama mokamų paslaugų, o lošėjo pinigai konvertuojami į virtualiąją programėlės valiutą neribojant maksimalios galimos išleisti sumos. Taip pat neapribojamos nepilnamečių galimybės įsidiegti ir lošti azartinius lošimus primenančiose programėlėse, nenumatoma galimybių lošėjui pareikšti valią apriboti savo galimybes lošti naudojantis tokiomis programėlėmis ar aplikacijomis.

Atsiribojo tyla

„Kauno diena“ kreipėsi į M. Majauską. Prašėme, kad buvęs Seimo BFK vadovas atsakytų į klausimus ir pakomentuotų NLŽVA įžvalgose esančius jam nepalankius teiginius, taip pat apie korupcijos galimybes perspėjančias STT išvadas, tačiau nesulaukėme jokios reakcijos, nors į M. Majauską kreipėmės keletą kartų – ir raštu, ir žodžiu.

Nuo komentarų nusprendė atsiriboti ir LPT vadovas V. Daukšys.

„Lošimų priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Finansų ministerijos, kuriai Azartinių lošimų įstatyme numatyta pareiga vykdyti azartinių lošimų organizavimo priežiūrą. Nurodyti klausimai nepriskirti Lošimų priežiūros tarnybos kompetencijai, todėl komentarų pateikti neturime galimybės“, – sakoma redakcijai atsiųstame laiške.

Apie tai kalbėjosi keturi kandidatai – Artūras Zuokas, Mykolas Majauskas, Valdas Benkunskas ir Tomas Vytautas Raskevičius.

Dabartiniam sostinės merui Remigijui Šimašiui nusprendus daugiau nebebandyti tapti Vilniaus vadovu, netrukus atsirado kitų kandidatų. Politologai tikina, neva gyventojai rinksis dešiniųjų kandidatą. Tačiau ar tikrai, kai liberalūs ir dešinieji rinkėjai nusivylė antrąja Šimašiaus kadencija?

Vienas iš kandidatų į merus – dvi kadencijas Vilniaus vicemeru dirbantis politikas V. Benkunskas. Pastarasis siekia tapti meru, kuris, kaip pats įvardija, būtų „meras be cirkų“. Visai kitaip, anot jo, nei būtų galima pritaikyti kai kuriems iš buvusiųjų.

Per 30 metų Vilnius turėjo įvairių merų. Tarp jų – ir cirkininkų. 

„Per 30 metų Vilnius turėjo įvairių merų. Tarp jų – ir cirkininkų. Dėl to einant į kitų metų politinį ciklą, keturių metų savivaldybės laikotarpį, aš labai aiškiai sakau, kad Vilnius nusipelnė mero be cirko. Reikalingi labai konkretūs darbai, kuriuos turi padaryti ir meras, ir savivaldybė, kad vilniečiai galėtų toliau patogiai gyventi savo mieste“, – tikino jis.

Tuo tarpu tris kadencijas anksčiau Vilnių valdęs, tačiau per šį laiką ir skandalais bei neįgyvendintais pažadais pagarsėjęs kandidatas A. Zuokas, laidoje šiam teiginiui prieštaravo. Anot jo, viena didžiausių problemų šiandienos Vilniuje – kamščiai.

Man geriau Vilnius be kamščių, nei Vilnius be cirkų, nes cirkas man patinka.

„Stengiuosi girdėti tai, ką kalba vilniečiai. Man labai patiko vienos merginos įrašas „Linkedin“ paskyroje: „Man geriau Vilnius be kamščių, nei Vilnius be cirkų, nes cirkas man patinka“, – sakė A. Zuokas patvirtindamas, jog ir pats mano, kad kamščiai – kur kas didesnė problema.

Ir nors A. Zuokas nupasakojo planą, kaip ketina spręsti šias ir kitas susisiekimo mieste problemas, V. Benkunskas turėjo savų pastebėjimų: „Šiek tiek keista klausytis pono Zuoko – kokia šviežiena bandote apsimesti? Jūsų meravimo laikais, planuojant miestą, buvo padarytos esminės klaidos, dėl to dabar srebiame pasekmes. Tie pažadai ir programa, apie kurią ponas Zuokas pasakoja, yra teisinga, bet kažkur girdėta – nežinau, ar vilniečiai vėl turėtų lipti ant to paties grėblio. Tų pažadų mes girdėjome krūvas, bet tai yra pažadai, kurie nebuvo įgyvendinti. Dėl to ir sakau – Vilniui reikia mero be cirkų, kuris darytų darbus, o ne tuščiai šnekėtų.“

Dar vienas kandidatas į Vilniaus merus T. V. Raskevičius, dažnai įvardijamas kaip neabejotinas dabartinio mero R. Šimašiaus pradėtų darbų Vilniuje tęsėjas. Pats kandidatas savo ruožtu tikino nesantis Šimašius ir į Vilniaus mero postą ateinantis kandidatuoti su sava programa. Visgi laidoje jis pripažino ketinantis tęsti ir tam tikrus dabartinio mero pradėtus darbus.

„Vilnius turi labai daug vakarietiško potencialo, bet vis dar yra įkalintas sovietinėje infrastruktūroje. Jei mes netiesime dviračių takų, gatvėse nebus dviratininkų. Netiesime pėsčiųjų takų – žmonės į darbą pėsčiomis taip pat neis. Tai nėra karas prieš automobilius. Gatvių humanizavimas – viešųjų miestų erdvių pritaikymas visiems čia skirtingai judantiems žmonėms. Todėl gatvių transformaciją tęsiu“, – tikino jis.

Tuo tarpu antrąkart meru siekiantis tapti Seimo narys, šįkart esantis nepriklausomu kandidatu – Mykolas Majauskas – tikino ketinantis daryti priešingai. Anot jo, R. Šimašiaus pradėtos urbanistinės inovacijos įkalina vilniečius kamščiuose.

„Tai yra nuostolis miesto ekonomikai, gyventojams. Pridėkime dar kuro išlaidas, taršą, remontą… Kažkam labai rimtai turi nurauti stogą, kad imtų eksperimentuoti su gyventojais ir kamščiais dėl vienintelio tikslo – kad jie persėstų į viešąjį transportą. Visi puikiai suprantame, kad dalis žmonių neturi jokių galimybių persėsti į tokį transportą veždami vaikus į darželį arba važiuodami į poliklinikas. Mano giliu įsitikinimu, reikia stabdyti gatvių siaurinimą“, – sakys jis.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3.