Anot universiteto, pretendentai dokumentus gali teikti iki 2024 metų sausio 26 dienos.

Konkurse dalyvaujantis asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties, mokantis valstybinę lietuvių kalbą.

Kandidatai rektoriaus pareigoms užimti privalo pateikti dokumentus, įrodančius suteiktą mokslo laipsnį, pedagoginę ir vadybinę patirtį bei pretendentų pasirašytus motyvacinį laišką ir veiklos rektoriaus pareigose penkerių metų programos koncepciją, taip pat kitus dokumentus, kuriuos, pretendentų nuomone, tikslinga pateikti konkursui rektoriaus pareigoms eiti bei nurodyti savo elektroninio pašto adresą ir kitus kontaktinius duomenis.

Būsimas rektorius pareigas turi pradėti eiti iki 2024 metų kovo 15 dienos.

Nuo 2019 metų universiteto rektorės pareigas eina Inga Žalėnienė.

Ketvirtadienį Lenkijos mieste Liubline 13 universitetų iš dešimties valstybių pasirašė deklaraciją ir įkūrė Trijų jūrų universitetų tinklą, kurio tikslas – stiprinti tarptautinį universitetų bendradarbiavimą, intensyvinti mainus ir plėtoti mokslinius tyrimus.

„Tokio bendradarbiavimo rezultatas būtų prestižiniai leidiniai, dideli projektai ir europinės dotacijos“, – teigiama MRU pranešime spaudai.

Anot jo, Trijų jūrų universitetų tinklą (3SUN) kuria savanoriškai bendradarbiaujantys universitetai.

Teisę jame dalyvauti turi Trijų jūrų iniciatyvos ir kaimyninės šalys, taip pat JAV.

Trijų jūrų iniciatyvoje dalyvauja Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų valstybės.

„Sunku buvo visiems – ir vaikams, ir tėvams, ir mums, kas bėgo nuo karo į niekur, nesuprasdami, kas mūsų laukia. Didelė laimė, kad pavyko patekti į Lietuvą“, – kalbėjo mokyklos mokytoja Alina.

„Mes karą girdėjome: sprogimus, apšaudymus. Todėl nusprendėme išvažiuoti, kad šio siaubo nematytų mūsų anūkė“, – kalbėjo vienos mokinės močiutė.

Siaubo nebemato, bet jį pamiršta sunkiai.

„Žinoma, kad apima liūdesys. Vaikai ką nors prisimena, pasiilgsta namų, savo žaislų, įprasto pasaulio“, – kalbėjo mokyklos direktorė.

„Nuolatos apie tai galvoju. Dėl to net nelabai norisi mokytis. Nelabai matai prasmę, nes nežinai, kas bus toliau. Bet gyvenimas tęsiasi“, – kalbėjo ukrainietė mokinė.

Mokyklos direktorė sako, kad pačių pedagogų nuostabai moksleivių pažymiai netapo blogesni.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mokslas vaikams dabar yra tai, ką pavyko išsaugoti iš praėjusio gyvenimo, tad mokslą pradėjo vertinti labiau nei iki karo“, – tęsė direktorė.

„Iš pradžių buvo sunku nusiteikti, o dabar viskas ramu. Mokomės kaip įprastai“, – teigė kita mokinė.

„Mano ir taip nebuvo labai geri pažymiai. Abejoju, kad kas pasikeitė“, – kalbėjo ukrainietis mokinys.

Vaikai sakė, kad smagu, jog Lietuvoje gali mokytis su buvusiais bendraklasiais, o juos moko pažįstami mokytojai.

Ukrainiečius globoja ir juos po savo stogu priglaudęs universitetas.

„Tiek lietuviai studentai, tiek tarptautiniai studentai supranta, kokia situacija Ukrainoje ir niekas nenorėtų su jais keistis vietomis. Tad lietuviai padeda iš visos širdies“, – teigė MRU atstovė.

Tačiau net ir specialiai į rusų kalbą išverstas ir Vaikų gynimo dieną ukrainiečiams parodytas spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ ne visų vaikų veiduose pažadina šypseną. Kiekvienas čia atvyko su savo istorija.

Nors kiek paskraidinti nuo karo pabėgusių vaikų nuotaiką mėgina juos aplankiusi Švietimo ministrė.

Mes sakome, kad mokytis reikia. Vyksta karas, bet mokslo niekas neatšaukė.

„Žinau, kad jums nelengva, kad daugelio šeimos yra išskirtos, kad vyksta brutalus karas. Bet tikiu, kad kartu mes įveiksime viską“, – kalbėjo Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Tėvynėje privačios mokyklos mokinių tėvai už mokslą mokėjo. Dabar apie mokamą mokslą retas iš šių vaikų galėtų pasvajoti. Mokyklai padeda Lietuva bei privatūs rėmėjai.

„Mes sakome, kad mokytis reikia. Vyksta karas, bet mokslo niekas neatšaukė. Jūs turite grįžti išsilavinę, protingesni nei išvažiavote, nes mums reikės atstatyti Ukrainą“, – pasakojo mokytoja Alina.

Mokytoja priduria, jog šie karo vaikai yra ne pagal amžių subrendę, pasikeitę, todėl mokykla dabar turi ir kitą užduotį – ne vien žinių duoti. Jiems reikia vaikams grąžinti vaikystę.

Trečiadienį Ministrų kabineto sprendimu MRU perduoti 43 įvairūs objektai, įvertinti per 10 mln. eurų. Tarp jų – modernizmo architektūros stiliaus dviejų tarpukario Kauno burmistrų namai, esantys Kaune, Putvinskio gatvėje, MRU pastatas ir bendrabutis Valakupių gatvėje Vilniuje ir kiti objektai.

LMTA perduotos sostinėje, Vilniaus ir Tilto gatvių sankirtoje, esančios patalpos, įvertintos apie 8,12 mln. eurų.

MRU už gautus pinigus Vilniuje numato rekonstruoti ir modernizuoti Studijų bei mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūrą, įrengti patalpas Vaikų ir jaunimo dienos centrui, archyvui, dokumentų skaitmenizavimui. Taip pat žadama atnaujinti bibliotekos, startuolių ir kūrybinių dirbtuvių, maitinimo paslaugų, studijas aptarnaujančio personalo patalpas, erdves, skirtas akademiniam ir administraciniam personalui.

Taip pat sostinėje, universiteto centrinių rūmų komplekse, numatyta atnaujinti sporto kompleksą, įrengti pastatus „profesinėms kompetencijoms ugdyti, sveikai ir fiziškai aktyviai gyvensenai puoselėti“.

Kaune numatyta atnaujinti Studijų bei mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų, akademinio personalo patalpas.

LMTA, pardavusi turtą aukcione, ketina pinigus investuoti į šiuo metu jau pradėtą statyti studijų miestelį Vilniuje, Olandų gatvėje – Teatro ir kino fakulteto pastatą bei mažąjį salių bloką.

LMTA nurodo, kad iš viso pirmuoju etapu numatyta pastatyti tris pagrindinius pastatus: Teatro ir kino fakultetą su mažuoju salių bloku ir Muzikos fakultetą, o neturint užsitikrinus pakankamo finansavimo Muzikos fakultetas išskirtas į atskirą poetapį.

Teatro ir kino fakultetą bei Mažasis salių bloką planuojamą baigti 2023 metais.

Antruoju etapu, kurio įgyvendinimas atidėtas iki 2030-ųjų, atsirastų biblioteka, teorinis-administracinis blokas, didysis salių blokas, studentų bendrabutis, būtų renovuota bei pritaikyta kamerinės muzikos koncertams sklype stovinti koplytėlė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad iš viso bus perduoti 43 objektai Vilniuje, Kaune, Prienų rajone, šiuo metu universiteto valdomi pagal patikėjimo sutartį.

Tarp perduodamo turto – modernizmo architektūros stiliaus dviejų tarpukario Kauno burmistrų namai, esantys Putvinskio gatvėje.

Pirmasis – 1932-aisiais pastatytas, Edmundo Alfonso Fryko projektuotas ir skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefais dekoruotas namas priklausė tuometiniam miesto vadovui Antanui Gravrogkui.

Antrojo, architekto Aleksandro Gordevičiaus projektuoto namo, savininkas tarpukariu buvo burmistras Jonas Vileišis. J. Vileišio namu vadinamame pastate 1934–1938 metais buvo įsikūrusi Jungtinių Valstijų ambasada.

Tuo metu Vilniuje planuojama parduoti Valakupių gatvėje esantį universiteto pastatą, kur anksčiau veikė Europos humanitarinis universitetas, taip pat gretimą bendrabutį, garažą ir kitus statinius.

Norima parduoti ir gyvenamuosius namus Kaune, Kalvarijos gatvėje, Prienų rajone esančius administracinius pastatus, sandėlius, mokomąsias klases ir kitus statinius.

„Nekilnojamojo turto objektai būtų parduoti, o gautos lėšos būtų investuotos į universiteto akademinių miestelių, esančių Ateities gatvėje 20 Vilniuje ir Maironio gatvėje 27 Kaune, pastatų modernizavimą ir rekonstrukciją“, – per Vyriausybės posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Gali būti, kad tų pinigų tikrai pritrūks.

Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Finansų ministerijai abejonių kelia tai, jog, kaip teigiama, nepriklausomų turto vertintojų deklaruota perduodamo turto vertė „gali būti ne visai pagrįsta“, o kadangi numatomos investicijos yra tokio pat dydžio, „gali būti, kad tų pinigų tikrai pritrūks“.

Savo ruožtu J. Šiugždinienė teigė, kad universitetas tikina neprašysiantis valstybės lėšų ir investicinį projektą įgyvendinsiantis tik iš lėšų, gautų pardavus pastatus, ir iš universiteto lėšų.

Finansų ministerija sako, kad kai kuris turtas yra mažavertis, pavyzdžiui, nurodomi net ir mediniai lauko tualetai, taip pat ji pasigenda informacijos apie visą valdomą valstybei priklausantį turtą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius tvirtino, kad studijų miestelių tvarkymui numatyti aštuoni etapai, tad jei būtų manoma, kad bent vienam iš jų neužteks pinigų, „jis net nebūtų pradėtas“.

„Esame sudėję saugiklius, kad nebūtų tokios situacijos, jog išardome visą universitetą ir po to pritrūkstame lėšų jį užbaigti: yra aštuoni etapai, kiekvienas etapas padaromas nuo pradžios iki pabaigos, tik tuomet judama link kito“, – kalbėjo kancleris.

Universitetas už gautus pinigus Vilniuje numato rekonstruoti ir modernizuoti Studijų bei mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūrą, įrengti patalpas Vaikų ir jaunimo dienos centrui, archyvui, dokumentų skaitmenizavimui. Taip pat žadama atnaujinti bibliotekos, startuolių ir kūrybinių dirbtuvių, maitinimo paslaugų, studijas aptarnaujančio personalo patalpas, erdves, skirtas akademiniam ir administraciniam personalui.

Taip pat sostinėje, universiteto centrinių rūmų komplekse, numatyta atnaujinti sporto kompleksą, įrengti pastatus „profesinėms kompetencijoms ugdyti, sveikai ir fiziškai aktyviai gyvensenai puoselėti“.

Tuo metu Kaune numatyta atnaujinti Studijų bei mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų, akademinio personalo patalpas.

Projektą „Europos jungtinis socialinio darbo su vaikais ir jaunimu magistras“ įgyvendinsiantis universitetas yra pirmoji aukštojo mokslo institucija Lietuvoje, gavusi finansavimą „Erasmus Mundus“ jungtinėms magistrantūros studijoms organizuoti. Kiti projekto tarpatutiniai partneriai yra „Rigas Stradina universitate“ (Latvija), „ISCTE – Instituto Universitário de Lisboa“ (Portugalija) ir „Katolicka Univerzita v Ruzomberku“ (Slovakija). Bendras projekto biudžetas – 2 434 000 eurų.

Rugsėjo pabaigoje buvo patvirtinta, kad Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji agentūra (EACEA) skyrė finansavimą „Erasmus Mundus“ jungtinių magistro studijų projektui, kurio koordinatorius yra Mykolo Romerio universitetas. „Erasmus Mundus“ programa finansuoja aukšto lygio jungtines magistrantūros studijų programas, kurias įgyvendina tarptautinis įvairių šalių mokslo ir studijų institucijų konsorciumas. Mykolo Romerio universitetas yra pirmoji aukštojo mokslo institucija Lietuvoje, tapusi programos „Erasmus Mundus“ jungtinių magistrantūros studijų organizatore.

Mykolo Romerio universitetas kartu su partneriais – Rygos Stradino universitetu (Rigas Stradina universitate, Latvija), Lisabonos Universitetiniu institutu (ISCTE – Instituto Universitário de Lisboa, Portugalija) ir Katalikiškuoju universitetu Ružemberoke (Katolicka Univerzita v Ruzomberku, Slovakija) nuo 2021 metų įgyvendins Europos jungtinio magistro „Socialinis darbas su vaikais ir jaunimu“ programą.

Šios studijų programos tikslas – ugdyti magistrus, turinčius aukštą asmeninę ir profesinę socialinio darbo kompetenciją, gebančius dirbti tarptautiniu ir tarpkultūriniu lygmeniu su vaikais ir jaunimu, atlikti lyginamuosius tyrimus, analizuojant vaikų ir jaunimo socialines problemas.

Bendra projekto vertė – 2 434 000 eurų.

Tai didžiulis laimėjimas, vainikuojantis dvejų metų pastangas

Jungtinę programą „Socialinis darbas su vaikais ir jaunimu“ Mykolo Romerio universitetas kartu su Rygos Stradino universitetu įgyvendina jau penkerius metus. Socialinio darbo studijų programos absolventai sėkmingai įsitraukia į darbo rinką, dauguma jų dirba socialinio darbo srityje socialiniais darbuotojais, įvairių tarptautinių projektų koordinatoriais ar socialinių institucijų vadovais įvairiose šalyse Švedijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Lietuvoje, Gruzijoje ir net Kamerūne. Tai patvirtina, jog tarptautinė partnerystė ir bendra studijų programa rengia aukštos profesinės kompetencijos specialistus, paklausius ne tik Europos, bet ir pasaulio darbo rinkose.

„2018 m. pradėjau vadovauti jungtinei magistrantūros studijų programai „Socialinis darbas su vaikais ir jaunimu“. Norėjosi atnaujinti ir sustiprinti programą, o taip pat atsižvelgti į programos išorinių vertintojų išsakytas pastabas, tad ieškodama informacijos radau galimybę teikti paraišką „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos finansavimui. Šią idėją palaikė mūsų universiteto partneriai iš Latvijos – Rygos Stradino universiteto profesorės Lolita Vilka ir Ilzė Trapenciere. Partnerių paieškai labai padėjo asmeniniai ryšiai, kurie susiformavo vykstant „Erasmus“ mainams dėstyti į kitus universitetus, dalyvaujant tarptautinėse konferencijose bei projektinėse veiklose kartu su užsienio universitetais. Nepaisant turimų ryšių, ši paieška nebuvo lengva ir užtruko. Prie programos prisijungė Katalikiškasis universitetas Ružemberoke (KU, Slovakija) ir jo atstovai: Edukologijos fakulteto Socialinio darbo katedros docentai Danielius Markovičius ir Marketa Rusnakova bei Lisabonos Universiteto institutas (ISCTE), kuriam atstovauja Sociologijos ir viešosios politikos mokyklos bei Politikos mokslų ir viešosios politikos katedros docentas Jorge Manuel Leitão Ferreira (Portugalija). Taip 2019 m. kartu su partneriais, intensyviai dirbdami, per mėnesį, parengėme pirmąją paraišką. Tačiau norimo finansavimo nelaimėjome. Po pirmosios nesėkmės nenuleidome rankų ir toliau intensyviai dirbome. Susitikime su partneriais kartu su savo komanda, MRU Žmogaus ir visuomenės fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto dėstytojais prof. dr. Irena Žemaitaityte, Agata Katkoniene, doc. dr. Justinu Sadausku, prof. dr. Vida Gudžinskiene, doc. dr. Rita Raudeliūnaite, doc. dr. Gražina Čiuladiene ir doc. dr. Jolanta Pivoriene gyvai ir nuotoliniu būdu analizavom ekspertų pastabas. Ir taip po dvejų metų bandymų ir intensyvaus darbo mus aplankė sėkmė“, – savo patirtimi dalijosi Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto prodekanė mokslui dr. Raminta Bardauskienė, vadovaujanti jungtinei magistrantūros studijų programai „Socialinis darbas su vaikais ir jaunimu“.

„Tai yra didžiulis laimėjimas mūsų komandai, Mykolo Romerio universitetui ir Lietuvai, o taip pat socialinio darbo profesijai. Mes visi labai džiaugiamės šiuo laimėjimu ir jau pradėjome ruoštis veiklų įgyvendinimui. Laukia intensyvus ir pilnas iššūkių darbas“, – džiaugėsi projekto koordinatorė Lietuvoje R. Bardauskienė.

Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanė profesorė dr. Odeta Merfeldaitė sveikina tarptautinę projekto komandą su šiuo svarbiu laimėjimu, nes tai parodo, kad nuoseklus darbas, bendras įdirbis ir sutelktumas buvo įvertintas tarptautiniu mastu, kas labai svarbu ne tik Lietuvos gerovės valstybės idėjos įgyvendinimui, bet ir pridėtinės vertės visuomenei kūrimui, sprendžiant aktualias socialines problemas.

Užsienio partneriai džiaugiasi bendradarbiavimo su Mykolo Romerio universitetu sėkme

Katalikiškojo universiteto Ružemberoke (Slovakija) Edukologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Marketa Rusnakova džiaugiasi bendradarbiavimu su Mykolo Romerio universitetu, įgyvendinant „Erasmus Mundus“ projektą, kurio dėka universitetas galės Slovakijos ir užsienio studentams pasiūlyti pirmąją studijų programą anglų kalba, kas labai svarbu papildant socialinio darbo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų portfelį.

„Bendradarbiavimas su Mykolo Romerio universitetu ir konsorciumo partneriais suteikė visapusiškos patirties ir įkvėpė naujoms idėjoms. Labai vertiname aukštą tarptautinio bendradarbiavimo lygį“, – teigė Katalikiškojo universiteto Ružemberoke (Slovakija) Edukologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Marketa Rusnakova.

Jai pritarė Katalikiškojo universiteto Ružemberoke (Slovakija) Socialinio darbo katedros docentas Danielius Markovičius, teigdamas, jog bendro projekto sukūrimas su Mykolo Romerio universitetu tapo galimybe atnaujinti socialinio darbo specializaciją, dirbant vaikų ir jaunimo rizikos grupėse ir praturtinti mokymo procesą tarptautine patirtimi.

Lisabonos Universiteto institutas (ISCTE), kuriam atstovauja Sociologijos ir viešosios politikos mokyklos bei Politikos mokslų ir viešosios politikos katedros docentas Jorge Manuel Leitão Ferreira (Portugalija) teigia, kad „bendradarbiavimas su Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto projekto darbo grupės komanda ir dalyvavimas „Erasmus Mundus“ programoje ne tik praturtino jo kaip mokslininko potencialą, bet ir suteikė daugiau pedagoginių kompetencijų, kalbinių, teorinių ir metodinių mokslinių žinių, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos.

„Svarbiausia išnaudoti visas įmanomas galimybes, siekiant pagilinti pedagogines kompetencijas, padedančias geriau suvokti skirtingą kultūrinį, socialinį, ekonominį bei politinį kontekstą pasauliniu mastu. Šie įgūdžiai leidžia plėtoti tarptautinio švietimo turinį, taikyti inovatyvius mokymo metodus, taip pat dalintis moksline patirtimi bei populiarinti mokslinių tyrimų tinklus bei tarptautinius projektus“, – džiaugėsi bendro projekto su Mykolo Romerio universitetu sėkme Rygos Stradino universiteto atstovės profesorės Lolita Vilka ir Ilzė Trapenciere.

„Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos – tai aukšto lygio integruota tarptautinė studijų programa, už kurią skiriama 60, 90 arba 120 ECTS kreditų ir kurią įgyvendina tarptautinis įvairių šalių mokslo ir studijų institucijų konsorciumas.

Pasak teismo, į MRU didžiąją auditoriją, kurioje telpa 400 žmonių, bylą nuspręsta perkelti dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija.

„Teismas privalo užtikrinti ne tik teisingą, sklandų ir viešą bylos nagrinėjimą, bet ir ribojimų bei rekomendacijų, susijusių su apsauga nuo COVID-19 ligos, laikymąsi teismo posėdžių metu. Teisme saugiai nagrinėti tokios apimties bylos neturime galimybių, todėl džiaugiamės Mykolo Romerio universiteto suteikta galimybe bylą nagrinėti universiteto patalpose“, – teigia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

„Universitete ne tik bus išlaikomi reikiami atstumai tarp proceso dalyvių, bet ir bus galima pasinaudoti kitomis patalpomis, kuriose procesą stebės žurnalistai ir kiti byla besidomintys asmenys“, – sako jis.

Pavasarį turėjęs prasidėti šios bylos nagrinėjimas iš pradžių nukeltas dėl karantino, vėliau – dėl didelės jos apimties, teisme nesant patalpų, kur galėtų tilpti toks proceso dalyvių skaičius.

Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl COVID-19 situacijos šalyje asmenims, kuriems dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas, rekomenduotina į teismo posėdžius nevykti.

„Visa informacija apie teismo procesą bus skelbiama viešai“, – skelbia teismas.

Teisme saugiai nagrinėti tokios apimties bylos neturime galimybių, todėl džiaugiamės Mykolo Romerio universiteto suteikta galimybe.

Posėdžiai byloje numatyti rugsėjo 15, 16, 17, 29, 30 dienomis, spalio 1, 13, 14, 27, 28, 29 dienomis, lapkričio 10, 11, 12, 24, 25, 26 dienomis ir gruodžio 8, 9, 15 dienomis.

Dėl didelio byloje dalyvaujančių asmenų skaičiaus ir taikomų ribojimų dėl COVID-19 grėsmės teismas norinčius atvykti besidominčius byla asmenis, kurie yra ne proceso dalyviai, prašo į posėdžius registruotis elektroniniu būdu.

Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Nuteistuosius gina daugiau kaip 100 advokatų.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Byloje gautas 61 apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos nuosprendį ginčija nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Universitetas labai glaudžiai susijęs su moderniosios Lietuvos istorija. Nemažai universiteto profesorių, garbės daktarų yra Nepriklausomybės akto signatarai, labai svariai prisidėję ir prie paties Nepriklausomybės akto, prie Lietuvos Konstitucijos bei kitų reikšmingų teisės aktų rengimo.

Universiteto ištakos – Lietuvos policijos akademijos įsteigimas. Kad tokios aukštosios mokyklos labai reikėjo jaunai valstybei patvirtina faktas, kad Lietuvos policijos akademijos formavimo procesas vyko labai sparčiai, o naujai įsteigta Lietuvos policijos akademija savo veiklą pradėjo 1990 m. rugsėjo 1 d.

Nuo pat veiklos pradžios akademijoje siekta kūrybiškai perkelti geriausius Vokietijos, Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Nyderlandų teisėsaugos pareigūnų rengimo sprendinius į studijų ir mokslo sistemą. Tuometinė akademija atstovavo ir formavo naują požiūrį į policijos santykį visuomene: kad policija turi užtikrinti ir saugoti visų piliečių teises, laisves, ginti nevaržomą naudojimąsi jomis.

Šalyje vykstant teisinės sistemos reformai, labai trūko kvalifikuotų viešojo valdymo ir teisės specialistų, todėl Lietuvos Vyriausybė 1997 m. priėmė nutarimą, kuriuo pavedė Lietuvos policijos akademijai pradėti rengti teisės bei teisės ir valdymo studijų programas. Išplėtus Lietuvos policijos akademijos funkcijas, tais pačiais metais aukštajai mokyklai suteiktas naujas pavadinimas – Lietuvos teisės akademija. Nuo pat pirmųjų žingsnių Lietuvos teisės akademijoje buvo plėtojama demokratinė teisės doktrina, o teisės studijų programų pagrindu tapo konstitucinės, administracinės, civilinės, tarptautinės, verslo teisės disciplinos.

Šiandien – didžiausias specializuotas socialinių mokslų universitetas Lietuvoje

Universitetas, savo veiklą pradėjęs kaip viešojo saugumo, teisės specialistus ruošianti aukštoji mokykla, palaipsniui augo, stiprėjo tapdamas didžiausiu specializuotu socialinių mokslų universitetu Lietuvoje. 2004 m. jam suteiktas Lietuvos konstitucinės teisės patriarcho, profesoriaus, Lietuvos universiteto rektoriaus Mykolo Romerio vardas. Šiandien MRU rengiami viešojo valdymo, vadybos, ekonomikos, politikos mokslų, psichologijos, socialinio darbo, edukologijos, kitų socialinių mokslų specialistai. MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė džiaugiasi, kad savo 30-metį universitetas pasitinka išsigryninęs savo stiprybes, turintis ryškų identitetą, turiningą istoriją, savo vietą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio aukštojo mokslo žemėlapyje: „Esame didžiausias ir toks vienintelis Lietuvoje specializuotas socialinių mokslų universitetas, – sako I. Žalėnienė. – Nors socialinius mokslus vysto ir plačios aprėpties, ir technologinės pakraipos aukštosios mokyklos, mūsų universitetas tarp jų išsiskiria stipriomis ir unikaliomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpkryptinėmis studijų programomis ir moksliniais tyrimais, pripažįstamais tarptautiniu mastu. O universiteto misija nesikeičia – aktyviai prisidėti prie valstybės teisės ir valdymo sistemų, saugumo stiprinimo, prie tvarios, atviros, skaidrios, laisvos valstybės klestėjimo ir visų piliečių gerovės“.

Šiandien universitetas aktyviai plėtoja tarptautines akademines ir mokslo partnerystes, ypač su Azijos universitetais, orientuojasi į tarptautinius studijų ir mokslo kokybės standartus, įgyvendina inovatyvius vadybos ir organizacijos valdymo sprendimus. MRU aktyviai įsitraukęs į tarptautinius mokslinių tyrimų ir studijų profesinius dalykinius tinklus ir konsorciumus, yra keliasdešimties tarptautinių organizacijų narys, turi dvišales bendradarbiavimo sutartis su beveik pusšimčiu pasaulio šalių universitetų, yra vienintelis teisės kryptyje tarp Baltijos šalių patenkantis tarp 250 geriausių pasaulio universitetų dalykiniame QS reitinge, atstovauja Lietuvos aukštajam mokslui Pasaulio universitetų asociacijoje.

Susumavus priėmimo į bakalauro programas pagrindinio priėmimo statistiką paaiškėjo, kad palyginus su 2019 metais 20,7 proc. išaugo bendras pateiktų prašymų studijuoti MRU skaičius. Taip pat augo skaičius tų, kurie studijas MRU nurodė pirmu prioritetu – tokių buvo 30 proc. daugiau nei 2019 metais.

Paskelbti LAMA BPO kvietimų studijuoti duomenys rodo, kad MRU padarė didžiausią procentinį pokytį tarp visų valstybinių Lietuvos universitetų – palyginus su 2019 metais kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose skaičius išaugo net 271 proc.

MRU šiemet taip pat 5 proc. augo ir išsiųstų kvietimų studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose skaičius, nors universitetas ir pakėlė minimalų konkursinį balą. Susumavus bendrą pagrindinio priėmimo išsiųstų kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose skaičių, procentinis augimas tarp visų Lietuvos valstybinių universitetų MRU šiemet buvo rekordinis ir didžiausias – net 66 proc.

Šiemet tarp populiariausių MRU programų – psichologija, komunikacija ir skaitmeninė rinkodara, teisė ir ikiteisminis procesas. O didžiausio susidomėjimo sulaukė nauja bakalauro programos specializacija „Teisė ir kriminalistika“ – kvietimai studijuoti išsiųsti net 120 asmenims.

MRU bakalauro programa „Teisė ir ikiteisminis procesas“ pateko tarp 10 populiariausių visų universitetų programų, kurios pateiktuose prašymuose buvo nurodytos pirmu prioritetu.

Rugpjūčio 28–31 dienomis vyks papildomas bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapas, per kurį bus galima pretenduoti į likusias valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas.

Augo ir studijuojančių magistrantūros programose skaičius

Šiemet pagrindinis ir papildomas magistrantūros priėmimo etapas jau įvyko, o norinčių studijuoti skaičius magistrantūros programas MRU taip pat ženkliai augo. Pateiktų prašymų skaičius šiemet augo virš 30 proc., pakviestųjų studijuoti skaičius didėjo 13 proc., o pasirašiusiųjų sutartis – daugiau kaip 19 proc. palyginus su 2019 metais.

Tačiau durys į universitetus neužsivėrė – abiturientai, kurių minimalus konkursinis balas ne mažesnis kaip 5,4, gali pretenduoti į valstybės nefinansuojamas vietas, kadangi privaloma būti išlaikius vieną valstybinį egzaminą, nebūtinai matematikos. Šiemet ar ankstesniais metais mokyklas baigę abiturientai taip pat gali prisijungti ir prie Mykolo Romerio universitete jau trečius metus įgyvendinamo edukacinio projekto „4mm. Pasistiebk“.

Projektas skirtas abiturientams, norintiems metus papildomai pasimokius iš naujo perlaikyti valstybinius egzaminus ir taip siekti pagerinti savo rezultatus. Visus mokslo metus projekto dalyviams pasiruošti nemokamai padeda lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos ir anglų kalbos mokytojai ekspertai.

Jau pilotinio projekto 2018 metais rezultatai pranoko lūkesčius – apie 80 proc. projekto dalyvių pakartotinai perlaikiusių valstybinį egzaminą rezultatai buvo geresni. Projekto dalyvis Jurgis perlaikęs anglų kalbos egzaminą gavo 80 balų, nors anksčiau laikyto anglų kalbos egzamino rezultatas buvo... vos 27 balai. Raminta iš istorijos egzamino gavo 68 balus, nors prieš anksčiau laikyto egzamino rezultatas tik 20. Jurgis sako, kad jau pats egzamino perlaikymas paskatino į pasiruošimą pažvelgti dalykiškiau ir rimčiau: „Retas mokinys supranta, kokia yra gerai išlaikyto egzamino svarba“, – pastebi Jurgis.

Šis projektas tik įrodo, kad negabių vaikų nėra, o mums visiems turi būti svarbus kiekvienas Lietuvos vaikas, vaikų motyvacija.

Keli projekto dalyviai, pagerinę egzaminų rezultatus į užsiėmimus Mykolo Romerio universitete važinėjo ir iš kitų miestų. Eglė į užsiėmimus universitete keliaudavo iš Kauno. Mergina perlaikiusi lietuvių kalbos egzaminą gavo 75 balus, nors ankstesnis egzaminų rezultatas – vos 25. Pasak Eglės, pagerinti rezultatus padėjo pačios užsispyrimas, noras įrodyt sau ir kitiems, kad gali geriau, ir didžiulis mokytojų palaikymas. Dar viena projekto dalyvė Marija į užsiėmimus važinėjo net iš Klaipėdos, ir, kaip pati sako, tikrai nesigaili. „Be abejonės šis projektas davė pagreitį mano tikslų įgyvendinimui, praplėčiau savo akiratį ir, norėčiau tikėti, jog supratau, kuo norėčiau būti“. Mergina gana savikritiškai vertina savo rezultatus, nors jie taip pat pagerėjo – iš anglų kalbos egzamino ji gavo 86 balus (buvo 73), iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino – 56 balus, nors ankstesnis rezultatas – 42.

Svarbiausia – mokytojų profesionalumas ir jaunuolių motyvacija

Rektorė taip pat pabrėžė, kad padaryti metų pauzę, papildomai pasimokyti, dar labiau išsigryninti savo norus, nėra blogas sprendimas, o siekiant geresnių rezultatų ypač svarbi pačių besimokančiųjų motyvacija ir aktyvus įsitraukimas į mokymosi procesą. „Mums labai svarbu, kad programoje dalyvautų motyvuoti abiturientai, kad jie tikrai norėtų siekti geresnių mokslo rezultatų, o baigus šią programą jų perlaikytų brandos egzaminų balai būtų aukštesni, todėl į projektą vykdome ir atranką“, – sako Mykolo Romerio universiteto rektorė profesorė Inga Žalėnienė.

Projekte anglų kalbą dėstanti mokytoja Vaida Mickienė sako, kad pasiekti pokyčių tikrai įmanoma ir šiemet, ir ankstesniais metais egzaminus laikiusiems jaunuoliams, o rezultatus tikrai galima pagerinti papildomai pasimokius ir turint noro.

„Šis projektas tik įrodo, kad negabių vaikų nėra, o mums visiems turi būti svarbus kiekvienas Lietuvos vaikas, vaikų motyvacija, noras, mūsų mokytojų atsidavimas, profesionalumas, supratimas ir kantrybė gali duoti apčiuopiamų rezultatų“, – pastebi I. Žalėnienė.

Pasak šio projekto edukacinės dalies koordinatorės, Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanės profesorės Odetos Merfeldaitės, labai svarbi ir mokytojų edukacinė pagalba: „Mokomųjų dalykų ugdymo turinys yra individualizuotas, atsižvelgiama į kiekvieno projekto dalyvio poreikius. Pažymėtina, kad mokytojo ir projekto dalyvių sąveika, grįsta abipuse pagarba – viena iš projekto sėkmės sąlygų“, – pabrėžia O. Merfeldaitė.

Norintys dalyvauti jau dabar gali registruotis internetinėje projekto svetainėje 4mm.lt