Skirti svarbiausią įvertinimą kultūros srityje siūloma aktoriams Vaivai Mainelytei ir Arūnui Sakalauskui, architektūros istorikei Marijai Drėmaitei, kompozitoriui Kiprui Mašanauskui, režisieriui Bernardui Gyčiui Padegimui, rašytojai, dailės istorikei ir rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei, kostiumų dailininkams Juozui Statkevičiui ir Sandrai Straukaitei.

Be minėtų aktorių, pretendentais tapo Albinas Kėleris, aktorė, režisierė Andra Kavaliauskaitė, Rasa Samuolytė, Algimantas Bronius Stankevičius, Nijolė Sabulytė-Poškuvienė, Dainius Svobonas.

Tarp siūlomų įvertinti rašytojų – Gintaras Grajauskas, Violeta Palčinskaitė, Mindaugas Peleckis, Vincas Ramutis Gudaitis, Laimonas Teodoras Inis, Jaroslavas Melnikas, Sandra Avižienytė, rašytojas ir filosofas Liutauras Degėsys, kunigas Julius Sasnauskas, poetas, vertėjas Jonas Zdanys.

Tarp dailininkų – tapytojos Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės, Jurgos Barilaitės, Augio Kepežinsko, skulptorės Daliutės Onos Matulaitės, Vaidoto Žuko kandidatūros.

Taip pat siūloma įvertinti dailės istorikės Giedrės Jankevičiūtės, dailininko ir vaikų knygų autoriaus Kęstučio Kasparavičiaus, fotomenininkų Violetos Bubelytės ir Aleksandro Ostašenkovo kandidatūras.

Tarp kandidatų – juvelyrai Gražvydas Kasparavičius ir Sigitas Virpilaitis.

Į Nacionalinę kultūros ir meno premiją pretenduoja dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, filosofas Algis Mickūnas.

Pateiktos ir vertėjų Reginos Koženiauskienės bei Rūtos Kumžienės, architektų Algimanto Mačiulio ir Jono Minkevičiaus, Astos ir Gintaro Prikockių kandidatūros.

Svarbiausiam apdovanojimui siūlomi kompozitoriai Mindaugas Urbaitis ir Egidija Medekšaitė, choreografė, šokėja Indrė Puišytė-Šidlauskienė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė, teatro režisierė Yana Ross, šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“.

Premijų komisija, įvertinusi pretendentų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, atrinks ne daugiau kaip šešis laureatus.

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija yra aukščiausias kūrėjo įvertinimas, įrodantis išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą.

Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ir ne daugiau kaip dvi premijos gali būti skiriamos už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 33,6 tūkst. eurų.

Žinote, kaip su tomis premijomis brolienių ir svainių krašte, nuolat sklando paskalos apie intrigas, rietenas, draugus ir artimuosius. Triukšmelis neseniai driekėsi dėl J. Basanavičiaus premijos (taip pat 800 BSI), kai užkulisiuose kasmet vis skamba tas pats leitmotyvas: "Tokie pinigai iš Vilniaus neiškeliauja."

Panašiai ir dėl tos nacionalinės, kurios nominalai irgi dažniausiai lieka snobų, epigonų ir šiaip veltėdžių apniktoje sostinėje.

Vis dėlto šiemet kai kurie apsisprendimai tikrai nekelia abejonių. Būtina nulenkti galvą fašistų nužudyto režisieriaus M. Kvedaravičiaus žygdarbiui, kuris pasauliui atskleidė Mariupolio realybės siaubą. Nediskutuotina.

Didelę įtaką kadaise akumuliavo ir K. Saja. Daugelis prisimena jo ezopiškai antitarybines pjeses, kurios ne tik neleido miegoti Lietuvos teatruose, bet ir sėjo tą laisvės viltį, kuri virto Atgimimu. Keista, kad rašytoją sugebėta prisiminti tik 90-mečio proga.

Kita vertus, tokios vėlumos – jokia naujiena, nes daugybė iškilių žmonių įvertinti ne laiku ir tarsi nenoromis. Nacionalinė kultūros ir meno premija įsteigta dar 1989-aisiais, tačiau M. Rubackytė ją gavo tik 2006 m., V. Paukštė, R. Staliliūnaitė – 2007 m., D. Banionis – 2013 m., o R. Adomaitis – išvis 2014 m. Net E. Nekrošiaus "Pirosmani, Pirosmani" žvaigždė V. Petkevčius prisimintas tik pernai.

Susidaro įspūdis, kad nacionalinė premija apskritai skiriama ne už visuomenei padarytą teigiamą įtaką, o už pastangas. Pvz., kokios kompetencijos verta nominuojanti argumentacija "už veržlų ir įspūdingą kūrybinį šuolį"? Juk šuolis gali būti ne tik į aukštumas, bet ir į balą. O gal "švogeris" yra vis dar Lietuvoje mieliausias sugėrovas?

P. S. Kiek dar kartų mūsų teatrai statys "Dėdę Vanią"?

Komisija yra atrinkusi 12-a pretendentų į šias premijas. Kasmet laureatais gali būti paskelbti ne daugiau kaip šeši kūrėjai.

Į vadinamąjį trumpąjį sąrašą šiemet pateko choreografė Birutė Letukaitė (Birūta Komskienė), tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius, dailininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis, menotyrininkė Agnė Narušytė, aktorius Vidas Petkevičius, rašytojas Kazys Saja, aktorius Arūnas Sakalauskas, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, rašytojas Alvydas Šlepikas,  fotomenininkas Remigijus Treigys, etnomuzikologė Daiva Vyčinienė.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 32 tūkst. eurų.

Kaip praneša Kultūros ministerija, kandidatais įregistruoti (pavardės pateikiamos atsitiktine tvarka):

Architektas, architektūrologas Jonas Minkevičius  (teikia Kauno technologijos universitetas);

Scenografas  Jonas Arčikauskas  (teikia Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija, „Šv. Jono gatvės galerija“);

Kompozitorius, aranžuotojas, atlikėjas  Andrius Kulikauskas  (teikia Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), Vytauto Kernagio fondas, Plungės LIONS klubas, Vilniaus keistuolių teatras, VšĮ „Bardai LT“);

Architektas  Gintaras Balčytis  (teikia Lietuvos architektų sąjunga);

Rašytoja  Vytautė Žilinskaitė  (teikia Lietuvos rašytojų sąjunga);

Aktorė  Gražina Urbonaitė  (teikia Pakruojo rajono savivaldybės meras);

Dailininkas, rašytojas Kęstutis Kasparavičius (teikia Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius, Lietuvos kultūros institutas);

Rašytojas  Leonas Peleckis-Kaktavičius  (teikia Lietuvos kultūros fondas);

Rašytojas  Jonas Jakštas  (teikia leidykla „Homo liber“);

Literatūrologė  Violeta Kelertienė  (teikia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas);

Kino operatorius  Jonas Vitoldas Tomaševičius  (teikia VšĮ „Artišokai“, Lietuvos kino operatorių sąjunga);

Fotomenininkas  Aleksandras Ostašenkovas  (teikia Vizualiojo meno kūrėjų asociacija);

Aktorius  Vidas Petkevičius (teikia Lietuvos kinematografininkų sąjunga);

Choreografė  Birūta Letukaitė-Komskienė  (teikia Kauno šokio teatras „Aura“, Šiuolaikinio šokio asociacija);

Teatrologė  Daiva Šabasevičienė  (teikia Lietuvos nacionalinis dramos teatras);

Dailininkas  Juozas Statkevičius (teikia Kauno valstybinis muzikinis teatras);

Dailininkas  Konstantinas Eugenijus Šatūnas  (teikia „Arkos dailės galerija“);

Dailininkas  Bronius Leonavičius  (teikia Vilniaus grafikos meno centras);

Dailininkas  Saulius Vaitiekūnas  (teikia Lietuvos meno galerininkų asociacija);

Dailininkas  Aloyzas Stasiulevičius  (teikia Lietuvos dailininkų sąjunga);

Kompozitorius, dirigentas Lionginas Abarius  (teikia Zarasų rajono savivaldybės meras);

Dailininkas  Antanas Žukauskas  (teikia Lietuvos spaudos fotografijų klubas, žurnalas „Krantai“);

Aktorė  Regina Varnaitė  (teikia Nacionalinis Kauno dramos teatras);

Dailininkė  Liucija Kryževičienė-Hutcheon  (teikia Dailininkų sąjungos galerija, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija);

Rašytojas  Saulius Tomas Kondrotas  (teikia leidykla „Tyto alba“);

Fotomenininkas  Remigijus Treigys  (teikia Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras);

Dizaineris  Gediminas Lašas  (teikia Lietuvos grafinio dizaino asociacija);

Dailininkas  Alfridas  Pajuodis (teikia Panevėžio rajono savivaldybė);

Režisierius  Dalius Abaris  (teikia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);

Architektas  Gintaras Kuginys (teikia VšĮ „Nulinis laipsnis“);

Režisierė-baletmeisterė  Anželika Cholina  (teikia Anželikos Cholinos šokio teatras);

Rašytojas  Alvydas Šlepikas  (teikia Lietuvos rašytojų sąjunga);

Režisierius  Rytis Padegimas  (teikia Nacionalinis Kauno dramos teatras);

Rašytoja  Kristina Sabaliauskaitė  (teikia  leidykla ,,Baltos lankos“, teatras „Utopia“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka);

Aktorė  Regina Šaltenytė  (teikia Klaipėdos dramos teatras);

Menotyrininkė  Giedrė Jankevičiūtė  (teikia Lietuvos dailės istorikų draugija);

Kompozitorius  Antanas Jasenka  (teikia Kauno technologijos universitetas);

Operos solistas  Edgaras Montvidas  (teikia Pažaislio muzikos festivalis);

Dailininkas  Sigitas Staniūnas  (teikia UAB „Dirigo“);

Dailininkė  Eglė Ridikaitė  (teikia galerija „Kontūrai“);

Muzikologė  Rūta Stanevičiūtė  (teikia Lietuvos kompozitorių sąjunga);

Dailininkas  Saulius Valius  (teikia Lietuvos nacionalinis dailės muziejus);

Dailininkas  Tadas Gutauskas  (teikia Lietuvos laisvės kovos sąjūdis);

Dailininkė  Eglė Ganda Bogdanienė  (teikia Vilniaus dailės akademija);

Menotyrininkė  Laima Kreivytė  (teikia Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga).

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija, įvertinusi pretendentų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, atrinks laureatus ir skirs iki 6 premijų.

Nacionalinė kultūros ir meno premija – aukščiausias kūrėjo įvertinimas, įrodantis išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą. Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ir ne daugiau kaip 2 premijos gali būti skiriamos už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Kultūros ministerija taip pat siūlo Vyriausybei patvirtinti penkis naujus narius: kompozitorių Giedrius Kuprevičių, aktorių Vladą Bagdoną, filosofą Joną Dagį, rašytoją Danutę Kunickienę ir vizualaus meno kūrėją Artūrą Railą.

Komisijoje, jei pritars Vyriausybė, jie pakeis dabartinę pirmininkę, literatūrologę Viktoriją Daujotytę-Pakerienę, kompozitorių ir dirigentą Vaclovą Augustiną, aktorių Juozą Budraitį, filosofą Nerijų Milerių, skulptorių ir filmų kūrėją Deimantą Virgilijų Narkevičių.

Toliau komisijoje turėtų dirbti šeši senieji nariai  muzikologė Jūratė Katinaitė, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, literatūrologė Jūratė Sprindytė, menotyrininkė Jūratė Tutlytė, architektas Audrius Ambrasas ir A. Stonys.

Komisija, sprendžianti dėl nacionalinių premijų skyrimo, sudaroma trejiems metams.

„Vasario 16-osios išvakarėse nusilenkiame ir tiems, kas atkūrė laisvą valstybę, ir tiems, kurie ją kuria toliau: talentingą, intelektualią, autentišką Lietuvą. Nes kas, jei ne kadaise iškovota laisvė, mums leidžia šiandien realizuoti savo kūrybines galias, kas, jei ne kultūra ir menas, yra tie esminiai tautos ir valstybės įtvirtinimo elementai, padedantys mums suvokti save, o pasauliui geriau pažinti mus“, – ketvirtadienį ceremonijoje sakė G. Nausėda.

„Jus, brangūs laureatai, drąsiai galima vadinti Lietuvos kultūros signatarais, patvirtinančiais jos brandą unikaliais parašais – savo kūryba“, – pridūrė jis.

Svarbiausią kultūros srities įvertinimą gavo kino režisierius Algimantas Puipa, premiją pelnęs už kino vaizdų poetinę realybę, rašytojas Saulius Šaltenis – už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių, kompozitorė Zita Bružaitė – už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą, operos solistė Asmik Grigorian – už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą.

Viena premija taip pat skirta Lietuvos paviljoną Venecijos bienalei kūrusioms ir „Auksiniu liūtu“ ten įvertintoms menininkėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei ir Linai Lapelytei. Joms nacionalinė premija bus teikiama už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną.

Atsiimdama apdovanojimą, Z. Bružaitė menininkams linkėjo daugiau laiko kūrybai.

„Tokio laiko, kad jo dėka būtų kuriama ne tik spalva, garsas, judesys, vaizdas, bet jo dėka būtų kuriama Lietuva“, – sakė kompozitorė.

Operos solistė A. Grigorian teigė esanti dėkinga ne tik tėvams, artimiesiems, draugams bei priešams, bet ir Lietuvai.

„Esu be galo dėkinga visiems, bet šiandien labiausiai norisi padėkoti Lietuvai, nes, man atrodo, kad nesu jai dėkojusi už tai, kad mane užaugino. Užaugino drąsią ir stiprią“, – sakė A. Grigorian.

„Aš priimsiu šį apdovanojimą kaip paskatą, avansą ir dovaną drąsiai be baimės keliauti toliau ir daryti daug gerų darbų“, – kalbėjo ji.

Anot Vaivos Grainytės, kultūra valstybės gyvenime turi užimti itin svarbią vietą.

„Šiandien esame pagerbtos šia solidžia premija ir sėdime matomoje pirmoje eilėje, norėtųsi palinkėti, kad kultūra valstybės gyvenime turėtų savo patogią, matomą kėdę, o ji stovėtų saulėkaitoje, o ne pavėsyje“, – sakė V. Grainytė.

Prezidentūra atsiprašė neįleistos V. Kuodytės

Premija už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre turėjo būti įteikta ir aktorei Viktorijai Kuodytei, tačiau į ceremoniją ketvirtadienį ji nebuvo įleista.

Apdovanojant laureatus, aktorė taip pat nebuvo paminėta. Vadovybės apsaugos departamentas portalui 15 min.lt nurodė, kad aktorė nebuvo įleista, nes jos nebuvo svečių sąraše.

„Prezidentūroje vykusioje Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonijoje dėl apmaudžios administracinės klaidos nedalyvavo premijos laureatė aktorė V. Kuodytė“, – išplatintame pranešime ketvirtadienį teigė Prezidentūra.

Prezidentūra nurodo, kad V. Kuodytei atvykus į ceremoniją, paaiškėjo, kad ji nebuvo įtraukta į Kultūros ministerijos Prezidentūrai pateiktą sąrašą ir jai nebuvo išrašytas leidimas patekti į Prezidento rūmus.

„Leidimų biurui derinant formalumus dėl leidimo suteikimo, laureatė išėjo ir su ja nepavyko susisiekti telefonu. Prezidentūra nuoširdžiai atsiprašo laureatės V. Kuodytės ir jos artimųjų. Prezidentas su ja asmeniškai susitiks ir įteiks Nacionalinę kultūros ir meno premiją“, – teigiama Prezidentūros komentare.

Kultūros ministerija dėl taip pat atsiprašo aktorės ir teigia, kad aiškinsis, kodėl įvyko tokia klaida, kai V. Kuodytės artimieji svečių sąraše buvo, o pati laureatė – ne.

„Perduodu kultūros ministro atsiprašymą dėl šios labai apmaudžios klaidos“, – BNS sakė Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič.

Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.

Premiją gavęs rašytojas Marius Ivaškevičius buvo sulaukęs buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijų kritikos apjuodinus Lietuvos partizanus romane „Žali“.

Nors konkrečių menininkų ir kūrinių prezidentė neįvardijo, šalies vadovė teigė, kad „be įvairovės, be mūsų skirtingumo pripažinimo, nei mes, nei valstybė negalėtų judėti į priekį“.

„Lietuva turi išlikti ta europinės kultūros ašimi ir šalimi, kurioje mes turime laisvę būti laisvais. Todėl, tik atvirai diskutuodami, priimdami ir gerbdami įvairias nuomones, galime kurti pažangos valstybę“, – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtame koncerte Vilniuje sakė D. Grybauskaitė.

„Kitaip galime prarasti viską, drausdami ir neleisdami kitiems būti laisvais, galime prarasti savo ateitį. Už tai, esu įsitikinusi, kovojo signatarai ir partizanai, nes jie kovojo už teisę būti laisviems“, – pridūrė ji.

Šalies vadovė paragino žmones „būti laisviems viduje ir suprasti kito laisvę“.

Kelios organizacijos reikalavo sušaukti premijų komisijos posėdį ir iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos M. Ivaškevičiui.

Be to, 32 žmonės prašė teisėsaugos pradėti tyrimą dėl romane „Žali“ išsakytų teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį. Prokuratūra tai padaryti atsisakė.

Pats M. Ivaškevičius atsiimdamas premiją pareiškė, kad svarstė jos atsisakyti.

„Daug kartų norėjau atsisakyti šitos premijos, bet tiesiog supratau, kad tai būtų toks tiesus kvietimas primityvaus mąstymo įsigalėjimui ir atsitraukimas“, – sakė rašytojas.

Jis paragino kūrėjus, ypač jaunimą „nepasiduoti baimei suklysti“.

„Baimė suklysti yra tokia pati baimė, kaip ir visos kitos baimės. Jeigu ją įsileidi, ji tave suparalyžuoja“, – teigė M. Ivaškevičius.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė tvirtino, kad menininkas turi išlikti laisvas.

„Tik talentingas menininkas gali patekti į įtampų ir prieštarų lauką, atverti žaizdas, kurias gal ir norėtume pridengti bendrais žodžiais“, – teigė V. Daujotytė-Pakerienė.

„Tapatybė tvirtinama ne tik pritarimais, bet ir kritiniais vertinimais. Mitai, kuriuos susikuriame gynybai ir savigynai, turi būti patikrinami ir išbandomi pasikeitusiomis sąlygomis. Istorija yra visų – istorija nepriklauso niekam“, – kalbėjo ji.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos taip pat buvo įteiktos dirigentei Mirgai Gražinytei, rašytojui Vytautui Martinkui, kino operatoriui Audriui Kemežiui, aktoriui Dariui Meškauskui, vizualaus meno kūrėjui Artūrui Railai.

V. Martinkus įvertintas už intelektualiosios literatūros gylį, M. Gražinytė – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, M. Ivaškevičius – už drąsų literatūros žingsnį į teatrą, D. Meškauskas – už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę, A. Raila – už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą, A. Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį.

A. Kemežys apdovanotas po mirties, premiją atsiėmė jo žmona Galina Kim. Kino operatorius mirė pernai vasarį, eidamas 45-uosius metus.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.

Į premijas pretenduoja kompozitoriai Andrius Kulikauskas ir Justė Janulytė, fotomenininkai Aleksandras Ostašenkovas, Rimantas Dichavičius, Gintautas Trimakas bei Remigijus Treigys. Taip pat rašytojai Kazys Saja, Jonas Užurka, Danutė Kalinauskaitė, Marius Ivaškevičius ir Neringa Sirtautienė, poetai Patricija Šmit ir Jonas Jakštas, skulptoriai Romualdas Kvintas bei Alfridas Pajuodis.

Į premijas pretenduoja tapytojai Rimas Zigmas Bičiūnas ir Eglė Velaniškytė, taip pat dailininkai Bronius Leonavičius, Angelina Banytė, Algimantas Vitolis Trušys, Laima Drazdauskaitė ir Kęstutis Kasparavičius.

Iškeltos aktorių Eglės Gabrėnaitės, Liubomiro Laucevičiaus ir Dariaus Meškausko kandidatūros, į premijas pretenduoja vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai bei Dainius Liškevičius. Tarp kandidatų taip pat animatorius Ilja Bereznickas, restauratorius Juozas Algirdas Pilipavičius, kino operatorius Janas - Vitoldas Tomaševičius, dainininkai Vytautas Babravičius, Sabina Martinaitytė ir Judita Leitaitė, choreografė Birūta Komskienė (Birutė Letukaitė), kraštotyrininkas ir publicistas Bernardas Aleknavičius, TV ir radijo laidų kūrėja Daiva Bauerienė, scenografas Gintaras Makarevičius, kino režisierius Algimantas Puipa, muzikas Dainius Pulauskas, vargonininkas Bernardas Vytuolis Vasiliauskas ir fortepijoninis trio „Kaskados“.

Įvertinusi pretendentų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, laureatus atrinks ir jiems premijas skirs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos komisija.

Siūlyti kūrėjus šiai premijai galėjo visi juridiniai asmenys, registruoti Lietuvoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat trečiosiose valstybėse registruoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai).

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūrinius, sukurtus per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės premijos, kurios yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio, kas sudaro 30,4 tūkst. eurų.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos skiriamos iki gruodžio 15 dienos, o premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.