Taip jie kalbėjo po to, kai du kandidatai antradienį vykusios LRT generalinio direktoriaus atrankos antrajame ture surinko po šešis tarybos narių balsus.

BNS žiniomis, šie du varžovai buvo dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų, todėl LRT turės skelbti naują generalinio direktoriaus atranką.

„Šita situacija parodė, kad mes galime patekti į patą, – BNS trečiadienį sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. – Tai yra aklavietė, kuri gali tęstis neribotą laiką. Galima toliau skelbti konkursus ir jie visada baigsis šeši prieš šešis“.

Patu šachmatuose laikoma situacija, kai žaidimas baigiasi lygiosiomis.

Politiko teigimu, tai rodo, jog situaciją galima spręsti keliais būdais: arba keičiant LRT veiklą reglamentuojantį įstatymą, arba tobulinant vidines nuostatas.

Vis dėlto abiem atvejais reikalinga platesnė diskusija, tvirtino parlamentaras.

„Įstatymą keičiant, pridedant vieną (LRT tarybos – BNS) narį, tada kyla klausimas, kas jį deleguoja. (...) Turime tada diskutuoti ir su taryba, ir su visuomene. Dabar suteikiant pirmininkui papildomą balsą, tai įmanoma tik tuo atveju, jei yra atviras balsavimas, nes balsavimo metu neįmanoma nustatyti, kuris yra pirmininko balsas“, – sakė valdančiųjų konservatorių atstovas.

Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, opozicinių „valstiečių“ atstovas Robertas Šarknickas taip pat sutinka, jog pokyčiai reikalingi, nes dabartinė situacija „įnešė sumaišties“.

Vis dėlto jis mano, kad LRT tarybos pirmininkui papildomų galių galima suteikti ir išlaikant slaptą narių balsavimą.

„Galėtų būti pirmininko lemiamas balsas. (...) Tada jis neštų atsakomybę, galutinai pasisakęs už konkretų kandidatą, – BNS sakė politikas. – Jis turėtų susitaikyti, kad jam pačiam tektų priimti atsakomybę jau viešai.“

Parlamentaro teigimu, tryliktojo LRT tarybos nario atsiradimas taip pat galėtų „būti gelbėtojas“.

LRT taryba šiuo metu yra sudaryta iš 12 žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Korespondentai Vašingtone

Lietuvos visuomeninio transliuotojo biudžetą 2022 m. sudarys 55,4 mln. eurų. Didžioji jo dalis skiriama turiniui kurti – apie 61,1 proc., personalui išlaikyti – apie 30,4 proc., administracinėms išlaidoms – apie 6,1 proc., rinkodarai – apie 2,4 proc.

„Visuomenė kelia aukštus standartus visuomeniniam transliuotojui, todėl planuodami LRT biudžetą visada galvojame apie tai, kaip išpildyti mūsų žmonių lūkestį gauti kokybišką, naują, prasmingą turinį. Siekiame būti kuo arčiau mūsų šalies žmonių ir atliepti įvairių visuomenės grupių poreikius. Tikslios, patikimos, autentiškos informacijos poreikis auga, o mes siekiame tai užtikrinti, todėl įkursime dar vieną korespondentų punktą Vašingtone. Šiais metais prasidėjęs projektas LRT GIRDI apims dar daugiau temų, sieksime, kad LRT būtų arčiau kiekvieno žmogaus, todėl aktyviai kelsis iš miesto į regionus“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Šiais metais LRT įkūrė korespondentų punktą Briuselyje, o jau kitų metų rudenį bus dar vienas naujas korespondentų punktas – šį kartą už Atlanto – Vašingtone. Ketinama sukurti specialiai žurnalistiniams tyrimams skirtą naują tarptautinę platformą, kurioje anglų kalba būtų publikuojami LRT Tyrimų skyriaus žurnalistų, bendraautorių tiriamosios žurnalistikos darbai. Laukia įdomi tarptautinio bendradarbiavimo patirtis kuriant bendrus dokumentinių tyrimų filmų projektus.

Tautinės bendrijos ir regionai

Bus gerinamas turinys tautinėms bendrijoms. Planuojama reguliariai rengti išvažiuojamąsias radijo Tautinių bendrijų redakcijos transliacijas iš kitakalbių kraštų.

Šiais metais pirmą kartą išbandytas naujas specialus radijo trikalbės programos formatas, kuriame diskutuojama trimis kalbomis – rusų, lenkų, lietuvių. Radijo žurnalistai ir toliau rengs tokias diskusijas visuomenei aktualiomis temomis.

Pasak LRT, per projektą LRT GIRDI žurnalistai sulaukė laiškų su aktualiomis temomis iš įvairių Lietuvos regionų. Žurnalistai įsigilino, aprašė, rengė televizijos ar radijo reportažus daugiau nei pusšimčiu temų. Kitais metais ir toliau bus plėtojamas šis projektas. Dar daugiau dėmesio bus skiriama regionams. LRT planuoja įsigyti mobiliąją radijo stotį, su kuria galės keliauti ir rengti tiesiogines transliacijas iš bet kurios Lietuvos vietos.

Filmai ir serialai

„Prasmingas turinys – žodžių junginys, kurį dažnai kartojome kalbėdami apie LRT biudžetą – būtent tai yra svarbi artėjančių metų kryptis. Norime labiau bendradarbiauti su lietuvių kūrėjais ir taip skatinti Lietuvos audiovizualinio sektoriaus plėtrą. Toliau dirbsime prie TV serialų, siekdami pakelti jų kokybinį lygį. Šiemet su kalėdiniu filmu atgaivinę televizijos filmo žanrą, ruošiamės ir kitąmet jį plėtoti. Stiprinsime LRT dokumentinę žurnalistiką, įsigydami pasaulyje pripažintus dokumentinius filmus, daug dėmesio bus skiriama kultūros temoms“, – teigia LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.

LRT toliau prisidės kuriant jau dabar tarptautinio dėmesio sulaukusį TV serialą „Trolių ferma“. Metų pabaigoje planuojamas rodyti penkių dalių serialas – tai moderni grafo Montekristo istorijos interpretacija, kurioje susipins stiprūs personažai, melagienos, draugystė ir šeimos vertybės. Bus toliau vystomas šiemet LRT televizijos serialo scenarijų konkurse nugalėjęs projektas „Dumblas“. LRT ketina organizuoti tarptautines TV serialų scenaristų dirbtuves.

Vaikai ir jaunimas

2022-aisiais LRT žada pokyčių vaikams ir jaunimui – bus peržiūrimas šiuo metu kuriamas turinys visose platformose.

„Vaikai yra viena tų temų, kur lietuvių kūrėjai galės parodyti savo kūrybingumą. Įvertinsime, ko reikia, kad jaunoji auditorija LRT priimtų kaip savo kanalą – šiuolaikišką, įkvepiantį, įdomų ir atvirą bendradarbiavimui. Planuojama inicijuoti nemažai naujų projektų, kurie būtų skirti įvairioms amžiaus kategorijoms, ypatingą dėmesį skiriant sunkiau pritraukiamai auditorijos daliai – vyresniems vaikams. Dalis pradėtų puikių projektų bus tęsiami ir tobulinami. Vienas iš jų „LRT mokykla“ – pagalbininkė pedagogams, siekiantiems papildyti mokomąją medžiagą“, – teigia šiais metais prie LRT prisijungusi vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė.

Kitais metais eterio laukia jau nufilmuotos naujos laidos mažiesiems: edukacinis serialas „Minčiukų palėpė“, kuriame bus nagrinėjama emocinio intelekto tema, ir „Mano geriausias draugas“ – apie vaikus ir jų gyvūnus. Ruošiamasi premjerai – Tado Vidmanto animaciniam serialui „Babaužiukai“, kuriame maži robotukai ieško išeičių iš kartais komiškų situacijų.

Naujos programos

LRT planuoja dar tikslingiau dėmesį skirti kultūros turiniui, toliau gerinti kokybiško turinio prieinamumą, per kultūrą telkti visuomenę, atspindėti kultūros kasdienybę, transliuoti svarbiausius kultūros reiškinius.

2022 m. LRT Plius pristatys naują „Žiemojimo su opera“ sezoną, kuriame – net keturiolika operų iš svarbiausių pasaulio scenų – Niujorko, Madrido, Berlyno, Zalcburgo, Vienos, Londono, o greta – keturiolika diskusijų su 28 ekspertais. Bus pristatytas trečiasis „Šokis plius miestas“ sezonas: dvylika naujų įrašų, filmuotų šiuolaikinės architektūros pastatuose Vilkaviškyje, Panevėžyje, Lietuvos pajūryje, Kaune, Vilniuje.

Antrąjį „Vizionierių“ sezoną bus pristatyta dvylika Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų. 2022 m. pavasarį laukia naujos programos pristatymas „Pavasario koncertai“ – ypatingi koncertai, kuriuos atlieka pasaulinės klasikinės muzikos žvaigždės. Koncertus lydės nauja rubrika „3 minutės iki koncerto“, kurioje lietuvių ekspertai žiūrovus įtrauks į kontekstą.

Laukia nauji dokumentikos ciklai, skirti skirtingoms meno sritims: muzikai, dailei, dizainui, architektūrai, paveldui.

Kitais metais planuojama su nauja produkcija stiprinti televizijos ir radijo vasaros sezonus. Radijas ketina ne tik daugiau įsirašyti ir transliuoti Lietuvoje vyksiančių muzikos festivalių, koncertų, bet ir išplėsti šiuolaikinės lietuvių kompozitorių muzikos įrašų archyvą.

Ketinama ir toliau investuoti į sporto transliacijas. LRT orientuojasi ne tik į populiarius sporto renginius, bet ir toliau sieks rodyti įvairių sporto šakų varžybas. Jau metų pradžioje – sausio 13–30 d. – bus transliuojamas 2022 m. 15-asis Vengrijoje ir Slovakijoje vyksiantis Europos vyrų rankinio čempionatas. Varžybos bus rodomos ne tik per televizijos kanalus. Portale bus įdiegtas interaktyvus sporto centras, kuriame lankytojai galės lengvai rasti statistiką ir svarbiausią sporto informaciją.

LRT toliau ieškos savo nekilnojamojo turto problemos spendimo. Išrinkus geriausią architektūrinę idėją, bus pradėti naujo pastato techninio projektavimo darbai.

LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydį kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. Lietuvos visuomeninis transliuotojas vienam gyventojui 2020 m. kainavo mažiau nei 17 eurų, per mėnesį – 1,37 euro.

„Būna kartais sunku atsisveikinti, bet reikia. Nuo šiandien išeinu iš LRT Tarybos narių“, – feisbuke trečiadienį pranešė T. Balžekas.

„Nuo šiol mes būsime kolegos, nemėgstu vadinti žiniasklaidos konkurentais. Tikiu, kad visa žiniasklaida turi platesnius tikslus nei tik eurų ar klikų siekiamybė. Kiek mano galiose, stengsiuosi, kad pasitikėjimas žiniasklaida visuomenėje augtų (tą turime įrodyti darbais), žiniasklaidos žaidėjai būtų vieningesni ir tikiuosi visi atrasime tvarų ir ilgalaikį žiniasklaidos veiklos modelį, nepasiduodant trumpalaikėm pagundom“, – rašo jis.

Konkurencijos taryba šią savaitę nusprendė, jog T. Balžeko verslo grupė ir Estijos bendrovei „Postimees Grupp“ priklausančios naujienų portalą „15min“ ir naujienų agentūrą BNS valdančios įmonės galės būti valdomos bendrai.

Taip pat leista netiesiogiai įgyti įmonių „LT Media Group“, „Baltijos fotografijos linija“ ir „Medipresa“ bendrąją kontrolę.

Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas liepos 22 dieną.

Nauja įmonių grupė Lietuvoje ketina veikti „15min Group“ vardu. Užbaigus sandorį 60 proc. „15min Group“ akcijų priklausys „Postimees Grupp“, 40 proc. ir valdymo kontrolė – ligšioliniams „Media bitės“ akcininkams T. Balžekui, Martynui Basokui, Gabrielei Burbienei ir Tomui Bindokui per naujai įsteigtą holdingo įmonę „4 Bees“.

Užbaigus susijungimą „15min Group“ priklausys naujienų portalas „15min“, naujienų agentūra BNS, žurnalai „Žmonės“, „Laimė“, „Legendos“, „Ji“, naujienų portalas „zmones.lt“ ir mobilioji programėlė „Žmonės“, fotoagentūra „ŽMONĖS Foto“ ir fotoarchyvas „Fotobankas“, taip pat knygų ir periodinių leidinių platinimo įmonė „Medipresa“ bei internetinė knygų išpirktuvė „Perkuknyga.lt“.

LRT taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas bei atstovaujantis visuomenės interesams. Ji prižiūri, kaip yra vykdoma visuomeninio transliuotojo misija, renka generalinį direktorių, tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, vykdo kitas funkcijas.

T. Balžekas į šią tarybą deleguotas tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Lietuvos švietimo tarybos deleguotas Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka, pakeisiantis profesorę Viliją Targamadzę, Lietuvos vyskupų konferencijos deleguota diplomatė Irena Vaišvilaitė, pakeisianti Darių Chmieliauską, ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos deleguotas kino režisierius Arūnas Matelis, pakeisiantis poetą Kornelijų Platelį. Taip pat darbus tęs antrai kadencijai Lietuvos mokslo tarybos paskirtas teisininkas Darijus Beinoravičius.

„LRT tarybai tenka atsakingas vaidmuo – prižiūrėti, kaip vykdoma svarbi visuomeninio transliuotojo misija ir užtikrinamas jo nepriklausomumas. Taip pat stebėti, kad Lietuvos nacionalinis transliuotojas būtų valdomas skaidriai ir efektyviai. Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje sukurtas ir išlaikomas efektyvus LRT valdymo modelis, kuris leidžia užsitikrinti, kad ir pati LRT taryba būtų nepriklausoma, kompetentinga, stipri ir skaidri. Dėkoju kadenciją baigusiems tarybos nariams ir sveikinu naujai prisijungusiuosius. Tikiuosi, jie įneš savo dalį, kad LRT kuriama vertė visuomenei didėtų“, – pranešime cituojamas LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.

LRT taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji prižiūri, kaip yra vykdoma visuomeninio transliuotojo misija, renka generalinį direktorių, tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, vykdo kitas funkcijas. Dabartinis LRT valdymo modelis, sukurtas per ilgą LRT istoriją stengiantis subalansuoti galios centrų įtaką, yra pateikiamas kaip efektyvaus visuomeninio transliuotojo valdymo pavyzdys ir kitoms Europos valstybėms.

LRT taryba yra sudaroma 6 metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

LRT taryboje šiuo metu dirba Seimo deleguoti atstovai – žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, dailininkas Raimondas Savickas, diplomatas Vytautas Petras Plečkaitis, žurnalistas Liudvikas Gadeikis. Taip pat Prezidento deleguoti atstovai – ekonomistė Giedrė Švedienė, istorikas Norbertas Černiauskas, teisininkė Giedrė Lastauskienė, verslininkas Tomas Balžekas.

Pradėję jį rengti valdantieji „valstiečiai“ žadėjo didelių permainų valdant nacionalinį transliuotoją, tačiau sulaukę daug kritikos esminių pasiūlymų atsisakė.

Projekte nebeliko ankstesnio sumanymo įsteigti naują LRT valdymo organą – valdybą, pakeisti visuomeninio transliuotojo tarybos sudarymo tvarkymą.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis anksčiau yra sakęs, kad, nepaisant to, priėmus naują LRT įstatymo redakciją mažėtų įstaigos generalinio direktoriaus galios ir didėtų tarybos įtaka.

Nors LRT tarybos formavimo principas lieka toks pats, kaip dabar galiojantis, jai siūloma suteikti funkciją steigti nuolatinius Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos, Turinio ir kitus komitetus, darbo grupes, skirti jų pirmininkus, tvirtinti narius, nustatyti jų darbo reglamentus.

Taip pat numatomi reikalavimai LRT tarybos nariams būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį išsilavinimą, penkerių metų darbo patirties. Partijai priklausantys LRT tarybos nariai privalėtų stabdyti narystę.

Naujoje redakcijoje siūloma dar viena naujovė – LRT etikos pareigūnas. Jis prižiūrėtų, kaip nacionalinio transliuotojo žurnalistai, laidų kūrėjai laikosi etikos kodekso reikalavimų, nagrinėtų skundus.

Šį pareigūną konkurso būdu penkerių metų kadencijai atrinktų taryba.

Taip pat būtų reglamentuota šiuo metu veikiančios, bet įstatyme neapibrėžtos LRT interneto svetainės veikla.

Anot projekto, LRT būtų draudžiama reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks panašaus pobūdžio viešosios informacijos rengimas bei skleidimas, išskyrus rėmimo atvejus.

Be to, būtų leidžiama ir kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija už atlygį.

Nauja LRT įstatymo redakcija pradėta rengti atlikus parlamentinį tyrimą dėl nacionalinio transliuotojo ūkinės, finansinės veiklos.

Pirminės „valstiečių“ pataisos siūlė, kad naujai steigiama LRT valdyba būtų atsakinga už visos institucijos valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą. Valdyba taip pat turėjo prižiūrėti LRT generalinio direktoriaus veiklą, siūlyti atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarautų įstatymams, LRT tarybos sprendimams. Buvo numatyta, kad tarybos ir valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.

Pirmoji įstatymo redakcija sulaukė daug kritinių pastabų ir Seime, ir Vyriausybėje, ir žurnalistų bendruomenėje. Tuomet buvo sudaryta darbo grupė, ji parengė antrą įstatymo variantą.

Tai verčia manyti, kad toks išskirtinis dėmesys dėl kvapų, triukšmo ir oro taršos vienai uosto įmonei iš 14 uosto krovos bendrovių bei kelių šimtų kitų miesto pramonės įmonių skiriamas dėl NT vystytojų interesų, siekiant kenkti ir nuteikti miesto gyventojus bei valstybines institucijas prieš KLASCO. Apie „Stemma Group“ savininko Martino Gusiatino projektą „Memelio miestas“, peržengiančio uosto sanitarinės zonos ribas, pradėta kalbėti prieš metus, o šiemet jis jau pristatomas viešai savivaldos institucijoms ir visuomenei.

Tam buvo pasitelktas ir nacionalinis transliuotojas, turintis remtis patikrintomis žiniomis ir pateikti įvairias nuomones. 2019-08-21 publikacijoje, vaizdo ir radijo reportažuose  „LRT tyrimas. Klaipėda dūsta nuo rusiškos rūdos, uostas siūlo išsikraustyti“ trūksta objektyvumo, nes pateikti atrinktų asmenų (kai kurie, KLASCO žiniomis, net negyvena prie bendrovės) atsiliepimai apie nešvarias palanges, bet nenaudoti teigiami, tarp kurių ir kaimynystėje esančios Vitės bendruomenės, komentarai apie bendrovę.  Reportažuose nėra fiksuoti tiesioginiai konkretūs KLASCO pažeidimai, atliekant matavimus gyvenamosiose patalpose, o tik daroma prielaida, kad įmonė galimai lėmė užterštumą.

Minimi įspūdingi skundų aplinkosaugininkams ir Visuomenės sveikatos centrui kiekiai, nors tokie skaičiai bendrovei nėra žinomi, o jei tiek ir buvo, institucijos nepranešė, kadangi jų nesiejo su KLASCO veikla. Dulkės ant langų ir  palangių galėjo nusėsti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip transportas, kitų ūkio subjektų veikla, gatvių remontas, patys gyventojai ir kita. Objektyvūs faktai tokiam „tyrimui“ būtų nepalankūs, nes jie rodytų, kad KLASCO dirba pagal LR įstatymų reglamentuojamus normatyvus.

Prie vienintelės iš uosto krovos bendrovių KLASCO stovi net trys oro kokybės tyrimų (OKT) stotelės, kurių duomenis valdo ir viešina valstybės institucijos. OKT rodo, kad vidutinė paros norma šiemet buvo viršyta tik tais atvejais, kai taršos padidėjimą fiksavo ir 2 mieste veikiančios Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) stotelės, kurių duomenys matomi viešai on-line režimu AAA svetainėje www.gamta.lt. KLASCO teritorijoje esanti AAA OKT  stotelė šiemet. gegužės – liepos mėnesiais  nė karto nefiksavo kietųjų dalelių paros vidutinės koncentracijos viršijimų. Tuo tarpu Klaipėdos. Šilutės pl. OKT stotyje tris net kartus fiksuoti kietųjų dalelių paros vidutinės koncentracijos viršijimai, kuriems KLASCO veikla įtakos neturėjo.

KLASCO yra pirmaujanti ir daugiausia į aplinkosaugos priemones investuojanti Klaipėdos uosto krovos bendrovė. KLASCO yra parengusi ir su AAA suderinusi poveikio aplinkai mažinimo planą, kurį nuosekliai įgyvendina ir periodiškai teikia ataskaitas AAA. KLASCO į aplinkosaugos priemones pastaraisiais metais yra investavusi daugiau kaip milijoną eurų ir per artimiausius metus numato investicijoms į aplinkosaugą skirti ne mažiau. Įmonės veikla dėl aukščiau išvardintų techninių, technologinių ir organizacinių aplinkosaugos priemonių yra vykdoma pagal LR galiojančius normatyvus. Jų efektyvumą patvirtina ir OKT stotelių duomenys.

LRT žurnalistiniame tyrime  tendencingai pateikiama informacija apie krovinių kilmę, siekiant sudaryti įspūdį, neva KLASCO tikslingai dirba su Rusijos verslininkais, artimais V. Putinui.

Remiantis KLASCO pasiekiama informacija, holdingas „Metaloinvest“ nėra įtrauktas į bendrovių, kurioms nustatytos tarptautinės sankcijos, sąrašą. Jos pagamintos produkcijos pirkėjai yra Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Anglijos ir kitų šalių kompanijos. Iki šiol KLASCO  nėra  gavusi jokių pastabų iš valstybinių institucijų dėl šios bendrovės ar kitų verslo klientų, su kuriais dirba. Apie galimus asmeninius šios ir kitų bendrovių akcininkų, vadovų ir  darbuotojų ryšius su Rusijos prezidentu ar kitais asmenimis KLASCO neturi galimybės gauti informacijos.

Manome, kad siekiant objektyvaus informacijos pateikimo, reikėtų  paviešinti visų Klaipėdos uosto krovos ir kitų šalies bendrovių sąrašą, taip pat ir valstybės kontroliuojamų, dirbančių su įmonėmis, kurių akcininkai yra Rusijos piliečiai bei galimai turi ryšių su Rusijos prezidentu bei kitais jo aplinkos žmonėmis.

Esame nusivylę dėl tokio nacionalinio transliuotojo šališkumo informuojant visuomenę apie įvykius šalyje ir tikimės, kad bus atkurtas teisingumas pateikiant objektyvią informaciją apie KLASCO poveikį aplinkai.

Už išvadų patvirtinimą balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 57, penki susilaikė.

Prieš tai parlamentarai iš išvadų išbraukė visus siūlymus, susijusius su LRT valdymo pakeitimu.

62 parlamentarai pritarė Aušrinės Armonaitės siūlymui iš išvadų išbraukti siūlymus dėl LRT valdysenos pakeitimo, prieš buvo 35, susilaikė 15 Seimo narių.

Tokiu būdu nepritarta komisijos siūlymui steigti naują LRT valdymo organą – valdybą, koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencija, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir pan.

Tuo metu Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais yra įregistravęs naują visuomeninio transliuotojo įstatymo redakciją.

Joje numatyta LRT steigti valdybą, sutrumpinti tarybos narių kadenciją ir pakeisti formavimo principus, atsisakyti reklamos interneto svetainėje.

Patvirtintose Seimo komisijos tyrimo išvadose atskleisti viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti dirbant ankstesniems LRT vadovams. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometinė LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.

„Daugiau kaip pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 metais LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo vykdyti nesant konkurencijos ir pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia tokių pirkimų (17) buvo įvykdyta 2017 metais. Vieno tiekėjo su LRT sudarytų sutarčių vertė sudarė 83 proc. visų tiekėjo sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertės“, – pabrėžiama išvadose.

Seimas praėjusių metų gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.

Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji priduria – vis dėlto galima pasinaudoti komercinės žiniasklaidos patirtimi.

Jau išsirinko galimus pavaduotojus

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina dar nespėjusi iki galo priprasti prie minties, kad tapo LRT generaline direktore. Anot jos, iki pat LRT tarybos posėdžio sprendimo buvo visiškai neaišku, kas galėtų laimėti: „Tikrai nebuvau atsipalaidavusi, buvau pasirengusi tris pareiškimų versijas, kuriuos būčiau platinusi „Facebook.“

Ji svarsto, kad konkursą laimėjo dėl ilgamečio įdirbio žiniasklaidoje ir parengtos programos. Anot LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio, taryba įvertino M. Garbačiauskaitės-Budrienės programą kaip konceptualiausią, be to, raštingai ir logiškai išdėstytą.

Naujoji LRT generalinė direktorė tvirtina pirmiausia norinti susipažinti su organizacijos situacija: kaip pati organizacija funkcionuoja, kokių turi minusų ir pliusų: „Galbūt kartais tas šviežias žvilgsnis iš šono irgi yra gerai. Reikėtų susipažinti iš esmės su šiuo dalyku ir, žinoma, pradėti pirmus darbus plėtojant interneto portalą, gerinant mobiliųjų programėlių funkcionalumą, išvaizdą, pradedant galvoti apie tai, kaip LRT žurnalistų ir prodiuserių kuriamas turinys galėtų patogiau pasiekti vartotojus.“

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia jau išsirinkusi ir žmones, kurie galėtų tapti jos pavaduotojais, tačiau jie dar nėra pateikę atsakymo. „Tai žmonės, kurie turi patirties ir žiniasklaidoje, ir vadovaujant didelėms institucijoms. [...] Jie šiuo metu dar dirba kituose darbuose ir tikrai būtų neatsakinga iš mano pusės atskleisti tas pavardes“, – LRT RADIJUI sako naujoji LRT vadovė.

Anot Ž. Pečiulio, galimi pretendentai turi būti teikiami balandžio 17 d. LRT tarybos posėdyje, nepaisant to, ar bus pasirinkti nauji žmonės, ar pareigose liks dabar jas einantys. LRT vadovas gali turėti iki dviejų pavaduotojų.

Ketina didesnį dėmesį skirti jaunai auditorijai

Reaguodama į LRT RADIJO klausytojų pastabas dėl LRT RADIJO ir kitų LRT priemonių turinio, M. Garbačiauskaitė-Budrienė užtikrino, kad jis tikrai nesupanašės su komercinių žiniasklaidos priemonių turiniu.

G.Bartuškos/ELTOS nuotr.

„Darbas komercinėje žiniasklaidoje yra specifinis. Ten yra akcininkai, kurie turi savo pageidavimus ir reikalavimus, yra administracija, pardavimų skyrius, kuris turi tam tikrų lūkesčių. Reikia suprasti, kad žurnalistai dirba nuolatinio spaudimo sąlygomis, siekdami neprarasti auditorijos, galvoti apie tai, kas jai įdomu. Nacionalinio transliuotojo pirmas prioritetas yra misijos vykdymas, kokybiškų ir patikimų programų ir laidų kūrimas. Labai džiaugiuosi, kad dabar turėsiu galimybę dirbti kitomis sąlygomis“, – tikina M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Nacionalinio transliuotojo pirmas prioritetas yra misijos vykdymas, kokybiškų ir patikimų programų ir laidų kūrimas.

Ji priduria, kad patirtis komercinėje žiniasklaidoje vis dėlto turi naudos, nes tai pagelbės, siekiant įsiklausyti į tai, ko nori auditorija. Anot jos, LRT būtina kalbėti apie jaunąją auditoriją, nes būtent į juos reikia investuoti ir skirti dėmesio.

„Tikrai galima rasti būdų, tinkamą laiką ir formas, ieškoti tų nuomonės formuotojų, kurie būtų artimi būtent ir jaunajai auditorijai, integruoti galbūt į naujienų laidas jaunimui daugiau aktualios informacijos, nepamiršti ir jų“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Paklaustas apie Seime vykdoma LRT veiklos tyrimą, Ž. Pečiulis neslepia, kad jo neapleidžia įtarimas, jog tai – politinis klausimas: „Viena iš klausytojų pastebėjo, kad valdančiosios daugumos atstovai eina ne į LRT laidas, o į komercines televizijas, netgi į bulvarines laidas. Teigiama, kad Seimo specialioji komisija nesusijusi su turiniu bei politika ir tiria finansus. Bet dėl to dalis valdančiosios daugumos negali ateiti į visuomeninį transliuotoją?“

Jo nuomone, įsivaizdavimas, kad žmogus, eidamas į LRT laidą, daro kažkokią malonę, yra keistas. „Tai yra atsiskaitymas visuomenei. Jie turi atsiskaityti visuomenei ir ne bulvarinėse, o būtent LRT laidose. Bet jie nėjo į LRT ir iki komisijos sudarymo. Kai kurie nėjo, nes jiems nepatinka žurnalistas, nepatinka tas ar anas. Tiesiog turime tokią politinę kultūrą, turime daug klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, ir turime gyventi būtent tokiomis sąlygomis“, – teigia LRT tarybos pirmininkas.

Dalis auditorijos, jo nuomone, galbūt taip ir apgaunama, gal žmonės ir patiki labai kilniais norais skaidrinti LRT, bet „vis dėlto po tuo skaidrinimu ir finansiniu tikrinimu slepiasi truputį kitokie – politiniai dalykai.“

Į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio žodžius, kad M. Garbačiauskaitė-Budrienė turi puikią galimybę, bendradarbiaudama su LRT veiklą tiriančia komisija, išspręsti tas problemas, kurios kaupėsi dešimtmečiais, naujoji LRT vadovė atsako, kad džiaugiasi tokia nuomone.

„Manau, kad atėjo laikas suprasti, jog daug dalykų apie organizacijos veiklą reikia išviešinti. Kadangi tai mokesčių mokėtojų pinigai ir biudžetas ne toks jau mažas, manyčiau, kad tai gera proga pačiam LRT pergalvoti skaidrumo procedūras, ar viskas iš tiesų gerai veikė, ar skaidrumas buvo iki galo užtikrinamas, ar komunikacija buvo tinkama“, – pastebi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Be to, pabrėžia ji, kuo daugiau informacijos bus paviešinta, tuo mažiau vietos liks manipuliacijoms ir spekuliacijoms, kad neva kažkas neskaidriai daroma.

Sieks žurnalistinių vertybių užtikrinimo

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, darbas portale DELFI suteikė puikios patirties: „Turinys visada buvo atskirtas nuo komercinių dalykų. Nacionaliniam transliuotojui šios problemos net nėra, nes praktiškai nėra reklamos, išskyrus interneto portalą. Esu už žurnalistikos nepriklausomumą, nešališkumą, objektyvumą ir kokybę. Tikrai dėsiu visas pastangas, kad tai būtų užtikrinta bet kokiame nacionalinio transliuotojo kanale.“

Pašnekovė sako norinti atkreipti dėmesį į tai, kad žurnalistui nėra nieko svarbiau už reputaciją. „Tai pagrindinis žurnalisto kapitalas ir joks padorus žurnalistas tuo niekada nerizikuos“, – pabrėžia ji.

Ž. Pečiulis sako turintis viziją, kad LRT gyvuotų ir toliau: „Kas čia žino, visaip kalbama apie tuos visuomeninius transliuotojus, Europoje irgi keliamas klausimas. Neseniai šveicarai balsavo, ar jiems mokėti abonentinį mokestį. [...] Visiems palinkėčiau būti pakantesniems. Esame labai skirtingi: įvairaus amžiaus, išsilavinimo, įsitikinimų.“

LRT tarybos pirmininkas teigia, kad pakantumas aktualus kalbant apie radijo ir televizijos laidas. „Jei kažkam patinka žaidimai, tegul žiūri žaidimus, jei kažkam patinka Edmundas Jakilaitis, tegul žiūri jo laidas. Jei man kažkas nepatinka, kodėl to neturi rodyti? Nemanau, kad reikia viską žiūrėti ir klausyti nuo ryto iki vakaro, visi galime rasti sau mėgstamų dalykų. Kuo pakantesni būsime LRT, tuo pakantesni būsime kaimynui, giminaičiui ir pan.“, – aiškina pašnekovas.

Šįkart esantiems valdžioje labai parūpo pats žmogus. Ne tiek verslo sąlygos, ne tiek mokesčiai, ne tiek socialinė aplinka, kiek pats žmogus ir jo asmeninis gyvenimas, jo kūnas ir jo siela. Kiek pamenu, viskas prasidėjo nuo embrionų. Šiek tiek pamokyti genetikos, politikai įstatymu ėmė aiškinti medikams, kaip gydyti nevaisingumo ligą. O šios bėdos paliestiems žmonėms jie įstatymu norėjo išaiškinti, koks vienintelis elgesys yra moralus, ir tik tokį vienintelį elgesį jiems leisti.

Po to jie ėmėsi žmogaus burnos. Jiems tapo labai svarbu viskas, ką žmogus į ją deda ir kada jis tai daro. Už suktinę – kalėjimas. Alkoholis – pagal sugriežtintas valandas ir amžių. Šį kartą rūpi ne „bambaliniai“ vartotojai, ir ne jų gydymas, bet visi kiti, kiekvienas žmogus. Nes žmogus iš limuzino ėmėsi kurti pasaulį pagal save. Išplėšyti net žurnalai – kad nebūtų jokio, net akių, kontakto. Dabar bus imtasi tabako – rūkyti greitai galėsi tik „po kaldra“. Kad neišduotų tikrųjų intencijų, tai pateikia kaip kilnią kovą už sveiką gyvenseną.

Kliuvo ir cukrui. Tiesa, čia kol kas einama švelniuoju keliu – tariantis su gamintojais, kad šie mažintų cukraus kiekį gaminiuose. O štai sergantiems žmonėms pasisekė mažiau. Jie nebegali rinktis kompensuojamojo vaisto. Jie privalo imti pigiausią, nes žmogus iš limuzino galvoja, kad sergantysis nori mažesnės priemokos už vaistą. O jei jis nori geresnio vaisto poveikio? Jei žmogus sutinka primokėti daugiau? Valstybei juk dėl to jokio skirtumo – valstybė kompensuoja vienodą sumą. Ne, negalima, nes šįkart žmogui iš limuzino parūpai pats tu, tavo kūnas, ir tavo siela. Kad neišduotų tikrųjų intencijų, tai pateikia kaip kovą su godžiais farmacininkais.

Tada jiems parūpo, o kuo gi rengiasi mūsų vaikai, ir prisiuvo jiems neva tai tautinių kostiumų. Dar jiems parūpo, kokia informacija pasiekia mūsų ausis. Ir tada jie norėjo nustatyti gerų ir blogų naujienų santykį žiniasklaidoje. Bet susizgribo – tas kelias yra sunkus, bet yra ir lengvesnis. Tada jie sudarė komisiją, kuri tyrinės nacionalinį transliuotoją. Kad neišduotų tikrųjų intencijų, vaizduoja, kad ieško išskirtinai tik skaidrumo ir tik finansuose.

Jie tikrai nusitaikė ir į mūsų lūpas. Jiems labai nepatiko tiesa klouno veidu. Pasirodo, nuo tiesos galima greitai ir lengvai atprasti. Paslaugūs limuzino vairuotojai, linkčiojantys padėjėjai, jausmingi spaudos atstovai ir ištikimi partiečiai tam labai padeda. Savęs tada jau nebemato, todėl ramia sąžine gali pasiūlyti nusidėvėjimą skaičiuoti žemei, fotografuotis prie kapo, būti greta gretos, suktis pilkojoje verslo zonoje ir dar daug kitų dalykų. Nes dabar jie užsiėmę tobulo žmogaus kūrimu, o tai – jau aukščiau nei dangus.

Kažkur tarp eilučių vis tik kirba klausimas, o tai kurios intencijos vis tik čia yra tikrosios? Ar šie misionieriai yra nuoširdūs, ar vis tik yra dar kažkas, ką mums norima dovanoti, o greičiau jau – atimti – jų rankomis – valstybės atkūrimo šimtmečio proga? Dar daug kas nuo mūsų lieka uždengta, bet neabejoju – ilgainiui taps žinoma, net ir tiems, kurie tobulo žmogaus kūrėjams vis dar ploja katučių.

„Žinių radijui“ S. Skvernelis kvestionavo „valstiečių“ užmojus LRT veiklos niuansus tirti Seime. „Aš visgi manyčiau, kad Seimas nėra ta institucija, kuri turėtų dubliuoti arba perimti tų institucijų funkcijas, kurios yra atsakingos,“ - kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Premjeras vardino, kad už viešuosius pirkimus yra atsakinga viešųjų pirkimų tarnyba, už mokestinius klausimus - mokesčių inspekcija, lėšų panaudojimo efektyvumą - Valstybė kontrolė. „Aš manau, kad yra kiti būdai ir kitos formos gauti atsakymus į tuos klausimus,“ - pabrėžė Vyriausybės vadovas ir pažymėjo, kad valstybė skiria daug lėšų institucijoms, kurios, jo manymu, ir turi vykdyti kontrolės funkcijas.

Visgi Premjeras pabrėžė, kad valdančiųjų iškelti klausimai yra labai opūs, ir apsimesti, kad jų nėra, būtų neteisinga. „Kalbama tikrai apie įspūdingas sumas valstybės biudžeto, kurias išnaudoja nacionalinis transliuotojas. Ir natūralu, kad tiek visuomenė, tiek politikai tuos atsakymus turi gauti,“ - kalbėjo S. Skvernelis.

Tačiau jis kartu pažymėjo, kad Seimo komisija galėtų būti tik kraštutinė priemonė.

Pagal valdančiųjų parengtą nutarimo projektą, būtų įpareigojama ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, 2013-2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir kt.

Siūloma, kad komisija tyrimą atliktų bei pateiktų išvadą Seimui iki birželio 1 d.