NTB, siekdamas, kuo greitesnio ir kokybiškesnio organų ir audinių donorystės procesų organizavimo, inicijavo platesnę bendradarbiavimo formą, pasirašydamas  naują sutartį. Nuo šiol KOP padės atsiskraidinti donorinius organus ir iš toliau esančių Europos valstybių, tarp jų Lenkijos, Vokietijos ar Čekijos.

„Kai NTB ir Karinės oro pajėgos susijungia dėl gyvybių gelbėjimo misijos, jaučiu didžiulį dėkingumą ir pagarbą. Šis bendradarbiavimas ne tik liudija mūsų institucijų profesionalumą, bet ir žmogiškumą, įpareigojantį gelbėti žmonių gyvybes. KOP sraigtasparniai tampa mūsų vilties sparnais, o mūsų komanda – tų, kuriems reikia šios vilties, balsu“, – sutarties pasirašymo metu kalbėjo Audronė Būziuvienė, Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė.

Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr.

Pirmąją ir daugiau nei 20 metų trukusią bendradarbiavimo sutartį NTB su LR Krašto apsaugos ministerija pasirašė dar 2001 metais. Daugiau kaip du dešimtmečius KOP operatyviai ir geranoriškai padėjo gabenti transplantacijai reikalingus audinius ir organus.

Jei organas atitinka keliamus kriterijus ir tinka laukiančiam recipientui Lietuvoje, tuomet vienintelė reali galimybė jį pargabenti į Lietuvą yra oro transportas.

 

Sraigtasparnių pagalbos reikia, nes labai svarbus yra donorinio organo kuo greitesnis atskraidinimas iš vieno taško į kitą. Vertinama, kad donorinė širdis nuo išėmimo iš mirusio donoro krūtinės iki pradėjimo plakti naujoje krūtinėje teturi 4 valandas. Plaučiai turi būti transplantuoti per 4-6, kepenys – per 12, o inkstai – per 24 valandas.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais KOP sraigtasparniai iš viso kilo ir leidosi 6 kartus. O vien šiais metais orlaiviai skubėjo į pagalbą recipientams taip pat 6 kartus.

Donorinių organų ir audinių šiuo metu Lietuvoje laukia daugiau kaip 300 žmonių. Recipientų gyvybei išgelbėti donorinių organų NTB ieško ir užsienyje tarptautinėje donorinių organų mainų platformoje, kurioje talpinami pasiūlymai arba prašymai apie donorinius organus. Jei organas atitinka keliamus kriterijus ir tinka laukiančiam recipientui Lietuvoje, tuomet vienintelė reali galimybė jį pargabenti į Lietuvą yra oro transportas.

Donorinių organų ir audinių gabenimas yra viena iš Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių, kurias vykdo Taikos meto užduočių operacinėms pajėgoms priskirti nuolatinėje parengtyje budintys kariuomenės vienetai.

Anot pranešimo, per rugpjūčio mėnesį buvo užregistruota 15 potencialių donorų, o atlikus medicininius tyrimus ir gavus pritarimą iš donorų artimųjų, buvo registruoti šeši efektyvūs donorai.

Kaip nurodo biuras, žvelgiant į šių metų pirmojo pusmečio statistiką, kai buvo paskleista dezinformacija apie organų donorystę, vidutiniškai per mėnesį būdavo fiksuojama dvigubai mažiau efektyvių donorų – trys.

„Donorų artimųjų gerumo dėka vien per praėjusį mėnesį donorinių organų ir audinių laukiantiems žmonėms buvo suteikta sveikesnio gyvenimo viltis: atliktos 10 inkstų, 1 širdies, 3 kepenų ir 7 ragenų transplantacijos“, – pranešime cituojama Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Audronė Būziuvienė. 

Rugpjūčio mėnesį taip pat buvo atliktos pirmosios dvi šiais metais gyvosios inkstų transplantacijos, kai savo sergančiam artimajam buvo dovanojamas inkstas.

Šią vasarą tris kartus donorinių organų skraidinimui buvo pasitelktos Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos.

Skaičiuojama, kad šiemet į Lietuvą iš užsienio buvo atgabenti trys inkstai ir dvejos kepenys. Lietuvoje neradus tinkamų recipientų dveji donoriniai plaučiai, dvejos kepenys ir širdys buvo pasiūlyti kitų šalių recipientams.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos Lietuvoje laukia 311 žmonių: 85 – inksto, 33 širdies, 5 plaučių, du širdies-plaučių komplekso, 38 kepenų, 148 ragenų transplantacijos. Iš jų – aštuoni vaikai.

Pasak biuro, per šiuos metus Lietuvoje iš viso atlikta 118 organų ir audinių transplantacijų.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, A. Būziuvienė keičia laikinai institucijai vadovavusią Ievą Grybauskienę. Ji biurui vadovaus penkerius metus.

„Nacionalinis transplantacijos biuras yra kertinė įstaiga Lietuvoje, skleidžiant donorystės idėjas ir organizuojant donorystės procesus. Pastaruoju metu sulaukta ne vieno informacinio išpuolio, nukreipto prieš donorystę, tad vienas svarbiausių uždavinių yra atkurti visuomenės pasitikėjimą donorystės institutu ir toliau sėkmingai šviesti visuomenę“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Pastaruoju metu sulaukta ne vieno informacinio išpuolio, nukreipto prieš donorystę, tad vienas svarbiausių uždavinių yra atkurti visuomenės pasitikėjimą donorystės institutu.

Anot naujosios vadovės, artimiausi darbai biure – komandos suformavimas, susitikimai su transplantacijos ir donorystės procesų dalyviais bei intensyvesnė donorystės sklaida visuomenėje.

„Tikiu, kad biuras gali ir turi būti įstaiga, kuri koordinuoja visą audinių, ląstelių  ir organų donorystės ir transplantacijos procesą bendradarbiaudama su visais proceso dalyviais – reanimacijos ir intensyvios terapijos (RITS) gydytojais, transplantacijos centrų gydytojais, pacientų organizacijomis, policijos ar karinių pajėgų pareigūnais bei žiniasklaida“, – pranešime cituojama A. Būziuvienė.

„Biuras turi girdėti, klausti, atsakyti, kviesti diskusijoms, analizuoti ir padėti tobulinti esamus procesus, inicijuoti naujų įvedimą“, – pridūrė ji.

A. Būziuvienė turi 15 metų vadovavimo patirtį viešajame sektoriuje. Pastaruoju metu ji vadovavo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro žmogiškųjų išteklių grupės padaliniui. Anksčiau 12 metų ėjo NTB direktoriaus pavaduotojos pareigas, laikinai biurui vadovavo.

A. Būziuvienė yra baigusi žurnalistikos magistro studijas Vilniaus universitete, moka anglų, rusų kalbas.

Kandidatams į biuro vadovus buvo keliami išsilavinimo (ne žemesnis nei magistro laipsnis), vadovaujamo darbo patirties (ne mažiau nei treji metai), užsienio kalbų mokėjimo reikalavimai. Paskutiniame etape iš viso dalyvavo penki kandidatai. Du atrinktus kandidatus vertino A. Dulkys.

Nacionalinis transplantacijos biuras atlieka koordinavimo, kontroliavimo ir analizavimo funkciją, susijusią su donorų, audinių, ląstelių ir organų paėmimu, ištyrimu, konservavimu, laikymu, pervežimu, paskirstymu ir recipientų parinkimu. Taip pat organizuoja ir prižiūri žmogaus audinių, ląstelių bei organų donorų ir recipientų registrą bei skleidžia donorystės idėjas visuomenėje. Šiuo metu NTB dirba 51 darbuotojas.

Pasak biuro, iš viso mirusiojo artimųjų sprendimas viltį pasveikti suteikė šešiems žmonėms.

Efektyvus organų donoras buvo registruotas praėjusią savaitę Klaipėdos universiteto ligoninėje. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad gali būti transplantuojama donoro širdis, kepenys, inkstai bei ragenos.

Donoro širdis pasieniečių sraigtasparniu buvo atgabenta į Vilnių, kur netrukus Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo transplantuota jos laukusiam recipientui. Kepenų transplantacija taip pat atlikta Santaros klinikose.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) atliktos inkstų transplantacijos, taip pat Kauno klinikų Audinių bankui perduotos donorinės ragenos.

Nacionalinis transplantacijos biuras pranešime pažymi, kad vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei septyniems žmonėms.

Inksto ir inksto-kasos komplekso laukiantiems recipientams transplantacija leidžia nutraukti gydymo procedūras ir pagerina gyvenimo kokybę, ragenų laukiantiems suteikia galimybę regėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 316 žmonių: 86 laukia inksto, du – kasos-inksto komplekso, 35 – širdies, septyni – plaučių, trys – širdies-plaučių komplekso, 44 – kepenų, 139 – ragenų transplantacijos. Tarp laukiančiųjų transplantacijos yra šeši vaikai.

Atlikus reikalingus tyrimus, medikai nustatė, kad donoriniai organai bei audiniai tinkami šešiems žmonėms, jie laukė kepenų, širdies, inkstų ir ragenų.

Širdies ir inkstų transplantacijos atliktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Ragenos perduotos saugoti Audinių bankui. Kepenų laukusiam recipientui transplantacija atlikta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Širdies transplantacija buvo atlikta recipientui, kuris jos laukė daugiau nei penkerius metus.

Anot biuro pranešimo, artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę, pradedama komunikacija su potencialiais recipientais.

Per trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinkamas.

Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei septyniems žmonėms.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 307 žmonės: 77 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 33 širdies, 7 plaučių, 3 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 142 ragenų transplantacijos. Iš jų – 5 vaikai. 

Du organų donorai registruoti Kauno klinikose, vienas – Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad donorinių organų ir galimybės sugrįžti į įprastą gyvenimą sulauks šeši recipientai, kurie laukė inkstų, širdies ar kepenų.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 317 žmonių. Iš jų – keturi vaikai.

NTB duomenimis, 2022 metais registruota 117 potencialių donorų, iš jų efektyviais tapo 46 donorai, o 31 donoras paaukojo daugiau nei vieną organą.

Per praėjusius metus atliktos 193 organų ir ragenų transplantacijos, iš jų 32 buvo kepenų. Tai – didžiausias per metus fiksuotas skaičius.

Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantacijai tiko 85-erių donoro inkstai

„Taip pat šiemet buvo registruotas vyriausias efektyvus organų donoras Lietuvos istorijoje. Jam buvo 85-eri. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantacijai tiko 85-erių donoro inkstai“, – teigiama pranešime.

19  kepenų transplantacijų atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, 13 – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Čia taip pat pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta sėkminga kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro.

Praėjusiais metais iš viso buvo atliktos 84 inkstų transplantacijos, iš kurių penkios – gyvo donoro inkstų transplantacijos.

Taip pat atliktos devynios širdies, viena plaučio (transplantuotas tik vienas iš dviejų donoro plaučių), viena kasos-inksto komplekso ir 66 ragenų transplantacijos.

Per 2022-uosius į Lietuvą iš užsienio buvo atgabenti du inkstai ir trys kepenys.

Lietuvoje neradus tinkamų recipientų donorinių plaučių transplantacijai, šešis kartus jie buvo pasiūlyti kitų šalių recipientams.

Praėjusiais metais 4812 žmonių išreiškė pritarimą organų donorystei, 2021-aisiais tą padarė 4772 žmonės.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia per 300 žmonių.

„Ne paslaptis, daugelis iš mūsų darbe ieško prasmės. Nacionalinis transplantacijos biuras yra ta vieta, kur prasmė yra aukščiausio lygio – tai žmogaus gyvybės išsaugojimas ir pratęsimas“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jis ragino konkurse dalyvauti vadovus, „nebijančius iššūkių, atsakomybės, norinčius ir galinčius prisidėti prie žmogaus gyvybės išsaugojimo ir donorystės idėjų sklaidos“.

Nacionalinis transplantacijos biuras yra ta vieta, kur prasmė yra aukščiausio lygio – tai žmogaus gyvybės išsaugojimas ir pratęsimas.

Kandidatai į vadovus privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (magistro laipsnį), trejų metų vadovavimo patirtį, mokėti anglų kalbą, turėti nepriekaištingą reputaciją.

Ministerija nurodo iš kandidatų besitikinti lyderystės, strateginio požiūrio, atsakomybės, gebėjimo vadovauti komandai, kelti ambicingus tikslus ir efektyviai valdyti pokyčius.

Taip pat kandidatas turi gebėti analizuoti, argumentuoti, pasižymėti komunikaciniai gebėjimais.

NTB vadovo atlyginimas, priklausomai nuo kompetencijų ir jo patirties, sieks 3077–3452 eurų prieš mokesčius. Priklausomai nuo pasiektų rezultatų, vadovui gali būti skiriamos premijos.

Vadovas į pareigas skiriamas penkerių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti dar penkeriems metams.

Paraiškas dalyvauti konkurse galima pateikti iki lapkričio 24 dienos. Atrinkus vieną ar du geriausiai pasirodžiusius kandidatus, jie bus pateikti vertinimui SAM, kur bus priimtas galutinis sprendimas dėl tinkamiausio kandidato.

Buvusį NTB vadovą Artūrą Bagotyrių sveikatos apsaugos ministras rugpjūtį iš pareigų atleido dėl įtarimų mobingu ir seksualiniu priekabiavimu. Išeiti iš darbo pasiprašė pats A. Bagotyrius.

Kaip penktadienį informavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, pareiškėja teigė, jog vadovas glostė jos rankas, lietė pečius, žandu prisiglaudė prie veido.

Atliekant tyrimą sveikatos apsaugos ministras patenkino įstaigos vadovo prašymą išeiti iš darbo. Taip, pasak tarnybos pranešimo, buvo nutraukti lygias galimybes pažeidžiantys veiksmai, todėl tyrimas nutrauktas.

Nepaisant to, lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Nacionalinio transplantacijos biuro administraciją rekomenduodama suteikti pagalbą nuo seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo nukentėjusioms darbuotojoms.

Glostė rankas, liesdavo

Skundą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pateikusi biuro darbuotoja taip pat pasakojo sulaukdavusi klausimų ir pastabų apie savo sutuoktinį, kitas privataus gyvenimo detales. Nesitaikstydama su tokiu elgesiu, moteris išėjo iš darbo. SAM jos skundą persiuntė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kuri ir pripažino šį pažeidimą.

„Kovo mėnesį pareiškėja įsidarbino Nacionaliniame transplantacijos biure prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nuo pat pirmos darbo savaitės pareiškėją nustebino biuro vadovo elgesys su ja ir kitais darbuotojais (-omis)“, – rašoma tarnybos tyrimo medžiagoje.

Jame skelbiama, jog trečią darbuotojos darbo biure dieną vadovas atėjo į jos kabinetą, „pradėjo glostyti jai rankas, prisiglaudė žandu prie jos veido, apkabino per pečius ir paklausė, ar patinka dirbti biure“.

Tokie Vadovo veiksmai kartojosi ne vieną kartą. Pareiškėjos žiniomis, taip jis elgėsi su daugeliu biure dirbančių moterų, rašoma tyrimo medžiagoje.

Jautėsi tardoma

Pareiškėja skunde rašė, kad užėjusi į vadovo kabinetą, kad pasidalytų idėjomis dėl veiklos, tačiau pasijusdavusi lyg „tardyme apie asmeninį gyvenimą“.

Pasak jos, vadovas klausinėjo, kur dirba jos vyras, kiek jis uždirba, kuo užsiima jos tėvai, ar gyvena nuosavame, ar nuomojamame bute. Ji teigė, kad kalbėtis tokiomis asmeniškomis temomis buvę nemalonu, o į pasiūlymus apie veiklą buvo atsakoma, kad nėra pinigų.

Moteris Lygių galimybių tarnybai sakė, kad kita darbuotoja jai pasakojusi, jog dėl priekabiavimo iš jos skyriaus išėjusi ne viena mergina.

„Man pasidarė tik dar baisiau. Viską pasakodavau mamai, nes esant nuotoliui nelabai buvo kam pasiguosti. Vėliau atsirado kita kolegė, kuri irgi patyrė tą patį, užsidariusios su ja WC pasiguosdavom, pakalbėdavome, kad taip neturėtų būti. Jokių įrašų šia tema neturiu, nes direktorius užklupdavo netikėtai, nesitikint tokių veiksmų“, – informavo tarnyba.

A. Bagotyrius kaltinimus neigė. Pasak jo ir jį palaikiusių darbuotojų, įvykiai ir frazės buvo išgalvoti, ištraukti iš darbinio konteksto. Skunde pateiktus faktus ir citatas jis teigė esant melagingais, netinkamai interpretuotais.

Buvusio vadovo teigimu, vienas iš aprašytų prisilietimų buvo darbinis, o ne sąmoningas siekis suartėti – jis norėjęs darbuotojai padėti dirbti kompiuteriu, rašoma pranešime.

Nukentėjo ir kiti darbuotojai

Kontrolierės tyrime apklausti liudytojai ir liudytojos patvirtino matę ar girdėję apie pareiškėjos patirtą priekabiavimą. Dalis jų pasakojo, kad ir pačios patyrė panašų seksualinį priekabiavimą. Toks elgesys kartojosi ne vieną kartą, liudytojai ir liudytojos savo patirtimi dalijosi ir su SAM suburta darbo grupe, ir su Valstybinės darbo inspekcijos tyrėjais.

Birželį Valstyinė darbo inspekcija (VDI) konstatavo, kad savo elgesiu vadovas pažeidė Darbo kodeksą – darbuotojams nesukūrė saugios darbo aplinkos. VDI atliko anoniminę darbuotojų apklausą. Joje dalyvavo 67 proc. Nacionalinio transplantacijos biuro administracijos darbuotojų.

8 iš 10 apklaustųjų nurodė girdėję arba žinantys apie psichologinio smurto darbe apraiškas, 6 iš 10, paklausti, ar kolektyve pasitaiko seksualinio priekabiavimo atvejų, atsakė teigiamai.

Kontrolieriaus tarnyba primena, jog seksualiniu priekabiavimu laikomas nepageidaujamas ir užgaulus seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Tai yra viena iš diskriminacijos formų. Seksualinis priekabiavimas gali būti išreiškiamas žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu.

Priekabiavimas – skaudi problema

Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad seksualinis priekabiavimas ir diskriminacija dėl lyties vis dar yra skaudi darbo santykių problema.

„Pranešti apie seksualinį priekabiavimą ar kitokią diskriminaciją darbo vietoje vis dar yra itin sudėtinga. Žmonės būna įbauginti, bijo prarasti darbo vietą, galbūt net ne visada gali atpažinti, kad jų teisėmis yra piktnaudžiaujama, – pranešime sakė kontrolierė. – Organizacijose turėtų vyrauti nulinė tolerancija priekabiavimui ir diskriminacijai. Akivaizdu, kad SAM būtina imtis labai rimtų strateginių priemonių, kad ministerijai pavaldžiose įstaigose būtų užtikrinta saugi darbo aplinka“.

B. Sabatauskaitė kreipėsi į SAM siūlydama nusimatyti strategines prevencijos priemones – įvertinti priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar psichologinio smurto paplitimą ministerijai pavaldžiose įstaigose – pavyzdžiui, atliekant anonimines darbuotojų apklausas.

Ji taip pat siūlė užtikrinti, kad įstaigose būtų rengiami seksualinio priekabiavimo ir kito įstatymus pažeidžiančio elgesio atpažinimo mokymai, taip pat, jog ministerijai pavaldžiose įstaigose būtų patvirtinti seksualinio priekabiavimo, priekabiavimo bei psichologinio smurto prevencijos ir reagavimo mechanizmai.

Pasitraukė pats

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Nacionalinio transplantacijos biuro vadovą rugpjūčio 10-ąją atleido šalių susitarimu, neskiriant išeitinės išmokos ar kompensacijos.

Sprendimas buvo priimtas po to, kai ministro sudaryta komisija pateikė išvadas dėl biuro direktoriaus A. Bagotyriaus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Tyrimas pradėtas dėl gautų buvusių ir esamų biuro darbuotojų skundų.

Susipažinęs su komisijos pateiktomis išvadomis, A. Dulkys pačiam trauktis nusprendusiam pavaldžios institucijos vadovui skyrė komisijos už nustatytus pažeidimu siūlytą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Jis prašymą išeiti iš darbo pateikė ketvirtadienį, pranešė naujienų portalas „15min“. Tai portalui patvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Šiandien atėjo prašymas, dabar teisininkai jį išnagrinės ir artimiausiomis dienomis priimsiu sprendimą“, – sakė ministras.

Koordinatoriumi Nacionaliniame transplantacijos biure dirbantis Mindaugas Masedunskas naujienų portalui teigė, kad maždaug prieš keturis mėnesius iš darbo išėjusi kolegė prieš biuro vadovą parašė skundą dėl mobingo ir seksualinio priekabiavimo. Tada prie skundo prisidėjo ir daugiau žmonių, atskirą skundą parašė ir jis pats.

„Aš manau, kad toks žmogus neturėtų vadovauti tokiai įstaigai, nes donorystė yra jautrus dalykas, o kai dirba įstaigoje žmogus, kuris kaltinamas ne vienos moters – gal dešimties yra liudijimai – seksualiniu priekabiavimu... Jis taip pat yra didelis mobingo šalininkas“, – „15min“ sakė M. Masedunskas.

Sveikatos apsaugos ministerija „15min“ patvirtino, kad ministras A. Dulkys tyrimą dėl A. Bagotyriaus galimo tarnybinio nusižengimo, gavus darbuotojų skundus, pavedė specialiai komisijai atlikti birželio pradžioje.

Anot ministerijos, darbuotojų skunduose buvo pateikta informacija apie įstaigos vadovo „galimai neetišką, nepagarbų elgesį biuro darbuotojų atžvilgiu ir sukurtą galimai netinkamą, psichologiškai nesaugią darbo aplinką“. Išvadą komisija ministrui pateikė liepos viduryje, o ministras žada priimti sprendimą dėl A. Bagotyriaus per mėnesį.

A. Dulkys sakė visą informaciją, prieš priimdamas sprendimą, persiuntęs į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri taip pat atlieka tyrimą dėl Nacionalinės transplantacijos biuro darbuotojo skunde nurodytų aplinkybių.

Valstybinė darbo inspekcija informavo „15min“, kad patikrinimas pagal gautus skundus Nacionaliniame transplantacijos biure buvo atliekamas gegužės–birželio mėnesiais. Įstaigos vadovui A. Bagotyriui po patikrinimo inspekcija teigė surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir reikalavimą pašalinti nustatytus pažeidimus.