„Iš esmės tai yra kultūrinis ar muzikinis baras. Konceptas – pagal visame pasaulyje išbandytą prevencijos programą, kad norint kalbėti apie alkoholio ir kitų medžiagų kenksmingumą ir prevencinę veiklą, tai turi būti daroma ten, kur yra didžiausi rizikos taškai. Vilniaus gatvė yra viena intensyviausių naktinio pasilinksminimo vietų, būtent čia tokią vietą ir norime įsteigti“, – žurnalistams antradienį pabrėžė V. Benkunskas.

„Tai pirmoji kregždė, tikimės, kad jau kitų metų pradžioje veikla startuos. (...) Tikimės, kad konkursą turėsime baigtą iki šių metų pabaigos, sutartis bus pasirašyta dar šiais metais, keli mėnesiai bus skirti pasirengimui ir pavasarį ta veikla jau gali startuoti“, – sakė V. Benkunskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad dainyklai buvusiose „Žinijos draugijos“ patalpose įrengti savivaldybė organizuoja aukcioną.

Sutartyje nuomininkui turėsime ir tam tikrus įpareigojimus – per metus turėti ne mažiau kaip 100 kultūrinių, nemokamų renginių.

„Nuomos kaina aukcione yra 3 kartus mažesnė nei rinkos kaina šioje gatvėje. Aišku, per aukcioną ji kažkiek paaugs. (...) Sutartyje nuomininkui turėsime ir tam tikrus įpareigojimus – per metus turėti ne mažiau kaip 100 kultūrinių, nemokamų renginių – tai mažiausiai vienas renginys per savaitę“, – pridūrė V. Benkunskas.

„Neribojame nei alkoholio licencijos trukmės, nei rūšies. Išskirtinumas ir bus, kad greta baro bus tie kultūriniai renginiai (...). Jų plano nereguliuosime ir nederinsime, bet jei sutartyje yra sąlyga, jos išpildymas bus tikrinamas ir ataskaita turės būti pateikta. Aišku, kad operatorius bus laisvas savo renginių tinklelį susidėlioti kaip tinkamas“, – taip pat pažymėjo meras.

Kaip atkreipė dėmesį V. Benkunskas – dainyklos konceptas jau išbandytas ir pasiteisinęs kitose šalyse. Todėl, neslepia meras, tikimasi, kad tokiu pavyzdžiu paseks ir daugiau privačių verslų.

„Berlyne, Londone, Olandijoje labai paplitęs šitas žanras, taip pat Airijoje, kur daug atlikėjų ir grupių yra iškilę būtent per šito žanro barus. (...) Suprantu, kad daug kas žiūri skeptiškai – kaip gali veikti prevencija, jei šalia yra alaus kranas ir bokalai? Bet tai nėra naujovė – pasaulyje tai jau išbandyta“, – sakė V. Benkunskas.

S. Žiūros nuotr. 

Kaip anksčiau žiniasklaidai platintame pranešime nurodė Vilniaus miesto savivaldybė, dainykloje turės būti įrengta scena su pakyla ir nuolatinė garso sistema bei užtikrintas garso režisieriaus garso valdymas, o sėdimosios vietos – orientuotos į sceną. Lankytojams patalpų nuomininkas turės suteikti galimybę gauti maitinimo paslaugas (bent užkandžius) ir nemokamai geriamąjį (stalo) vandenį bet kuriuo savo darbo metu.

Patalpas, Vilniaus g. 22-3, savivaldybė viešojo konkurso būdu išnuomos penkeriems metams. Nustatyta pradinė nuomos kaina 26,70 eur už kv. m per mėnesį, pradinė kaina už visą nuomojamą plotą – 2 913 eur. Pradinis įnašas – 8739 eur (PVM netaikomas).

Už sprendimo projektą balsavo 25 sostinės tarybos nariai, susilaikė du.

Kaip nurodo savivaldybė, pagrindinė įstaigos paskirtis – didinti Vilniaus miesto naktinio gyvenimo kokybę ir saugumą, skatinti socialiai atsakingą ekonominį vystymąsi visą parą ir užtikrinti tvarią kultūrinės veiklos infrastruktūros plėtrą.

Įstaigos tiksluose numatyta skatinti ir plėtoti ekonomines bei kultūrines veiklas naktimis, didinant miesto socialinę ir kultūrinę vertę, gerinant miesto įvaizdį bei patrauklumą. Taip pat informuoti naktinės kultūros vietų lankytojus, didinti jų sąmoningumą dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, saugaus elgesio ir kitais aktualiais naktinės kultūros klausimais.

Skaičiuojame, kad daugiau nei 6 proc. vilniečių dirba naktį veikiančiose įstaigose ar įmonėse: baruose, naktiniuose klubuose, koncertinėse įstaigose. Tokia veikla kasmet generuoja daugiau nei 165 mln. eurų pajamų.

Taip pat įstaiga numato prisidėti prie triukšmo valdymo klausimų sprendimo, stiprinti sostinės naktinės ekonomikos srityje dirbančių įstaigų, įmonių ir organizacijų atstovų kompetencijas, skatinti jaunųjų kūrėjų veiklas, „išgirsti ir atsižvelgti į visų sostinės bendruomenių, organizacijų interesus“.

Anot sostinės mero Valdo Benkunsko, šios įstaigos atsiradimas galėtų padėti realizuoti naktinę ekonomiką, išnaudoti potencialą.

„Ignoruojant tai, kas vyksta naktį, tas problemas, ir turim tokią situaciją. Mes neišnaudojame tokio potencialo, koks gali atsirasti vykdant intervenciją, pagrįstai sistemingai į naktinės ekonomikos realizavimą“, – trečiadienį posėdžio metu sakė V. Benkunskas.

„Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais vyko nemažai konfliktų tarp sostinės gyventojų ir naktinės kultūros vietų savininkų, organizatorių. Manome, kad tokia įstaiga paskatintų dialogą tarp visų suinteresuotų pusių, ieškant geriausio sprendimo ir kompromisų“, – pranešime cituojama Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

„Todėl vienas iš įmonės tikslų – sutelkti visas suinteresuotas puses konstruktyviai diskusijai įvairių komisijų posėdžiuose, kur priimami svarbiausi sprendimai, lemiantys tolimesnę gyventojų, organizacijų ir kitų miesto gyvenimą formuojančių dalyvių veiklą ar gerbūvį“, – pridūrė ji.

Anot savivaldybės, nuo 2001-ųjų iki šiol daugiau nei 60 miestų visame pasaulyje yra įsteigę naktines komisijas, naktinius merus ar kitais būdais rūpinasi naktinės ekonomikos palaikymu ir klestėjimu. Dažniausiai tai –  didmiesčiai ir sostinės, kurios siekia užtikrinti savo naktinio gyvenimo saugumą, ekonominį vystymąsi ir kultūrinį gyvybingumą.

„Skaičiuojame, kad daugiau nei 6 proc. vilniečių dirba naktį veikiančiose įstaigose ar įmonėse: baruose, naktiniuose klubuose, koncertinėse įstaigose. Tokia veikla kasmet generuoja daugiau nei 165 mln. eurų pajamų. Manome, kad atsižvelgiant ne tik į finansinę naudą, strategiškai valdoma, naktinė ekonomika gali įtraukti miesto bendruomenes, mažinti piko valandos spūstis, gerinti viešąjį saugumą ir atnešti kitų naudų miestui“, – kalbėjo S. Bieliūnė.

Iš miesto biudžeto įstaigos steigimui būtų sumokėtas vieno euro įnašas. Numatomas įstaigos biudžetas šiems metams – 50 tūkst. eurų.

Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinąja vadove Gražina Belian.

– Ką rodo 2022 metų tyrimas? Ar reikėtų sunerimti?

– Kalbant apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, kad ir kokia būtų statistika, sunerimti verta. Nerimą kelia tendencijos, kai yra maišomos kelios narkotinės medžiagos tarpusavyje. Labiausiai maišoma su tabako gaminiais, bet antroje vietoje yra kitas narkotikas. Vartojami du ar trys narkotikai tuo pačiu metu. Taip pat ne paslaptis, kad maišoma ir su alkoholiniais bei energetiniais gėrimais.

Kalbant apie narkotikų populiarumą, tendencijos labai panašios kaip ir bendroje populiacijoje, labiausiai populiarios kanapės, antroje vietoje – amfetaminai, ekstazis, kokainas. Ši tendencija jau buvo pastebėta ir bendrosios populiacijos tyrime, kada po kanapių pagal populiarumą – stimuliantai, vienas jų – kokainas. Tokia pati tendencija yra ir naktinio pasilinksminimo vietose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat buvo kalbinamas klubo „Lizdas“ vadovas Mantas Pakeltis.

– Ar bandoma užkirsti kelią narkotikų prekybai naktiniuose klubuose?

– Be abejo, ateinantys žmonės yra apieškomi dėl ginklų bei psichotropinių medžiagų. Jos yra atimamos, jeigu randamos. Tokios pergalės nėra, nes ką nors įsidėti į apatinius visada galima ir niekas nepamatys. Visada kažkas įsineš. Tačiau, be abejo, galima padaryti, kad tai yra nelegalu ir mūsų klube tai yra neleistina.

„Pastaruoju metu pastebime, kad nemaža dalis išsilavinusių jaunų žmonių pateikia labai gerus kontrargumentus, kuomet bandoma su jais diskutuoti apie tai, kad vartoti psichotropines medžiagas nėra gerai ir kaip galima būtų to išvengti. Susiduriame su labai stipria motyvacija, kad tam tikrų psichotropinių medžiagų vartojimas padeda pasiekti tam tikrą sąmoningumą, savęs atradimą, tam tikrų dalykų suvokimą. Praktikoje, deja, tie jauni žmonės, kurie eina šiuo keliu ir pasirenka vartoti psichotropines medžiagas, dažniausiai ateityje susiduria su įvairiais psichikos sutrikimais arba tam tikros opios problemos sustiprėja. Tai kol kas yra šešėlyje esanti problema, bet ji yra ganėtinai ryški ir aprėpia, mano nuomone, labai plačią grupę jaunų žmonių, ir apie tai yra mažai kalbama. Manau, kad informacijos yra daug. Mano įžvalga yra tokia, kad psichotropinių medžiagų platintojai pasirūpina tyrimais, kurie argumentuotų, jog jų parduodamos prekės yra vertingos ir gali padėti žmonėms“, – kalbėjo Jaunimo reikalų agentūros atstovė Gintarė Joteikaitė.

Taip pat buvo kalbinamas „Vilniaus naktinio aljanso“ vadovas Markas Adamas Haroldas.

– Ar jūs esate už narkotikų dekriminalizavimą ar legalizavimą?

– Aš esu už legalizavimą, visų pirma – heroino, nes jis yra pavojingiausias, todėl iš karto būtų didžiausi rezultatai, jeigu heroiną kontroliuotume legaliai. Paskui visus narkotikus iš eilės valstybė turėtų gaminti, platinti ir parduoti, kontroliuoti.

Ji pranešė, kad valdžios institucijos pridės po „kelias papildomas dienas“ iki ir po mokyklinių Kalėdų atostogų, o barai ir restoranai nuo penktadienio turės baigti darbą vidurnaktį.

Įstaigos vadovė Inga Romanovskienė sako, jog sostinėje norima skatinti aktyvų gyvenimą iki ir po vidurnakčio.

„Naktinė ekonomika yra įvairi ekonominė veikla po 18 valandos: maitinimo paslaugos, naktinis gyvenimas – menas, muzika, teatras, festivaliai, renginiai, turistų pramogos. (...) Vilniuje planuojama keisti dešimtmečius galiojusią praktiką, kuomet daugelis įstaigų, paslaugų bendrovių uždaromos 18 valandą, o renginiai baigiami iki vidurnakčio, ir šalies sostinėje skatinti aktyvų gyvenimą visą parą“, – BNS teigė I. Romanovskienė.

Jos nuomone, tokie pokyčiai į Vilnių pritrauktų daugiau turistų ir verslui generuotų papildomas pajamas.

„Vienas pavyzdžių – Berlynas, kuriame naktinė ekonomika yra tapusi kūrybinių industrijų, skaitmeninės ekonomikos ir turizmo varikliu. Skaičiuojama, kad 35 proc. turistų šį miestą nakvynei pasirenka dėl naktinių renginių ir pramogų“, – sakė „Go Vilnius“ vadovė.

„Go Vilnius“ ieško konsultantų, kurie atliktų Vilniaus naktinės ekonomikos potencialo tyrimą ir sukurtų jos plėtros strategiją. Pasiūlymus konkursui galima teikti iki rugpjūčio pradžios.

Naktinė Vilniaus ekonomika galėtų paskatinti ir sukurti dar pusę miesto ekonomikos, teigiama Vilniaus savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Naktinė Vilniaus ekonomika įtrauktų aktyvias miesto bendruomenes, verslus ir didindama miesto patrauklumą, išspręstų nepatogumus gyventojams bei konfliktines situacijas. Idėja apimtų pačias įvairiausias verslo organizacijas, vėlaus vakaro ir net naktinius koncertus, spektaklius, restoranus ir kavines, sporto renginius ir daugelį kitų, teigiama savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

„Norime suteikti galimybę patiems vilniečiams pasirinkti savo aktyvų gyvenimo mieste metą. Jeigu jums norisi į kino teatrą naktį, turime tiesiog suteikti galimybę tai daryti. Žinau daug įmonių, kurios mielai dirbtų ne įprastu metu, pradėtų darbą beveik per pietus, baigtų jį vėlai vakare. Turime vertingų pavyzdžių kituose Europos miestuose ir esame pasiruošę prisidėti, kad gyvenimas mūsų mieste būtų patogesnis”, – idėją komentuoja Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Naktinė ekonomika pritraukia turistus

Anot jo, visą parą veikiančių paslaugų bendrovių darbas ilgainiui tampa miestiečiams būtinybe. Tai rodo ir kitose šalyse atliekami visuomenės nuomonės tyrimai – prailginusios įprastą darbo laiką paslaugų įmonės (pvz. bibliotekos, kirpyklos, drabužių valymo įmonės ir kt.), vakarais ir naktimis pritraukia įvairesnių kartų ir pomėgių žmonių.

Vienas pavyzdžių – Berlynas (Vokietija), kuriame naktinė ekonomika yra tapusi kūrybinių industrijų, skaitmeninės ekonomikos ir turizmo varikliu. Skaičiuojama, kad 35 proc. turistų šį miestą nakvynei pasirenka dėl naktinių renginių ir pramogų. Kitas pavyzdys – Mančesteris (Didžioji Britanija) – dėl jame vykstančio naktinio gyvenimo, teigiama, jog kiekvieną savaitgalį papildomai apsilanko 150 tūkst. turistų. Jungtinėje Karalystėje naktinė ekonomika per metus sukuria vidutiniškai 66 mlrd. svarų pajamų. Niujorko nakties ekonomika miestui atneša apie 10 mlrd. dolerių per metus.

Naktinis gyvenimas nebuvo planuojamas

Vilnius suprojektuotas ir yra „dienos ekonomikos” miestas. Idėjos kuratorius Vilniaus savivaldybės  tarybos narys Markas Adamas Haroldas sako, kad gerai suplanuota nakties ekonomika yra kultūros ir ekonomikos variklis, leidžiantis visiems gyventojams sudaryti tinkamas sąlygas.

„Tai, kad miesto gyvenimas naktį nebuvo planuojamas, stebimas ir analizuojamas, lėmė tai, jog šiuo metu naktį veikiama reaktyviai, nesusipratimus ar konfliktus sprendžiant tiesiog tuomet, kai jie įvyksta. Tam, kad Vilniuje naktį būtų gerai ir tiems, kurie linksminasi, kuria vertę, naujas darbo vietas, organizuoja naktinius renginius, ir tiems, kurie naktimis patogiai ramiai ilsisi, reikia imtis pokyčių”, – sako M. A. Haroldas.

Pradedama Naktinės Vilniaus ekonomikos studija

Pasak savivaldybės atstovo, iki vasaros planuojama atlikti detalią vakaro ir nakties laiko studiją apie tai, kokie Vilniuje žmonių srautai, kur dažniausiai linksminamas, lankomasi. Išanalizavus informaciją ir teritorijų planavimą, bus remiamasi ekspertų rekomendacijomis ir pateikti konkretūs naktinę ekonomiką vienose miesto vietose skatinantys, kitose ją pristabdantys pasiūlymai.

„Vilnius sparčiai auga ir daugybė žmonių nori čia gyventi, dirbti ir pramogauti. Naktinės ekonomikos Vilniuje projekto tikslas – sužinoti, kokios  yra miesto kultūros, infrastruktūros stiprybės ir silpnybės, paskatinti dialogą tarp savivaldybės, gyventojų ir verslininkų, užtikrinti saugumą, vengti konfliktų ir atsižvelgti į visų miestiečių poreikius. Vilnius turi būti tarp lyderių Europoje, kad galėtume augti ne chaotiškai, o saugiai ir stabiliai”,  –  sako  programos kuratorius.

Detali studija pravers ir projektuojant miesto infrastruktūrą, nes žinant tam tikrus principus, dar  projektavimo metu bus galima numatyti tinkamiausius sprendimus toms jungtims ir gatvėms, kurios gyvos ir aktyviausios nakties metu.

Naktinės ekonomikos Vilniuje analizei bus skiriama apie 50 tūkst. eurų, dar tiek pat numatyta sprendimų įgyvendinimui.

Miestų vizionieriai idėjos būtinybe neabejoja

„Nakties ekonomika yra visuose miestuose ir miesteliuose. Vilnius turi klestinčią ekonomiką, kuri funkcionuoja po 19 val. ir sukuria darbo vietas, skatina plėtoti kūrybines industrijas, pateikti įdomių pasiūlymų turistams. Kuo geriau suprasime nakties ekonomikos vaidmenį ir vertę, tuo mūsų miestai bus pelningesni ir sveikesni. Vilnius turi didžiules galimybes pasinaudoti tais ištekliais, kuriuos turi šiandien, kad įtrauktų jaunimą, pritrauktų talentus ir garsintų miesto vardą pasaulyje,“ – sako naktinės ekonomikos ekspertas, Londone įsikūrusios kompanijos „Sound Diplomacy"  verslo plėtros direktorius Danny Keiras.

Miesto nakties ekonomiką ir kultūrą remianti „Sound Diplomacy“ daug prisidėjo, kuriant Londono naktinio gyvenimo komisiją ir paskiriant pirmąjį Londono Naktinį merą, formuojant jo vaidmenį Londono gyvenime, parengė apsilankymų naktiniame miesto ciklą „Nakties pjūvis“.

Miesto taryba spalio 31 dieną didžiule balsų persvara nusprendė panaikinti šį draudimą, įsigaliojusį 1926 metais, „sausojo įstatymo“ laikais ir aktyvistai vadinamą rasistiniu. Ir pradžių tas potvarkis buvo nukreiptas prieš Harlemo džiazo klubus, kur lankydavosi ir juodaodžiai, ir baltieji.

Pasak aktyvistų, istoriškai jis taip pat buvo naudojamas prieš ispanakalbius ir LGBT bendruomenę. 10-ajame dešimtmetyje tuometinis meras Rudy Giuliani (Rudis Džulianis) šiuo įstatymu naudojosi prieš klubus, kovodamas su nusikalstamumu.

„Dabar – 2017-ieji, ir šis įstatymas tiesiog nebeturi prasmės. Naktinis gyvenimas yra žmones suburiančio Niujorko katilo dalis, – sakė B. de Blasio. – Norime būti miestas, kur žmonės gali sunkiai dirbti ir mėgautis savo miesto naktiniu gyvenimu be paslaptingų draudimų šokti.“

Nors pastaraisiais metais įstatymas buvo retai taikomas, pagal jį viešosios vietos, kur pardavinėjami maistas ir gėrimai, turėdavo pasirūpinti kone neįmanomais gauti leidimais šokti patalpose. Priešingu atveju grėsdavo baudos.

Vis dėlto tik maždaug 100 iš daugiau kaip 22 tūkst. Niujorko barų, restoranų ir klubų turėjo tokį leidimą.

Bruklino rajonui atstovaujantis tarybos narys demokratas Rafaelis Espinalis vadovavo kampanijai už įstatymo panaikinimą. Pasak jo, šiuo įstatymu diskriminuojamas smulkusis verslas.

„Menininkams, muzikantams, verslininkams, darbuotojams ir paprastiems niujorkiečiams ... nebereikės baimintis, kad šokių policija uždarys jų pamėgtas vietas“, – pirmadienį sakė jis.

Šiuo metu taip pat ieškoma „naktinio gyvenimo mero“, kuris palaikytų ryšį tarp rotušės, gyventojų ir daugiamilijardinės miesto naktinio gyvenimo industrijos, užtikrinančios 300 tūkst. darbo vietų ir viliojančios turistus.

Nors barams, restoranams ir klubams nebereikės specialių leidimų šokti, miestas vis tiek reikalaus, kad daugelyje šių vietų būtų apsaugininkų ir stebėjimo kamerų.

Vasaros karštis, gaivūs gėrimai ir tarsi Neryje skęstanti besileidžianti saulė. Po svaiginančių vaizdų lauko terasoje ir tvankios dienos į naktinį klubą "Taboo" atsigaivinti persikėlę lankytojai čia taip pat turėjo į ką paganyti akis.

Penktadienio naktį lyg apsvaigusios nuo magiško grafo Aleksandro fon Kaliostro gėrimo merginos atrodė itin seksualiai ir tarsi rungėsi viena su kita grožiu.

Vyrai negalėjo atitraukti akių nuo klube susirinkusių gražiosios lyties atstovių iškilių kūno formų ir nuo užburiančių neseniai po darbo prestižiniuose Kanarų salų klubuose grįžusios "Taboo" šokėjos Dianos judesių.

Uostamiesčio naktinio gyvenimo kultūra stebina ir visko mačiusiuosius. Savaitgalį miestą tikrinę pareigūnai baudė ne tik viešai girtaujančius asmenis, bet ir tualetu Žvejų gatvės namo kampą palaikiusį naktinėtoją.

Gėrė viešoje vietoje

Į Klaipėdos savivaldybę vėl ėmė plūsti naktinio triukšmo varginamų Žvejų bei Kurpių gatvių gyventojų skundai. Siekdami išsiaiškinti situaciją, savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius šeštadienio naktį surengė tikrinimą.

Skyriaus specialistai bei policijos pareigūnai ėmėsi tikrinti karštus taškus, naktinius barus bei tas pasilinksminimo įstaigas, kurioms apribotas prekybos alkoholiu laikas. Iki pat 5 val. ryto kontrolieriams  netrūko darbo.

Tikrintojams įkliuvo trys asmenys, viešoje vietoje gėrę alkoholį ar pasirodę neblaivūs. Pažeidėjai alkoholį vartojo bei neblaivūs laiką leido prie Jono kalnelio ir uostamiesčio simboliu tituluojamo burlaivio „Meridianas“.

Sieną palaikė tualetu

Vienas per daug įsismaginęs miestietis taip sunkiai orientavosi aplinkoje, jog vieną Žvejų gatvės namų palaikė tualetu ir apšlapino statinio kampą. Jis, kaip ir kiti neblaivūs šeštadienio nakties veikėjai, nuobaudos neišvengs.

Nepaisant šių incidentų, tikrintojai pastebėjo, jog žmonės elgėsi gana tvarkingai, jų srautai kiek mažesni nei fiksuoti praėjusiais metais vykdytų reidų metu.

„Labai aktyviai patruliuoja ir policijos ekipažai. Senamiestyje visi gali jaustis saugūs“, – neabejojo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Prie barų – šiukšlynai

Poskyrio vedėjas teigė, jog tikrinimo metu pro akis nepraslydo ir tie barai, kurie naktinėms linksmybėms įsisiūbavus pamiršta susitvarkyti savo prieigas ir šios skęsta šiukšlėse.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu dažniausiai klaipėdiečius piktina senamiestyje įsikūręs baras „Batman“. Iš jo sklindanti muzika esą girdima ir smarkiai nutolus. Visą naktį besilinksminantis jaunimas bluosto sudėti neleidžia ir gyventojams.

„Kur yra barai, visuomet bus tokių, kurie išeina, triukšmauja ar kokius nors reikalus atlieka. Neretai pasitaiko ir muštynių, todėl gyventojai kas kelias minutes ir kviečia policiją“, – pastebėjo V.Valys.

Svarstys, kaip bausti

Tikrintojai naktį aplankė ir tas pasilinksminimo vietas, kurioms Klaipėdos savivaldybės taryba neseniai apribojo prekybos alkoholiu laiką. Tarp jų nusižengusiųjų nebūta.

Nors po reido nė vienas tikrintų barų nuobaudų nesulaukė, tačiau tai dar nereiškia, jog neteks aiškintis dėl rimties trikdymo ar kitokių pažeidimų.

Artimiausiu metu savivaldybėje bus įvertinti užfiksuoti nusižengimai ir bus imtasi priemonių.

„Įvertinsime, kokie pažeidimai padaryti, ar trikdyta viešoji rimtis, ar šiukšlinta, ir nuspręsime. Prevenciją reikia pravesti“, – užtikrino V.Valys.

Barai tampa atidesni

Vis dėlto pašnekovas teigė pastebėjęs, jog nemažai barų stengiasi nepapulti į kontrolierių akiratį.

Prie kai kurių įėjimų dirba apsaugos darbuotojai, kurie į pasilinksminimo vietą neįleidžia įtartinų asmenų. Kai kur nuo barų prieigų išprašomi taksi automobiliai, kad jų gaudžiantys varikliai nekeltų papildomo triukšmo, varginančio senamiesčio gyventojus.

Praėjusiais metais Viešosios tvarkos skyrius surengė septynis tikrinimus. Po jų gyventojų skundų dėl naktinio triukšmo sumažėjo.

Vis dėlto pastebima, kad atšilus orams situacija uostamiestyje vėl kelia nerimą.

Kelios dešimtys uostamiesčio gatvėse įsikūrusių barų ir naktinių klubų savaitgaliais plačiai atveria duris pasitikdami naktinio gyvenimo išsiilgusius klaipėdiečius ir miesto svečius.

Prie "karščiausių taškų" po vidurnakčio nusidriekusios eilės byloja, jog naktinė Klaipėda nemiega ir net nežada nusileisti vasaros pramogų sostine karūnuojamai Palangai.

Vilniečiai, dėl įsimintinų savaitgalių pasiryžę įveikti nemenką atstumą, yra įsitikinę – kai paryčiais didžiuosiuose Lietuvos miestuose šokių aikštelės ištuštėja, Klaipėdoje šėlsmas tik įgauna pagreitį.

Nors populiariausi miesto naktiniai klubai įspėja, kad jaunesniems nei dvidešimt vienerių metų lankytojams čia – ne vieta, akivaizdu, jog moteriškos lyties atstovėms jokie amžiaus cenzai negalioja.

Vaikinams, norintiems patekti vidun, tenka pasistengti kiek labiau: avalynė – svarbiausias kriterijus, nulemiantis vakaro baigtį. Sportiniai bateliai užtikrina mandagų apsaugos darbuotojų pasiūlymą pasitraukti nuo durų ir negaišti laiko, o štai balti marškiniai garantuoja bilietą į sėkmę.

"Klubinėtojai" – mandagūs ir tarpusavyje nesipyksta, o jei konfliktų vis dėlto iškyla, juos aiškinasi už klubo ribų.

Kiek labiau stebina atsipalaidavusių lankytojų siekiai. Bestovint eilėje link tualeto galima sulaukti pasiūlymų paragauti ne tik kokteilių, bet išbandyti ir kitų, draudžiamų bei netoleruojamų svaigalų.

Aišku viena, savaitgalio naktimis uostamiestyje gyvenimas verda, perpildytos šokių aikštelės vilioja populiaria muzika, barmenai – spalvotais kokteiliais, tačiau įsisukant į nepamirštamų linksmybių sūkurį svarbiausia įsitikinti, kad blaivus protas nepasiliko už naktinio klubo sienų.