Sužavėjo iš pirmo žvilgsnio

Iš Kauno kilusi Adelė ir jonavietis Paulius prieš dvylika metų susipažino Vilniuje. Nors ir būdami tikri miestiečiai, abu nuo vaikystės jautė trauką gamtai – savaitgalius ir atostogas leisdavo prie upių ar ežerų, vykdavo į išvykas su palapinėmis, o žiemą išsinuomodavo kaimo turizmo sodybą. Tad ir tapę pora natūraliai puoselėjo mintį pasidairyti nuosavos sodybos.

Kelerius metus ieškoję tinkamo varianto, galiausiai Adelė su Pauliumi rado sukiužusį namą ant Vilnelės kranto tarp miškų ir laukų. Nors ir suprato, kad pirkinys pareikalaus daug darbo, pašnekovai sodybą įsimylėjo iš karto. Todėl, daug nesvarstę, 2021 m. jie susikrovė lagaminus ir iš Gedimino prospekto atsikraustė gyventi į gamtos užuovėją.

„Registrų centre sodyba įregistruota kaip 1940 m. statinys. Taip buvo elgiamasi su daugeliu to laikotarpio namų, kuriuos tais metais įregistravo. Vis dėlto archyvuose pavyko rasti, kad sodybos kontūrai buvo pastatyti 1913-aisiais, tad jai daugiau nei 100 metų. Deja, namo istorijos nežinome, buvę savininkai pasakė tik tiek, kad čia gyveno sena močiutė. Sodyba buvo suremontuota 1986 m., tad senojo interjero joje nebebuvo likę. Tačiau, nuimdami skiedrinį stogą, radome žydišką keraminę plytelę. Tokią pačią aptikome ir pirmojo aukšto grindyse, tvarkydami spalius. Planuojame abi jas padovanoti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui“, – pasakoja A. Dranseikė.

Pasak Adelės, namas, nors ir tobulo išplanavimo, gyventi nebuvo tinkamas. Daug metų jis naudotas kaip vasarnamis, todėl reikėjo jį paversti gyvenamuoju. Pora pasiryžo jį renovuoti, nors aplinkiniai patarinėjo verčiau nugriauti ir statyti naują.

Bendrija: gamtos apsuptis patinka ir poros augintiniams, be kurių jau neįsivaizduoja savo gyvenimo./ Dranseikių šeimos archyvo nuotr. 

„Pamatę namą, jį tiesiog pamilome, tad apie jokį griovimą ir naujo statymą nė minties nebuvo, – tikina pašnekovė. – Tvarumas mums yra be galo svarbus, tad, jeigu galima kažką išsaugoti, taip ir padarysime. Ši taisyklė galioja visoms sritims. Turimus daiktus dažniausiai naudojame, kol jie tampa nebepanaudojami, drabužius nešiojame iki skutų. Taip pat pasielgėme ir su troba – tik lopyti ją teko labai ilgai.“

Viskas – pačių rankomis

Vos įsigiję sodybą, Paulius ir Adelė nekantravo pradėti renovacijos darbus. Jie tikėjosi, kad viskas vyks lengviau ir sparčiau, tačiau pradėjus lupti senąją apdailą paaiškėjo, kokia iš tikrųjų yra namo būklė.

Pamatę namą, jį tiesiog pamilome, tad apie jokį griovimą ir naujo statymą nė minties nebuvo.

„Praleidę čia pirmąją naktį, supratome, kad lietui lyjant vanduo bėga kiaurai, o rąstai yra išgraužti, – prisimena A. Dranseikė. – Pirmiausia reikėjo pakeisti namo stogą – iki šiol atrodo, kad tai buvo didžiausias gyvenimo iššūkis, nes viską darėme savomis rankomis ir pirmą kartą. Būta daug streso, net ašarų. Tačiau dabar turime nepriekaištingą stogą ir džiaugiamės, kad mums pavyko.“

Viena namo dalis yra rąstinė, kita – karkasinis priestatas, tad čia taip pat teko nemažai padirbėti.

„Namą apšiltinome, pakeitėme langus, sutvirtinome ir apšiltinome jo pamatus, išvedžiojome grindinį šildymą, pakeitėme visą santechniką ir įsirengėme biologinius nuotekų valymo įrenginius, taip pat pakėlėme name įvestos elektros įtampą. Šiemet mūsų namus papildė geoterminė vandens ir namų šildymo sistema“, – vardija atliktus darbus pašnekovė.

Adelė ir Paulius renovaciją nusprendė atlikti patys, tik grindų betonavimas, gręžiniai ir geoterminio šildymo pajungimas buvo patikėti specialistams.

Gyvenimas be stogo

Pasak A. Dranseikės, sunkiausia šiame kelyje buvo apskaičiuoti daugybę žingsnių į priekį. Kadangi pora renovavo seną namą, o ne statė naują, visada reikėjo turėti omenyje, kad palietus tam tikrą namo vietą, visas planas gali sugriūti.

„Paulius yra tikras perfekcionistas. Jis viską mėgsta daryti pats, žino, kur galima dirbti šiek tiek atlaidžiau, o ką reikia atlikti atidžiau, – šypsosi Adelė. – Gyventi name ir sykiu jį renovuoti savomis rankomis buvo šioks toks iššūkis. Kita vertus, didesnis iššūkis būtų samdyti darbininkus, juos prižiūrėti ir visada turėti nepažįstamų žmonių namuose. Tikriausiai labiausiai pavargome nuo nuolatinio planavimo, o pačius darbus atlikti nebuvo taip jau sudėtinga. Iš pradžių labiausiai išgąsdino suvokimas, kad kurį laiką mūsų visi finansai ir jėgos bus skirti tik į remontui. Tačiau dabar, rodos, labiau gąsdina mintis, kad tai kada nors baigsis!“

Pašnekovai pasakoja į įsigytą sodybą gyventi atsikėlę po gero mėnesio. Pamilę senąjį namą, Adelė su Pauliumi grįžti į miestą nebenorėjo. Tad pora nutraukė buto pačiame Vilniaus centre nuomos sutartį, susikrovė daiktus ir savo dešimties metų draugystės sukakties proga išsikraustė į naujuosius namus.

Renovacija: įsigijus seną sodybą, laukė daug darbo. Namas buvo apšiltintas, sutvirtinti jo pamatai, pakeisti langai ir stogas, teko betonuoti ir grindis./ Instagramo paskyros „Projektas namai“ nuotr.  

„Didžiausia drama buvo gyventi be stogo, kadangi nulupus senąjį, reikėjo laukti konstrukcinės medienos, kuri vėlavo mėnesį! Buvo visko – ir audrų, ir lietaus, merkusio namą kiaurai, ir karščio bangų. Tačiau visą tai išgyvenome ir dabar turime labai smagių prisiminimų, – juokiasi Adelė. – Betonuojant grindis, namuose gyventi jau nebegalėjome. Laimei, kaip tik tuo metu artima draugė buvo išvykusi, tad galėjome apsistoti jos bute. Mėnesiui grįžome į Vilnių prisiminti miesto gyvenimo. Tačiau kraustydamiesi atgal į sodybą jautėme vieną iš didžiausių patirtų laimės jausmų.“

Iššūkiai suartino

A. Dranseikė pripažįsta, kad sodybos įsigijimas, paskolos ėmimas, visi biurokratiniai reikalai ir namo renovacija sukėlė begalę streso. Juolab kad viską pora patyrė pirmą kartą. Tačiau ši kelionė taip pat padovanojo daug svarbių pamokų ir drauge suartino.

„Abu esame emocionalūs, o gyvenant mieste, stresą keldavo nebent vėluojantis kurjeris ar triukšmaujantys kaimynai. Tad, įsigijus sodybą, teko nemažai padirbėti su savimi. Praėjus pirmiesiems metams, atrodo, išmokome į viską žiūrėti ramiai, nekaltinant kitų ir savęs, – atskleidžia ji. – Per šį procesą dar labiau suartėjome, dar geriau pažinome vienas kitą, išmokome priimti save ir mylimą žmogų. Tai – didžiulė laimė.“

Pasak pašnekovų, juos suartino ir dar vienas naujas projektas. Pradėję sodybos renovaciją, Adelė ir Paulius socialiniame tinkle „Instagram“ susikūrė paskyrą „Projektas Namai“, kurioje dalijasi savo nuotykiais ir patirtimi. Pora džiaugiasi iš sekėjų sulaukianti patarimų ir palaikymo ir galinti įkvėpti kitus panašiai mąstančius žmones.

Adelės teigimu, apsigyvenus sodyboje, gyvenimas pasikeitė radikaliai. „Nors, atrodo, jis tapo lėtesnis, tai tikrai nereiškia, kad nuobodžiaujame, darbo čia visada yra, – sako ji. – Didžiausias malonumas yra ryte atidarius duris negirdėti triukšmo, nematyti skubančių žmonių, nesisveikinti su kaimynais. Gali tiesiog atsistoti vidury kiemo ir klausytis tylos ar ramaus medžių ošimo, o pavasarį – paukščių klegesio.“

Anot pašnekovės, gyvenant arčiau gamtos ir pats gyvenimo būdas tapo natūralesnis, sveikesnis. Adelė juokiasi, kad didžiausiais 2023-iųjų atradimais jai tapo actas, soda ir citrina.

„Gyvendama mieste pirkdavau brangiausių ekologiškų buitinių priemonių, o actas atrodė tik močiučių pasakos – juk už lango XXI amžius! Pasirodo, už actą geresnių valymo priemonių tikrai nėra, ir aš tai supratau tik dabar“, – šypsosi Adelė.

Širdis užkariavo augintiniai

Gyvenimas gamtos apsuptyje patinka ir keturiems poros augintiniams – katinui Viliputui, katytei Lūšytei, šuniui Reivui ir kalytei Stelai. Adelė pasakoja, kad abu su Pauliumi yra gyvūnų mylėtojai, tad jie neatsiejami nuo poros kasdienybės.

„Kadangi Paulius labai atsakingas ir į gyvūnų priežiūrą žiūri labai rimtai, tenka ilgai jį įkalbinėti priimti papildomą augintinį. Pripažinsiu, kol praėjusią vasarą išprašiau priglausti dar vieną šunį, teko išlieti net ašarų, – atskleidžia A. Dranseikė. – Dabar namuose jaučiame pilnatvę, todėl kol kas daugiau augintinių neplanuojame. Du šunys ir du katinai yra viskas, ko mums reikia.“ Visi poros gyvūnai yra priglausti – vieni buvę benamiai, kiti atkeliavę iš prieglaudos. Katinas Viliputas iki tol gyveno vietinėje lentpjūvėje, Lūšytė atvyko iš prieglaudos, o Stela – taip pat iš lentpjūvės, tik ne vietinės.

Patiko: vos išvydę namą ant upės kranto, sutuoktiniai iškart suprato, kad jis atitinka visus lūkesčius./ Dranseikų šeimos archyvo nuotr.

Nors nuo seno mylėjo ir augino gyvūnus, Adelė yra jiems alergiška. Tačiau augintinių ji nė neketino atsisakyti, todėl svarstė išbandyti imunoterapiją. Vis dėlto, alergija katėms ir dulkėms stebuklingai dingo įsigijus sodybą ir ėmus gyventi svajonių gyvenimą.

Laimę 100-metėje sodyboje atradę Adelė ir Paulius pasakoja susipažinę Vilniuje, Reformatų parke.

„Matėmės tik akimirką. Tada nesusimąsčiau apie draugystę, bet, pasirodo, Pauliui įstrigau iškart. Antrą kartą mus suvedė bendri pažįstami, tačiau ir tąkart man jokių įtarimų nekilo. Tačiau po trečio susitikimo viename vasaros muzikos festivalyje nebegalėjome išsiskirti. Esame labai laimingi vienas kitą atradę, taip jau dvylika metų ir gyvename vasaros festivalio ritmu“, – džiaugiasi Adelė.

Žadėjo grįžti vasarį

J. Janonio gatvės 26, 28 ir Švyturio gatvės 10 bei Malūnininkų gatvės 2 namų gyventojai gruodį stebėjosi skubriu darbininkų triūsu šių namų kiemuose.

Buvo tamsus ir lietingas metas, kai darbininkai kasė kiemus, kišo į duobes vamzdžius, o vieną dieną tiesiog dingo, palikę vietos gyventojams daug klausimų.

Sausio pradžioje įmonės „Kavesta“ vadovas Dionizas Liatukas patikino, kad vasarį bendrovės technika ir darbininkai į Vitės kvartalą grįš.

Aktyviai dirbančių šios įmonės darbininkų žmonės vasarį nematė, tik mėnesio pabaigoje ekskavatorius pradėjo sukinėtis minėtuose kiemuose.

Pinigų šiam projektui šiemet skirta pakankamai.

Bėda ta, kad kovo mėnesį turėtų prasidėti J. Janonio gatvės 28 namo renovacija. Šis namas yra viduryje teritorijos, kurią tvarkyti įsipareigojo „Kavesta“.

Laukia ir renovacija

Paprastai atnaujinami namai apjuosiami pastoliais, o aplink juos tveriama tvora, sauganti renovuotojų techniką ir statybines medžiagas.

Atrodo, kad vietos tam – itin mažai, o gyventojai jau baiminasi, kad netrukus negalės savo automobiliais privažiuoti prie namų. Įvaža į šį kvartalą taps pernelyg siaura. Kur reikės statyti automobilius?

Daugelio akys krypsta į greta esančios Vitės progimnazijos kiemą, bet šios mokymo įstaigos direktorė Renata Venckienė yra užsiminusi, kad gyventojų mašinos čia nepageidaujamos.

Aptardama, kaip atsikratyti kaimynų automobilių, mokyklos administracija jau svarstė įrengti užkardą.

Kadangi klaipėdiečiai moka už transporto stovą, toks mokestis jiems garantuoja galimybę statyti mašinas 200 metrų atstumu nuo namo.

Gyventojai suka galvas, kur reikės rasti tokią vietą prieš šešis dešimtmečius pastatytų namų kvartale.

Nepatogumai – tik šiemet?

Gali būti, kad gyventojų baimės perdėtos. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovė Inga Kubilienė patikino, kad iki kovo 15 d. kiemus tvarkančios įmonės daro technologinę pertrauką, tai yra nesiima darbų, kurie žiemos metu negali būti atliekami.

Vakar pati apžiūrėjusi minimą teritoriją I. Kubilienė įsitikino, kad „Kavestos“ darbininkai netinginiauja.

Valdininkė pasakojo pati mačiusi penkis ar septynis darbininkus Malūnininkų gatvės 2 namo kieme.

„Tikimės, kad kiemų tvarkymas nesustos, pinigų šiam projektui šiemet skirta pakankamai. Šiemet jam reikėtų apie milijono eurų, 650 tūkst. eurų numatyta skirti iš miesto biudžeto, dar 200 tūkst. – iš vietinės rinkliavos. Jeigu viskas vyks, kaip numatyta, manau, ir likusią sumą rasime. Paprastai baigiamiems projektams jų visada atsiranda. Galima tikėtis, kad iki metų pabaigos ir J. Janonio gatvės 28 namo renovacija, ir aplinkinių kiemų tvarkymas bus baigtas“, – sakė I.Kubilienė.

Ji tikino, kad gyventojai neturėtų baimintis nepatogumų, atnaujinant Rumpiškės kvartalą buvo dar daugiau iššūkių, vienu metu buvo renovuojami ir namai, ir jų kiemai. Rangovai paprastai susitaria dėl to, kas kada ir kur judės ar dirbs.

Belieka tikėtis, kad gyventojai dėl šių darbų patirs kaip įmanoma mažiau nepatogumų.

Analogiška situacija yra ir Statybininkų prospekte, kur kiemus tvarko įmonės „Inkomsta“ darbininkai. Čia gyventojai patiria gal šiek tiek mažiau nepatogumų, nes šioje vietoje yra daugiau renovuotų namų.

Savivaldybė kompensuos butų savininkų patirtas išlaidas teisiniuose ginčuose su darbų rangovais, jei šie remontuodami namą palieka defektus. Tokiu atveju bus suteiktas ir finansavimas statybų defektų ekspertizei, tyrimams, teisinėms paslaugoms.

Tokie teisminiai ginčai gali kainuoti 3–10 tūkst. eurų. Tačiau jei gyventojui pavyktų iš rangovo prisiteisti teisines išlaidas, gautą kompensaciją jis turėtų grąžinti savivaldybei.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Matomi brokai – tai viena dalis, bet jei kreiptasi į rangovą ir brokai geranoriškai sutaisomi, jokių kitų veiksmų imtis nereikėtų“, – tikino statybos sektoriaus vystymo agentūros vadovas Aidas Vaičiulis.

Jei rangovas atsisako taisyti akivaizdaus broko, būtina per garantinį laikotarpį kreiptis į pastato administratorių ir į rangovą. Dažniausiai garantija paslėptiems darbams trunka apie 10 m., kitiems apie 20 m.

Dėmesį reikėtų atkreipti ir į darbus, kurių akivaizdžiai nesimato.

„Tokiu atveju padėti gali tik specialistai. Brangstant energijos nešėjams, tie žmonės, kurie renovavosi pastatus, pajaus, jei nepasiekiamas renovacijos efektyvumas“, – pasakojo A. Vaičiulis.

Jei iš pat pradžių nesiekiama gero rezultato, jis niekada ir nebus pasiektas. Siekiant sutaupyti galima ieškoti pigiausių medžiagų, pigiausio rangovo, tačiau darbų kokybė tokiu atveju visada bus abejotina.

„Rengiant investicinį planą, nereikėtų padaryti labai pigiai ir tikėtis stebuklo. Už mažą kainą visada gaunamas ir mažas rezultatas. Reikėtų žiūrėti, kad priimamas sprendimas būtų geras, o ne pigus“ , – patarė A. Vaičiulis.

Rangovo ir užsakovo atsakomybė apibrėžiama sutartimi. Sutartyje numatomi skirsniai apie taisytiną  tiek užslėptą, tiek atvirai matomą broką. Tačiau jei rangovas tiesiog tampa nepasiekiamas ar dingsta, belieka keliauti į teismą.

„Tai teisiniai dalykai. Esmė užsakyme, jei skiriamas dėmesys analizei, bėdų nebus. Geri rangovai visada bus ten, kur gali gerai atlikti darbus ir iš to uždirbti“, – įžvelgė A. Vaičiulis.

Teisis dėl visko?

Nusiskundimų pasitaiko pačių įvairiausių.

„Tekę susidurti, kai iš statybų inspekcijos gaunamos užklausos. Nagrinėjam tuos skundus, dažniausiai jų būna dešimtimis. Sprendimų pasitaiko visokių. “, – aiškino A. Vaičiulis.

Nagrinėjant skundą vertinama, ar teisingai atlikti darbai, ar rangovas atitiko kvalifikaciją.

Kai kurie žmonės apskritai nesirūpina būstu ir nekelia klausimų

Ginčų sprendimuose svarbūs daugelis faktorių: renovuojamo pastato administratoriaus veiksnumas, gyventojų aktyvumas, rangovo gebėjimų.

„Kai kurie žmonės apskritai nesirūpina būstu ir nekelia klausimų“, – pastebėjo A. Vaičiulis.

Vilniaus miesto taryba inicijavo pokyčius, dėl kurių vilniečiai galės kreiptis į teismą dėl blogai atliktų renovacijos darbų. Bus skiriamas finansinis rezervas tiems, kurie sieks tiesą aiškintis teisme.

„Pinigų rezervai labai gerai, jei tik tinkamai panaudojami. Vilniaus savivaldybė apskritai pasižymi inovacijomis, o šis rezervas suteiks galimybę tiesiog siekti tiesos“, – situaciją komentavo A. Vaičiulis.

Ar ši galimybė privers rangovus pasitempti, žinant dėl tikimybės keliauti į teismą, abejotina.

„Kiekvienas rangovas turi savo darbo specifiką. Manau, kad pas mus atkeliauja amerikietiška teismų kultūra. Tikiu, jog tai taps esminiu sprendimų ieškojimo būdu“, – reagavo A. Vaičiulis.

„Mėnesio sąskaitos vidurkis yra maždaug 300 eurų kiekvienam butui“, – LNK sakė viena namo gyventojų.

Sąskaitų kol kas nemoka. Nesutinka, nes brangus remontas esą pradėtas staigiai ir be jų pritarimo.

Name gyvenančios vienos moters pensija – 350 eurų. Skaičiuoja, kiek jau skolinga: „Sąskaita 660 eurų, kaip man sumokėti?“

Gyventojai jau perspėjami dėl antstolių.

„Jokio susirinkimo nebuvo. Tik sąskaita. Taigi infarktas gali ištikti“, – skundėsi moteris.

Anot savivaldybės, skubus remontas būtinas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jei yra nustatytas defektas ir yra ekspertų išvada, kad kokia nors konstrukcija yra avarinės būklės, administratorius neprivalo susirinkimo šaukti, privalo prieš tris darbo dienas paskelbti, kad bus atliekami darbai – iškabinamas skelbimas“, – sakė Savivaldybės būsto administravimo skyriaus vedėjas Marius Žvinklys.

Administratorius sako pranešęs tinkamai.

„Gyventojai prieš darbų pradžią buvo informuoti Administravimo nuostatų nustatyta tvarka, iškabinant skelbimus, ir informacija skelbiame įmonės interneto svetainėje“,  – sakė namą administruojančios „Rasų valdos“ direktorius Sigitas Banionis.

Sąskaita 660 eurų, kaip man sumokėti?

Gyventojai sako, kad skelbimai kabo, bet kai kurie jų – ne jų namo adresu.

„Gyventojai greičiausiai nebuvo informuoti, jei buvo – ne visi, nes, priešingu atveju, nebūtume gavę skundų. Yra ekspertų išvada, kad perdanga bet kuriuo metu gali įgriūti“, – sakė M. Žvinklys.

Tačiau savivaldybė mato kitą bėdą – kad avarinė būklė nustatyta tik dabar.

„Gal nebūtume supykę dėl remonto darbų, jei viskas būtų žmoniškai: būtume informuoti, parodyta sąmata, nurodytas viešasis pirkimas“, – pastebi viena namo gyventojų.

Anot savivaldybės, namo konstrukcijos privalo būti apžiūrimos reguliariai.

„Įstatymas numato, kad tokiems dideliems darbams yra tvirtinami ilgalaikiai planai dvejų ir daugiau metų. Vadinasi, administratorius, matydamas namo techninę būklę, sudaro ilgalaikį planą, teikia gyventojams tvirtinti ir yra kaupiamos lėšos“, – procesą pristatė M. Žvinklys.

„Ekspertizė gauta sausio mėnesį. Kadangi tai privalomi darbai, todėl traukti šį darbą į ilgalaikį planą nebuvo prasmės, nes jiems gyventojų pritarimas nereikalingas, be to, šio namo gyventojai, kaip ir kitų namų gyventojai (kaip rodo praktika), dažniausiai nepritaria  ilgalaikiam planui, tai yra nenori kaupti pinigų bendro naudojimo objektų remontui“, – informavo S. Banionis.

Avarinės būklės perdanga – virš savivaldybės socialinio buto.

„Vadovaujantis Bendro naudojimo objektų aprašu, visas bendro naudojimo perdangos remonto išlaidas apmoka visi butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai turimam naudingam plotui“, – toliau dėstė „Rasų valdos“ direktorius S. Banionis.

Anot gyventojų, nepatenkinti jie buvo ir po šio remonto. Sakė mokėję 800 eurų, kai pašiūrė lentomis paramstyta į lauko tualetą. Dabar ieškos advokato.

„Mums reikia teisininko pagalbos. Nes nei savivaldybė padeda, nei Vartotojų teisės, į kurias kreipiausi“, – skundžiasi gyventoja.

Anot savivaldybės, panašių gyventojų skundų dėl administratorių daug.

„Jeigu būtų darbai planuojami, būtų visiems aiškiai išaiškinama, kaupiamos lėšos, nebūtų streso“, – pastebi M.Žvinklys.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, panašiais atvejais, gaunantys mažas pajamas, gali kreiptis į savivaldybę dėl paramos.

Girdi tik pažadus

Moteris pasakoja, kad šio devynaukščio namo modernizavimo darbus atlieka įmonė „Brosta“. 

„Namo renovacija yra atliekama pilnai – nuo vamzdynų keitimo, stogų šildymo, naujos elektros instaliacijos iki naujų liftų montavimo. Būtent dėl neveikiančio lifto kai kurie namo gyventojai dėl savo amžiaus ir sveikatos problemų negali išeiti iš namų, nes jiems laiptais laipioti yra per sunku. Mūsų name yra nemažai neįgalių žmonių. Turime ir sergantį mažametį vaiką, kuris nėra pats pajėgus lipti laiptais, tai jo tėvai su nepatogumais laipiojant laiptais susiduria kasdien“, – pasakojo kairėje namo laiptinėje gyvenanti skaitytoja.

Anot jos, lifto demontavimo darbai kairėje namo laiptinėje prasidėjo nuo rugpjūčio 9 d. ir pagal terminus statybos ir montavimo darbai turėjo būti atlikti spalio 1 d.

Skaitytojos nuotr.

„Eina jau trečia savaitė, kai vėluoja paleisti liftą. Susisiekus su atsakingu asmeniu iš įmonės „Paradis liftai“, kurie vykdė lifto montavimo darbus, ir pasiteiravus, kada pradės veikti liftas, jis atsako, kad nėra atsakingas, šituo adresu nekuruoja jokių darbų ir nukreipia mus kreiptis į rangovą, kuris dėl lifto montavimo darbų samdė įmonę „Paradis liftai“. Susisiekus su atsakingu  asmeniu iš įmonės „Brosta“, kuris rūpinasi visais mūsų namo renovacijos darbais, mes girdime tik pažadus, kad liftas bus įjungtas tai po dviejų dienų, tai,  kad jis turėtų veikti jau pirmadienį arba penktadienį. Pasitaikydavo atvejų, kai ragelio nekeldavo išvis, o jeigu atsiliepdavo, tai vis tuos pačius pažadus kartodavo“, – Jadvyga teigia, kad žmonės jau pavargo nuo pažadų, o rangovai neturi noro bendradarbiauti ir išklausyti žmonių nuomonės bei atsižvelgti į skundus.

„Taip pat turime priekaištų darbuotojams dėl namo fasado darbų atlikimo, kadangi buvo atsakingų asmenų apžiūrėti ir įvertinti iki šiol atlikti fasado šildymo ir plokščių dengimo darbai ir buvo per apžiūrą nustatyta broko, buvo supildytas darbų broko ištaisymo aktas ir perduotas vadovui su prašymu viską ištaisyti, o jis su pašaipa pasakė, kad visur pasitaiko broko. Dėl įmonės „Brosta“ netinkamai atliktų darbų gyventojai ne kartą skundėsi, tad gal kitos bendrijos prieš pradedant namų modernizavimo darbus atsižvelgs į atsiliepimus apie šią įmonę“, – vylėsi pašnekovė.

Problemos nemato

Dėl įmonės „Brosta“ netinkamai atliktų darbų gyventojai ne kartą skundėsi, tad gal kitos bendrijos prieš pradedant namų modernizavimo darbus atsižvelgs į atsiliepimus apie šią įmonę.

Portalui susisiekus su įmonės „Brosta“ atstovu, šis tikino nematąs problemos. 

„Na, tai užtrunka. Statybos darbai vyksta, daugiabučio renovacija. Viskas vyksta pagal kalendorių“, – sakė Projektų valdymo skyriaus vadovas Kęstutis Miškinis.

Perklausus, kodėl gyventojai skundžiasi vėluojančiais darbais, atstovas teigė, kad: „Vėlavimas būna visoks. Tai vienas glaistyti turi, tai ne laiku išdžiūsta, tai užtrunka. Statybos vyksta, tai normalus dalykas, kad kažkoks darbas šiek tiek užsitęsia, tai čia net ne vėlavimas gaunasi. Tai ne dvi savaitės, kaip ten kažkas įvardijo, tikrai ne dvi savaitės. Terminai yra iškabinti, viskas vyksta pagal grafiką. Nematau problemos. Kad ten yra neįgaliųjų, tai bendrija tokiais dalykais turėjo pasirūpinti prieš daugiabučio renovaciją ir apsvarstyti lifto atjungimo galimybę, kažkokius tai keltuvus neįgaliesiems sugalvoti, ar kažką panašaus. Mes turime pakeisti liftą – išardom seną ir turime įrengti naują. Viskas. O visi darbai užtrunka, nėra vėlavimo. Kiek žinau, šiandien perdavė dokumentus, tai bendrija irgi įdomiai pasirinko, kad viena įmonė įrenginėja liftus, kita įmonė prižiūrės. Taip jau pati bendrija susidėliojo, tai vėl užtrunka dokumentų perdavimai. Tai jau ne nuo manęs priklauso.“

Buvo nenumatytų trukdžių

Įmonės „Paradis liftai“ atstovas tikino, kad grafiko sudarymo metu nenumatytų trukdžių darbams buvo. Tiesa, išsamaus komentaro dėl darbų atlikimo, fizinių kliūčių darbų vykdymui atsiradimo priežasčių ir šalinimo ar įmonės bei  užsakovų tarpusavio įsipareigojimų vykdymo jis teigė negalįs pateikti dėl asmens duomenų apsaugos.

„Dėl darbų vykdymo bendrai galiu pasakyti tik tiek, kad grafiko sudarymo metu nenumatytų trukdžių darbams buvo. Vis tik jau antradienį, dar gerokai prieš jūsų kreipimąsi, šio lifto dokumentai jau buvo perduoti pirmininkei. Ji organizuoja lifto paleidimo procesą pagal potencialiai pavojingų įrenginių paleidimo tvarką, o mes tam įtakos nebeturime. Vertinant visas aplinkybes, mūsų darbai buvo atlikti per mažiausią įmanomą laiką ir laikantis tiek sutarties su tiesioginiu užsakovu sąlygų, tiek ir savo iniciatyva žengiant papildomus žingsnius, kurie padėtų kuo greičiau įjungti liftą gyventojams“, – teigė  „Paradis liftai“ pardavimų vadovas Povilas Mizgaitis.

„Nė vienas gyventojas, mano žiniomis, nebuvo nukreiptas kalbėtis su kitomis įmonėmis, visą informaciją, kurios buvo klausta, suteikiau asmeniškai surinkęs informaciją iš su atskirais darbų etapais susijusių kolegų ir perskambinęs perdaviau klaususiems asmenims. Sutinku, informacijos surinkimas dažnai trunka ir keletą valandų, jei kolegos būna susirinkimuose, arba klausimas užduodamas ne darbo valandomis – ir ilgiau, todėl ne kartą yra tekę informuoti pakartotinai po valandos tuo pačiu klausimu skambinantiems gyventojams, kad atsakymo dar neturiu ir kai tik turėsiu būtinai perskambinsiu, visais atvejais taip ir buvo padaryta, įskaitant ir su jumis susisiekusią gyventoją“, – aiškino įmonės atstovas.

P. Mizgaitis teigė suprantąs, kad renovacijos procesas nėra lengvas nei vieno namo gyventojams, ypač sunku, kai keičiamas liftas laiptinėje kur ir taip yra tik vienas liftas. Juo labiau – judėjimo ribotumą turintiems asmenims.

„Šiais atvejais dedame visas pastangas kuo operatyvesniam darbų atlikimui, tačiau senos statybos ir daugelio atskirų savininkų valdomi pastatai neretai reikalauja spręsti vis naujas ir netikėtas situacijas, kurios reikalauja papildomo laiko ir visų susijusių šalių geranoriško siekio jas suprasti ir spręsti“, – teigė P. Mizgaitis.

Namo gyventoja Nina sako, kad nepadaryta nieko. „Štai – mūsų laiptinė. Prašau atkreipti dėmesį į faktą, kad taip atrodė visą laiką ir nieko padaryta iš tikrųjų nebuvo. Taip pat, kol buvo tvarkoma viena fasado pusė, kita po remonto jau pradėjo luptis. Padėtis laiptinėje tik pablogėjo“, – LNK žinioms pasakojo moteris.

Nina, turinti 64 kvadratinių metrų butą, už namo remontą šešiolika metų turės mokėti po 110 eurų per mėnesį. Iš viso tai – daugiau nei 21 tūkst. eurų.

Remontą turėjusi atlikti įmonė bankrutavo, rezultato nėra, o pinigus  mokėti reikia. „Remontas buvo padarytas per sukčiavimo schemą, leisiu sau taip teigti, nes įmonė, atliekanti tą remontą, bankrutavo, o dabar, nors ir vyksta teismas, bet iš jos paimti nėra ką, o paskola banke paimta ir gyventojai turi mokėti tą paskolą, kurią paėmė bendrijos pirmininkas Aleksandras Urbanavičius“, – kalbėjo Nina.

Kaip praneša LNK, anot gyventojos, bendrijos pirmininkas ją net buvo padavęs į teismą. „Pasakė, kad užtampys mane po teismus ir sufabrikavo bylą, kad aš skolinga įnašus. Bylą jis pralaimėjo ir turėjo sumokėti mano ir savo advokatui apie 500 eurų. Visa tai – už namo gyventojų pinigus, kurie mokėjo už remontą“, – atviravo moteris.

Remontas buvo padarytas per sukčiavimo schemą, leisiu sau taip teigti, nes įmonė, atliekanti tą remontą, bankrutavo, o dabar, nors ir vyksta teismas, bet iš jos paimti nėra ką.

Apie tai, kad daugiabutyje išties verda aistros, liudija ir kita gyventoja. Anot jos, pirmininkas į gyventojų klausimus dėl remonto neatsako, dokumentų, patvirtinančių, už ką mokami pinigai, nerodo. Pirmininko sąžiningumu abejoja ir dar vienas namo gyventojas. Pasak jo, pirmininkas A. Urbanavičius žaidžia dvigubą žaidimą. Jam sako, kad dėl blogai atliktų darbų kalta statybų įmonė „Magirnis“, o bendruomenės susirinkimuose kalba priešingai. Vyro teigimu, nesusipratimus su pirmininku gyventojai galėtų spręsti susirinkimuose. Tačiau esą bėda ir juos organizuojant. 

„Daugybę kartų aš norėdavau eiti į tuos susirinkimus, tuomet jie vykdavo kas antrą savaitę, berods, antradieniais, nurodytą valandą. Aš tik vieną kartą papuoliau į tą susirinkimą, nes kitus kartus jie būdavo nukeliami ar paankstinami valandai, ar įvykdavo kitoje vietoje negu numatyta, ir aš juose nedalyvaudavau, nors pirmininko klausdavau: „Kodėl nepranešėte, būčiau norėjęs dalyvauti“. Jis sakydavo: „Oi, pamiršau...““ – detalizavo Aivaras.

LNK žurnalistams bendrijos pirmininkas komentuoti situaciją atsisakė. „Nieko, – absoliučiai nė vieno žodžio, teismai eina. Ne, neatisakau, teismai eina, nieko negalima kalbėti“, – teisinosi A. Urbanavičius.

Anot advokato, kilus konfliktui tarp bendrijos vadovybės ir gyventojų, šioje situacijoje, kai pirmininkas atsisako pateikti gyventojams dokumentus už renovaciją ir paaiškinti, kam išleido pinigus, telieka teismai.

„Tada jau gali būti advokatinis paklausimas bendrijos pirmininkui. Jeigu vis tiek ši pareiga neįvykdoma, deja, tada kito varianto išskyrus teisminį. Tai yra, būna ieškinys dėl pareigų vykdymo, dokumentų išreikalavimo“, – teigė advokatas Igor Smirnov.

Advokatas pabrėžė ir tai, kad nepatenkinti bendrijos pirmininku gyventojai gali jį perrinkti. Pasak I. Smirnov, jeigu bendrijos susirinkime balsų dauguma pirmininkas būtų įpareigotas tam tikriems veiksmams, pavyzdžiui, pateikti dokumentus, jis privalėtų tai vykdyti.

Advokato teigimu, pagal įstatymą, bendrija yra tik pinigų administratorė, o pinigų savininkai – namo gyventojai. Ir kiekvienas savininkas turi teisę susipažinti su dokumentais ir sąskaitomis, pagal kurias moka.

Klaipėdos Lietuvininkų a. 4 name šilumos suvartojimas sumažėjo net 58 proc.

Klaipėdos senamiestyje esančio 1959 m. statybos 4 aukštų pastato gyventojus džiugina galimybė patiems reguliuoti šilumą butuose. Pagrindinės Lietuvininkų a. 4 namo problemos prieš modernizaciją – šildymo sistemos trūkumai, prasta stogo izoliacija ir vamzdynų būklė. Renovacijos metu buvo siekiama name įrengti atskirą šilumos mazgą – anksčiau jis buvo sugrupuotas su gretimo namo mazgu.

Po atnaujinimo darbų buvo pasiekta C energinio naudingumo klasė. Jau dabar akivaizdu, kad gyventojų išlaidos šildymui – gerokai mažesnės. Po renovacijos parengus energinio naudingumo sertifikatą, suskaičiuota, kad namas sutaupo daugiau nei 66 proc. naudojamos energijos šildymui ir karštam vandeniui.

Kaip rodo daugiabučiui šilumą tiekiančios bendrovės duomenys, po renovacijos namo šilumos suvartojimas sumažėjo apie 58 proc.: 2018 m. ir 2020 m. gruodžio mėn. duomenimis, vidutinė temperatūra buvo panaši – atitinkamai apie 1,1 ir 1,7 °C, o šilumos suvartojimas tais mėnesiais siekė 21,19 KWh/m2 ir 8,82 KWh/m2.

„Atnaujinus visas konstrukcijas ir sistemas yra maksimaliai sumažinama tikimybė atsirasti nenumatytoms avarijoms, kurios dažnu atveju sukelia ne tik papildomų finansinių nuostolių, bet ir kitų nepatogumų“, – tvirtino renovacijos grupės vadovė Vida Naudžiūnienė.

Daugiabutis priklauso Klaipėdos senamiesčio paveldui, todėl projekto įgyvendinimo metu buvo atkurti ir autentiški pastato elementai.

Kaip Klaipėdoje trupantis Taikos g. 3 daugiabutis apsivilko ornamentuotą rūbą

Šis 1965 m. statytas daugiabutis – pirmas Klaipėdoje pastatytas bendrabutis. Klaipėdoje daugiabučius namus administruojančios įmonės direktorė Rasa Rimaitė pasakojo, kad didžiausios septintajame dešimtmetyje iš raudonų plytų mūro ir gelžbetonio plokščių pastatyto namo problemos iki renovacijos – trupančios plytos, netvarkingi balkonai, netinkamai jau nuo statybos laikų įrengta nuotekų sistema.

Atnaujinimo metu atlikta kompleksinė daugiabučio renovacija: pakeistos šildymo ir karšto vandens sistemos, apšiltintas stogas, fasado sienos ir cokolis, sutvarkyta nuogrinda, pakeistos laiptinių lauko durys, tambūro durys, atliktas įėjimo laiptų remontas, namas pritaikytas neįgaliųjų poreikiams, pagal vieningą projektą įstiklinti balkonai, pakeistas liftas, šalto vandens, nuotekų, žaibosaugos sistemos. Po renovacijos buvo suremontuota laiptinė ir įrengtos stebėjimo kameros.

Po renovacijos namas pasiekė C energinio naudingumo klasę. Skaičiuojama, kad dabar šio daugiabučio gyventojai už šildymą moka maždaug 68 proc. mažiau, nei prieš atnaujinimą.

Taikos g. 3 devynaukštis po renovacijos kardinaliai pasikeitė tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Dabar pastato sieną puošia akį traukiantis didelis baltiškas ornamentas, o iš pagrindų pakeisti svarbiausi pastato elementai ir sistemos leidžia gyventojams džiaugtis šiltesniu ir taupesniu gyvenimu. Šis daugiabutis yra registruotų kultūros vertybių teritorijoje, todėl pastato išvaizdai renovacijos metu buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Priekinei namo sienai buvo panaudotos pilkos ir molio raudonumo spalvų akmens masės plytelės – tokios spalvos būdingos ir Klaipėdos senamiesčiui, su kuriuo stengtasi išlaikyti architektūrinį vientisumą. Namą papuošė ir žaismingas baltų simbolikos ornamentas, bylojantis apie istorinę atmintį.

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šie daugiabučiai dalyvauja „Metų renovacijos projekto 2021“ rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Susipažinti su visais kandidatais galima BETA „Facebook“ puslapyje ir naujienų portale. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės balandžio 2 d. naujienų portale.

„Stogas liks toks pat – raudonų čerpių. Pastatas nei didės, nei mažės. Daromas tik kapitalinis fasado ir stogo remontas“, – pasakojo renovacijos darbus atliekančios bendrovės „Modaista“ vadovas Modestas Mikutis.

Pastato savininkai, prieš imdamiesi atnaujinimo, domėjosi jo istorija. Kartu su architektais buvo tariamasi, kaip jį padaryti kuo autentiškesnį. Vietomis svarstoma palikti atviro mūro.

„Išlaikome tas pačias proporcijas, nebus jokio modernizmo. Tik atsiras langų viršuje. Ir fasade vienas kitas naujas bus“, – teigė ir stogo renovaciją vykdančios bendrovės direktorius.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Viršutinės gatvės pirmuoju numeriu pažymėtas triaukštis namas pastatytas 1918 m.

Netoliese archeologai yra aptikę devyniolikto ir dvidešimto amžiaus dirbinių. Buvo rasta ir iškelta žmonių palaikų, kaip spėjama, iš čia kadaise buvusių kapinių.

Dalyje Viršutinės ir Sportininkų gatvių prieš šimtmetį buvo įsikūręs Zandvero kaimas. Vokiškas pavadinimas reiškė smėlio užtvarą. Jame gyveno darbininkai, daugiausia sodinę miškus ir apželdinę smėlynus. Vėliau kaimas buvo prijungtas prie miesto.

„Pastatas pergyveno kelias kartas ir kelias valdžias“, – juokėsi M.Mikutis.

Paskutinė pastate šeimininkavo gyvenamuosius namus administruojanti bendrovė „Vitės valdos“. Tačiau prieš ketverius metus objektą įsigiję savininkai turėjo jį iš esmės tvarkyti.

Stogą keičiantys darbininkai sako pratę prie darbų senuose namuose, tačiau pripažįsta, kad šįkart teko rimtai paprakaituoti.

„Sunku. Vis dėlto reikia nusivalyti, išsiardyti. Buvo prikaupta nemažai šiukšlių. Tiek metų palėpėje niekas negyveno. Bet nieko, išvežėme į sąvartynus, sutvarkysime“, – pasakojo M.Mikutis.

Savininkai tikisi atkurti maksimaliai autentišką pastatą tik su modernia infrastruktūra – kad gražiai derėtų šalia esančių pastatų. Gyvenamosios paskirties name bus įrengti šeši butai.

Prašė apginti teises

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje trys kaimynai pateikė ieškinį bendrovei „Paslaugos būstui“, prašydami apginti jų teises.

Klaipėdiečiai per teismą prašė namo administratorių atsakyti į jiems rūpimus klausimus apie sąskaitose nurodytus delspinigius.

Kai kurie gyventojai įsitikinę – iš jų reikalaujama didesnių delspinigių, nes bendrovė dėl netikusių rangovų kaltės turėjo daug nuostolių. Žmonės įtaria, kad šiuos nuostolius siekiama išlupti iš jų nepagrįstai didinant delspinigius.

Svarbiausias dalykas, kurio prašė ieškovai, – įpareigoti bendrovę „Paslaugos būstui“ pateikti jiems prašomų dokumentų kopijas.

Gyventojai tvirtino, kad ne vienerius metus trunkančios namo renovacijos metu jiems nuolat kyla klausimų dėl atliktų darbų kokybės ir kainos. Norėdami susivokti, ar sąskaitos yra pagrįstos ir teisingos, jie esą niekaip negali išsireikalauti su renovacija susijusių dokumentų.

Gyventojai pasiryžę net mokėti už dokumentų kopijas, tačiau vis sulaukia to paties atsako – susipažinti su jiems rūpimais popieriais jie gali, bet kopijų administratoriai nepateiks.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad namo gyventojai turi teisę gauti prašomų dokumentų kopijas. Tiesa, jie už tai turės iš anksto sumokėti.

Bendravo ir laiškais

Gyventojų interesus teisme gynęs teisininkas Arvydas Ektis tikino, kad delspinigiai žmonėms skaičiuotini perpus mažesni, nei pateikiama sąskaitose. Pasak A.Ekčio, tokie delspinigiai susidarė esą dėl namo administratorių kaltės.

Namą renovuoti buvo parinktas rangovas, kuris neįvykdė sutarčių, o galiausiai apskritai dingo.

Pasak teisininko, žmonės negavo renovacijos dokumentų kopijų: projekto, sutarčių su rangovais, kreditavimo sutarčių, darbų priėmimo–perdavimo aktų, statybos žurnalo.

Jiems nesuteikta informacija dėl broko ištaisymo, o svarbiausia – kaip buvo apskaičiuota mokėtina suma kiekvienam gyventojui. Todėl neįmanoma sužinoti, ar buvo įtraukta papildomų mokesčių.

Žmonės tikino bandę gauti rūpimus dokumentus kalbėdami su įmonės „Paslaugos būstui“ darbuotojais gyvai, o vėliau susirašinėdami elektroniniais laiškais.

Pamiršo, kam tarnauja?

Kaskart atsakas buvo tas pats – galima susipažinti su popierių turiniu bendrovės administracijoje, bet kopijų pasidaryti nevalia. Galiausiai į paklausimus imta atsakinėti, kad gyventojams teks bendrauti su įmonės advokatais.

A.Ektis patikino, kad tokią bendravimo formą pasirinko įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Rasa Rimaitė.

Nuostata: įmonės „Paslaugos būstui“ vadovė R.Rimaitė įsitikinusi, kad gyventojai be reikalo bylinėjasi ir yra tyčia klaidinami. (Vytauto Petriko nuotr.)

„Administratorius kažkodėl nusprendė, kad tai yra ne gyventojų, o administratorių informacija, kurią jie gali tik parodyti, bet ne pateikti kopijas. Ieškinyje kėlėme klausimą, kas yra informacijos savininkas. Teismas nedviprasmiškai pasisakė, kad informacijos savininkai yra butus tame name turintys žmonės, o administratorius yra viso labo atstovas, dirbantis jų labui. Daugelis dalykų priklauso nuo požiūrio į gyventojus ir geranoriškumo“, – paaiškino A.Ektis.

Reikalaujamos kopijos sudarytų didelį pluoštą ir padaryti popierines jų kopijas nemažai kainuotų, bet gyventojai pageidavo dokumentus pateikti skaitmenine forma, o tai būtų nepalyginamai pigiau, nei kiekvieną spausdinti ant popieriaus.

Įtaria nešvarų ketinimą

Praėjusių metų lapkričio 23 d. paskelbtas teismo sprendimas – pirmas šioje civilinėje byloje, bet ne paskutinis, nes „Paslaugos būstui“ jį apskundė.

Bylos turės imtis aukštesnės instancijos teismas.

Teisininkas mano, kad čia yra principo klausimas. Jis įsitikinęs – byla aiškiai laimima.

„Dažniausiai taip elgiamasi, kai norima kažką paslėpti. Kai paklausi, kas buvo atlikta ir kaip paskaičiuota, prasideda problemos. Pripažinkime, didelės įmonės renovacijas vykdo įdomiai, jos turi tam tikrą tendencingą schemą ir bijo, kad gyventojai apie tai paklaus. Dažniausiai tai yra karteliniai susitarimai, kurių niekaip nepatikrinsi. Tiesiog žmonės gauna apmokėti sumą, iš kurios pagyvena visi, kas susiję su renovacija. Jeigu padarytas brokas, o rangovas bankrutavo, kas prisiims atsakomybę už papildomas išlaidas? Tada daroma paprastai – ta suma įmaišoma į bendrą, išdalijama visiems ir taip paslepiama. Tada geriau neduoti jokių dokumentų, kad gyventojams nekiltų klausimų. Šis procesas dėl dokumentų kopijų buvo pirminis, kad galėtume judėti į priekį. Dokumentai yra įrodymai, o juos turi namą administruojanti įmonė“, – atviravo A.Ektis.

Papiktino kaimynus

Namo gyventoja Ala Zamiatina, pati būdama buhalterė, tikino, kad vienas pagrindinių dokumentų, kurį gyventojai norėjo pamatyti ir turėti jo kopijas, – statybų žurnalas.

Jie pasisamdė advokatus, žinoma, ne už kieno kito, o už mūsų pinigus.

Moteris pasakojo ilgą, dar 2016 m. spalį prasidėjusios renovacijos istoriją, kurioje laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi ukrainiečių įmonė. Moteris, pati kalbėjusi su darbininkais, įsitikino, esą vyrai mokėjo tik vidaus apdailos darbus, su namų fasadais jie niekada nedirbo, todėl padarė broko, o galiausiai dingo.

Moteris lenkė pirštus – balkonus teko perdaryti iš naujo, audra nuplėšė stogo dangą, buvo ir kitų dalykų, kuriuos naujai pasamdyta įmonė turėjo taisyti. Ji tikino turinti vienintelį dokumentą – lentelę, kurioje nurodyta, kiek ji turės sumokėti iki bene 2035 m.

„Dabar gaunu sąskaitą už renovaciją mokėti 126 eurus, kai pačią šalčiausią žiemą už šildymą mokėdavau daugių daugiausia 200 eurų, bet tiek mokėjau tik porą mėnesių. O šią sumą esu priversta mokėti kiekvieną mėnesį. Apie kokį taupymą čia kalbama? Pasirenkant tą ukrainiečių įmonę nebuvo patikrintas jos patikimumas. Pati ieškojau žinių apie ją internete, nurodytais telefonais niekas neatsiliepė, atsiliepimų apie jų darbus nebuvo. Vyrai patys man sakė, kad nėra specialistai. Esame tiesiog priblokšti įmonės elgesio. Kai mes neberadome kito būdo, kaip su jais susikalbėti, jie pasisamdė advokatus, žinoma, ne už kieno kito, o už mūsų pinigus“, – pasakojo A.Zamiatina.

Saugojo duomenis?

R.Rimaitė bendrovės vadove tapo 2018 m., o minimo namo renovacijos pradžia ir pirkimai vykdyti anksčiau dirbusios direktorės, todėl moteris apgailestavo dabar turinti srėbti ne savo klaidų viralą.

Ji tikino, kad gyventojai bet kada gali susipažinti su renovacijos dokumentais, bet kopijų duoti negalinti. Esą žmonės prašo techninio darbo projekto. Tai yra storą segtuvą sudarantis dokumentų pluoštas.

Be to, tai yra autorinis projektuotojų darbas, kurio gyventojams negalima duoti, nes už jį sumokėjo valstybė.

„Aš nesuprantu, ką jie veiks su tuo projektu. Jį norėjo gauti ne gyventojai, o ponas A.Ektis. Galbūt jis nori administruoti šį namą, juk jis yra negražiai perėmęs ne vieną. Ne kartą sakiau gyventojams: „Negalvokite mane duoti į teismą, nieko nelaimėsite. Galime kartu bylinėtis su rangovu, su technine priežiūra.“ Bet manęs žmonės neišgirdo“, – tikino R.Rimaitė.

Įmonei „Paslaugos būstui“ atstovavusi teisininkė tikino, kad tam tikruose dokumentuose gali būti konfidencialios informacijos, o jų prašantys asmenys turėtų nurodyti, kur ją naudos. Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia viešinti dokumentų, kuriuose minimi tokie duomenys.

Prisiima nuostolius

Didžiausia blogybė, pasak R.Rimaitės, kad minimo namo renovacijos pradžioje dar galiojo reikalavimas rinktis mažiausią kainą pasiūliusią bendrovę. Todėl ir nukentėjo kokybė.

Įmonės direktorė pasakojo, kad darbus pradėjusios įmonės nebėra Lietuvoje, o „Paslaugos būstui“ dabar ruošiasi su ja bylinėtis. Bet tam reikia išversti į ukrainiečių kalbą 325 lapus dokumentų ir siųsti juos į Ukrainą.

Už tai reikės brangiai sumokėti, bet šios sumos gyventojams, R.Rimaitės tikinimu, mokėti nereikės. Tai bus įmonės nuostoliai.

Pasak R.Rimaitės, kiti labai geri rangovai ištaisė defektus, baigė renovaciją ir jau ruošiasi pabaigos formalumams.

Įmonė ketina bylinėtis ir su renovacijos techniniais prižiūrėtojais. Pasirodo, per kelerius metus pasikeitė trys prižiūrėtojai.

„Gyventojams renovacijos kaina neviršijo investicinio plano užfiksuotos sumos. Tai gali patvirtinti tiek bankas, tiek Būsto energijos taupymo agentūra. Namo patalpų savininkų balsavimo biuleteniai įrodo, kad gyventojai pritarė imti kreditą ne didesnei nei nurodyta sumai. Apie tai ne kartą kalbėjome susirinkimų metu. Palūkanos, apie kurias kalba gyventojai, yra nustatytos banko, kuris duoda kreditą. Tai parašyta kiekviename atsiskaitymo lapelyje ir užfiksuota sutartyje su Šiaulių banku. Mes šių pinigų neskaičiuojame“, – aiškino R.Rimaitė.

Norėjo taikos

Bendrovės „Paslaugos būstui“ interesams atstovaujantys teisininkai teigė, kad buvo galima taikiai išspręsti susidariusią situaciją, ir administratorius kaip įmanydamas bandė tai padaryti, tačiau gyventojai kreipėsi į teisininkus.

Įmonės atstovai pabrėžė, kad gyventojai neteikė aiškių reikalavimų, buvo prašoma juos patikslinti.

„Gyventojams buvo leista ir pasiūlyta susipažinti su informacija ir ji niekada nebuvo slepiama. Pažymime, kad dėl informacijos gavimo į namo administratorių kreipėsi tik trys gyventojai iš viso namo, todėl administratorius turėjo užtikrinti kitų gyventojų duomenų saugumą ir konfidencialumą. Gyventojams buvo leista susipažinti su dokumentais, kaip tai numatyta administravimo nuostatuose, – rašoma teisininkų komentare. – Kaip matyti iš teismo sprendimo, dalyje dėl delspinigių patys gyventojai savo reikalavimus patikslino teismo proceso metu, tuo patvirtindami, kad iki teismo administratoriui buvo pateikę netinkamus, netikslius reikalavimus. Kitoje teismo sprendimo dalyje dėl dokumentų kopijų pateikimo administratorius yra apskundęs teismo sprendimą. Kol teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, bendrovė „Paslaugos būstui“ negali daugiau jo pakomentuoti. Administratorius neturi tikslo bylinėtis su gyventojais, tačiau dar kartą pabrėžia, kad maža dalis gyventojų buvo teisminio proceso iniciatoriai, nors šią situaciją galima buvo išspręsti bendradarbiaujant. Kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę savo interesus ginti teisme.“

Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir kiekviena proceso šalis turi teisę jį apskųsti.

„Prieš atiduodamas visą šitą reikalą, aš susitikau su savo buvusiu studentu. Jis pas mane mokėsi Policijos akademijoje. Jis dabar dirba Prezidento patarėju. Čia tas, kuris už visas struktūras atsakingas, kuruoja, taip sakant, visas jėgos struktūras. Ir jis mane palaikė“, – portalui teigė A. Ribnikovas.

Kaip rašo delfi.lt, A. Ribnikovas pokalbio metu Prezidento patarėjo pavardės garsiai neįvardijo, tačiau, portalo teigimu, iš visų Prezidento patarėjų labiausiai A. Ribnikovo įvardijamą asmenį atitinka vienas – buvusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko vadovaujamos Nacionalinio saugumo grupės patarėjas Darius Kuliešius.

Anot portalo, po pokalbio žurnalistei pasiteiravus apie minimą patarėją paties A. Ribnikovo, jis į tai atsakė žinute: „Nedrįskit apie jį rašyt nieko. Kategoriškai draudžiu. Ir iš tikrųjų, būkit garbinga, nerašykit to, ko aš nenorėsiu. Aš esu privatus žmogus ir nenoriu to, ko nenoriu. Juk informacijos savininkas esu aš. Būkit supratinga ir nesužlugdykit viso rimto reikalo“, – teigė A. Ribnikovas.

Dėl A. Ribnikovo pateiktos jam svarbios informacijos Prezidentūros atstovai paaiškino įstatymais reglamentuotą tvarką, kad pranešėjas turėtų kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas.

Prezidentūra trečiadienį delfi.lt patvirtino, kad A. Ribnikovas iš tiesų prieš kurį laiką į juos kreipėsi.

„A. Ribnikovas šių metų pradžioje kreipėsi į Prezidentūrą pateikdamas, jo vertinimu, svarbią informaciją. (...) Dėl A. Ribnikovo pateiktos jam svarbios informacijos Prezidentūros atstovai paaiškino įstatymais reglamentuotą tvarką, kad pranešėjas turėtų kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas“, – sakė Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Portalo teigimu, Prezidento Gitano Nausėdos patarėju Nacionalinio saugumo grupėje dirbantis Darius Kuliešius 1996–2001 metais studijavo buvusioje Policijos akademijoje. Tuomet ši aukštoji mokykla jau vadinosi Mykolo Romerio universitetu.

A. Bubnelis delfi.lt sakė, kad D. Kuliešius minėtoje aukštojoje mokykloje yra baigęs Teisės ir valdymo magistrantūros programą.

„Vienas iš kelių daugelio 1996 metais jam paskaitas skaičiusių dėstytojų buvo A. Ribnikovas“, – komentavo jis.

LRT praėjusią savaitę pranešė, kad 2007–2008 metais aukštas pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ėjęs J. Narkevičius ir Trakų rajono savivaldybėje dirbusi jo sutuoktinė Irena Narkevič galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint Vilniaus ir Trakų darželių bei mokyklų remonto konkursus, o 10 proc. laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, „Sodžiaus būstas“ 2008–2012 metais laimėjo mažiausiai dešimt projektų Vilniaus mieste ir mažiausiai penkis – Trakų rajone. Bendra atliktų darbų vertė – daugiau kaip milijonas eurų (4 mln. 435 tūkst. litų).

Buvęs dabar jau bankrutavusios bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininkas A. Ribnikovas žurnalistams liudijo, kad jis rekonstravo ministro namą mainais už laimėtus darželių ir mokyklų renovacijos viešuosius konkursus.

Verslininkas portalui 15min.lt teigė, kad dukros krikštatėvis J. Narkevičius jam pasiūlė tokią schemą, žadėdamas pinigus vėliau grąžinti, tačiau grąžino tik 8 tūkst. litų ir liko skolingas apie 400 tūkst. litų (116 tūkst. eurų) už namo renovavimą.

J. Narkevičius šiuos kaltinimus vadina šmeižtu. Jis šią savaitę Seime žurnalistams sakė, kad už namo Trakuose renovaciją daugiausia mokėjo jo tėvai, kuriems tuo metu priklausė pastatas, ir jis gali tai įrodyti.